„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 birželis-liepa by SA.lt (Statyba ir architektūra)

Kaina 5 Eur

ST RU

KO N KC I

RENOVACIJA

2021 birželis-liepa (06-07)

Kupini energijos Įkraukime savo mobiliuosius prietaisus neužimdami būsto ar biuro kištukinių lizdų. Naujieji JUNG kištukiniai lizdai su A ir C tipo USB jungtimis taupo vietą, yra išgryninto minimalistinio dizaino ir pasižymi visiems JUNG prietaisams būdingu saugumu bei viso pasaulio naudotojų vertinama „Made in Germany“ kokybe. Patikrinta taikant aukščiausius saugumo standartus – sertifikuota VDE. Daugiau JUNG produktų pamatykite JUNG Showroom adresu Senasis Ukmergės kelias 12, Užubaliai, Vilniaus raj.

JUNG.LT/USB-LIZDAI

Šiame numeryje skaitykite Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ „Technopolis - Alfa“, V. Gerulaičio g. 1, Vilnius LT-08200 Tel. +370 610 39 642, el. p. redakcija@sa.lt

Neseniai su viesulu prie žymiosios Zapyškio bažnyčios praūžė Architektų diena. Kai kas mėgino šmaikštauti, kad

www.sa.lt

architektus užgriuvusi stichija – tai dievo Perkūno rūstybė

Redaktorė

už jų nuodėmes paveldo objektams, užbetonuotas ir

Aušra Nyman Redaktorės pavaduotoja Agnė Tamašauskaitė Redakcinė kolegija: Doc. dr. Dalia Dijokienė, „Vilnius Tech“ Urbanistikos katedros vedėja; Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; prof. dr. Algirdas Juozapaitis, „Vilnius Tech“ Statybos fakulteto dekanas; prof. dr. Andrius Jurelionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė; dr. Adas Meškėnas, „Vilnius Tech“ centro „Linkmenų fabriko“ direktorius;

trinkelėmis užklotas viešąsias erdves, pataikavimą užsakovų interesams. Tačiau architektas labai retais atvejais kuria sau. Jo objektai yra skirti visuomenei, miestuose ir daugiau ar mažiau vaizdinguose užmiesčio teritorijose gyvenantiems ar dirbantiems žmonėms. Architektūros kokybę ir išliekamąją vertę lemia daug veiksnių, pradedant vyriausybės, savivaldos

doc. dr. Liutauras Nekrošius, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas;

politika ir nuostatomis, paveldosaugos, aplinkosaugos, kitų

Lukas Rekevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas;

institucijų reglamentais ir baigiant nuomone visuomenės,

Remigijus Simanavičius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys; Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas. Tekstų autoriai: Vida Kuzmickaitė, Jokūbas Baltrukonis, Rolandas Kažemėkas, Indrė Vozgirdaitė, Lina Svaldenienė, Aneta Vaitkienė, Kristina Buidovaitė

kuri tampa vis labiau išprususi, aktyviai seka statybų naujienas ir reiškia savo poziciją socialiniuose tinkluose.

Portalo SA.lt redaktorius

Jau nebe tie laikai, kai architektas, užsidaręs tarp keturių

Jokūbas Baltrukonis

sienų su užsakovu, rezga savanaudiškus planus. Vis dažniau

Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainas

organizuojami konkursai, pastebima tendencija, kad, įsiklausant į paprastų piliečių nuomonę ir požiūrį, mėginant

„LDesign“ Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 610 39 642 Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys. © Statyba ir architektūra Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus, laimi ir piliečiai, ir nekilnojamojo turto vystytojai, ir pati architektūra. Juk visų pirma ji yra funkcionalus menas, skirtas žmonėms, bendruomenėms, kolektyvams ir turi atspindėti jų lūkesčius. Šiuolaikinės architektūros aktualijos labai įvairios, sulaukia

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

daug dėmesio ir diskusijų. Šiame numeryje paliesime dalį

Spausdino

jų, mūsų nuomone, pačių svarbiausių. Platesnes straipsnių

AB „Spauda“

versijas galima rasti portale sa.lt, kaip ir daugelį naujienų

ISSN 2538-8797 Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.

architektams, vystytojams ir žmonėms, neabejingiems aplinkai, kurioje gyvena.

Mūsų viršelyje – Bokšto skveras (A. Stepankevičiaus nuotr.), Trakų Vokės dvaro sodyba (R.Stankevičiaus nuotr.), daugiabutis (vecteezy.com).

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS UAB SISTELA Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt

Statybos ir architektūros sektoriaus naujienos – kasdien portale SA.lt

@StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

TURINYS 2 2021 birželis-liepa

10 rekonstrukcija

20 restauracija

Atgaivintas barokinis perlas – „Bokšto skveras“ Vilniuje

Atviras ir jaukus Trakų vokės dvaras

90 tvarieji pastatai

96 tvarieji pastatai

TELTONIKA – gamykla, kuri neliks nepastebėta

Technologijos ir dėmesys darbuotojams – BÄR CARGOLIFT

28 rekonstrukcija

42 tvarieji pastatai

Bendradarbystės erdvė neatpažįstamai pakeitė buvusį banką

Namas ir upė

4 SA/100 Architektų žiedą atsiėmęs A. Mačiulis: architektų darbą labai įtakoja verslo interesai 6 tema Kaip tinkamai apsaugoti paveldo objektus ir jų teritorijas? 10 rekonstrukcija Atgaivintas barokinis perlas – „Bokšto skveras“ Vilniuje 20 restauracija Atviras ir jaukus Trakų vokės dvaras 28 rekonstrukcija Bendradarbystės erdvė neatpažįstamai pakeitė buvusį banką 32 forumas Daugiabučių renovacija – iššūkiai ir galimybės. 36

Žaliojo indekso svarba tvariai miestų plėtrai

tvarieji pastatai Namas ir upė

46 technologijos Saulės energetika ir architektūra – potencialas draugystei 50

medinė statyba Inžinerinės medienos pastatai ant ežero paviršiaus

kokybiško namo DNR Į ateitį orientuotas fasadų dizainas

70 technologijos Modulinės dangos keliams, šaligatviams, pėsčiųjų ir dviračių takams

110 objektas

120 off-grid

Druskininkuose, pušų apsuptyje sportininkai ruošis tarptautinėms varžyboms

Glamping - modernus ir patogus off-grid stovyklavimas

kokybiško namo DNR Visiems pritaikytas vonios kambarys: funkcionalumas susijungia su estetika

kokybiško namo DNR. ŠVOK Naujienos: dėmesys vėdinimui, ekologijai ir pastatų automatikai

tvarieji pastatai TELTONIKA – gamykla, kuri neliks nepastebėta

tvarieji pastatai Technologijos ir dėmesys darbuotojams – BÄR CARGOLIFT

110 objektas Druskininkuose, pušų apsuptyje sportininkai ruošis tarptautinėms varžyboms 122 išmanioji erdvė Dirbtinio intelekto galimybės, keičiančios ateities architektūrą 128 off-grid Glamping - modernus ir patogus off-grid stovyklavimas

Aurelijos Šlapik

aitė s-Jurkonės nu

otr.

Architektų žiedą atsiėmęs A.Mačiulis: architektų darbą labai įtakoja verslo interesai

Prof. Algimantas Mačiulis

Jokūbas BALTRUKONIS

Šiemet 90-mečio jubiliejų atšventęs architektas ir dailininkas prof. Algimantas Mačiulis sulaukė garbingo kolegų pripažinimo. Lietuvos architektų rūmų narių visuotiniame susirinkime jam buvo įteiktas Architektų žiedas – už nuopelnus, meilę ir atsidavimą architektūrai. Žymų įspaudą šalies architektūroje palikęs ir moderniosios architektūros raidą nuo pokario iki šių laikų stebėjęs A. Mačiulis yra sunerimęs dėl dabartinės architektūros situacijos šalyje ir jos dabartinę raidą jis vadina eklektiška. „Kas lemia mūsų aplinką? Gamta ir urbanistinė struktūra, kuri yra žmogaus sukurta aplinkos dalis. Iš gamtos ir architektūros darnos susidaro tikras krašto vaizdas. Labai svarbu, kaip valdoma valstybė, kokios yra galios funkcijoms įvykdyti, tačiau dabar mes neturime politikos architektūros klausimais. Po karo ir tarpukariu šiuos klausimus tvarkė dvi institucijos – Statybos ir architektūros reikalų komitetas ir Gamtos apsaugos komitetas, kurie derino tarpusavio veiksmus.

4 2021 birželis-liepa

Dabar mūsų valstybė neteko prioriteto labai svarbiai architektūros sričiai. Turime tik Aplinkos ministeriją, kuri daugiau užsiima aplinkosauga. Joje neliko net ir departamento, kuris užsiimtų teritorijų planavimu architektūros klausimais. Trūksta platesnio architektūros supratimo valstybiniu lygmeniu. Šalies vadovai menkai domisi architektūros klausimais. Tai yra labai liūdnas dalykas. Man atrodo, kad šalies vaizdą lemia, koks yra architektūros meninis lygis. Pavyzdžiui, pažvelkime, kuo ypatingas Kaunas. Kaip Laikinojoje sostinėje buvo sukurta vientisa moderni architektūra, pakeitusi skurdų vaizdą. Tuomet architektų autoritetas buvo labai aukštas: prezidentas, vyriausybės nariai dalyvaudavo pastatų atidarymo šventėse. Labai skiriasi dalykai, kaip dabar vyksta procesai. Kelia nerimą, kad tuos klausimus pradeda spręsti būtent žmonės, kurie teikia prioritetus verslui ir lengvai dalina žemės sklypus, vadovaudamiesi visai kitais kriterijais. Manau, kad reikalinga nemaža reforma, kad šie klausimai būtų subalansuoti“, – teigia A. Mačiulis. Pašnekovas prisimena 1956–1960 m. laikotarpį, kai buvo paskirtas vyriausiuoju Druskininkų architektu. Būdamas jaunas architektas, jis susidūrė su to meto

1982 m. LTSR Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmai (Žirmūnų g. 1E, Vilnius)

miesto valdininkų pasipriešinimu, kurie, anot A. Mačiulio, buvo pripratę patys diktuoti architektūros ir urbanistikos klausimus. „Stojau ginti miesto planą ir fiksuoti pažeidimus, tai vykdomojo komiteto pirmininkas atėjo ir pasakė – mes negalėsime su tavimi dirbti. Tačiau Statybos ir architektūros komiteto pirmininkas man pasakė: dirbk toliau, nepalik savo pareigų ir vykdyk tai, kas tau priklauso.“ Kalbėdamas apie ano meto architektų veiklą, A. Mačiulis akcentuoja vieną esminį skirtumą – tuomet nebuvo privačios žemės nuosavybės, kas, anot pašnekovo, architektams suteikė daugiau savarankiškumo. „Dabar žemės nuosavybė ir savininkas įgauna kitą prasmę. Anksčiau architektams buvo lengviau užsiimti kūryba, nes nevaržė žemės savininkas – valstybė. Funkcijos buvo patikėtos architektams ir dėl to buvo lengviau, jie buvo labiau savarankiški. Dabar architektų darbui labai įtaką daro verslo interesai. Atkūrus nepriklausomybę, atsirado svarbus žaidėjas – investuotojas. Su laiku jų interesai tapo susiję su miestų administracijomis ir jie pradėjo nesiskaityti su būtinais architektūros principais. Ėmė atsirasti klaidų, darna tarp gamtos ir architektūros pradėjo irti. Dar kaip vieną iš skirtumų būtų galima paminėti architektūrinių konkursų praktiką. Sovietmečiu ji nebuvo plačiai išvystyta. Konkursai būdavo rengiami tik pagrindiniams visuomeniniams pastatams“, – teigia A. Mačiulis. Vienu žinomiausių A. Mačiulio suprojektuotu pastatu laikomas buvęs alaus restorano baras „Tauro ragas“, kuris šiuo metu Vilniuje stovi apleistas. Tačiau architektas stebisi, kodėl būtent šis jo projektas yra prisimenamas dažniausiai. „Nors jis man ir mielas, bet asmeniškai jo nelaikau

pačiu svarbiausiu savo kūriniu. „Tauro ragas“ buvo labai populiarus, kai kas kalba, kad jo išorėje buvo išlaikytas brutualizmo stilius. Visgi, Žirmūnuose stovi Kultūros, pramogų ir sporto kultūros centras, kuris bemaž dešimt kartų didesnis už „Tauro ragą“. Radviliškio rajone esu suprojektavęs administracinį centrą, plaukimo baseiną, mokyklą. Vilniuje dar yra keli mano projektuoti gyvenamieji namai“, – tvirtina A. Mačiulis. Baigęs architekto karjerą, jis perėjo į pedagoginį darbą Vilniaus dailės akademijoje, tačiau visuomet stengėsi neatsisakyti ir kūrybinio darbo, kad neprarastų architekto ir dailininko įgūdžių. A. Mačiulis džiaugėsi jam skirtu Architektų žiedu ir atviravo, kad šis apdovanojimas jį itin pamalonino. „Man buvo labai džiugu, kad Architektų rūmai įteikė Architektų žiedą, nors ir esu solidaus amžiaus. Ypač malonu, nes jį įteikė ne kokia nors valstybinė institucija, o mano kolegos nusprendė už mano kuklius nuopelnus jį įteikti. Tikiuosi, kad kitais metais atsiras ir daugiau architektūrai pasiaukojusių žmonių, kurie gaus šį apdovanojimą“, – teigė A. Mačiulis. Pokalbio pabaigoje architektas atskleidė, jog pažvelgęs į savo bibliografiją, mato, kad beveik pusė jo straipsnių architektūros ir urbanistikos temomis buvo publikuoti senuose „Statybos ir architektūros“ numeriuose. Jis perdavė linkėjimų šimtmečio istoriją kitąmet minėsiančiam leidiniui. „Tai buvo man labai svarbus žurnalas, bet pastaruoju metu jį seku mažiau. Anksčiau tai buvo galimybė spausdinti aktualijas ir kelti mokslines problematikas. Linkėčiau šiam leidiniui susigrąžinti populiarumą, kuris buvo anksčiau – sovietmečiu. Šis leidinys turi didelį indėlį į mūsų šalies architektūros raidą“, – sakė A. Mačiulis.

Kaip tinkamai apsaugoti PAVELDO OBJEKTUS IR JŲ TERITORIJAS? A. Nyman nuotr.

Aušra NYMAN

Visi norime ne tik gėrėtis, bet ir naudotis deramai atkurtais ir pritaikytais istoriniais pastatais. Deja, institucijose, atsakingose už kultūros paveldo apsaugą, nėra aiškių paveldo išsaugojimo kriterijų. Tarp jų darbuotojų ne visada yra aukščiausios kategorijos restauratorių ir architektų, todėl labai retai yra naudojamasi ekspertinio vertinimo įrankiu nustatyti, ar siūlymai yra tinkami ir architektūriškai kokybiški.

Nauji statiniai – tik kultūros paveldo objektams eksponuoti, tvarkyti ir atkurti Dalies visuomenės atstovų nuomone, paveldo objektų konversijų sprendiniai pernelyg dažnai yra palankūs maksimalaus pelno siekiantiems statytojams, nesusimąstant apie neigiamas pasekmes paveldo išsaugojimui, pažinimui ir pritaikymui. Aktyvių piliečių inicijuota peticija inspiravo LR vyriausybę peržiūrėti Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo nuostatas. Seime šiuo metu svarstomi šio įstatymo pakeitimai. Juose numatomi saugomo objekto, paskelbto kultūros paminklu, teritorijoje, kurioje nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai, draudimai statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu ir kultūros paveldo objektų bei jiems eksploatuoti reikalingų pagalbinio ūkio paskirties pastatų naudojimu.

Paveldo objektai turi būti pritaikomi šiuolaikinio gyvenimo reikmėms „Dabar pasiūlyta redakcija, mano supratimu, yra subalansuota. Ji kalba apie tai, kad jei kultūros paveldo paminklo teritorija yra „sterili“, – be naujadarų, intarpų, kolūkinių pastatų, – tokio kultūros paveldo paminklo terito6 2021 birželis-liepa

Senosios vilos Figeiroje da Fose (Portugalija) išplėtimas ir konversija į biurų pastatą. Architektas Pedro Daniel Santos

rijoje statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, yra draudžiama“, – komentuoja Lietuvos architektų rūmų (LAR) pirmininkas Lukas Rekevičius. Pirmininkas primena, kad Lietuva dar 1999 m. įstatymu ratifikavo Europos architektūros paveldo apsaugos konvenciją (1985 m.), kurios 11 straipsnis aiškiai teigia, kad „kiekviena šalis įsipareigoja skatinti saugomų objektų panaudojimą šiuolaikinio gyvenimo reikmėms“.

Nestabdyti svarbių objektų plėtros L. Rekevičius kritiškai vertina vieno Seimo nario pasiūlymą paminklų teritorijose leisti statyti ir rekonstruoti tiek, kiek nėra viršijamas esamas pastatų tūris. Toks pasiūlymas, anot LAR pirmininko, leistų darniai sutvarkyti kolūkiniais pastatais užstatytas dvarų sodybų teritorijas, tačiau kompromituotų tokių paminklų kaip Kauno klinikos plėtrą. „Tai aktyviai veikiantis universitetinis kompleksas, taip pat ir

tema pasekmes, pasiūlymai. Juos LAR primininkas vertina kaip destruktyvius, konkrečiai – pasiūlymą statybas apriboti ne tik paminkluose, bet ir regioniniuose kultūros paveldo objektuose, o svarbiausia siūlo drausti rekonstruoti esamus statinius, keičiant statinio paskirtį, plotą bei matmenis. „Tai reiškia, kad tokia fantastiška dvarvietė kaip Glitiškių dvaras, kurio teritorija itin skaudžiai užstatyta kolūkiniais pastatais, negalėtų tų kolūkinių sandėlių ir garažų rekonstruoti, net jų paskirties pakeisti. Jei būtų priimtas šis pasiūlymas, Kauno klinikos negalėtų ne tik kad nieko naujo statyti, bet ir senos valgyklos rekonstruoti į laboratorinį korpusą (nes keičiasi paskirtis)“, – konstatuoja L. Rekevičius. Todėl LAR taryba kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, teigdama, kad nekilnojamojo kultūros paveldo srityje neturėtų būti iš anksto nustatytų draudimų, nes kiekvienas kompleksas bei jo patirtos žalos yra unikalūs ir reikalauja unikalių, vienetinių architektūrinių sprendimų.

Ar yra universalus (r)aktas visiems atvejams? Valstybinė kultūros paveldo komisija praeitais metais išplatintame spaudos pranešime atkreipia dėmesį, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir jiems turi būti priimami skirtingi sprendimai: „Svarbus veiksnys, užtikrinantis skaidrią ir efektyvią paveldo apsaugą, yra veiksmingas teritorijų planavimas. Jo procese turėtų būtų įvertintos ir su visuomene apsvarstytos individualios situacijos, kurios negali būti apibrėžtos vienu universaliu sakiniu teisės akte.“ L. Rekevičius neabejoja, kad geriausia išskirtinių ir reikšmingų paveldo objektų rekonstrukciją ir konversiją vertinti konkurso būdu, tinkamai pristatant numatomus projektinius sprendimus visuomenei. „Jau ir šiuo metu tai vyksta gana skaidriai, visuomenė gali susipažinti su rekonstruojamais pastatais ar jų kompleksais savivaldybių portaluose, yra privačia

„DO ARCHITECTS“ nuotr.

kultūros paminklas. Jei pasiūlyta pataisa būtų priimta, Klinikų plėtra sustotų. Naujų korpusų pasistatyti (arba išplėsti senus) Klinikos galėtų tik jei nugriautų kažką iš esamų pastatų, nes reikėtų išsaugoti tūrį, – teigia pašnekovas ir pateikia dar vieną pavyzdį: – Žemaičių Kalvarijos koplyčių ansamblis yra nacionalinis paminklas. Koplyčios išsimėčiusios visame miestelyje, todėl jis visas ir patenka į paminklo teritoriją. Kitaip tariant, jei tokia pataisa būtų priimta, niekas visame miestelyje negalėtų pasistatyti naujo sandėliuko ar garažiuko, prieš tai nenugriovęs pusės namo, nes tūriai gi didėti negali. Todėl, mano manymu, apie tokį papildymą galvoti galime, bet tik ten, kur jis būtų naudingas, pavyzdžiui, kolūkiniais pastatais užstatytose dvarvietėse. Nes kitur toks papildymas būtų žalingas ir paralyžiuojantis.“ L. Rekevičius redakcijai komentavo, kad ypač kritikuotini yra kiti gan radikalūs Seimo narių, kurie nėra teritorijų planavimo specialistai ir todėl greičiausiai neįsigilinę į galimas

2020 m. pavasarį visuomenei pristatytas tarptautinį architektūrinį konkursą laimėjęs „Do Architects“ Šv. Jokūbo ligoninės pastatų rekonstrukcijos projektas. Rengiant šį projektą buvo nuolat konsultuojamasi su istorikais, kultūros paveldo specialistais, dominikonų vienuoliais, atidžiai laikomasi kultūros paveldo apsaugos reikalavimų ir specialiai šiai teritorijai paruošto individualios apsaugos reglamento.

N. Tukaj nuotr.

Vietoj buvusio „Lietuvos“ kino teatro Vilniuje iškilęs garsaus architekto Danielio Libeskindo projektuotas Modernaus meno muziejus MO, užpildęs Pylimo gatvės perimetrinio užstatymo liniją, buvo priimtas palankiai tiek specialistų, tiek visuomenės.

iniciatyva sukurti tam skirti tinklalapiai kaip cityfy.eu. Tačiau dažniausiai visuomenės atstovai yra piliečiai, kurie nėra statybų specialistai ar architektai, todėl nepasirengę skirti laisvalaikio gilinantis į minėtuose tinklalapiuose pateiktus projektinius pasiūlymus. Nerimauti, piktintis ir protestuoti pradedama jau tada, kai aptveriama statybos aikštelė ir prasideda rekonstrukcijos darbai“, – sako architektas.

Visuomenės ir vystytojų interesai kol kas – skirtinguose poliuose? „Reikėtų visų suinteresuotų pusių dialogo  – vystytojų, architektų, visuomenės ir valstybei atstovaujančių institucijų. Vystytojų ir architektų pareiga būtų informuoti visuomenę apie numatomus pokyčius profesionaliai, kantriai, taktiškai, suprantant, kad dalis visuomenės neturi specialaus pasirengimo“, – įsitikinusi architektė Loreta Janušaitienė, paveldosaugos projektų specialistė. „Neturime iš baimės ar nepasitikėjimo uždrausti rekonstruoti visų objektų, kurie turi vertingųjų savybių. Maksimali apsauga gali pasmerkti objektą lėtam sunykimui. Kita vertus, vystytojas turėtų suprasti, kad, atkurdamas paveldo objektą, jį rekonstruodamas taip, kad atskleistų jo vertingąsias savybes, kuria naujojo objekto pridėtinę vertę. Keliai, kaip restauruotą objektą paruošti naujai funkcijai ir pritaikyti, gali būti lygiaverčiai geri arba tiek pat klaidingi. Priklauso nuo projektuotojo, autoriaus talento, klausos, patirties

8 2021 birželis-liepa

ir, žinoma, užsakovo kultūrinio mentaliteto ir pasiryžimo jį saugoti“, – sako specialistė. Anot architektės, architektuomenė, KPD – derinančioji institucija, visuomenė šiuo metu yra priešpriešinamos viena kitoms ir tai sukelia konfliktą. „Ši situacija yra labai sudėtinga, nes dar turime gana daug tuščių vietų istorinėse teritorijose, kur arba karo metu buvo sugriauti pastatai, ar tiesiog mažiau išvystyta zona, kuri tik tarpukariu pradėjo plėtrą“, – sako architektė.

Pusiausvyra tarp ribojimų ir liberalesnių būdų pritaikyti objektus Kai objektai įrašomi į Kultūros paveldo registrą, suteikiama gana didelė apsauga, bet kuri leidžia palyginti nedaug intervencijos. „Tarkime, saugomas visas suplanavimas (koridorinė ar anfiladinė sistema, visų kambarių planas). Objektą nori pirkti žmogus, kuriam maži kambariukai nėra priimtini, jis negali jų pritaikyti šiuolaikiniam gyvenimo būdui, nors išorinį objekto tūrį jis linkęs išsaugoti ir restauruoti, investuodamas nemažą asmeninių pinigų sumą. Tarkim, sutiktų investuoti ir išsaugoti pagrindinius laiptus, atskirus elementus: duris, langus, dekorą, bet norėtų, kad jam leistų laisvai keisti vidinį suplanavimą, kai nėra saugoma sieninės tapybos ar polichromijos elementų. Iš baimės prarasti pastatą saugančioji institucija maksimaliai nustato vertingąsias savybes visam objektui ir tuomet suponuojama išankstinė priešprieša: savininkai

bando manipuliuoti įstatymų spragomis, ką nors nuslėpti, ko nors „nerasti“. O juk neretai objektas yra vertingesnis ne tada, kai jis yra tik restauruojamas identiškai pradinei būklei ir virsta muziejumi, bet kai jis prikeliamas naujam gyvenimui“, – pažymi architektė. Anot specialistės, yra daug sudėtingiau, kai, keičiant pastato paskirtį, naujai funkcijai trūksta ploto (reikia priestato ar antstato, tūrinių stoglangių, požeminio garažo) ir reikia jį išplėsti. Kartais tai yra skausminga ir žaloja objektą, bet jei nauja dalis nesumenkins pirminio pastato pavidalo, o jį išryškins – laimės ir savininkas, ir visuomenė.

Nustatant reikalavimus, būtina ir veiksmingai bendradarbiauti „Įstatymų baze yra bandoma griežčiau reglamentuoti, ko ir baiminasi šiuo metu architektai ir užsakovai, nes tai gali paveikti ir tuos atvejus, kur to nebūtina daryti. Svarstoma, kad ypatingieji aukštos kultūrinės vertės  – dvarai, sodybos, kvartalai senamiesčiuose, centre ir kt. statiniai, lemiantys miestovaizdį ar kraštovaizdį, būtų tvarkomi, pritaikomi konkurso keliu, o tvarkybos projektai būtų viešinami (ypač, jei jie yra valstybės nuosavybė). Tokiems objektams turėtų būti ypatingas ir institucijų dėmesys, skatinama laikytis reglamentų operatyviai finansuojant ir nesukuriant biurokratinių kliūčių. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, valstybei nutarus objektą išsaugoti ir restauruoti, iš karto įsijungia ir kompensacinė sistema. Manau, antikonstituciška yra tik reikalauti restauruoti ir nieko už tai neduoti. Tai yra abipusė nauda ir turi būti abipusis bendradarbiavimas“, – tvirtina architektė. L. Janušaitienės įsitikinimu, architektas, turėdamas talentą, žinių ir patirties, į paveldo objekte vykdomus darbus turėtų žiūrėti labai atsakingai, vadovaudamasis ne tik profesionalumo, bet ir moralumo principais. Tai yra viena iš dedamųjų dalių, užtikrinančių paveldo objekto sėkmę.

Specialistų nuomone, jeigu atnaujintume visus esamus pastatus, 100 metų nereikėtų nieko statyti. Tai nereiškia, kad naujas statybas reikėtų dirbtiniais apribojimais stabdyti. Tai reiškia, kad, pasitelkus tvarumo sampratą, reikėtų keisti požiūrį į istoriškai susiklosčiusį užstatymą ir, ką galima, atnaujinti, taip sumažinant taršias statybas.

Toliau skaitykite:

Projektas „Bokšto skveras“ 10 psl.

Trakų Vokės dvaro restauracija 20 psl.

„Tech Spa “ Druskininkuose 28 psl.

↓

TVDS, R. Stankevičiaus nuotr.

restauracija rekonstrukcija renovacija

Diskusija apie renovaciją – „Forume“ 32 psl.

A. Stepankevičiaus nuotr.

Atgaivintas barokinis perlas – „BOKŠTO SKVERAS“ VILNIUJE

10 2021 birželis-liepa

rekonstrukcija

OBJEKTAS: buvusių ligoninės pastatų konversija į verslo ir laisvalaikio kompleksą „Bokšto skveras“ UŽSAKOVAS: UAB „Baltisches Haus“ ARCHITEKTAI: projekto vadovas Antanas Gvildys, Sigita Lapienytė, Ingrida Revuckaitė, UAB „Archinova“, Christina Seilern „Studio Seilern Architects“ (Jungtinė Karalystė) KONSTRUKTORIAI: Sergejus Miakinkovas, Virmantas Juocevičius PASTATO PLOTAS: 6000 kv. m ARCHEOLOGINIAI TYRIMAI: 2006–2007, 2009–2012, 2014 REKONSTRUKCIJOS METAI: 2014–2021

A. Stepankevičiaus nuotr.

13 metų trunkantis Bokšto gatvės pastatų prikėlimo naujam gyvenimui procesas artėja į pabaigą. 2019 m. užbaigtame pirmajame komplekso korpuse jau veikia restoranas, įsikūrė pirmieji biurų nuomininkai, pastato viduje ir kiemelyje sužibo jo autentiškus elementus išryškinantis apšvietimas. Rūsyje netrukus visu gražumu atsiskleis „Bokšto SPA“ interjeras, o į autentiškumu alsuojančias baigiamas rekonstruoti barokines verslo patalpų erdves jau rudenį įsikels dar daugiau naujakurių. Ilgus metus stovėjęs apleistas pastatų kompleksas Vilniaus Senamiestyje pasikeitė neatpažįstamai, o jo ilgametę istoriją, kaip seniausios Vilniuje ligoninės, mena ir išsaugota šimtametė liepa vidaus kieme. Architektai dalinasi savo įžvalgomis ir išskirtiniais sprendimais.

A. Stepankevičiaus nuotr.

Paveldo objekto prikėlimo naujam gyvenimui idėją reikia brandinti neskubant. Ilgą tvarkybos darbų ir konversijos procesą autentiškuose pastatuose projekto vadovas architektas Antanas Gvildys (UAB „Archinova“) įvardija kaip vieną iš būtinų sąlygų išsaugoti ir atskleisti objektų vertingąsias savybes. „Visų pirma būtina investuoti laiko objekto nuodugniam pažinimui, atlikti detalius tyrimus. Reikia įvertinti ir urbanistinę situaciją – objekto apžvalgą kontekste. Esant poreikiui, būtinus naujus funkcinius elementus integruoti į istorinę aplinką taip, kad esamą kompoziciją jie harmoningai papildytų, o ne užgožtų“, – sako architektas. Archeologiniai šio komplekso tyrimai, kuriems vadovavo Lietuvos istorijos instituto Miestų tyrimų skyriaus mokslo darbuotojai dr. Rytis Jonaitis ir dr. Irma Kaplūnaitė, vyko septynerius metus, nuodugniau buvo ištyrinėta tik Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Atkasti XIII a. kultūriniai sluoksniai, vertingi radiniai perduoti muziejams. Vėliau teritorija išvalyta, paliekant išlikusius pamatus, rūsius. Tik tuomet atsivėrusioje ertmėje atsirado galimybė įrengti šiuolaikinius poreikius atitinkančią komplekso automobilių stovėjimo aikštelę.

12 2021 birželis-liepa

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Būtina investuoti pakankamai laiko

skirtingiems šeimininkams priklausiusių valdų, kurių mūriniai statiniai istoriniuose šaltiniuose buvo minimi jau XV–

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Ligoninės pastatų kompleksas buvo suformuotas iš kelių

XVI amžiais. Vargšų ligoninė šioje vietoje įkurta po Smolensko vyskupo Boguslavo Korvino-Gonsievskio 1744 m. fundacijos. Dabartinė komplekso teritorija buvo suformuota 1812 m., prijungus prie ligoninės gretimos posesijos žemę ir pradėta vadinti Savičiaus ligoninės vardu. XVIII a. suformuotas pastatų bei uždarų kiemų su tvoromis kompleksas yra barokinės architektūros statinys, kurio tūris, planas, skliautai, taip pat dalinai išlikę gotikiniai rūsiai yra vertingiausia komplekso dalis. Per istorizmo laikotarpio rekonstrukcijas buvo panaikinta koplyčia, ji perdengta ir įrengtos palatos, nugriauti bokšteliai, pakeistas Bokšto gatvės fasadas. 1999 m. vykdyta istorinės raidos analizė atskleidė, kad tai seniausia Vilniuje veikusi ligoninė. XX a. rekonstrukcijų metu keičiamos pertvaros, langų, durų angos, laiptinės. Komplekso plėtra sustojo nuo XX a. antros pu-

D. Gumbrevičiaus nuotr.

sės, neprižiūrimi pastatai pradėjo nykti.

Derintis prie istorinių pastatų, o ne pastatus derinti prie reikiamos funkcijos Projektą prieš 13 metų inicijavo buvusios ligoninės kompleksą įsigiję NT plėtros ir valdymo bendrovės „Baltisches Haus“ akcininkai, mecenatai broliai Ortizai. Tuomet „Archinovos“ projektuotojai ir buvo pasirinkti, kaip turintys didelę patirtį dirbant su paminklosauginiais objektais ir užsienio partneriais. Priešprojektinių pasiūlymų stadijoje „Archinova“ dalyvavo kartu su „Studio Seilern Architects“ (Jungtinė Karalystė). Šiame etape funkcinį planavimą kuravo kolegos iš užsienio, o paminklosaugos klausimus – „Archinova“. Tačiau projektavimo procese, atlikus architektūrinius, istorinius, archeologinius ir kitus tyrimus, kvartalo konversijos planai kito su tikslu optimaliai atskleisti istorinę architektūrą, pritaikant šiuolaikinius elementus. Todėl, nors galutinį rezultatą architektai linkę dalintis, daugiausia projektavimo darbų atliko „Archinovos“ komanda, parengusi techninį ir darbo projektus, taip pat vykdžiusi projekto autorinę priežiūrą. Paveldo objekto tvarkybos darbų autorius ir viso komplekso projekto vadovas architektas A. Gvildys pasakoja, kad pradžioje planuojamo viešbučio (didžiajame korpuse) reikalingi sprendiniai būtų sugriovę autentišką planinę pastato struktūrą. „Atlikę keletą pastato funkcinių modelių, akivaizdžiai pamatėme, kad ne tik suardoma unikali vidaus struktūra, bet ir sukurtos naujosios, pritaikytos viešbučiui erdvės nėra racionalios, – sako architektas. – Todėl kartu su užsakovu ieškojome optimalios funkcijos derinantis prie istorinių pastatų, o ne pastatus derinant prie reikiamos funkcijos. Taip didysis korpusas tapo administraciniu su erdvia renginių sale – atkurtoje istorinėje koplyčioje. Panašiai vyko ir su kitais komplekso statiniais.“

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Neimituoti autento ir neklaidinti stebėtojo „Istorinius pastatus, be abejo, būtina restauruoti, konservuoti – išsaugant jų vertingąsias savybes ateities kartoms. Tačiau naujus elementus, manome, reikia spręsti šiuolaikiškai, neimituojant autento ir neklaidinant stebėtojo“, – sako architektai. Taip atsirado naujasis lifto ir laiptinės tūris, būtinas tam, kad pastatas atitiktų evakuacinius, taip pat ir funkcijai keliamus reikalavimus. „Naujos laiptinės ir lifto integruoti į esamą pastatą atsisakėme, kadangi tai dramatiškai būtų pakeitę esamą planinę pastato struktūrą. Būtų tekę nugriauti dalį skliautų su polichromija“, – aiškina sprendimus architektai. Naujasis tūris – lakoniškos modernios formos, išskirtinis jo bruožas – poliruoto plieno apdaila, kurią teko vežtis net iš Japonijos. Veidrodinis jo paviršius, atspindėdamas istorinę aplinką, joje tarsi pranyksta.

Šiuolaikiniais sprendimais išryškinti pastatų istorinį charakterį Vienas įdomiausių sprendimų šiame objekte – dvigubo stogo įrengimas. „Biurų patalpoms pastogėje reikėjo užtikrinti natūralų apšvietimą. Norėjome atkurti pirminę, baroko laikų stogo formą – masyvią ir vienalytę, be stoglangių. Todėl sukūrėme būtent šiam projektui skirtą unikalią dvigubo stogo konstrukciją. Vidinė dalis su stiklo plokštumomis apšvietimui, o išorinė – iš specialių ekstruduotų profilių – lamelių, kurie stebint per atstumą sudaro vientiso stogo įvaizdį“, – paaiškina architektai. Įrengtas naujas restorano tūris su lauko terasa užtikrins didžiajam kiemui reikalingą gyvybingumą. Jis įgilintas į rel-

14 2021 birželis-liepa

jefą, tai leido restoraną sujungti su technologinėmis patalpomis rūsyje. O virtuvė iškelta už pastato ribų, kad neardytų autentiškų rūsių struktūros. Restorano stogo apdaila – taip pat veidrodinis plienas. „Suprojektavome požeminę automobilių saugyklą, kuri nedaro jokios įtakos vertingosioms komplekso savybėms. Archeologinių tyrimų metu buvo nukastas rytinio kiemelio kultūrinis sluoksnis, siekęs apie 7 metrus. Atsivėrusioje „duobėje“ lengvai sutilpo požeminė automobilių saugykla ir liko pakankamas grunto sluoksnis virš jo tam, kad galėtų augti brandūs medžiai ir kiti želdiniai. Kiemelio altitudės atitinka buvusias“, – sprendimus tikslina architektai. Dar viena nauja, nestandartinė funkcija – SPA požeminėje dalyje. Ji įrengta didžiajame kieme, tarp pastatų komponuojant baseino zoną, o perimetre esančiuose istoriniuose rūsiuose suplanuotos persirengimų, masažų ir kitos SPA patalpos su trijų takelių 25 m baseinu – pirmos tokios Senamiestyje.

Sukurti pagarbų autentiškų konstrukcijų ir naujų elementų santykį Restauruotos istorinių pastatų autentiškos konstrukcijos, išlikusios autentiškos grindų detalės, skliautai bei perdangų medinės konstrukcijos, restauruota (konservuota) sienose ir skliautuose atidengta tapyba. Atkurtos tyrimų metu nustatytos visos baroko laikų durų ir židinių angos. Visi nauji elementai suprojektuoti šiuolaikiniai, formuojantys pagarbų santykį su autentiškomis detalėmis. Kaip teigia A. Gvildys, pastatų plotas ir jų tūris išliko beveik nepakitęs. Vėliau statyti ir pritaikyti utilitarioms ligoninės reikmėms nevertingi priestatai ir ūkinės patalpos buvo išardyti.

Apibendrinant „Šis objektas išskirtinis daugelių parametrų, – sako architektai. – Tačiau pagrindinis jų – nepaprastai glaudus bendradarbiavimas su užsakovu, siekiant geriausio rezultato. Nuo pat pradžių užsakovas kėlė aukštus standartus šiam projektui. Buvo investuojama į itin modernius, pažangiausius ir kokybiškus šiuolaikinės architektūros elementus, suprantant, kad jie turės dalyvauti išskirtinės vertės istorinio ansamblio kompozicijoje.“ Investuota į baroko ir gotikos objektų restauraciją bei tyrimus. Neribojamas biudžetas ir terminai leido pritaikyti pačius geriausius sprendinius. Projektavimo procesas visuomet buvo viešas, ne kartą vyko ir Kultūros paveldo vertinimo bei Architektų tarybos.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Atkurta sovietmečiu sunaikinta koplyčios erdvė su choro balkonu, kurio turėklai – moderni baroko interpretacija. Kiti nauji elementai koplyčioje – langai, apšvietimas, sraigtinė laiptinė į chorą ir pan. suprojektuoti modernūs ir minimalistiniai taip, kad maksimaliai išryškintų atidengtą autentišką vidaus erdvę. Pastogėje eksponuojamas koplyčios skliauto konstrukcijos viršus, turbūt pirmas toks nestandartinis sprendimas Lietuvoje. Šią koplyčią paryškina atkurti barokiniai bokšteliai. Inžinerinės sistemos suprojektuotos be vizualinės taršos: radiatorių, ortakių, priešgaisrinių ir pan. daviklių ar jutiklių. Jos parinktos ir išdėstytos taip, kad nesimatytų – po tinku, grindimis. Techninės patalpos iškeltos už istorinių pastatų ribų esančiame požemyje. Dalyje patalpų šildymas ir vėsinimas bei vėdinimas išspręstas tiekiant orą per paslėptas angas grindyse. Kitų patalpų šildymas ir vėsinimas vykdomas sienose ir lubose įrengtomis kapiliarų sistemomis.

Atverti lauko erdves miesto gyventojams ir komplekso svečiams Komplekse yra keturi vidiniai kiemai. Vienas jų – viešas, pasiekiamas iš Bokšto gatvės su restoranu, kurio stiklo siena atsiveria ir susijungia su lauko terasa. Iš šio kiemo patenkama į visas komplekso funkcines zonas bei viešai pasiekiamas restorano ir SPA patalpas. Antrasis kiemas – privatus su vaizdu į Užupį. Atviras dienos metu bus trečiasis, gyvenamosios zonos kiemas, o ketvirtasis pasiekiamas tik SPA lankytojams. Komplekso vidaus erdvėse atkurtas sodo ir daržo apželdinimo charakteris. Išsaugota seniausia bei aukščiausia Senamiesčio liepa, kuriai apie 300 metų. Norint išsaugoti ją statybos metu buvo pasitelkta arboristų pagalba.

projekto sprendimai

Užtikrinta kokybė vonios kambario komfortui D. Gumbrevičiaus nuotr.

Naujai rekonstruotame „Bokšto skvero“ komplekse Vilniaus senamiestyje funkcionalumas persipina su aiškia estetika ir prabanga, todėl ir santechnikos įrangai bei vonios aksesuarams buvo keliami aukščiausi reikalavimai. Jų išpildymu pasirūpino vonios įrangos salonas „Stilus S“. „Stilus S“ pasiūlytų produktų kokybė abejonių nekėlė – tiek vizualiai, tiek liečiant salono prekes galima pajusti išskirtinę kokybę, kurią išduoda svoris, estetika bei detalių tvirtumas. Tai – aiškus pranašumas prekių ieškant prabrangiam projektui įgyvendinti.

www.stiluss.lt

projekto sprendimai

D. Gumbrevičiaus nuotr.

ORIGINALŪS PLIENO DIRBINIAI, PUOŠIANTYS PASTATO ERDVES

Pagrindiniai Bokšto g. 6 esančio komplekso darbai jau pabaigti, liko paskutiniai potėpiai ir į dažais kvepiančias patalpas rinksis pirmieji naujakuriai. „Neabejoju, kad dar ilgai prisiminsime Bokšto skverą, – su šypsena sako įmonės „Plieno kalvė“ įkūrėjas ir vadovas Giedrius Šakalys. – Tai buvo laikas, kuris įsiminė kaip augimo, komandos susitelkimo ir neįtikėtinų vizijų pavertimo realybe etapas. Per pastaruosius 2,5 metų trukusį bendradarbiavimą išpildėme 5 kalviškus, rankomis kniedytų vartų projektus, kuriuos sukūrė architektė Christina Seilern iš „Studio Seilern Architects“. Taip pat, bendradarbiaudami su architektu Mariumi Mateika, pagal jo sukurtą individualų projektą įrengėme tris iš aštuonių objekto laiptinių. Jos puošia bendrovės „Baltisches Haus“, kurioje dirba architektas, biurą, įsikūrusį

16 2021 birželis-liepa

šiame komplekse. Esame dėkingi UAB „Archinova“ kolektyvui už suteiktą pasitikėjimą ir galimybes.“ UAB „Plieno kalvė“ jau 15 metų gamina nestandartinius vienetinius metalo dirbinius. Per ilgus metus sukaupta patirtis ir suburtas profesionalus kolektyvas leidžia išpildyti net ir labai sudėtingus, precizikos reikalaujančius projektus tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

www.plienokalve.lt

Įmonės archyvo nuotr.

projekto sprendimai

SKVERO ŽELDINIAI, DŽIUGINANTYS VISUS METUS Bokšto g. 6 – pastatų kompleksas istoriniame Vilniaus centre su unikaliai sutvarkyta vidinio kiemo aplinka. Čia Londono kraštovaizdžio architektų koncepciją išplėtojo ir įgyvendino Lietuvos bendrovės „Terra firma LT“ kraštovaizdžio architektai ir apželdinimo įmonės „Herbela“ specialistai. Erdvę užpildė daugiamečiai augalai, kurių centre – dviejų šimtų metų senumo liepa. Apie projektą pasakoja „Terra firma LT“ direktorius Linas Ūsas, kraštovaizdžio architektė Ramunė Baniulienė ir apželdinimo įmonės „Herbela“ vadovė Idalija Marčiulionienė.

tus augimo sąlygoms, medis žūva. Šios liepos šaknynas sulaukė išskirtinio dėmesio, todėl ji gyvuos dar šimtus metų. Aplink medį įrengta vandeniui laidi danga, sumontuoti aeracijos šulinėliai – šaknynas gauna pakankamai vandens ir deguonies“, – pasakoja L. Ūsas. R. Baniulienės teigimu, objekto užsakovas liepą apdraudė ir tai įprasta Vakarų šalių praktika – brandūs medžiai labai vertingi, saugotini ir jų teikiama nauda nelygintina su mažais, ką tik pasodintais medeliais.

Išsaugota šimtametė liepa

Kieme didelius plotus užpildė daugiamečių augalų gėlynai, žydintys nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. „Didžioji želdynų dalis yra ant perdangos. Svarbu laiku suskaičiuoti ir įvertinti konstrukcijoms tenkančias želdynų apkrovas. Mes teikėme užduotis ir į jas buvo atsižvelgta. Tai – komandinio darbo sėkmė“, – pasakoja R. Baniulienė. I. Marčiulionienė taip pat akcentuoja ko-

„Vienas svarbesnių sprendinių – didžiosios šimtametės liepos išsaugojimas. Teko įvertinti medžio šaknyno dydį ir požeminius pastatų aukštus suplanuoti taip, kad šaknys nebūtų pažeistos. Lietuvoje dažnai deklaruojama, kad medis saugomas, tačiau nepaisoma jo šaknyno zonos, todėl po kelerių metų, pasikei-

Želdiniai ant perdangos

mandinį darbą: „Kai didelis projektas vystomas senamiestyje, turi būti labai gerai suvaldyti statybų procesai. Tai vienas sudėtingesnių projektų, kuriame teko dalyvauti, ir jo puikus rezultatas pavyko dėl gero komandinio darbo.“ Kurdami želdynus, kraštovaizdžio architektai siekė, kad jie akį džiugintų visais keturiais metų laikais, kad nebūtų nė vieno pilkojo sezono. I. Marčiulionienės duomenimis, pagrindiniame kieme yra pasodinta apie 19 000 svogūninių ir 3000 daugiamečių gėlių, 1000 varpinių augalų. Kraštovaizdžio architektai sugebėjo sukurti itin gražų paveikslą. Kiemo želdinius išryškina ir ypatingi apšvietimo sprendiniai. „Tokio želdyno sėkmei labai svarbu ir profesionali priežiūra – pasodinti augalai pradeda gyventi savo gyvenimą, kuris kartais nuveda kitu, nei sumanyta projektuotojų, keliu. Svarbu laiku sureaguoti ir prisitaikyti prie šių pasikeitimų“, – sako R. Baniulienė.

www.terrafirmalt.com

projekto sprendimai

Iš kelių valdų susiformavęs „Bokšto skvero“ kompleksas puikiai prisitaikė prie gamtinio reljefo, harmoningai susiliejo su prie Vilnios upės esančia senamiesčio dalimi. Atkurtam „Bokšto skverui“ priderinti inovatyvūs architektūriniai, inžineriniai ir dizaino sprendimai. Didelį vaidmenį šio barokinio komplekso nuotaikoms ir funkcionalumui turi ir apšvietimas, kurį įrengė UAB „Šviesos technologijos“. Kompleksinę „Bokšto skvero“ apšvietimo idėją įmonė „Šviesos technologijos“ pasiūlė atsižvelgusi į užsakovų pageidavimus – objektas sudėtingas, įvairialypis, darbų apimtis tikrai buvo didelė. Architektūrinis komplekso apšvietimas atlieka labai didelį vaidmenį, padeda architektūrai kurti jaukią atmosferą tiek pasatų viduje, tiek lauke. „Bokšto skvero“ kieme įrengtas apšvietimas išskiria senųjų pastatų privalumus, komplekse esanti koplyčia išryškinta, atvertos jos mūro konstrukcijos. Visas kompleksas yra daugiafunkcis, todėl įmonės „Šviesos technologijos“ dizaineriai panaudojo įvairius apšvietimo būdus: bendrą užliejantį, lokalų taškinį, foninį, dinamišką. 18 2021 birželis-liepa

Kuriant apšvietimą reikėjo atsižvelgti į objekto vietą ir vaidmenį miesto ansamblyje, objekto kompozicines savybes, dydį, struktūrą, architektūrą, fasado apdailos medžiagų faktūrą, kiemo takelių išsidėstymą, vietas, iš kur bus stebimas objektas. Kieme įrengtas apšvietimas leidžia suvokti objekto vientisumą ir darną su želdiniais, kuriuos apšviesti teko itin atsakingai, nes jie nuolat keičiasi, bei išsaugota šimtamete liepa. Bendrovė įrengė apšvietimą istorinių pastatų viduje ir pritaikė jį šiuolaikiniams poreikiams, tačiau tuo pat metu išryškino individualias ir originalias vidaus detales. Pavyzdžiui, koplyčios viduje labai jaukiai išryškintos arkos, kolonos. Komplekse įdiegta „Protingo namo“ sistema su valdymu. Įrengtas apšvietimas yra dinamiškas, besikeičiantis laike, pasižymintis kintamu ryškumu, besikeičiančiais atspalviais. Išmanusis valdymas leidžia kooperuoti, sujungti ir sukurti skirtingas apšvietimo scenas, intensyvumą, atspalvius ir nuotaiką. Patogus apšvietimo valdymas, visų namo inžinerinių tinklų sujungimas į vieną sistemą ir valdymas vienu įrenginiu, teritorijų vaizdo stebėjimas, automatinis šildymo ir kondicionavimo reguliavimas tokiame objekte – savaime suprantamas dalykas. D. Gumbrevičiaus nuotr.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

IŠSKIRTINĖS ERDVĖS APŠVIETIMAS IR IŠMANUS JO VALDYMAS

www.svt.lt

projekto sprendimai

D. Gumbrevičiaus nuotr.

A. Stepankevičiaus nuotr.

IŠMANIEJI SPRENDIMAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO YPATUMAI PAVELDO OBJEKTE

Įmonė „Energus“ Bokšto gatvės komplekse atliko procesų valdymo ir automatizavimo darbus: įrengė automatizuotus šilumos punktus, sumontavo vėdinimo įrenginius, šalčio stotis, dūmų šalinimo ir viršslėgio sudarymo įrangą, gaisro gesinimo stotis. Įgyvendinti patalpų mikroklimato valdymo sprendiniai. Sukurta bendra pastatų komplekso pastato valdymo sistema (PVS), į kurią integruota ir apsauginė bei gaisrinė signalizacijos. „Kadangi tai ypatingas pastatų kompleksas, jo rūsiai mena dar XV– XVI a., tad instaliaciją teko montuoti atsakingai ir preciziškai. Paprastai tokiuose objektuose nėra daug techninių nišų ar patalpų, tad buvo priimtas sprendimas instaliacinius kabelius montuoti smėlbetonio grindyse, vamzdžiuose. Ties sienomis, pakilimų vietose kabeliai buvo įleidžiami į plytų siūles, taip maksimaliai apsaugant nuo mechaninių pažeidimų“ – sako UAB „Energus“ projektų vadovas Deivydas Gargasas.

Viename pastatų greitu metu įsikurs SPA. „Kad būtų užtikrintas komfortiškas mikroklimatas, masažų ir procedūrų kabinetuose yra sumontuoti „Jung KNX“ valdikliai, kurių ekranėliuose matoma esama patalpos temperatūra, galima keisti jos nustatytą reikšmę. Kitais mygtukais galima didinti arba mažinti apšvietimo intensyvumą, perjungti muzikos kanalą, taip pat patylinti ir pagarsinti“ – patikslina specialistas. D. Gargasas pasakoja, kad objekte įdiegti valdikliai „Honeywell“. Lokalios sistemos valdomos „EagleHawk“ ir „Eagle“ valdiklių, visi jie sujungti į bendrą pastato sistemą, už kurios valdymą atsakinga programinė įranga serveryje. „Objekte gausu skirtingų protokolų, keitikliais galiausiai jie konvertuojami į „BACnet“, „Modbus TCP/IP“ ar „Modbus RTU“ protokolus. Pastatas yra išsiskiriantis ir ŠVOK sprendiniais – grindinis šildymas (šaldymas), konvektoriai valdomi PVS. Šilumos punkte sumontuoti perjungimo mazgai, vieno myg-

tuko paspaudimu perjungus žiemos (vasaros) sezoną, šalčio stotis ima ruošti šaltį ir tiekti į konvektorius, grindis ar net šaldomus kapiliarinius kilimėlius, sumontuotus sienose ir lubose. Temperatūros jutikliais stebima faktinė temperatūra sienose ir grindyse, rasos taško jutikliais užtikrinama, kad nesusidarytų kondensatas. Įgyvendinti automatiškai uždaromi stoglangiai ir langai, meteorologinei stotelei fiksuojant lietų ar padidėjusį vėją. Valdomas visas vidaus ir lauko apšvietimas, nuskaitomos vandens pakilimo stotelės, pirtys ir baseinai“, – sako projektų vadovas.

www.energus.lt

restauracija

ATVIRAS IR JAUKUS

TRAKŲ VOKĖS DVARAS

20 2021 birželis-liepa

restauracija

Tarp Vilniaus ir Trakų įsikūręs istorizmo architektūros paminklas, grafams Tiškevičiams priklausęs, architekto Leandro Markonio suprojektuotas neoklasicizmo stiliaus Trakų Vokės dvaras iškilo 1876–1880 metais. 1898–1900 m. iš Prancūzijos pasikviestas garsus kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andre senam, ten buvusiam parkui sukūrė rūmų parterių kraštovaizdžio dizainą ir praturtino parką mažosios architektūros elementais: grota, tilteliais. Kraštovaizdžio ir architektūros darna išsiskiriantys rūmai ir parkas sparčiai atgauna autentiškumą. Nors restauracijos ir tvarkybos darbų liko daug, rūmai jau atsiveria lankytojams, renginiams.

TVDS, R. Stankevičiaus nuotr.

Rolandas KAŽEMĖKAS

TVDS, R. Stankevičiaus nuotr.

Buvusios oranžerijos vietoje atsodintas rožynas, ant išlikusių pamatų pastatyta pergolė, o iš gyvatvorinių liepų suformuoti jaukūs kiemeliai poilsiui.

Juozapas Tiškevičius Trakų Vokės dvarvietę ir ten pastatytą dvarą įsigijo XIX a. vidury, tačiau teritorija suklestėjo, dvarą paveldėjus jo sūnui Jonui Vytautui Emanueliui, puoselėjusiam dvarvietę, vysčiusiam žemės ūkio verslus, žuvivaisą. „Dabartiniai rūmai iškilo 1876–1880 m., jų projekto autorius – italų kilmės lenkų architektas Leandras Markonis. Daug L. Markonio ir jo tėvo darbų yra Lenkijoje, tad, prieš pradedant projektavimą, teko lankytis Varšuvoje bei jos apylinkėse ir susipažinti su šio architekto darbais. Lietuvos ambasada Lenkijoje irgi įsikūrusi L. Markonio projektuotoje viloje. Trakų Vokės dvaro rūmai yra garsiųjų Varšuvos Karališkųjų Lažienkų rūmų prototipas. Neoklasicizmo išpopuliarėjimas buvusioje LDK susijęs su tam tikra nostalgija prarastai valstybei. Rūmai statyti, kai Lietuva priklausė carinei Rusijai, todėl per architektūrą norėta parodyti ir politines nuostatas, ir istorines bei kultūrines sąsajas. Šis pastatas nėra tik reprezentacinė vieta, jis turi gilių prasmių. Palyginti su kitais Lietuvoje pastatytais dvarais, Trakų Vokės rūmai jau statybos metu buvo modernūs ir novatoriški. Pavyzdžiui, langų plokštumos yra didelės ir nesudalintos. Tai – modernus tų laikų sprendimas. Jie buvo statyti

22 2021 birželis-liepa

R. Balandžiūnienės nuotr.

Karališkųjų rūmų prototipas

Virš centrinių durų atkurtas kartušas su grafų Tiškevičių giminės herbu Leliva. Pagal senas nuotraukas atkurti Floros ir Dianos biustai.

restauracija

Romantiškas kampelis

Rūmų fasade iš parko pusės restauruoti centriniai ir atkurti balkono laiptai.

VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“ direktorė Ieva Šiušaitė sako, kad dvaro teritorija yra didelė, apie 43 ha ploto. Dvarą supantis parkas yra vienas iš keturių E. Andre projektuotų parkų Lietuvoje (kiti trys – Palangos Birutės parkas, Lentvario ir Užutrakio parkai). „Vilniaus savivaldybė parke inicijavo daug darbų. Sutvarkyta centrinė parko dalis, tvarkomos istorinių tvenkinių pralaidos, planuojama atstatyti tiltelį. Tvenkiniai buvo vienas iš Tiškevičių verslų – juose augintos lašišinės žuvys traukiniu keliaudavo į Sankt Peterburgą. Išliko trys istoriniai tvenkiniai. Tai inžinerinis paveldas, nes šių tvenkinių pralaidas XIX a. projektavo žymus inžinierius Mykolas Girdvainis. Tai bus labai graži parko rekreacinė zona. Romantiškas kampelis“, – pasakoja I. Šiušaitė.

Atlikta apie 35 proc. darbų Apleistas, nešildomas pastatas tikrai buvo prastos būklės. Tik dalis rūmų buvo naudojami renginiams. Reikėjo gelbėti pastatą, stabilizuoti situaciją bent jau atstatant šildymo sistemą ir kartu ieškoti finansavimo šaltinių kitiems darbams. „Parengėme techninį pastato tvarkybos projektą, pradėjome ieškoti, kas galėtų jį finansuoti, ir dabar jau turime keturis išskirtus etapus. Pirmasis buvo cokolio tvarkyba, pamatų hidroizoliacijos įrengimas, supuvusių rūsio langų keitimas. Antras etapas – lauko inžineriniai tinklai: vandentiekis, elektros, priešgaisrinės saugos ir ventiliacinės sistemos įvadai. Didžiausias ir labiausiai matomas trečias etapas – vidaus inžinerinių tinklų, vėdinimo sistemos, elektros instaliacijos sutvarkymas, fasado, durų langų atstatymas ir visiškas rūsio patalpų sutvarkymas. Ketvirtas etapas – holo tvarkymas. Tačiau pradėję tvarkyti holą, suradome holo lubų tapybą. Teko stabdyti dalį darbų, parengti lubų tvarkybos programą, kuriai vėl reikės ieškoti finansavimo. Šiuo metu atlikta apie 35 proc. projekto darbų. Liko dar daug ką nuveikti: tai vidaus tvarkyba, dalies stogo, kuriam norisi sugrąžinti buvusias skulptūras, remontas. Sutvarkėme tik kritinius dalykus, tačiau reikėtų atkurti puošybą, dekorą, o tai brangūs darbai, kuriuos atlieka aukštos kvalifikacijos specialistai. Pavyzdžiui, sietyno atkūrimas – jau prabangos dalykas, galime be to gyventi, bet atkūrus sietyną, jis labai papuoštų rūmus“, – sako I. Šiušaitė.

TVDS, R. Stankevičiaus nuotr.

kaip vasaros rezidencija. Architektūra irgi rodo, kad tai itališko stiliaus vasaros rezidencija – pastatas turi išskirtinį atvirą ryšį su aplinka ir kraštovaizdžiu, visos pirmojo aukšto patalpos turi išėjimus į lauką, terasas. Lengvumo suteikia pastato vidų užpildanti natūrali šviesa, patenkanti per daugybę langų. Rūmų fasadai – harmoningi, elegantiški, lengvi, o tūrių kompozicija – gražių proporcijų. Ši vila tiek spalviniu sprendimu, tiek koncepcija (atvira laukui, aplinkai) turi daug sąsajų su Italijos vilomis“, – pasakoja restauracijos projekto vadovė architektė Jurga Silvija VečerskytėŠimeliūnė.

Natūralus apšvietimas ir kitokios spalvos Architektai (R. Klimavičienė, R. Astasevičiūtė) ir jiems talkinantys specialistai atliko išsamius istorinius (R. B. Vitkauskienė), architektūrinius (E. Purlys), polichromijos (N. Šarkauskaitė-Šimkuvienė) tyrimus. Stengtasi surinkti kuo daugiau fotografijų, tapybos darbų, galinčių suteikti informacijos apie rūmų išvaizdą. Prisijungė ir Varšuvos istorijos instituto darbuotojai, peržiūrėję Tiškevičių archyvus Lenkijoje, kuriuose buvo rasti rūmuose gyvenusių šeimos narių artimųjų prisiminimai, dviejų aukštų ir vakarinio fasado originalūs L. Markonio projekto brėžiniai. Nuotraukos suteikė vertingos informacijos apie valgomąjį, pokylių salę, grafo darbo kabinetą, holą, fasado lipdinius ir pastatą puošusias skulptūras. Jos ir tyrimai architektams padėjo atkurti planinę-erdvinę struktūrą, ryšį tarp patalpų ir net sumaniai išnaudotą natūralų apšvietimą. „Rūmuose daug šviesos, o šoninės laiptinės turėjo visą laiptinę apšviečiančius švieslangius, kuriuos atkūrėme. Daug šviesos hole, turinčiame belvederio langus. Sovietiniais laikais ten buvo įrengti vitražai, tačiau dabar jie bus eksponuojami rūmų rūsyje. Rūmų ašis yra rytų ir vakarų krypties, tad vakare saulė krisdavo į holą pro stiklines pagrindinių durų plokštumas, per venecijietiško stiklo langą iš holo nukeliaudavo iki pokylių salės, o iš jos iki žiemos sodo. Rytinė saulė (nes žiemos sodas orientuotas į rytus) per sodą, pokylių salę apšviesdavo holą. Šviesos sprendimai – profesionalūs, architektūriškai gražūs ir funkcionalūs. Atliekant fasado tvarkybos darbus, buvo pašalintas vėlyvo remonto metu uždėtas cemento sluoksnis ir atidengtos autentiškos fasado plokštumos bei architektūrinių detalių paviršiai. Aptikta daugiau autentiškų dažų paviršių, nustatytas atskirų fasado architektūrinių detalių medžia24 2021 birželis-liepa

giškumas, ko nebuvo įmanoma padaryti projekto rengimo metu. Siekiant nustatyti autentišką dažų sluoksnį, atsirado poreikis papildyti turimus polichromijos tyrimus, atlikti cheminius dažų tyrimus. Pagal 2017 m. atliktų polichromijos tyrimų ir 2020 m. papildomų tyrimų duomenis bei L. Markonio projektuotų pastatų Varšuvoje studiją, buvo parengtas fasadų spalvinio sprendimo projektas. Nuotraukos atskleidė, kad fasadą puošiančios architektūrinės detalės buvo tamsesnės nei fasado sienų plokštumos, galėjome įvertinti nuotraukose matomus kontrastus. Siekėme kuo daugiau autentiškumo, kuo mažiau interpretacijų. Beje, visos autentiškų detalių atodangos yra paliktos, tad lankytojai gali pasižiūrėti. Mes siekėme atkurti pirminį, kiek įmanoma autentiškam artimesnį rūmų vaizdą. Vidinės rūmų erdvės išgyveno transformacijas, ne tik sovietiniame laikotarpyje, bet ir tarpukaryje net pačių Tiškevičių iniciatyva, todėl ne kartą kilo klausimų, kuris periodas turi būti laikomas kaip restauracijos atspirties taškas“, – pažymi J. S. VečerskytėŠimeliūnė.

Netikėti atradimai Pradedant tvarkyti tokį objektą yra daug netikėtų atradimų. Rūsyje, kur ėjo pagrindinė komunikacijų šachta, buvo nuimti du sluoksniai betono, vienas sluoksnis buvo užneštas apie 1970-uosius, kitas – 2010 metais. Drėgname rūsyje norėta įrengti grindinį šildymą, tačiau, suradus labai gerai išsilaikiusį autentišką grindų sluoksnį (išliko apie 70 proc. šių grindų), sprendinys keitėsi – senos grindys buvo atidengtos, prie jų pritaikytos naujos plytelės ir dabar gerai matyti, kur yra išlikęs senasis grindinys, o kur naujai sudėtos plytelės. Rūsyje buvo rasta daug užmūrytų angų, kurias atidarius

TVDS, R. Stankevičiaus nuotr.

Rūmuose atlikta daug restauravimo ir atkūrimo darbų. Iš kairės į dešinę: - restauruotas rūsys pritaikytas parodų ekspozicijoms; - atkurtos holo grindys, plytelės joms pagamintos Prancūzijos manufaktūroje; - restauruotoje oranžerijoje, kurioje išlikusios autentiškos grindys, atkurtos sienų architektūrinės detalės.

Vykdomi konservavimo darbai.

Atviri ir jaukūs šeimos rūmai Tvarkyba eina į pabaigą, atliekami užbaigimo darbai. I. Šiušaitės teigimu, atliekant tolesnes restauracijas visų rūmų uždaryti nereikės – bus uždaromos tik tam tikros zonas, kitos liks atvertos lankytojams ir renginiams. Pagrindinė rūmų funkcija – kultūrinė veikla: parodos, koncertai, edukacijos, ekskursijos, renginiai. Papildoma – komercinė veikla: privatūs renginiai, fotosesijos, filmavimai. Planuojama turėti rezidentinius kambarius. „Aplink rūmus išsidėsčiusiuose pastatuose vyksta mėgėjų kolektyvų užsiėmimai, edukaciniai projektai vaikams. Turime vandens bokštą, kurį rekonstravus galima paversti stebėjimo bokštu – rūmai ir parkas atsivertų iš aukščiau. Rūmai – aktyvus turizmo objektas, todėl tariamės su įvairiais festivaliais, jau šiemet turėsime Kristupo festivalio koncertą. Iš apleisto objekto tampame patrauklia istorinio turizmo ir kultūrinės rekreacijos vieta. Teks padirbėti su renginių formatais, pagalvoti, kaip išnaudoti parko erdvę, kaip organizuoti renginius lauke, kad jiems vykstant nereikėtų uždaryti viso parko. Rūmų rūsyje yra apie 200 kv. m ekspozicinių erdvių, kuriose galime išdėstyti tiek istorines, tiek meno, pavyzdžiui, skulptūros, juvelyrikos ekspozicijas, pirmame aukšte rengiame dailės parodas. Planuojame, kad rūmų lankomumas išaugs apie 8 kartus. Savo esme rūmai buvo šeimos rezidencija. Todėl norime juos laikyti atvirus, išlaikyti jaukų formatą.“

TVDS, R. Stankevičiaus nuotr.

rūsio vaizdas pasikeitė: jei anksčiau rūsys buvo nejauki ūkinė patalpa, tai atidengus angas atsivėrė gražios arkos, skliautai, išaiškėjo, kad rūsio sienos buvo dekoruotos. „Apžiūrėję L. Markonio vilas Lenkijoje žinojome, kad pirmame aukšte, vos tik įėjus į rūmus, turi būti biblioteka-biliardinė, bet, pradėjus tyrinėti sieną ir bandant surasti, kurioje vietoje turėjo būti durų anga, radome dvi puošybines kolonas. Anksčiau manėme, kad sovietmečiu jos buvo išgriautos, bet atradus kolonas pasikeitė įėjimo į salę sprendinys – dabar įėjimas veda pro stilizuotas kolonas. Kolonos buvo užmūrytos ne sovietmečiu, o prieš Antrąjį pasaulinį karą“, – pasakoja I. Šiušaitė. Rūmų apleistumo laikotarpiai yra susiję ne tik su sovie-

tmečiu, bet ir su įvairiausiomis šeimyninėmis tragedijomis, Pirmuoju ir Antruoju pasauliniu karu. Tačiau daug iššūkių laukia ateityje, kai bus atliekami interjero tvarkybos darbai. Dvi rūmų salės ir du miegamieji turi autentiškus lubų lipdinius. Patalpų interjerai yra skirtingų stilistikų: tai XIX a. pab. istorizmo rūmams būdingas bruožas: valgomasis – neogotika, darbo kabinetas – neorenesansas.

Rūmų fasadas nuo parko pusės.

R. Balandžiūnienės nuotr.

Trakų Vokės dvaras – sodrios spalvos, išryškintos detalės, unikalios technologijos Baigiami Trakų Vokės dvaro restauravimo darbai. Menininkus, kino studijas, renginių organizatorius traukęs dvaras visuomenei atsiveria visu savo grožiu. Trečiąjį Trakų Vokės dvaro sodybos rūmų restauravimo etapą atliko MB „Virmalda“, visuomenei atgaivinusi ne vieną kultūros paveldo pastatą.

26 2021 birželis-liepa

projekto sprendimai

Istorinės medžiagos ir technologijos Pasakodamas apie pusantrų metų trukusį trečiąjį Trakų Vokės dvaro restauravimo etapą, „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius sako, kad net sunku visus darbus ir išvardyti: fasado restauravimas, pirmo ir antro aukštų erdvių sutvarkymas, darbai rūsyje, sienų, lubų restauravimas, stalių gaminių restauravimas, nauja elektros instaliacija, naujos šildymo, nuotekų, gaisro aptikimo sistemos, dalies stogo perdengimas, langų keitimas, durų, grindų dangų restauravimas, fasado laiptų atstatymas ir kt. Visi fasado lipdiniai buvo konservuojami ir restauruojami. Apie įspūdingų rūmų fasado lipdytų dekoro elementų atkūrimo iššūkius prisimena R. Balandžiūnienė: „Vienas jų – vakarų fasado įgilinto portiko lipdiniai. Išliko tik kelios labai prastos kokybės istorinės nuotraukos,

gatvė, kai tankinamas gruntas, labai dažnai tenka matyti nuo lubų krintančius lipdinius, skilinėjančias sienas. Su Kauno technologijos universitetu vystome projektą, kurio dalį finansuoja Europos Sąjunga, remia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tai naujas produktas Lietuvoje  – savaime sutankėjantis gruntas. Technologija leidžia panaudoti toje pačioje vietoje iškastą arba atvežtą gruntą, jį supilti į reikiamą vietą ir gruntas sutankėja pats, t. y. jam nereikalingas vibracijas sukeliantis grunto tankinimas. Dar viena gera tokio grunto ypatybė – nepralaidumas vandeniui. Trakų Vokės dvaro rūmų rūsyje įrengta įvairiausių komunikacijų (šildymo sistema, vandentiekis, nuotekos, dalis vėdinimo sistema) – „miškas“ vamzdžių grindyse. Čia mes ir panaudojome savaime sutankėjantį gruntą. Tai nėra betonavimas. Toks gruntas gali būti pakartotinai iškasamas (jei įvyksta avarija ar reikia kokią nors komunikacijų dalį remontuoti). Komunikacijos atsirado gerai sutankintame, vandeniui nepralaidžiame turinyje, kurį prireikus galima iškasti. Vibracijų pastatas nepatyrė, rezultatai puikūs, patikros parodė, kad sutankėjimas yra pakankamas. Vėliau ant šio grunto buvo atkurtos keraminės grindys“, – pasakoja „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. Šią technologiją bendrovė pritaiko ir kituose paveldo objektuose, kai reikia nepralaidaus vandeniui, savaime sutankėjančio grunto.

R. Balandžiūnienės nuotr.

24 m. darbo patirtį turinčios įmonės 80 proc. darbų yra paveldo tvarkyba: Panemunės pilis, Gelgaudiškio dvaras, Žagarės dvaras, Istorijų namai, Lietuvos banko Kauno skyrius, Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios bokštai, Kauno lėlių teatras – tai tik nedidelė dalis bendrovės „Virmalda“ įgyvendintų projektų. Įmonės išskirtinumas – daugumą darbų atlieka patys įmonės specialistai. Su kokiais iššūkiais teko susidurti restauruojant Trakų Vokės dvarą, pasakoja bendrovės direktorius Virginijus Rabačius ir Tvarkybos ir restauracijos padalinio vadovė Ramunė Balandžiūnienė.

kuriose matosi, kad virš durų buvo Tiškevičių giminės herbo reljefinė kompozicija, abipus reljefo – girliandose įrėminti biustai, o po visais keturiais fasado balkonėliais irgi buvo lipdinių girliandos. Šie elementai atkurti pasitelkus ikonografines nuotraukas, fasade išlikusias žymes, istorinius tyrimus (aut. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė) ir cheminius fasado medžiagų tyrimus (aut. Asta Grubinskaitė). Užtinkuotas ir keletą kartų uždažytas dekoro zonas teko kruopščiai atidengti, ieškoti išlikusių dekoro žymių, rodančių konkrečią kiekvieno lipdyto dekoro elemento vietą, leidžiančių tiksliau nustatyti matmenis. Apžiūrėjome ir rūmus projektavusio architekto O. Markonio darbus Varšuvoje. Medžiagų tyrimai parodė, kad anksčiau fasado lipdyba buvo restauruota keturis kartus, kai kur naudojant netinkamas restauracines medžiagas. Keletą mėnesių skulptorių, skulptūros restauratorių ir kitų specialistų komanda pagal parengtą projektą lipdė atkuriamo dekoro modelius, vėliau atkurtą dekorą pagamintose formose išliejo iš gipso su odos klijais, t. y. tokio skiedinio, iš kurio ir buvo formuotas originalus dekoras.“ R. Balandžiūnienė atkreipia dėmesį, kad šiems rūmams buvo pasirinkta pilno fasado restauravimo koncepcija, tačiau kad žmonės nebūtų klaidinami ir restauruotų fragmentų nevertintų kaip autentiškų elementų, jie išskirti iš fasado spalviniu sprendimu, specialiai pabrėžiant, kad tai yra atkurtas architektūros elementas.

Naujos technologijos istoriniame pastate „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius pasakoja, kad restauruojant rūmų rūsį teko taikyti naujausias technologijas. Kodėl jų prireikė? „Pastatams labai kenkia vibracija. Ji ardo kiekvieną pastatą, o jei statinys yra senas, turi išlikusių vertingų lipdinių, sienų tapybą, seno tinko fragmentų, vibracija jiems ypač kenksminga. Kai šalia tokio pastato asfaltuojama

www.virmalda.lt

BENDRADARBYSTĖS ERDVĖ neatpažįstamai pakeitė buvusį banką

N. Tukaj nuotr.

rekonstrukcija

Istorinių XIX a. erdvių, kuriose anksčiau veikė Sapiegų ligoninė, rekonstrukcija, vėliau ėjusi ūkinio dviejų aukštų pastato, statyto pačioje XIX a. pabaigoje, transformacija, galiausiai – 1982-aisiais, tik jau Druskininkuose, iškilusio banko rekonstrukcija – visi šie projektai patikėti architektų studijai „A2SM“.

OBJEKTAS: „Tech Spa“ bendradarbystės ir apgyvendinimo erdvės, V. Kudirkos g. 33, Druskininkai ARCHITEKTAI: Aurimas Sasnauskas, Greta Frišmantaitė-Gudaitienė, Greta Dailydaitė, UAB „A2SM“ KONSTRUKTORIUS: Mindaugas Kasiulevičius, UAB „Smailusis skliautas“

N. Tukaj nuotr.

Kristina BUIDOVAITĖ

J. Kygos nuotr.

Skirtingos funkcijos ir likimo pastatuose po rekonstrukcijų įsikūrė užsienio šalyse itin populiarios, Lietuvoje vis dar prisijaukinamos bendradarbystės erdvės, kuriose verda bendruomeninės erdvės gyvenimas – po bendru stogu renkasi ir verslus kuria jauni specialistai.

N. Tukaj nuotr.

rekonstrukcija Derins darbą ir poilsį Buvusiame banko pastate, itin patrauklioje Druskininkų vietoje – miesto centre, architektams Aurimui Sasnauskui, Gretai Frišmantaitei-Gudaitienei ir Gretai Dailydaitei įrengiant bendradarbystės erdves ir poilsiui skirtus kambarius drastiškų pokyčių imtis neprireikė, mat čia prieš kurį laiką jau buvo įrengta ir kabinetų, ir poilsio kambarių buvusio banko darbuotojams. Sovietmečiu pastato rūsio patalpos buvo naudojamos kaip rūbinė, pirtis, vietinė kavinė. Antro aukšto dalis, architektų sprendimu, buvo pritaikyta bendradarbystės erdvėms, čia sutilpo ir keturi hostelio kambariai, kuriame sustatytos dviaukštės lovos. Tokia šiuolaikiškų hostelių koncepcija itin populiari užsienyje, tikima, prigis ir Lietuvoje. Trečiame aukšte buvo įrengti poilsio kambariai, mat buvusi struktūra puikiai tiko šiuolaikiškam nedideliam viešbučiui. Dalis dviviečių kambarių jame – su balkonais, dalis be. Antro aukšto plokščiasis stogas pritaikytas terasai, kuri skirta bendruomenei susitikti pokalbių ar padirbėti, prireikus pakeisti aplinką. Rekreacinę funkciją atlieka ir trečiame aukšte įrengta bendra virtuvė, kurios anksčiau nebuvo. Dar prieš pradedant rekonstrukcijos darbus pastate buvo pakeisti langai, rekonstrukcijos metu atnaujintas geltonų plytų fasadas.

Praeitį primins išsaugoti elementai

N. Tukaj nuotr.

Architektai, kurdami „Tech Spa“, nesistengė išnaikinti buvusios veiklos pėdsakų, priešingai, sėkmingiausius sprendimus išsaugojo. Prireikus išraiškingesnių nei esamos laiptinių, jos buvo apdailintos mediena, sienos nudažytos, tačiau

Kokybiškos ilgai ir patogiai sėdėti skirtos kėdės Susitikimų kambariuose ir darbo vietoms įrengti pasirinktos gamykloje „Narbutas“ Ukmergėje pagamintos labai patogios, ergonomiškos, ilgai sėdėti skirtos kėdės „EVA II“. Nuspręsta rinktis būtent šį kėdžių dizainą, nes jis maksimaliai atitiko užsakovo ergonomiškumui ir patogumui keltus reikalavimus. Valgomojo zonoje pasirinktos italų gamintojo „ZILIO A&C“ medinės kėdės „SELERI“ ir ispanų gamintojo „ENEA“ plastikinės kėdės „EMA 4L“. Kai kurioms darbo vietoms įrengti pasirinktos italų gamintojo „DIEMME“ kėdės su ratukais „CLOP“. Įmonės „Narbutas Lietuva“ komanda, prieš tai įrengusi „Tech Loft“ Vilniuje, džiaugiasi besitęsiančia partneryste.

30 2021 birželis-liepa

www.narbutas.lt

N. Tukaj nuotr.

išsaugotos laiptų pakopos ir turėklai, aptrupėjęs fasadas atgaivintas, pagyvintas, jam suteiktas charakteris. Vidiniame kieme buvęs apleistas garažas nudažytas juodai, čia įrengta kavinė. Antrame pastato aukšte, kur buvo įrengti kabinetai, pavyko išsaugoti išraiškingas mozaikinio betono grindis – visur, kur tik įmanoma, jos buvo nuvalytos ir atnaujintos, kitur pasirinkta šiuolaikiška epoksidinė grindų danga. Išliko ir nedažnai naudojamas, tačiau charakteringas granitinis tinkas. Vieno projekto „Tech Spa“ autorių architekto A. Sasnausko žodžiais, Druskininkai – kurortas, kurio vizitinė kortelė pušynai, todėl neatsitiktinai skirtingose zonose  – virtuvėje, darbo erdvėse, viešbučio kambariuose – panaudota pušies fanera. J. Kygos nuotr.

Virtuvės stalviršiams pasirinkta kita itin atspari medžiaga – nerūdijantysis plienas. Nors viešbučiuose įprastos kiliminės dangos, čia jų nėra – lofto stilių, būdingą ir pirmosioms bendradarbystės erdvėms sostinėje, čia taip pat tęsia naudojamas betonas, kuriam jaukumo ir šilumos suteikia medis. Darbo zonoje, užtikrinant akustiką, luboms panaudotos purškiamosios akustinės lubos. Ramią apdailos spalvų paletę patalpose papildo šviesiai žalia spalva ir vyšninės spalvos akcentai vidaus ir lauko balduose. „Nesirinkome daug rėkiančių spalvų, norėjome, kad „Tech Spa“ lankytojai matytų ežerą ir pušyną, kad spalvos neperrėktų gamtos“, – komentavo architektas.

projekto sprendimai

Epoksidinė danga betoninėms grindims suteikia ilgaamžę estetiką Piečiausiame Lietuvos kurorte Druskininkuose duris atvėrusi „Tech Spa“ erdvė pelnytai tapo šių metų sezono pažiba ir atkreipė tiek turizmo sektoriaus, tiek pastaraisiais metais išpopuliarėjusiu darbo atostogų fenomenu besižavinčių profesionalų dėmesį. Naujausias pasaulines darbo rinkos tendencijas atliepiantis statinys pranašus ir fizine prasme: jam įrengti naudotos pažangios medžiagos, kurtas dvilypę erdvių funkciją išpildantis interjeras. Bendradarbystės ir poilsio erdvių grindims buvo pasirinkti žinomo suomių prekių ženklo „Tikkurila“ produktai: grindys

dengtos itin dilimui atsparia epoksidine danga, kurios spalvų spektras nežaboja interjero dizainerių vaizduotės. Šiais laikais ir nuolatinį žmonių srautą atlaikanti danga gali būti graži: estetika ir tvarumas dera visose gamintojo „Tikkurila“ siūlomose grindų dizaino technikose. „Tech Spa“ grindys dengtos dvikomponenčiu betirpikliu epoksidiniu gruntiniu laku „Tikkurila Temafloor 220W“, tinkamu drėgniems betoniniams paviršiams gruntuoti. Lako sluoksnis atsparus riebalams ir tepalams. Viršutiniam sluoksniui panaudota dvikomponentė betirpiklė epoksidinė danga

„Tikkurila Temafloor P300“. Ši epoksidinė danga tokia patvari, kad geba atlaikyti stiprų mechaninį poveikį ne tik komercinėse, bet ir pramoninėse patalpose. „Tikkurila Temafloor P300“ spalvinama įvairiausiomis, taip pat ir metalizuotomis spalvomis.

www.tikkurila.lt

DAUGIABUČIŲ RENOVACIJA: iššūkiai ir galimybės Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, pagal renovuotų daugiabučių dalį, šiuo metu modernizuojasi aktyviausiai ir tarp renovacijos lyderių patenka mažosios savivaldybės. Su kokiais iššūkiais susiduriama renovuojant?

Vida KUZMICKAITĖ

forumas / 1

Kokybiškos renovacijos žingsnius mėginame išgryninti šiuo metu vykstančioje Lietuvos architektų sąjungos (LAS) iniciatyvoje „Kvartalinė daugiabučių renovacija“. Ši iniciatyva – tai Europos Komisijos paskelbtos Naujojo Europos Bauhauzo programos dalis. Diskusijų ir kūrybinių dirbtuvių metu bandome numatyti, kokie įrankiai galėtų padėti pasiekti holistinę mikrorajonų renovaciją, apimančią visus gyvenimo aspektus. Kurios sritys labiausiai stokoja dėmesio? Viena iš labiausiai reikalingų dėmesio yra bendruomenės įtrauktis – matyt, ir dabartinės programos stringa dėl to, kad labai sunku žmones įtikinti, kokią jie gaus naudą iš renovacijos. Kol kas mes galime kalbėti tik apie energetinę

32 2021 birželis-liepa

naudą, o gyvenant daugiabutyje ypač svarbi bendrųjų erdvių ir infrastruktūros kokybė, suteikianti gyventojui didelę dalį gerovės jausmo. Tai gali būti įvairiausios erdvės, objektai ar net veiklos – vaikų žaidimo aikšteles, meninės instaliacijos, miesto daržininkystė ir kitos idėjos, kurios padėtų kurti pridėtinę gyvenimo daugiabutyje vertę. Manau, kvartalinė renovacija turi didelį potencialą kurti bendruomenes ir jas stiprinti. Taip pat ieškome naujų būdų keisti teisinę bazę, naujų finansavimo modelių. Dabartinė susiklosčiusi situacija trukdo renovacijai: kiekvienas butas turi savininką, todėl labai sunku įgyvendinti sprendimus, kuriems reikia visų sutikimo. Iškyla klausimas – kaip tuomet finansuoti bendrąsias, žaliąsias erdves, infrastruktūrą aplink namus, kurios būtinos kokybiškai renovacijai?

forumas

P. Armalio nuotr.

Kol kas mes galime kalbėti tik apie energetinę naudą, o gyvenant daugiabutyje ypač svarbi bendrųjų erdvių ir infrastruktūros kokybė, suteikianti gyventojui didelę dalį gerovės.

Kuriant projektą reikia orientuotis į visą kvartalą, o ne į mikrorajoną Rūta LEITANAITĖ, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė

Fasadų apšiltinimas ir kitos didesnės transformacijos kelia klausimą, kas laukia originalaus pastato įvaizdžio. Kol kas namai yra renovuojami po vieną, tačiau sovietmečiu daugiabučių kvartalai buvo kuriami bendrai, pastatai turėjo bendrą architektūrinį vardiklį, spalvą, medžiagiškumą, ritmą, tam tikras detales, kurios juos siejo į vieną atpažįstamą vienetą. Mes

manome, kad, planuojant holistinę kompleksinę renovaciją, būtina į visą kvartalą žiūrėti bendrai ir architektūrinius estetinius sprendimus derinti prie visumos. Po renovacijos kvartale turėtų būti išlaikytos pagrindinės originalaus projekto vertybės: urbanistinė struktūra, mastelis, pastatų išdėstymas, ritmas ir tam tikros charakteringos detalės (pavyzdžiui, laiptinių dekoro elementai, betoninės arkos tarp pastatų). Visa kita galėtų būti ir atnaujinama, integruojant naujas detales, medžiagas, tačiau išsaugant pagrindines charakteristikas.

forumas / 2

Asmeninio archyvo nuotr.

Efektyvių metodikų renovacijoje yra daug. Deja, statyba yra sukaustyta mažiausios kainos rėmų, todėl daugeliu atvejų apsiribojama tik išorės atitvarų sutvarkymu ir nevykdoma visa renovacijos programa.

Prof. Sigitas KUNCEVIČIUS, „Vilnius Tech“ Architektūros katedros vedėjas, „a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos“ vadovas

Šiandieninį renovacijos procesą vertinu neigiamai, nes pagal pagrindinį terminą „architektūros objektų renovacija“ renovacija turėtų kompleksiškai apimti visus struktūrinius, funkcinius ir estetinius pokyčius, o ne tik fasadų, stogų, inžinerinių įrenginių pakeitimus. Pastatų fasadai yra sutvarkomi, bet turime įvertinti tai, kad prarandama pagrindinė statinių istorinė raiška. Šiltinant pasiekiamos

geresnės išorinių atitvarų charakteristikos, tačiau sienos storėja, o langai dažnai statomi į tas pačias vietas ir angokraščiai iškreipia pastato architektūrinę tektoniką. Džiaugtis rezultatu negalime, nes prarandame aiškų stilistinį vaizdą ir autentišką XX a. palikimą. Kalbant apie pastatų struktūros funkcinius pokyčius, dar 2000-ųjų pradžioje Vilniuje, Žirmūnų gyvenamuosiuose daugiabučiuose

forumas namuose, buvo numatyti pirmieji suplanavimo pokyčiai – įrengiant stiklines lodžijas, praplečiant virtuvės ar bendrojo kambario plotą. Deja, toks startas vėliau buvo prarastas siekiant tik utilitarių tikslų. Bendroje pasaulinėje praktikoje pozityvių pavyzdžių matome dar XX a. pab., kai Europoje buvo vykdomi drąsūs renovacijos sprendimai, keičiamas pastatų siluetas, aukštingumas, iš esmės pertvarkomas pačių gyvenamųjų erdvių suplanavimas, keičiami bendrųjų kambarių langų parametrai, aukštos palangės nužeminamos iki grindų, padidinant pastato langų optiką.

Renovuojant daugiabučius gyvenamuosius namus Lietuvoje, galėtų būti taikomos įvairios metodikos: balkono nupjovimas ir pristatymas atskirai stovinčių lodžijų, šalčio tiltų prilitavimas ir drėgmės likvidavimas. Norint pagerinti pastatų funkcinius sprendinius, galima padidinti gyvenamąjį plotą laiko reikalavimų neatitinkančių sanitarinių mazgų sąskaita ir prie fasadų pristatyti naujus sanitarinius blokus. Kita problema – funkciniai mazgai, neatitinkantys šiandieninių reikalavimų. Reikia spręsti prieinamumo klausimus, nes dalyje XX a. penkiaaukščių pastatų nėra liftų, o su vežimėliu

sunku patekti į pirmą aukštą – tai svarbu tiek neįgaliesiems, tiek jaunoms šeimoms. Taip pat aktualus gyvenamosios erdvės pritaikymas dabartiniams gyvenimo poreikiams – šiandien žmonės bendrauja ne tik bendrajame kambaryje, bet ir maisto ruošimo ar kitose zonose, todėl reikia reaguoti į šiuos pokyčius keičiant suplanavimą. Efektyvių metodikų renovacijoje yra daug. Deja, statyba yra sukaustyta mažiausios kainos rėmų, todėl daugeliu atvejų apsiribojama tik išorės atitvarų sutvarkymu ir nevykdoma visa renovacijos programa.

forumas / 3

Asmeninio archyvo nuotr.

Galbūt įstatymų bazėje verta numatyti, kad renovuojant namą įmanomas ir iki 50 proc. stogo ploto antstatas, kuriame galėtų būti įrengiamos kūrybinės studijos, dirbtuvės ar net parduodamas plotas.

Arūnas LIOLA, architektas, studijos „Arches“ partneris

Apmaudu, kad, kalbant apie renovaciją, pagrindinis dėmesys vis dar skiriamas tik pastato fiziniam kūnui, jo techninių parametrų užtikrinimui: kaip pasiekti sandarumą, užtikrinti tinkamą šiluminę varžą, pakeisti inžinerinius vamzdynus, bet yra pamirštamas žmogus ir jo poreikiai. Renovacija turėtų prasidėti nuo orientacijos į gyventoją – ko jam trūksta, kad būtų gera gyventi. Kartais tam kliudo paprasti dalykai – sukuriamas patalpų sandarumas, bet 34 2021 birželis-liepa

nepasirūpinama, kad žmogus turėtų gryno oro, nėra įdiegiama tiesioginė oro rekuperacijos sistema, o siūloma tiesiog reguliariai vėdinti patalpas atidarinėjant langus. Galbūt gyventojus reikėtų pirmiausia sudominti, kad jie norėtų renovacijos? Šiuo metu jiems dažnai neaišku, ką iš renovacijos gaus, o kartais, po rekonstrukcijos, gyvenimo sąlygos netgi ir pablogėja. Pavyzdžiui, jeigu prieš renovaciją turėjo nedidelį balkoną, o po renovacijos uždėjo 30 cm apšiltinimą, tuomet turi atnaujintą balkoną, kuriuo nebepatogu naudotis. Arba po renovacijos langas kartais įgilėja apie 30 cm ir mažėja patalpų natūralus apšviestumas. Kokybinė renovacija Manau, būtų daug paprasčiau, jeigu visi namo gyventojai gautų kažkokią pridėtinę vertę, o renovuojant pastatą būtų galima koreguoti ir pastato suplanavimą. Rekonstruojant galima priimti normatyvą, kad gyvenimo sąly-

gos negali pablogėti. Tai reikštų, kad balkonas negali sumažėti, o balkono plotą leistų padidinti iki 30–40 procentų. Kita galimybė – pirmas aukštas įgautų teisę į terasėles su mini kiemeliais (pagal galimybes), kiti aukštai – didesnius erdvesnius balkonus. Dėl šių pokyčių žmonės galėtų leisti daugiau laiko gryname ore, auginti gėles ar pan. Smulkmena, bet, numačius bendrus balkonų, terasų ar palangių apželdinimo sprendinius, vėlgi turėtume visiškai kitą emociją ir estetiką. Taip pat gyventojai, kaip namo šeimininkai, gal galėtų „įdarbinti“ savo namo stogą, pavyzdžiui, išnuomodami jį saulės elektrinei įrengti? Galbūt įstatymų bazėje verta numatyti, kad renovuojant namą įmanomas ir iki 50 proc. stogo ploto antstatas, kuriame galėtų būti įrengiamos kūrybinės studijos, dirbtuvės ar net parduodamas plotas. Toks mechanizmas pritrauktų kuriančius žmones, atsirastų kokybinis statusas, į tokius būstus persikelti norėtų ir jauni žmonės. Žinoma, tai galėtų dalinai kompensuoti ir viso namo renovacijos išlaidas.

forumas

Asmeninio archyvo nuotr.

forumas / 4

Valius SERBENTA, BETA direktorius

Kaip ir kiti sektoriai, daugiabučių renovacija susidūrė su karantino keliamais sunkumais, kai daugiabučių gyventojai negalėjo organizuoti gyvų susirinkimų. Kita svarbi problema – rangovinių organizacijų stoka. Šiuo metu iš pirmo karto įvyksta tik kas trečias pirkimas, matomas bendras rangovų trūkumas. Taip pat stebimas rangovinių organizacijų pajėgumų sumažėjimas. Vienas iš galimų sprendimų – atviras kvietimas. Tuomet pirkimai pasiskirstytų per metus tolygiai ir nesupultų vienu metu. Taip rangovai ir kiti tiekėjai turėtų galimybę tolygiai paskirstyti pajėgumus. Ypač tai aktualu mažesnėms įmonėms.

Taip pat svarstytina galimybė skelbti konkursą ne pavieniams daugiabučiams, o pastatų grupėms. Laimėję didesnės apimties darbų konkursą, rangovai galėtų efektyviau paskirstyti išteklius. Tokia priemonė galėtų padėti pritraukti didesnes statybos įmones. Renovacija – tai didelis sektorius, kuris galėtų būti patrauklus rangovams. Artimiausiu metu mūsų laukia didelis renovacijos apimčių augimas. Ilgalaikei renovacijos strategijai įgyvendinti rengiamas planas, kuris numato priemones kvartalinei renovacijai skatinti, kai atnaujinami ne tik pastatai, bet ir inžinerinės sistemos, bendrosios erdvės. Ilgalaikių tikslų įgyvendinimas užtikrins stabilų sektoriaus vystymąsi.

Platesnę šio straipsnio versiją skaitykite portale SA.lt

https://bit.ly/36Pshly

Nestandartiniai metalo gaminiai UAB „Ankamega“ specializacija – nestandartniai metalo gaminiai. Pagal pateiktus brėžinius įmonė gamina įvairaus sudėtingumo metalo konstrukcijas, tokias kaip turėklai, laiptai, priešgaisrinės laiptinės, kopėčios, interjero ir eksterjero detalės, baldai. Įmonė pajėgi gaminti ir didesnių gabaritų konstrukcijas, santvaras. Esant poreikiui konstrukcijas projektuoja įmonės inžinieriai. Pagal reikalavimą gaminiai gali būti karštai cinkuojami, dažomi milteliniu būdu ar priešgaisriniais dažais. „Ankamega“ pasižymi lanksčia kainų politika ir atsakingu požiūriu į kiekvieną klientą. www.ankamega.lt

Francesco Ungaro , „Pexels“ nuotr.

Aušra NYMAN, bendradarbiaujant su Lietuvos žaliųjų pastatų taryba

ŽALIOJO INDEKSO SVARBA TVARIAI MIESTŲ PLĖTRAI Po praūžusio visuotinio Lietuvos miestų „trinkelizacijos“ viesulo, taip pat vasarą patyrus įkaitusių miesto gatvių karštą alsavimą, pradedame suprasti kad išsaugoti ir plėtoti žaliąjį miestų audinį, teikiantį pavėsį ir atgaivą, yra gyvybiškai svarbu.

Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos žaliųjų pastatų taryba (LŽPT) vasaros pradžioje pradėjo bendradarbiauti pastatų ir teritorijų tvaraus plėtojimo klausimais, susijusiais su projektavimo ir statybos tvarumo principų taikymu, sklaida, specialistų kvalifikacijos kėlimu, visuomenės informavimu. Tikimasi, abiejų partnerių rengiami tvariųjų pastatų ir teritorijų konkursai, atvirų durų dienos, parodos ir kitos visuomenės informavimo iniciatyvos ypač paskatins spartesnį gyvenamosios ir viešosios paskirties žaliųjų pastatų vystymą bei geriausių kraštovaizdžio praktikų taikymą didinant teritorijų ekologinę vertę. Tikėdamiesi reikšmingų pokyčių planuojant naujus kvartalus ir renovuojant anksčiau statytus, kalbiname architektus ir specialistus, Z kartos atstovus, kurie jau dabar planuoja švaresnius ir jaukesnius ateities miestus.

36 2021 birželis-liepa

Architektė Gintarė Kapočiūtė, „Kurk Lietuvai“ Žaliojo indekso komandos projektų vadovė Kokia Žaliojo indekso vertė pastato naudotojui? Kaip jis susijęs su miesto tvarumu? Kiek kitaip, nei kiti tvarumo sertifikatai, Žaliasis indeksas siekia pagerinti ne tiek vidinį pastato klimatą, kiek veikiau projekto poveikį jį supančiai aplinkai, jos mikroklimatui ir ekosistemai. Kitaip tariant, Žaliasis indeksas skatina matyti kiekvieną projektą ne kaip uždarą, pavienę ekosistemą, o kaip didesnės visumos, kompleksinių mieste vykstančių procesų dalį. Įvertindamas įvairių projekto „apvalkalą“ sudarančių elementų teikiamas ekosistemines paslaugas, indeksas teikia pirmenybę tiems elementams ir paviršiams, kurie padeda geriau reguliuoti aplinkos mikroklimatą, paviršinių nuotekų tvarkymą, suteikia daugiau galimybių įvairioms veikloms, teigiamai prisideda prie miestovaizdžio ir bioįvairovės. Savo ruožtu šios aplinkos kokybę gerinančios funkcijos vienaip ar kitaip paliečia visus miesto naudotojus, teikdamos tokias esmines naudas, kaip kad geresnės fizinės ir psichologinės sveikatos ir atsparumo virusams užtikrinimas, galimybių užsiimti bendruomeninėmis ir edukacinėmis veiklomis sudarymas, socialinės sanglaudos skatinimas, kaštų mažinimas ir t. t. Kur yra riba tarp miesto ir NT vystytojo ar bendruomenės kuriamo (prižiūrimo) kraštovaizdžio? Miesto savivalda, stebėdama miesto teritorijų visumą, turi kuruoti plėtros procesus privačiuose sklypuose ir, siekdama geriausios galimos pusiausvyros, per reikalavimus ir skatinimus bandyti strategiškai pakreipti jų vystymąsi į vieną ar kitą pusę. Kuo miestas didesnis ir patiriantis daugiau spaudimo patenkinti įvairius poreikius, tuo šis teisinis savivaldybės įgalinimas kelti reikalavimus vystytojams ir tuo pačiu vystyti dialogą ir bendradarbiavimą yra svarbesnis. Savo ruožtu vystytojai ir bendruomenė taip pat turėtų suvokti ir jausti atsakomybę už jų formuojamo ar prižiūrimo sklypo atliekamą vaidmenį miesto visumoje. Šių dienų pasaulinės problematikos kontekste būtų klaidinga tikėtis, kad miesto ekosistemai sureguliuoti pakanka tik atskirųjų želdynų ir gatvių kuriamo želdinių tinklo. Kiekvienas statybų projektas prisideda prie urbanizuotos aplinkos kokybės formavimo, darydamas neigiamą ar teigiamą įtaką gamtiniams procesams ir miesto biologinės įvairovės būklei. Kitaip tariant, statybų projektai tiesiogiai prisideda prie miestų atsparumo vis dažnėjantiems klimato iššūkiams ir mūsų pačių gyvenimo sąlygų bloginimo ar iš tiesų tvarios, ekologiškos aplinkos kūrimo. Žinoma, norėtųsi, kad reguliavimo reikėtų kuo mažiau ir būtų išlaikoma kuo didesnė laisvė kiekvieno sklypo šeimininkams savaip prisidėti prie bendro miestovaizdžio

Žalumo indeksus - įrankį, galintį įvertinanti žaliosios infrastruktūros kokybę ir kiekį, turi Vokietija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir Suomija. „Kurk Lietuvai” programos metu architektai Gintarė Kapočiūtė, Ignas Kazlauskas, Gaudrė Znutaitė sukūrė jo aprašą, siekiant analogiškus principus adaptuoti ir mūsų miestams.

įvairovės. Tačiau, kol trūksta visuotinio sąmoningumo ir vieningumo, siekiant tikro pagerėjimo, svarbu sukurti tinkamus saugiklius, kurie padėtų iškelti naują, ambicingesnį projektų ekologinio efektyvumo standartą. Architektas Džiugas Lukoševičius, Malmės miestas, Švedija Kokie tvarumo principai taikomi planuojant ir vystant Malmės miestą? Malmėje į tvarumą žiūrima labai plačiai. Pačiame bendrajame plane numatyti prioritetai, kad Malmė būtų statoma kaip tankus, žalias ir mišrios paskirties miestas, taip pat kaip kultūros ir demokratijos arena bei regiono variklis žaliojo verslo plėtrai. Bene svarbiausias aspektas – miesto tankumas. Nors Malmės gyventojų skaičius gana sparčiai auga, urbanizuota miesto teritorija beveik nesiplečia jau kelis dešimtmečius. Tik tankus miesto audinys gali užtikrinti tvarų gyvenimo būdą: tai trumpesni atstumai, mažesnis auto-

mobilio poreikis, geresnės galimybės vystyti pėsčiųjų, dviračių ir viešąjį transportą, efektyvesnis žemės panaudojimas, daugiau vietos žaliesiems plotams ir agrokultūrai. Malmėje ypatingas dėmesys skiriamas pastatų pirmiesiems aukštams bei viešųjų, privačių ir tarpinių erdvių formavimui, jų tarpusavio santykiui. Tankų ir žalią miestą daugelis mato kaip vienas kitam prieštaraujančius dalykus, todėl Malmėje jau daugiau kaip prieš 20 metų planuojant ir statant arba rekonstruojant pastatus buvo pradėta taikyti žaliųjų paviršių koeficiento skaičiavimo metodika, kuri leidžia įvertinti (ir siūlyti) skirtingų tipų žaliuosius paviršius tankiai užstatytuose sklypuose. Vis dažniau Malmėje sertifikuojami ne pavieniai pastatai, o miesto rajonai. Malmės Masthusen rajonas vakariniame uoste tapo pirmuoju miesto rajonu, gavusiu „BREEAM Communities“ sertifikatą visoje Švedijoje ir pirmuoju pasaulyje už Jungtinės Karalystės ribų. Toliau bendradarbiaujama su Švedijos Žaliųjų pastatų taryba (Sweden Green Building Council) taikant dar ambicingesnę miesto dalių sertifikavimo programą „Citylab“, kuri padeda įvertinti rajono saugumą, pasitikėjimą kaimynystėse, viešąsias erdves, paslaugų pasiūlą, būstų įvairovę, triukšmą, oro kokybę, vidinių patalpų aplinkos kokybę, atliekų tvarkymą, transporto klausimus, pastatų energinę klasę, poveikį klimatui, biologinę įvairovę, lietaus vandens valymą, potvynių pavojų ir kitus aspektus. Tai tikrai gana plačiai aprėpianti programa, iš kurios galima pasisemti įkvėpimo planuojant ir Lietuvos miestus. Kaip yra įtraukiami NT vystytojai, visuomenė, centrinė valdžia? Vystant konkrečią teritoriją organizuojami reguliarūs susitikimai, ekskursijos, paskaitos su kviestiniais pranešėjais. Neretai Malmės savivaldybė veikia kaip vienas iš dialogo partnerių ir kaip moderatorius. Dialogas ir bendradarbiavimas tarp atskirų vystytojų taip pat labai svarbus siekiant išsiaiškinti bendrą ambicijos lygį, profiliuojamasi tarp skirtingų būstų segmentų, skirtingos paskirties pastatų, diskutuojama dėl bendrų daugiaaukščių stovėjimo aikštelių, darželių, kitos bendros techninės infrastruktūros, sąnaudų pasidalijimo ir t. t. Su centrine valdžia taip pat vyksta nuolatinis dialogas. Įstatymai, reglamentai, žinoma, leidžiami šalies mastu, tačiau savivalda turi gana nemažą autonomiją ir gali nuspręsti, kurias rekomendacijas paversti reikalavimu arba nusimatyti kitokius reikalavimus. Svarbiausias principas vietinio lygmens reikalavimams, kad jie būtų skaidrūs, lengvai suprantami ir lygūs visiems veikiantiems toje savivaldybėje. Taip prisitaikant prie konkretaus vietos konteksto

38 2021 birželis-liepa

galima lengviau pasiekti tvarumo tikslus. Žinoma, nereikia pamiršti ir atgalinio ryšio: vietinės pasisekusios iniciatyvos vėliau gali tapti standartine praktika ir šalies mastu. Visuomenės įtraukimas taip pat labai svarbus norint pasiekti gerą rezultatą ir užtikrinti planuojamos teritorijos tvarumą ilguoju periodu, juk ji naudosis ir prižiūrės ateities miestą. Tam skiriama daug dėmesio ir pastangų, visų pirma atsižvelgiama į komunikacijos pobūdį: ar siekiama tik informuoti visuomenę ir paaiškinti sprendinius, ar siekiama konsultacijos su visuomene, kurios metu galima gauti atsakymus į rūpimus klausimus, išsiaiškinti poreikius, gauti pasiūlymų sprendiniams, kartu analizuoti projektą. Svarbu gana konkrečiai apsibrėžti tikslinę grupę, komunikacijos metodą. Stengiamasi parinkti vietą kuo arčiau gyventojų, o ne savivaldybės biure miesto centre, įtraukti kuo daugiau skirtingo amžiaus dirbančių asmenų, senjorų, tėvų auginančių mažus vaikus. Miestų planavimas yra kompleksinis klausimas, todėl užtikrinti tvarų rezultatą galima tik per tvarų procesą. Kokios paskatos Švedijoje statyti žaliai? Supratimas apie tvarumą vis auga ir plečiasi tiek valstybės, savivaldybės lygmeniu, tiek tarp vystytojų, tiek visuomenėje. Viena

Daugybę tvarių ir žalių šedevrų sukūrę MVRDV studijos (Olandija) architektai nuolat ieško šiuolaikinių architektūros ir urbanistikos klausimų sprendimų ir kuria tvarios architektūros pavyzdžius visuose pasaulio regionuose. Vieną jų – „De Oosterlingen“ kvartalą plačiau pristatysime kitame žurnalo numeryje.

vertus, auga supratimas ir reikalavimai, į kuriuos aspektus būtina atsižvelgti planuojant tvarų miestą, jie pasireiškia per teisinį reguliavimą, reglamentus. Kaip pavyzdys galėtų būti energinės klasės reikalavimai, mano jau minėtas žaliųjų paviršių koeficientas, lankstus aukštingumo reguliavimas, leidžiantis statyti medinius daugiaaukščius, ir daugybė kitų. Kita vertus, su visuomenės sąmoningumu auga ir tvarių sprendinių paklausa. O visuomenės sąmoningumas tvarumo klausimams neatsiranda iš niekur: kelti teisingus klausimus, diskutuoti, analizuoti priežastis ir pasekmes yra visų mūsų (žiniasklaidos, vystytojų, savivaldybių, švietimo institucijų) atsakomybė, nes tvarumas ilguoju periodu apsimoka visiems.

Matas Olendra, bendraįkūrėjis ir „COO – Datahood“ (www.datahood.co) bei „Vilnius Tech“ „Linkmenų fabriko“ inovacijų strategas Skaitmeninių technologijų poveikis architektūrai ir tvariems miestams. Ketvirtosios industrinės revoliucijos užnugary likusiai architektūrai ir urbanistiniam planavimui yra be galo sunku pasivyti šiandieninės visuomenės poreikius. Vienas iš įtaką darančių veiksnių yra projektų dydis, o kitas – rizika. Todėl privalome pasitelkti skaitmenines technologijas, kad suvaldytumėme kylančias rizikas ir projektų mastelį. Tai galime pasiekti duomenų analize. Kas sekundę piliečiai skaitmeninėse erdvėse sugeneruoja milijardus duomenų taškų, kurie gali padėti geriau suprasti mūsų aplinką ir priimti sprendimus, padėsiančius geriau planuoti miestus ir kelti gyvenimo kokybę juose. Šiuo metu mūsų vystomas projektas „Datahood“ tiria didžiųjų duomenų panaudojimo galimybes tvarių miestų plėtrai ir padeda verslams bei planuotojams geriau suprasti

aplinką remiantis lokacijų duomenimis. Nesiremdami duomenimis, pasikliaujame intuicija, o istorija rodo, kad intuicija ne visada pasiteisina (pavyzdžiui, projektas „Pruit Igoe“ Jungtinėse Valstijose). Todėl šiame skaitmeniniame amžiuje sprendimai privalo būti priimami remiantis skaitmeniniais įrankiais tam, kad kurtumėme žalesnius, patogesnius ir draugiškesnius miestus žmonėms. Miestas kaip gyvoji laboratorija (living lab) – kaip urbanistinė aplinka lemia inovacijas, kūrybiškumą, bendruomeniškumą? Ko gero, didžiausia priežastis, kodėl žmonės renkasi gyventi miestuose, yra socialinė. Žmonija tobulėja tik tuomet, kai dalijasi istorijomis, patirtimis ir mokosi iš vienas kito. Tačiau miestai ne visada būna pritaikyti socialiniam informacijos apsikeitimui. Miestuose, dėl socialinės arba bendruomeninės aplinkos trūkumo esame priversti užsidaryti butuose ar apsitverti namus aukštomis tvoromis. Taip užkertame kelią savo aplinkos pažinimui. Miestai turi galimybę tapti inovacijų ir kūrybiškumo židiniu, jiems tereikia daugiau vietų, kuriose žmonės galėtų sutikti ir pažinti savo bendruomenę. Kokiame mieste norėtų gyventi Z karta? Kaip Z kartos atstovas ir profesionalas, dirbantis su miestais, stengiuosi įsigilinti į problemų gylį, kad paskatinčiau tų jų sprendimą. Ne visi šiandieniniame mieste gyvenantys žmonės yra linkę pažinti savo aplinką ir ypač mus supančius žmones. Natūraliai esame linkę nepasitikėti tuo, ko nepažįstame ar nesuprantame, o kai nepažįstame, atsiranda baimė ar grėsmė būti nuskriaustiems. Tuomet užsirakiname šarvuotas duris ir apsitveriame namus aukštomis tvoromis. Patyrinėjus istoriją, pastebime, kad anksčiau kaimuose gyvenę žmonės turėjo daugiau pasitikėjimo vieni kitais ir gyvendavo kaip bendruomenė – padėdavo vieni kitiems ir būdavo laimingesni. Noras priklausyti bendruomenei ir ja rūpintis mūsų kartoje (ar net plačioje visuomenėje) neišnyko, tačiau neturime mums pritaikytų platformų – šiuo atveju mus supančios aplinkos, per kurias galėtumėme auginti pasitikėjimą vieni kitais. Manau, kad Z karta, kaip ir visos kitos, norėtų gyventi atviresniame ir draugiškesniame mieste, kuriame gali pasitikėti nepažįstamaisiais ir auginti savo bendruomenę bei iš jos mokytis.

Platesnę šio straipsnio versiją skaitykite portale SA.lt

https://bit.ly/2USGUC4

TVARUS POLISTIRENINIS PUTPLASTIS? Žinoma, taip!

Gaminant „Bioporą“, standartinio polistireninio putplasčio gamybai naudojamos iškastinės žaliavos buvo pakeistos atsinaujinančiomis, tiksliau – biodujomis, kurios gaunamos iš organinių maisto atliekų. Viena iš klimato kaitos priežasčių – didėjantis anglies dioksido kiekis mūsų planetos atmosferoje. Siekdama prisidėti prie šiltnamio efekto mažinimo, akcinė bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“ savo asortimentą papildė nauja pastatų šiltinimo medžiaga – tvariu polistireniniu putplasčiu „Bioporu“, gaminamu naudojant atsinaujinančias žaliavas. Gaminant „Bioporą“, standartinio polistireninio putplasčio gamybai naudojamos iškastinės žaliavos buvo pakeistos atsinaujinančiomis, tiksliau – biodujomis, kurios gaunamos iš organinių maisto atliekų. Dėl šių priežasčių, gaminant „Bioporo“ žaliavą, anglies dioksido

į atmosferą išmetama 86 proc. mažiau, gaminant „Bioporo“ plokštes – 66 proc. mažiau, o per visą „Bioporo“ gyvavimo ciklą – dar apie 40 proc. mažiau nei standartinio polistireninio putplasčio atveju. „Bioporas“ ne tik sumažina anglies dioksido emisiją, bet ir kartu saugo iškastinių žaliavų išteklius. Vokietijos techninės inspekcijos institucijos „REDcert“ sertifikatas „REDcert2“, išduotas BASF koncerno tiekiamoms „Bioporo“ žaliavoms ir AB „Ukmergės gelžbetonis“, užtikrina, kad žaliavai gaminti naudojamos biodujos, o iš šios žaliavos gaminamas tvarus polistireninis putplastis „Bioporas“.

„Biopore“ yra daugiau grafito, todėl jis pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis. Be to, jis atsparus senėjimui ir irimui, atstumia vandenį, yra ekonomiškas ir universalus. „Bioporas“ gali būti panaudojamas pakartotinai – „Ukmergės gelžbetonio“ gamykla surenka statybvietėse susidarančias „Bioporo“ ir kitų rūšių polistireninio putplasčio atraižas ir perduoda jas perdirbti, šitaip ne tik sumažindama statybinių medžiagų atliekų kiekį kiekvienoje statybvietėje, bet ir dar labiau prisidėdama prie žiedinės ekonomikos. Taigi, galima drąsiai teigti, kad „Bioporas“ yra ne tik efektyvi termoizoliacinė medžiaga, bet ir atsakingas kiekvieno iš mūsų pasirinkimas. „Ukmergės gelžbetonis“ – pirmieji Baltijos šalių ir Rytų Europos gamintojai, galintys pasiūlyti rinkai šį naują, tvarų polistireninį putplastį.

www.ukmergesgelzbetonis.lt

+ Visos pilkojo polistireninio putplasčio savybės

40 2021 birželis-liepa

CO 2

Dar geresnės šilumos izoliacinės savybės

Išmetama mažiau CO2

Saugomos ribotos iškastinės žaliavos

Gamybos metu naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai

Perdirbama medžiaga

produktas

„ICOPAL“ APŽELDINTAS STOGAS – SISTEMA IŠ „VIENŲ RANKŲ“

„Icopal“ žaliasis stogas sveria iki 60 kg/m2, stogas su intensyviu apželdinimu iki 235 kg/m2. Įrengiama tiek ant plokščiųjų, tiek ant šlaitinių stogų.

Žaliojo stogo privalumai 1. Sušvelnina miesto klimatą. 2. Sulaiko ir sunaudoja apie 50 proc. lietaus vandens. 3. Sumažina triukšmą. 4. Sugeria iki 20 proc. dulkių ir kenksmingų dalelių iš oro. 5. Padidina biologiškai aktyvių paviršių plotą miestuose. 6. Padidina oro drėgmę ir suteikia gryno oro bei deguonies.

„BMI ICOPAL“ suteikia

Priežiūra

1. Pilnai sukomplektuotą žaliojo stogo sistemą, įskaitant augmenijos sluoksnį. 2. Techninę pagalbą projektuojant. 3. Techninę priežiūrą ir pagalbą įrengimo metu – įrengus žaliąjį stogą augmenija yra atspari piktžolėms, jos nereikia pjauti, rekomenduojama apžiūrėti kartą per metus ir patręšti. 4. „Icopal“ žaliasis stogas atsparus išoriniam ugnies poveikiui, atitinka BRoof(t1). 5. Montuotojų, galinčių įrengti žaliojo stogo sistemą, pagalbą. 6. 20–25 m. „Icopal“ sistemos garantiją (augmenijos sluoksniui suteikiama 1 m. garantija).

„BMI ICOPAL“ ekstensyvūs žalieji stogai yra sudaryti iš želdinių, kurių augalijos sluoksnio aukštis yra ne didesnis kaip 150 mm. Gausūs želdiniai yra augmenijos forma, kuri gali savarankiškai vystytis ir augti be nuolatinės priežiūros. Ji gali prisitaikyti prie tam tikrų klimato sąlygų ir nereikalauja intensyvios priežiūros.

Laisvės pr. 3, LT-04215 Vilnius Tel. +370 5 261 25 13 El. p. stogas@bmigroup.com bmigroup.com/lt

NAMAS IR UPĖ

G. Mamavičiaus nuotr.

objektas

ARCHITEKTAI: Gabrielė Ubarevičiūtė ir Giedrius Mamavičius („After party“)

Indrė VOZGIRDAITĖ

Saugant artimą santykį su gamta

Architektų poros Gabrielės Ubarevičiūtės ir Giedriaus Mamavičiaus projektuotas namas šalia upės patraukė ne tik praeivių, bet ir architektūros profesionalų dėmesį – projektas kartu su keliais kitais pretendentais buvo atrinktas atstovauti Lietuvos architektūrai tarptautiniame 2021 m. „Mies van der Rohe“ konkurse. Akivaizdu, kad ekspertų dėmesio nusipelnė ir gyvenamojo namo architektūra, ir išskirtinis architektų atidumas aplinkai.

Architektų pora su projektu „Namas ir upė“ susijusi glaudžiais ryšiais – gyvenamasis namas Panevėžio priemiestyje buvo projektuojamas G. Mamavičiaus mamai. G. Ubarevičiūtė sako, kad namo šeimininkei kartais prireikdavo laiko susigyventi su pasiūlytais neįprastais jų sprendiniais, ne kartą tekę visiems leistis į diskusijas. Vis tik architektė pasidžiaugia, kad Giedriaus mama į visas idėjas žiūrėjo labai atvirai ir su pasitikėjimu, paneigdama vyraujančią nuostatą, esą tėvai paprastai linkę viską išmanyti geriau nei jų vaikai. Be to, neskubotas, beveik penkerius metus trukęs statybų procesas leido subręsti ir išsigryninti visoms koncepcijoms.

Stilių diktuoja kontekstas ir funkcija

Kurdama statinio projektą, architektų pora stengėsi labiausiai atsižvelgti į išskirtinę aplinką – žaliuojantį Lėvens upės slėnį. Kruopščiai pritaikyta, nestandartinė pastato architektūra gyvenimui tokioje vietoje turėjo suteikti pridėtinės vertės. Projekto autoriai prisimena, kaip pirmą kartą apsilankius sklype aplinkui nesimatė nei vieno namo – plytėjo vien žydinti laukų pieva, dūzgė bitės ir sruveno upė. „Žinodami, kad ateityje ši pieva taps naujakurių kvartalu, norėjome savo intervencija kuo mažiau sugadinti tai, ką radome, išsaugodami artimą santykį su gamta“, – teigė G. Mamavičius. Būtent dėl šios priežasties tarsi pusiau perskeltas gyvenamasis tūris buvo užklotas žydinčia laukų pieva. Apglėbęs medinę lauko terasą, jis tarsi įrėmino gamtą, visiškai atsiverdamas upės peizažui ir kartu suteikdamas užuovėjos ir privatumo gyventojams. Dvipusį pastato tūrį padiktavo sklypo situacija – nedidelis siauras sklypas pietine puse rėmėsi į priemiesčio gatvelę, o šiaurinėje pusėje leidosi į upės slėnį. Taigi pastatas į gatvę atsisuka grubiai šukuoto tinko fasadu, o lauko gėlėmis žydintis stogo šlaitas pratęsia priešingoje pusėje žaliuojančius upės krantus. Šukuoto tinko kryptis pabrėžia stogo šlaito nuolydį. Stogo šlaitas leidžia saulei apšviesti šiaurinėje pusėje esantį kiemą ir terasą, natūraliai pasislepiančius nuo kaimyninių sklypų, tačiau išlaikančius intymų ir atvirą santykį su gamta.

44 2021 birželis-liepa

G. Mamavičiaus nuotr.

Nepaisant iš pirmo žvilgsnio nepalankios pasaulio krypties, protingi architektūriniai sprendimai leido visą interjero erdvę orientuoti į gamtinį peizažą, miegamųjų bloką išdėstant rytinėje pusėje. Funkcionaliai išnaudotas ir stogo šlaitas – jo žemiausiose vietose, susilyginančiose su žeme, buvo įrengti vidaus ir lauko sandėliukai. Tai leido atlaisvinti gyvenamąją erdvę nuo perteklinių baldų ar daiktų. Patys architektai nelinkę įvardyti būsto stiliaus, netgi sąmoningai vengia šio žodžio. Tokia jų vyraujanti kūrybos koncepcija – dažniausiai architektūra gimsta iš konteksto, naujai kuriamos funkcijos ir patirties, todėl jos išraiška pirmiausia atspindi šiuos aspektus. Planuodami 150 m² namo vidų, architektai jį pritaikė nuolatiniam dviejų žmonių gyvenimui, pagrindinę gyvenamąją erdvę išdėstydami viename aukšte. Antresolėje įkurta biblioteka ir svečių kambarys su vonios zona. Balta interjero erdvė, kurianti asketišką foną gyvenimui, pripildyta sąmoningai atrinktų svarbiausių baldų ir objektų su kiekvienam jų būdinga unikalia istorija. Į upės pusę orientuota, į stogą „įsikirtusi“ erdvi terasa tęsia interjero erdvę, tampa neatsiejamu namo elementu, tarsi papildomu kambariu po atviru dangumi. Pastato vidų pakartoja lygios, baltai dažytos terasos sienos.

Pastatas į gatvę atsuktas grubiai šukuoto tinko fasadu. Apželdintas stogo šlaitas šiaurinėje pusėje pratęsia žaliuojančius upės krantus ir leidžia saulei apšviesti kiemą bei terasą.

Tvarumas – kūrybinis pamatas Anot projekto autorių, tvarumas yra vienas pamatinių jų kūrybos principų, todėl ir šis projektas nėra išimtis. Tai puikiai patvirtina suprojektuotas žaliuojantis stogo šlaitas, kuriuo siekta atkurti besivystančio gyvenamojo kvartalo sunaikintą biologinę pievos įvairovę, suteikiant buveinę vietinėms bitėms ir vabzdžiams. Tvarumo principų laikosi ir kitas sprendinys – į šiaurinėje pusėje esančią upę atsukta didžioji vitrina leidžia ne tik užtikrintai atsiverti į aplinką, bet

Pagrindinė gyvenamoji erdvė išdėstyta viename aukšte. Antresolėje įkurta biblioteka ir svečių kambarys su vonios kambariu.

ir išnaudoti natūralų interjero apšvietimą bei apsaugoti vidaus erdvę nuo vasaros kaitros. Pietinė vitrina, pakelta į antrą aukštą, atlieka lygiavertę funkciją – šaltu žiemos metu, kai saulė yra žemai, į vidų netrukdomai patekę spinduliai šildo pagrindinę interjero erdvę. Architektai pažymi, kad šie dviejuose lygiuose išdėstyti langai sukuria puikias sąlygas natūraliai ventiliacijai, todėl šiltuoju metų laiku rekuperacija netgi nėra reikalinga. Taip architektūros priemonėmis pavyko sumažinti pastato energijos sunaudojimą ir priklausomumą nuo mechaninių įrenginių.

projekto sprendimai

Artima miestų vizija – gyvenimas arčiau gamtos Įmonės „Žali stogai“ veiklos taikinys – žali, patrauklūs miestai, gerinantys emocinę miestiečių būseną. Įmonės specialistai stengiasi, kad jų suprojektuoti, įrengti ir prižiūrimi stogai bei kiti horizontalūs paviršiai keltų gyvenimo mieste kokybę ir padėtų spręsti ekologines problemas. Kadaise prasidėjusį reiškinį, kai nepaliestoje gamtoje ėmė formuotis gyvenvietės ir miestai, regis, galima bent iš dalies pasukti atgal, želdinant betoninius paviršius ir taip grąžinant gamtą į miestus. Kraštovaizdis, gamtinė

gyva terpė išlieka vienu svarbiausių elementų gyvenamojoje, poilsio ir darbo aplinkoje. Želdintą stogą dažniausiai įsivaizduojame kaip šlaitinį, gerai matomą, puošiantį pastatą. Miestuose – tai daugiausia horizontalios konstrukcijos - pastatų terasos, požeminių automobilių stovėjimo aikštelių perdangos. Kartu su kietomis dangomis ir mažosios architektūros elementais apželdinti paviršiai formuoja draugišką ir patrauklų kraštovaizdį. Nors pirmiausia yra pastebimi estetiniai ir psichologiniai želdintų paviršių miestuose

www.zalistogai.lt

privalumai, pelnytai įvertintas ir ekologinis bei ekonominis jų funkcionalumas. Pritaikyti paviršiai padeda efektyviai suvaldyti liūtis, surinkti ir panaudoti lietaus vandenį, mažinti oro užterštumą, vėsinti ir slopinti triukšmą patalpose, panaudoti saulės energiją. 45

technologijos

SAULĖS ENERGETIKA IR ARCHITEKTŪRA – potencialas draugystei Saulės energetika – ant žaliosios bangos tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Iš tikrųjų nėra kito energijos gamybos būdo, kuris būtų toks draugiškas aplinkai: nei garso, nei kvapo, nei spinduliuotės, nei CO2. Dėl anglies dvideginio skeptikas, aišku, primins, kad saulės modulių gamyba reikalauja nelabai švarių procesų, į kuriuos turi būti atsižvelgta. Bet jau yra apskaičiuota, kad per kiek daugiau negu metus modulių gaminama saulės elektra sutaupo tiek CO2 išmetimų, kiek jų pasklinda gamybos metu. Šiuolaikiniai saulės moduliai gamina elektrą ne mažiau kaip 25 metus. Taigi šiltnamio dujų taupymo efektas per likusius 24 metus – akivaizdus.

Kodėl lietuviai tokie nepatiklūs, žiūrėdami į kaimyno saulės elektrinę? Kol kas žaliosios idėjos nėra pagrindinis saulės energetikos variklis bent jau Lietuvoje. Pagrindas lieka ekonomika, o ji Lietuvoje sau-

Savitumo pastatui suteikia ant sienų įrengti moduliai su grafiniais elementais („Glassbel“ pastatas Klaipėdoje).

lės energijos naudotojams tikrai palanki: namų ūkiai ir dalis komercinių įmonių gauna 30, o viešosios įstaigos – ir 80 proc. paramą investicijoms. Atsipirkimo laikas tokiomis sąlygomis sutrumpėja iki 7–8 metų. Būtų tas pats kaip 5–6 proc. palūkanų banke, jei bent vienas bankas tokias už indėlius mokėtų. Lieka klausimas – kodėl, jei taip naudinga, namų ūkiuose nėra ažiotažo? Kodėl tik vienas iš 150 namų teturi saulės elektrinę? Labai gaila, bet viena priežasčių, kad naujo namo statytojui retai kas pasiūlo ta pačia proga įsirengti ir saulės elektrinę. Statybos kaina dėl tokios elektrinės padidėtų tik 5–6 proc., o rezultatas – 3 kartus pigesnė elektra, o po 5–10 m. pabrangus elektrai – ir 5–6 kartus. Jei ta pačia proga statytojas įsirengtų ir šilumos siurblį, tai ir šilumą šeima turėtų beveik nemokamai. Taip yra todėl, kad Lietuvoje veikianti saulės energetikos teisinė sistema leidžia vasarą pasigamintą elektrą sukaupti pas jos tiekėjus, o paskui už nedidelį pasaugojimo mokestį atsiimti

Vitas MAČIULIS, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas

žiemą ir panaudoti apsišildymui, panaudojant žemė–vanduo arba oras–vanduo šilumos siurblius. Lietuvoje galima ir dar viena teisinė naujovė, kuria stebisi net pažangiausios Europos šalys: jei stogas per mažas ar visai netinkamas moduliams montuoti, gali nusipirkti reikiamą dalį nutolusio investuotojų pastatyto saulės parko ir ten sugeneruotą elektrą naudoti savo name. Be rūpesčių, bet šiek tiek brangiau. Klausimą dėl perdėto atsargumo galime kelti ir bendrovių savininkams, ypač tų, kuriose dirbama ir savaitgaliais, o dar daugiau įmonėms, kuriose dirbama nepertraukiamai. Tokiais atvejais visa saulės elektra sunaudojama iš karto, nereikia mokėti minėto pasaugojimo mokesčio, ir ekonominis efektas dar didesnis. Pagrindinis žmogus, su kuriuo tariasi statytojas, yra architektas. Jis ir galėtų būti tas gundytojas, kuris sudomintų šeimininką ar verslininką pasinaudoti šiuolaikinių technologijų galimybėmis.

Saulės elektrinių konstrukcijos ir jų priešai Paprasčiausios saulės elektrinės jau daugeliui matytos. Jų montavimo principai taip pat paprasti: Lietuvos sąlygomis idealu, jei moduliai sumontuojami 35 laipsnių kampu į horizontą ir tiesiai pietų pusėje, nors 10–15 laipsnių nukrypimas generuojamos energijos kiekį sumažina neženkliai. Tačiau jei nuokrypis 46 2021 birželis-liepa

didesnis, tenka arba naudoti konstrukcines gudrybes, arba palikti nuokrypius ir ekonomiką skaičiuoti atidžiau. Saulės energetika turi ir savo priešų. Tai – šešėliai, kuriuos ant stogo meta kaminai ar kiti išsikišimai, o taip pat netoliese esantys (ar galintys užaugti) medžiai. Todėl būtų labai šaunu, jei statytojas su architektu aptartų galimybes vieną stogo šlaitą orientuoti įmanomai pietų kryptimi ir toje pusėje išvengti kaminų, stoglangių ir kitų šešėlio šaltinių. Nes šešėliai labai lemia modulių efektyvumą. Tą įtaką galima sumažinti, bet tada tenka panaudoti nepigius specialius modulių priedus – optimizatorius. Ta pačia proga reikėtų pasakyti, kad jei mūsų krašte dangus visą laiką būtų apniukęs ar lytų, tai ir tų apsisaugojimo nuo šešėlių gudrybių nereikėtų, bet ir elektros sugeneruotume mažai. Ačiū dievui, Lietuvoje ir saulutės būna dažnai, todėl iš sumontuoto 1 kW (5 kv. m modulių) elektros pasigaminti galima ne tiek jau mažai – virš 1000 kWh per metus. Kitas saulės energetikos priešas – vėjas, ypač svarbus moduliams ant plokščiojo stogo. Siekiant jo įtaką sumažinti, moduliai dažniausiai montuojami ne optimaliu, o 15–25 laipsnių į horizontą kampu. Taip energijos šiek tiek prarandama, bet sutaupomos įtvirtinimo konstrukcijų išlaidos. Mažesnis kampas taip pat leidžia ant stogo sutalpinti daugiau modulių, o tai būna svarbu, kai elektros pasigaminti norima daugiau, o stogas nėra pakankamai didelis. Paprasčiausia ir pigiausia modulius ant stogo tvirtinti naudojant vadinamąją balastinę sistemą, kai laikančioji konstrukcija prispaudžiama betonine plokšte ar tiesiog žvyro pripiltu maišu. Tačiau tai 30– 40 kg/kv. m padidina stogo apkrovą ir, jei pastatas statytas neseniai ir taupiai, tenka daryti stogo ekspertizę ir analizuoti apkrovas, taigi – didinti kaštus. Modulių montuotojai ypač mėgsta sovietinius betoninius stogus, nes jie paprastai turi didelę atsargą ir apsieinama be jokių papildomų tvirtinimų. Jei stogas neleidžia naudoti balasto, tenka pasirinkti lengvesnes, bet brangesnes aliumininių modulių tvirtinimo konstrukcijas. Bet čia turima kita problema: kaip ją pritvirtinti prie minkšto stogo, kad veikiant vėjui stogo danga nebūtų pažeista per artimiausius 25 metus, kas taupant lėšas nėra paprasta. Vienas variantų – naujo tipo plastmasiniai konstruktyviniai elementai: jie privirinami prie stogo dangos ir žymiai sumažina stogo pažeidimo riziką. Ji taip

pat sumažėja naudojant kietą šilumos izoliaciją.

Saulės elektrinės modernioje architektūroje

Lengviausiai ir gražiausiai įgyvendinama saulės elektrinė – tokia, kuri naudoja fotovoltinius modulius su specialiai sukonstruotais rėmais, leidžiančiais modulius įrengti vietoj stogo dangos. Sutaupomos išlaidos įprastinei stogo dangai, bet maloniausia, kad stogas tampa juodas, blizgantis, kaip naujutėlaitis juodas mersedesas. Tiesa, tokia fotovoltinė stogo danga nėra pigi – 60–70 Eur/kv. m, betgi nereikia pamiršti, kad jos pagrindinė funkcija – ne tik apsaugoti nuo kritulių, o gaminti elektrą! Tinkamiausi tokiems stogams yra stiklas-stiklas tipo moduliai, jie gaminami ir Lietuvoje, daugelis mūsų montavimo įmonių jau yra įvaldę jų įrengimą su patikima šveicariška vandens nutekėjimo sistema, ir tokie stogai yra labai ilgaamžiai. Projektuojant tokį stogą reikia nepamiršti, kad tipiniai, tuo pačiu pigiausi moduliai turi standartinius matmenis: 100 x 180 cm, į tai turi būti atsižvelgta ir nustatant stogo matmenis, taip pat įrengiant būtinus stoglangius ar kitus stogo elementus. Dažnai dėl to tarp modulių atsiranda neišvengiamų tarpų, kurie nemaloniai gadina vaizdą. Tačiau yra sugalvota, kaip tuos tarpus užtaisyti. Tam panaudojamos saulės modulio spalvos akmeninės ar keraminės lengvai pjaustomos plokštės, užpildžius jomis tarpus iš toliau jų neatskirsi nuo modulių. Šiais laikais gaminamos ir tipinės formos fotovoltinės čerpės, kurias labai išpopuliarino Elonas Maskas. Šiuo atveju nedidelis fotovoltinis modulis integruojamas į plastmasinę ar betoninę čerpę. Toks metodas šiek tiek brangesnis, bet gal kiek patrauklesnis, nes iš toliau nesiskiria nuo įprastinio čerpinio stogo. Šie

stogai turtingesnėse šalyse tampa vis populiaresni. Fotovoltiniai moduliai vietoj stogo dangos – pats efektyviausias jų panaudojimas pastatuose. Bet saulės modulių integravimas į pastatus (angl. BIPV – building integrated photovoltaic) plečiasi ir į kitus pastato elementus. Paprasčiausias panaudojimas – balkonų atitvaros, pavėsinių ar erdvių, kuriose pageidautinas natūralus apšvietimas, stogai. Šiems tikslams tinkamiausi vadinamieji pusiau skaidrūs moduliai. Tai nereiškia, kad pačios fotovoltinės plokštelės, iš kurių sudarytas modulis, yra pusiau skaidrios. Kadangi plokštelės yra juodos arba kitaip tamsios, tai modulio „praskaidrinimui“ jos išdėstomos su tarpais: į langus tokių modulių neįdėsi, bet stoguose jos atrodo įdomiai, be to, generuoja žaliąją elektrą. Kitas būdas integruoti modulius į pastatus – tai padengti jais sienas. Nors vertikaliai įrengti moduliai net pietų pusėje praranda 30 proc. efektyvumo, tačiau dėl pastato žalumo ir išskirtinės išvaizdos finansiškai pajėgesni užsakovai tam ryžtasi. Ypatingo žavesio suteikia ant sienų įrengti moduliai, kai jie yra ne tik pusiau skaidrūs, bet ir su įvairiais grafiniais šešėliais, atspaustais šilkografijos būdu. Pirmas toks sprendimas Baltijos šalyse įrengtas ant įmonės „Glassbel“ pastato Klaipėdoje: ir atrodo puikiai, ir elektrą gamina. Saulės energetika ir naujos jos panaudojimo technologijos sudaro labai puikias galimybes architektų fantazijai. Lietuvoje atsiranda vis daugiau užsakovų, kurie nori būti ne tik draugiški aplinkai, bet ir įdomesni negu kaimynai. Taigi, mieli architektai, – daugiau idėjų ir ryžto! Lietuvos fotovoltinė pramonė ir montuotojų sukaupta patirtis jūsų mintims įgyvendinti yra pasiruošusi. 47

„SoliTek“ jau šiandien atveria galimybes

„SoliTek“ archyvo nuotr.

ĮGYVENDINTI UNIKALIAUSIUS PROJEKTUS

Žalumas, tvarumas, klimato neutralumas – žodžiai, kuriuos dabar girdime kasdien. Bet Žalioji strategija taps realybe, jeigu mes tikrai gyvensime ir mąstysime žaliai.

Lietuvoje įsitvirtina inovatyvios ir aplinką tausojančios iniciatyvos. Įsigaliojo pastatų projektavimo ir statybų reikalavimai – naujai projektuojami pastatai turi būti aukščiausios A++ energinio naudingumo klasės. Tokie namai praktiškai nenaudoja energijos šildymui, o didžiąją suvartojamos energijos dalį pasigamina

48 2021 birželis-liepa

Individualiems namams įmonė siūlo galimybę turėti išskirtinį stiklinį stogą – su integruota saulės elektrine vietoj stogo dangos.

patys iš saulės energetikos, pritaikant geotermijos ir kitus sprendimus. Daugelį sprendimų tokiems pastatams „SoliTek“ jau gali pasiūlyti dabar, o po kelerių metų galėsime kalbėti ir apie autonomines elektros kaupimo sistemas. Esminį lūžį galime padaryti, jeigu architektai, projektuotojai ir nekilnojamojo turto

„SoliTek“ archyvo nuotr.

technologijos

Verslo centro #K3Handwerkcity Ciuriche fasado apdailai panaudojo saulės modulius „SOLID Wall“.

„SOLID Bifacial“ yra pažangūs dvipusiai vystytojai naudotųsi saulės energetikos teikiamomis galimybėmis. Juolab kad lietuvių gamintojas „SoliTek“ siūlo ne tik išskirtinę kokybę, bet ir platų saulės modulių pasirinkimą, atveriantį galimybes įgyvendinti unikaliausius projektus. „SoliTek“ siūlo įvairių saulės elektrinių variantų – nuo ekonominio iki technologiškai pažangiausio sprendimo. „SOLID Bifacial“ yra pažangūs dvipusiai saulės moduliai, kurie gali generuoti net iki 40 proc. daugiau energijos nei įprasti moduliai. Individualiems namams siūlome sprendimus, kurie, taupant dangos įsigijimo ir jos paklojimo sąskaita, suteikia galimybę turėti išskirtinį stiklinį stogą – su integruota saulės elektrine vietoj stogo dangos. Ant stogo moduliai tarpusavyje jungiami tarsi čerpės. Kaip ir įprastas stogas, „SOLID Solrif“ saugo nuo šalčio, sniego ir kitų specifinių klimato sąlygų. Išskirtiniams subtiliems projektams tiks saulės moduliai „BLACKSTAR“, pasižymintys išskirtiniu dizainu. Šis „SoliTek“ gaminys sukurtas atliepiant dažnus Nyderlandų ir Švedijos klientų pageidavimus pateikti vizualiai nepriekaištingą, gryno stiklo, aukšto efektyvumo modulį, kuris pasižymėtų maksimaliai ilgu garantiniu laikotarpiu ir būtų aukščiausios nedegumo klasės (A). Visiškai juodi saulės moduliai sukurti atlaikyti net didžiausiems šalčiams ir karščiams, itin vėjuotai ar sūriai aplinkai. „SoliTek“, galvodama apie kuo platesnį pritaikomumą, sukūrė „SOLID Wall“, kuris pri-

saulės moduliai, kurie gali generuoti net iki 40 proc. daugiau energijos nei įprasti moduliai.

taikomas bet kokiems pastatams. Savaime nusivalantys, žvilgantys moduliai atrodys nepriekaištingai tiek ant senų, tiek ant naujų, didelių ar mažų pastatų. Išskirtinai svarbi žinia – šie moduliai gali būti montuojami tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Komerciniuose pastatuose, kuriuose stogo plotas yra ribotas, fasadai siūlo papildomus paviršius, turinčius didžiulį elektros energijos gamybos potencialą. Sistemos pagaminta elektra gali būti perduodama į tinklą arba sunaudojama tuo metu, kai tik ji generuojama. Mažai rasite fasadų sprendimų, kurie turėtų bent 10 m. garantiją ir praktiškai atsipirktų. „SOLID Wall“ privalumais jau 2020 m. pradžioje pasinaudojo šveicarai. Unikalų mūsų sprendimą užsakė Ciuriche įsikūręs verslo centras #K3Handwerkcity – saulės modulius panaudoti vietoj tradicinių fasado apdailos medžiagų, visą pastato fasadą ir stogą paver-

čiant saulės elektrine. Buvo suinstaliuota 663 kW galios į pastatą integruotą saulės elektrinę, kuri jau per pirmuosius mėnesius pasiekė efektyvumo rekordus ir pagal savo dydį tapo didžiausia integruota į fasadą saulės elektrine Europoje. Šie pavyzdžiai yra akivaizdus įrodymas, kad šiandien jau yra technologijų ir produktų, kurie gali saulės energiją sugeriančius ir elektrą gaminančius modulius naudoti itin plačiai ir patenkinti bet kurį skonį, o svarbiausia – gali būti pritaikyti įvairiuose architektūriniuose sprendimuose. Nepamirškime, kad šiandien Lietuvos rinkoje siūlomų pažangių saulės elektrinių garantinis laikotarpis siekia 30 metų. Tad tinkamai integruota saulės elektrinė ne tik padidins nekilnojamojo turto objekto vertę, bet ir greičiau atsipirkusi, dar ilgus dešimtmečius generuos švarią, tvarią elektrą praktiškai nemokamai.

www.solitek.lt

INŽINERINĖS MEDIENOS PASTATAI ant ežero paviršiaus Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

VIETA: Bergenas, Norvegija ARCHITEKTAI: „Waugh Thistleton Architects“ METAI: 2019

50 2021 birželis-liepa

medinė statyba

Londone įsikūrusios architektūros studijos „Waugh Thistleton“ architektai sukūrė urbanistinės miesto plėtros projektą „Trenezia“, kuris šį pakrantės miestą paverstų išskirtiniu nulinės anglies dvideginio emisijos pavyzdžiu. Ši architektūros studija yra pasaulinė inžinerinės medienos lyderė ir aukštųjų medinių pastatų srities pradininkė, turinti patirties pristatant įvairius pastatų tipus, įskaitant būstą už prieinamą kainą, privačių gyvenamųjų namų projektus, biurus ir komercines patalpas bei mišraus naudojimo, kultūros ir laisvalaikio paslaugas. „Waugh Thistleton Architects“ įsipareigojimas naudoti medienos konstrukcijas pelnė tarptautinę reputaciją ekologiškai tvarios architektūros ir dizaino srityje. Siekdami atgaivinti Norvegijos miestą Bergeną, jie pristatė rajoną ant

„Waugh Thistleton Architects“ viz.

vandens, kuris įkūnija daugelį šiuolaikinių tvaraus dizaino principų.

„Waugh Thistleton Architects“ viz.

TRENEZIA

Create a boardwalk connection between

Pirmiausia sukuriamas ryšys tarp the two city parts, and a walking route dviejų miesto dalių ir pėsčiųjų around the natural shore. maršrutas aplink ežero krantą.

Complement the boardwalk with community

Orientate the streets and canals at 35

spaces along it.

degrees acting as solar corridors.

Jungiantysis takas papildomas bendruomeninėmis erdvėmis.

CITY CENTRE

E IT UT E C RO TH EW TS N EC N N

52 2021 birželis-liepa

Gatvės ir kanalai projektuojami 35 laipsnių kampu, kad tarnautų kaip natūralios saulės šviesos koridoriai.

Increase the heights of the buildings

Aukščiausi pastatų tūriai iškeliami projekto towards the north. To maximise daylight šiaurinėje pusėje tam, kad būtų užtikrinamas to the apartments. maksimalus natūralios dienos šviesos kiekis visuose butuose.

Sukurtas bendradarbiaujant su vietos architektais „Artec“, „Urban System Design“ ir kraštovaizdžio dizaino įmonės „East“, nulinės anglies dvideginio emisijos planas „Trenezia“ buvo pasiūlytas BOB – Norvegijos būsto asociacijai, kurios tikslas yra skatinti tvarią miestų plėtrą. Be tvarių dizaino idėjų skatinimo, „Trenezia“ siekia atgaivinti Bergeno miesto centrą, kuris, pasak architektų, šiuo metu kenčia nuo gyventojų skaičiaus mažėjimo, kadangi žmonės vis sparčiau keliasi gyventi į privačius namus miesto pakraštyje. Apsuptas net 7 kalnų ir vandens kraštovaizdžio, Bergeno miesto centras turi išties mažai vietos plėtrai. Būtent dėl to architektai nusprendė sukurti projektą ant vandens. „Lungegårdsvannet“ yra įsikūrusi puikioje vietoje – tarp istorinio miesto ir naujojo kultūros menų centro rytuose. Tai tiesiog ideali vieta naujam kultūros ir gyvenamajam centrui sukurti“, – pasakoja „Waugh Thistleton Architects“ komanda. „Trenezia“ yra tikslingai ir jautriai į aplinką atsižvelgiančio dizaino pavyzdys. Mišraus naudojimo projektą sudaro daugiau nei

Visame projekte akcentuojamos bendruomeninės erdvės, kurios papildo tvaraus gyvenimo būdo konceptą. Architektai pabrėžia skirtingų kartų sąveiką ir kuria erdves, kuriose galėtų susitikti ir bendradarbiauti tiek jaunų šeimų, studentų, tiek pagyvenusių žmonių grupės.

1600 namų, jis suprojektuotas ant Lungegårdsvann įlankos, skiriančios miesto centrą nuo pietinių miesto rajonų. Energijos poreikis ir anglies pėdsakas projekte „Trenezia“ sumažinamas atsižvelgiant į konkrečiai vietai pritaikytą, aplinką tausojantį dizainą ir naudojant inžinerinę medieną kaip pagrindinę statybinę medžiagą visiems namams. Kaip „centrinis stuburas“ suprojektuotas medinių lentų tiltas, jungiantis dvi miesto dalis. Kartu su visu projektu, šis takas jungia ir naujas viešąsias erdves, tarp jų ir baseiną, buriavimo klubą, mažmeninės prekybos, pasirodymų erdves ir kavines. Už promenadų – daugiau nei 1600 gyvenamųjų būstų. Naujieji namai pabrėžia kartų sąveiką ir siūlo įvairų naujų namų asortimentą, tenkinantį skirtingus jaunų šeimų, studentų ir pagyvenusių žmonių poreikius, sukuriant erdvę kurtis naujai kartų bendruomenei. Visi pastatai, kurie suprojektuoti iš medienos, atkartoja žymių Bergeno medinių namų dvišlaites stogo linijas, kurios padėjo miestui pelnyti vietą UNESCO pasaulio paveldo sąraše.

„Waugh Thistleton Architects“ viz.

Mažaaukščiai kompaktiški namai Low-rise compact individual individualūs houses and maisonettes Mažaaukščiai daugiabučiai namai Low-rise linear apartment buildings

Mid-rise buildings Viduriniocourtyard aukšto pastatai su vidiniais kiemais High-rise mass housing towersir bokštai Daugiaaukščių pastatųand korpusai

Low-rise compact individual houses and maisonettes Low-rise linear apartment buildings

MAIN ROUTE

Mid-rise courtyard buildings High-rise mass housing and towers

HOUSES

Individual front gardens Privatūs kiemeliai

Pontoon Pontonas

Shared soft landscaping Bendri žalieji plotai

Lietaus vandens kanalai Rainwater channels

Medinės konstrukcijos platforma Timber decking raised pakelta platform

Trinkelių takelis, vedantis prie pakrantės Pavement leading to waterside

Bendrasresidential gyventojų takelis, Shared path vidinį kiemą connecting to main route viešojo tako jungiantis prie pagrindinio

54 2021 birželis-liepa

MAIN ROUTE

4 1

HOUSES

LAKE

„Projekto dizainas dėl savo formos atsižvelgia į vietinį klimatą, sukurdamas savotiškus saulės koridorius per visą „Trenezios“ teritoriją, kad padidintų saulės ir dienos šviesą kiekvienuose namuose, – pasakoja projekto architektai. – Gyvenamieji namai išdėstyti tarsi pirštai, kuriuos atskiria kanalai su individualiais ir bendrais laivų švartavimosi punktais ir gyventojams skirtais pontonais, taip sukuriant patogią aplinką, kur žmonės gali būti sveiki, laimingi ir produktyvūs.“

Aplinką tausojantis dizainas, mažas energijos ir vandens suvartojimas, mažas atliekų susidarymas yra svarbiausi techninio projekto ramsčiai. Viso projekto medžiagiškumui pasirinktos šiuolaikinės medienos konstrukcijos iki minimumo sumažina statybų metu išmetamo CO2 kiekį. „Waugh Thistleton Architects“ sukurtas projektas „Trenezia“ demonstruoja pasaulinę klasę, kaip kurti tikrai tvarų dizainą ir gyvenimo būdą tiek aplinkos, tiek socialiniu požiūriu.

Individual front gardens

Pontoon

Shared soft landscaping

Rainwater channels

Timber decking raised platf

Pavement leading to waters

Shared residential path connecting to main route

kokybiško namo DNR

fasadai Pastatams, norintiems gauti tvarumo sertifikatus BREEAM, LEEDS ir kitus, parenkamos ekologiškos, aplinkai nekenksmingos medžiagos, nesunkiai perdirbamos ar maksimaliai natūralios. Kokie fasadai atitinka tvaraus pastato sampratą? Kaip architektai ir vystytojai pasirenka medžiagas fasadams?

Apie visa tai skaitykite kituose puslapiuose

vadovaujasi?

↓

Kokiais kriterijais, be estetinių, jie

kokybiško namo DNR

Į ateitį orientuotas FASADŲ DIZAINAS

Pirmasis pasaulyje fasadas, pagamintas iš biomasės, pritaikytas dujų priėmimo stočiai Olandijoje.

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

56 2021 birželis-liepa

Ateities fasadas yra novatoriškas, konstruktyvus ir pagrįstas estetiškai įmantriais sprendimais. Laisvos formos geometrija, subtilios stiklo konstrukcijos su unikaliomis savybėmis, kurios pagerina pastato vidinį komfortą, unikalių medžiagų pasirinkimas ir kiti tvaraus fasado dizaino sprendimai kuria naują architektūros veidą. Per pastaruosius 10 metų pasaulyje buvo padaryta sparti pažanga atnaujinant fasadus ir prisidedant prie tvarių pastatų eksploatacijos. Įkvėpimas ir rezultatai, atsirandantys dėl sėkmingo didelio masto projektų įgyvendinimo, skatina architektus taikyti moderniai tvaraus fasado idėjas ir mažesniuose projektuose. Nuo viso tvarių gyvenamųjų pastatų kvartalo iki nedidelės dujų priėmimo stoties – į ateitį orientuotų fasado sprendimų rezultatus įvertinti kviečia olandų architektai.

BUILD BEYOND TOMORROW

Pramonė generuoja 39% visos anglies dvideginio emisijos. Todėl, mūsų tikslas iki 2025 m. perpus sumažinti išmetamų teršalų kiekį naudojant lengvai perdirbamus, aukštos kokybės aliuminio langus, duris ir fasadus su EPD sertifikatais. Pristatydami rytojaus produktus, nes galime sumažinti emisijas parinkdami tiekimo grandinę, pakavimą, transportą ir gamybos vietas. Mums svarbu kurti geresnę ateitį, o dirbdami kartu mes galime padaryti didesnį skirtumą.

BUILD BEYOND TOMORROW.

Daugiau: www.wicona.lt

kokybiško namo DNR

Tvarių fasadų visumą jau 2022 metais įgyvendinsiantis MVRDV architektų (Olandija) projektas „De Oosterlingen“.

Tvarių fasadų įvairovė naujame gyvenamųjų pastatų ansamblyje Pirmasis pasaulyje biologinės kilmės fasadas Dintelordo miestelyje, Olandijoje, buvo įgyvendintas pirmasis pasaulyje fasadas, pagamintas iš biomasės. Architektas Marco Vermeulenas suprojektavo naująją „Agro & Food Cluster“ (AFC) dujų priėmimo stotį (GOS), kuri buvo apklijuota bioplokštėmis, pagamintomis iš biologinės dervos ir kanapių pluošto kompozito. Nors tiksli dervos sudėtis skiriasi, tačiau dažnai naudojamos sojų pupelės, sėmenų aliejus arba biodyzelino gamybos atliekos. Pastato – dujų perdavimo stoties – architektūrinis tūris yra paprastos dėžutės formos. Įdomesnę ją daro specialiai pritaikytos 104 tamsios biologinės plokštės, kurios sudaro pastato fasadą. Kiekvienos plokštės matmenys yra 140 x 185 cm. Ant jos reljefiškai atspausdinta raidžių serija C, H ir N. Šios raidės yra cheminiai pagrindinių komponentų simboliai: anglis, vandenilis ir azotas. Pagamintos iš „Nabasco“ arba „NAtural BASed COmposites“ plokštės, yra padengtos ruda, nepermatoma danga, kuri suteikia įspūdį, kad jos pagamintos iš aptakios futuristinės medžiagos – visai ne taip, kaip įsivaizduojame, jog turėtų atrodyti kanapių ir dervos plokštės. Architekto iniciatyva pažvelgti į fasadą naujai įkvėpė ir kitus pasaulio dizainerius įsivaizduoti ekologiškesnę ateitį per tvarių fasadų pasirinkimą. 58 2021 birželis-liepa

MVRDV architektai sukūrė tvarių fasadų konceptą apimantį projektą – „De Oosterlingen“. Septynių gyvenamųjų pastatų kvartalas yra gerai matomas prie įvažiavimo į salą, kuri anksčiau buvo pramoninė zona, sparčiai besivystanti į gyvenamąjį rajoną. Visi projekto pastatai turi aiškų vientisumą, tačiau kiekvienas jų turi savo charakterį – jie skirtingų aukščių, stogo formų ir fasadų, pagamintų tiek iš medžio, tiek iš stiklo, perdirbtų plytų ir biokompozito. Projektas apima daugybę praktinių intervencijų siekiant visapusiškai tvarios rajono vizijos. Imituojant vietovės istorinius sandėlius, nemažai projekto fasadų atsiveria sulankstomosiomis langinėmis ir stogeliais, taip pat balkonais ir kitomis savybėmis, kurios atrodo taip, lyg būtų sukurtos sulankstant pastato fasadą. Sukuriama gyva fasadų paletė. „Tai bus žalias kompleksas, kuris, mano nuomone, yra naudingas ne tik žmonėms, bet ir paukščiams bei vabzdžiams, – sako vienas MVRDV įkūrėjų Winy Maasas. – Vienas pastatas bus pagamintas iš grumstytos žemės – senoviško ir tvaraus statybos būdo; kitas turės visiškai žalią fasadą. Į įvairius fasadus taip pat bus integruotos lizdo tipo dėžutės naminiams žvirbliams ir šikšnosparniams. Visa tai kuria gatvę, atitinkančią senąsias Amsterdamo tradicijas, bet orientuotą į ateities perspektyvas.“

Čerpės

Trinkelės

Blokeliai

Plytos

Čerpės

Pasaulis renkasi Wienerberger. Ką pasirinksi tu?

www.wienerberger.lt

Lengva ALTERNATYVA KLINKERINĖMS plytelėms Kodėl daugiabučio namo fasadams architektai ir vystytojai renkasi mažas, plokščias, mūro vaizdą sukuriančias plyteles? Ir ar iš tiesų tradicinis mūras yra tai, ko reikia šiuolaikiniam fasadui?

www.meldorfer.lt

60 2021 birželis-liepa

Įmonės archyvo nuotr.

kokybiško namo DNR

Plytelės „Meldorfer“ gaminamos iš mineralinių medžiagų: natūralaus smėlio, sumalto akmens ir mineralinių užpildų

Sertifikuotos šiltinimo sistemos: plokščiosios „Meldorfer“ ar klinkeris? Visi naujai statomi namai turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Lietuvos klimato šaliai tai reiškia, kad pastatai turi būti patikimai apšiltinti iš išorės. Sisteminių fasadų šiltinimo sprendimų yra tiek klinkerinėms, tiek lengvosioms mūro išvaizdos plytelėms. Galutine danga pasirinkus klinkerį, reikia atitinkamai sustiprinti fasado šiltinimo sistemą, kad ji išlaikytų sunkias plyteles. Šiuo atveju sprendimus reikia priimti dar projektuojant pastatą. Lengvosios plytelės „Meldorfer“ suteikia didesnę veiksmų laisvę. Apsispręsti dėl fasado galutinės dangos galima jau padengus armavimo sluoksnį. Taip pat, įrengiant fasadą, galima derinti mūro vaizdą su dekoratyviniu tinku. Svarbiausia rinktis sertifikuotą fasadų šiltinimo sistemą, kur visi elementai dera ir yra ištestuoti patikimose laboratorijose. Plytelės „Meldorfer“ apsaugo šiltinimo sistemą nuo drėgmės ir kitų atmosferos veiksnių bei yra labai atsparios mechaninėms ir smūginėms apkrovoms.

Laiko ir darbo sąnaudos Laiko ir darbo sąnaudos, šalia kainos, yra labai svarbus veiksnys statybose. Plytelės „Meldorfer“ čia akivaizdžiai laimi. Klojant plyteles „Meldorfer“, kartu užtaisomos ir siūlės. Atpuola vienas laikui imlus kruopštaus darbo etapas. Kampinės plytelės „Meldorfer“ leidžia nepriekaištingai išbaigti fasado kampus, briaunas, durų ir langų angas. Plytelės „Meldorfer“ yra labai lengvos, palyginti su klinkerinėmis, jas greičiau ir pigiau transportuoti į objektą. Plytelės karpomos specialiomis žirklėmis. Medžiagos atliekų lieka nedaug, o ir jos lengvai sutvarkomos ir pervežamos į atliekų surinkimo vietas.

Natūralios, lengvos, lanksčios

Architektai renkasi individualaus dizaino plyteles

Plytelės „Meldorfer“ gaminamos iš mineralinių medžiagų: natūralaus smėlio, sumalto akmens ir mineralinių užpildų. Nei svilinant karščiui, nei veikiant drėgmei ar šalčiui, šios plytelės neišskiria jokio kvapo ir jokių sveikatai kenksmingų medžiagų. Jos yra saugios naudoti ir vidaus patalpų apdailai. Plytelės storis 4–6 mm, o formatą galima pasirinkti iš standartinių arba užsakyti individualaus dizaino ir formato.

„Meldorfer“ turi didelį standartinių atspalvių asortimentą – vokiško, skandinaviško ar Artimųjų Rytų stiliaus. Tačiau ne vienam fasadui Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje buvo sukurtas individualus atspalvis. Naujo atspalvio derinimo procesas užtrunka ilgiau, tačiau leidžia išpildyti faktiškai bet kokį spalvinį sumanymą. Galimybė sukurti atspalvį ypač svarbi dirbant istorinio paveldo srityse, kai reikia apšiltinti namą, bet privalu išlaikyti esamo mūro vaizdą.

ČERPĖS – patikima, atspari, praktiška danga

Sprendimai visų tipų stogams

Čerpių dangos privalumai

Plokštiesiems, gamyklų, sandėlių, biuro pastatų, taip pat ir individualių namų stogams „BMI Group“ siūlomų „Icopal“ dangų pasirinkimas tikrai didelis: sintetinės membranos, bituminės dangos, žalieji stogai. Šlaitiniams stogams pagrindiniai produktai – „Monier“ betoninės ir keraminės čerpės, „Icopal“ bituminės čerpelės, plieninė stogo danga „Aerodec“. Tam pačiam koncernui priklauso ir dūmtraukių gamintojas „Schiedel“, gaminantis įvairiausius keraminius, plieninius, pemzos kaminus, židinius, dūmtraukius su integruota vėdinimo sistema ir net pramoninius kaminus. „Schiedel“ interneto svetainėje yra ir BIM projektavimo galimybė, į programą sukelti visi gaminiai, tad galima parinkti patį geriausią variantą.

Palyginus Lietuvos ir Vakarų Europos šalių (Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos, Italijos, Ispanijos, Graikijos) stogus, išryškėja esminis skirtumas – Vakarų Europoje ir ypač pietuose dominuoja čerpės. Ši danga ne tik elegantiška, graži, bet ir praktiška – vasarą ji sugeria šilumą ir neleidžia jai patekti į patalpas, saugo nuo kaitros. Vasaros Lietuvoje vis karštesnės – kaitriomis dienomis čerpių stogas, palyginti su skardine stogo danga, mažiau kaista. Be to, kai lyja, ar per audrą, čerpių stogas yra „tylus“, jis neskleidžia garsų kaip metalinė stogo danga, kai, kaitinant saulei, metalas plečiasi, o vakare vėstant traukiasi. Čerpių stogas atsparus stipraus vėjo keliamoms grėsmėms. Jis sandarus, nes, klojant čerpes, skirtingai nei dengiant skardinį stogą, tvirtinimo detalės netvirtinamos kiaurai

62 2021 birželis-liepa

stogo dangą, todėl nėra jokių kiaurymių. Reikia įvertinti ir tai, ko vartotojas niekada nemato, – po čerpėmis niekada nesirenka kondensatas, kas paprastai būna, kai stogui naudojamos metalinės stogo dangos. Kai medinės stogo konstrukcijos dalies neveikia drėgmė, ji tarnauja kur kas ilgiau. „BMI Monier“ asortimente yra ne tik čerpių, bet ir visų stogui dengti reikalingų priedų: sandarinimo juostos, kraigo juostos su hidrofobizuotu padengimu, garantuojančiu, kad juosta visą laiką bus sausa ir užtikrins tinkamą stogo ventiliaciją. „Mes visada klientui parodome, koks yra skirtumas ir pasirinkimai. Galima pirkti gerą produktą brangiau ir turėti kokybę, patikimumą ir ilgaamžiškumą, o galima pirkti pigiai ir tada džiugins vien tik kaina. Komplektuodama stogo medžiagas įmonė „Monier“ pasiūlo 15 metų stogo sandarumo garantiją. Rinkoje tiek

Įmonės archyvo nuotr.

kokybiško namo DNR niekas nesiūlo. Stogui parenkame tik gerus priedus, nes čerpės – kaip žmogui švarkas, o visi priedai (plėvelė, juostos ir kt.) – kaip švarko siūlės, pamušalas, tai užtikrina ventiliaciją, stogo kvėpavimą. Ar rinksitės pigiausias betonines čerpes nuo 6 Eur/m2, ar brangesnes ir įmantrias keramines, jūsų stogo funkcionalumas bus toks pats. Skirsis išvaizda, spalva, forma, bet ne funkcionalumas“,  – sako Eduardas Jurevičius, UAB „Monier“ vadovas.

Baimes gimdo tik žinių trūkumas Rinka keičiasi, nes tiek projektuotojai, tiek vystytojai vis dažniau renkasi čerpes ir tam yra kelios priežastys. Viena jų – pastaruoju metu pakilusi  – kaina, tad metalinės čerpių imitacijos jau kainuoja dvigubai brangiau nei populia-

riausios betoninės čerpės. Kai kainų skirtumas nemažas, žmonės pradeda galvoti kitaip ir net dideliems projektams renkasi tikras čerpes. Kitas privalumas – užtikrintas čerpių tiekimas: kai kurias stogo dangas šiuo metu tikrai sunku gauti, o štai čerpių tiekimas nestringa, yra patikimas. „Kai kurie žmonės čerpių bijo dėl jų svorio, manydami, kad, renkantis čerpių stogą, medinio karkaso konstrukcija turi būti gerokai stipresnė. Tačiau tokias baimes pagimdo žinių trūkumas. Ar naudosite ploną skardą, ar dengsite stogą čerpėmis, gegnių konstrukcija beveik nesikeičia. Didžiausia apkrova, tenkanti stogui, yra sniego (nuo 160 kg/m2), dar yra skaičiuojamos konstruktyvo, vėjo apkrovos. Standartinė gegnių konstrukcija gerai laiko visas stogo dangas, tad renkantis čerpes nieko keisti nereikės. Atlikome tyrimus,

parodžiusius, kad žmonės mielai rinktųsi čerpes, tik trūksta žinių, yra dar daug baimių, bet tai greitai keičiasi“, – pasakoja E. Jurevičiaus.

Modernios technologijos – išskirtiniai produktai Pastaruoju metu sparčiai populiarėja betoninės plokščiosios pilkos spalvos čerpės. „BMI Monier“ plokščiosios čerpės yra išskirtinis produktas – tai pigmentuotos masės daugiasluoksnio betono „Teviva“ čerpės, kurias padengiant specialiu, ypač smulkaus betono sluoksniu gaunamas labai lygus čerpės paviršius, prilygstantis keraminei čerpei. Tobulėjančios čerpių gamybos technologijos leidžia pasiūlyti ir netradicinių sprendimų. Pavyzdžiui, naudojant naujos kartos cementą, „BMI Monier“ pagamino plonesnes ir lengvesnes, visus stiprumo reikalavimus atitinkančias betonines čerpes „Aerlox“. Jos puikiai tinka pastatų renovacijai, kai keičiama asbestinė stogo danga ir reikalaujama, kad dangos svoris būtų toks pats (toks reikalavimas yra Danijoje). „BMI Monier“ siūlo specialias čerpes net labai mažą nuolydį turintiems stogams, pavyzdžiui, 7 laipsnių nuolydžiui, kuris pagal statybos reglamentus yra mažiausias šlaitinio stogo nuolydis.

„BMI“ – pasaulinis stogo dangų ir hidroizoliacijos lyderis. Patikimi sprendimai visiems stogams. Įmonė vienija: • šlaitinių stogo dangų, betoninių ir keraminių čerpių gamintoją „Monier“; • plokščiųjų stogų dangų, bituminių ir sintetinių dangų gamintoją „Icopal“; • modulinių ir pramoninių kaminų gamintoją „Schiedel“; • pasaulyje įmonė turi 10 000 darbuotojų, 116 gamyklų 40-yje šalių; • Lietuvoje „BMI Monier“ siūlo didžiausią stogo čerpių pasirinkimą, įvairius stogo dangos sprendimus tiek individualiems, tiek komerciniams pastatams.

bmigroup.com/lt

icopal.lt

www.schiedel.com/lt

MEDŽIO RAŠTO ALIUMINIO LAMELĖS – universaliam architektūriniam naudojimui

Medžio rašto aliuminis – itin universalus sprendimas architektūroje. Kaip medžiaga dažnai naudojamas tiek vidaus, tiek išorės apdailai. Aliuminio universalumas suteikia daug erdvės kūrybai, tad jį noriai renkasi ir architektai ir interjero dizaineriai. Galimybė perdirbti šį metalą, atsparumas korozijai ir iš to kylantis ilgaamžiškumas padaro jį tvarų ir pageidaujamą aplinką tausojančiose statybose. O nuo šiol aliuminio lamelės įgauna ir natūralų medienos raštą.

Panaudojimo sritis priklauso tik nuo dizainerio fantazijos UAB „OREX GROUP“ pristatomas naujas gaminys – medžio rašto lietos aliuminio lamelės „SARAY“ su medienos dekoru. Jos gali būti naudojamos ir interjere, ir eksterjere: fasadams, stoginėms, laiptų turėklams, interjero akcentams. Dešimt matinių grublėtų medienos spalvų suteikia šiam dekoro elementui daugybę pritaikymo variacijų. Nemėgstantiems medžio rašto, gamintojas yra pasiruošęs lameles pagaminti bet kokia RAL paletės spalva.

64 2021 birželis-liepa

Įmonės archyvo nuotr.

kokybiško namo DNR

Reljefinis raštas lamelei suteikiamas ne klijuojant ją medžio lukštu ar laminuojant plėvelėmis. Lamelės paviršius išgaunamas pažangia dažymo technologija.

Ne tik universalu, bet ir lengva dirbti Didžiausias medienos rašto aliuminio lamelių privalumas yra, be abejo, universalumas. Tačiau jis ne vienintelis: dar vienas jų patrauklus bruožas, pritraukiantis architektų ir statybininkų dėmesį, yra montavimo paprastumas. Lamelės yra lengvos, jas paprasta pjauti, gręžti bei tvirtinti, todėl darbas yra ypatingai greitas ir nesudėtingas. Standartiškai lamelės gaminamos stačiakampės, tačiau gamykla suteikia galimybę užsakyti praktiškai bet kokios formos lameles.   Nekeisdamos savo išvaizdos medienos rašto lamelės gyvuoja dešimtmečius, nebijo agresyvių aplinkos sąlygų, vieną sykį sukurtas, šis objektas nebekelia jokių rūpesčių. Tik džiugina akį ir nebereikalauja jokios priežiūros.

dviem dažų sluoksniais, suteikiančiais dažomam paviršiui visišką panašumą į natūralią medieną. Po dažymo ruošinys nardinamas į specialų tirpalą, suteikiantį lamelės paviršiui prabangaus matiškumo ir šiurkštumo, kad prilietus paviršius atrodytų kuo panašesnis į tikrą medį. Metalo padengimo dažais technologija sertifikuota Europos lygmeniu ir žymima CE ženklu, pačio dažymo kokybė patvirtinta Šveicarijoje išduotu QUALICOAT sertifikatu. Dėl to bendrovė „OREX GROUP“ didžiuojasi galėdama suteikti šiam savo gaminiui net 20 metų garantiją.

Specialiomis technologijomis suteikiamas ilgaamžis reljefinis raštas Ilgai išliekantis, reljefinis ir raiškus raštas lamelei suteikiamas ne klijuojant ją medžio lukštu ar laminuojant plėvelėmis su medienos piešiniu, o ekstruduojant ją ir padengiant

www.orexgroup.eu m.narmontas@orexgroup.eu

Įmonės archyvo nuotr.

INOVATYVUS SMĖLBETONIO PRIEDAS greitina statybų procesus Įprastas smėlbetonio mišinys, pagerintas cheminiais vokiečių gamintojo PCT-CHEMIE priedais, pasižymi kelių statybose itin svarbių charakteristikų pokyčiais. Priklausomai nuo naudojamo priedo, padidėja betono tankumas, jis tampa iki dviejų kartų stipresnis, džiūvimo greitis neįtikėtinai sutrumpėja. Siekiant bet kurių minėtų savybių, pirmauja visoje PCT-CHEMIE gaminamų produktų įvairovėje išsiskiriantis gaminys, pavadintas „Retanol Xtreme“. Šis smėlbetonio priedas yra produktų grupės lyderis Vakarų Europoje: prieš penkerius metus atėjo į Didžiąją Britaniją ir išsikovojo vietą tarp rinkos pirmūnų. Dabar, vedamas betonavimo versle patyrusios bendrovės „Martbera“, siekia būti atrastas konservatyvių darbo metodų įsikibusiame Lietuvos statybų sektoriuje.

Efektyviai pagerina betono savybes Vokiečių kompanija PCT-CHEMIE jau dešimtmečius gamina ir prekiauja smėlbetonio priedais. Atsižvelgiant į kiekvieno projektuojamo pastato funkcijas ir reikalavimus grindims tiek jų įrengimo, tiek eksploatavimo metu, galima rinktis iš aibės produktų. Kone pagrindinis jų suteikiamas išskirtinumas yra greitis – betonavimo darbai naudojant priedus vyksta nepalyginamai sparčiau. Išbetonavus grindis su smėlbetonio priedais, jau kitą dieną ant jų galima vaikščioti, o po trijų dienų galima jungti šildymą, jei pastate įrengtos šildomosios grindys. Pakanka vos penkių dienų, ir betoninės grindys jau parengtos bet kokiai grindų dangai kloti. Galima palyginti – betonuojant grindis be priedų, kol jos visiškai išdžius, tenka laukti

Kone pagrindinis produktų suteikiamas išskirtinumas yra greitis. Pakanka vos penkių dienų, ir betoninės grindys jau parengtos bet kokiai grindų dangai kloti.

66 2021 birželis-liepa

mėnesį, o bent savaitę statybininkai ant naujai išlieto betono negali vaikščioti.

Oficialus PCT-CHEMIE atstovas Martynas Baranauskas, šiuo metu vadovaujantis dviem įmonėms Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, su vokiškais smėlbetonio priedais susipažino dirbdamas Londone. Dideliais cheminių priedų privalumais jis įsitikino tiek asmeninėje darbo praktikoje, tiek teoriškai, įgijęs vis naujų žinių bendraudamas tiesiogiai su vokiečių gamintojais. Akivaizdus būdas pagreitinti darbų procesą ir pagerinti grindų kokybę lėmė sprendimą atidaryti įmonę Lietuvoje ir tapti oficialiais PCT-CHEMIE atstovais.

www.martbera.eu

Įmonės archyvo nuotr.

Dekoratyvi ažūrinė pavėsinė, tvorelė, stalai ir suoliukai ant pastato stogo Norvegijoje skirti VIP zonai.

Metalinė rėminė pertvara ir durys individualaus namo interjere Norvegijoje.

NESTANDARTINIAI  – KONSTRUKCIJŲ GAMINIAI – per trumpą laiką Spartėjant statybų tempui, standartizuotiems gaminiams skverbiantis į statybų rinką, tradicinė amatininkystė, paremta naujomis technologijomis, nepraranda savo aktualumo. Akmuo, metalas ir stiklas yra nuo seno architektų pamėgtos medžiagos, ne tik suteikiančios objektui individualumo bei išskirtinumo, bet ir atitinkančios vis griežtesnius tvarumo reikalavimus. Įmonė „Dažom LT“, žinoma prekės ženklo pavadinimu „Metalo stilius“, vykdo tiek didmeninę metalinių konstrukcijų, tiek individualią vartų ir vartelių sistemų, laiptų, turėklų ir tvorelių, lengvų aliuminio konstrukcijų baldų, įvairių metalo gaminių gamybą. UAB „Dažom LT“ komercijos vadovo Kęstučio Kvedaro teigimu, pagal individualius užsakymus, brėžinius gaminami ir nestandartiniai gaminiai. Komanda gali atvykti į objektą atlikti matavimų, techninių darbo brėžinių ir pakonsultuoti klientų dėl tinkamo sprendimo. Metalo gaminiai, pavyzdžiui, turėklai, metalinės tvoros pageidaujant gaminamos ir su kalviškais elementais. Gaminiams, ypač fasado elementams, naudojamas ir „Cor-Ten“ rūdintasis plienas, kurį ar-

chitektai noriai renkasi fasadų apdailai. Šis plienas ypač atsparus atmosferos poveikiui, jį be papildomo apdirbimo galima naudoti atvirame ore, kur plieno paviršių nuolat veikia besikeičiančios oro sąlygos. Rūdintasis plienas savo formą išlaiko ištisus dešimtmečius, o jo spalva keičiasi, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Įmonės universalumas nesunkiai leidžia įgyvendinti įvairius architektų sumanymus ir suteikti objektui vientisumo, kai metalo elementų gamyba yra vienose rankose – nuo fasado iki smulkesnių interjero elementų. Anot K. Kvedaro, šiais metais užsakovai pageidauja aptakių formų, ergonomiškų metalo gaminių iš spalvotųjų metalų (žalvario, vario) ar nerūdijančiojo plieno. Įmonės komanda turi ilgametę patirtį metalo konstrukcijų – evakuacinių laiptinių ir aptvėrimų sistemų gamybos srityje. Dirbdami su statybinėmis ir kelių infrastruktūros darbus atliekančiomis kompanijomis įmonė „Dažom LT“ gali pasiūlyti kokybišką metalo konstrukcijų gamybą bei apdirbimą. K. Kvedaras pasidžiaugė, kad įmonė turi didelių gabaritų miltelinio dažymo kamerą.

Skulptūrinė kompozicija, privatus užsakymas, Norvegija.

Tai ne tik palengvina ir pagreitina darbą, bet ir užtikrina kokybišką konstrukcijų ir detalių padengimą dažais, o daug metų dirbdami su karšto cinkavimo kompanijomis Latvijoje ir Lietuvoje, gali pasiūlyti greitą konstrukcijų padengimą karšto cinko danga. Metalo darbus UAB „Dažom LT“ komanda atlieka Šiauliuose ir pasiruošusi įgyvendinti kiekvieno kliento poreikius. Nors ir darbų įkarštyje, kuris juntamas šiltuoju sezonu, produktą klientui įmonė pasirengusi pristatyti maždaug per tris–keturias savaites.

www.metalostilius.lt Tel.: +370 612 17 639, +370 601 39 610 67

Įmonės archyvo nuotr.

GEOTECHNINIAI INŽINERINIAI GRUNTO STIPRINIMO DARBAI – greitas ir patikimas rezultatas

šių, skirtų įvairioms situacijoms. Vienos besiplėsdamos savo tūrį padidina 2 kartus, kitos jį gali padidinti net 30 kartų. Tad dervą galima rinktis pagal paskirtį ir užduotį: vienos tinka povandeniniams darbams, kitos puikiai sutankina aplink pamatus esantį gruntą ir pan. „URETEK“ vardas rinkoje žinomas jau 40 metų ir per visą šį laikotarpį nebuvo nė vieno atvejo, kad medžiaga sutrupėtų ar subyrėtų. Ji patikima ir ilgai nepraranda savo savybių. Tarnavimo laikas daugiau nei 100 metų. Tai įrodo ir laboratorijose atlikti tyrimai.

Kontroliuojamas procesas

Senamiestis yra viena iš tų vietų, kur gerai matyti įmonės darbo privalumai.

Kai reikia sustiprinti gruntą po pastato konstrukcijomis, „URETEK“ technologija yra geriausias sprendimas. Darbai atliekami be vibracijos, nekeliant pavojaus nei remontuojamam, nei šalia esantiems pastatams. Be to, „URETEK“ technologija leidžia operatyviai išspręsti pamatų ar grindų nusėdimo problemas netrikdant pastato gyventojų gyvenimo ar jame vykdomos komercinės veiklos. Apie šios technologijos privalumus ir galimybes ją įtraukti ankstyvoje projektavimo stadijoje pasakoja „URETEK“ pardavimų vadovas Lietuvoje Kęstutis Jurėnas.

Rezultatas – po 15 minučių „URETEK“ technologija – injekcija į gruntą. „Mes įsigręžiame į gruntą ir per įstatytus vamzdelius injektuojame specialią dervą – dviejų

68 2021 birželis-liepa

komponentų medžiagą. Kai komponentai susijungia, po 6–8 sekundžių prasideda reakcija. Šį laiką galima pailginti, patrumpinti, bet standartas – 6–8 sekundės. Kol medžiaga skysta, ji maišosi su gruntu, paskui ima plėstis ir kietėti. Besiplėsdama užpildo visas, net ir mikrotuštumas, bei sutankina aplink save esantį gruntą. Susiformuoja savotiška kieta pagalvė, aplink kurią yra sutankintas gruntas. Per 15 min. medžiaga pasiekia 95 proc. savo savybių, t. y. sukietėja iki beveik normalios būsenos. Visiškas dervos sukietėjimas įvyksta per 24 val., bet realiai jau po 15 min. mes turime rezultatą, o tai, kas vyksta vėliau, galima vadinti minimaliais pokyčiais. Kai derva užpildo visas tuštumas, ji pajuda aukštyn. Plėtimosi jėga yra iki 10 000 kPa. Taip galima pakelti daugumą sėdančių pastatų“, – pasakoja K. Jurėnas. „URETEK“ turi apie 30 skirtingų dervų rū-

K. Jurėnas pažymi, kad „URETEK“ technologinis procesas yra kontroliuojamas: galima parinkti injekcijų vietas ar injekcijų gylius, galima kontroliuoti pastato konstrukcijos pakėlimą. Pačiai pastato konstrukcijai „URETEK“ injekcija įtakos neturi, medžiaga stiprina gruntą po konstrukcija ar aplink ją. „Kiekvienu atveju reikia realiai įvertinti situaciją, kiek ir ką gali pakelti, bet iš esmės nesame susidūrę su neišsprendžiama situacija. Giliausios injekcijos, kurias esame atlikę Baltijos šalyse, siekė 8–10 m, tačiau paprastai injekcijos atliekamos į grunto sluoksnius 2–5 m gyliuose. Žvelgiant pasauliniu mastu, esame atlikę grunto stiprinimo darbus net 26 metrų gylyje“.

„URETEK“ – dar projektavimo stadijoje Pasak K. Jurėno, šios technologijos privalumus turėtų įvertinti ir architektai. Ypač ji naudinga vystant rekonstrukcijos projektus, kai ant senų pamatų ar atraminių kolonų statoma nauja konstrukcija. Tokiais atvejais didėja pamatų ar kolonų apkrovos ir, kad pastatas nepradėtų sėsti, būtina stiprinti gruntą. „Tokioje situacijoje mes galime greitai išspręsti problemą, nes darbus atliekame be didelių invazijų, be

Ši technologija naudinga vystant rekonstrukcijos projektus, kai ant senų pamatų ar atraminių kolonų statoma nauja konstrukcija.

Įmonės archyvo nuotr.

vibracijų, greitai, be to mūsų technologija leidžia žymiai padidinti grunto nešamąją galią. Nors šios technologijos pritaikymas architektūroje yra susijęs su rekonstrukcijomis, o ne su nauja statyba, tačiau reikėtų akcentuoti, kad ji sprendžia gana dažną ir labai rimtą problemą – žymiai padidina senų, rekonstruojamų pastatų pamatų, kolonų, atramų, grunto pagrindų nešamąją galią. Nors paprastai mes objekte atsirandame tada, kai kyla problemų, tačiau rekonstrukcijose „URETEK“ technologija galėtų būti įtraukta jau projektavimo stadijoje. Gerą pavyzdį turime Estijoje. Rekonstruojant seną pastatą, buvo neįvertintos padidėjusios apkrovos ir pamatas pradėjo sėsti. Teko spręsti problemą. Bet pasikvietė tada, kai problema buvo akivaizdi, o juk buvo galima viską išspręsti kur kas ankstyvesnėje stadijoje, projektuojant rekonstrukciją“,  – pasakoja K. Jurėnas.

Apgaubti poliai „Senamiestis yra viena iš tų vietų, kur gerai matyti mūsų darbo privalumas. Ir ne tik dėl to, kad nereikia kasinėti, kad invazija yra minimali, Grunto injekcijos atliekamos be didelių invazijų, vibracijų ir greitai – į reikiamą gylį gręžiamos 12–15 mm bet ir todėl, kad senamiesčiuose kyla skersmens skylutės, per kurias statomi specialūs vamzdeliai ir atliekamos geopolimerų injekcijos. specifinių problemų, kurių tradicinėmis technologijomis neišspręsi. Rygoje ir Taline „URETEK“ komanda ne tik gruntą. Atlikome grunto tyrimus prieš darbus ir Pavyzdžiui Rygos, Talino, Klaipėdos ir kitų sustiprino gruntą, bet ir apgaubė medinius ispo jų: rezultatai aiškiai parodė, kad gruntas po miestų senamiesčiuose yra senovinių pastatų, torinių pastatų pamatų polius savo medžiaga, kolonomis tapo stipresnis 3–5 kartus nuo prieš atremtų ant medinių, vandenyje įkaltų polių. kad jų nebeveiktų išorės veiksniai ir ardantys tai buvusio stiprumo“, – pažymi K. Jurėnas. Tokie poliai tarnauja labai ilgai. Bet kai gruntiprocesai būtų sustabdyti. Šiuo atveju ne tik „Noriu pabrėžti ir tai, kad statybos sektoniai vandenys nusėda (šiais laikais tai įvyksta buvo sustiprintas gruntas, bet ir atlikti konserriuje, kuris yra vienas taršiausių, „URETEK“ tiek dėl natūralių priežasčių, tiek dėl to, kad vavimo darbai. išsiskiria ekologiškumu. Mūsų technologija yra nuvedami), mediniai poliai atsidengia ir draugiška aplinkai: įrangos nedaug, CO2 pėdveikiami oro pradeda pūti. Konstrukcija silpsta Greitas ir patikimas rezultatas sakas mažas, grunto tankinimo procesas ir pastatas gali pradėti sėsti. Taip nutiko tiek vyksta greitai, pati medžiaga nei gruntui, nei su garsiąja Rygos katedra, tiek su Talino sePasak K. Jurėno, jeigu kažkas praleista, negruntiniams vandenims neigiamo poveikio nenamiestyje XVIII a. pastatytu trijų aukštų paspaskaičiuota naujoje statyboje, prasideda proturi. „URETEK“ gyvuoja jau 40 metų, o Baltijos tatu“, – pasakoja K. Jurėnas. blemos: sėda pamatai, grindys, neįvertintas šalyse esame įgyvendinę apie 900 projektų. grunto tankis, nepakankamai įgilintos kolonos, Tad yra nemažai patirties ir žinių. Dirbame ypač jei problemą reikia spręsti labai greitai ir profesionaliai, objektų pridavimo darbai vyksta nieko negriaunant – „URETEK“ technologija sklandžiai: atliekami grunto tyrimai prieš injektampa labai svarbi. ciją ir po jos, parodoma, kaip skiriasi grunto sa„Mūsų darbas yra ne tik greitas, bet ir greitai vybės, turime medžiagų savybių deklaracijas, patikrinamas – padaromi grunto tyrimai prieš technologinius aprašymus. Mūsų produktas darbus ir po darbų ir iš karto matosi rezultatas. yra patikrintas, patikimas, jokių neaiškumų Pavyzdžiui, rekonstravome objektą Lietuvoje – nėra, viskas paskaičiuojama, o rezultatas – ilwww.uretek.lt keliolika kolonų, po kuriomis reikėjo stiprinti gaamžis“, – sako pardavimų vadovas.

MODULINĖS DANGOS KELIAMS, ŠALIGATVIAMS, PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ TAKAMS Automobilių kelių ir gatvių dangų įrengimui ir remontui būtina riboti eismą. Bet koks eismo sutrikdymas ir intervencija į susisiekimo infrastruktūrą lemia spūsčių susidarymą ir laiko gaišaties nuostolius. Atlikti tyrimai rodo, kad net 10 proc. visų spūsčių yra susijusios su kelių remontu. Remiantis tarptautinės kompanijos INRIX atlikta studija 2025 m. patiriamas ekonominis nuostolis dėl žmonių gaišaties spūstyse viršys 160 milijardų eurų. Siekiant to išvengti būtina taikyti pažangius ir inovatyvius sprendinius. Vienas iš jų – modulinės dangos.

Modulinių dangų koncepcija ir išskirtinumas Modulines dangas sudaro gamykloje, tam tikrų matmenų formose pagamintos cementbetonio plokštės su iš anksto įtempta (neįtempta) armatūra arba be jos. Šios plokštės į statybvietę atvežamos projektinio stiprio charakteristikų, todėl užtikrinamas gaminio sudėties tolygumas ir savybių pastovumas, eliminuojama medžiagų segregacija, kas dažnai yra vienas iš kritinių veiksnių, lemiančių prastesnį tipinių asfalto (betono) dangų funkcionavimą. Lyginant su tipinėmis dangomis pagrindinis modulinių dangų išskirtinumas – greitas įrengimas ir dangų remontas panaudojant modulius. Modulinių dangų įrengimo (remonto) darbai įprastai atliekami etapais, dažnai nakties laikotarpiu, neribojant transporto eismo piko metu. Priklausomai nuo modulio matmenų vieno darbo etapo metu įrengiama nuo 14 iki 24 modulių. Vidutiniškai darbų apimtis siekia iki 200 m per naktį. Kas naktį naujai įrengiama dalis pažeistos dangos ir kitą naktį darbai tęsiami tolimesnėje dangos dalyje. Tokiu būdu išvengiama spūsčių susidarymo ir (arba) jos minimizuojamos.

Modulinis šaligatvis, įrengtas 2020 m. Lakštingalų g. Vilniuje.

70 2021 birželis-liepa

Net 10 proc. visų spūsčių yra susijusios su kelių remontu. Vienas iš pažangių būdų to išvengti – modulinės dangos.

Vilnius Tech archyvo nuotr.

technologijos

Prof. dr. Audrius VAITKUS, Vilnius Tech APF Kelių tyrimo institutas

Modulių įrengimas Lakštingalų g. Vilniuje 2020 m.

Dr. Judita GRAŽULYTĖ, Vilnius Tech APF Kelių tyrimo institutas

Modulinių dangų taikymo patirtis

Moduliai, parengti vežimui į statybvietę.

Skirtingų ledą tirpdančių medžiagų išbandymas ant įrengto modulinio šaligatvio.

Modulinių dangų taikymas keliuose labiausiai paplitęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kaip rodo praktika dažniausiai modulinės dangos naudojamos greitkelių, kuriuose paros eismo intensyvumas yra didesnis nei 100 tūkst. automobilių per parą ir vyrauja sunkusis transportas, rekonstravimui. Tokiais atvejais įprastai įrengiamos įdėklais sujungtos betono modulių dangos (angl. jointed precast concrete pavements (JPCP)), kurias sudaro vienos eismo juostos pločio ir 1,8–5,5 m ilgio su iš anksto įtempta (neįtempta) armatūra armuotos betoninės plokštės. Šių plokščių (modulių) galuose yra įbetonuojami įdėklai (apvalūs, lygūs, epoksidine medžiaga padengti plieniniai strypai) ir (arba) suformuojamos įdėklų ertmės (angos). Statybvietėje plokščių surinkimo metu svarbu užtikrinti, kad plokštėse įbetonuoti įdėklai arba suformuotos įdėklų ertmės (angos) sutaptų su gretimoje plokštėje esančiomis ertmėmis (angomis). Priešingu atveju neužtikrinamas transporto priemonių apkrovų perdavimas tarp gretimų plokščių. Šiuo metu žinoma, kad yra sukurta ir praktiškai išbandyta daugiau kaip 11 skirtingų įdėklais sujungtų betono modulių dangų sistemų. Dalis šių sistemų taikomos tik remonto atveju, kuomet yra poreikis pakeisti vieną ar kelias naudojimui nebetinkamas esamos betono dangos plokštes. Pagrindinis skirtumas tarp egzistuojančių sistemų – šių plokščių tarpusavio sujungimui taikomi įdėklai, ertmių (angų) forma ir vieta plokštės skerspjūvio atžvilgiu.

technologijos

Surenkamos įdėklais sujungtos betono dangos pavyzdys („ModieSlab“ sistema Harleme, Olandijoje).

Europoje modulinių dangų taikymas keliuose yra pradinėje vystymo stadijoje. Šiuo metu yra įrengti tik pavieniai eksperimentiniai ruožai Olandijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Lietuvoje modulinės kelių dangos vis dar nėra įrengiamos, tačiau pastaraisiais metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto iniciatyva įrengti du prototipiniai moduliniai šaligatviai, kuriuos galima apžiūrėti ir išbandyti Vilniuje Linkmenų ir Lakštingalų gatvėse.

Pirmieji modulinių šaligatvių prototipai Lietuvoje Pirmasis eksperimentinis pėsčiųjų modulinio tako prototipas įrengtas 2019 m. Linkmenų g. Vilniuje Vilnius Tech Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto mokslininkų iniciatyva. Šį taką sudaro 21-nas betono modulis su 7 skirtingais paviršiaus tekstūros bei spalvos suteikimo variantais. Skirtinga tekstūra pasirinkta siekiant įvertinti pėstiesiems tinkamiausią tekstūrą sukibimo ir atsparumo slydimui atžvilgiu, o skirtingi spalvos suteikimo variantai – siekiant nustatyti Lietuvos klimatinėms sąlygoms atspariausią variantą. Kiekvienas modulis yra 1,0 m ilgio, 1,5 m pločio ir 5 cm storio, pagamintas iš modifikuoto C30/37 stiprio klasės betono, pasižyminčio atsparumu druskų ir šalčio poveikiui (aplinkos poveikio klasė – XF4). Įrengus dangą atlikti pradiniai tyrimai: įvertinta betono modulių tekstūra ir nustatytas atsparumas slydimui bei vizualinėmis apžiūromis įvertinta, ar nėra dangos pažaidų, susidariusių modulių gamybos ir (arba) įrengimo metu. Atsižvelgiant į šio prototipo gamybos ir įrengimo metu kilusius iššūkius dėl per didelių nuokrypių nuo gaminio projektinių matmenų (ypač storio) bei fibrų netolygaus išsimaišymo, kuomet jos įterpiamos ne į užpildų mišinį, bet 72 2021 birželis-liepa

tiesiogiai į gamykloje pagamintą betono mišinį, Vilnius Tech Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto mokslininkai patobulino kuriamą produktą. Naujasis modulių prototipas buvo pastorintas iki 6,5 cm storio numatant viršutinėje ir apatinėje modulio dalyje armatūros tinklus. Šių tinklų taikymas vietoje polipropileno fibrų užtikrino gaminio stabilumą transportavimo ir montavimo metu. Vilniaus miesto savivaldybei pritarus, 2020 m. Lakštingalų g. Vilniuje įrengtas patobulintų modulių prototipo eksperimentinis pėsčiųjų takas. Šį šaligatvį sudaro 22 betono moduliai. Kiekvienas modulis yra 1,0 m ilgio, 1,8 m pločio ir 6,5 cm storio, pagamintas iš C30/37 stiprio klasės betono, pasižyminčio atsparumu druskų ir šalčio poveikiui (aplinkos poveikio klasė – XF4). Siekiant užtikrinti dangos atsparumą slydimui, modulių gamybos metu panaudojant specialią technologiją suformuota betono paviršiaus tekstūra. Pabrėžtina, jog abu eksperimentiniai pėsčiųjų takai yra bandomosios betono modulių partijos gamybos ir jų išbandymo realioje veikimo aplinkoje rezultatas. Tokių eksperimentinių ruožų įrengimas, kuomet išbandomi prototipo stadijoje esantys produktai, yra būtini siekiant sukurti rinkoje konkurencingus, patrauklius ir masinei gamybai pritaikytus produktus. Vilnius Tech Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto mokslininkų sukurti betono moduliai yra taikytini ne tik šaligatviams, bet ir pėsčiųjų bei dviračių takams ir yra užpatentuoti Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure.

Žvilgsnis į ateitį Modulinių dangų idėją Vilnius Tech Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto mokslininkai vysto nuo 2018 m., kuomet iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) buvo skirtas finansavimas nacionalinio projekto „Modulinės dangos“ (projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0044) vykdymui. Išradėjai yra ambicingi ir pristatę betono modulių prototipus, taikytinus pėsčiųjų ir dviračių takams bei šaligatviams įrengti, toliau vysto modulinių dangų koncepciją modulių taikymui automobilių keliams ir gatvėms. Mokslininkai siekia sukurti šalies ūkyje taikytinus ir komercinį potencialą turinčius automobilių kelių ir gatvių modulinių dangų prototipus, kurie padidins susisiekimo infrastruktūros ilgaamžiškumą bei sumažins poreikį vykdyti periodinę priežiūrą ir remontą. Tokių modulių taikymas dėl jų greito įrengimo ir remonto bus pranašesnis lyginat su tipinėmis betono dangomis.

vonia Mažas vonios kambarys, kuriame telpa tik vonios indas ir nėra dušo, siauros durys į vonios kambarį, pakelta nuo grindų dušo kabina – pagrindinės vonios kambario planavimo klaidos, kurios ateity gali komplikuoti gyvenimą būste arba reikalauti papildomų investicijų. Kodėl? Visuomenė senėja, tenka globoti senyvo amžiaus tėvus, o ir sveikas žmogus laikinai gali tapti neįgalus.

Vonios kambario ir ŠVOK naujienos bei tendencijos

↓

Skandinavijos šalyse jau gerą pusšimtį metų renovuojant senus ar statant naujus būstus sanitarinės patalpos pritaikomos specialiuosius poreikius turintiems žmonėms ir įvairaus amžiaus kartoms. Šiai tendencijai gan sparčiai įgaunant pagreitį visame pasaulyje, gamintojai plečia savo asortimentą, siekdami sanitarinę įrangą paversti ne tik skirta įvairiems žmonių poreikiams, bet ir labai estetiška.

ISH parodos ŠVOK naujienos 81 psl.

↓

„IDEAL STANDARD“ nuotr.

kokybiško namo DNR

VISIEMS PRITAIKYTAS VONIOS KAMBARYS:

„IDEAL STANDARD“ nuotr.

funkcionalumas susijungia su estetika

„IDEAL STANDARD“ yra sukūręs potinkinį rėmą su elektrine pavara – prie jo pritvirtintas pakabinamasis unitazas yra kilnojamas nuotoliniu pultu.

Vonios kambario erdvei keliami vis aukštesni reikalavimai – vonia Vida KUZMICKAITĖ

turi tapti ne tik grožio ir ramybės oaze, bet ir įvairioms kartoms ar žmonėms su negalia pritaikyta funkcionalia zona. Interjero dizaineriams, architektams ir santechnikos gamintojams kyla naujų iššūkių, kaip suderinti vonios funkcionalumą ir estetiškus sprendimus.

Specializuoti įrenginiai vis labiau primena standartinius Šveicarų gamintojas „LAUFEN“ deda pastangų, kad specialiųjų poreikių turintiems žmonėms skirti gaminiai išoriškai mažai kuo skirtųsi nuo standartinių, o tam tikri funkciniai reikalavimai neatimtų iš vonios kambario estetikos. Žmonėms su negalia pritaikytos „Pro Liberty“ linijos unitazas suprojektuotas taip, kad būtų maksimaliai panašus į standartinį „Pro“ unitazą, tik pagal reikalavimus paaukš74 2021 birželis-liepa

tintas, pailgintas ir šiek tiek kitaip tvirtinamas, kad būtų užtikrintas atsparumas didesnėms apkrovoms. Tuo tarpu praustuvą „Pro Liberty“ žmogus, judantis vežimėliu, gali naudoti ir be šoninių porankių, nes praustuvo šonas yra pakankamai žemas, kad į jį būtų galima įsikibti. Be to, abiejų šonų apačioje keramikoje yra specialios įrantos, kurios užtikrina, kad įsikibus ir traukiantis artyn prie praustuvo ranka nenuslystų. Elegantiškas dizainas susilieja su patogumu ir kuria visiškai naują vartotojo patirtį.

Gamintojai rinkai siūlo sprendimus, kurie ilgainiui gali būti patogiai transformuojami Jei būsto planas neleidžia turėti ir vonios, ir dušo, „LAUFEN“ rekomenduoja vonią įrengti taip, kad vėliau nesunkiai būtų galima pakeisti ją į dušą, nes laipiojimas į vonią su amžiumi gali tapti vis didesne problema. Tokie gamintojai kaip „LAUFEN“ (Šveicarija), „ROCA“ (Ispanija) siūlo dušo padėklus, kurie matmenimis atitinka standartinių vonių matmenis – pa-

W W W.L AU F EN. LT KO LE KCIJA „VA L “ _ DIZ A I N E RIS KO N STA N T IN G RC IC

„LAUFEN“ nuotr.

kokybiško namo DNR

Linijos „Pro Liberty“ gaminiai savo dizaino sprendimais mažai kuo skiriasi nuo standartinių, tačiau pasižymi funkcionalumu, didesniu atsparumu apkrovoms ir pritaikymu individualiems specialiesiems poreikiams.

Išskirtinis dėmesys estetiškiems ir praktiškiems sprendimams Santechnikos įrenginių revoliucionierius „KALDEWEI“ jau šiandien atsigręžia į rytojaus vonios kambarį, kuriame nėra kliūčių. „KALDEWEI“ naujausias dušo paviršius „Nexsys“ susilygina su patalpos grindimis ir tampa pavyzdžiu, kaip dušo padėklą integruoti grindyse, kad nebūtų slenksčio. Šių paviršių asortimente net 20 matmenų, 20 spalvų ir

„LAUFEN/ ROCA“ nuotr.

„IDEAL STANDARD“ nuotr.

vyzdžiui, 150 x 70 cm, 180 x 80 cm ir t. t. Taip pat svarbu, kad dušo padėklas būtų įrengtas kaip galima žemiau, o idealiu atveju netgi sulygintas su grindimis. Didesnių nesklandumų ateityje gali padėti išvengti ir „Comfort“ aukščio unitazai, kuriuos gamintojas „LAUFEN“ yra sukonstravęs taip, kad daugeliu atvejų juos vietoj seno standartinio unitazo galima būtų įrengti neperdarinėjant vandens, kanalizacijos privedimų, nekeičiant potinkinių sistemų.

Dušo paviršius, susilyginantis su vonios grindimis, reikšmingai sumažina kliūčių skaičių vonioje. 76 2021 birželis-liepa

Dušuose montuojami ranktūriai gaminami atsparūs vandeniui ir rūdims, nes jie dažnai atsiduria po vandens srove.

atspalvių, o su papildomomis dangomis sukuriama net 50 tūkst. individualių dizaino galimybių. „Nexsys“ daro perversmą dušų rinkoje ne tik dėl išvaizdos. Montavimas ypač paprastas tokio tipo gaminiui ir lyginant su įprasto latako montavimu. Gaminys tiekiamas iš anksto sumontuotas: su integruota drenažo kanalo sistema, nuožulnia atrama, sandarinimo juosta ir pačiu dušo paviršiumi. Dėl mažo montavimo aukščio (minimalus aukštis – 86 mm) montavimas grindų lygyje yra įmanomas net esant nedideliam perdangos (grindų) aukščiui. Pridedama garso izoliacijos juosta užtikrina optimalią garso izoliaciją. Specialiems poreikiams pritaikytas ir „KALDEWEI“ dušo paviršius „Cayonoplan Multispace“. Tai pirmasis emaliuotas dušo paviršius, kurį galima integruoti į vonios kambario judėjimo zoną net iki 60 proc. jo paviršiaus, užtikrinant puikų vandens subėgimą į sifoną. Šis gamintojo sprendimas leidžia net ir nedidelį vonios kambarį įrengti estetiškai, kartu pritaikant funkciškai. Gamintojas atkreipia dėmesį, kad vonia turi būti įrengiama su sertifikuotomis, slydimą mažinančiomis dangomis „AntiSlip“ ar „FullAntiSlip“, o visa vonios įranga atspari apkrovoms, turinti numatytas vietas specialioms atramoms ir rankenoms. „KALDEWEI“ asortimente revoliucinis dušo paviršius „Xetis“ su išbėgimu sienoje, visiškai plokšti „Conoflat“ ir „Scona“, „Superplan“ ir net ekonominis „Cayono“. Jie visi gali būti derinami su į paviršių integruotais, emaliuotais sifono dangteliais, neslidžiomis dangomis „AntiSlip“ ar „FullAntiSlip“.

Architektai ieško sinergijos tarp išskirtinio dizaino ir vonios patogumo (interjero autoriai – studija „AV-archilab“).

jie turėtų būti kokybiški ir tvirti, taip pat dušuose montuojami ranktūriai turi būti atsparūs vandeniui ir rūdims. „IDEAL STANDARD“ yra vienas didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų, o produktai tiekiami į įvairios paskirties pastatus. Ligoninės, sanatorijos ar reabilitacijos centrai daug kur Europoje yra aprūpinti „IDEAL STANDARD“ produkcija. Įgyvendinant tokius projektus yra labai svarbi produktų kokybė, jų patikimumas, turimi sertifikatai, sukaupta patirtis.

Daugumą „KALDEWEI“ vonių galima pritaikyti įvairioms kartoms renkantis priedus. Maksimaliam patogumui ir saugumui siūloma vonia platesniais kraštais, pavyzdžiui, „Asymmetric duo“ – platų jos kraštą išnaudojant atsisėsti.

Integruojamos aktualios technologijos Dėl kokybiškų ir atsakingų sprendimų rinkoje vertinamas gamintojas „IDEAL STANDARD“ savo gaminių krepšelyje turi visą produktų gamą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Sanitarinių įrenginių gamintojas pastebi, kad žmonės su judėjimo negalia renkasi aukštesnius unitazus. Tokie produktai yra specialiai sukurti ir palengvina judėjimo negalią turintiems žmonėms tiek atsisėdimą, tiek naudojimąsi. Tačiau, jei tuo pačiu vonios kambariu naudojasi ir kiti žmonės, jiems aukštesnis unitazas bus nepatogus ir gali kelti problemų. „IDEAL STANDARD“ yra sukūręs potinkinį rėmą su elektrine pavara. Prie tokio rėmo pritvirtintas pakabinamasis unitazas yra kilnojamas nuotoliniu pultu, prie vartotojo poreikių priderinamas aukštis. Taip be diskomforto tuo pačiu unitazu gali naudotis kiekvienas vartotojas. Papildomas svarbus elementas galvojant apie senjorus ar judėjimo negalią turinčius žmones – ranktūriai. Jie montuojami iš abiejų sanitarinių prietaiso pusių. Siekiant tvarumo, 78 2021 birželis-liepa

Studijos „AV-archilab“ partnerė architektė Viktorija Puodžiūtė akcentuoja, kad būtina kreipti dėmesį į erdvių pritaikymą

Jei būsto planas neleidžia turėti ir vonios, ir dušo, „LAUFEN“ rekomenduoja vonią įrengti taip, kad vėliau nesunkiai būtų galima pakeisti ją į dušą,

„IDEAL STANDARD“ nuotr.

N. Tukaj nuotr.

Architektai pataria pradėti nuo apgalvoto vonios zonos suplanavimo

įvairių poreikių žmonėms. Pasak specialistės, apie tai pagalvoti reikėtų dar projektavimo metu: „Dažnai susiduriu su projektais, kuriuose vonios kambariai labai maži, į juos vis dar montuojamos siauresnės durys. Jei yra planuojama, kad tokiuose namuose gyvens vyresni asmenys, tokį planavimą laikyčiau klaida.“ Taip pat V. Puodžiūtė teigia, kad, galvojant apie įvairius gyvenimo atvejus, reikia susiplanuoti truputį didesnį vonios kambarį pirmame aukšte ir vengti pastatomųjų dušo kabinų: „Geras, patogus ir visų poreikius atitinkantis dušas turėtų būti apie metro pločio, be didelių slenksčių, su dviguba dušo sistema (pagrindinė galva ir žemiau pakabintas dušelis). Tokie dušai, vadinamieji „walk-in shower“, visada atrodo estetiškiau nei pastatomosios dušo kabinos, taip pat tarnauja ilgiau. Kuo didesnis toks dušas, tuo geriau – išvengiama papildomų durų, valymo, mechanizmų nusidėvėjimo, patalpa atrodo erdvesnė.“

Naujoji A T E L I E R kolekcija sukurta bendradarbiaujant su daugybę apdovanojimų pelniusia „Palomba Serafini Associati“ studija. Daugiau informacijos čia:

„IDEAL STANDARD“ nuotr.

Orientuodamasis į galimus sunkumus ateityje, gamintojas „IDEAL STANDARD“ siūlo numatyti tinkamus atstumus tarp prietaisų ir plačius pravažiavimus. Naudojimasis praustuvu sėdint vežimėlyje tampa patogus panaudojus specialius mažo aukščio praustuvus ir po jais neįrengiant spintelės.

Ieškoma universalumo

80 2021 birželis-liepa

Pripažinti pasaulio gamintojai girdi vartotojų poreikius ir atsižvelgia į tai, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja. Tačiau, nors šiandien rinkoje pristatomi ir kuriami nauji gaminiai palengva trina ribą tarp estetikos ir funkcionalumo, tikėtina, teks gerokai luktelėti, kol visiems gyvenimo atvejams adaptuota, inovatyvi ir elegantiška vonios zona taps standartu.

Išskirtinį dėmesį gamintojai skiria konstrukcinėms ir dizaino ypatybėms. Vyrauja berėmės konstrukcijos, orientuojamasi į kuo patogesnį įėjimą į dušą.

„LAUFEN“ nuotr.

Architektūros ir interjero studijos „Prusta“ architektė Ieva Prunskaitė mano, kad, nors kuriant vonios kambario dizainą vis dar kyla diskusijų tarp tendencijų ir praktiškumo, siekiama vientisumo: „Technologijos, estetika ir funkcionalumas turėtų susijungti ir eiti link vieno idealaus sprendimo.“ Architektė išskiria, kad įvairioms kartoms aktualus vonios įvairiapusiškumas: „Labai patogu platinti dušą. Jei yra pakankamai daug vietos, dušas galėtų būti be jokių stiklinių durų, labai patogus tiek valant, tiek vyresniam žmogui ar įvažiuojant neįgaliojo vežimėliu. Jeigu neįmanoma pasiekti bent 1,4 m dušo ilgio, galima jį projektuoti su stiklinėmis varstomosiomis durimis tam, kad nebūtų jokių profilių, trukdančių įvažiuoti vežimėliu“, – pasakoja I. Prunskaitė ir pažymi, kad taip pat labai patogu duše integruoti stacionarų, plytelėmis apklijuotą arba atlenkiamą suoliuką. Architektė dalijasi, kad svarbiausia vonios suplanavimas, forma, integruojami įrenginiai. Taip pat aktualu išspręsti santechnikos įrenginių aukščio klausimą (pavyzdžiui, standartiškai kriauklių viršus yra 85 cm aukštyje, tačiau neįgalieji dažniausiai ją pažemina), numatyti durų varstymo kryptis į išorę, o praėjimas į vonios kambarį turėtų būti 90 centimetrų.

INTEGRUOTAS ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS RUOŠIMO SPRENDIMAS NAMAMS – ŠILUMOS SIURBLYS „LG THERMA V IWT“

www.glco.eu

Naujausia karšto vandens talpykla, integruota į vidinį bloką, kuris susijungia su išoriniu bloku ir sudaro vieną bendrą sistemą.

„LG Electronics“ (LG) sukūrė naują šilumos siurblį su integruota karšto vandens talpykla „THERMA V IWT“ (Integrated Water Tank) – modernų šildymo, vėsinimo ir karšto vandens tiekimo sprendimą, pasižymintį elegantišku dizainu ir visiškai draugišku aplinkai. Naujausias LG šilumos siurblys su integruota karšto vandens talpykla yra viską apimantis produktas, integruojantis vidinį įrenginį su vandens talpa, akumuliacine talpa ir kitais hidrauliniais komponentais, skirtus šildymui, vėsinimui ir karšto vandens ruošimui. Klasikinio ir išskirtinio dizaino, puikiai derančio su kita buitine technika virtuvėje ar svetainėje, „LG THERMA V IWT“ yra puikus vietos taupymo sprendimas namuose ir kitose patalpose. Namuose įrengtas „LG THERMA V IWT“ siurblys veikia su efektyviu, aplinkai nekensmingu „žaliuoju“ R32 šaltnešiu, kuris 68 proc. sumažina visuotinio atšilimo potencialą (GWP), palyginti su įprastu R410A šaltnešiu. „LG R1“ kompresorius, veikdamas su R32 freonu, užtikrina dar aukštesnį efektyvumą, o tai leidžia reikšmingai sumažinti elektros energijos sąnaudas. Unikali LG technologija, įmontuota į R1 kompresorių, sumažina elek-

Šilumos siurblį „THERMA V IWT“ galima valdyti su išmaniaja „LG ThinQ“ aplikacija, kurios pagalba vartotojai gali stebėti ir nuotoliniu būdu valdyti LG produktus bei naudotis daugumą „THERMA V“ valdiklyje esančių funkcijų.

tros energijos sąnaudas, kartu padidindama patvarumą ir patikimumą. Pagal „ErP“ direktyvos energijos standartus „LG THERMA V IWT“ turi A+++ energinę klasę buitiniam šildymui ir A+ klasę karšto vandens ruošimui. „LG THERMA V IWT“ nereikalauja papildomos karšto vandens talpos, nes vidiniame bloke yra integruotas 200 l boileris. Įrenginys yra 19 proc. mažesnis ir 39 proc. lengvesnis nei ankstesni modeliai. Tai užima daug mažiau vietos, palengvina ir pagreitina montavimo darbus. Be to, kadangi vidaus ir lauko įrenginius jungia tik variniai freono vamzdeliai, nelieka

pavojaus sušalti ar suskilti vandens vamdžiams prie žemų temperatūrų. „Su naujuoju šilumos siurbliu „THERMA V IWT“ norėjome sukurti namams idealų sprendimą, kuris užtikrintų optimalų našumą ir energijos efektyvumą, kartu suteikdamas jam patrauklią išvaizdą, – sako „LG Solution“, „LG Home Appliance and Air Solution“ viceprezidentas Lee Kam-gyu ir priduria: – Būdama viso ŠVOK ir energijos sprendimų tiekėja, LG ir toliau pristatys produktus, kurie prisidės prie gyvenimo kokybės gerinimo, kartu saugant aplinką.“ 81

kokybiško namo DNR

ŠVOK NAUJIENOS:

Messe Frankfurt GmbH /Jochen Günther nuotr.

DĖMESYS VĖDINIMUI, EKOLOGIJAI IR PASTATŲ AUTOMATIKAI

82 2021 birželis-liepa

kokybiško namo DNR Vida KUZMICKAITĖ

„Šiluminio komforto“ ir „patalpų oro kokybės“ techniniai terminai pastaraisiais metais įgijo lemiamą reikšmę. Efektyvi vėdinimo sistema tapo būtina, norint užtikrinti maksimaliai šviežią ir gryną orą, pašalinti visus virusus ir bakterijas. Administraciniuose, pramoniniuose ar privačiuose pastatuose, kuriuose žmonės praleidžia daug laiko, gyvybiškai svarbu pasiekti efektyviausią galimą ventiliaciją ir oro kondicionavimą. „ISH Digital 2021“ parodoje gamintojai rinkai pasiūlė naujos kartos, tylesnius, efektyviau orą valančius, intensyviam darbui pritaikytus įrenginius. Be to, dar labiau automatizuota visa šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistema – jutikliniai jungikliai, išmanieji valdymo skydeliai neatsiejami optimizuojant energijos suvartojimą, nustatant energijos suvartojimo gaires ir kontroliuojant visus pastato įrenginius.

Šviežias oras – svarbesnis nei bet kada Vėdinimo ir oro kondicionavimo technologijos atlieka svarbų vaidmenį kovojant su koronaviruso pandemija. Greta natūralaus vėdinimo, mechaninių vėdinimo įrenginių, rekuperatorių, gamintojai siūlo įsirengti papildomus specialius oro valymo įrenginius, kuriuos galima naudoti skirtingų patalpų – gyvenamųjų kambarių, darbo kabinetų, konferencijų, treniruoklių salių – orui valyti.

Moderniuose oro valymo įrenginiuose integruoti itin efektyvūs HEPA filtrai, sulaikantys ir pačias smulkiausias bakterijų, virusų, dulkių, žiedadulkių daleles, todėl veiksmingai (beveik 99 proc. efektyvumu) filtruojamas oras ir užtikrinamas optimalus mikroklimatas vidaus patalpose. Naujieji įrenginiai kompaktiški, išmanūs, darniai integruojami į išmaniojo namo sistemą ir patogiai valdomi vos kelių mygtukų paspaudimu.

Klimato kontrolė vidaus patalpose, oro filtracija, kokybiško vėdinimo ir oro kondicionavimo užtikrinimas pastaraisiais metais tapo itin opiu klausimu.

Įvairūs pastato automatikos sprendimai integruojami visose jo patalpose.

kokybiško namo DNR Kryptis – Žaliasis kursas

Vokietijos šilumos tiekėjų asociacija prognozuoja, kad ateinančiais metais turėtų padvigubėti neefektyvių šildymo katilų pakeitimas į hibridines atsinaujinančias šildymo sistemas – energiškai efektyvius biokuro katilus, šilumos siurblius.

Messe Frankfurt Exhibition GmbH / Petra Welzel nuotr.

ŠVOK sistemų gamintojų industriją reikšmingai paveikė Europos Komisijos nustatyta Žaliojo kurso kryptis, nurodanti, kad iki 2030 m. grynasis ES viduje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti sumažintas bent 55 proc., palyginti su 1990 metais. Šis tikslas tiesia kelią visiems gamintojams – energijai ir šilumai išgauti pasitelkiama medienos žaliava, intensyviai skatinamas biometano ir vandenilio dujų naudojimas. Taip pat auga energiją iš atsinaujinančių šaltinių generuojančių šilumos siurblių diegimas. Vokietijos šilumos tiekėjų asociacija (Federation of German Heating Industry) prognozuoja, kad ateinančiais metais turėtų padvigubėti neefektyvių šildymo katilų pakeitimas į hibridines atsinaujinančias šildymo sistemas – energiškai efektyvius biokuro katilus, šilumos siurblius. Prognozuojamas augantis šildymo rinkos elektrifikavimas. Šiame sektoriuje jau šiandien itin aktyviai naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, kurių

įdarbinimas elektros energijai gaminti kartu su šilumos siurbliais artimiausiu metu turėtų įgauti pagreitį visoje ES. Parodoje pristatyti nauji šildymo siurbliai su ekologiškomis propano dujomis R290. Propanas yra gamtinis šaltnešis ir turi minimalų poveikį aplinkai, todėl aktyviai panaudojamas ir įvairiose šaldymo ir oro kondicionavimo sistemose.

Visą ES ŠVOK gamintojų industriją paveikė bendras tikslas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

84 2021 birželis-liepa

Messe Frankfurt GmbH / Petra Wezel nuotr.

kokybiško namo DNR

Atveriamas kelias sujungti kelių pastatų inžinerines sistemas, įdiegti modulinius sprendimus, leidžiančius patenkinti visus prisijungimo prie pastato automatikos poreikius ir juos valdyti sinergiškai.

Pastatų valdymo sistemos sprendimai Pastatų valdymo sistemos ir automatika – aktuali inžinieriams ir architektams, kuriems pravartu orientuotis į tai, kad ilgainiui jos privalės būti įrengtos visuose naujuose pastatuose. ES Pastatų energinio naudingumo direktyvoje numatyta, kad didesniuose negyvenamosios paskirties statiniuose nuo 2025 m. turi būti įrengtos bent bazinės pastato automatikos funkcijos, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamą CO2 kiekį. Pastatų automatikos ir valdymo sistemos efektyviai prisidės prie energijos efektyvumo suvartojimo stebėsenos ir savalaikio koregavimo, padės nustatyti gaires ir operatyviai informuos, jeigu atsiras nuokrypių nuo normų. Atveriamas kelias sujungti kelių pastatų inžinerines sistemas, įdiegti modulinius sprendimus, leidžian-

čius patenkinti visus prisijungimo prie pastato automatikos poreikius ir juos valdyti sinergiškai. Pastatų kambariai sujungiami į modernią kambarių automatikos ekosistemą, kurioje naudojami moduliniai komponentai, integruoti daiktų interneto (iOT) sprendimais paremti prietaisai – visa tai kuria autentišką vartotojo patirtį ir reikšmingai padidina ŠVOK sistemos, apšvietimo efektyvumą. Be to, visų įrenginių programos, valdymo scenarijai sujungiami į vieną sistemą ir tai atveria kelią naujai vartotojo patirčiai. „ISH Digital 2021“ parodoje buvo pristatytas ne vienas modernus automatikos sprendimas, pavyzdžiui, vonios kambaryje įmontuota moderni valdymo plokštė. Reguliarūs techninės priežiūros procesai jau gali būti atliekami skaitmeniniu ir nuotoliniu būdu, įrengus išmaniąsias valdymo sistemas. Gamintojai sukūrė įvairių funkcijų, spalvų ir formų valdymo sistemas.

Vaizdingoje sostinės vietoje iškilo

AUKŠČIAUSIOS ENERGINĖS KLASĖS MODERNUS DAUGIABUTIS Gyvenamiesiems daugiabučiams pastatams šiandien keliami vis aukštesni vystytojų ir vartotojų reikalavimai, todėl projektų statytojai orientuojasi į pažangių projektų statybas, juose suderindami aukštą kokybę ir modernius inžinerinius sprendimus. Šias tendencijas puikiai iliustruoja vaizdingoje Vilniaus vietoje, greta Senamiesčio, įsikūręs naujas A++ energinės klasės daugiabutis gyvenamasis namas (tikslus statinio adresas: Kapsų g. 11).

Projekto statytojos ir vystytojos UAB „Constra“ vadovas Slavomiras Volkovas sako, kad pagrindinis tikslas buvo pastatyti aukščiausios kokybės gyvenamąjį namą iš natūralių medžiagų, naudojant darniai į landšaftą įsiliejančias surenkamąsias konstrukcijas: „Sienų ir fasadų apdailai naudojome natūralų baltą apdailinį betoną, kurio konstrukcijos buvo atvežamos iš gamyklos jau visiškai paruoštos.

86 2021 birželis-liepa

Siekėme, kad pastatas atrodytų vientisas, standartinės statybos ir estetiškai įsilietų į jį supančią aplinką.“ „Tiek pastato eksterjere, tiek interjere vyrauja natūralios medžiagos. Vidaus interjere – laiptinėse – taip pat naudojamas natūralus betonas. Šioje erdvėje dominuoja pilkos spalvos betonas, tamsios durys, lubos, juodi turėklai“, – pasakoja įmonės „Constra“ vadovas.

Kapsų g. 11 daugiabučių projekto architektai yra „A. Vyšniausko architektų dirbtuvės“, o konstrukcinę dalį projektavo UAB „Betonika“.

Pažangūs konstrukciniai sprendimai Pasak projekto vystytojų ir statytojų, viena pagrindinių užduočių buvo pasiekti maksimalų pastato sandarumą ir apšiltinimą. Daugiabučio

tvarieji pastatai Įmonės archyvo nuotr.

tuotas grindinis šildymas ir speciali garsą izoliuojanti tarpbutinė sistema. Patogiai suplanuotuose butuose sumontuoti plastikiniai naujos kartos vokiško profilio „Rehau Geneo“ langai. Kiekvienas butas turi balkoną, o pro langus atsiveria išskirtinis panoraminis miesto vaizdas. Po namu įrengti 2 aukštai, skirti automobilių stovėjimo aikštelėms, kuriuose įdiegti srautiniai ventiliatoriai, užtikrinantys optimalų vėdinimą. Bendrasis viso pastato plotas kartu su stovėjimo aikštelėmis siekia 5,5 tūkst. kv. m.

Aukščiausios A++ klasės energinio naudingumo sertifikatas

pastato statyboms panaudota pilna konstrukcinių sprendimų sistema, kurią sudaro gelžbetonio perdangos, apšiltintos trisluoksnės išorės sienos, vidaus sienos, laiptai ir laiptų aikštelės, liftų šachtos, balkonai, parapetai, metalinės detalės. Pastatas sukonstruotas iš pažangių surenkamųjų gelžbetonio plokščių, pagamintų pagal novatorišką skandinavišką technologiją. Trisluoksnes sienines plokštes sudaro du gelžbetonio sluoksniai, tarp kurių yra 300 mm storio neoporo šilumos izoliacijos sluoksnis. Tuo tarpu ypač patvarios gelžbetonio sienos yra ilgaamžės, estetiškos, puikiai izoliuoja triukšmą ir atitinka A++ energinio naudingumo klasę. Anot projekto vystytojo įmonės „Constra“ vadovo S. Volkovo, surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos pasirinktos dėl didelio, 5,5 tūkst. kv. m siekiančio pastato tūrio, opera-

tyvaus statybų laiko ir maksimalios kokybės: „Projektavome BIM aplinkoje – tai pagerino projekto kokybę ir sumažino klaidų tikimybę. Surenkamosios gelžbetonio plokštės pagreitino statybų procesą ir užtikrino aukštą darbų vykdymo efektyvumą.“

Orientacija į gyventojų komfortą Siekiant A++ energinio naudingumo klasės ir integruojant modernius inžinerinius sprendimus, daug dėmesio buvo skirta ir būsimųjų gyventojų patogumui. Vystytojai numatė tinkamo vėdinimo ir šildymo užtikrinimą visose pastato patalpose. Suprojektuotuose 1–4 kambarių (32–83 kv. m) butuose įrengtos individualios rekuperacinės sistemos, užtikrinančios optimalų orą patalpose visais metų laikais. Taip pat sumon-

Vienas projekto išskirtinumų – nenaudojant jokių atsinaujinančių energijos šaltinių gauta A++ energinio naudingumo klasė. Pasiekti aukščiausio lygio sertifikatui įgyti būtinus rodiklius padėjo sumaniai suderinti projektavimo ir inžineriniai sprendimai, taip pat inovatyvios šildymo, vėdinimo, pastato apšiltinimo technologijos. „Kelias link A++ energinės klasės prasideda nuo teisingo, visus standartus atitinkančio projektavimo. Tuomet būtina nuosekliai įgyvendinti visus darbus ir pasiekti maksimalų pastato sandarumą. Jeigu kuriame etape padaroma klaida, nepavyksta pasiekti sandarumo standartų ir gauti sertifikato. Taip pat svarbūs ir tokie veiksniai kaip optimali garso izoliacija, šilumos izoliacija ir rekuperacija“, – teigia įmonės „Constra“ vadovas. UAB „Constra“ – atestuota statybos įmonė, kuriai suteikta teisė būti ypatingo statinio rangovu. Daugiau nei 10 metų patirtis statybų sektoriuje įmonei leidžia vis geriau suprasti rinkos poreikius ir pasiūlyti tik aukščiausios kokybės architektūriniais, inžineriniais ir technologiniais sprendimais išsiskiriančius būstus. Nuo pat įmonės įkūrimo orientuojamasi į statomų pastatų aukštą energinį naudingumą, inovatyvius sprendimus ir maksimalią statomų projektų kokybę. „Constra“ statė ir vystė pirmąjį daugiabutį gyvenamąjį namą Lietuvoje („Peteliškių parkas“ – Peteliškių g., Vilnius), kuriam išduotas aukščiausias A++ energetinio naudingumo sertifikatas.

www.constra.lt

technologijos Įmonės archyvo nuotr.

BORGA augina plieninių angarų rinkos dalį Baltijos šalyse

Įmonė stato pramoninius A+ energinės klasės pastatus, o keli naujai projektuojami industriniai pastatai jau atitinka ir A++ klasę.

Inovacijos ir paprastumas – šie bruožai per penkis dešimtmečius nuo kompanijos BORGA įkūrimo įtvirtino ją kaip vieną iš tiekimo lyderių pramoninių pastatų rinkoje. Šiandien BORGA GROUP įmonės projektuoja ir gamina plieninius statinius ir statybinius komponentus Švedijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, o pardavimo veiklą vykdo dešimtyje šalių. 2020-ieji įmonių grupei BORGA GROUP, veikiančiai statybų sektoriuje Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Vidurio Europoje, buvo itin sėkmingi. 2020 m. BORGA pastatė net 226 pastatus 12-oje šalių. Konsoliduotas organizacijos pelnas pernai siekė 2,5 mln. Eur, parduota produkcijos už 60,2 mln. Eur. Pozityvios nuotaikos tęsiasi ir įpusėjus 2021-iesiems. Pirmasis karantinas nekilnojamojo turto rinkoje sukėlė šoką, pasireiškusį laukimu, o praėjusių metų vasaros pabaigoje sektorius atsigavo, pirkimo sandoriai suaktyvėjo. „Mes einame kartu su rinka  – mūsų užsakymo krepšelis auga ženkliai. Plieninių pastatų verslo dalis išaugo daugiausia, tačiau nedaug atsiliko ir stogų dangos“, – vardija Saulius Mačiuolis, įmonės BORGA padalinio Lietuvoje (UAB „Borgalita“) direktorius. Įmonės BORGA kuriami standartizuoti angarai lengvai pritaikomi klientų, veikiančių skirtingose srityse, poreikiams. BORGA siūlo sprendimus, tinkančius pramoniniams, komerciniams, žemės ūkio, sporto ir jojimo pastatams. „Šiuo metu statome pramoninius A+ energinės klasės pastatus, o keli naujai projektuojami industriniai pastatai jau atitinka ir 88 2021 birželis-liepa

A++ klasę. Mūsų projektuojami ir parduodami gaminiai atitinka užsakovų keliamus reikalavimus. Taip pat investuojame į darbuotojų kultūrą ir sėkmingą darbo organizavimą, kad klientai gautų pačias geriausias paslaugas“, – pabrėžia įmonės vadovas. UAB „Borgalita“, atsakinga už grupės BORGA verslo plėtrą Baltijos šalyse, šiuo metu jau turi įgyvendintų projektų Latvijoje, o artimiausiu metu planuoja plėstis ir į Estiją. „Nuo šio pavasario ne tik mūsų verslui, bet ir visai Lietuvai, visai Europai įtaką daro popandeminė atsigavimo banga. Nors tiesa, kad tiekimo grandinės labai sutrūkinėjusios, tačiau ir paklausa nepaprastai pakilusi, – sako įmonės vadovas. – Organizacijai reikia greitai persiorientuoti, adaptuotis prie esamų sąlygų. Smarkiai išaugus paklausai, mums vis dar sekasi išlaikyti tą pačią paslaugų kokybę.“

Žinoma, statybų versle esama tam tikrų rizikų dėl projektų ilgalaikiškumo. Daug priklauso nuo to, kaip rangovams pavyksta įvertinti kaštus. „Jei sutartis su užsakovu pasirašoma šiandien, užduotis bus įgyvendinama ir kaštai patiriami anksčiausiai po trijų mėnesių. Pastarųjų trijų mėnesių patirtis rodo, kad per tokį laikotarpį įvyksta labai daug ir labai ženklių pasikeitimų rinkoje – kad ir perpus pabrangęs plienas ar daugybė kitų prekių. Bet šiandien su tuo sėkmingai tvarkomės“, – įžvalgomis dalijasi UAB „Borgalita“ direktorius.

www.borga.lt

TS 5000 JUODOJI VERSIJA

TS 5000 – tai universalus ant paviršiaus montuojamas durų uždarytuvas, tinkamas ir dešininėms, ir kairinėms durims. Serijoje TS 5000 rasite visą vienvėrėms ir dvivėrėms durims skirtų bėgelinių durų uždarytuvų asortimentą. Serijos TS 5000 gaminius galima naudoti vidaus ir laiko durims. Savaime suprantama, kad jie

TS 5000 - Juodoji Versija

patvirtinti ir ugniai bei dūmams atsparioms durims. Mūsų uždarytuvų TS 3000 V ir TS 5000 standartinė versija gali būti juodos spalvos. Šios gražios matinės juodos spalvos (RAL9005) durų uždarytuvu GEZE atsiliepia į juodų durų populiarėjimo tendenciją. Visi mūsų durų uždarytuvai yra kokybiški, lengvai montuojami ir stilingo dizaino.

TS 3000 V- Juodoji Versija

Sužinokite daugiau www.geze.com

GEZE Lithuania I lithuania@geze.com I www.geze.com

TELTONIKA: gamykla, kuri neliks nepastebėta Kristina BUIDOVAITĖ

90 2021 birželis-liepa

tvarieji pastatai

ARCHITEKTAS: UAB „Vilniaus architektūros studija“, projekto vadovas Tomas Noreika KONSTRUKTORIUS: Tadas Rumbutis

Daiktų interneto, transporto valdymo sprendimų ir tinklo įrangos gamintojos „Teltonikos“ gamykla buvo baigta statyti dar 2020 m. pavasarį, tačiau dėl pandemijos objektas tinkamai nufotografuotas buvo tik po metų. Ilgai sodrios spalvos fasadu išsiskiriantis pastatas vienišas neužsibus – mat greta jau suplanuotos šešių pastatų

N. Tukaj nuotr.

„Teltonika High-Tech Hill“ komplekso statybos.

N. Tukaj nuotr.

Neapsiribojo standartiniais sprendimais

N. Tukaj nuotr.

„Vilniaus architektūros studijos“ architektų komanda, dar 2017-aisiais gavusi užduotį suprojektuoti gamyklą Kuprioniškių rajone, Liepkalnio gatvėje, išsyk žinojo, kad neprojektuos tradicinės metalinės dėžės, todėl užsakovui nuo pat pradžių siūlė drąsesnius fasado sprendimus. Šiam jie tiko, todėl ir įgyvendinti praktiškai tokie, kokie pateikti pirmuosiuose eskizuose. Gamyklos ir administracinio pastato fasadui buvo parinkta mėlyna spalva. Viena vertus, tokios pat spalvos bendrovės „Teltonika“ logotipas, antra vertus, buvo mintis, kad pastatas kontrasto principu išsiskirtų tiek žaliame fone šiltuoju metų laiku, tiek baltame – žiemą.

Nors sklype jau stovėjo esamas gamybinis pastatas, prie jo spalviškai nebuvo derinamasi, mat šio anksčiau ar vėliau turėjo laukti rekonstrukcija, taigi, naujoji gamykla turėjo padiktuoti naują kryptį šiai dar tik pradedamai plėtoti teritorijai. Gamyklos fasado šoninėms ir galinėms sienoms, kartu ir fasado apdailai, panaudotos vertikaliai, su paslėptais tvirtinimais montuojamos daugiasluoksnės plokštės. Pagrindiniam reprezentaciniam fasadui – stiklo fasadų sistema, išryškinant vertikalų sudalinimą ir paslepiant horizontalų – panaudojant 30 cm iš fasado išsikišančius vertikalius dangtelius ir horizontalias 2 cm pločio silikonines siūles, būdingas struktūriniam stiklinimui. Pagrindinio fasado ir įėjimo zonos siluetai akcentuoti aprėminant juos aliuminio kompozito plokštėmis.

92 2021 birželis-liepa

tvarieji pastatai

Patikėta užduotis nenuvylė

N. Tukaj nuotr.

Kalbant apie gamybinius pastatus, technologinių, inžinerinių privalumų galima nė nevardyti – šiuolaikinės gamyklos neapsieina be gerų ir brangių sprendimų. Tačiau ir architektūra, patogus suplanavimas, bendrosios erdvės, aplinka čia tampa svarbiais elementais. „Išgirdus, kad teks projektuoti gamyklą, pirma kilusi mintis, kad tai bus technologiškai pažangus, bet architektūriškai neįdomus angaras, tačiau vėliau, jau rengiant projektinius pasiūlymus, tapo aišku, kad užsakovui taip pat svarbus ir įvaizdis. Užsakovas pageidavo, kad pagrindinis fasadas būtų reprezentatyvus. Jam tiko pirmasis projektinių pasiūlymų metu pasiūlytas fasado variantas, kuris vėliau, kas yra gana reta, be didesnių pakeitimų ir buvo įgyvendintas. Tas džiugina“, – komentavo architektūrinės dalies projekto vadovas Tomas Noreika.

Vieno aukšto korpuse buvo suprojektuota didžiulė gamybai skirta salė, kur sumontuotos visos reikalingos technologinės linijos. Antrojo trijų aukštų korpuso pirmame aukšte įrengta šiek tiek gamybos patalpų, keletas administracinių erdvių, sanitariniai mazgai, antrame aukšte – darbuotojams skirtos patalpos, trečiame – biurai. Pradžioje svarstyta įrengti atviro plano biurus, galiausiai nutarta darbo erdves atskirti stiklo pertvaromis. Aplinkos sutvarkymo sprendimus padiktavo daugybė apribojimų. Į teritoriją turi patekti ir netrukdomai prie dviejų pakrovimo rampų privažiuoti aptarnaujantis transportas, prireikus, visą pastatą turi galėti apvažiuoti gaisrinės automobiliai, taip pat sklype turėjo tilpti pagal reglamentus reikalingos parkavimo vietos. Sklypas nedidelis, džiugu, kad, visą tai sutalpinus, jame pavyko išlaikyti reikalingą žaliųjų zonų procentą ir išsaugoti porą vertingiausių brandžių medžių.

„Teltonika High Tech Hill“ – pastatų kompleksas,

RACIONALUS BENDRO TIKSLO SIEKIMAS

kuris iki 2024 m. turėtų iškilti Vilniuje, Liepkalnyje. Šis projektas – ne tik gamybinės, bet ir rekreacinės erdvės, leisiančios darbuotojams pajusti namų aplinką, pagarbą vieni kitiems, įgyti daugiau pasitikėjimo. 12 naujų statinių simbolizuos mikroschemą. Į šią mikroschemą įsilies ir Kauno architektūros ir statybos bendrovės „ARCHIS“ pastatyta nauja „Teltonikos“ gamykla.

Bendradarbiavimo pradžia – bažnyčios statyba „ARCHIS“ ir „Teltonikos“ bendradarbiavimas prasidėjo 2017 m., kai „ARCHIS“ atstatinėjo iki pamatų sudegusią Balbieriškio bažnyčią. „Jau statybos darbų pradžioje buvo aišku, kad lėšų statyboms neužteks, tačiau projektas buvo įdomus, tad darbų nenutraukėme, nors nežinojome, kada jie baigsis. Įpusėjus darbams, religinė bendruomenė pradėjo ieškoti finansinės paramos. Kai apie bažnyčios atstatymo finansinius sunkumus reportažą parodė LRT, jį pamatęs bevielių technologijų įmonės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys po susitikimo su klebonu nusprendė prisidėti.

94 2021 birželis-liepa

A. Paukštys visą laiką norėjo pastatyti bažnyčią, o čia pasitaikė tokia situacija: bažnyčia statoma, o bendruomenei tiesiog trūksta pinigų, p. Arvydui patiko mūsų atliekami darbai, kokybė, požiūris, parinktos medžiagos ir jis nusprendė pagelbėti. Atsiradus finansavimui, statybos darbai įgavo didesnį tempą ir jau po gero pusmečio, 2018 m. kovą, bažnyčia buvo pašventinta“, – pasakoja bendrovės „ARCHIS“ finansininkas ir vienas įkūrėjų Rokas Urbonas. Užbaigus bažnyčią, A. Paukštys bendrovei „ARCHIS“ pasiūlė tęsti bendradarbiavimą ir statyti administracinės gamybinės paskirties pastatą Vilniuje. Bendrovė sutiko, atliko objekto vertinimą, aptarė ir suderino kainas, įvairias detales, pasirašė statybos darbų ran-

gos sutartį. „Mus – „ARCHIS“ ir „Teltoniką“ – suvedė likimas“, – sako R. Urbonas.

Aukšti reikalavimai Paruošiamojo projekto etapo metu „ARCHIS“ specialistai analizavo projektą, brėžinius, bendravo su projekto autoriais Vilniaus architektūros studijos atstovais, daug laiko praleido diskutuodami su užsakovais, gilinosi į „Teltonikos“ įmonių darbo pobūdį. Statant naująjį administracinės ir gamybinės paskirties „Teltonikos“ pastatą, buvo akcentuojami tvarumas, kokybė, saugumas, terminai, švara ir kt. „Pastatas skirtas įvairių išmaniųjų įrenginių gamybai, jame robotai lituoja

projekto sprendimai

Unikalūs sprendimai Naujasis „Teltonikos“ trijų aukštų pastatas – gelžbetoninis monolitas su surenkamosiomis gelžbetoninėmis sienomis, gelžbetoninėmis kolonomis ir metalinėmis, stogą laikančiomis santvaromis. R. Urbonas pasakoja, kad, statant pastatą, be įprastų mechaninio konstrukcijų atsparumo, priešgaisrinių, higienos, saugos, triukšmo lygio, energijos taupymo, tvaraus iš-

teklių naudojimo reikalavimų, buvo ir nestandartinių sprendinių. Pavyzdžiui, technologinės lubos, kuriose paslėpta inžinerija (komunikacijų vamzdžiai, kanalai, laidai) įrengimas. Įėjus į gamyklą viskas atrodo labai tvarkingai, pažvelgęs į lubas, žmogus mato tik jas, tačiau virš jų slepiasi daug gamybai būtinų komunikacijų. Viskas atrodo paprasta, bet iš tiesų – sudėtinga. Technologinis aukštas yra gana aukštas, kad prireikus jame galėtų dirbti aptarnaujantis personalas. Taip pat galima paminėti ir švarių patalpų su antistatinėmis, konduktyvinėmis grindų dangomis, kuriose reikia ypač reguliuoti oro ir vandens dalelių kiekį, kad būtų išlaikoma pastovi temperatūra ir drėgmė, automatiškai valdomi švieslangiai, per tris aukštus einančias technologines šachtas, papildomą priešgaisrinį rezervuarą, įvairius originalius interjero sprendimus, jungtį su senąja gamykla, suspausto oro ir azoto linijas. „Visa tai – gana sudėtinga sistema, smulkios detalės turi būti gaminamos stabilioje aplinkoje, be aplinkos svyravimų pasikeitimų ir to iš mūsų buvo reikalaujama“, – pasakoja R. Urbonas.

jekte. 2018 m. projektuotas statinys buvo numatytas kaip A klasės pastatas, tačiau atlikus sandarumo testą išaiškėjo, kad pastatas atitinka A+ klasės reikalavimus. Pasak R. Urbono, tai buvo dėsninga, nes bendrovė labai didelį dėmesį kreipė į įvairius sandarumo elementus. Statybos darbų vadovų nuolatinis bendradarbiavimas ir konsultavimasis su užsakovų atstovais leido matyti realią situaciją, priimti tinkamus technologinius sprendimus. Statybos metu teko atlikti pakeitimus, nes pagal projektą buvo numatytos vienokios gamybos linijos, o vėliau buvo nuspręsta Japonijoje pirkti 4 kartus našesnes gamybos linijas, tad reikėjo naujų sprendimų. „Užsakovui buvo svarbu efektyvumas, galimybė įdiegti pačias naujausias technologijas, o mums buvo svarbu visą tai įgyvendinti. Galiu pasidžiaugti, kad bendravimas su užsakovais buvo profesionalus, kokybiškas ir nuoširdus. Tai tikrai racionalus bendro tikslo siekimo kelias. Buvo malonu dirbti ir manau, kad mūsų statytas, visus modernumo reikalavimus atitinkantis pastatas organiškai įsilies į „Teltonikos“ ateities viziją“, – sako Rokas.

Bendro ir sklandaus darbo rezultatas R. Urbonas džiaugiasi, kad bendrovei „ARCHIS“ pavyko pasiekti kur kas aukštesnį pastato sandarumo lygį, nei numatyta pro-

www.archis.lt

Įmonės archyvo nuotr.

mikroschemas, ten gimsta daiktų internetas, verslo partneriai ir užsakovai atvyksta iš viso pasaulio, taigi reikalavimai tikrai buvo aukšti. Architektai buvo suinteresuoti tiek kokybišku darbų atlikimu, tiek interjero vientisumu“, – pažymi R. Urbonas. Aukšti reikalavimai buvo keliami ir statybų aikštelei – švari ir tvarkinga aplinka, atliekų rūšiavimas, efektyvus statybinių medžiagų naudojimas, statybinių medžiagų likučių grąžinimas antriniam perdirbimui arba panaudojimas kitose statybų aikštelėse. Objekte įdiegta nemažai modernių sprendimų, tokių kaip elektromobilių įkrovos stotelės, eismo valdymo sistema, žmogaus veiklą atpažįstanti perimetro apsaugos signalizacija, biometrinių duomenų skenavimas, veidų atpažinimas, išmaniosios oro vėsinimo, valymo ir drėkinimo sistemos, efektyvus visų sistemų valdymas. Buvo kreipiamas dėmesys į patalpas supančią aplinką.

Technologijos ir dėmesys darbuotojams – BÄR CARGOLIFT

Aušra NYMAN

Lietuvos didžiųjų miestų kaimynystėje suplanuotos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) tampa traukos objektu pažangiems užsienio investuotojams – gerai išvystyta infrastruktūra, galimybė susikalbėti angliškai, kvalifikuotas techninis personalas yra pagrindiniai kriterijai pasirinkti būtent mūsų šalį. Ne išimtis ir neseniai Šiaulių LEZ teritorijoje įsikūrusi „Bär Cargolift“ gamykla, atitinkanti griežtus tvarumo reikalavimus ir aukščiausius technologinius standartus. Investuotojai, suprasdami, kad ne tik šie parametrai, bet ir žmogiškieji ištekliai lemia verslo sėkmę, kaip vieną pagrindinių užduočių projektuotojams suformulavo sukurti geras sąlygas joje dirbantiems žmonėms.

tvarieji pastatai

OBJEKTAS: „Bär Cargolift“ gamykla VIETA: Šiauliai, Aviacijos gatvė ARCHITEKTAI: projekto vadovas Julius Lapinskas, Simonas Norkus, Gabrielė L. Ošikaitė, Jevgenij Kuzmin, UAB „2L Architects“ KONSTRUKTORIUS: Povilas Maksimavičius GEN. RANGOVAS: UAB „Elitus“ SKLYPO PLOTAS: 3,8 ha PASTATO PLOTAS: 8100 m2

2L architects vizual.

Įmonės archyvo nuotr.

STATYBOS METAI: 2019–2021

Maksimaliai išnaudoti esamą situaciją ir infrastruktūrą Architektai pasakoja, kad šiuo metu pagal projektą yra užstatyta vakarinė sklypo dalis, numatyta galima plėtra į rytus. Pastatas orientuotas pietų ir šiaurės kryptimi, aplinkui suprojektuotos technologinės ir darbuotojų aikštelės, o priešais, arčiau Aviacijos gatvės, reprezentacinė administracijos aikštelė. Rytinėje pusėje įrengtas sodelis darbuotojų poilsiui. Į sklypą suplanuoti keli įvažiavimai iš Aviacijos gatvės (eismas vyksta ratu), atvesti vandentiekio, elektros, dujų, ryšių nuotekų įvadai, o jei būtų vykdoma plėtra ateityje, yra galimybė prie jų prisijungti.

Įmonės archyvo nuotr.

Kompaktiškame tūryje – pažangios technologijos Gamyklos pastatas savo išore beveik nesiskiria nuo kitų analogiškos tipologijos statinių ir sudaro vieną kompaktišką tūrį. Nors pastato estetika numatyta utilitari, tačiau gamyklos darbuotojus ar svečius pasitinka išraiškingas laužytų formų priekinis fasadas ir jį įrėminantis konsolinis stogelis – pagrindinis pastato akcentas. Fasadams architektai parinko ramią, nekonfliktuojančią su aplinka monochrominę spalvų paletę. Pagrindinė pastato lauko atitvarų medžiaga – daugiasluoksnės plokštės „Kingspan“. Fasadams buvo panaudota plokštė „Quadcore“, kurios storis tėra 10 cm, o U vertė prilygsta 12 cm storio poliuretano plokštei. Tai yra tvarus sprendimas, taupantis tiek vietą, tiek medžiagos išeigą. Stogui panaudota tos pačios kompanijos plokštė „Kingspan X-Dek“. Architektai atkreipė dėmesį, kad naudojant šią plokštę pastato viduje nesimato jokių jungčių ir varžtelių (taigi sandarumas garantuotas), o rangovas UAB „Elitus“ džiaugėsi labai greitu stogo įrengimo procesu (plokštė atlieka ir šiltinimo, ir laikančiąją funkciją).

98 2021 birželis-liepa

Priekiniame fasade ant vitrininių langų panaudotos automatinės žaliuzės – aktyvi apsauga nuo saulės, fasadas dengtas rifliuotos skardos plokštėmis – tai aliuzija į BAR gaminamą produktą (gaminys – rievėtos pakėlimo aikštelės).

Dėmesys natūraliai insoliacijai ir geresnėms darbuotojų sąlygoms „Bär Cargolift“ yra vienas didžiausių hidraulinių liftų gamintojų Europoje, siūlančių hidraulinius liftus visų galimų tipų ir transporto priemonių kategorijoms, kurių naudingoji apkrova yra nuo 500 iki 3000 kg: standartiniai konsoliniai galiniai keltuvai, pavieniai arba dvigubai sulankstomos liftų platformos ir „Bär FreeAccess VanLift“. Todėl projektavimo užduotis buvo rengiama kartu su Vokietijos gamyklos „Bär Cargolift“ vadovais ir „2L Architects“ inžinieriais bei projekto vadovu. Įvyko keli gyvi susitikimai Vokietijoje ir Lietuvoje, vėliau dėl COVID-19 pandemijos visas projektavimo procesas vyko nuotoliniu būdu. Užsakovams labai rūpėjo natūrali pastato insoliacija (numatytos fasadinės vitrinos į gamybą, dideli langai – į pagrindinį administracijos holą – žaliąją erdvę), pastato padėtis pasaulio šalių atžvilgiu ir vėjo kryptis, juos labai domino lietuviški energiniai reikalavimai ir pastato energinė klasė. Didelis dėmesys skirtas darbuotojų poilsio ir buitinėms erdvėms, siekta sukurti geresnes sąlygas tiek darbininkams, tiek administracijos darbuotojams. Gamyboje numatyti dideli vitrininiai langai labai pasiteisino – patiko ir užsakovams, ir architektams, o labiausiai – patiems gamykloms darbuotojams. Pastato interjere parinktos tamsiai pilkų rėmų vitrinos, poliruoto betono ir rusvos spalvos PVC grindų dangos. Keliais ryškiais akcentais darbo kabinetuose buvo siekta pagyvinti atmosferą. Daug dėmesio skirta sklypo ir pastato ženklinimui, darbuotojų, svečių, atvykstančių krovinių kontrolei ir registravimui.

Išmanieji inžineriniai ir tvarumo sprendimai Pastatas atitinka A++ klasę, ant stogo numatyta saulės jėgainė, administracijoje ir gamyboje – šilumos siurbliai. Žiemą, esant žemai temperatūrai, numatyta perjungti šildymą į

dujinius katilus. Dujinėje katilinėje numatyta ir šilumos akumuliacija nuo suspausto oro kompresorių, taip panaudojant perteklinę šilumą. Esminiai inžineriniai sprendimai (šynolaidžiai gamyboje, šilumos atgavimas nuo oro kompresorinės, vėsinimas ir šildymas per vėdinimą gamyboje, oro filtravimas) užsakovų nuo pat pradžių buvo įrašyti projektavimo užduotyje, šie sprendiniai buvo nuosekliai įgyvendinti. Gamyboje buvo įdiegta viena vėdinimo, šildymo ir šaldymo sistema, ji atlieka ir šildymo, ir vėsinimo funkciją, dėl to parinkta didelė vėdinimo kamera, sujungta su LG šilumos siurbliu. Numatyta ir free cooling funkcija, naudojanti nakties vėsą. Esant žemai lauko oro tempera-

tūrai, administracijoje šilumos siurbliai automatiškai išsijungia ir įsijungia grindinis šildymas. Tai – išmanus sprendimas. Pastatas valdomas per jo valdymo sistemą. Bendradarbiaujant skirtingiems gamintojams, rangovams, užsakovams ir inžinieriams, buvo sukurti ir suprogramuoti pastato valdymo algoritmai. Šis darbas buvo vienas paskutinių ir vienas atsakingiausių – kol buvo pasiektas užsakovą tenkinantis rezultatas, vyko daug diskusijų. „2L architects“ toliau bendradarbiauja su užsakovais ir po statybų užbaigimo, stebi sistemų veikimo darbą, tobulina sistemų veikimo nustatymus, analizuoja sistemų veikimo klaidas.

MODERNI GAMYKLA – aukštų kokybės standartų pavyzdys Šį pavasarį, užsakovams, rangovams ir valdžios atstovams perkirpus juostelę, Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėjo veikti vienos didžiausių Europoje automobilių krovinių liftų gamintojos „Bär Cargolift“ gamykla. Sprendimas statyti ją tapo nauja patirtimi ir patiems bendrovės savininkams, mat tai – pirmasis Vokietijos įmonės gamybinis filialas užsienio šalyje.

100 2021 birželis-liepa

Įmonės archyvo nuotr.

Ateities planas – plėstis Nors rinkosi iš kelių šalių, sprendimą statyti gamyklą būtent Lietuvoje „Bär Cargolift“ vadovai priėmė įvertinę regiono įdirbį pritraukiant investuotojus. „Europoje ir už jos ribų turime daug atstovybių, tačiau filialas kitoje šalyje – nauja patirtis ir mums. Plėstis, atidarydami naują gamyklą, nutarėme siekdami patenkinti stipriai augančią automobilių krovinių liftų paklausą. Žvalgėmės Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, o Lietuvą pasirinkome dėl patogios geografinės padėties, teigiamo institucijų požiūrio, svariu argumentu tapo ir tai, kad daugelis žmonių čia kalba angliškai“, – komentavo bendrovės „Bär Cargolift“ savininkas Tobias Bäras.

Investicijos į gamyklą Šiaulių LEZ solidžios – siekė 10 mln. eurų. Pasak „Bär Cargolift“ gamyklos Lietuvoje atstovo Rimanto Damanskio, per metus gamykloje ketinama pagaminti 25-iems tūkst. krovinių liftų skirtų komponentų rinkinių, kurie bus tiekiami į pagrindinę gamyklą Vokietijoje galutiniam surinkimui. Ateityje planuojama praplėsti gamybos technologijas ir nuo 2022 m. pradėti tiekti lakštinio plieno ir robotų virintus  – komponentus jau ir išoriniams klientams. Gamykloje automatizuoti lankstymo ir pjovimo lazeriais procesai, veikia 5 robotizuotos komponentų suvirinimo stotys.

Statybos užbaigtos laiku

R. Damanskio teigimu, didžiausias statybų iššūkis buvo tas, kad jos vyko per karantiną. „Projektavimas, sąlygų derinimas, tvirtinimai, statybos priežiūra, kiti sprendimai buvo priimami tik nuotoliniu būdu. Vis dėlto buvo išvengta nesklandumų, susirgimų statybų aikštelėje ir tiekimo grandinės trikdžių, projekto baigimo terminai nebuvo nukelti, tad statybos baigtos laiku ir neviršijant biudžeto“, – sako gamyklos atstovas. Ateityje gamykloje planuojama plėsti konstruktorių skyrių išorės projektams, įkurti IT centrą, kuriame būtų vystomi technologiniai ir inžineriniai sprendimai, susiję su kuo išmanesniais krovinių liftų valdikliais. Vokietijos bendrovė „Bär Cargolift“, kurianti ir gaminanti automobilių krovinių liftus sunkvežimiams ir priekaboms, skirtus krauti prekes, yra antra pagal dydį krovinių liftų gamintoja Europoje. Per metus ji pagamina daugiau kaip 15 tūkst. krovinių liftų. Pagrindinė bendrovės rinka yra Europa, planuojama veiklą plėsti Šiaurės Amerikoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje.

Gamyklos pastatui kelti aukšti kokybės reikalavimai. 3,5 ha plote įsikūręs 9,5 tūkst. kv. m pastatas yra A++ energinio naudingumo klasės, jame įrengtos modernios šildymo sistemos. Gamybai bus perkama vien iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta elektra, dalį reikiamos energijos pagamina ant stogo įrengta saulės elektrinė. Administracinėse patalpose pasirūpinta kokybiška darbo aplinka: čia netrūksta natūralios dienos šviesos, įrengtas akių nevarginantis apšvietimas, tinkamą patalpų vėdinimą ir oro temperatūrą užtikrina automatinio ventiliavimo bei oro cirkuliacijos sistemos.

101

Bendrovė „Elitus“: statybose svarbiausia – racionalus požiūris

www.elitus.eu

102 2021 birželis-liepa

Glausti statybų terminai, dėl pandemijos trūkinėjančios statybinių medžiagų tiekimo grandinės, karantinas ir statybų darbams itin nedėkinga žiema – rodos, mažai kas tikėjo, kad „Bär Cargolift“ gamyklą Šiaulių LEZ pavyks užbaigti laiku. Tačiau taškas šiame projekte jau padėtas, o generalinis projekto rangovas – Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Elitus“ – į sėkmingai užbaigtų darbų sąrašą įtraukė dar vieną gamyklą – tokių per pastaruosius penkerius metus jau keliolika. Nors rinkoje nuo 1995-ųjų žinomos bendrovės „Elitus“ darbų sąraše – administracinių, visuomeninių, žemės ūkio objektų, prekybos centrų statybos, pertvarkymo, remonto ir rekonstrukcijos projektai, bene didžiausią krepšelio dalį sudaro būtent gamybinių pastatų statybos darbai. Šiaulių LEZ teritorijoje prieš metus užbaigtas „Medicinos linijos“ gamybinis pastatas Šiaulių LEZ, švedų „ROL Group“ robotizuota gamykla Šiauliuose, bendrovės „Vonin Lithuania“ gamykla Šiaulių pramoniniame parke.

Statybos darbus šiose gamyklose atlikusios bendrovės „Elitus“ vadovas Egidijus Vasiliauskas pripažįsta: statybinės medžiagos ir technologijos, priešingai nei montuojamos gamyklose, kasmet nesikeičia, tačiau, griežtėjant energinio naudingumo reikalavimams, statybininkams vis daugiau dėmesio tenka skirti ant stogo montuojamoms saulės elektrinėms. „Bär Cargolift“ gamykla Šiauliuose iškilo per septynis mėnesius. Visus bendrus statybinius darbus šiame objekte atliko „Elitus“, inžinerinių sistemų montavimo, aplinkos tvarkymo darbus patikėjo subrangovams. Anot E. Vasiliausko, šiame objekte teko išbandyti naujas izoliacines stogo plokštes. Jei įprastai montuojamas paklotas ir keli šiltinimo medžiagų sluoksniai, šiuo atveju plokštės jau paruoštos naudoti – su izoliaciniu užpildu. Nors technologija ir brangesnė, ji išties pasiteisino, naudojant ją pavyko sutaupyti kone mėnesį. Pašnekovo žodžiais, pramonės pastatų statybose vyrauja trys pagrindinės medžiagos: gelžbetonis, plienas ir sienų bei stogo vadinamieji sumuštiniai, tačiau čia ne mažiau svarbūs kokybiški technologiniai procesai, technologinė įranga ir nepriekaištingai atlikti darbai.

Įmonės archyvo nuotr.

„2L architects“ vizual.

projekto sprendimai

103

Įmonės archyvo nuotr.

projekto sprendimai

Bendrovė „Daižeda“ įrodė – modernios technologijos taupo laiką ir pinigus Nuo 2014 m. vandentiekio, nuotekų, drenažo sistemų įrengimo darbus atliekančiai bendrovei „Daižeda“ užsakovams nebetenka įrodinėti savo galimybių. Šiaulių LEZ įsikūrusioje „Bär Cargolift“ gamykloje įmonės specialistams patikėti inžinerinių tinklų montavimo darbai. „Daižedos“ komanda čia sumontavo ir naftos gaudykles, įrengė drenažo sistemą.

104 2021 birželis-liepa

Vienas sudėtingiausių darbų šiame objekte, anot bendrovės vadovo Dainiaus Barzinsko, buvo įrengti lietaus nuotekų sistemą, ją teko prijungti prie esamos. Buvo nuspręsta pasitelkus betranšėję technologiją uždaruoju būdu metro skersmens apsauginį plieninį vamzdį keturių metrų gylyje prastumti kalant 30 m, vėliau į jį įstumiant 600 mm PP lietaus nuotekų vamzdį. Dėl šios technologijos nereikėjo perkasti prieš maždaug penkerius metus nutiestos gatvės, priverstinai apriboti transporto srautų, kelti papildomo triukšmo, kas irgi pridaro daug rūpesčių aplinkiniams, sutaupoma lėšų ir laiko. Jei įprastai tenka kloti polietileno vandentiekio vamzdžius, tai gamykloje dėl nekokybiško grunto pasirinkti aplinkos poveikiui atsparesni ketaus vamzdžiai. Nauja vandentiekio sistema prijungta prie 400 mm vandentiekio linijos. Kadangi daliai LEZ teritorijos teko atjungti vandenį, dirbti reikėjo itin sparčiai, visi darbai atlikti laiku ir nepriekaištingai. Bendrovės specialistai darbuojasi ir pramonės objektuose, ir atokesnėse teritorijose,

padėdami gyventojams prisijungti prie centralizuotų tinklų. Nors, pašnekovo žodžiais, darbų nestinga, įmonė suka į naujas vėžes – šįmet ji jau gali ne tik sumontuoti inžinerinius tinklus, bet ir sutvarkyti aplinką: sukloti trinkeles, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles ir kt. „Dirbame greitai, laikomės sutartų darbo atlikimo terminų, prisiimame atsakomybę už atliktus darbus ir jų kokybę, suteikiame garantiją. Laikomės griežtų reikalavimų – užtikriname aukščiausią atliekamų darbų kokybę“, – teigė D. Barzinskas. Šių principų įmonė nuosekliai laikosi visuose projektuose. Kiti bendrovės „Daižeda“ projektai – Šiaulių miesto bulvaro, dviejų muziejų Šiauliuose inžinerinių tinklų rekonstrukcija, 14 km tinklų tiesimas Kuršėnuose, bendrovė prisidėjo statant KFC kavinės pastatą Šiauliuose.

www.daizeda.lt

Įmonės archyvo nuotr.

projekto sprendimai

Apgalvota elektros sistema suteikia gamintojams lankstumo Vokietijos kompanija „Bär Cargolift“, iš kelių potencialių šalių pasirinkusi Lietuvą, Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) atidarė gamyklą. Visus su elektra susijusius darbus statybų aikštelėje ir tiksliai pagal tvarkaraštį iškilusioje gamykloje atliko vietinė įmonė „Audelva“. „Mes atlikome elektros montavimo darbus: įrengėme elektros įvadus, paskirstymo skydus, apšvietimą, jėgos tinklus, srovėlaidžius, žaibosaugą, saulės elektrinės privedimus“,  – įmonės indėlį naujame objekte vardija Vaidas Vitkauskas, „Audelvos“ specialiųjų darbų vadovas. Įmonė šioje srityje dirba daugiau kaip 15 m., o pats V. Vitkauskas su elektros instaliacija karjerą susiejęs jau tris dešimtmečius.

Džiugino statybų kokybė

UAB „Audelva“ dirba išskirtinai pramoniniuose, komerciniuose, administraciniuose pastatuose. Užsakymai pramonės objektuose turi savo specifiką ir darbo principus, tačiau kuo užsiims gamybinė įmonė naujosiose patalpose, elektros montuotojus sužinoti skatina nebent profesinis smalsumas. „Kas yra gamyba? Skiriasi tiktai įrenginiai, o daugiau viskas išlieka tas pats. Lygiai taip pat reikia sumontuoti trasas iki srovėlaidžių, pakloti kabelius ir juos sujungti, nesvarbu,

ar kitame gale yra srovėlaidis, ar kažkokia gamybos mašina, ar liejimo staklės“, – retoriškai klausia ir kiekviename pramoniniame objekte pasikartojantį darbo principą aiškina V. Vitkauskas. Pasak pašnekovo, Vokietijos kompanijos atstovai, pirmąkart vaikščiodami po užbaigtą naują ir pirmąją užsienio šalyje įsikūrusią gamyklą, lietuvių statybos įmonių darbu liko labai patenkinta. Šiaulių LEZ plušėjusiems subrangovams su vokiečių užsakovu tiesiogiai bendrauti neprireikė – šis vaidmuo teko projekto valdytojui, architektui ir generaliniam statybų rangovui. Šie savo ruožtu perduodavo užduotis, kurias reikėjo įgyvendinti, samdytoms įmonėms.

Sistema su perspektyva Įprastas gamyklų elektrifikavimo variantas yra kabelinės trasos, ateinančios iki spintų, maitinančių sistemą elektra. „Šioje gamykloje pasirinkta mišrioji elektros sistema, – gamybinio pastato elektros instaliacijos ypatybes

aiškino specialiųjų darbų vadovas. – Yra ir paskirstymo spintos, ir srovėlaidžiai. Srovėlaidis – gerokai brangesnis įrenginys, bet patalpų eksploatacijai jis neabejotinai suteikia privalumų, kurių didžiausias – lankstumas.“ „Audelvos“ atstovas pateikia tipinį pavyzdį apie savininkų naujai įsigytą ar atsivežtą gamybos įrenginį: jei elektros sistema gamykloje sumontuota įprastai, įrenginį reikia montuoti tiksliai toje vietoje, kur jis ir buvo numatytas. Pasikeitus technologijai, elektros montuotojai turėtų pakartotinai viską atjungti, perkelti visus kabelynus, perkelti spintas ir tada viską sujungti iš naujo. Kai per visą cechą sumontuotas srovėlaidis, įrenginius erdvėje galima stumdyti taip, kaip technologiškai patogiau. Net jei įrenginys atsidurtų kitame cecho gale, jį pajungti patyrusiems darbuotojams nebūtų jokių keblumų. „Labai paprasta – kelis varžtus atsukai, skydą nuo srovėlaidžio nuėmei, įrenginį pervežei į kitą galą, skydą vėl prijungei, ir viskas veikia“, – sudėtingus dalykus paprastai aiškina profesionalas. Mišrioji elektros sistema bendrovei „Bär Cargolift“ suteikia visas galimybes plėsti gamybinių įrenginių inventorių naujai pastatytoje ir jau darbą pradėjusioje gamykloje.

audelva@erdves.lt

105

Lietuvoje ir pasaulyje nuolat ieškoma naujų asfalto mišinių, kurie būtų atsparūs išoriniam aplinkos poveikiui, siekiama, kad naujos kelio dangos būtų tvarios, o statomos gamyklos kuo labiau atitiktų aplinkosaugos reikalavimus. Į vyraujančias tendencijas orientuojasi ir šveicarų gamintojas „Ammann“, Kuršėnuose įkūręs jau trečiąją asfalto gamyklą „ABA UniBatch 240“. Jos statybomis ir montavimu rūpinosi oficialus gamintojo atstovas šalyje „ERCO Technologies“.

Išieškoti tvarūs sprendimai Naujojoje gamykloje pirmą kartą Lietuvoje yra įdiegta „AS1 EcoView“ sistema. Tai yra „Ammann“ patentuota programinė įranga, stebinti visos gamyklos energijos suvartojimą, įskaitant kurą ir elektrą. „Ši dinamiška programinė įranga ne tik daro kliento investicijas efektyvesnes, bet ir sumažina išmetamų teršalų kiekį ir atsižvelgia į aplinkosaugos sprendimus“, – sako „ERCO Technologies“ direktorius Artūras Stakauskas.

106 2021 birželis-liepa

Įmonės archyvo nuotr.

Pastatyta trečioji „Ammann“ asfalto gamykla siekia SUDERINTI APLINKOSAUGĄ SU TECHNOLOGIJOMIS

„Ammann“ asfalto gamyklose naudojamos technologijos leidžia gaminti iš iki 100 proc. perdirbtų medžiagų. Gamindamos asfalto mišinį, pažangios technologijos naudoja frezuotą asfaltą, kuris gali būti pritaikomas klojant apatinius asfalto sluoksnius keliuose. Vakarų šalyse jau kuris laikas atsižvelgiama į tvaresnį asfalto mišinio antrinį panaudojimą, tačiau Lietuvoje jis įprastai siekia tik iki 30 procentų. Didesnį frezuotos medžiagos kiekį – iki 60 proc. panaudoti šiuo metu gali vienintelė sostinėje įsikūrusi asfalto gamykla „Ammann“, turintį antrą džiovinimo būgną frezuotai medžiagai. Anot A. Stakausko, artimiausiu metu „ERCO Technologies“ numato pristatyti naujieną Lietuvoje, kuri dar labiau padidintų gamyklų našumą: išmaniąją sistemą „Q Plant“, leidžiančią iš nuotolio stebėti visų kliento turimų asfalto gamyklų darbo parametrus ir laiku atlikti reikiamus pokyčius, kad gamykla dirbtų efektyviausiai.

Operatyvus statybų procesas

Kuriamos inovacijos

Solidi kompanijos patirtis

Bendrovė „Ammann“ nuolat ieško pažangių sprendimų. Šiandien asfalto gamyklos komplektuojamos labai įvairiai ir gali būti pritaikytos begalei medžiagų, kurios panaudojamos asfalto mišinių gamybai. „Ammann“ klientai jau gali gaminti inovatyvius asfalto mišinius – pavyzdžiui, tylų asfaltą, kuris yra puikus sprendimas miestuose, ar žemos temperatūros asfaltą, kurio gamyba išskiria mažiau CO2. Pastarojo gamybai naudojamas suputotas bitumas. Kita inovacija, jau plačiai paplitusi Skandinavijos šalyse, – vietoj dujų ar dyzelino naudojamos medžio dulkės. Visame Šiaurės šalių regione, siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai, asfalto gamyboje nuo 2023 m. bus draudžiama naudoti iškastinį kurą. Viena populiariausių alternatyvų  – perėjimas prie medžių dulkių kuro. Skandinavijoje jau dirba 34-ios tokį kurą naudojančios „Ammann“ asfalto gamyklos, o Lietuvoje analogiškų sprendinių gali tekti gerokai luktelėti.

Daugiau nei 150 m. veikiantis, šeimai priklausantis „Ammann“ koncernas, valdomas 6 kartos, yra asfalto gamyklų lyderis pasaulyje. Kompanija gamina dalis ir įrangą asfalto ir betono gamykloms, tankinimo įrangą (volus, vibroplokštes ir kt.) ir asfalto klotuvus. Sutankinimo įranga pagaminta atsižvelgiant į šiuos tris svarbiausius veiksnius: darbo efektyvumą, ergonomiką ir aptarnavimo patogumą. Ypač populiarūs Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus tapo „Ammann“ pneumovolai ir gruntiniai volai. Svarbu pažymėti, kad visi „Ammann“ produktai kuriami atsižvelgiant į esminius tvarumo principus. „Ammann“ koncerno gamyklos įsikūrusios Europoje, Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje. Bendrovė pirmauja naudodama frezuotos asfalto medžiagas didelio galingumo sistemose ir nuosekliai siekia gerinti savo gamyklų efektyvumą. Gamintojo atstovai Lietuvoje – UAB „ERCO Technologies“.

Į aplinkosaugos sprendimus orientuota 35 x 50 m ploto (be inertinių medžiagų sandėlių) naujoji „Ammann“ gamykla Lietuvoje pastatyta gana greitai, nepaisant kilusių iššūkių dėl COVID-19 pandemijos ir šaltos žiemos. „ERCO Technologies“ rūpinosi visais gamyklos statybos darbais nuo gamybos iki sumontavimo ir paruošimo eksploatuoti. Nestandartinių gabaritų įrangos dalys į Lietuvą atgabentos iš „Ammann“ gamyklos Italijoje. Asfalto gamyklos montavimui buvo naudojami 100 ir 220 t automobiliniai kranai, į 28 ir 40 m aukštį keliantys keltuvai. Įrengiant naują gamyklą investuota į pažangią gamybos įrangą, užtikrinančią patogų ir spartų darbą. Gamykla gali gaminti asfaltą 240 t per valandą našumu prie 3 proc. mineralinių medžiagų drėgmės. Itin efektyvi gamyklos komplektacija: džiovinimo būgno sienelės storis siekia 15 mm, maišyklės užmaišymo talpykla – 3300 kg, o specialūs apšiltinti kaupimo bunkeriai talpina 86 t karštų medžiagų ir 110 t pagaminto asfalto, įkaitintų mineralinių medžiagų sijojimas vykdomas 6 sietais.

www.ercotechnologies.com 107

Įmonės archyvo nuotr.

TEKSTILINIAI ORTAKIAI – originaliam interjerui

Įėjimo grotelės ir kilimėliai, surenkantys stambų purvą, smėlį ir dulkes, leidžia sumažinti valymo išlaidas ir paslydimų tikimybę, negadina grindinės dangos ir pagerina bendrą pastato įvaizdį. UAB „Rimotex“ jau 18 m. gamina ir importuoja kojų valymo groteles ir purvą surenkančias dangas. Įėjimo grotelės ir kilimėliai sukurti kaip patraukli ir lengvai prižiūrima kojų valymo sistema visose intensyvaus judėjimo vietose. Gaminami iš patvarių medžiagų pagal individualius poreikius, jie atrodo estetiškai ir tarnauja ilgus metus. Ne tik spalvinė gama derinama prie bendro patalpos interjero – bendradarbiaujant su architektais, statybininkais ir užsakovais nuolat domimasi darbų eiga, tikslinami matmenys, kad sistema preciziškai atitiktų savo vietą. Gaminiai pelnė ir daugybę apdovanojimų, pavyzdžiui, „Topwell MINI“ – žemo profilio kojų valymo grotelės įvertintos aukso medaliu konkurse „Lietuvos metų gaminys 2018“. Kojų valymo sistemos įrengtos daugelyje žinomų objektų, tokių kaip MO muziejus; „Radison Blue“, „Marriot“, „Kempinski“, „Hilton“ ir kituose viešbučiuose; verslo centre „Park Town“, SEB administraciniame pastate, Valdovų rūmuose Vilniuje, prekybos centre „GO9“ ir daugelyje kitų prekybos centrų bei oro uostų ar autobusų stočių visoje Lietuvoje.

108 2021 birželis-liepa

UAB „Rimotex“ atstovauja vienam didžiausių pasaulyje tekstilinių ortakių gamintojų „Prihoda“. Naudojamų audinių įvairovė ir specialus apdorojimas leidžia tekstilines sistemas naudoti patalpose, kuriose būtinas vėdinimas, šildymas, drėkinimas, aušinimas ir šaldymas. Skirtingų sudėčių, specialiai apdoroti audiniai yra patvarūs, atsparūs karščiui ir garams, atitinka visus sanitarinius ir higienos reikalavimus. Dėl išskirtinių savybių tekstiliniai ortakiai puikiai tinka baseinuose, sporto salėse, biuruose, maisto apdirbimo pramonėje, virtuvėse, žemų temperatūrų sandėliuose, prekybos centruose ar net laikinose konstrukcijose – jie greitai montuojami, tikslingai nukreipia oro srautą, vienodai švelniai jį paskirsto, išvengiant skersvėjų susidarymo, išsklaido šaltą orą ir užtikrina vienodą aplinkos temperatūrą. Oras tiekiamas pro įvairių matmenų audinyje perforuotas angas. Naudojant unikalią programinę įrangą, oro paskirstymo sistema sukuriama ir išdėstoma patalpose pagal kliento poreikius. Daugiau nei 100 pakabinimo galimybių leidžia pasirinkti tinkamiausią montavimo būdą, prisitaikyti prie pakabinamųjų ar suformuotų lubų. Aukštos kokybės audinių lygus paviršius leidžia naudoti „Prihoda ART“ metodus – tekstilės dažymo technologija suteikia difuzoriams naują estetinę dimensiją ir leidžia jiems tapti originalia interjero dalimi: tekstiliniams ortakiams galima parinkti „Pantone“ paletės spalvas su įvairaus sudėtingumo piešiniu, nuotrauka, atvaizdu, logotipu ar tekstu. Spalvos ir vaizdai neišnyks net ir reguliariai skalbiant.

KOJŲ VALYMO SISTEMOS – estetiškos ir ilgaamžės

www.rimotex.lt

„Socomec“ nepertraukiamo maitinimo šaltiniai AVARINIAM APŠVIETIMUI Pagrindiniai techniniai reikalavimai, kurie yra keliami nepertraukiamo maitinimo šaltiniams, skirtiems avariniam apšvietimui • Nuolatinis veikimas esant 120 proc. perkrovai; • Apsauga nuo trumpojo jungimo; • Apsauga nuo akumuliatorių baterijų poliariškumo sukeitimo; • Apsauga nuo akumuliatorių baterijų gilaus iškrovimo; • Įrangos maitinimo rezervavimas ne trumpiau nei 1 val.; • Akumuliatorių baterijų įkrovimas iki 80 proc. ne ilgiau nei per 12 val.; • Akumuliatorių baterijų projektinis amžius ne mažiau nei 10 m. pagal EUROBAT klasifikaciją.

Visuomeniniuose pastatuose privalo būti įrengta daug įvairių apsaugos ir avarinių sistemų, iš kurių kiekviena atlieka savo užduotį. Ne išimtis ir avarinis apšvietimas, kuris yra automatiškai įjungiamas, dingus pagrindinio apšvietimo elektros maitinimui. Avariniam apšvietimui užtikrinti reikalingas nepriklausomas elektros energijos maitinimo šaltinis. Kokie šiuolaikiniai gaminiai atitinka jam keliamus reikalavimus? Dažnu atveju yra naudojamas nepertraukiamo maitinimo šaltinis (angl. uninterruptible power supply). Tačiau standartiniai nepertraukiamo maitinimo šaltiniai nėra techniškai pritaikyti ir neturėtų būti naudojami avarinio apšvietimo sistemų maitinimo užtikrinimui ir rezervavimui. Taip pat standartiniai nepertraukiamo maitinimo šaltiniai neatitinka Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto priimto ir Lietuvos standartizacijos departamento patvirtinto EN 50171 „Centrinės elektros tiekimo saugos įrangai sistemos“ (angl. Central safety power supply systems) standarto. Šis standartas nusako bendruosius centrinių maitinimo sistemų reikalavimus, kurie apima sistemas, nuolat prijungtas prie kintamosios žemos įtampos elektros tinklo iki 1000 V ir turinčias akumuliatorių baterijas.

„UTU“ UAB yra oficialus gamintojo „Socomec“ atstovas Lietuvoje ir pristato specialias, avariniam apšvietimui skirtas nepertraukiamo maitinimo šaltinių serijas: „Masterys EM“, „Modulys EM“ ir „Delphys EM“. Šių serijų nepertraukiamo maitinimo šaltiniai yra gaminami naudojant naujausias technologijas, atitinka EN 50171 standarto keliamus reikalavimus, apima labai platų galios diapazoną nuo 1,5 iki 200 kVA, todėl yra puikiai pritaikyti įvairių bendrojo naudojimo pastatų šiuolaikinių LED apšvietimo sistemų maitinimo rezervavimui ir garantuoja aukščiausią patikimumą. Taip pat šie nepertraukiamo maitinimo šaltiniai pasižymi kompaktiška konstrukcija, mažomis eksploatavimo sąnaudomis ir aukštomis techninėmis charakteristikomis. Nepertraukiamo maitinimo šaltiniai „Socomec“ – puikus sprendimas oro uostų, autobusų ir geležinkelio stočių, mokyklų, universitetų, gydymo įstaigų, prekybos centrų, kino teatrų, muziejų, viešbučių, verslo centrų avarinio apšvietimo sistemų maitinimo rezervavimui užtikrinti. „UTU“ UAB specialistai visuomet yra pasiruošę nuodugniai ir kruopščiai įvertinti situaciją, atsakyti į rūpimus klausimus ir pasiūlyti kliento poreikius atitinkantį sprendimą.

„UTU“ UAB Tel. 8 5 274 2827 www.utu.lt

109

Druskininkuose, pušų apsuptyje, sportininkai ruošis tarptautinėms varžyboms

Aušra NYMAN

Sveikam gyvenimo būdui populiarėjant, sveikatingumo ir sporto kompleksai auga vienas po kito. Tačiau Lietuvai jau senokai reikėjo ir tarptautinius standartus atitinkančio profesionalių sportininkų rengimo centro. Pamėgtas Lietuvos kurortas Druskininkai – ideali vieta įvairių šakų sportininkų treniruotėms, todėl įspūdingoje, trapioje gamtos aplinkoje, aukštų pušų apsuptyje, 99 000 kv. m teritorijoje suprojektuotas ir įrengtas kol kas analogų neturintis didžiausias Lietuvoje sportininkų rengimo centras, kurio užsakovas – Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Po 12 m. trukusių statybų ilgai lauktas objektas pagaliau atvėrė duris. 110 2021 birželis-liepa

Koncepcija – kuo labiau įsilieti į gamtinę aplinką Anot komplekso architektūrinę dalį projektavusios įmonės „Architektūros linija“ vadovo architekto profesoriaus Gintaro Čaikausko, projekto sprendiniais buvo siekiama kiek įmanoma harmoningiau įsilieti į jautrią gamtinę aplinką. „Šios paskirties statinių tipologijos diktuojamas formų racionalumas ir funkcionalumas diskretiškai pritaikytas prie išraiškingo reljefo, neužgožiant vietos konteksto. Skirtingų aukščių sporto salių tūriai nesumenkina gamtos, papildomai pabrėžia jos išraiškingumą ir didybę. Pagal perspektyvos principą sales sukomponavus didėjimo tvarka, išvengta

D. Gumbrevičaiaus nuotr.

objektas

„Architektūros linijos“ archyvo nuotr.

OBJEKTAS: Universali sportininkų treniruočių bazė

pastato „agresijos“ gamtos atžvilgiu. Žiūrint iš žmogaus taško, mažesnės salės pridengia didesnes, o horizontali pirmo aukšto fasado spalvota juosta koncentruoja žvilgsnį. Taip sumažinamas tūrių dydžio suvokimas, išryškinama kompleksą supanti gamta“, – teigia architektas. „Pirmą kartą atvykę lankytojai, matydami pirmame plane esančią vienaukštę galeriją, klausia, o kur yra visas didžiulis kompleksas?“ – priduria G. Čaikauskas. Pušynai, grynas oras, ramybė ir visapusiška galimybė sportininkams skirti maksimalų dėmesį tiek pasiruošimui būsimoms sporto varžyboms, tiek profesionaliam asmeniniam pasirengimui, siekiant geriausių rezultatų, tapo viena pagrindinių projekto dedamųjų.

VIETA: Druskininkai PROJEKTO VADOVAS: Vladimiras Segalis, UAB „Viltekta“ ARCHITEKTAI: Gintaras Čaikauskas, Virginija Venckūnienė, Miroslaw Szejnicki, Tomas Segalis, Paulius Petkus, Simonas Klezys, UAB „Architektūros linija“ KONSTRUKTORIAI: Arūnas Žiūkas, Tamara Iljina, Ramutė Mazūrienė, Valentina Kuznečik, Gintaras Strazdas, Asta Kazickienė, Jaroslav Adamkovič GEN. RANGOVAS: UAB „Mitnija“ SKLYPO PLOTAS: 99 000 kv. m SPORTO AIKŠTYNAI: 24 107 kv. m PASTATO PLOTAS: 16 500 kv. m STATYBOS METAI: 2009–2021

111

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Ilgaamžiai variniai fasadai – įvertinus gamtinį kontekstą Spalvotoje pirmo aukšto fasado juostoje panaudojus kompiuterinę grafiką išskleista olimpinių spalvų gama. „Šis pastato atikas tapo pagrindiniu ir savitu komplekso meniniu akcentu. Parenkant apdailos medžiagas, įvertinta artima gamtos aplinka ir jos neišvengiamas poveikis būsimai objekto eksploatacijai. Šalia pastatų komplekso augančių pušų lipnūs sakai ir žiedadulkės dažnai nukloja fasadus, todėl paviršių apdailai buvo pasirinktas natūralaus vario ventiliuojamieji fasadai. Kaip žinia, tai ilgaamžė, itin tauri ir lengvai valoma medžiaga, natūraliai priimanti pokyčius, neprastinančius jos vizualios estetikos. Dalis objekto korpusų padengti natūralaus klinkerio plytelėmis“, – sprendimus pristato G. Čaikauskas.

Tradicinių ir inovatyvių konstrukcinių sprendimų visuma Dauguma pastato konstrukcijų tradicinės ir laiko patikrintos: pagrindinės salių komplekso laikančiosios konstrukcijos – gelžbetonio kolonos, monolitinės

112 2021 birželis-liepa

ir mūro sienos. Pertvaroms panaudotas plytų mūras, įrengtos stiklo vitrinos, kai kur sumontuotas gipso kartonas ant aliuminio karkaso. Mažesnių angų perdangos surinktos iš gelžbetonio plokščių. Tačiau didelių salių angų perdengimui pritaikytos rečiau naudojamos klijuotosios medienos sijos su aliuminio paklotu ir rulonine stogo danga. Sudėtingos formos ir pirmo aukšto vestibiulio perdanga – briaunota monolitinio gelžbetonio plokštė. Pastatų interjerų sprendimus lėmė ir komunikacijos, daugiausia – ventiliacijos sistemos. Jos paliktos dalinai atviros salių erdvėse, vestibiulių interjeruose – pridengtos erdvine ažūrine aliuminio konstrukcija, virš jos įrengiant apšvietimą. Persirengimo patalpose, koridoriuose sumontuotos pakabinamos surenkamos akustinės bei gipskartonio plokščių lubos uždengė komunikacijas. Vertikalios komunikacijos uždengtos sauso tinko plokštėmis, formuojant dekoratyvinius interjero elementus. Planuojant šį centrą didelis dėmesys buvo skiriamas daugiafunkcėms patalpų savybėms. Pavyzdžiui, pagrindinę sporto salę nuleidžiamosiomis perdangomis galima padalyti į tris atskiras erdves, todėl vienu metu joje gali treniruotis net trys komandos.

objektas Projekto raidai įtaką darė ištęstas darbo laikotarpis Ilgi projektavimo ir statybos procesai susiję su lėta ir laipsniška šalies sporto paskirties objektų finansavimo politika, naudojant tik biudžeto lėšas. „Perdėm ištęstas darbo laikotarpis neišvengimai susijęs su gyvenimo realijų ir užsakovų poreikių kaita, tai atsispindėjo ir projekto raidoje“, – sako G. Čaikauskas. Pirminė šio objekto projektavimo programa iš esmės išliko, tačiau teko perprojektuoti stadiono tribūnų statinį, atsisakyta reabilitacijos paslaugų korpuso. Dėl neišvengiamo, nuolat vykstančio techninio ir technologinio progreso dalinai keitėsi vidaus inžinerinės įrangos sprendiniai.

salę, bokso salę su mažu ringu ir bokso inventoriumi, treniruoklių salę, pritaikytą įvairioms sporto šakoms, 80 vietų viešbutį, kitas patalpas, taip pat visiškai sutvarkė aplinką. „Visa „Mitnijos“ komanda ypač didžiuojasi šiuo savo pastatytu 16 500 kv. m sportininkų rengimo centru Druskininkuose. Tai unikalus sporto objektas Lietuvoje – analogiško šalyje nėra. Druskininkų sporto centras pirmiausia bus skirtas Lietuvos sportininkams rengti, tačiau čia galės vykti ir varžybos, ir kai kurios Druskininkų miesto socialinės programos. Tikimės, kad ši puiki vieta taps jaukiais antraisiais šalies sportininkų namais“, – sako Andrejus Čunderovas, „Mitnijos“ projektų vadovas.

Universalumą liudijantys iškalbingi skaičiai

„Architektūros linija“ archyvo nuotr.

Druskininkų sporto centro generaliniu rangovu pasirinkta statybos bendrovė „Mitnija“ įrengė visus suprojektuotus pastatus ir sporto aikštynus: futbolo (natūralios vejos, pilnų matmenų) ir lengvosios atletikos (su visais sektoriais) stadioną su dengtomis tribūnomis ir 1500 sėdimųjų vietų žiūrovams, taip pat dirbtinės žolės-dangos futbolo stadioną (70 x 55 m), disko ir kūjo metimo treniruočių sektorių su natūralia veja, aštuonių takų 25 m ilgio baseiną su 100 stacionarių vietų žiūrovams, dvi krepšinio sales su 500 vietų žiūrovams, dvikovinių sporto šakų universalią sporto

projekto sprendimai

Tribūnų ir stadiono stogų dengimas – sudėtingomis sąlygomis kraštų sudėtingo konstrukcinio sprendimo įgyvendinimas  – įrengimas ir aptaisymas  – reikalavo ypatingo kruopštumo ir atidos. Profesionaliai, konstruktyviai ir glaudžiai bendradarbiaujant su architektais ir generaliniu rangovu UAB „Mitnija“ pavyko pasiekti kokybiškus projektinius rezultatus ir darbus atlikti laiku, pagal grafiką.

D. Gumbrevičaiaus nuotr.

Įmonė „Eksika“ Druskininkų sporto bazės pastatams pirmajame etape atliko sutapdintojo viešbučio stogo įrengimo darbus, o antrojo statybų etapo metu buvo įrengti stadiono tribūnų ir stadiono pastato sutapdintieji stogai. Apimtis buvo nemaža: pirmajame etape uždengta 1400 kv. m viešbučio stogo ploto, toks pats tribūnų stogo plotas – 1400 kv. m. uždengtas ir antrajame etape, o stadiono pastato stogo įrengta 3200 kv. m. Didžiausias iššūkis įmonei buvo įrengti stadiono tribūnų stogą – įmonės komandai teko dirbti pavojingomis sąlygomis: dideliame aukštyje, o stogo

www.eksika.lt

113

Užtikrinti kokybę tarptautinio lygio varžyboms

Begalinis noras užbaigti grandiozinį sporto objektą Objektas užbaigtas sėkmingai, nors dėl laipsniško finansavimo užsitęsęs darbų procesas buvo vienas didesnių iššūkių. „Vienas jų – užtikrinti sklandų objekto finan-

savimą ir priklausomai nuo jo vykdyti kasmetinį darbų planavimą, kad darbų rezultatas butų maksimaliai išpildytas visa apimtimi ir savo funkcionalumu“,  – teigia „Mitnijos“ projektų vadovas. „Užsakovo begalinis noras užbaigti grandiozinį sporto objektą ir suteikti galimybę daugybei mūsų šalies sportininkų ne tik siekti, bet ir pasiekti geriausius sporto rezultatus pasaulyje įpareigojo mus, rangovus, glaudžiai bendradarbiaujant ir planuojant darbų eigą bei sprendinius su užsakovo atstovais, įgyvendinti ir sudėlioti visus statybų procesus taip, kad galutinis darbų rezultatas būtų visų mūsų bendras pasididžiavimas“, – pabrėžia pašnekovas.

D. Gumbrevičaiaus nuotr.

Ypatingos darbų atidos ir kruopštumo reikėjo pritaikant sporto paskirties pastatus ir aikšteles tarptautinio lygio varžyboms, užtikrinant tarptautinių sporto federacijų (FINA, IAAF ir kt.) reikalavimus – įvairioms sporto šakoms skirti objektai buvo numatyti tiek aukščiausio lygio sportininkų poreikiams, tiek būsimų jaunųjų sporto atstovų augimui ir tobulėjimui įvairiose sporto šakose: tai futbolas, lengvoji atletika, imtynės, boksas, krepšinis, plaukimas ir kt.

Įsimintiniausi, anot A. Čunderovo, buvo baseino ir stadiono su natūralios vejos aikšte įrengimas, profesionalus aikštės apšvietimas ir šalia esančių pagalbinių treniruočių aikštelių įrengimas su aukščiausio lygio ir kokybės reikalavimus atitinkančiomis dangomis.

projekto sprendimai

D. Gumbrevičaiaus nuotr.

Dirbtinės bėgimo takų dangos ir kiti sporto sektoriai – patyrusių rangovų rankose

114 2021 birželis-liepa

Šiame sporto treniruočių paskirčiai skirtame komplekse svarbią reikšmę turėjo ir specializuoti darbai. Druskininkų sportininkų treniruočių bazėje įmonė įrengė dirbtinės dangos futbolo aikštę, dirbtines bėgimo takų dangas, tiekė inventorių disko metimo ir šuolių į tolį sektoriams.

www.fortera.lt

„Architektūros linijos“ archyvo nuotr.

projekto sprendimai

Druskininkų sportininkų rengimo centras: sėkmės istorija ir „Dzūkijos statybai“ Dar nuo 2015 m. pradėto statyti Druskininkų sportininkų rengimo centro projekte sėkmingai dalyvavo ir UAB „Dzūkijos statyba“. Šiose statybose bendrovei atiteko užduotis pastatyti 25 m ilgio takelius turintį, 750 kub. m vandens talpinantį, Tarptautinės plaukimo federacijos FINA reikalavimus visiškai atitinkantį baseiną. Taip pat ji įrengė ir stadiono pastato fasadą, liejo monolitines kolonas bei statė tribūną.

Sėkmės paslaptis – patikima komanda ir patikrintos technologijos Įrengti baseino indą – nemenkas iššūkis. Paklaustas apie veiksnius, nulėmusius visišką sėkmę, UAB „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Edvardas Mačiulaitis ilgai negalvojęs išvardija: tai, visų pirma, žmonės. Laiko ir darbo vienoje komandoje patikrinti, patyrę savo srities specialistai. O jau paskui – patikimos hidroizoliacinės technologijos. Tos pačios,

kurias prieš dešimtmetį bendrovė išbandė statydama baseiną sanatorijoje „Belarus“. Tačiau šiuolaikiniame sportininkams skirtame baseine komandos laukė naujas iššūkis – kaip niekad aukšti kokybės reikalavimai, kuriuos naujasis baseinas atitinka šimtu procentų. „Kiekvienas statybų projektas yra individualus, ir kiekvieną sykį gauname išmokti kažko naujo, – sako E. Mačiulaitis. – Taip atsitiko ir su šiuo projektu. Visada žinojome, kad technologijos būtina laikytis. Bet tapo kaip niekada aišku: jei nori, kad darbai pavyktų iš pirmo karto, kad nebūtų broko ir nereikėtų vėliau nieko taisyti, technologijos reikia laikytis ypač kruopščiai.“

Nugalėjo gamtos keltus iššūkius Sportininkų rengimo centro stadiono fasadas  – ventiliuojamas, apdailintas vario skarda, tvirtinama prie sienų per sustiprintas gembes. Metaliniai fasado apdailos fragmentai kombinuoti su „Alucobond“ aliuminio kompozito plokštėmis. Su laiku varis pasidengs prabangia patina, o aliuminio kompozitas išsaugos savo lengvą sidabriškumą. „Dzūkijos statybos“ vyrai šį fasadą apšiltino mineraline vata ir sumontavo ventiliuojamąjį fasadą, taip pat išliejo kolonas ir pastatė sirgalių tribūną bei po ja esančias patalpas. Kad šios patalpos išliktų sausos net ir per didžiausią lietų, buvo priimtas sprendimas tribūną lieti iš monolitinio betono.

Tribūną statant, vyravo karšti orai. Bendrovės inžinieriams teko gerokai pasukti galvą siekiant, kad betonas, iš kurio ji buvo liejama, gautų reikiamas kietėjimo sąlygas. Kad įvyktų cheminė kristalizavimosi reakcija, betonui reikalingas tam tikras vandens kiekis, o kaitri vasaros saulė jį pernelyg greitai garino. Tad per visą monolito kietėjimo laiką darbuotojai pylė ant paviršių vadinamąjį betono pienelį ir dengė konstrukcijas tentu, saugančių jas nuo pernelyg greito džiūvimo. Tokiu būdu betono monolitas nepralaimėjo kaitrai: gavęs reikiamą kiekį drėgmės, jis kristalizavosi į tvirtą, nelaidžią vandeniui ir ilgaamžę konstrukciją. „Tai dar vienas visiška sėkme pasibaigęs projektas,  – teigia UAB „Dzūkijos statyba“ vadovas, – ir už šią sėkmę aš esu dėkingas savo vyrams: darbų vadovams, inžinieriams ir paprastiems darbininkams. Didžiuojuosi, kad galiu dirbti su tokia talentinga ir išradinga komanda.“ Įkurta prieš beveik tris dešimtmečius, pačioje nepriklausomybės pradžioje privatizavus vieną iš Alytaus statybos tresto valdybų, bendrovė „Dzūkijos statyba“ siūlo savo paslaugas bendruosiuose ir specialiuosiuose statybos darbuose, stato ypatinguosius statinius, gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, taip pat įrengia inžinerinius tinklus.

www.dzukijosstatyba.lt

115

Pietų Lietuvoje įsikūrusi statybinių įmonių organizacija kelia statybų kokybės kartelę: Jonavos centrinio stadiono rekonstrukcija

116 2021 birželis-liepa

D. Gumbrevičaiaus nuotr.

objektas

2021 m. vasarą Jonavoje atidarytas rekonstruotas natūralios dangos centrinis miesto stadionas, kuriame telpa 2 tūkst. žiūrovų. Jonavos miesto centrinio stadiono kapitalinius remonto darbus ir stadiono tribūnų naują statybą atliko generalinis rangovas UAB „Statybos ritmas“, pasitelkdamas strateginius partnerius. UAB „Statybos ritmas“, laimėjusi naują savivaldybės konkursą, perėmė generalinės rangos darbus po to, kai pirmasis rangovas dėl bankroto sustabdė pradėtus darbus.

Įmonių grupę STATYBOS RITMAS sudaro susijungusios 6-ios skirtingų statybų sričių įmonės: UAB „Statybos ritmas“, UAB „Ekosta“, UAB „Mavista“, UAB „Visa elektra“, UAB „Ekobetonas“ ir UAB „Garfus“. Specializuota statybos įmonių grupė Lietuvos rinkoje dirba nuo 1961 m. ir jau sukaupė ypač didelę patirtį bei pelnė užsakovų pasitikėjimą. UAB „Statybos ritmas“ atiteko visi pagrindiniai naujos statybos ir apdailos bei stadiono rekonstrukcijos darbai. Iki darbų perėmimo buvo atliktas tik Jonavos centrinio stadiono pastato karkaso – gelžbetoninių konstrukcijų įrengimas. Įmonėje dirbantys kvalifikuoti specialistai pastate sumontavo mūro sienas ir pertvaras, atliko stogo, grindų ir lubų įrengimo, apdailos ir aplinkos tvarkybos darbus, įrengė inžinerines sistemas. Taip pat bendrovė rūpinosi stadiono asfalto ir sporto dangos bei įvairių sporto sektorių (rutulio stūmimo, disko, kūjo, ieties metimo, šuolių į aukštį ir į tolį ir kt.) įrengimu.

Rekonstruotas stadionas ir pastatytos tribūnos Atliekant rekonstrukciją stadione sumontuoti sporto įrenginiai, taip pat įrengti saugos reikalavimus atitinkantys bėgimo takai, lengvosios atletikos sektoriai ir paplūdimio tinklinio aikštelės. Tuo tarpu stadiono patalpose įrengti nauji persirengimo kambariai sportininkams, treneriams, teisėjams, žurnalistų patalpos, VIP ložė. Įmonė, atlikdama darbus, orientavosi į kokybišką ir savalaikį jų įgyvendinimą, taip pat į aukštos klasės apdailos medžiagas. Pirmo stadiono aukšto apdailoje dominuoja plytelės ir šlifuotas betonas, antro – plytelės, kiliminės dangos ir PVC. Sienų danga – dažyto mūro ir plytelių. Taip pat antrame aukšte sumontuotos pakabinamo-

sios lubos „Armstrong“. Baldais ir kita įranga rūpinosi stadioną eksploatuojanti įstaiga. Anot UAB „Statybos ritmas“ projektų vadovo Rimvydo Randžio, įgyvendinant projektą teko susidurti su nemenkais iššūkiais: „Techninis stadiono rekonstrukcijos projektas parengtas daugiau kaip prieš penkerius metus, todėl numatytoje sąmatoje buvo tokių medžiagų, kurios jau nebegaminamos. Teko jas gaminti pagal specialius užsakymus arba ieškoti užsilikusių likučių visuose tiekėjų sandėliuose.“

Stadiono aikštėje įrengti galingi šviestuvai Jonavos centrinio stadiono projekte elektros įrengimo darbus atliko specializuota statybos įmonė UAB „Visa elektra“. „Sumontavome elektros ir kompiuterinius tinklus, gaisrinę ir apsauginę signalizaciją. Taip pat visame stadiono pastate buvo įrengta praėjimo kontrolė, apsauga nuo žaibo ir stadiono bėgimo tako apšvietimas. Apšvietimui įrengti panaudojome šiuolaikiškus ir ilgaamžius LED šviestuvus, suteikiančius rekonstrukcijos techniniame projekte numatytą apšviestumo kiekį“, – pasakoja UAB „Visa elektra“ direktorius Mindaugas Kadišius. Pagrindinėje stadiono aikštėje įmonė darbus pradėjo jau esant sumontuotiems pagrindiniams apšvietimo bokštams. Aukščiausią kvalifikaciją turintys savo sričių specialistai atliko jėgos ir valdymo kabelių pajungimo darbus, o šviestuvus reguliavo 44 m aukštyje. Įrengti šviestuvai su metalo halogenų lempomis, kurių kiekviena 2 kW galingumo. Iš viso buvo sumontuoti 192 šviestuvai. Papildomai bendrovės specialistai integravo didžiulį, net 5 m įstrižainės LED ekraną. Šiame projekte įmonės komanda plušo 6 mėnesius.

117

D. Gumbrevičaiaus nuotr.

Specializuota statybos įmonė UAB „Visa elektra“ atlieka elektros instaliacijos, silpnųjų srovių, dujotiekių tinklų įrengimo darbus. Įmonių grupė STATYBOS RITMAS išsiskiria tuo, kad turi nuosavą didelį statybinių mechanizmų ir transporto parką, mažosios mechanizacijos įrenginius. Įmonėje dirba kvalifikuoti ir atestuoti savo sričių specialistai, darbuotojai nuolat tobulina savo kvalifikacines žinias, taip užtikrinama teikiamų paslaugų kokybė.

Prekių logistikos iššūkiai Jonavos centrinio stadiono rekonstrukcijoje statybinėmis medžiagomis rūpinosi UAB „Garfus“. Bendrovė priklauso įmonių klasteriui STATYBOS RITMAS ir visas jame esančias įmones aprūpina statybinėmis medžiagomis. UAB „Garfus“ dirba franšizės pagrindu su prekės ženklu „Senukai“, todėl partneriams gali pasiūlyti itin platų asortimentą. Stadiono rekonstrukcijos metu bendrovė tiekė beveik visas techniniame projekte numatytas statybines medžiagas ir stengėsi maksimaliai išpildyti užsakovų užklausą ir reikalavimus. Tačiau, pasak įmonės direktoriaus Tado Pečiulio, tai buvo itin sudėtinga: „Sunkumų sukėlė tai, kad daugelis gamintojų COVID-19 pandemijos metu buvo sumažinę arba išvis sustabdę gamybą. Anksčiau galėdavome prekes tiekti ypač operatyviai, o dabar kai kurie procesai užtruko, teko derėtis tiesiogiai su gamintojais.“ Įmonės vadovas džiaugiasi, kad net ir iššūkių kupinu laikotarpiu pavyko sklandžiai pabaigti projektą ir kartu pri-

118 2021 birželis-liepa

sidėti prie miestui didelę svarbą turinčio sveikatingumo objekto statybų. UAB „Garfus“ prekiauja statybinėmis medžiagomis bei kitomis plataus vartojimo ūkinėmis ir buitinėmis prekėmis. Tai viena pirmųjų įmonių regione, užsiimančių mažmenine statybinių, namų apyvokos ir apdailos prekių prekyba. Daugiau nei 20 metų patirtį skaičiuojanti įmonė jau užsiaugino savo klientų ratą ir šiandien dirba tiek su komerciniais klientais, tiekdami medžiagas įvairių objektų statyboms, tiek su fiziniais klientais individualių statinių sektoriuje. UAB „Garfus“ Lietuvoje turi tris padalinius – Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje.

D. Gumbrevičaiaus nuotr.

Didžiausia statybos įmonių grupė Pietų Lietuvoje: partnerystė ir pasitikėjimas STATYBOS RITMAS – tai didžiausias Suvalkijos krašto statybos įmonių klasteris, teikiantis platų statybos paslaugų spektrą. „Tokio statybos įmonių klasterio sukūrimas ir yra mūsų pagrindinė stiprybė, esame konkurencingi rinkoje jau daugelį metų. Gilios tradicijos ir daugiametė patirtis leidžia didžiuotis ypatingos svarbos įgyvendintais objektais“, – sako įmonių grupės STATYBOS RITMAS pagrindinis akcininkas ir UAB „Statybos ritmas“ generalinis direktorius Gintaras Vilutis. STATYBOS RITMAS stato pramoninius, visuomeninius, komercinius, gyvenamuosius (individualius ir daugiabučius) mūrinius, karkasinius, infrastruktūros ir kitus specializuotus pastatus nuo pamatų iki rakto, prisiimant visą atsakomybę. Daugiau nei 50 metų klestinti įmonė atlieka generalinio rangovo funkcijas. Organizacija sukūrė platų pasiūlos spektrą, įsteigusi privataus kapitalo dukterines įmones. Įmonių grupės išskirtinumas – patikimumas, ilgalaikės garantijos, susitarimų laikymasis, partneryste grįsti santykiai tiek su klientais tiek su darbuotojais. Savarankiškas valdymas turtinių ir finansinių resursų, piniginių srautų, aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys didelę praktinio darbo patirtį, – tai ilgo nuoseklaus darbo rezultatas, tapęs įmonių grupės vizitine kortele ne tik Suvalkijos regione, bet ir visoje Lietuvoje. Organizacijoje įdiegta ir nuolat tobulinama integruota kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001:2015, ISO 14001:2015 ir ISO 45001:2018 standartų reikalavimus. Taip pat įmonių grupė visus statybos darbus gali atlikti savo jėgomis, tik labai specializuotiems darbams, tokiems

kaip projektavimas, specifinių sporto dangų įrengimas, specializuotų inžinerinių technologinių įrenginių (baseinų technologinė įranga), asfalto dangos įrengimas, samdome strateginius partnerius – subrangovus. Šiuo metu įmonių grupė toliau sėkmingai tęsia darbus Jonavoje, laimėjusi naujo miesto baseino statybų projekto generalinio rangovo konkursą.

www.sr.lt STATYBOS RITMAS

119

Mėgėjiškam ir profesionaliam sportui – KOKYBIŠKA ĮRANGA IR AIKŠTELIŲ DANGOS Įmonės WEST SPORT GROUP specializacija – sporto aikštelių įrengimas. Įmonė gali pasiūlyti ne tik reikalingą sporto įrangą, dangas, tribūnas, suoliukus ir kt., bet ir atlikti visus jų įrengimo darbus, subraižyti reikalingas linijas, įrengti apšvietimą, aptverti tvoras. Kokybiškos, patyrusių meistrų pagamintos metalinės, milteliniu būdu dažytos konstrukcijos mėgėjiškam ir profesionaliam sportui, krepšinio stovai, krepšinio lankai ir lentos, stacionarios, teleskopinės, transportuojamos tribūnos – viskas iš profesionalių rankų pagal užsakovo pageidavimus. WEST SPORT GROUP yra oficialus „Bergo“ partneris Lietuvoje. „Bergo“ – tai kokybiška, itin lengvai ir greitai įrengiama

120 2021 birželis-liepa

sporto aikščių ir aikštelių grindų danga. Tinka kone visoms sporto rūšims, be to, yra įvairių spalvų, todėl kiekvienas tikrai ras sau tinkamą. Dangos yra dviejų tipų: „Bergo Tennis“ ir „Bergo Multisport“. Kiekviena jų yra specialios paskirties. • „Tennis“ yra teniso kortų dangos. Tinka lauko ir vidaus teniso aikštelėms, taip pat – padelio teniso kortams. • „Multisport“ tinka praktiškai visoms sporto rūšims. Ši sporto danga gali būti naudojama kaip krepšinio aikštelės, futbolo aikštės danga, taip pat – tinklinio, badmintono, rankinio, salės ritulio ir kitų sporto aikštelių danga. Be viso to, ši danga yra tinkama nau-

objektas

„BERGO“ AIKŠTELIŲ DANGOS PRIVALUMAI

• Tinka ir vidaus, ir lauko sportui. • Tai ypač patvari sporto danga. • Šią grindų dangą sumontuosite greitai ir paprastai, o prireikus lygiai taip pat nesunkiai perkelsite į kitą vietą. • Sporto danga tinka įvairioms klimato ir oro sąlygoms, ji greitai džiūsta (pavyzdžiui, po lietaus), puikiai drenuojama, o po danga esantys paviršiai kvėpuoja. • Aikštelių dangą prižiūrėti itin lengva, jai reikia minimalios priežiūros. • Svarbu, kad sporto grindinys būtų ergonomiškas – „Bergo“ dangos ypač draugiškos nugarai ir sąnariams.

doti ir sporto salėse, tad itin greitai ir nesunkiai paruošite grindis aerobikai, kūno rengybai, boksui ar kitam panašiam sportui. Siekdamas prisidėti prie tvarios aplinkos kūrimo, „Bergo“ siūlo ir ekologišką sporto aikštelių dangos liniją ECO. „Eco Tennis“ ir „Eco Multisport“ pasižymi tokiomis pačiomis puikiomis savybėmis kaip ir įprastos „Bergo“ dangos, skirtumas tik tas, kad ECO dangą galima daugybę kartų perdirbti. „Bergo Multisport“ atitinka FIBA standartus, dangai suteikiama 15 metų garantija. „Bergo“ yra Švedijos krepšinio federacijos tiekėjas ir partneris.

• Puikiai sugeria garsą ir išlaiko smūgių tikslumą. • „Bergo“ plytelėmis idealiai užklosite susidėvėjusį asfaltą, suplūktą molį ar sutrūkinėjusį betoną. • Šios aikštynų dangos gaminamos iš aplinkai

nekenkiančio perdirbamo PP-kompozito (polipropileno).

Įmonės archyvo nuotr.

www.wsgroup.lt

„Bergo“ – tai kokybiška, itin lengvai ir greitai įrengiama sporto aikščių ir aikštelių grindų danga.

121

DIRBTINIO INTELEKTO GALIMYBĖS, keičiančios ateities architektūrą

122 2021 birželis-liepa

išmanioji erdvė

Kokias naujoves ir galimybes dirbtinis intelektas gali atnešti, kai yra pritaikomas architektūroje? Įvairios programinės įrangos papildo mums gerai pažįstamus BIM įrankius, modernios platformos, rotobotizacija plečia parametrinės architektūros sąvoką. Kaip siekis keisti architektūros „veidą“ formuoja 4D raišką šiuolaikinėje architektūroje? Pristatomos dirbtinio intelekto galimybės naudoti generuojančio projektavimo įrankius ir kurti ateities „gyvą“ architektūrą.

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Dirbtinio intelekto gebėjimas naudoti duomenis priimant tam tikrus sprendimus kasdien atlieka vis svarbesnį vaidmenį pastatų projektavimo procese, ypač ankstyvose dizaino stadijose. Į ateitį žvelgiantys architektai dirbtinio intelekto įsitraukimą mato ne kaip grėsmę jų profesijai, bet kaip papildomą darbo įrankį. Dirbtinis intelektas kaupia didžiulį kiekį duomenų, kurį pasitelkiant gali būti kuriama daugybė dizaino scenarijų, analizuojami visi galimi sprendimai, dėl ko architektams, dizaineriams ir inžinieriams sukuriama galimybė geriau atlikti užduotį ir sukurti patobulintą dizainą. Išmanus projektavimas apima įrankius, leidžiančius abstrakčioms, futuristinėms idėjoms įgauti pavidalą, greitai jas ištestuoti ir

Christian Wiediger / Usplash nuotr.

paversti šių dienų realybe.

Perėjimas nuo abstrakčios idėjos prie fizinio veiksmo visada yra iššūkis. Kalbant apie dirbtinį intelektą, jis prasideda nuo duomenų. Dirbtinis intelektas yra duomenų taikymas, kadangi duomenys yra tai, iš ko mašinos mokosi. Šiuolaikiniame pasaulyje netrūksta galimybių duomenims gauti: nuo sąskaitų analizės ir statybvietės saugos iki statybinių produktų ir eksploatacinių savybių duomenų – mums prieinami informacijos rinkiniai atrodo begaliniai. Tam, kad jau projektavimo procese architektai pasikliautų surenkamais duomenimis ir panaudotų juos pasitelkdami dirbtinį intelektą, pirmiausia reikia tiesiog pradėti kaupti kuo daugiau informacijos pritaikant kuo daugiau šiandien prieinamų įrankių. Architektai jau naudoja ankstesnius

statybos, projektavimo ir pastatų duomenis naujiems projektams įgyvendinti. Galimybė panaudoti daugybę ankstesnių duomenų vos per milisekundę, siekiant patobulinti architektūros projektavimo procesą, gali būti tai, kas padės kurti išties tvarią ir išmanią ateities architektūrą.

Keičiami dizaino standartai Dirbtinio intelekto gebėjimas kaupti ir apdoroti duomenis kartu su architektų gebėjimu panaudoti juos priimant sprendimus yra tai, kas keičia mums žinomus dizaino standartus. Tam, kad įgyvendintų sėkmingą projektą, architektams ir dizaineriams reikia daugybės valandų.

123

išmanioji erdvė

Vien projekto konceptas reikalauja išsamios vietovės, žmonių poreikių, istorijos analizės. Čia į pagalbą ateina dirbtinis intelektas. Pasinaudoję jo galimybe surinkti neribotą duomenų kiekį, architektai gali lengvai tirti ir išbandyti kelias idėjas vienu metu. Konceptualus dizainas kuriamas be rašiklio ir popieriaus. Tam, kad būtų sukurti net ir nesudėtingi projektai, tokie kaip individualūs šeimos namai, reikia galvoti apie kliento poreikius, lūkesčius ir dizaino kalbą. Maža to, svarbu išmanyti ir taikyti įstatymus, kurie reglamentuoja namų statybą, reikalingi duomenys apie šeimą, įskaitant tokius dalykus kaip amžius, lytis, šeimos dydis ir kt. Dirbtinio intelekto kuriama sistema yra tai, kas leidžia gauti visus detaliojo plano duomenis, statybos kodeksus ir kitus projektavimo duomenis, reikalingus generuoti galimiems dizaino variantams, kurie atitiktų tam tikrą dizaino charakteristiką, ir pasiūlyti begales variantų. Nors dar retai naudojamas, bet dirbtinio intelekto kuriamos sistemos integravimas po truputį įsitvirtina rinkoje, keičia mums žinomus dizaino standartus ir tampa nepamainomas projektavimo procese, ypač ankstyvoje projekto stadijoje.

Kalbant apie ankstyvą pastatų projektavimo procesą, parametrinės architektūros sąvoka nėra naujiena. Parametrinis dizainas yra projektavimo sistema, leidžianti žaisti su tam tikrais parametrais, norint sukurti įvairių tipų išvesties dizainus ir sukurti tokias struktūras, kurias anksčiau buvo sunku ir įsivaizduoti. Beveik kaip paties architekto programavimo kalba, šis dirbtinio intelekto kuriamas įrankis suteikia architektams galimybių pasirinkti projekto išvestį, nustatyti apribojimus, prijungti sukauptus duomenis ir per kelias minutes sukurti nesuskaičiuojamą daugybę produkto ar pastato pakartojimų. Parametrinė architektūra, išpopuliarinta naudojant tokius CAD įrankius kaip „Grasshopper“, naudoja geometrinį programavimą su sudėtingais algoritmais, kad architektai galėtų kuriamą pastatą keisti ir optimizuoti taip, kad atitiktų jų poreikius. Toks įrankis leidžia pateikti tikslingai apskaičiuotus, logiškus ir praktinius variantus, o architek-

124 2021 birželis-liepa

Joel Filipe / Usplash nuotr.

Besiplečianti parametrinės architektūros sąvoka

išmanioji erdvė

tai ir dizaineriai tuo metu turi galimybę laisvai galvoti apie įvairias idėjas ir sukurti kažką naujo, estetiško ir originalaus. Šiandien prieinami architektūrinio dizaino testavimai skaitmeninėje erdvėje integruoja dirbtinį intelektą kartu su pastatų informacijos modeliavimu (BIM) tam, kad būtų galima greitai ir tiksliai nustatyti performatyvaus architektūrinio projekto galimybes ir apribojimus.

„Gyva“ architektūra Performatyvios architektūros ribos nuolat plečiasi ir galimybės auga kasdien. Šiandien dirbtinio intelekto panaudojimas leidžia kurti tai, ką esame įpratę matyti fantastinių filmų scenarijuose: ateities „gyvą“ architektūrą. Pastatai ir erdvės, sugebančios pertvarkyti save, reaguodamos į aplinką, keičia pasaulį ir kuria ateitį, kurioje architektūra atsižvelgia mūsų nuolat besikeičiančius individualius, socialinius ir aplinkosauginius poreikius. Kitaip tariant, kartu su tobulėjančio dirbtinio intelekto integravimu dizaino koncepto kūrime, nustojame klausti, kokia yra architektūra, ir imame svarstyti, ką ji gali padaryti. Siekis keisti architektūros veidą, pasitelkiant dirbtinį intelektą, formuoja 4D raišką šiuolaikinėje architektūroje. Architektai visame pasaulyje jau naudoja dirbtinį intelektą, kad sukurtų performatyvią aplinką per interaktyvius paviršius (sienas, grindis, lubas, fasadus). Interaktyvioji architektūra – tai į procesą orientuotas dinaminių erdvių ir objektų kūrimas, kurie reaguoja į prisilietimą, garsą, paros metą, oro sąlygas. Interaktyvių hiperpaviršių integravimasis eksterjere ir interjere lemia įvairius ketvirtosios dimensijos aspektus, tokius kaip tiesioginis, fizinis pastato ar jo dalių judesys ar vizualinis judėjimas, vizualiai keičiantis konkrečią pradinę pastato formą. Visa tai yra įmanoma, sujungiant integruotą skaičiavimą (dirbtinį intelektą) su fizine, materialia kolega (kinetika). Toks unikalus dvidešimt pirmojo amžiaus priemonių ir įgūdžių rinkinys – virtualus ir fizinis modeliavimas, jutiklių technologijos, prototipai ir robotų technika – reikalauja bendradarbiavimo tarp daugybės įvairių mokslo ir meno bendruomenių. Interaktyvioji architektūra yra daiktų interneto dalis.

Tiek aplinka, tiek žmonės inicijuoja sąveikavimą su išmaniaisiais pastatais, nesvarbu, ar tai vyksta tiesiogiai per skaitmeninę sąsają, ar netiesiogiai per išmaniuosius jutiklius. Kiekvieno tokio sąveikavimo metu renkami duomenys, kurie tuo pat metu yra apdorojami ir transformuojami, kad būtų galima atnaujinti informaciją. Tokia architektūra reikalauja dirbtinio intelekto, kuris pasirūpintų ir duomenų saugojimu, ir apdorojimu realiu laiku. Tik skaitmeninis intelektas kartu su šiuolaikinėmis daiktų interneto, modernių jutiklių, robotikos technologijomis gali padėti įgyvendinti „gyvos“ architektūros projektus, kuriančius ne tik žaismingesnę, bet ir saugesnę, energiškai efektyvesnę, prie staigių aplinkos pokyčių prisitaikančią – tvarią ateities architektūrą.

Apibendrinant Šiuolaikiniams architektams neabejotinai reikalingos sistemos, kaupiančios duomenis, padedančios juos tikslingai pritaikyti ir leidžiančios žingsnis po žingsnio integruoti dirbtinio intelekto pritaikymą praktikoje, tam, kad būtų galima užtikrinti šios profesijos tvirtumą. Duomenų kaupimas yra tik pradžia, norint kurti išties išmanią architektūrą. Statybų pramonė jau padarė pažangą renkant duomenis pasitelkiant BIM įrankius, tačiau vis dar trūksta dalijimosi didžiaisiais duomenimis, skirtingų įrankių pasitelkimo, žmogaus ir dirbtinio intelekto bendradarbiavimo automatizuojant ir tobulinant koncepto kūrimą, projektavimą ir praktiką didesniu mastu. Skirtingų priemonių sujungimas yra tai, kas iš tikrųjų padės architektams pradėti suprasti didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto galimybes ir per trumpą laiką padidinti jų produktyvumą. Amžiuje, kai žinios duomenų pavidalu sparčiai tampa svarbiausiu ir vertingiausiu ištekliu, skaitmeninės dizaino kūrimo priemonės darosi nepamainomos. Šiandien dirbtinio intelekto integravimas neišvengiamai keliasi į architektūros kūrybinį procesą, todėl atsižvelgiant į tai, kaip profesionalai naudoja dirbtinį intelektą jau dabar, atrodo, kad ateitis daug žada tiems, kurie jį sėkmingai integruos į savo kasdienę darbo eigą.

125

Didesnis lankstumas – daugiau galimybių užtikrinti švarą

Pasiruoškite svarbiems momentams „Tork PeakServe®“ – tai įvairūs popierinių rankšluosčių dozatoriai, kuriuose naudojami tokie pat užpildai. Ši sistema padeda žmonėms sklandžiau judėti WC patalpose, o dėl efektyvesnės dozatorių priežiūros kritiniai laikotarpiai nekelia jokių rūpesčių. „Tork PeakServe Continuous™“ yra patentuota, talpiausia rinkoje ir labai patogi popierinių rankšluosčių sistema. Dozatorius galima papildyti bet kada, todėl lengva pasirūpinti švara ir gera žmonių savijauta darbo vietose, o ištekliai naudojami efektyviau. Kiekvienai WC patalpai. Kiekvienam momentui Būkite pasiruošę su „Tork PeakServe“. www.tork.lt/peakserve „Tork“, „Essity“ prekės ženklas

Tork PeakServe Continuous“ popierinių rankšluosčių dozatorius

„Tork PeakServe Mini Continuous“ popierinių rankšluosčių dozatorius

„Tork PeakServe“ Įmontuojamasis rankšluosčių laikiklis

off-grid Mums įprastas stovyklavimas asocijuojasi su laisve, galimybe nepriklausyti nuo konkrečios vietos, su natūralumu ir žaismingumu, o modernus šių dienų stovyklavimas dar leidžia visa tai patirti su visais reikiamais patogumais per unikalaus dizaino off-grid

Įdomu? Pirmyn!

↓

architektūrinius projektus.

Susipažinkite su off-grid biblioteka portale SA.lt! Čia rasite produktų ir sprendimų, pritaikytų off-grid konceptu paremtiems jūsų projektams! Bibliotekoje pristatoma tiek detali informacija ir iliustracijos įkvėpimui, tiek CAD brėžiniai konkretiems dizaino sprendimams. Produktų asortimentas nuolat pildomas, kad

sa.lt/offgrid-biblioteka Kas yra off-grid? Skaitykite 140 psl.

↓

sprendimą savo off-grid projektui rastų kiekvienas!

GLAMPING MODERNUS IR PATOGUS

OFF-GRID STOVYKLAVIMAS

off-grid

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Mums jau įprasta, kad atostogos ir poilsis žmonėms siejasi su natūralia gamta, gaiviu oru ir medžių ar jūros ošimu. Tam, kad atsitrauktume nuo miesto šurmulio, iš dar arčiau susipažintume su natūralia gamta ir pajustume tvaraus gyvenimo būdo privalumus, dažnai pasirenkame ne prabangius viešbučius, o stovyklavimą, ypač šiltuoju metų laikotarpiu. Mums įprastas stovyklavimas asocijuojasi su laisve, galimybe nepriklausyti nuo konkrečios vietos, su natūralumu ir žaismingumu, o modernus šių dienų stovyklavimas dar leidžia visa tai patirti su visais reikiamais patogumais per

„Kodiak Greenwood“ nuotr.

unikalaus dizaino off-grid architektūrinius projektus.

129

„Kodiak Greenwood“ nuotr.

off-grid

Specialiai „glamping“ konceptui pritaikytas architektūrinis statinys Kalifornijos kalnuose prie pat vandenyno. Palapinę primenantį projektą, sukurtą kaip nuolatinę konstrukciją, galima pastatyti vos per kelias dienas ir lygiai taip pat greitai išmontuoti be menkiausių pėdsakų.

Jau kuris laikas architektai visame pasaulyje kuria vizijas, kuriomis žmonėms suteikiama galimybė pabuvoti ten, kur gamta, ekologinės vertybės, komfortas ir šiuolaikinis dizainas yra vienodai suderinti. Tai – patogus stovyklavimas gamtoje, arba kitaip „Glamping“ (angliškų žodžių „Glamour“ ir „Camping“ junginys.) Lyg penkių žvaigždučių viešbutis, kuriame lankytojai gali miegoti off-grid palapinių tipo nameliuose, bet neprivalo apsieiti be įprastų patogumų. Poilsis gamtoje su visais patogumais pasaulyje sparčiai populiarėja, o iš augančio susidomėjimo atsiranda vis originalesnių projektų. Šiandien tokio stovyklavimo name-

130 2021 birželis-liepa

liai išsiskiria unikalumu kalbant apie vietovę, klimatą ir norimą patirtį. Nameliams statyti architektai renkasi tvarias, natūralias medžiagas, kartu pritaikydami itin novatoriškus sprendimus, kurie užtikrintų greitą, funkcionalų ir estetišką dizainą. Šiuolaikiškai pritaikomos elektros, šildymo, vandens filtravimo sistemos, visa moderni stovyklavimo gamtoje įranga leidžia pamiršti įprastus stovyklavimo nepatogumus ir atsipalaiduoti gamtos apsuptyje. Palapinė kalno viršūnėje, ežero pakraštyje ar modernus namelis medyje, miško gilumoje – „Glamping“ stovyklavimo patirtis gali būti pati įvairiausia, priklausomai nuo supančios gamtos.

off-grid

„Kodiak Greenwood“ nuotr.

Naktis ant vandenyno kranto Nauja tvaraus stovyklavimo su visais patogumais kryptis atsižvelgia į visus jautrius ekosistemų aspektus, todėl gali nukelti žmones į egzotiškiausius gamtos kampelius nedarant žalos aplinkai. Amerikiečių architektas Harry Gesneris suprojektavo specialiai šiam konceptui pritaikytą architektūrinį statinį Kalifornijos kalnuose prie pat vandenyno. Palapinę primenantį projektą, sukurtą kaip nuolatinę konstrukciją, galima pastatyti vos per kelias dienas ir lygiai taip pat greitai išmontuoti be menkiausių pėdsakų. Nors šie nameliai suteikia visą namų prabangą, jiems nereikia nuolatinių pamatų ir tradicinių komunalinių paslaugų. Dažnai lyginami su jurtomis, nameliai „Autonomous Tent“ išsiskiria moderniu dizainu su erdviomis patalpomis, svyruojančiomis nuo 55 iki 93 kv. m. Aukštosiomis technologijomis grįstas gamybos procesas užtikrina visišką tikslumą, itin paprastą montavimą, didesnį sandarumą tarp audinio, rėmo ir pakloto, ko paprastai neįmanoma pasiekti statant jurtas, todėl tokia konstrukcija ir atrodo, ir jaučiasi daug pastovesnė. Šiuos unikalius dviviečius statinius maitina specialūs saulės elementai, todėl suteikiama off-grid paremta stovyklavimo patirtis. Saulės baterijos sukuria pakankamai energijos visam nameliui, sumažindamos poveikį aplinkai. Atskirame vonios kambaryje yra dušo kabina, biotualetas, indų kriauklė ir apšviestas veidrodis. Taip pat įrengtas nedidelis šaldytuvas, bagažo lentynos ir daugybė kabyklų. Visas vidinis gyvenamasis plotas apima daugiau nei 55 kv. m. Jame yra modernūs patogumai, ekologiškos bambuko grindys, tvarūs apšvietimo sprendimai ir kylančios 3,6 m lubos. Kiekvienas klientas gali individualizuoti palapinių tipo namelius, pasirinkti audinius, apdailą ir taip susikurti personalizuotą stovyklavimo su visais patogumais patirtį.

Projekto interjere vyrauja minimalizmas, natūralios medžiagos, subtilūs apšvietimo sprendimai. Plika akimi matoma pagrindinė statinio konstrukcija - metalinis rėmas aptrauktas specialiu audiniu, derančiu su bendra interjero spalvine gama.

131

Sam Gezar nuotr.

Pabėgimas, įkvėptas futuristinių idėjų Atsižvelgiant į šiuolaikinių keliautojų troškimą ieškoti, pabėgti iš tankiai apgyvendintų urbanistinių vietovių į laukinę gamtą, kompanija „Jupe“ nusprendė suteikti galimybę tarsi pabėgti iš šio pasaulio. Geometriniai kompanijos „Jupe“ projektai pavadinti Jupiterio planetos vardu, buvo sukurti kaip futuristinė alternatyva tradicinėms „Glamping“ palapinėms ir jurtoms. „Jupe“ dizainas įkvėptas kosmoso stilistikos. Ugniai atspari drobė, ištempta ant aliuminio stulpų, suformuoja griežtų geometrinių kampų 10 kv. m. erdvę su 11 m lubomis. Konstrukciją laikantys aliuminio stiebai sudaro apšviestą ir ryškią „Jupe“ geometrinę formą. Dėl paprasto surinkimo ir mobilaus pagrindo toks kambarys gali būti pritaikytas visur, nesvarbu, ar tai dykuma, ar miškas, ar ežero krantas, ar vėjuota vandenyno pakrantė. Suprojektuotas kaip meno kūrinys, o ne kaip paprastas būstas, „Jupe“ savo forma ir kampuotu paviršiumi labiau primena tarpžvaigždinį erdvėlaivį nei senesnes stovyklavimo namelių, palapinių ar jurtų konstrukcijas. „Jupe“ yra pabėgimas iš miesto, įkvėptas ne šio pasaulio idėjų. Šiais laikais, kai dauguma iš mūsų trokšta tikro pabėgimo, „Jupe“ suteikia patirtį, puikiai tinkančią socialią distanciją išlaikančioms „Glamping“ kelionėms“, – pasakoja „Jupe“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Jeffas Wilsonas. „Jupe“ dizainas puikiai tinka trumpalaikėms viešnagėms – vienos ar kelių dienų patogiam stovyklavimui. Įėjus pasitinka didelė lova, rašomasis stalas, kėdė ir pufas. Grindys dengtos Baltijos regiono beržų medienos plytelių danga, po kuria ergonomiškai įrengti sandėliukai. Priekinis įrenginio fasadas gali pavirsti į vieną didelį panoraminį langą, iš kurio atsiveria plataus horizonto vaizdai. Minimali projekto estetika sujungia šiuolaikinį ir funkcinį dizainą su moderniomis off-grid sistemomis. „Jupe“ inži132 2021 birželis-liepa

nieriai sukūrė pirmąją tokią modulinę važiuoklę, kurioje yra namo laidai, elektriniai ir mechaniniai elementai, įmontuoti į plokščią pamatų bloką. Kiekvienas „Jupe“ namelis yra aprūpintas savo saulės baterijomis, 200 Ah akumuliatorių sistema, USB įkrovimo stotelėmis, WiFi modemu ir tai užtikrina, kad keliautojai galėtų mėgautis gamtos peizažais, neprarasdami ryšio. Negana to, kaip priedai yra „Sonos Move“ garsiakalbis su integruotomis „Alexa“ galimybėmis, seifas ir aušintuvas, todėl šis projektas siūlo ne tik patogų, bet ir išmanų stovyklavimą.

off-grid

Šiuolaikinio stovyklavimo su visais patogumais koncepto idėja – tvarus, išmanus ir mobilus būstas, varomas saulės ar vėjo energijos, beveik nepaliekantis anglies dvideginio pėdsako. „Nice Architects“ sukurta „Ecocapsule“ apibendrina išvardytus aspektus ir dar daugiau. Tai – materializuota ateities būsto vizija, sujungianti minimalistinį dizainą su kompleksiniu, puikiai išnaudotu 6,3 kv. m. vidinės erdvės funkcionalumu ir suteikianti galimybę mėgautis gyvenimu, gamta ir laisve bet kur. Projektas siūlo visiškai įrengtą virtuvėlę, vonios kambarį su dušu ir pagrindinę erdvę, kurioje yra miegamasis, svetainė ir galbūt net nuotolinio darbo erdvė. Off-grid kapsulę maitina dviguba energijos gamybos sistema (vėjo turbina ir saulės kolektoriai), įkraunanti didelės talpos baterijas ir užtikrinanti energinį įrenginio savarankiškumą, kuris skatina darnų jos vartotojų elgesį. Svečias žino, kiek energijos kapsulė pagamino per vieną ar kelias dienas, ir turi efektyviai naudoti šį kiekį. Net pati kapsulės forma skirta surinkti maksimaliai daugiau lietaus vandens ir rasos. Kompleksiška vandens filtrų sistema užtikrina vandens iš bet kurio natūralaus šaltinio virtimą švariu vandeniu. Išorinio apvalkalo konstrukcija taip pat sumažina energijos nuostolius. Tuščiavidurės sienos, užpildytos itin efektyvia šilumos izoliacija, apsaugo gyventojus nuo atšiaurios aplinkos ir padeda sumažinti šilumos nuostolius per šilumos tiltelius. Visa tokia kapsulė sveria 2220 kg su pilnomis vandens talpyklomis, jos vėjo turbina generuoja maksimaliai 750 W, saulės baterijos ant stogo – 880 W, o įrengto akumuliatoriaus talpa yra 9,6 kWh. Ši kapsulė buvo sukurta kaip savarankiška sistema, galinti ilgą laiką būti be išorinių išteklių. Kapsulės korpusas pagamintas iš stiklo

Gamintojų nuotr.

Kapsulė, kurioje telpa viskas

pluošto, dengiančio plieninį rėmą, ir užpildytas aukštos kokybės putų poliuretano izoliacija. Galiausiai unikalus ir patrauklus kiaušinio formos dizainas paverčia kapsulę šiuolaikinio meno kūriniu, traukiančiu akį kiekvienoje aplinkoje, o jos kūrėjai „Nice Architects“ vis dar jį tobulina, kad gaminys būtų prieinamas visiems, kuo ekologiškesnis ir tvaresnis įvairiomis sąlygomis. 133

Apibendrinant Šiandien mums įprasti dalykai įgauna naujų formų ir vizijų. Mūsų atostogavimo būdai keičiasi, nebenorime bendrų, visiems tinkamų atostogų. Trokštame unikalių potyrių, siekiame ne tik stebėti gamtą, bet ir pasinerti į vietinę kultūrą – mes norime šioje aplinkoje gyventi. Mums įprastas stovyklavimas žavi, tačiau idėja keliauti ramiai ir be streso, bet vis tiek patirti ryšį su gamta šių dienų kontekste tampa dar patrauklesnė. Stovyklavimo su visais patogumais judėjimas auga ir nepanašu, kad žada sustoti. „Glamping“ derina šiandieninius patogumus ir rytojaus technologijas.

134 2021 birželis-liepa

Gamintojų nuotr.

„Ecocapsule“ mobilusis namo forma buvo sukurta siekiant maksimaliai išnaudoti saulės energiją per 2,6 kv. m. saulės kolektorių ant jo paviršiaus. Projekte taip pat veikia 750 W vėjo turbina ant ištraukiamo stiebo, kad patenkintų visus energijos poreikius. Kartu su saulės ir vėjo energijos gaminimo sistemomis, efektyvus rasos ir lietaus vandens surinkimas buvo dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis statinio formą.

Gamintojų nuotr.

NAUJA MOBILAUS POILSIO KOKYBĖ Modulinių namų statybai, stipriai įsitvirtinusiai rinkoje, šie metai buvo palankūs – išaugus privataus poilsio poreikiams, surenkamųjų namelių populiarumas netikėtai šoktelėjo į viršų. Įmonės „KT Modules“ projektai griauna stereotipus, kad statyba iš modulių yra nuobodi, nes jau įgyvendinamos net ir sudėtingos architektų vizijos. Išaugo asmeninio poilsio poreikis

Atviros durys fantazijai

Anot įmonės „KT Modules“ direktoriaus Nikolajaus Bystriakovo, šiuo metu modulinių namų poreikis ypač auga. Daugelis infliacijos pabūgusių vartotojų bando paversti pinigus į „apčiuopiamą turtą“, o pandeminiai metai privertė susimąstyti apie galimybę turėti asmeninį poilsio centrą. „Pradžioje koncentruodavomės į biuro, sanitarinius namelius, valgyklas, biurų kompleksus statybininkams, pabėgėlių stovyklas ir pan. Daugiausia dirbome su B2B sektoriumi, industrijos, sunkiosios pramonės įmonėmis“, – teigia N. Bystriakovas. Tačiau pačiai rinkai pradėjus diktuoti poilsinių namelių poreikį, sklypus Lietuvoje vis dažniau įsigyjant net užsieniečiams, įmonė ėmė siūlyti poilsio namelius. Patys paklausiausi – dviviečiai ar keturviečiai, pritaikyti šeimoms su dviem vaikais. „KT Modules“ daug dėmesio skiria  –, aliuminio ir plastiko konstrukcijoms, o vidaus apdailai beveik visada naudoja skandinaviškas medžiagas, optimaliai atitinkančias estetikos, stiliaus, kainos ir kokybės santykio reikalavimus.

Kasmet auga ir iš modulių pastatytų biurų populiarumas. „Gamybinės įmonės, kurios taupo gamyklos vietą, dažnai užsako pastatyti atskirą biurą iš namelių. Modulinių namelių pageidauja ir įmonės, parduodančios ar nuomojančios automobilius, kurių aikštelėse nėra nei komunikacijų, nei vandentiekio, nei nuotekų“, – sako N. Bystriakovas. Šiems klientams įmonė siūlo specialiai sukurtą produktą, kuris viduje turi rezervuarus, todėl nebereikia išorinių komunikacijų. Tokie naujausi modulių sprendimai stipriai išplečia panaudojimo ribas ir atveria duris architektų fantazijai. Architektui parinkus nestandartinių matmenų namelį, tarkime, nusprendus jį sudėti kubais ar pageidaujant, kad vienas jų būtų labiau išsikišęs už kitą, įmonės konstruktoriai sukonstruoja gamybinius brėžinius, kad būtų galima nesunkiai tai įgyvendinti gamyboje. N. Bystriakovas tvirtina, kad neįgyvendinamų architektų norų įmonei beveik nėra – prisitaikyti galima prie bet kokių poreikių, paga-

136 2021 birželis-liepa

minti iš bet kokių medžiagų. Modulių pritaikymo galimybės – nuo vaikų darželių iki sporto centrų, automobilių plovyklų, biurų. Įmonė yra sukūrusi netgi mobiliąją slidžių parduotuvę. Namelis gali būti stiklinis su metaliniu rėmu, medinis, neribotų spalvų ir fasadų sprendinių. Kliento pageidavimu galima sujungti ir daugybę namelių į vieną su vidaus koridorinėmis sistemomis. Neseniai įmonė sukūrė gyvenamąjį (12 x 2,43 m) matmenų objektą, kuris telpa ant standartinių sunkvežimio. Tai reiškia, kad namelį galima nebrangiai transportuoti net ir į užsienio šalis. Tereikia jį pastatyti, pavyzdžiui, pajūryje ir klientas jau turi gyvenamąjį namą su vandens nuotekų rezervuarais, dušu, kriaukle, skalbimo mašina, įrengta virtuve, svetaine su dvigule lova vaikams ar svečiams bei uždaru miegamuoju.

Gamintojų nuotr.

„KT Modules“ siūlo gyvenamuosius namus, kurie idealiai tinka privačiam poilsiui visus metus.

nereikia leidimų. Tačiau įmonės direktorius negalėtų vienareikšmiškai įvertinti įprastų ir modulinių namų kainų skirtumo. Akivaizdu, kad statant nesudėtingus statinius kaina bus tikrai palanki klientui, tačiau jei statoma bus laikantis A+ klasės reikalavimų, statybos sąnaudos gali prilygti įprastinei statybai ar netgi ją viršyti. Didžiausias nuostolis bus laikas – juk įprastai modulinių namelių kompleksą galima turėti jau per 12 savaičių, o laikantis apribojimų, tenka įsivelti į mažiausiai vienerių metų statybą. Todėl žmonėms, norintiems turėti pastovų, registruotą būstą, N. Bystriakovas verčiau siūlytų rinktis įprastą statybą. O modulinius namus jis tikrai patartų rinktis klientams, svajojantiems apie laikiną būstą, kuriame galėtų gyventi ne tik vasarą, bet ir žiemą, nes nameliai gali būti apšiltinti.

Idealu laikinam būstui Kalbėdamas apie modulinės statybos privalumus, N. Bystriakovas neabejodamas išskiria statybos greitį, mobilumą ir patogumą, ypač statant statinius iki 50 m², kuriems

www.ktmodules.com

137

Išmanus tvarumas off-grid pastatuose

Šiandien išmanumas ir off-grid gyvenimo būdas ne tik darniai egzistuoja tarpusavyje – jie papildo vienas kitą. Šiuolaikinis gyvenimo būdas ir modernios technologijos išmanius sprendimus daro prieinamus visiems ir netgi būtinus norint kurti tvarią ateities architektūrą.

Off-grid pastatai savarankiškai gamina elektros energiją, todėl jos kiekis dažnu atveju ribotas. Atsižvelgiant į energijos taupymo rodiklius, išmanumas off-grid pastatuose tampa vienu esminių aspektų. Laikui nepavaldaus estetiško dizaino ir į ateitį orientuotų pastatų automatizavimo technologijas kuriančios įmonės JUNG produktai padeda efektyviai ir tikslingai išnaudoti off-grid pastatuose pagaminamą energijos kiekį. JUNG teigimu, nėra teisingas požiūris, kad išmanūs sprendimai prabanga, – tai būtinybė, kuri greitai atsiperka. Teisingai suprojektuota ir įrengta išmanioji sistema labai reikšmingai taupo išteklius ir tuo ne tik nemažina, o smarkiai padidina gyvenimo off-grid pastatuose patogumą. JUNG kuria produktus tiek įprastiems, tiek off-grid statiniams. Off-grid pastatai išsiskiria tuo, kad juose ypač svarbus racionalus energijos naudojimas – labai svarbu nustatyti kada, kur ir kiek energijos reikia. Kartu su JUNG išmaniaisiais namų įrenginiais šiandien tą padaryti nėra sunku. Modernūs būvio patalpoje davikliai, valdantys tiek šviesas, tiek klimato sistemas ir žaliuzes, orų stotelės, sekančios realius aplinkos duomenis (temperatūrą, apšvietimą, drėgmę, vėjo greitį) ir pagal tai valdanti sistemas, taip pat patalpų termostatai bei, žinoma, serveris, kuris visus duomenis analizuoja ir jungia reikalingus režimus pagal daviklių parametrus, laiką ar žmones viduje, – visa tai padeda užtikrinti efektyvų ir tikslingą energijos panaudojimą off-grid pastatuose. Tokia paprasta funkcija kaip žaliuzių, roletų ar užuolaidų valdymas, ne tik patogi, bet ir ypač svarbi off-grid pastato dalis – užuolaidos gali blokuoti per didelį perkaitinimą nuo saulės ir sumažinti poreikį vėsinimui, taip pat gali blokuoti šilumos išėjimą žiemą – reikės 138 2021 birželis-liepa

mažiau šildyti. „Būtent išmaniosios sistemos leidžia taip valdyti namo inžinerines sistemas, kad energijos poreikis būtų mažiausias, kad energija būtų naudojama ypač racionaliai ir tada kai jos turima daugiausiai, pavyzdžiui, maksimaliai išnaudojant saulės energiją“, – teigia „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis. Off-grid pastatai gali būti įvairaus dydžio ir formos, tačiau šiandien populiariausi nedideli nameliai, kuriuos galima greitai pastatyti, o prireikus perkelti bet kur kitur. JUNG produktai off-grid pastatuose pasirenkami ne tik dėl energijos taupymo galimybių, bet ir dėl mažo dydžio, minimalistinio dizaino, daugiafunkciškumo. Pavyzdžiui, JUNG būvio davikliai leidžia fiksuoti judesį, ar yra žmonių patalpoje, ir tuo pat metu matuoja apšvietimo lygį ir temperatūrą, o jų duomenys padeda valdyti klimatą, šviesas, žaliuzes. Tai ypač svarbūs off-grid pastatų elementai – maži daugiafunkciai įrenginiai. Pažangūs, tvarūs, saugūs sprendimai keičia mūsų požiūrį į off-grid gyvenimą ir įrodo, kad jis gali būti su visais patogumais. Toks gyvenimo būdas su išvardytomis sistemomis leidžia pastatams ir jų gyventojams būti savarankiškiems, vilioja šiuolaikinius žmones, žvelgiančius į ateitį ir norinčius ne tik sumažinti poveikį aplinkai, bet ir savo pragyvenimo išlaidas. JUNG nuolat ieško naujų elektrotechnikos sprendimų ir kuria inovatyvias namo valdymo galimybes klientams visame pasaulyje jau daugiau nei 100 metų. Šiandien išskirtinio estetinio dizaino ir funkcionalumo įmonės produktai žavi tiek savo techninėmis galimybėmis, tiek dizaino pasirinkimų gausa. Aplankyti demonstracinį saloną „JUNG Vilnius“ ir apžiūrėti visus gaminius galite adresu Senasis Ukmergės kl. 12, Užubaliai, Vilniaus r.

www.jung.lt

JUNG Showroom Vienintelis toks demonstracinis protingo namo sistemų salonas Lietuvoje. Vieno apsilankymo metu patirkite, ką iš tikrųjų reiškia gyvenimas išmaniame viešbutyje ir bute. Apsilankykite JUNG Showroom adresu Senasis Ukmergės kelias 12, Užubaliai, Vilniaus raj.

JUNG.LT 139

OFF-GRID

INGREDIENTAI Ar šiais laikais galime pabėgti į gamtą ir gyventi joje

tvarų gyvenimą, sparčiai populiarėja savarankiški,

kokybiškai? Globalinės pandemijos sukelti visuotiniai

off-grid namai, neprijungti prie bendrųjų inžinerinių

kelionių apribojimai privertė žmones permąstyti tai,

tinklų, o naudojantys atsinaujinančius energijos

ko jie tikisi iš savo atostogų, laisvalaikio ar tiesiog

šaltinius ir inovatyvius vidaus inžinerinių sistemų

kasdienybės. Koks tas šiuolaikinis poilsio ir gyvenimo

sprendimus. Tam, kad pastatą būtų galima priskirti

būdo modelis? Naudojantis saulės ir vėjo energiją,

off-grid kategorijai, jis turi atitikti pagrindines tokių

vietinius resursus, atstovaujantis minimalizmui

statinių savybes: savarankiškai gaminti sau reikalingą

ir leidžiantis patirti unikalius gyvenimo gamtoje

elektros energiją, savarankiškai išgauti ar talpinti

potyrius.

vandenį, taip pat savarankiškai pasirūpinti atliekų ir

Augant ir stiprėjant supratimui apie ekologiją ir

nuotekų tvarkymu.

Elektros energijai išgauti gali būti naudojama: • Fotovoltiniai saulės moduliai; • Vėjo turbinos; • Mikrohidroelektrinės; • Baterijos; • Hibridinės energijos sistemos, apimančios tradicinius atsinaujinančius šaltinius, tokius kaip saulės, vėjo energija, mikro-hidroelektrines, baterijas ar net dyzelinius generatorius.

Off-grid statiniai gali apimti tiek itin kompaktiškus individualius gyvenamuosius namus, tiek didesnius pastatus ar net mažas bendruomenes. Toks gyvenimo būdas su išvardytomis sistemomis leidžia pastatams ir jų gyventojams būti savarankiškiems, o tai itin naudinga izoliuotose vietose, kurių negali pasiekti įprastos komunalinės paslaugos, bei vilioja šiuolaikinius žmones, žvelgiančius į ateitį ir norinčius tiek sumažinti poveikį aplinkai, tiek savo pragyvenimo išlaidas.

140 2021 birželis-liepa

Buitinio ir geriamojo vandens tiekimui pasirenkami būdai, atsižvelgiant į konkrečios vietovės ypatumus. Galimi off-grid vandens šaltiniai: • Vietiniai vandens telkiniai; • Šuliniai; • Surenkamas lietaus vanduo; • Atsivežamas vanduo talpykose. Nesvarbu, iš kur vanduo būtų gaunamas, jis turi būti saugus gerti ir naudoti patalpose. Priklausomai nuo vandens kokybės, yra naudojamos skirtingos vandens valymo strategijos: • Filtravimas; • Cheminis apdorojimas; • Ultravioletinė šviesa (UV); • Nudruskinimas. Dėl dažnu atveju riboto prieinamo vandens kiekio, off-grid pastatams tenka itin efektyviai naudoti vandenį. Tam pasirenkami: • Vandenį taupantys įrenginiai: maišytuvai, dušo galvutės ir tualetai, kurie sumažina naudojamo vandens srautą; • Kompostavimo tualetai; • Pilkojo vandens perdirbimas pakartotinai naudojant maišytuvų, dušų, indaplovių ir skalbyklių vandenį.

EKOLOGIŠKI, EKONOMIŠKI IR IŠSKIRTINIAI NAMAI! „House Modul“ – tai daugiau nei 11 metų patirties skydinių bei modulinių namų statyboje. Nepriklausomai nuo metų laiko, visą produkciją gaminame uždarose patalpose, naudojame aukščiausios kokybės medžiagas ir taip užtikriname namo patvarumą bei ilgaamžiškumą.

HOUSEMODUL.COM

Fotografas: Evaldas Lasys

Langai Jūsų gyvenimui Aliuminio langai-durys-fasadai su 10-ies metų garantijos sertifikatu. Pagalba architektams ir statybų bendrovėms projektuojant mazgus, sudarant sąmatas, parenkant langų gamintoją, pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką.

Technopolis Nova (Vito Gerulaičio g. 10). UAB „UNITECTUS“, Tumas Mazūras. Naudotos Reynaers sistemos – fasadinė sistema CW50HI ir langų sistema Masterline 8 HI.

Together for better Reynaers Aluminium

www.reynaers.com info@reynaers.lt, tel +370 5 2497755, Kęstučio g. 47, Vilnius.

„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 birželis-liepa

Articles inside

off-grid

išmanioji erdvė

kokybiško namo DNR. ŠVOK

kokybiško namo DNR

kokybiško namo DNR

tvarieji pastatai

tvarieji pastatai

technologijos

technologijos

tvarieji pastatai

rekonstrukcija

Žaliojo indekso svarba tvariai miestų plėtrai

restauracija

rekonstrukcija

forumas

SA/100