„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2020 kovas

2020 kovas (3)

Individualus namas/ Didesnio tvarumo link

Kitokie fasadai

Biuro šerdis – virtuvė

Pabėgimo namelis

Projektų priedas

Kaina 2,9 Eur

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

Stogo danga RUUKKI CLASSIC® M

2020 metų modelis!

Mikroprofiliuotas lakštas

Uždengti valcų galai

Užlenktas priekinis kraštas

Mikroprofiliuota tvirtinimo linija

Ruukki Classic M stogo dangos lakštai yra mikroprofiliuoti per visą lakšto plotį, t.y. su smulkiomis, siauromis, išilginėmis bangelėmis. Mikroprofiliavimas šiai dangai suteikia dar daugiau tvirtumo, lygumo, matiškumo. Šie lakštai puikiai tinka ne tik stogams, bet ir fasadams, nes yra mažiau linkę deformuotis, banguotis.

Uždengti valcų galai bei užlenktas priekinis kraštas pagerina vaizdą prie karnizo - stogas atrodo labiau išbaigtas, tvirtesnis, ilgaamžiškesnis. Mikroprofiliuota tvirtinimo linija palengvina montavimą, užtikrina sklandesnį šiluminį judėjimą.

STOGO DANGOS IR SPALVŲ PARINKIMO ĮRANKIS www.ruukki.lt/stogo-dizainas

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) Leidėjas VŠĮ „SA.lt projektai“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Šį žurnalo numerį rengėme vis labiau įsibėgėjant nevaldomam virusui ir palaipsniui jautėme, kaip keitėsi vertybės: gyvenimo tempas sulėtėjo, vienas po kito buvo sustabdyti net tokie ilgus metus gyvavę renginiai kaip Milano tarptautinė baldų paroda „iSaloni“, Venecijos architektūros bienalė ir kiti. Daugelis lėktuvų reisų buvo atšaukti, o gydytojai tapo panašūs į kosmonautus su skafandrais. Gyvenimas tarsi sustojo, įprastas lėktuvų gaudesys virš miestų pritilo.

L. e. p. redaktorė

Koronavirusas atveria švarų puslapį naujai pradžiai (angl. „Coronavirus offers a

Aušra Narkeliūnienė

blank page for a new beginning“), duodama interviu populiariam portalui „Dezeen“

Tekstų autoriai

pareiškė žymi tendencijų prognozuotoja olandė Li Edelkoort, prognozių agentūros

Aušra Narkeliūnienė, Indrė Vozgirdaitė, Irma Norkūnienė, Aneta Vaitkienė, Vilija Mačiulskytė Portalo www.sa.lt redaktorius Jokūbas Baltrukonis Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainerė Edita Namajūnienė Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 5 267 9484 © SA.lt (Statyba ir architektūra) Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino AB „Spauda“ ISSN 2538-8797 Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

„Edelkoort Inc.“ Niujorke įkūrėja ir savininkė. Šiame prieštaringai vertinamame interviu ji teigia, kad pagaliau pasaulis bus priverstas sulėtinti tempą, renginius ir konferencijas perkelti į virtualią erdvę, daugiau žmonių rinksis darbą namie. Sumažės lėktuvų, raižančių padangę, – jau per keletą savaičių buvo galima stebėti, kaip virš epidemijos židinio Kinijoje dangus išsivalė ir tapo grynas, kaip kadaise, prieš visuotinę pasiskraidymo „atsigerti kavos“ į kitas šalis erą.

Li Edelkoort net pasidžiaugė, kad prasidės naujų vertybių amžius, sumažėjus vienkartinio plastikinio šlamšto ir pigių suvenyrų srautui iš Kinijos, atsivers didesnių galimybių vietiniams namudininkams, amatininkams ir menininkams. „O labiausiai tikiuosi, kad bus įdiegta kitokia, geresnė sistema, labiau gerbianti žmonių darbą ir gyvenimo sąlygas“, – rašė elektroniniame laiške iš Pietų Afrikos, kur šiuo metu yra savanoriškai pasirinkusi karantino sąlygas, Li Edelkoort.

Kadangi tapome globalaus pasaulio dalimi, galime tik pasidžiaugti, kad mūsų šalyje dar nespėjo visuotinai įsigalėti pigūs dirbiniai iš Kinijos. Esame konservatyvi ir gana sėsli tauta, dar vis linkstame prie to, kas natūralu, – medžio, akmens. Šeimõs, kur po vienu stogu gyvena kelios kartos. Mėgstame susiburti vieni pas kitus ne tik per didžiąsias šventes. Tai reiškia, dar nespėjome susvetimėti. Namams, kuriuose gera būti, kad ir nedidelėje virtuvėje priimti svečius, ar galiausiai pasislėpti nuo aplinkinio šurmulio, ir skirtas šis žurnalo numeris.

Projektų priede pristatomi keli darbai, kuriais, priešingai nei kartotinių projektų atveju, norėjome parodyti, kaip architektai išnaudoja nepatogias situacijas – nedidelį ar siaurą sklypą mieste, statų šlaitą ir kitas vietovės ypatybes, trūkumus paversdami pranašumais.

Taigi, statykime racionaliai, atsakingai, kaip ir vartodami rinkimės tai, kas tvaru, gali būti perdirbama ir funkcionalu. Nes panašu, kad pertekliniams „blizgučiams“ dabar ne laikas.

fb.com/StatybairArchitektura @statybairarchitektura

SĄMATOS

Statyba ir architektūra

NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – Architekto Marià Castelló Martínezo, (studija „Marià Castelló architecture“), privačios rezidencijos projektas „Bosc d’en Pep Ferrer“ Formenteros saloje, Ispanijoje.

Nuotraukos – Marià Castelló Martínezo.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

4

tema

Išsvajotas namas – koks jis šiandien?

TURINYS

60

interjeras

Sala ar valgomasis stalas?

2 2020 kovas

40

objektas

Gamtos ir technologijų sintezė

10

objektas

Aplinkai draugiškas pabėgimo namelis „Etno Hut“

architektūra

26

4

tema Išsvajotas namas – koks jis šiandien?

8

forumas Saulės modulių perdirbimas: kas laukia pasibaigus modulių eksploatavimo laikui?

10

objektas Aplinkai draugiškas pabėgimo namelis „Etno Hut“

16

tendencijos Pernai NT rinka skaičiavo rekordus.

Ko laukti šiemet?

17

objektas Istoriniai molio apdailos atgarsiai

26

architektūra Kitokie fasadai

34

interjeras Biuro „O“ šerdis – virtuvė!

40

objektas Gamtos ir technologijų sintezė

48

technologijos Energinis naudingumas – ar galima nukrypti nuo projekto?

54

architektūra Drąsa nedaryti nieko

60

interjeras Sala ar valgomasis stalas?

Kitokie fasadai

17

objektas

Istoriniai molio apdailos atgarsiai

68

priedas Individualių namų projektai

3

34 Trys namai

interjeras

105

I ir II namai

A r c h i t e k t a s : Vaidas Tamošiūnas.

Biuro „O“ šerdis – virtuvė!

202

104

203

201

103

204

101

205

102

PIRMAS IR ANTRAS NAMAS PIRMO AUKŠTO PLANAS

Trys pailgos formos minimalistiniai tūriai išsidėsto siaurame miesto sklype, kuriame privatumas kuriamas medžių eile, o didžioji dalis dangos skirta automobiliams statyti, likęs plotas – vejai. Pastatų medžiagiškumas taip pat padiktuotas vietinio konteksto. Čia dominuoja plytų ir betono kombinacija.

Skirtinga plytų spalva individualizuoja statinius, tačiau panašios formos, suplanavimas ir medžiagiškumas išlaiko vientisumą.

Siekiant suteikti fasadams dinamikos, plytų tekstūra vietomis paįvairinama išsikišimais. Įėjimų įtraukimai, kampiniai langai ir laiptinės suskaido monumentalias formas, suteikdami kompozicijai smulkesnį mastelį. Į pastatus patenkama per kampe suformuotą įėjimą. Iš čia – į holą, iš kurio toliau einama į svetainę su valgomuoju ir išėjimu į medinę terasą. Virtuvė suprojektuota kaip atskira patalpa. Šalia įėjimo patalpintas sanitarinis mazgas. Išilgai tūrio esančia laiptine pakylama į antro aukšto privačią zoną. Čia pastato galuose suprojektuoti miegamieji, o centre – sanitarinis mazgas su vonia ir darbo kambarys.

ANTRO AUKŠTO PLANAS

I aukšto patalpų eksplikacija Nr.

II aukšto patalpų eksplikacija

Patalpa

Plotas

Nr.

Patalpa

Plotas

101

Holas

4,11 m2

201

Holas

5,05 m2

102

Tualetas

4,58 m2

202

Kambarys

15,25 m2

103

Virtuvė

7,12 m2

203

Kambarys

104

Svetainė, valgomasis

33,02 m2

204

Tualetas

105

Terasa

205

Kambarys

Bendras I aukšto plotas:

48,83 m2

Bendras pastato plotas:

96,97 m

9,03 m2 5,31 m2 13,50 m2

Bendras II aukšto plotas:

48,14 m2

2

105

III namas

205

104

204

201

203

103 101

102

TREČIAS NAMAS PIRMO AUKŠTO PLANAS

I aukšto patalpų eksplikacija

202

ANTRO AUKŠTO PLANAS

II aukšto patalpų eksplikacija

3

tendencijos

Išsvajotas namas – koks jis šiandien?

Parengė Aušra NARKELIŪNIENĖ

Planuojant statyti ar įsigyti namą, butą, verta panagrinėti, kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje.

Mes neturime tokių ilgalaikių tradicijų kaip kitos šalys, o individualių namų rinka vystosi tik 30 nepriklausomybės metų, tačiau per juos sukaupėme nemažą patirtį ir toliau ją tebekaupiame, nes keičiasi demografinė, geopolitinė situacija, žmonės iš kaimo gyvenviečių ir mažesnių miestų migruoja į didmiesčius. Apie pokyčius individualaus būsto rinkoje ir pirkėjų lūkesčius įžvalgomis pasidalijo Džiuginta Daujotaitė, nekilnojamojo turto bendrovės „Resolution“ vadovė, ir Antanas Kišūnas, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas.

Kaip per pastaruosius 10 metų po krizės kito žmonių poreikiai individualiam namui?

A. Kišūnas: Sumažėjo paklausa didelės kvadratūros namams dideliuose sklypuose. Tai lėmė augančios statybos, namų išlaikymo sąnaudos ir žmonių užimtumas. Didelis dėmesys skiriamas statybos kokybei ir garantijoms. Namai tapo ergonomiški, funkcionalūs, taupūs.

Pirkėjai, ieškantys erdvesnio buto naujai statomuose daugiabučiuose, susiduria su gana skurdžiu pasirinkimu, jau nekalbant apie tokius suplanavimo sprendimus daugiabučiuose kaip atskira virtuvės zona. O augančios pirkėjų galimybės ir niekur nedingęs erdvesnio būsto siekis tiesiog verčia didesnio ploto ieškančius pirkėjus

4 2020 kovas

tendencijos

nukreipti savo žvilgsnį į namų segmentą, kuris, nenuostabu, išgyvena savo aukščiausio aktyvumo laikotarpį per visą istoriją. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 ir 2019 metais plėtotojai Vilniaus mieste ir jo apylinkėse kasmet iš viso pastatė ir pardavimui pasiūlė po 800 namų ir tai yra didžiausias pardavimui pastatytų namų skaičius per visą istoriją. Nepaisant to, kad namų plotas ir toliau mažėja (2019 metais pastatytų ir pardavimui pasiūlytų namų vidutinis bendras plotas sudarė 99 kv. m ir tai mažiausias rodiklis per visą istoriją), toks būstas išlieka bene vienintele platesne alternatyva ieškantiems erdvesnių namų.

VIDUTINIS NAMŲ PLOTAS VILNIAUS MIESTE IR APYLINKĖSE (pardavimui statomuose namų kvartaluose, m2)

Kaip kito jo plotas?

A. Kišūnas: Kasmet stebime toliau mažėjantį naujos statybos butų plotą daugiabučiuose, kas būtent ir paskatino individualių ir sublokuotų namų sektoriaus plėtrą, kur namų plėtotojai gali pasiūlyti erdvesnį būstą didesnėms šeimoms.

Pastebimai augant konkurencijai daugiabučių namų segmente, dalis plėtotojų ir pavienių investuotojų pastaraisiais metais ryžosi rinkai pasiūlyti įperkamą namų variantą būsto pirkėjams. Ir nors 2019 metais vidutinis plėtotojų pastatyto namo, skirto parduoti, vidutinis plotas tesiekė 99 m², tai vis tiek yra dvigubai daugiau nei vidutinis buto plotas naujai pastatytuose daugiabučiuose (2019 metais šalies sotinėje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 50,8 m²).

Vilniaus mieste stebimas itin spartus augimas namų segmente, kuriame pastaruosius 5 metus kasmet fiksuojami vis nauji visų laikų tiek aktyvumo, tiek statybų, tiek išleidžiamų pinigų rekordai. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš viso 2019 metais Vilniaus mieste ir jo apylinkėse pardavimui pastatyta 817 namų. Tai didžiausi metiniai pasiūlos rodikliai per visą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos istoriją. Namų plėtotojai žada gausų pastatytų namų skaičių ir šiais metais.

Kokie dabar lūkesčiai, kokie namai patraukliausi?

Šaltinis: „Ober-Haus“

PASTATYTŲ NAMŲ SKAIČIUS IR PLOTAS VILNIUJE (pardavimui statomuose namų kvartaluose)

Šaltinis: „Ober-Haus“

A. Kišūnas: Patraukliausi yra naujos statybos namai gerose vietose, taupūs, aukštos energetinės klasės. Labai svarbu esamos ar planuojamos infrastruktūros. Geras kainos ir kokybės santykis.

5

tendencijos

PASTATYTŲ NAMŲ SKAIČIUS VILNIAUS MIESTE IR RAJONE (plėtojamuose namų kvartaluose) Graži vieta ar patraukli miesto infrastruktūra – kas lemia pirkėjo sprendimą?

D. Daujotaitė: Bendros formulės nėra, kiekvienas pirkėjas dažnu atveju visiems savo sprendimams randa paaiškinimą. Yra pirkėjų, kuriems svarbiausiu pasirinkimu pirkti namą tampa privatumas, gražus landšaftas, gamta, yra kitų, kurie namą perka būtent išvystytame kvartale, galvodami apie tai, kad svarbu kaimynystė, viešasis transportas, būsto pasiekimas.

Atstumas, kurį pirkėjai vertina kaip tą, kuris dar tinkamas, yra maksimaliai iki 20 km nuo miesto centro. Tačiau labai svarbi esama infrastruktūra: ar yra netoliese viešojo transporto stotelės, kokie keliai, kuri miesto pusė.

Šaltinis: „Ober-Haus“

Dabartinio namo pirkėjo portretas – ar jis konservatyvus, ar domina maža kaina, ar komfortas?

D. Daujotaitė: Populiariausi – efektyviai suplanuoti, nedidelio ploto (iki 120 kv. m) namai. Itin svarbu tai, kad jie būtų ekonomiški. Populiarūs vieno aukšto namai. Ne mažiau geidžiami tampa ir buto ploto (iki 90 kv. m.) blokuoti (sujungti) kotedžai, kurių kaina yra mažesnė nei buto, t. y. pirkėjas nusiperka didesnį gyvenamąjį plotą, tačiau ne miesto centrinėje dalyje.

Ar geriau, kad namas yra toliau nuo miesto, bet sutvarkytame naujame kvartale, ar geriau mieste, tačiau sodo sklype ar anksčiau susiformavusiame kvartale?

Kasmet stebime toliau mažėjantį naujos statybos butų plotą daugiabučiuose, kas būtent ir paskatino individualių ir sublokuotų namų sektoriaus plėtrą / Antanas KIŠŪNAS /

6 2020 kovas

A. Kišūnas: Viskas priklauso nuo žmogaus, kuris ketina įsigyti vienokį ar kitokį turtą, poreikių, finansinių galimybių ir lūkesčių. Kolektyvinių sodų populiarumo era, panašu, jau baigėsi. Mat juose nėra galimybių turėti gerus ir patogius kelius, be problemų įsivesti komunikacijas, t. y. dujas, miesto vandentiekį ir kanalizaciją. Išimtimi galima laikyti tas sodų bendrijas, kurios yra miestų ribose.

Ten vis dar gana intensyviai perkami sklypai privačių namų statybai, taip pat ir nedideli nekilnojamojo turto vystytojai mielai tokius sklypus perka.

Visgi dažniausias pirkėjų pasirinkimas šiandien yra naujų namų kvartalai su gerai išvystyta infrastruktūra, visomis komunikacijomis ir kuo arčiau miesto arba jo ribose.

D. Daujotaitė: Išskirčiau trijų tipų pirkėjus.

1. Pirkėjas, ieškantis ekonomiško būsto, kuris perkamas už buto kainą mieste, tačiau erdvesnis ir su didesniu kambarių skaičiumi. Šis pirkėjas dažnu atveju daro kompromisą neturėti itin geros infrastruktūros, komforto ar aukštos kokybės statybų. Svarbus kriterijus – kaina.

2. Pirkėjas, ieškantis savo gyvenimo poreikius atitinkančio būsto. Norintis turėti sau ar savo šeimai reikalingą erdvesnį plotą gyvenimui, kiemą. Šis pirkėjas nori ekonomiško, bet kokybiško gyvenamojo būsto, vertina kokybiškas medžiagas, gerą suplanavimą, erdves.

3. Pirkėjas, norintis išskirtinumo, itin aukštos kokybės statybos, dar didesnių erdvių ir dažnu atveju – išskirtinės vietos. Taip pat labai svarbus tampa ir susisiekimas su miestu, namo lokacija. Tai reiklus pirkėjas, kuriam pagrindiniu pasirinkimo kriterijumi tampa ne kaina, o namo išskirtinumas, dizaino sprendimai, kaimynystė ir lokacija mieste.

Namas nuomai – ar tokių yra? Kokie reikalavimai, kad nuomininkai čiuptų namą nekilnojamojo turto bendrovei iš rankų?

NAUJŲ NAMŲ PASIŪLA

A. Kišūnas: Namų nuomos rinka Lietuvoje nėra labai išvystyta. Šiandien nepopuliaru statyti namus ar kotedžus nuomai ir pirkėjai rečiau investuoja į tokį turtą, norėdami jį išnuomoti. Populiariausi investiciniai nekilnojamojo turto objektai yra butai ar nedideli loftai.

Paklausiausi ir greičiausiai išnuomojami yra nedideli namai ar kotedžai, su lopinėliu žemės, gerai išvystytomis ryšių bei socialinėmis infrastruktūromis ir už rinkos kainą.

Nestandartiniai sprendimai – kokie pasitaikė Jūsų praktikoje ir kaip reaguoja pirkėjai?

A. Kišūnas: Kiekvienas turtas turi savo pirkėją.

Aišku, nestandartiniam namui turi būti ir nestandartiškai mąstantis pirkėjas. Jų rinkoje paprastai pasitaiko rečiau, bet tikrai pasitaiko. Norint parduoti labai nestandartinį namą, iškyla rizika, kad pardavimo procesas užsitęs. Bet, kita vertus, kas buvo anksčiau nestandartinis sprendimas, šiandien yra norma. Taip kad bijoti tikrai nereikia, bet atsargiau žiūrėti patartina.

D. Daujotaitė: Nestandartinių namų pavyzdžių iš tiesų yra itin daug, tačiau visų pirma dažniausiai jie išsiskiria neįprastomis formomis, erdvių suplanavimu, kitokiais dizaino sprendimais ar apdailos medžiagų pasirinkimu. Yra pirkėjų, kurie ieško būtent neįprastų formų individualių namų, tačiau jokiu būdu tai nėra taisyklė. Tokių pirkėjų vis dar turime mažai, jie dažnai būna nišiniai ir retai kada kažkieno kito fantazija atitinka ieškančio pirkėjo viziją. Tad išskirtinumas nebūtinai augina kainą, kartais tai gali būti veiksniu, kuris būtent lems ir mažesnę kainą.

Ar verta, planuojant šeimos namą, galvoti apie jo pardavimą, situacijai pasikeitus?

A. Kišūnas: Planuojant įsigyti būstą, nesvarbu, ar tai butas ar namas, visada reikia pagalvoti ir apie jo likvidumą. Pagrindiniai likvidaus būsto aspektai yra gera lokacija, infrastruktūra, statyba (sena ar nauja) ir rinkos kaina. Jei būstas atitinka šiuos kriterijus, ateityje parduodant turtą neturėtų kilti keblumų, sumažėja ženklaus kainos kritimo rizika finansinio nuosmukio metu.

Šaltinis: „Ober-Haus“

D. Daujotaitė: Taip, džiaugiamės tuo, kad prie šios edukacijos galime prisidėti ir patys. Jei anksčiau buvo itin gajus pirkimas „visam gyvenimui“, tai dabar žmonės racionaliau žiūri į nekilnojamojo turto įsigijimą – vertina, kad apsistos jame vieną iš savo gyvenimo etapų. Tačiau namo pirkėjai planuoja jame gyventi ilgiau nei buto pirkėjai, t. y. bent 10 metų. Lemia tai, kad individualus namas visuomet pareikalaus didesnių investicijų – tai aplinkos sutvarkymas, didesnės nuolatinės eksploatacinės išlaidos. Taip pat namas dažnu atveju ir ilgesnį laiką patenkina šeimos gyvenimo poreikius – turi didesnį plotą ir kambarių skaičių.

Ką patartumėte ieškantiems namo pirkimui?

D. Daujotaitė: Visų pirma tinkamai įsivertinti savo šiandieninį poreikį ir finansines galimybes.

Ne mažiau svarbu ir be romantikos pažvelgti į savo gyvenimo būdą – ar tikrai individualus namas jį atitiks. Namas nėra tik erdvė, kurioje gyveni, įprastai tai pareikalauja didesnio paties pirkėjo įsitraukimo ir daugiau laiko, pavyzdžiui, sniegui kasti ar vejos priežiūrai.

Dabar žmonės racionaliau žiūri į nekilnojamojo turto įsigijimą – vertina, kad apsistos jame vieną iš savo gyvenimo etapų. / Džiuginta DAUJOTAITĖ /

7

foruma

forumas

Irma NORKŪNIENĖ

Saulės modulių perdirbimas: kas laukia pasibaigus modulių eksploatavimo laikui?

Liaupsinami saulės moduliai ir

forumas / 1

jų teikiamos galimybės sutaupyti netruko išpopuliarėti. Šiandien žalioji energija prieinama

individualiems namams ir

daugiabučiams, komerciniams, gamybiniams ir kitų paskirčių

pastatams. Tačiau kaip bus, pasibaigus saulės modulių

„galiojimo laikui“ ir atsiradus perdirbimo poreikiui?

Kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, saulės moduliai perdirbami, o gautos medžiagos panaudojamos antrą kartą.

Andrius KARAZINAS UAB ,,Solet Technics“ direktorius

Mano supratimu, kol kas pirmiausia dar nelabai yra ką perdirbti. Lietuvoje šis poreikis tikrai bus, bet ne dabar. Visgi kalbant šia tema tikslinga remtis naujausiais tyrimais. O šie rodo, kad tas perdirbimas, pasirodo, visai pelningas. Tai jei iš tikrųjų taip, tuomet nėra jokio pagrindo skeptiškai žvelgti į perdirbimą.

Kartais pasigirsta teiginių, kad saulės moduliuose yra toksiškų medžiagų, tačiau šį klausimą geriau pakomentuotų chemikai. Šiandien saulės moduliai sėkmingai perdirbami, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Jie juos sumala į miltus, kiek žinau, perdirbtas medžiagas beria į asfaltą. Manau, jei ten būtų nuodingųjų medžiagų, tai jų perdirbtų antrą kartą nepanaudotų. Dar

8 2020 kovas

vienas niuansas – žmonės gali painioti tai, kad moduliai yra kelių technologijų. Pavyzdžiui, silicio kristalo pagrindu pagaminti – vieni populiariausių. Bet yra ir kita technologija, kuria pagaminti moduliai yra labiau vienalyčiai. Štai šiuose yra visokių dalykų. Jiems keliami tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, atsparumo ugniai, kad jie nesuplyštų, medžiagos nepatektų į aplinką, nes tikrai nuodingos. Bet pastarieji sudaro nedidelę dalį, vos kelis procentus, tad pritaikyti tai kalbant apie visus saulės modulius yra labai netikslinga.

Apibendrinant, mano manymu, saulės modulių perdirbimas nėra joks baubas, mat ES finansuoti tyrimai rodo kai ką kita – kone visi eksploatuoti netinkami saulės moduliai sėkmingai perdirbami.

forumas / 2

Kai kurių mokslininkų teigimu, šiandien fotovoltinių plokščių perdirbimas kainuoja daugiau nei ekonominė iš atliekų išgautų medžiagų vertė, todėl dauguma saulės baterijų atliekų patenka į sąvartynus.

Dalis saulės modulių gamintojų ir platintojų teigia, kad Lietuvai saulės modulių perdirbimas kol kas neaktualus, nes neva saulės elektrinių plėtra prasidėjo tik 2011 m., o jų naudingo eksploatavimo laikas trunka apie 20 metų. Vis dėlto, EPA žiniomis, pirmosios saulės modulių atliekos atliekų tvarkytojams buvo pradėtos vežti prieš keletą metų. Šias atliekas profesionaliai perdirbti galima kol kas tik už Lietuvos ribų.

Europoje esantys perdirbėjai saulės modulius perdirba keliais etapais: naudojamas pirminis rankinis apdorojimas, vėliau malimas, o tada elektromagnetinis ir optinis sumaltų atliekų rūšiavimas. Šiuo būdu jas efektyviausiai perdirba Vokietijoje, Prancūzijoje.

Dar vienas aspektas – perdirbimo kaina. Pagrindinė fotovoltinės įrangos sudedamoji dalis yra stiklas (75–90 proc.). Be to, tai yra užterštas stiklas, kuris, ekspertų teigimu, dažnai negali būti perdirbtas kaip įprastas stiklas. Dažniausiai pasitaikančios probleminės stiklo priemaišos yra plastikai, švinas, kadmis ir stibis. Metalai, kurie turi paklausą atliekų sektoriuje, sudaro tik 6–9 proc., todėl tokių modulių perdirbimas yra ekonomiškai nenaudingas perdirbimo procesas.

Saulės modulių sudėtyje dažniausiai yra švino, kadmio ir kitų aplinkai bei žmonių sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, kurių negalima pašalinti neskaidžius visos plokštės.

Tačiau dėl šių modulių atliekų toksiškumo jų nerekomenduojama šalinti sąvartynuose, nes tokiu atveju šios nuodingosios medžiagos išplaunamos į dirvožemį.

Pagal šiuo metu Europoje įvairiems gaminiams, pavyzdžiui, plastiko ar elektronikos produkcijai, taikomą gamintojų išplėstinės atsakomybės modelį už šiandien vadinamos „žaliosios energetikos“ galimas neigiamas pasekmes galėtų būti atsakingi gamintojai ir importuotojai. Jie turėtų prisiimti atsakomybę už fotovoltinių plokščių perdirbimą ar ilgalaikį saugojimą. Deja, apie kasdien augančią ir neišvengiamą šios energetikos atliekų problematiką kažkodėl – sąmoningai ar nesąmoningai – nutylima. O juk tokie ilgalaikiam naudojimui skirti problemiški gaminiai kelia daugiausia rūpesčių. Po 20 m., arba pasibaigus naudingo eksploatavimo laikotarpiui, tokios produkcijos gamintojų ir importuotojų ir pėdsakai gali būti atšalę.

Tokiais atvejais saulės modulių atliekų tvarkymo išlaidas turės padengti arba valstybė, arba mokesčių mokėtojai.

www.pixabay.com nuotr.

Linas IVANAUSKAS, Elektronikos platintojų asociacijos vadovas

9

objektas

Aplinkai draugiškas pabėgimo namelis

„Etno Hut“

10 2020 kovas

Aušra NARKELIŪNIENĖ

Neretai, ieškodami išsinuomoti būstą kitose šalyse, matome netikėtų pasiūlymų paviešėti įvairiuose neįprastuose namuose – tai ir moduliniai namai, namukai-statinės, būstai medyje, rūsyje, lofte ar kitose originaliose erdvėse. Apsistoję tokiame būste gauname dvigubą naudą – patenkiname savo smalsumą ir susipažįstame su originaliu gyvenimo būdu nestandartinėje erdvėje. Todėl nestandartinis būstas nuomai vis labiau populiarėja.

11

Maksimalus komfortas 14 kv. m plote eįprastą erdvę kitų šalių piliečiams ar įvairovės pasiilgusiems mūsų šalies gyventojams nutarė pasiūlyti ir architektė Ema Butrimavičiūtė, suprojektavusi nedidelį namelį vienoje vaizdingoje Vievio miestelio apylinkėje. „Tokio projekto idėja buvo kilusi jau prieš kelerius metus, stebint užsienio pavyzdžius spaudoje. Kaip architektei, visuomet atrodė įdomus iššūkis, kaip sudėti maksimalų funkcionalumą į minimalią formą ir dar padaryti tai gražiai.

Kelerius metus šis projektas gulėjo stalčiuje, kol atsirado galimybė jį įgyvendinti realybėje“, – sako pašnekovė. Projektuodama šį 14 kv. m namelį su dviem sandėliukais jo apačioje, architektė įsivaizdavo ir savo šeimos poreikius – tai nėra vien tik nuomai pritaikytas būstas.

N

Maža erdvė – daug funkcijų „Tai tarytum pabėgimo namelis, skirtas 1–2 žmonėms ir galbūt jų keturkojui draugui. Čia galima rašyti knygą, kurti muziką, užsiimti joga, skaityti ar tiesiog ilsinti akis, grožintis panorama. Visiems šiems užsiėmimams nereikia didelės erdvės, anaiptol, manau, kad namelio mažumas leidžia labiau susitelkti į save ir kas yra už jo sienų.“ Architektės teigimu, daugiausia namelį nuomoja jaunos poros, maždaug 25–35 metų.

Tačiau kartais pasitaiko ir vienišų svečių, kurie atvažiuoja padirbėti ar pailsėti. Namelį nuomoja ir nemažai užsieniečių, kurie keliaudami po Lietuvą renkasi apsistoti gamtos prieglobstyje. Kad būtų išpildyti įnoringiausių svečių poreikiai, originalios idėjos nepakanka – tenka nuolat investuoti į tobulinimą. Namelyje įrengti oro kondicionieriai, vandens filtrai, yra ir grilio zona lauke, nuolat tvarkoma aplinka.

Svečiams reikia privatumo Pasirūpinta ir namuko saugumu – kadangi jis yra namų valdos dalis, bendra sklypo teritorija aptverta, į ją negali patekti nekviesti prašalaičiai, laukiniai žvėrys ar atklydę kaimynų šunys. „Iš esmės didžioji dauguma svečių labai patenkinti ir sulaukiu puikių atsiliepimų. Žmonės labiausiai vertina namelio nuošalumą ir jo suteikiamą privatumą, kokybišką įrengimą ir visas priemones, užtikrinančias poilsį be rūpesčių“, – tvirtina projekto autorė. Namelis stovi sklype, kuris nutolęs apie 5 km nuo Vievio. Sklypas nėra matomas nuo pagrindinio kelio, iš šiaurinės pusės namelį gaubia medžiai, iš pietinės atsiveria nuostabi panorama. Privažiavimas patogus ir greitas – didžioji kelio dalis (iki Vievio) greitkeliu.

12 2020 kovas

13

Kuo mažiau įtakos aplinkai Projektuojant ir statant šį, kad ir nedidelį objektą buvo atsižvelgta į šiuolaikines tvarumo idėjas. Projektuojant ir statant gamtinėje aplinkoje svarbu ne tik atsiveriantys pro langus ar iš terasos panoraminiai vaizdai, bet ir tai, kad statybos metu ir vėliau eksploatuojant pastatas turėtų kuo mažiau įtakos aplinkai. Statant namelį buvo panaudotos kai kurios, Lietuvoje dar nelabai paplitusios medžiagos ir statybos būdai. Sienų, grindų ir stogo konstrukcija yra suręsta iš SIP skydų.

Tai tokia statybinė medžiaga, kuri leidžia užtikrinti namelio sandarumą, taip pat stipriai pagreitinti surinkimo procesą. Visas namelio karkasas su pamatais buvo surinktas per 4 dienas. „Pamatai yra sraigtiniai, t. y. metaliniai poliai, įsukami rankomis. Taip daromas minimalus

poveikis aplinkai – kitaip nei betonuojant. Išorės apdailai panaudotos fibrocementinės dailylentės. Priešingai nei medžio lentomis, šiomis nereikės rūpintis ir perdažinėti apie 50 metų“, – sako architektė. Namui šildyti pritaikytas šilumos oro-oro siurblys, papildomos šilumos ir jaukumo suteikia nedidelė krosnelė. Vanduo išgaunamas iš gręžinio, nuotekos patenka į valymo įrenginį.

Modernaus kaimo nuotaika Pabėgimo namelio interjerą ir eksterjerą vienija architektūrinės raiškos paprastumas. Tiek iš išorės, tiek ir viduje gana modernus minimalistinis namelis nesunkiai įsilieja į gamtos kontekstą, nekonkuruodamas su juo.

Kurdama interjerą, architektė siekė perteikti modernaus kaimo nuotaiką, naudojo natūralių

šiltų spalvų, jaukių faktūrų medžiagas – baltai dažytas dailylentes, lino faktūros baldines plokštes, šakotų medinių grindų vaizdinį. Siekdama išlaikyti vizualinį lengvumą ir modernumą, architektė vengė lietuviško tautinio tamsiai rusvo, perteklinio natūralaus medžio interjero. Užmiesčio nuotaikos ir autentiškos dvasios jam suteikia bei minimalistines erdves pagyvina tautodailės darbai: drožinėta verpstė, lininis lovos užtiesalas ir paveikslai, jaunystėje piešti tėčio architekto.

14 2020 kovas

Architektė E. Butrimavičiūtė namelio „Etno Hut“ statybos darbus patikėjo UAB „Trustus“, valdančiai modulinių namų „Portable“ gamybą.

Gyvenamųjų erdvių kūrimas naudojant modulinius namus – ne naujiena. Modulinių pastatų pritaikymas gyvenimui, poilsiui ar darbui vis labiau populiarėja. Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi šį modernų statybos būdą, projektuodami sodybas ar vasarnamius. Šis metodas leidžia sumažinti statybos sąnaudas, racionaliai panaudoti laiką, pastatyti pastatą greičiau ir kokybiškai.

Pavyzdžiui, būtent namelio „Etno Hut“ karkasas su pamatais buvo surinktas vos per 4 dienas.

„Iš modulių galima sukurti reikalingo dydžio ir suplanavimo pastatus, juos plėsti, rekonstruoti.

Mobilumas puikiai tinka pritaikant tokius modulius labai įvairiose srityse: tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Moduliai pritaikomi sandėliavimui, lengvai gali tapti dirbtuvėmis, kilnojamuoju namuku, kavine, biuru, vasarnamiu ar net baseinu“, – sako Algirdas Žala, „Portable“ įkūrėjas.

Moduliniuose pastatuose gali būti įrengiami įvairūs šildymo, inžinerinių komunikacijų sprendimai pagal kliento poreikius ir norus. Kaip naujovę rinkoje „Portable“ siūlo nuotekų sistemą įrengti pristatant valymo įrenginį prie pastato, neįkasant

jo į gruntą. Kliento pageidavimu moduliniai kilnojamieji namai gali atitikti net A+ klasės energinį efektyvumą. Taip pat yra didelių galimybių tiek išorės, tiek vidaus apdailos sprendimams.

Daugiau informacijos: Algirdas ŽALA – „Portable“ įkūrėjas Tel. +370 680 21 321 www.portable.lt

15

tendencijos

Pernai NT rinka skaičiavo rekordus. Ko laukti šiemet?

Praėję metai nekilnojamojo turto (NT) rinkai buvo iš tiesų įspūdingi. Daugelyje Vilija MAČIULSKYTĖ

NT segmentų skaičiuojami rekordiniai pardavimai. 2020 m. pradžia pagreičio nemažina, priešingai – dviejų pirmųjų mėnesių NT pardavimai viršija lūkesčius.

Tad ar metų pabaigoje vėl bus parduota rekordiškai daug?

Ką NT rinkai atneš šie metai? ietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus teigimu, atsakyti, ar šie metai bus geresni už praėjusiuosius, sunku. „Tikėtina, kad jie nebus blogesni, o tai būtų labai gerai. Žinoma, įvairūs išoriniai veiksniai gali turėti neigiamos įtakos, pavyzdžiui, Turkijos ir Rusijos konfliktas, kuris gali peraugti į karinius veiksmus“, – sako M. Statulevičius.

L

16 2020 kovas

Anot specialisto, NT rinka tikrai gali būti neprastesnė, o vertinti, ar ji bus geresnė, reikėtų atsargiai. „Šiuo metu parduodamo ir perkamo NT skaičius yra tvarus. Galbūt netgi daugiau parduodama, nei statoma, todėl mažėja neparduodamų butų „sandėlis“. Visa tai prisideda prie rinkos sveikatos, todėl tokio nusistovėjusio tempo nereikėtų spartinti“, – tvirtina M. Statulevičius.

Deja, pastaruoju metu optimistinėmis prognozėmis tikėti sunku, nes negalime ignoruoti vis daugiau nerimo keliančių susirgimų,

užsikrėtus koronavirusu. Ar verta jo baimintis ir kaip jis gali paveikti NT rinką? Pasak specialisto, šiuo metu koronaviruso poveikis minimalus. „Nėra fiksuojama, kad virusas kaip nors veiktų pirkėją. Jis neatideda planų pirkti būstą.

Tačiau koronavirusas gali paveikti komercinio NT rinką, ypač viešbučių verslą. Jau dabar matome, kad stabdomi skrydžiai į tam tikras šalis, be to, žmonės bijo užsikrėsti, todėl vengia viešų vietų. Tad jeigu jie nekeliaus, neis į parduotuves, apgyvendinimo ir prekybos verslas gali turėti sunkumų“, – atkreipia dėmesį specialistas.

Pirkėjas vis daugiau domisi energetinėmis klasėmis, nori sutaupyti, todėl renkasi būstą su moderniomis šildymo ar elektros sistemomis. / Mindaugas STATULEVIČIUS /

Vis tik, anot M. Statulevičiaus, šiuo metu pastebima, kad žmonės yra budrūs ir atsakingi, panikos nesijaučia, butus perka taip, kaip buvo suplanavę. NT vystytojai šių metų sausio ir vasario mėnesiais fiksuoja rekordinius pardavimus, didesnius nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Didėja ir kaina, ir kokybė Pasak specialisto, kainų dinamika išliks panaši, nes jų augimą riboja konkurencija. „Tačiau kiekvienais metais butai vidutiniškai brangsta 5–7 procentais. Tikėtina, kad tiek jie brangs ir šiemet. Didėjančias kainas taip pat lemia augančios sąnaudos. Auga statybos darbų, statybinių medžiagų kainos, didėja ir energetiniai reikalavimai“, – teigia M. Statulevičius.

Taip pat, specialisto tvirtinimu, daugėja visiškai įrengtų butų, tai natūraliai iškelia kainą. Visiškai įrengto buto kvadratinis metras yra 200–400 eurų brangesnis nei buto tik su daline apdaila. „Pirkėjas vis daugiau domisi energetinėmis klasėmis, nori sutaupyti, todėl renkasi būstą su moderniomis šildymo ar elektros sistemomis. Tokie sprendimai susiję su ekologija, tačiau vis tik pirmiausia pirkėjas galvoja apie taupymą.

Pastebime, kad būstą perka vis jaunesni žmonės, jiems ekologija jau tampa gyvenimo būdu. Jie renkasi važinėti elektromobiliais arba elektriniais paspirtukais, todėl svarbu, kad name būtų jiems skirtos krovimo stotelės ir aikštelės.

Taip pat jie domisi inovacijomis, todėl nori išmanaus namo valdymo, kuris papildomai taupo elektros ir šildymo išteklius“, – pirkėjų norus atskleidžia M. Statulevičius.

Anot specialisto, natūralu, kad statybinės medžiagos tampa vis modernesnės ir ekologiškesnės. Mažiau naudojama taršių medžiagų, o daugiau perdirbamų. Taip pat didėja reikalavimai statybos darbų kokybei. „Žmonės sutinka mokėti daugiau, nes žino, kad prisideda prie aplinkosaugos. Be to, jie sutaupo“, – sako M. Statulevičius.

Kokioje erdvėje žmonės nori dirbti?

Specialisto teigimu, šiuo metu užsienyje vis labiau populiarėja statyti biurų pastatus iš medinių konstrukcijų. Tikėtina, kad tokio pobūdžio statyba netrukus taps populiari ir Lietuvoje. Bus statoma daugiau ir medinių gyvenamųjų pastatų. „Iš klijuotosios medienos statomi daugiaaukščiai pastatai yra tvaresni. Be to, medienos Lietuvoje turime tikrai nemažai“, – atkreipia dėmesį M. Statulevičius.

Kalbant apie biurų rinką, pasak specialisto, potencialo tikrai yra daug. Biurus nuomojasi vis daugiau tarptautinių įmonių, kurios ateina į Lietuvą. Ko gero, jau visi bankai persikraustė į naujas patalpas. Taip pat yra įmonių, kurios plečiasi ir ieško naujų patalpų. Be to, moderni ir patogi darbo aplinka motyvuoja jau esamus ir padeda pritraukti naujų darbuotojų. „Komercinio NT potencialas Vilniuje yra didžiulis. Šiuo metu paklausa viršija pasiūlą. Ypač populiarūs Vilniaus centre esantys biurai. Kaune situacija kitokia, čia daugiau yra neišnuomotų biurų, todėl nereikia skubėti statyti naujų. Ši biurų vystytojams palanki situacija siejasi su bendra gera Lietuvos ekonomine padėtimi. Jeigu Lietuva ir toliau galės pasiūlyti tarptautinėms įmonėms produktyvius ir konkurencingus darbuotojus, naujų įmonių ir kartu biurų paklausa tiks augs“, – teigia M. Statulevičius.

Dar specialistas mato galimybių viešbučių, konferencijų centrų ir prekybinio ploto plėtrai.

Kaip ir gyvenamojo būsto, taip ir biurų valdytojams svarbu taupyti energetinius ir erdvės išteklius. „Vis daugiau žmonių nori dirbti iš namų, todėl darbdaviams reikia pagalvoti, ar tikrai visiems darbuotojams reikalinga darbo vieta. Šiandien dažnai darbuotojai rotuojasi, todėl nereikia užsisakyti per daug ploto, kuris bus nenaudojamas, geriau jį išnaudoti pramogų, poilsio erdvėms ar vaikų priežiūros kambariui. Tai darbuotojams yra aktualu ir svarbu“, – pataria M. Statulevičius.

Kur gyventi – centre ar užmiestyje? „Kotedžų ir namų parduodama perpus mažiau nei butų. Tačiau jų populiarumas auga. Žmonės ima dažniau dirbti iš namų, todėl nori daugiau laiko praleisti su šeima užmiestyje“, – pažymi specialistas.

Taip pat, pasak M. Statulevičiaus, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, žmonės nebebijo kraustytis. Išvykti gyventi už miesto ar vėl į jį sugrįžti. „Kaune ir Klaipėdoje jau nuo seno namų ir kotedžų parduodama daugiau negu Vilniuje. Taip yra todėl, kad mažesniuose miestuose mažiau transporto spūsčių. Be to, anksčiau buvo mažesnis naujų butų pasirinkimas. Dabar jau pirkėjai turi iš ko rinktis, anksčiau to nebuvo“, – teigia specialistas.

17

objektas

Istoriniai molio apdailos atgarsiai 18  2020 kovas

Norbert Tukaj nuotr.

Indrė VOZGIRDAITĖ

Vilniaus priemiestyje iškilęs gyvenamasis namas, kurio fasadus ir stogą dengia raudonos molio čerpės, žvilgsnį patraukia nestandartiniais sprendiniais: kitaip panaudota apdailos medžiaga ir susmulkintais tūriais. Projekto architektas Dmitrijus Kudinas pabrėžia, kad molio čerpių panaudojimas sugrąžina į Vilniaus praeitį, o suskaidyti tūriai geriau reflektuoja padriką aplinką.

19

objektas

Pirmo aukšto planas.

Istorinė čerpių medžiaga Kudino nuomone, projektuojant standartinės apimties lietuviškus statinius, pasirinkta medžio karkaso konstrukcija puikiai tarnauja ir leidžia greičiau įgyvendinti statybos procesus. Tai ypač tinka šiuolaikiniam namui, turinčiam atitikti ne tik vizualinius, estetinius, bet ir ekologinius standartus. Ir tik esant išskirtiniams architektūriniams sprendiniams, architektas rekomenduotų rinktis kitas, monolitines ar metalines, konstrukcijas.

Architektas pabrėžia, kad iš pirmo žvilgsnio nestandartiškai atrodanti, fasadams ir stogui panaudota raudono molio čerpių apdaila iš tiesų yra istorinė, nuo seno naudota Vilniaus krašte. Toks istorinės medžiagos perkėlimas į šiuolaikinę statybą architektų komandai pasirodė priimtinas ir įdomus. Vis tik šiuolaikinis namas neišvengiamai turįs būti konstruojamas pagal dabartinius gyvenimo kokybės standartus, todėl jo išraiška negali būti tokia pati kaip senų namų.

Vientisumo pojūčiui ir stipresniam efektui sukurti

D.

Nestandartiškai atrodanti, fasadams ir stogui panaudota raudono molio čerpių apdaila iš tiesų yra istorinė, nuo seno būdinga Vilniaus kraštui.

architektai nusprendė tą pačią čerpių medžiagą panaudoti ir stogui, ir fasadui. „Ieškojome sprendimo, kuris būtų tinkamas aplinkai ir kartu leistų namui išsiskirti iš įvairaus, nevienalyčio konteksto“, – sakė D. Kudinas.

Architektas atkreipė dėmesį, kad pasiūlymą namo apdailai panaudoti čerpes šeimininkai lengvai priėmė, tačiau kurį laiką su jais diskutavę dėl čerpių spalvos. Užsakovai svarstė rinktis tamsiai pilką, tačiau architektai laikėsi pozicijos panaudoti šiltesnį atspalvį, nes jis labiau tiktų margoje aplinkoje. „Molis turi savo savybių, skirtingame apšvietime jis keičiasi: kartais atrodo labai šiltas, kartais gerokai šaltesnis“, – teigė pašnekovas. Molio čerpės idealiai atitiko užsakovo pageidavimą turėti patvarų namą: apdailą prisireikus nesunku pataisyti, pakanka pakeisti vos keletą čerpių. Pasak architekto, molio čerpių ekologiškumas, patvarumas, ilgaamžiškumas lemia, kad sprendimas jas panaudoti apdailai tampa vis populiaresnis. Tačiau jų nevertėtų lyginti su pigiausiomis medžiagomis, nes tai jau savaime brangesnė medžiaga, skirta aukštesnės klasės sprendimams.

Projekto autoriai architektai Dmitrijus Kudinas, Laura Malcaitė, Rūta Kazėnaitė, Jurgis Blažinskas (studija „INBLUM“).

20 2020 kovas

Norbert Tukaj nuotr.

Terasa orientuota ne į aplinką, o į namo vidų, sukuriant intymesnę erdvę, tarsi užuovėją nuo aplinkinio pasaulio.

21

Norbert Tukaj nuotr.

objektas

Fragmentiškai aplinkai atspindėti D. Kudino teigimu, Vilniaus priemiesčių aplinka yra labai mišri, be aiškaus charakterio, joje gausu medžiagų, spalvų, architektūrinių stilių nuotrupų, todėl vaizdas vis dar ganėtinai liūdnas.

Tai esą stipriai skiriasi nuo daugelio Vakarų šalių priemiesčių, kuriems būdingas vientisumas.

Todėl naująjį statinį projekto autoriai norėjo ir išskirti iš margos aplinkos, ir kartu ją bent šiek tiek reflektuoti. Apsispręsta pastatą suskaidyti į keletą smulkesnių tūrių, supančių vidinę terasą ir sujungtų jungiamojo korpuso, kad jie geriau atspindėtų fragmentišką aplinką, pabrėžtų

Antro aukšto planas.

22 22 2020 2020kovas kovas

Vientisumo pojūčiui sukurti architektai nusprendė tą pačią čerpių medžiagą panaudoti ir stogui, ir fasadui.

23

Norbert Tukaj nuotr.

objektas

Namo viduje lauko medžiagos atspindėtos spalviškai.

sodybos tipo užstatymo charakteristiką. Be to, nuo svetainės ir garažo atskirtas gyvenamasis korpusas sukuria patogesnę gyvenimo kokybę.

Architektas linkęs manyti, kad, susmulkinus tūrius, ženklesni šilumos nuostoliai negresia – juk šiuolaikinių namų atitvaroms taikomi labai aukšti reikalavimai. Jis pažymi, kad pagal šilumos parametrus ideali namo forma būtų sfera, tačiau tokiame name vargu ar būtų patogu gyventi. Be to, šiuolaikinis žmogus vis tiek ieškos sprendinių, atnešančių didesnę pridėtinę vertę.

Dar vienas motyvas, paskatinęs suskaidyti tūrius, – terasa, kurią norėta orientuoti ne į kaimynų sklypus ar tvoras, o į namo vidų, sukuriant intymesnę erdvę, tarsi užuovėją nuo aplinkinio pasaulio. Kiekviena vieta padiktuoja savo sprendimą, taip buvę ir šiuo atveju. Sklypas nedidelis, aplinka nesiūlė įspūdingo reginio, todėl

24 24 2020 2020kovas kovas

atvira terasa vargu ar būtų pasiteisinusi. Be to, iš visų pusių prapučiama terasa mūsų klimato sąlygomis nėra tinkama, nes jos eksploatacijos laikas būtų pernelyg trumpas.

Funkcinis namas D. Kudinas akcentuoja, kad, esant tinkamoms sąlygoms, geriausia būtų statyti vieno aukšto namą, nes judėti viename lygyje visada yra lengviau. Tačiau mažam sklypui toks sumanymas netinka. Todėl buvo suprojektuotas antrasis gyvenamojo tūrio aukštas, paskirtas vaikų zonai.

Kituose dviejuose tūriuose atsirado garažas ir bendra svetainės bei virtuvės erdvė. Architekto nuomone, toks gyvenamosios zonos atskyrimas nuo svetainės ypač pasiteisina, jei namuose dažnai yra svečių arba tėvai užsiėmę kitomis

veiklomis – vaikai turi savo ramią, nuošalesnę zoną, taigi vieni kitiems netrukdo.

Jungiamojo tūrio apdailai ir terasoms architektai panaudojo neapdoroto maumedžio lentas, kaip užuominą, kad namas pastatytas iš medžio. Terasa pusiau dengta, kad pernelyg neužtamsintų svetainės langų, atsiveriančių į terasą. Namo viduje lauko medžiagos atspindėtos spalviškai. Interjere dominuojantys medžio motyvai – medinės grindys, medžio apdaila vonios kambariuose, – išlaiko sąsają su medine lauko terasa. Interjero charakterį pabrėžia ir lengvumo priduoda minimalistiniai svetainės erdvės šviestuvai. Name gausu langų, taigi buvo svarbu optimaliai išspręsti jų funkciją – tam padėjo automatinės langų sistemos. Architektas pabrėžia, kad tai – funkcinis namas, kuriame sąmoningai atsisakyta dekoro, nereikalingų elementų.

Daici Ano nuotr.

Kitokie fasadai Jau, atrodytų, pripratome prie minties, kad visai nebūtina namo apkalti Aneta VAITKIENĖ

dailylentėmis ar tinkuoti. Ieškodami individualumo ir išskirtinumo, dizaineriai ir architektai pažvelgia į pastatą iš visiškai naujo rakurso. Tarkim, nukreipia akis aukštyn ir randa panaudojimą stogo dangai. Arba tolyn, į ateitį – ten, kur karaliauja išmaniosios technologijos ir futuristiniai sprendimai.

Skalūnas: namas kaip uola

tamsius žemės atspalvius. „Ir savotiškai minkš-

er fasadą žemyn nubėgusia stogo danga akis traukia bendrovės „Studija Archispektras“ 2017 m. projektuotas „U“ namas Kulautuvoje, Kauno rajone.

Kaip leidiniui papasakojo bendrovės architektas Evaldas Žurkus, savininkai, dar tik pradėję bendravimą su architektų studija dėl namo projekto, jau buvo numatę namo artumo gamtai koncepciją. Dengti fasadą ta pačia medžiaga kaip ir stogą, kad sustiprėtų pastato vientisumo pojūtis, pasirodė labai gera idėja, ir iš keraminių čerpių bei skalūno buvo išrinktas pastarasis – šiek tiek egzotiškas, lakoniškas, natūraliai atkartojantis

tas, – pridūrė architektas, – mat, kad ir koks akmuo atrodytų griežtas ir kietas, skalūno apdorojimo specifika yra tokia, kad jis neturi idealaus dirbtinių medžiagų briaunų griežtumo.“ Skalūnas jo išgavimo vietose (dažniausiai Ispanijoje, Velse ar Vokietijoje) apdorojamas taip, kad plokštelės ir jų briaunos būna šiek tiek nelygios.

Tai sušvelnina apdailos plokštelių geometriją ir suteikia joms papildomos harmonijos su gamta.

Harmonija užsikrečia ir visas namas. Viena vertus, tokią gamtinę medžiagą kaip akmuo apdailai dažniausiai pasirenka tie namų savininkai, kurie ir šiaip jau būna linkę į natūralumą. Gamtos prieglobstyje įsikūrusio „U“ namo savininkai – ne išimtis. Tamsios skalūno čerpelės savo

P

26 2020 kovas

smulkumu puikiai dera prie medžių lapijos ir tarsi pasikviečia gamtą į kiemą, o jau iš ten, su šeimininkų leidimu, – ir į namus. Namų interjerą jie taip pat įsirengė artimą gamtai: architekto E. Žurkaus pasakojimu, savininkai drąsiai išbandė save plūktomis molio grindimis, natūraliomis interjero medžiagomis ir bendru polinkiu į skandinaviškąjį minimalizmą.

Didžiausias akmeninės dangos pranašumas, be jokios abejonės, kaip tik ir slypi tame niekada nepabostančiame ryšyje su gamta. Be to, akmuo vertingas tuo, kad jis... nespės išeiti iš mados!

Skalūnas vertinamas ne tik dėl savo ilgos eksploatacijos ir tvirtumo, bet ir dėl to, kad labai ilgai išlaiko savo nepakitusį vaizdą: po dešimties, dvidešimties ar šimto metų atrodo lygiai taip pat

architektūra

gražiai kaip ir sumontavimo dieną. Tarkim, Šiaurės Velse, skalūno gimtinėje, esančios Šv. Asafo (angl. St. Asaph) katedros stogas uždengtas skalūno plytelėmis prieš daugiau kaip keturis šimtus metų. Ir... nepakitęs lieka iki šiol. Žinoma, yra ir šiokių tokių niuansų, kuriuos renkantis skalūną kaip apdailos medžiagą tiesiog būtina apsvarstyti. Pirmiausia jis, kaip ir nusako jo pavadinimas, išties lengvai skyla. Dėl to tampa be galo svarbu kokybiškas montavimas.

Skalūno plokšteles gręžti reikia labai atsargiai, o užvis geriausia montuoti jas specializuotomis tvirtinimo sistemomis. Tinkamas įrengimas yra labai svarbus tokios dangos ilgaamžiškumui, tad jį verta patikėti profesionalams, turintiems patirties montuojant tokią apdailą.

„Studija Archispektras“ nuotr.

Tamsios skalūno čerpelės savo smulkumu puikiai dera prie medžių lapijos ir tarsi pasikviečia gamtą į kiemą, o jau iš ten, su šeimininkų leidimu, – ir į namus.

27

Andriaus Stepankevičiaus nuotr.

architektūra

Medinės skiedros – ne tik mediniams namams Medinės skiedros arba malksnos – istorinė stogų danga, kažkada paplitusi visoje žemėje, kur tik būdavo miškų. Dabar tai palyginti egzotiška medžiaga, nusileidžianti klasikinėms čerpėms degumu ir atsparumu drėgmei (nors, kita vertus, kedro mediena jai yra labai atspari), tačiau sėkmingai konkuruojanti su įprasta mums medine fasadų apdaila. Šiuolaikinėje statyboje sėkmingiausiai naudojamos raudonojo Kanados kedro, maumedžio, drebulės arba ąžuolo malksnos – šios medienos rūšys yra ilgaamžės, atsparios aplinkos poveikiui, kenkėjams ir puviniui. Be to, ir pati mediena yra išraiškingo piešinio. Stabiliausias iš jų – kedras: jis nesikraipo, nesiriečia, nenusėda ir nesusitraukia. „Be to, leidiniui pasakojo kedro medieną tiekiančios bendrovės techniniai konsultantai, jame gausu eterinių aliejų, dėl to kedrinių fasadų

nepuola vabzdžiai ir kiti kenkėjai. O ir mūsų pačių sveikatai bei imunitetui jie turi teigiamos įtakos.“ Pasak šių specialistų, neapdorotų, niekuo nedengtų kedro skiedrų gyvavimo trukmė – apie 25–30 metų. Kas 5–7 metus padengiant fasadą medienos apsaugos priemonėmis, skiedrų gyvavimo laiką galima padidinti dar bent 15 proc., o impregnavus jas gamykloje – prailginti dvigubai.

Tiesa, pačių skiedrelių pagaminimo būdas taip pat turi įtakos ilgaamžiškumui: ilgiau gyvuoja ne pjautinės, o skeltinės skiedros. Mat, skeliant jas išilgai pluošto, ilgiau išlieka natūralios gerosios medienos savybės.

Konstrukcijoms skiedros ypatingų reikalavimų neturi: dėl mažo svorio jas galima ir transportuoti nenaudojant sunkiasvorės įrangos, ir montuoti ant kone visų konstrukcijų. Tiesa, dažniausiai visgi tokia fasadų apdaila pasirenkama medinėms karkasinėms konstrukcijoms, ir dažniausiai tai daro dizaineriai ar užsakovai, linkę vertinti natūralumą ir buvimą arčiau gamtos. Tad, nors medienos skiedrų apdaila ir nedaro tiesioginės įtakos interjero dizainui, labai dažnai galima pastebėti tendenciją ir viduje naudoti natūralias medžiagas bei gamtinius atspalvius.

Skylėto metalo karalystės Nerūdijantysis plienas, aliuminis ir varis. Tai trys fasadų apdailai labiausiai naudojami metalai. Jų panaudojimo principas taip pat nužiūrėtas nuo stogų dangų, tik šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę aklino metalo lakštus paversti į grakščius, permatomus meno kūrinius. Aliuminis populiarus dėl savo natūralaus atsparumo korozijai (nors, laikui bėgant, ir jis pasidengia savotiška

patina – oksidų plėvele), o plienas – dėl didesnio tvirtumo ir mažesnių deformacijų. Lengvumo ir permatomumo jiems suteikia perforacija, kiaurymėmis išpiešianti metaliniuose paviršiuose ištisus paveikslus.

Vienas iš tokių perforuotu metalu apdailintų pastatų prieš septynerius metus įsikūrė Australijoje, kur paprastas 1900-ųjų darbininkų šeimos kotedžas buvo renovuotas į praktišką modernios šeimos gyvenamąją vietą. Geltonas viršutinio aukšto kubas buvo uždengtas baltu perforuoto plieno ekranu. Laidus šviesai ir išmargintas sudėtingu kiaurymių raštu, jis tarnauja iškart keliems tikslams: kaitriomis Australijos vasaros dienomis uždengia fasadą šešėliu nuo tiesioginių saulės spindulių, kartu praleisdamas į vidų šviesą ir gryną orą. Iš už jo, liekant nematomam, galima saugiai stebėti visą gatvę. Ir, be jokios abejonės, tokia apdaila suteikia pastatui nepakartojamo išskirtinumo.

Dar vienas panašus pastatas – garsaus prekių ženklo „Louis Vuitton“ pagrindinis prekybos centras Tokijuje. Studijos „Aoki Jun and Associates“ dizaineriai pakeitė jo išorinį fasadą visiškai originalia aliuminio lakštų, padengtų fotopolimeriniais dažais, apdaila. Fasadai papuošti įžymiuoju logotipu, kuris taip pat perforuotas ir pačiame metale. Šį projektą iš kitų išskiria dimensiškumas: fasado apdaila nėra plokščia, metalo plokštės išgaubtos ir tūrinės, jos užeina viena ant kitos ir šitaip sukuria įspūdingą šviesos ir šešėlių žaismą. Ypač naktį, kai visas fasadas būna papildomai apšviečiamas.

Apie varines fasadų dangas kalbama, kad jos pasirenkamos ten, kur reikia ilgaamžiškumo, patvarumo, estetiškumo ir savotiško „techniškumo“. Su laiku varis pasidengia melsvai žalsvo atspalvio patina – oksidų plėvele, suteikiančia jam dar daugiau dekoratyvumo ir kartu apsaugančia nuo atmosferos poveikio. Tad tie, kurių pasirinkimas apsistoja ties šiuo pusbrangiu metalu, tarsi iškart įgyja du fasadus, kurių antrasis laikui bėgant visiškai pakeičia pirmąjį ir suteikia pastatui naujos estetikos.

Kaip tik varį pasirinko architektų biuro „INDIA“ kūrėjai Ventspilio „Pavernos“ bibliotekos projektui. Perforuoto metalo lakštuose išgraviruoti Krišjanio Baruono, vadinamo Latvijos dainų tėvu, dainų žodžiai. Iš viso 2009 m. baigtą statyti pastatą dengia 600 skirtingų vario lakštų.

Daici Ano nuotr.

Tūriniai aliuminio elementai ir priderintas apšvietimas tamsoje sukuria įspūdingą piešinį.

28 2020 kovas

Specifinis, greitai populiarėjantis produktas – rūdintas, vadinamasis korteninis, plienas. Žinoma, su laiku rūdžių sluoksniu pasidengia bet kuris plienas, tačiau antrojoje praėjusio amžiaus pusėje atsirado būdas šį procesą kontroliuoti. Tai pasiekiama į gaminamą plieną įmaišant šiek tiek chromo, vario ir nikelio, o į tam tikrą plieno rūšį – ir fosforo. Štai pastarasis, apdorotas specialiu tirpalu „Rust Brown“ ir veikiamas atmosferos, pasidengia specifiniu rūdims būdingo atspalvio oksidų sluoksniu – patina. Ji yra labai tanki, beveik nelaidi deguoniui, visiškai sandari, todėl ilgaamžė. Atrodydama kaip rūdys, iš tikro ji stabdo korozijos procesą, todėl, laikui bėgant, apsauginis plieno sluoksnis nė kiek neplonėja. Dėl tokių išskirtinių techninių ir estetinių savybių rūdintą plieną labai mėgsta architektai. Rūdis jie vertina kaip natūralų gamtos procesą, vizualiai tinkantį ir prie medienos, ir prie betono, metalo ar stiklo. Natūrali patina gerai dera su gamta, be to, fasado plokštės paviršius šiek tiek keičia spalvą, nelygu orų sąlygos: palijus jis vienokio atspalvio, išdžiūvęs ir šviečiant saulei – kitokio. Tokie fasadai tampa išraiškingesni, labiau pabrėžia gamtos ir architektūros dermę. O pagal kruopštų projektą išperforuotomis kiaurymėmis įgavę nepakartojamų raštų, paverčia pastatą tikru meno kūriniu.

Pluoštinis cementas: didžiulės galimybės Sakysite, nuobodu? Na taip, fasadų apdailai skirtos patvarios ir santūrios pluoštinio cemento dailylentės gali pasirodyti nevertos dizainerio dėmesio, nors, kaip medžiaga, pats pluoštinis cementas yra labai dėkingas. Paprastas medžio celiuliozės, smėlio, cemento ir vandens mišinys, gamykloje presuojamas ir apdorojamas termiškai, yra viena ekologiškiausių ir tvirčiausių statybinių medžiagų. Formuojant jam galima suteikti reljefą, primenantį medieną ar akmenį.

Statytojai pluoštinį cementą vertina dėl jo kompozicinių, šilumos ir garso izoliacijos savy-

Ansis Starks nuotr.

Rūdys – pageidaujamas svečias

Kaip tik taip pasielgė dizaino grupė „Creative Instincts“ iš Indijos. Pirmenybę jie teikia kaip tik meniškai išraižytoms sienų plokštėms iš fibrocemento ar granito, naudojamoms ne tik pastatų viduje, bet ir išorėje. Apdailoje persipynę abstraktūs, augaliniai ir religiniai motyvai.

O kompanijos „CORE Architects“ architektai šiek tiek santūresnio dizaino pluoštinio cemento plokštes, išfrezuotas kiaurymėmis, panaudojo vilos Algarvės pakrantėje (Portugalija) projektui.

Per tradicijas ir šiandieną – į ateitį Tradicinės statybos ir apdailos medžiagos – metalas, medis, akmuo ir stiklas – regis, niekuomet nepraras savo aktualumo ir visuomet bus paklusniu vašku kūrėjų rankose. Ateityje, kai

pastatų rinką užvaldys išmanieji namai, kuriuose net fasadų apdaila galės atlikti tam tikrą dalį intelektualiųjų funkcijų, tikėtina, natūralių tradicinių medžiagų panaudojimas gali sumažėti.

Jau ir dabar kuriami fasadai, kurie patys atsivėsina ar modifikuojasi, atsiliepdami į patenkančių ant jų saulės spindulių kiekį. Jau dabar gaminamas toks fasadų stiklas, kuris, be savo tiesioginės funkcijos praleisti saulės šviesą į patalpas, dalį jos dar paverčia elektros energija.

O 2011 m. Vokietijoje sukurtas fasadas su titano dioksidu, gryninantis esantį aplink jį orą. Sprendimų daugybė, ir vis daugiau juose panaudojama neįprastų medžiagų neįprastais mums deriniais. Tačiau tradicijos nemiršta taip greitai, ir kokia jų dalis išliks dizainerių mintyse ateityje – tą galbūt pamatysime dar mes, o galbūt jau tik mūsų vaikai ar vaikaičiai.

Alexander Bogorodskiy nuotr.

bių. O dizaineriai – dėl išraiškos galimybių ir apdorojimo lengvumo. Pluoštinį cementą lengva pjauti, gręžti ir frezuoti. Iš jo galima išgauti bet kokio dydžio fragmentus, sukurti ornamentą ar net tikrą meno kūrinį.

Fasado perforacija vizualiai palengvina konstrukciją, tačiau išlieka privatumo ir saugumo pojūtis.

29

Bituminės čerpės – ir stogams, ir fasadams Bendrovė „Mida LT“ džiaugiasi galinti supažindinti Lietuvos rinką su nauju bituminės stogo dangos produktu – trisluoksnių čerpių serija „Atlantic“, dizainu primenančia senųjų Europos miestų stogus. Tik pasirodžiusi rinkoje, ji kone iškart tapo labai paklausi Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir kitose šalyse – ten, kur vertinama klasikinė estetika ir šiuolaikinė kokybė.

Įkvėpta saulėtų senamiesčių izaineriai sukūrė šią dangą, siekdami įkūnyti istorinių Pietų Europos miestų čerpėmis dengtų stogų raštus. Dvi kolekcijos spalvos – „Madeira“ ir „Tenerife“ – primena nepakartojamos šių Atlanto vandenyne esančių salų

D

30 2020 kovas

gamtos ir tradicinei architektūrai naudojamų medžiagų atspalvius.

Bituminės čerpės „Atlantic“ savo forma atkartoja klasikines „bebro uodegas“ – keramines apvalintais galais čerpes, neprarandančias populiarumo visoje Europoje, kur jos tradiciškai naudojamos per šimtmečius. Bituminės čerpių juostos padengiamos kelių giminingų tonų spalvos bazalto pabarstu,

suteikiančiu stogo dangai papildomo vizualinio reljefiškumo. Toks stogas niekada neatrodys nuobodžiai.

Gimininga šiai serijai yra „Continent“ – tokių pačių išskirtinių fizikinių ir eksploatacinių savybių, tik stačiakampės formos bituminės stogo dangos. Šios bituminės čerpės yra keturių atspalvių, pavadintų pagal didžiausius žemynus: Afriką, Ameriką, Aziją ir Europą.

Patvarios ir ilgaamžės Bituminės čerpės TECHNONICOL SHINGLAS gamykloje formuojamos iš trigubo storio ruošinio, tad paklotos stogo dangos storis gali siekti apie 2 centimetrus. Klojamos čerpių eilės uždengia viena kitą per pusę ilgio ir klijiniu sluoksniu susiklijuoja tarpusavyje į visiškai hermetišką, patvarią ir, kas be galo svarbu, idealiai tylią stogo dangą.

Naujosios kolekcijų „Atlantic“ ir „Continent“ čerpės taip pat išsiskiria ir savo svoriu – stogo danga turi būti gana sunki, kad jos nenupūstų vėjas, kad ji slopintų triukšmą ir vibracijas, būtų inertiška staigiems temperatūrų pokyčiams. Danga „Atlantic“, paklota ant stogo, siekia 25,4 kg/m² svorį ir patikimai išlaiko sunkiasvorio stogo kategorijos reikalavimus.

Svoris ir trigubas sluoksnis – du pagrindiniai aukščiausios stogo dangos kokybės veiksniai.

Bituminių čerpių TECHNONIСOL SHINGLAS gamintojas taip pasitiki šiuo savo kūriniu, kad suteikia jam net 60 metų garantiją!

Lanksčiomis bituminėmis čerpėmis nesunku uždengti sudėtingos ar netaisyklingos formos stogus su tūriniais langais, stoglangiais, šlaitų lūžiais.

Lanksti, lengvai pritaikoma jų forma lemia mažą liekančių atraižų kiekį – 3–5 procentus. Tokią stogo dangą paprasta priderinti prie kraštovaizdžio: čerpėmis gražu dengti ir mūrinius, ir medinius namus, ir vasarnamius. Ji gali būti naudojama tiek naujiems stogams įrengti, tiek seniems rekonstruoti.

Ne tik stogams, bet ir fasadams: HAUBERK Paprastai bitumines čerpes rekomenduojama montuoti ant stogų, kurių nuolydis yra 12° ir daugiau, bet bendrovė „Mida LT“ fasadų apdailai siūlo universalias bitumines čerpes TECHNONICOL HAUBERK. Jos turi visus stogų čerpėms būdingus privalumus, tokius kaip ilgaamžiškumas, sumontuotos dangos sandarumas ir atsparumas atmosferos poveikiui, paprastas, lengvas montavimas ir sutaupytas darbo laikas. Bazalto pabarstų spalvai būdingas labai didelis atsparumas, ji neblunka nuo saulės ir nekeičia spalvos per visą ilgą tarnavimo laiką. Fasadas su tokia danga tampa visiškai sandarus, neveikiamas korozijos, atsparus mechaniniams ir gamtiniams, pavyzdžiui, krušos, poveikiams, tarnaujantis esant atšiaurioms klimato sąlygomis nuo –60 iki +120°С.

Skiriasi tik dizainas, specialiai sukurtas fasadams ir savo raštu primenantis plytų ar akmenų mūrą. Fasado čerpes galima naudoti ir fasadui ar jo architektūriniams elementams, ir buitiniams ar ūkiniams pastatams, ir net tvorų apdailai. Jos tin-

imituojantis čerpių raštas suteikia galimybę sukurti įvairių spalvinių derinių lygiai taip pat, kaip ir dirbant su plytomis. Pavyzdžiui, pabrėžti cokolio zoną arba atskirų elementų – kampų, langų ir durų angų – apdailą. Bituminės fasado čerpės TECHNONICOL HAUBERK dėl didelio populiarių atspalvių pasirinkimo tinka įvairiems dizaino sprendimams. Jas taip pat galima derinti tarpusavyje išsaugant visas eksploatacines dangos savybes.

Bituminių čerpių HAUBERK plytų piešinio kolekcija visiškai atkartoja klasikinio plytų mūrų aiškumą ir grafiškumą. Kruopščiai išlaikytos piešinio proporcijos ir tiesios linijos sukelia žiūrinčiajam malonių asociacijų su tradicijomis ir patikimumu. Septynių kolekcijos atspalvių prototipais tapo populiariausios plytinių fasadų spalvos: aktuali, tuo pat metu ir šiuolaikiška, ir klasikinė „Raudonos plytos“, originali „Antika“, efektyvi „Bavarija“, rami ir santūri „Gelsvai rusva“, nestandartinė „Marmuro“, elegantiška ir praktiška „Smėlio“ bei klasikinė, griežtoko stiliaus „Terakota“.

Sumontuotą fasado dangą HAUBERK labai lengva prižiūrėti: čerpės gali būti lengvai nuplautos bekontakčiu aukšto slėgio plovimo įrenginiu.

Svarbu išsaugoti ne mažesnį nei 30 сm atstumu iki fasado čerpių paviršiaus. Kaip plovimo priemonė tinka aktyvios plaunamosios putos.

Rekomenduoja architektai Renkantis stogo ar fasado dangą kaina neabejotinai yra svarbus veiksnys, bet ne vienintelis.

Namus projektuojantys architektai savo užsakovams pasiūlo įvairių medžiagų, sukuriančių stilingą pastato vaizdą, bet, be kainos ir išvaizdos, visuomet rekomenduoja nepamiršti ir tokių pragmatiškų veiksnių kaip pastato forma su jo stogo nuolydžiais, sandūromis ir laužimo vietomis. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į bendrąjį vietovės, kurioje planuojama statyti namą, kontekstą.

Jų nuomone, bituminės čerpės – optimalus aukso vidurys. Tarp dviejų kraštutinumų – statusą rodančios prabangos ar pigių bei trumpaamžių stogų ir fasadų dangų – jos užima komfortišką vartotojo atžvilgiu poziciją, būdamos gana ilgaamžės, ilgai nekintančios estetikos, prieinamos kainos ir plataus pritaikymo.

Montuoti bitumines čerpes ant fasadų ne tik paprasta ir lengva, prireikia itin mažai instrumentų. Šis darbas kur kas švaresnis: čia nevyksta jokių šlapių procesų, kaip, tarkim, fasadą tinkuojant. Dėl šių priežasčių fasado apdailos bituminėmis čerpėmis kainos ir galiausiai gaunamos dangos kokybės, estetinio vaizdo, ilgaamžiškumo santykį daugelis architektų laiko vienu iš geriausių, lemiančiu vis augantį tokios dangos populiarumą.

Fasadas su tokia danga tampa visiškai sandarus, neveikiamas korozijos, atsparus mechaniniams ir gamtiniams, pavyzdžiui, krušos, poveikiams, tarnaujantis esant atšiaurioms klimato sąlygoms nuo –60 iki +120°C.

ka ir nestandartinių formų – pusračių, arkų ir banguotų elementų konstrukcijų – fasadams. Mūrą

31

Modernūs namo dažymo sprendimai Pramonei skirti gaminiai puikiai tinka individualaus namo eksterjerui atnaujinti Kiekvienas namas, nepriklausomai nuo jo apdailos, reikalauja priežiūros. Po tam tikro laiko dėl nepastovaus klimato poveikio namo stogą, fasadą, terasą ir tvorą prireikia atnaujinti. Tinkamas namo išorės priežiūrai skirtų gaminių pasirinkimas ne tik užtikrina norimą estetinį vaizdą, bet ir pailgina eksploatacijos laikotarpį.

Suomių kompanija „Tikkurila“ turi sukaupusi didžiulę šios srities patirtį. Atšiaurus Suomijos klimatas skatina ją nuolat tobulinti namo eksterjerui skirtus savo gaminius ir sukurti tai, kas lauke esančią medieną ir metalą apsaugotų geriausiai.

Puikiai išlaiko spalvą ir blizgesį Poliuretaniniai dervos pagrindu pagaminti dažai „Tikkurila Temaclad SC 50“ turi antikorozinių pigmentų ir yra itin atsparūs atmosferos bei mechaniniam poveikiui. Jie gerai išlaiko spalvą ir blizgesį, todėl jais dengtas paviršius ilgai atrodo lyg ką tik nudažytas.

Plati spalvų gama Dažus „Tikkurila Temaclad SC 50“ galima spalvinti įvairiomis spalvomis. Jie ypač tinka karštuoju būdu cinkuotiems ploniems metalo lakštams, pavyzdžiui, stogo dangai dengti nenaudojant atskiro grunto. Taip pat tinka dengto metalo lakštų dažų dangai atnaujinti.

Skardinio stogo dažymas ir atnaujinimas

Stogus veikia vėjas, lietus, sniegas ir saulė, todėl po kurio laiko jų danga išblunka, surūdija ir nebeatrodo gražiai. Ką daryti? Nejaugi vienintelė išeitis – keisti stogo dangą? To daryti tikrai nebūtina, paprasčiausias ir pigiausias būdas – perdažyti, tačiau labai svarbu pasirinkti tinkamus dažus.

Jei skardiniam stogui perdažyti naudosite įprastus metalo dažus, problemą išspręsite tik trumpam, netrukus dažų dangą ir vėl teks atnaujinti.

Kad taip nenutiktų, tiek naujai stogo dangai dažyti, tiek senai dažų dangai atnaujinti rekomenduojame rinktis laiko patikrintus suomių kompanijos „Tikkurila“ dvikomponenčius poliuretaninius dervos pagrindu pagamintus dažus su antikoroziniais pigmentais „Tikkurila Temaclad SC 50“.

Greitai džiūstantys vienasluoksniai dažai Greitai džiūstantys vienasluoksniai dažai „Tikkurila Temaclad SC 50“ sudaro tvirtą, dilimui atsparią ir lengvai valomą dangą. Aliumininiams, cinkuotiems ir plieniniams paviršiams dažyti bei dažų dangai atnaujinti juos galima naudoti be grunto.

Taip pat naudojami kaip epoksidinių ir poliuretaninių dažų viršutinis sluoksnis.

32 2020 kovas

Įrankiai Dideliems plotams dengti naudojamas beoris arba įprastas purkštuvas, o mažiems – teptukas.

Rekomenduojame naudoti lenktą lauko teptuką „Anza Platinum“.

Medinis fasadas

Medinis dailylentėmis dengtas fasadas nuo seno labai populiarus Šiaurės valstybėse, taip pat mėgstamas ir mūsų šalyje. Tokia apdaila suteikia namui išskirtinę išvaizdą, tačiau reikalauja priežiūros.

Lauko medienai skirti kompanijos „Tikkurila“ gaminiai suteiks Jūsų namo fasadui, terasai, lauko baldams, tvoroms, durims, langų rėmams ir kitiems lauke esantiems mediniams paviršiams ilgai išliekančią apsaugą ir spalvą. Jei pageidaujate nepermatomos dangos, rinkitės dažus, o jei Dažai „Ultra Pro 30“ arba dažyvė „Pinja Color Plus“

„Temaclad SC 50“ „Pinja Flex Combi“

„Pinja Color Oil“ „Temabond ST 200“ + „Temadur 50“ Metalinei tvorai

„Ultra Pro 30“ Medinei tvorai

nenorite paslėpti medienos rašto, denkite ją pusiau skaidria apdailos priemone – dažyve. Dažant naujas dailylentes bent jau pirmą sluoksnį rekomenduojame dengti pramoniniu būdu.

Medienos dažai Pusiau matiniai vienkomponenčiai vandeniniai poliakriliniai viršutinio sluoksnio dažai „Tikkurila Ultra Pro 30“ užtikrina veiksmingą medienos apsaugą. Pagrindinis šios serijos dažų pranašumas yra tas, kad juos naudojant nereikia atskiro grunto. Jie turi alkido, todėl geriau prilimpa prie grynos medienos, be to, yra labai mažai laidūs vandeniui ir mažina drėgmės sukeliamą medienos skilinėjimą. Šiuos dažus galima spalvinti įvairiausiomis spalvomis ir jais dengtų medinių konstrukcijų paviršiaus ilgai nereikia atnaujinti.

Rekomenduojama naudoti kaip viršutinio sluoksnio dažus ir dengti du sluoksnius (po 150 g/m²).

Medienos dažyvės Vandeninė spalvinama pusiau skaidri medienos dažyvė „Tikkurila Pinja Color Plus“ daro paviršių glotnų ir saugo medieną nuo drėgmės, saulės, paviršinio pelėsio bei purvo. Ji sudaro elastingą mažai vandeniui laidžią plėvelę ir taip mažina medienos skilinėjimą. Be kitų pagerintų pagrindinių savybių, ji taip pat pasižymi geresne apsauga nuo UV spindulių, mažu laidumu vandeniui ir ilgai išliekančia spalva. Spalvinimo technologija „Super Color“ leidžia išgauti sodresnes ir ilgiau išliekančias spalvas. Šia dažyve dengto paviršiaus nereikia perdažyti iki 10 metų – dvigubai ilgiau nei dengto įprastomis medienos dažyvėmis. Kiek laiko dažyto paviršiaus spalva neišbluks, priklauso nuo statinio konstrukcijos ypatumų, vietovės geografinės padėties ir į kurią pusę nukreiptas paviršius.

Dažyvę „Tikkurila Pinja Color Plus“ rekomenduojame naudoti kaip viršutinį sluoksnį. Dangos ilgaamžiškumui užtikrinti iš pradžių padenkite medieną bespalve dažyve „Tikkurila Pinja Wood Stain“, paskui denkite du dažyvės „Tikkurila Pinja Color Plus“ sluoksnius (po 110 g/m²). Įrankiai Dideliems plotams dengti naudojamas beoris, įprastas arba kombinuotasis purkštuvas, o mažiems – teptukas ir volelis. Rekomenduojame naudoti lenktą lauko teptuką „Anza Platinum“ ir volelį „Anza Wistex“.

sumažinti dažymo išlaidas juos taip pat galima naudoti kaip gruntą. Šių dažų yra pusiau matinių ir pusiau blizgių, galima rinktis iš daugybės spalvų. Labai gerai sukimba su dengiamu paviršiumi ir labai atsparūs atmosferos poveikiui. Įrankiai Naudojamas grandiklis ir teptukas. Rekomenduojame naudoti teptukus „Anza Platinum Pro“ ir „Anza Platinum Precision“.

Terasa

Greitai džiūstantis vandeninis spalvinamas pusiau skaidrus lauko medienos aliejus „Tikkurila Pinja Color Oil“ naudojamas lauko dailylenčių, lentų ir rąstinių namelių apsaugai. Saugo lauke esančios medienos paviršių nuo drėgmės, saulės ir purvo. Aliejus įsigeria į medieną ir labai gerai saugo ją nuo vandens įsiskverbimo, todėl ji mažiau skilinėja. Tinka įvairiems lauke esantiems mediniams paviršiams, pavyzdžiui, dailylentėms, terasoms, lauko baldams ir kt. Spalvinamas įvairiomis spalvomis. Galima naudoti tiek gamybos įmonėse, tiek vietoje. Terasas rekomenduojama dengti vienu sluoksniu, o dangą atnaujinti kas 1–3 metus priklausomai nuo terasos būklės. Įrankiai Rekomenduojame naudoti naują terasų šlifavimo ir aliejavimo įrankį „Anza“.

Langai ir durys

Tvora ir vartai

Greitai džiūstantys vienkomponenčiai vandeniniai poliakriliniai viršutinio sluoksnio dažai „Tikkurila Pinja Flex Combi“ skirti mediniams langų rėmams ir lauko durims dažyti. Siekiant

Kuo dažyti tvorą, kad ji tarnautų ilgai ir jos nereiktų dažnai perdažyti?

Medinę tvorą kompanija „Tikkurila“ rekomenduoja dengti tais pačiais dažais kaip ir

medinį namo fasadą. Pusiau matiniai vienkomponenčiai vandeniniai poliakriliniai viršutinio sluoksnio dažai „Tikkurila Ultra Pro 30“ užtikrins veiksmingą medienos apsaugą. Šie dažai pasižymi itin mažu laidumu vandeniui ir mažina drėgmės sukeliamą medienos skilinėjimą, be to, juos naudojant nereikia atskiro grunto.

Metalinėms tvoroms ir vartams dažyti rekomenduojame naudoti itin patvarius metalo dažus. Gruntuokite dvikomponenčiais epoksidiniais dažais su aliuminio pigmentais „Tikkurila Temabond ST 200“. Šie dažai skirti paviršiams, kurių dangai keliami aukšti reikalavimai. Jie atlaiko mirkimą vandenyje ir dėl juose esančių aliuminio pigmentų sudaro didelio tankio dangą, atsparią chemikalams bei dilimui.

Nugruntuotą paviršių padenkite dviem sluoksniais dažų „Tikkurila Temadur 50“. Tai laiko patikrinti statybinėms plieninėms konstrukcijoms ir technikai naudojami patvarūs, lengvai valomi ir nekreidėjantys plačios paskirties viršutinio sluoksnio dažai, gerai išlaikantys spalvą ir blizgesį. Šiuos dvikomponenčius pusiau blizgius poliuretaninius dažus paprasta naudoti ir galima spalvinti įvairiausiomis spalvomis, taip pat ir metalizuotomis. Jie pasižymi geru atsparumu atmosferos poveikiui ir dilimui, juos taip pat galima naudoti priešgaisrine danga padengtiems paviršiams dengti. Įrankiai Dideliems plotams dengti naudojamas beoris arba įprastas purkštuvas, o mažiems – teptukas ir volelis. Rekomenduojame naudoti lenktą lauko teptuką „Anza Platinum“ ir volelį „Anza Wistex“.

Šiaurietiškas tvarumas Kompanija „Tikkurila“ – Šiaurės šalių dažų rinkos lyderė, turinti dešimtmečius kauptą patirtį, siūlo savo klientams tvarius, sveikatą ir aplinką tausojančius sprendimus bei laiko ir atšiauraus klimato išbandytus aukščiausios kokybės gaminius ir paslaugas. Kompanija vykdo gamybą maždaug 10 šalių, 2700 atsidavusių mūsų specialistų kuria tvarią ateitį užtikrinančius gaminius. Lietuvoje kompanijai „Tikkurila“ atstovauja ir šio prekių ženklo gaminius platina UAB „Tikkurila“.

Šiaurietiška kokybė nuo 1862 m. – nuo pradžios iki pabaigos.

Daugiau informacijos rasite www.tikkurila.lt arba prašome kreiptis į pardavimo atstovus: El. p. info.lt@tikkurila.com Medžio gaminiai, tel. 8 620 62 282 Metalo gaminiai, tel. 8 620 71 100

33

Biuro

34 2020 kovas

šerdis – virtuvė!

interjeras

Aušra NARKELIŪNIENĖ

Pirmą kartą užmetus akį į architekto tapytojo Manto Maziliausko projektuotą butą Vilniuje, viename iš Savanorių prospekto industrinių pastatų, nejučia išsprūsta jaustukas „o“! Nenuostabu – pačiame biuro centre akį traukia skaičiai raudonos spalvos apvali virtuvės „turbina“. Todėl pats autorius savo sukurtą interjerą taip ir pavadino – „O“ biuras.

Įkvėpti gyvybės šaltoms industrinėms erdvėms aujas biuras įsikūrė posovietinio pramoninio rajono erdvėse, viename iš buvusio baldų fabriko Savanorių prospekte pastatų, Vilniuje, tiksliau – ketvirtame jo aukšte, iš kurio atsiveria įspūdinga Panerių miškų panorama.

Patalpas teko perplanuoti. Atsisakyta keleto mūrinių pertvarų, kelios pakeistos į berėmio stiklo, taip sukurta vizualiai vientisa atvira erdvė, pritaikytas „open space“ erdvės traktavimo principas. Yra ir dvi akustiniu stiklu izoliuotos pasitarimų zonos. Iškirstos naujos angos, platintos ir aukštintos senosios, kurios sklandžiai sujungia naująją biuro erdvę su senosiomis gamybinėmis bei kūrybinėmis patalpomis. „Pagrindinė idėja – šaltoms industrinėms kubo formos interjero erdvėms suteikti naują plastinį „raktą“ – apskritimą ir kartu spalvos jėgą. Išlaikant ištikimybę minimalizmui, šalia įprasto šalčio įvesti karščio. Matematiniam stačiakampių griežtumui suteikti kosminio lanko neapibrėžtumo“, – paaiškina minčių seką Mantas.

Karlo nuotr.

N

35

Virtuvė – jau ne tik namų, bet ir biuro širdis Tai atsispindi pagrindiniame akcente – tarsi ant taško stovinčioje skaisčiai raudonoje virtuvėje, įrengtoje pačiame biuro centre. Virtuvėlės, kaip biuro centrinės ašies ir akcento, idėja gimė neatsitiktinai – čia įsikūrė įmonė, kurios veikla susijusi su maisto receptūrų kūryba.

Toks sprendimas siejasi ir su pastarųjų metų tendencijomis. Vis dažniau matome šiuolaikinių biurų, kuriuose virtuvėlė nebeslepiama nuo pašalinių akių – priešingai, ji tampa visko ašimi, sukurdama laisvą, neįpareigojančią atmosferą. Čia sutinkami ir vaišinami kava svečiai, aptarti komandinio darbo subtilybių ir skubių klausimų susirenka darbuotojai. Tai ypač aktualu atvirųjų erdvių biuruose, kur dažnai virtuvė tampa ir papildoma pasitarimų vieta, nenorint trukdyti dirbančių kolegų.

Todėl karštojo raudono taško – virtuvės – monochrominiame pilko natūralaus niekuo nedengto betono ir kalkių baltumo fone, su nerūdijančiojo plieno furnitūros akcentais ir grafito spalvos konstrukcijų potėpiais sprendimą užsakovai priėmė su užsidegimu.

Tarsi skulptūra atviroje erdvėje Darbai vyko neskubant ir atidžiai. Kadangi veiksmas biure sukasi aplink karštąjį tašką, jo apvalumai tarsi pratęsiami lenktose sienose, stalviršių ir jų atramų konstrukcijų apskritose formose, netikėtose erdvių suapvalinimuose ir apskritų šviestuvų grafikos stichijoje, tik jau kitu pavidalu ir medžiagiškumu. Taip, biure daug stiklo, net visos durys – stiklinės. Paklaustas, be ko neįsivaizduoja šiuolaikinės virtuvės, Mantas atsako, kad be natūralios, tikros šviesos, kuri atskleidžia skulptūriškas jos formas. Todėl ir šiai biuro erdvei buvo siekiama suteikti kuo daugiau skaidrumo, lengvumo ir natūralios šviesos. „Kuriu šiuolaikinius vonios kambarius ir virtuves, galvodamas apie juos ir kaip apie skulptūras, o skulptūros formą gražiausiai parodo saulė“, – sako architektas.

36 2020 kovas

Pagrindinė idėja – šaltoms industrinėms kubo formos interjero erdvėms suteikti naują plastinį „raktą“ – apskritimą ir kartu spalvos jėgą. / Architektas Mantas MAZILIAUSKAS / 37

Judėjimas ratu Lenktos stiklo pertvarų formos Lietuvoje dar nėra labai įprastos, todėl jas įgyvendinant teko įdėti pastangų. „Kadangi lenktumai buvo sugalvoti kaip nedideli akcentai, tai bendroje sąmatoje tai nesudarė didelės dalies, bet tapo pagrindine idėjine ašimi“, – paaiškina architektas.

Grindys išlietos iš natūralaus betono su nerūdijančiojo plieno juostelių spindulinio skaidymo intarpais, kurie pabrėžia judėjimą lanku – sienų, lubų ir visų konstruktyvinių ir inžinerinių elementų paviršių, balintų kalkiško baltumo baltais dažais, fone.

Pagrindinė apšvietimo mintis – visu 4,5 m aukščio erdvės perimetru sumontuota LED šviesos juosta, šviečianti pasirinktinai į viršų ir apačią bei atskiri šviesos taškai virš darbo stalų.

Mažiau yra daugiau Biuras suplanuotas taip, kad atspindėtų pagrindinius minimalistinės architektūros ir dizaino principus. 199 kv. m ploto neperkrautoje baldais ir aksesuarais erdvėje 20 biuro darbuotojų gali laisvai judėti niekieno nekliudomi. „Ekologija – tai minimalumas. Šiuolaikinėje statyboje dažnai neįmanoma išvengti sintetikos dalies, tačiau galima sumažinti naudojimą bendrai. Biure tai atsispindi, jis neapkrautas, švarus“, – patikslina Mantas.

Palaikyti optimalų patalpų mikroklimatą taip pat nesudaro sunkumų – dalis pastato, kuriame įsikūręs biuras, apšiltintas atnaujinant fasadą, sumontuoti nauji šilti langai, viduje įrengtas grindų šildymas. Gerai izoliuota, didelė terminė betono grindų masė efektyviai akumuliuoja šilumą žiemą ir vėsina vasarą.

Grindys išlietos iš betono su nerūdijančiojo plieno juostelių spindulinio skaidymo intarpais, kurie pabrėžia judėjimą lanku.

38 2020 kovas

Direktorius Gediminas Krištopaitis Tel: +370 698 31935 El.paštas: info@piritas.lt www.piritas.lt

Iš meilės metalo dirbiniams Įmonė „Piritas“, prieš penkerius metus pradėjusi veiklą iš aistros metalo dirbiniams, šiandien gali pagaminti bet kokius unikalius interjero produktus: nuo metalinių pertvarų ir baldų iki interjero detalių. Įmonė pirmoji Lietuvoje pasiūlė stiklo ir metalo pertvaras bei duris interjerams, o per kelerius metus dar labiau patobulinusi konstrukcijas, savo gaminiais tapo žinoma ir užsienio šalims, išlaikiusioms senas metalinių konstrukcijų tradicijas.

Pertvaros – lengvai erdvės transformacijai šskirtinis įmonės produktas – metalo ir stiklo pertvaros. Tai puikus sprendimas norint padalyti erdvę neprarandant šviesos ir erdvės pojūčio. Privačių namų klientai dažniausiai renkasi pertvaras miegamojo ar valgomojo zonai nuo svetainės atskirti – jomis iš vienos didelės erdvės suformuojamos kelios mažesnės. Visuomeninėse patalpose, pavyzdžiui, restoranuose, pertvaromis dažnai atskiriama virtuvės zona nuo svečių erdvės, vyno erdvė nuo likusios šildomos rūsio dalies.

Skaidraus stiklo pertvaros – vienos populiariausių dėl savo paprasto, bet išskirtinio dizaino savybių. Klientams pageidaujant specifinio gaminio, jiems pasiūlomas bet koks rinkoje esantis stiklas – tonuotas, matinis, spalvotas, grūdintas, nelygaus paviršiaus arba, atvirkščiai, išskaidrintas,

I

kiekvieną projektą paverčiantis išskirtiniu. Jei patalpai yra reikalinga papildoma garso izoliacija, rekomenduojamas garsą sugeriantis stiklas. Įmonės darbuotojai su klientu taip pat aptaria gaminio spalvą, stumdomųjų arba varstomųjų durų tipą, išklausomi pageidavimai dėl rankenų, spynų.

Arkoje statomoms pertvaroms pagal matmenis specialiai pagaminama išlenkta metalinė konstrukcija. „Pirito“ specialistams yra tekę gaminti ir visiškai nestandartines armonikos tipo pertvaras. Šių pertvarų išskirtinumas – kaip armonika išsilankstanti durų vyrių konstrukcija.

Bet kurioje namų vietoje „Piritas“ taip pat siūlo galimybę pagaminti nestandartinius baldus pagal kliento pateiktą idėją.

Klientai itin vertina įmonės gaminamus įvairaus dydžio ir formų baldus iš plieno. Šie baldai gali būti komponuojami su įvairiomis medžiagomis.

Dažnas klientų pageidavimas – atskirti dvi erdves ne stiklo metalo pertvara, bet lentyna. Išraiškingas įmonės gamintas baldas, suteikiantis urbanistinio industrinio dizaino, – iš grubaus nedažyto metalo pagamintos metalinės lentynos, montuojamos nišoje. Įmonės gaminamą iš tam tikrų stačiakampių sukonstruotą lentyną galima montuoti tiek prie sienos, tiek statyti kaip pertvarą.

Įmonės specialistų teigimu, nėra skirtumo, kur baldas bus montuojamas. Idėjai įgyvendinti pakanka žinoti skirtos erdvės matmenis ir kliento norą. Taigi, metalo konstrukcijų pertvaros ar baldas gali atsirasti bet kokioje namų dalyje: po laiptais, arkoje, atskirti vieną kambario zoną nuo kitos ar tiesiog įprastai priglusti prie sienos.

Dar daugiau nestandartinių sprendinių įmonė yra pritaikiusi interjero detalių kūrybai: pagaminta nuo šviestuvų ir jų dalių iki skulptūrų iš lankstyto metalo. Nieko nėra negalimo – svarbiausia įsiklausyti į kliento viziją ir atrasti optimalų sprendimą atsižvelgiant į vietą.

39

objektas

amtos ir technologijų sintezė Parengė Aušra NARKELIŪNIENĖ

Anksčiau būstas buvo statomas iš medžiagų, kurių toli ieškoti nereikėdavo – akmens, medžio. Laikantis panašaus principo, tik traktuojant moderniai, praeitais metais įgyvendintas ispanų architekto Marià Castelló Martínezo, (studija „Marià Castelló architecture“, www.m-ar.net) privačios rezidencijos projektas „Bosc d’en Pep Ferrer“ Formenteros saloje, Ispanijoje. Požeminėje jo dalyje statybų metu atidengta uola integruota į namo sienas ir tampa pagrindiniu šios pastato dalies akcentu.

40 2020 kovas

Projekte daug dėmesio skiriama tekstūrų ir tektonikos dvilypumui – sunkus ir lengvas, žemė

osc d’en Pep Ferrer“ yra tradicinis didelio sklypo, esančio šalia Migjorno paplūdimio, toponimas. Ši teritorija yra Balearų salyne esančios, Ispanijai priklausančios Formenteros salos pietinėje pakrantėje. Čia, pasislėpus nuo pašalinių žvilgsnių, vienumoje ir tyloje galima nekliudomai grožėtis įspūdingu vaizdu, kur horizonto liniją nežymiai kerta tik nuostabus Pi des Català bokšto, pastatyto 1763 m., siluetas.

ir oras, rankų darbas ir šiuolaikinės technologijos, įtempimo jėga ir pasipriešinimas traukai.

Statant namą kaip pagrindinis elementas ir natūrali statybinė medžiaga pasitarnavo uola, iškilusi į paviršių pasirinktoje vietoje.

Ji buvo išskaptuota tarsi skulptūra, suformuojant ertmę, primenančią vandens išskalautą pakrantės uolą. Tokiu būdu visa cokolinio aukšto erdvė įkūnyta vienu akmens monolitu, tarsi aliuzija į ankstyvąjį megalito laikotarpį, kai žmonės gyveno olose.

„B

Marià Castelló Martínez

Sprendimus padiktavo gamta

41

Konstrukcija – trys mediniai moduliai ant betoninio pagrindo

Projekte daug dėmesio skiriama tekstūrų ir tektonikos dvilypumui – sunkus ir lengvas, žemė ir oras, rankų darbas ir šiuolaikinės technologi­jos, įtempimo jėga ir pasipriešinimas traukai. / Architektas Marià Castelló MARTÍNEZAS /

42 2020 kovas

Ši subtili intervencija į pakrantės uolą – tai pamatinė struktūra namo, sukurto šeimai, neabejingai ir jautriai supančios aplinkos poveikiui. Pastato koncepcija ir pagrindinė užduotis – monumentalų namo tūrį suskaidyti į tris dalis, tarsi į tris atskirus šviesos modulius, sujungtus praėjimais.

Jie pastatyti sausosios statybos metodu, panaudojant surenkamąsias medžio konstrukcijas – skydines sluoksniuotosios medienos plokštes.

Pašalinus gruntą požeminėje pastato dalyje, išlietas ilgas betoninis „lovys“, ant kurio ir iškyla minėtieji mediniai moduliai. Suformuotoje požeminio betoninio aukšto ertmėje išsidėsto vidaus kiemeliai, jungiamieji takai, kuriais judant išilgai galima grožėtis netikėtai atsiveriančiais plyšiais ir vaizdais pro juos ir, be abejo, laiko sukurta ir netikėtai aptikta vieta: natūraliu urvu pagrindiniame įvažiavimo kieme, integruotame į projektą statybos metu.

Pastato konstrukcija lakoniška ir paprasta, išreikšta trimis sluoksniais ir atitinkamai didėjančiais tikslumo lygiais: atviro apatinio aukšto sienos tarsi sujungtos su gamtiniu uolų sluoksniu, virš kurių – betoninė struktūra, reguliuojanti viršutinio aukšto lygį. Ji sudaro grindų ir pirmo aukšto atraminę platformą. Lyg realaus mastelio maketas, ant jos užkeltos viršutinio aukšto konstrukcijos atsiskleidžia iš vidaus ir gerai suvokiamos interjero erdvėse. Čia tas pats elementas (skydinės sluoksniuotosios medienos plokštės) atlieka keletą funkcijų: suformuoja struktūrą, atitvaras ir vidaus apdailą.

objektas

Pastato struktūra aiški ir paprasta – trys mediniai šviesos moduliai ant betoninio pagrindo.

43

objektas

Pirmenybė vietinėms žaliavoms Aukščiausia panaudotų medžiagų ir jų junginių kokybė turėjo svarbų vaidmenį kuriant ir įgyvendinant projektą. Pirmenybė suteikta natūralioms gamtinėms medžiagoms ir vietinėms žaliavoms, pageidautina, esančioms pačioje statybvietėje: iškaltai uolienai, iškastam susmulkintam žvyrui, kalkakmeniui, pušų ir eglių medienai, perdirbtos medvilnės plokštėms, baltajam marmurui, didelio pralaidumo silikatiniams dažams ir kt. Visa tai sukuria higroskopines dangas ir paviršius, kurie yra pralaidūs vandens garams ir užtikrina malonų ir sveiką patalpų mikroklimatą, kartu eikvoja mažiau energijos ir pastangų tinkamai pastato eksploatacijai.

Tausojanti aplinką bioklimato sistema Aplinkosaugos požiūriu pastato architektūra sukuria labiausiai čia pasitvirtinančią pasyvią bioklimato sistemą, taip pat leidžia vartoti vandenį tausojant aplinką, nes didelio tūrio lietaus vandens rezervuaras suteikia galimybę šį vandenį panaudoti pakartotinai.

Kons­trukcijos atsiskleidžia iš vidaus ir gerai suvokia­mos interjero erdvėse.

Cokoliniame aukšte įrangtas namų SPA su vidiniu kiemeliu, suteikiačiu privatumo.

44 2020 kovas

45

Saulės elektrinės – vis populiaresnės Vis labiau brangstant elektros energijai, daugybė vartotojų pradeda susimąstyti apie alternatyviuosius energijos šaltinius. Didėja saulės energijos modulių, įrengiamų ant pastatų stogų, fasadų ar tiesiog pievoje šalia pastato, paklausa.

Saulės elektrinės atsiperka vis greičiau ienas pagrindinių elektros energijos gavybos iš nutolusių saulės elektrinių privalumų, pasak bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ direktoriaus pavaduotojo Algirdo Jacunsko, yra finansinis aspektas – kasmet brangstant elektrai, investicijos į žaliuosius saulės modulius atsiperka vis greičiau. 2019 metais elektrai brangus nuo 11,3 iki 13 ct už kilovatvalandę, šiemet kilovatvalandės kaina jau siekia 14,9 ct. O skaičiuojant, kad saulės elektrinės statomos 25 metams, galima prognozuoti, kad maždaug per septynerius metus visos padarytos investicijos atsiperka. Palyginti, esant 2018 m. elektros kainoms, investicijos būtų atsipirkusios per 9 metus, o 2018 m. – per 8. Ateityje ir toliau augant elektros kainai, atsipirkimo laikas vis trumpės.

V

Pagaminamą elektrą galima naudoti per atstumą Negalintiems pasistatyti saulės elektrinės ant nuosavo namo stogo ar šalia esančio sklypo (butų savininkams) nuo 2019 m. atsirado dvi galimybės. Pirmoji atsivėrė turintiems nuosavos žemės sklypą kažkur kaime: galima statyti nutolusią elektrinę vienoje vietoje, o elektrą vartoti kitoje.

Neturintiems nuosavo žemės sklypo galima įsigyti reikiamą galingumą iš saulės parko – didelio saulės modulių skaičiaus nusėto sklypo,

46 2020 kovas

kurio šeimininkai yra fiziniai ar juridiniai asmenys. Visi šie vartotojai taip pat gali gauti ir valstybės skiriamą paramą.

Antžeminė saulės elektrinė beveik visais atvejais sugeneruos daugiau elektros energijos nei esanti ant stogo. Didesnį sugeneruojamą energijos kiekį lemia saulės fotomodulių atsukimas į pietų pusę, kampas ir fotomodulių aušinimas. Investicijos į saulės elektrinės statybą priklauso ne tik nuo galingumo – įtakos turi ir pasirinktos konstrukcijos, moduliai, inverteriai, kita įranga, techniniai parametrai. Būtent moduliai ir inverteriai sudaro didžiausią nutolusios saulės elektrinės kainos dalį. Dėl šios priežasties įrengti didelį saulės parką yra pigiau nei nedidelę privačią elektrinę.

Apie trečdalį išlaidų galima kompensuoti Jau keleri metai kaip veikia ES struktūrinių fondų programa, skirta saulės modulių įrengimo išlaidoms kompensuoti. Gyventojai privalėdavo pateikti paraiškas gegužės mėn. A. Jacunsko teigimu, gali pavykti susigrąžinti trečdalį saulės jėgainės įrengimo išlaidų: vieną kilovatą elektros energijos gaminančios saulės elektrinės įrengimo kaina siekia maždaug 1000 eurų, o kompensuojama jos dalis – 321 euras. Šiemet ši tvarka pasikeitė: gyventojai, įsirengiantys saulės jėgaines, privalėjo šias paraiškas pateikti per sausį. Kovo 6 d. paraiškų vertinimas buvo baigtas ir visiems paraiškų teikėjams paskelbta, ar jie gavo paramą. LR energetikos

ministerija padidino finansavimą ir vietoj planuotų 9 mln. bus skirta 15,54 mln. eurų – šios lėšos rezervuotos daugiau nei 6700 gyventojų.

Tapti elektros gamintoju labai paprasta Dar 2019 m. lapkritį konferencijoje „Saulės energijos panaudojimas modernizuojant daugiabučius“ bendrovė „Informacinių technologijų pasaulis“ pristatė galimybę daugiabučių gyventojams, neturintiems sąlygų statyti saulės elektrinę ant namo stogo, gamintis elektros energiją per atstumą. Saulės parkų gaminamą energiją galima naudoti kad ir kitame Lietuvos gale – atstumas nuo objekto, kuriame elektra bus naudojama, iki saulės elektrinės neturi ribų.

UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ stato elektrines ne tik privatiems užsakovams. Bendrovė įrengia saulės parkus bei dideles elektrines ir pramonės įmonėms: tarkim, 1300 kW galios elektrinę UAB „Granulita“, 800 kW – UAB „Ekowood“, 500 kW – UAB „Naujasis Nevėžis“ ir dar daug kitų.

UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ – www.sauleselektrines.lt – įmonė, energetikos srityje veikianti daugiau nei 18 metų ir diegianti alternatyvius energijos sprendimus kiekvienam klientui pagal jo poreikius.

UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ Raudondvario pl. 150-201, Kaunas, LT-47174 Tel. (+370) 663 69 999 El. p. info@sauleselektrines.lt www.sauleselektrines.lt/saulesparkai/

47

technologijos

Energinis naudingumas – ar galima nukrypti nuo projekto?

Jau kuris laikas didelio populiarumo sulaukianti energiškai efektyvaus namo Irma NORKŪNIENĖ

idėja yra labai patraukli tiems, kurie nori suderinti komfortą, kokybę ir mažas energijos sąnaudas. Tokių namų, kaip ir visų kitų, statyba prasideda nuo projekto. Šis suteikia tam tikrus griežtus rėmus. Visgi kartais dėl vienų ar kitų priežasčių statybų procese imama ieškoti kelių, kaip vienus ar kitus sprendinius įgyvendinti kitaip. Neretai tai lemia ribotas biudžetas. Tačiau ar tokie sprendimai galimi? Ir jei taip, kokios jų ribos?

Lankstumas projekto parengimo ir įgyvendinimo stadijose auno technologijos universiteto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, daktaras Edmundas Monstvilas šiuo klausimu kategoriškas – nukrypti nuo projekto negalima. „Kadangi reikalaujama pasiekti tam tikrus pastato energijos suvartojimo rodiklius, tai jokių nukrypimų čia negali būti – pastatas turi

K

www.pixabay.com nuotr.

Dr. Edmundas MONSTVILAS, Kauno technologijos universiteto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas

atitikti visus projekte numatytus aspektus, – sako specialistas ir priduria: – Tiesa, formuojant reikalavimus konstrukcijoms, šiluminėms savybėms paliktas 5 proc. rezervas dėl tokių žmogiškų priežasčių kaip gautas ne tas statybos produktas, šiek tiek kitų savybių langas ar pan. Tai suteikia galimybę labai minimaliai varijuoti šiluminių savybių kontekste, o kalbant apie inžinerines sistemas – jos turi idealiai atitikti projektą.“ Specialistui antrina ir Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis, teigdamas, kad energiškai efektyvus namas turi tiksliai atitikti projektą. „Norint kokybės, procesas turi prasidėti nuo pilno projekto paruošimo dar prieš statybos darbų pradžią. Projektas turi būti patikrintas. O techninis prižiūrėtojas, atliekant darbus, vykdo kontrolę, prižiūri, kad pastatas atitiktų projektą. Paprastai naudojama PHPP programa, kuria naudodamasis projektuotojas modeliuoja, gauna rezultatus, o techninis prižiūrėtojas į programą suveda realias statinio reikšmes. Tie rodikliai negali skirtis, jie turi būti identiški. Kaip suprojektuota, taip turi būti įgyvendinta“, – pabrėžia specialistas. Jei iškyla poreikis ar noras kažką pakeisti per statybas, tai yra įmanoma, bet su tam tikromis sąlygomis. „Jei atsiranda kažkokių pakeitimų, tai vėl grįžtama į projektavimo etapą, vėl iš naujo tikrinama ir, jei yra įmanoma, įgyvendinama“, – teigia A. Vaičiulis.

Dažniausios klaidos Anot E. Monstvilo, šiuo metu gana dažna problema – neužtikrinamas pakankamas pastatų sandarumas: „Žmonės stato ūkio būdu ir dažnas nė

48 2020 kovas

Novatoriškos ir energetiškai efektyvios langų sistemos Šiandien Lietuvoje naujai projektuojami ir statomi pastatai turi pasiekti A+ energinio naudingumo klasę. Tokių pastatų kokybė yra ypač aukšta, jie energetiškai efektyvūs, išsiskiria puikia šilumos ir garso izoliacija. Nuo 2021 m. numatoma, kad nauji pastatai turės atitikti dar pažangesnę A++ energinio naudingumo klasę.

ndividualių namų ir komercinės paskirties pastatų statytojai ir renovuotojai nuolat ieško šiandienines tvarumo ir ekologijos tendencijas atliepiančių sprendimų įvairioms statinio dalims, tarp jų ir langams. Kaip pasirinkti energetiškai efektyvius ir kokybiškus langus?

I

Dėmesys pagrindiniams elementams Langų gamintojai pataria atidžiai ištyrinėti pagrindinių lango dalių – lango profilio, profilio kamerų skaičiaus, stiklo paketo – sudėtį ir technines charakteristikas. Stiklo paketas yra labai svarbus elementas, nuo kurio priklauso lango šviesos, šilumos ir garso laidumas. Kuo šiltesnis pasirinktas stiklo paketas – tuo mažesni šilumos nuostoliai.

Lango profilis ir jo kamerų skaičius svarbus dėl estetikos funkcijos, taip pat turi padėti išlaikyti konstrukcijos stabilumą, atsparumą, gerą viso pastato šilumos ir garso izoliaciją. Statytojų Lietuvoje pamėgti modernūs plastikiniai (PVC) langai pasižymi savo sandarumu, daugiakamere profilio konfigūracija, užtikrinančia optimalius šilumos ir garso izoliacijos rodiklius.

Inovatyvūs gamintojų sprendimai Viena rinkos lyderių PVC langų ir durų profilių gamintoja GEALAN BALTIC klientams siūlo A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasėms pritaikytus langų profilius. Pavyzdžiui, visapusiškai universali profilių sistema „GEALAN S 9000“ yra sėkmingiausiai išbandytas ir ištobulintas GEALAN gaminys.

Ją su GEALAN naujovėmis, tokiomis kaip STV® ir IKD®, vienija pagrindinis principas: vienoje platformoje sistemiškai sujungtos visos inovacijos. Profilių sistema „GEALAN S 9000“ išpildo pačius įvairiausius techninius langų ir durų rinkos poreikius.

Inovatyvi profilių sistema „GEALAN-KUBUS“ išsiskiria mažiausiu šilumos laidumo koeficientu tarp visų GEALAN sistemų ir leidžia mėgautis ištisiniu stiklu, šviesiomis erdvėmis ir ypač siaurais, pageidaujamos spalvos langų rėmais.

Spalvoti įmonės langų sistemų profiliai gaminami pagal unikalią paviršiaus padengimo technologiją ACRYLCOLOR. Ji neatskiriamai sulieja spalvoto akrilo ir PVC žaliavas į vienalytę masę, todėl leidžia pagaminti išorės veiksniams atsparų, neblunkantį ir lengvai prižiūrimą spalvotą paviršių.

Siūloma pasirinkti aukščiausias energinio naudingumo klases atitinkančius įvairių spalvų ir formų

GEALAN BALTIC, Lietuvos ir Vokietijos UAB Daugiau informacijos bei GEALAN langų ir durų konstrukcijų gamintojus Lietuvoje galima rasti www.gealan.lt

langų profilius, kurių kiekviename metre gali būti integruoti išmanūs, komfortą bei naudojimą pagerinantys sprendimai.

Laisvę kūrybiniams architektų ir projektuotojų sprendimams atveria viena naujausių GEALAN BALTIC inovacijų – aukštos kokybės stumdomoji sistema „GEALAN-SMOOVIO“. Ši sistema sukūrė naują stumdomųjų langų ir durų kokybės standartą. Visu perimetru einantis sandarinimo kontūras užtikrina išskirtinį stumdomos konstrukcijos sandarumą, o inovatyvus apkaustų mechanizmas garantuoja neįtikėtinai lengvą valdymą.

Elegantiškos „GEALAN-SMOOVIO“ stumdomos langų ir durų konstrukcijos dėka optimaliai išnaudojama patalpų erdvė, kuri tampa ergonomiškesnė ir šviesesnė.

Jau daugiau nei 23 veiklos metus skaičiuojanti GEALAN BALTIC yra vienintelė PVC langų ir durų profilių gamykla Baltijos šalyse ir viena didžiausių gamyklų Šiaurės Europoje. Įmonė priklauso pasauliniam vokiečių koncernui GEALAN, kuris pirmąjį lango rėmo profilį ekstruzijos būdu pagamino dar 1963-iaisiais. Šiandien bendrovė nuolat kuria ir atnaujina gamybos technologijas bei viena pirmųjų rinkai pristato plastikinių langų inovacijas. GEALAN taip pat yra skaitmeninio sektoriaus lyderė: tiek langų projektavimo, tiek BIM ar kitų skaitmeninių pastatų duomenų teikimo, tiek gamintojo, pardavėjo ir montuotojo bendradarbiavimo skaitmeninimo srityje.

49

technologijos

Viena iš būtinųjų energiškai efektyvaus namo sąlygų yra dideli langai į pietų pusę. / Aidas VAIČIULIS /

neįsivaizduoja, kas yra sandarumas. Padaro daug kuriozinių sprendimų. Tada baigia statybų procesą, namo interjero apdailą, sustato baldus ir jau tuomet bando žiūrėti pastato sandarumą. O turėtų būti atvirkščiai.“ Pasak specialisto, dažniausiai taip nutinka dėl nežinojimo. Tiesa, E. Monstvilas priduria, kad tokios bėdos paprastai išvengiama, jei namą stato patikima įmonė.

Panašiai didžiausias ir dažniausias klaidas įvardija ir A. Vaičiulis, teigdamas, kad visas procesas neretai vyksta atvirkštine tvarka. „Sulig nepriklausomybe nutiko taip, kad architektai, projektuotojai visą valdžią atidavė statybininkams ar rangovams ir visiems kitiems, kurie vystė, įgyvendino projektus. Išpopuliarėjo tendencija namą statyti iš paveikslėlio – pamatau žurnale patinkantį namą, statybininkai pagal tai pastato, o tada kviečiami projektuotojai, kad parengtų jau stovinčiam pastatui projektą, kad namą būtų galima įteisinti.“ A. Vaičiulis atskleidžia, kad tokiu atveju dažnai išryškėja ir daugiau problemų, pavyzdžiui, ne tos medžiagos panaudotos, medžiagos neatitinka deklaracijų ir pan.

Energinis naudingumas ir draugiškumas aplinkai: suderinama? Šiandien labai gajus ekologijos, draugiškumo aplinkai siekis, neaplenkiantis ir statybų proceso. Tad kyla klausimas, ar galima suderinti energinį namo naudingumą su tvarumu, pasirenkant

medžiagas ir priimant kitus sprendimus namo projektavimo bei projekto įgyvendinimo etapuose. E. Monstvilas šiame kontekste įžvelgia nemažai niuansų: „Tarkime, pagal kanadiečių filosofiją, gamtai reikia atsukti ardyti pačią atspariausią medžiagą. Taip iškyla draugiškumo aplinkai klausimas, nes plastikiniai fasadai, plokštės yra patvarios, ilgaamžės, bet aplinkai nedraugiškos. Mediena lyg ir nekenkianti, bet jai apdoroti naudojami antiseptikai ir kitos medžiagos su ekologijos sąvoka prasilenkia. Tad suderinti ilgaamžiškumą ir draugiškumą aplinkai sudėtinga.“ A. Vaičiulis taip pat teigia, kad kalbant apie energinį naudingumą ir draugiškų aplinkai medžiagų naudojimą nuomonių yra daug ir įvairių.

Vieni architektai ir planuotojai teigia, kad laikančioji konstrukcija turi būti išskirtinai mūrinė, betoninė ar gelžbetoninė, kiti renkasi karkasinę statybą. Kiekvienas įsivaizduoja savaip. Nemažai diskutuojama ir apie langus. „Vis dar vyrauja nuostata, kad mediniai langai, palyginti su plastikiniais, yra daugybę kartų geresni, ekologiškesni. Tačiau jei lygintume klijuotosios medienos langus su kokybiško plastiko, tai matytume labai panašius kokybinius parametrus“, – atkreipia dėmesį A. Vaičiulis.

Langų ir saulės tandemas – vien nauda?

www.pixabay.com nuotr.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktoriaus teigimu, „viena iš būtinųjų energiškai efektyvaus namo sąlygų yra dideli langai į pietų pusę“. Be jų pasyvus namas neįmanomas, sako pašnekovas, nes būtent saulė yra tas nemokamas šilumos suteikiantis šaltinis.

E. Monstvilas taip pat laikosi pozicijos, kad per didelius langų plotus šilumos namas gauna tikrai daug, bet vasarą tai suponuoja ir didesnes pastato vėsinimo sąnaudas. „Kadangi pastatas pradeda perkaisti, turi būti daromi protingi sprendimai, naudojamos apsaugos nuo saulės priemonės“, – sako specialistas.

A. Vaičiulis papildo, kad ne vien langai svarbūs – dėmesys turėtų krypti į balansą: „Yra daug reikšmingų elementų. Svarbu, kokio lygio sandarumas, kokio dydžio langai ir kaip jie išsidėsto, net medžiai turi įtakos, pavyzdžiui, jei montuosite didžiulius langus, bet namas stovės pamiškėje, kur už lango iškart keroja pušys ar lapuočiai, tai langai naudos neduos.“

50 2020 kovas

Akytasis betonas – didelis išteklių naudojimo efektyvumas ir mažas poveikis aplinkai Ekologiškumas ir energijos taupymas tampa vis aktualesni statybų sektoriuje – dėmesys jau skiriamas ne tik galutiniam rezultatui, bet ir naudojamoms medžiagoms. Norėdami neatsilikti nuo naujovių, specialistai vis dažniau renkasi auto-

Pagrindinių (pirminių) medžiagų ir ener sąnaudos statybinių medžiagų gamyb

klavinį akytąjį betoną (AAB).

ėl didelio AAB efektyvumo jo Pagrindinių (pirminių) poveikis aplinkai yra itin mažas Pagrindinių (pirminių) medžiagų irmedžiagų energijosir energijos visais gyvavimo ciklo etapais – sąnaudos statybinių sąnaudos statybinių medžiagų gamybai nuo pat žaliavų perdirbimo iki medžiagų gamybai atliekų šalinimo.

1600 Akytojo betono pagrindinės unikaliosios sa1400 vybės yra lengvumas ir stiprumas. Tai leidžia vie1200 noje medžiagoje sujungti ir apšiltinimo, ir kons1000 Pagrindinių medžiagų truktyvo galimybes.

D

800 600

Natūralios mineralinės medžiagos 400

sunaudojimas kg/m3

Energijos suvartojimas kWH/m3

1600 1400 1200 1000

Pagrin sunaud

800 600

Energi

400 200 0

Molio plytos

Tuštumėti molio gaminiai

Kalcio silikato gaminiai

Akytojo betono gaminiai

200

AAB gaminamas iš natūralių medžiagų, ku0 rių randama dideliais kiekiais: kalkių, Akytojo Kalcio smulkaus Molio plytos Tuštumėti betono silikatovandens molio medžiagų, smėlio, kitų silicio turinčių ir gaminiai gaminiai gaminiai nedidelio kiekio aliuminio miltelių (pagamintų iš šalutinio aliuminio produkto) bei cemento. Svarbu ir tai, kad dėl naudojamų mineralinių medžiagų akytasis betonas nepūva ir nepelija.

Nuolat didinant jo efektyvumą, 1 m3 AAB pagaminti reikia palyginti nedaug žaliavų – iki penktadalio tiek, kiek kitiems statybos produktams. Gamybos proceso metu žaliavos nėra švaistomos, o visos nuoraižos grąžinamos į gamybos grandinę. Nedidelis produkto perteklius, likęs jam sukietėjus, susmulkinamas ir naudojamas kitoms reikmėms.

AAB gamybai reikia mažiau energijos nei visiems kitiems statybos produktams, todėl sumažėja iškastinio kuro naudojimas ir su tuo susijęs anglies dioksido (CO2) išmetimas. Energija taupoma ir kietėjimo proceso metu: kietinimas garais atliekamas gana žemoje temperatūroje,

o autoklavuose generuojamas karštas garas yra pakartotinai naudojamas kitoms partijoms.

Naudojamas pramoninis vanduo ir nei vanduo, nei garai nepatenka į aplinką. Gamybos metu nesusidaro toksiškų dujų.

medžiagų, AAB nereikia naudoti kartu su izoliacinėmis medžiagomis, dėl kurių išauga statybos poveikis aplinkai ir kaina. Dėl AAB šiluminio efektyvumo smarkiai sumažėja patalpų šildymo ir aušinimo poreikis pastatuose.

Energijos taupymas visais lygmenimis

Iki minimumo sumažintas taršumas

Mažas AAB svoris taupo energiją ir transportuojant. AAB yra penkis kartus lengvesnis už betoną ir 2–3 kartus lengvesnis už molio plytas, tad gerokai sumažėja transportavimo metu išmetamo CO2 kiekis. Norėdami sumažinti transportavimo poreikį, AAB gamintojai laikosi principo gaminti jį kuo arčiau savo vartotojų rinkos.

Be to, lengvas AAB apdorojimas leidžia jį tiksliai atpjauti, todėl jį naudojant susidaro mažiau kietųjų atliekų. Skirtingai nuo kitų statybinių

Per visą AAB gyvavimo ciklą potencialios atliekos, kiek tai įmanoma, yra pakartotinai naudojamos arba perdirbamos, kad kuo mažiau jų patektų į sąvartyną.

Kai AAB atliekos vežamos į sąvartyną, jų poveikis aplinkai yra nežymus, nes jose nėra toksiškų medžiagų.

Informacijos šaltinis: FeBeCel handbook 2000: Le Béton Cellulaire - Matériau d’Avenir, p. 32

51

– patikimos technologijos statybai ir infrastruktūrai Betonas ir gelžbetonis – dominuojanti medžiaga šiandieninėje statyboje. Betono konstrukcijos apima visas statybos sritis: infrastruktūrą, pramoninę, civilinę ir gyvenamąją. Nepaisant betono tvirtumo ir universalumo, siekiant užtikrinti šių konstrukcijų ilgaamžiškumą, jas būtina apsaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio, nusidėvėjusias konstrukcijas – remontuoti, o kartais – ir stiprinti. MAPEI koncernas – vienas iš lyderių, teikiant aukštos kokybės sprendinius betono konstrukcijų apsaugai ir remontui, per daugelį metų įsitvirtinęs ir Lietuvoje.

Betono konstrukcijų nusidėvėjimą lemiantys veiksniai

P

riklausomai nuo statinio paskirties, jo gelžbetoninės konstrukcijos gali būti veikiamos vieno ar net kelių žalingų poveikių kombinacijos. Dažniausiai vyrauja šie:

• konstrukcijas veikiančios statinės (savasis konstrukcijos ir kitų statinio elementų svoris) ir dinaminės (lengvojo ir sunkiasvorio transporto bei pėsčiųjų eismas ir pan.) apkrovos; • temperatūrų svyravimai ir/arba šalčio ir šilumos ciklai (angl. freeze-thaw cycles); • ledo tirpinimo druskos (angl. de-icing salts) – ypač aktualu tiltams, viadukams; • UV spinduliuotė (angl. UV radiation); • cheminiai veiksniai (pavyzdžiui, pramonėje, kai paviršius veikia agresyvios cheminės medžiagos); • krituliai ir kiti aplinkos veiksniai, sukeliantys konstrukcijų eroziją.

Panemunės–Sovietsko aplinkkelis su tiltu per Nemuną. Bituminė hidroizoliacija ELASTOFLEX HP.

52 2020 kovas

Dėl šių veiksnių galime stebėti visą spektrą betono konstrukcijų pažaidų kaip, pavyzdžiui, metalo ir armatūros korozija, betono karbonizacija, betono apsauginio sluoksnio suirimas, karbonatiniai varvekliai, konstrukciniai ir nekonstrukciniai įtrūkiai ir t. t. Visos šios priežastys lemia ne tik konstrukcijų estetinės išvaizdos suprastėjimą, bet ir kur kas pavojingesnes problemas, tokias kaip laikančiųjų konstrukcijų laikomosios galios sumažėjimas, padidėję įlinkiai ir pan.

MAPEI – betono apsaugos ir remonto sprendiniai iš vienų rankų Koncernas MAPEI, kurio asortimente yra daugiau kaip 5000 skirtingų produktų, ypač didelį dėmesį skiria specifiniams sprendiniams, skirtiems betono paviršių apsaugos problemoms įveikti. Šie sprendiniai apima tokias sritis kaip hidroizoliacija, betono remontas ir injektavimas, konstrukcijų stiprinimas, apsauginis paviršių dažymas ir eismo veikiamų paviršių apsauginės dangos.

Teisingai parinkti sprendiniai – ilgaamžiškumo garantas Remontinių mišinių sistemos PLANITOP ir MAPEGROUT jau puikiai žinomos ir Lietuvoje. Jos leidžia kokybiškai remontuoti betono konstrukcijas visiškai atitinkant EN 1504-2 ir EN 1504-3 keliamus reikalavimus. Tokie universalūs produktai kaip MAPEGROUT T40 ir MAPEGROUT T60 puikiai tinka tiek remontuojant įprastas konstrukcijas, tiek situacijose, kai remontuojami statiniai bus veikiami šalčio ir šilumos ciklų bei ledo tirpinimo druskų. Tokių konstrukcijų pavyzdžiai – tiltai, viadukai, šalia intensyvaus eismo gatvių esantys pastatų fasadai ir kt. Dažnai be konstrukcinio remonto tenka spręsti ir eksponuojamo betono paviršiaus remonto problemas. Tokiu atveju

nepamainomas sprendinys – betono apdailinis glaistas PLANITOP FINE FINISH. Juo galima sutvarkyti tokius defektus kaip betono paviršiaus poros ir kavernos, blogo sutankinimo ir nesuvibravimo defektai, betono paviršiaus spalvos netolygumas ir pan. Šis produktas ypač populiarus tarp generalinės statybos rangovų, vykdančių monolitinių konstrukcijų betonavimo darbus ir dažnai susiduriančių su betono paviršiaus kokybės problemomis.

Kita dažna problema betono konstrukcijose – įtrūkiai ir plyšiai. Laikančiosiose gelžbetoninėse konstrukcijose atsiradus plyšių, pažeidžiamos jų monolitiškumo savybės. Dažnai lygiagrečiai su šių plyšių sandarinimu turi būti sprendžiama ir per juos besiveržiančio vandens problema. Tuomet nepakeičiami sprendiniai – EN 1504-5 sertifikuotos injekcinės epoksidinės (pavyzdžiui, MAPEPOXY BI) ir poliuretaninės (pavyzdžiui, RESFOAM 1KM) dervos.

Eismo veikiami betoniniai paviršiai ypač greitai dėvisi. Todėl optimalus variantas jų apsaugai – poliuretaninė dangos sistema MAPEFLOOR PU PD. Tai universali apsauginė danga, tinkanti tiek daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių grindų apsaugai, tiek šalitilčių bei pėsčiųjų tiltų dangoms įrengti. Ši danga panaudota magistralinių kelių A1/A85, E67 ir kt. statiniuose, taip pat ne vienoje daugiaaukštėje stovėjimo aikštelėje Lietuvoje.

MAPEI asortimente galima rasti visų tipų hidroizoliacinių medžiagų sprendimų. Bituminės ir cementinės teptinių hidroizoliacinių dangų sistemos PLASTIMUL ir MAPELASTIC panaudotos dešimtyse objektų visoje Lietuvoje.

Cementinių dangų sistemos ne tik išlieka elastingos net iki –20 °C temperatūroje, apsaugo betono paviršių nuo CO2 įsiskverbimo (karbonizacijos) net iki 50 metų, perdengia iki tam tikro lygio atsivėrusius plyšius betono pagrinde, bet

ir kompensuoja apsauginio betono sluoksnio trūkumą. 2,5 mm MAPELASTIC sluoksnis atitinka 30 mm betono sluoksnį, vertinant agresyvų chloridų poveikį (kai vandens (cemento) santykis = 0,45). Naudojant elastingą cementinę hidroizoliaciją MAPELASTIC GUARD apsaugotos naujosios Rusnės estakados atramos, kurios nuolat užpilamos vandeniu. MAPELASTIC sistema panaudota hidroizoliuojant plaukimo baseinus ir fontanus Vilniuje, Kaune, Palangoje, Rokiškyje, Birštone, Druskininkuose ir daugelyje kitų miestų.

Atskiro paminėjimo verta MAPEI padalinio POLYGLASS bituminių ruloninių dangų linija.

Tarp jų savo universalumu ir aukštomis eksploatacinėmis savybėmis išsiskiria bituminė prilydomoji danga ELASTOFLEX HP. Šio gaminio išskirtinės SBS polimerinio junginio elastingumo savybės jas daro ypač tinkamas naudoti metalinių, monolitinio ir surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų, veikiamų ciklinių apkrovų, poslinkių ir geometrinių matmenų pokyčių, hidroizoliacijai. Tokių konstrukcijų pavyzdžiai yra tiltai, viadukai, daugiaaukštės automobilių statymo aikštelės ir kt. Ši danga naudota Panemunės– Sovietsko aplinkkelio tilte per Nemuną, naujojoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie Vilniaus oro uosto ir daugelyje kitų objektų.

Vienas iš būdų apsaugoti eismo neveikiamus GB paviršius ir kartu suteikti jiems patrauklią estetinę išvaizdą – įvairios apsauginių dažų sistemos. Tiltų ir kitų dinaminių apkrovų veikiamų konstrukcijų apsaugai optimalus sprendinys – elastingų dažų sistema ELASTOCOLOR PAINT. Šis apsauginis padengimas suteikia ne tik patrauklią estetinę išvaizdą, bet ir ženkliai ilgina statinio ilgaamžiškumą, papildomai suteikdamas apsaugą nuo žalingo atmosferoje esančio CO2 (anglies dioksido) ir SO2 (sieros dioksido) ardančio poveikio, UV spinduliuotės, betono karbonizacijos ir ledo tirpinimo druskų. Be to, ši sistema užtikrina ypač aukštą plyšių perdengimo gebą (klasė A4 > 1,25 mm). Tai reiškia, kad net iki tam tikro lygio įtrūkusi konstrukcija lieka nepaveikta korozijos ir karbonizacijos.

Atvirų betoninių konstrukcijų, kurioms nekeliami dažymo ar padengimo reikalavimai (arba iškeltas architektūrinis reikalavimas palikti eksponuojamą betoną), tačiau veikiamų atmosferos reiškinių, ištirpusių chloridų (dėl ledo tirpinimo druskų) ir užšaldymo ar atšildymo ciklų apsaugai (hidrofobizavimui) pagal EN 1504-2

reikalavimus galima naudoti bespalvius, skaidrius ir skvarbius hidrofobizuojančius impregnantus, tokius kaip PLANISEAL WR 100 ir PLANISEAL WR 90 GEL. Šie produktai apsaugo betonines konstrukcijas, skverbdamiesi į betono paviršių ir užrakindami betono paviršiuje esančias poras. Tokiu būdu betoninės konstrukcijos apsaugomos nuo žalingo aplinkos ir kitų veiksnių poveikio, o produktai nepakeičia betono estetinės išvaizdos ir nesudaro plėvelės jo paviršiuje.

Stiprinimas anglies pluošto kompozitais – jau nebe naujovė Labai svarbią dalį MAPEI asortimente užima kompozitinės anglies pluošto (CFRP) konstrukcijų stiprinimo sistemos. Per pastaruosius 8 metus, naudojant kompozitines anglies pluošto lamelių ir audinių sistemas CARBOPLATE ir MAPEWRAP, Lietuvoje atlikti dešimtys projektų.

Tarp jų buvo ir ypač didelių darbų, tokių kaip greitkelio „VIA Baltika“ viaduko ties Mauručiais sijų, ilgiausio Lietuvoje automobilių tilto Jurbarke sijų skersinės zonos, Lietuvos Jūrų muziejaus denginio ir geležinkelio tilto Lentvaryje atramų stiprinimas. „Diegiant kompozitines sistemas būtinas artimas bendradarbiavimas tarp šių sistemų tiekėjų, projektuotojų ir rangovų. Kadangi šiuo metu dar nėra unifikuotų projektavimo normų, apimančių kompozitinių stiprinimo sistemų panaudojimą statyboje, tik bendradarbiaujant visoms paminėtoms grupėms įmanoma parinkti optimalią stiprinimo sistemą kiekvienam konkrečiam atvejui. Čia svarbų vaidmenį atlieka šių sistemų gamintojų atstovai. Būtent jie gali bet kuriame statinio projektavimo ir statybos etape kompetentingai konsultuoti šių sistemų panaudojimo galimybių klausimais, pradedant projektavimo etapu ir baigiant sistemos technologijos pateikimu, aprašymu ir praktinio diegimo apmokymais“, – teigia koncernui MAPEI Lietuvoje atstovaujančios įmonės UAB „Velve M.S.T.“ projektų vadovas inžinierius Artūras Ručinskas.

UAB „Velve M.S.T.“ specialistai yra pasiruošę konsultuoti projektuotojus (dėl skaičiavimo metodikos ir normų) ir rangovus (dėl technologijos, praktinio įdiegimo ir praktinių apmokymų) visais klausimais, susijusiais su MAPEI konstrukcijų stiprinimo ir betono apsaugos sistemų panaudojimo galimybėmis.

Metalinio Panerių–Lentvario tilto atramų konstrukcijų stiprinimas anglies pluošto sistemomis CARBOPLATE ir MAPEWRAP. Prekybos paskirties pastatas. Konstrukcijų stiprinimas anglies pluošto sistemomis CARBOPLATE ir MAPEWRAP.

Išskirtinis MAPEI atstovas Lietuvoje UAB „Velve M.S.T.“ Lakūnų g. 24A, LT-09108, Vilnius El. p. info@velvemst.lt www.mapei.lt Velve mst

velvemst_mapeisolutions

UAB Velve M.S.T.

53

architektūra

Drąsa nedaryti nieko Rudenį MO muziejuje įvyko Architektūros fondo organizuojamas pokalbių ciklas „GRAŽU/NEGRAElena PALECKYTĖ

ŽU“, kalbėjęs apie architektūros kritiką, jos svarbą ir iššūkius. Vienas iš ciklo lektorių – prancūzų kritikas Valéry Didelonas prieš paskaitą dalijosi mintimis apie architektūrinį diskursą ir postmodernizmą ir kodėl kartais geriausia, ką gali padaryti architektas, yra nedaryti nieko.

Karjerą pradėjote nuo architektūros studijų, esate architektūros istorikas ir kritikas. Ar vis dar projektuojate?

Nebeprojektuoju. Mačiau, kad galiu būti naudingas kitu būdu – nemečiau architektūros, tiesiog prisiėmiau kitą vaidmenį. Nedaug architektūros studijas baigusiųjų projektuoja pastatus, dauguma užsiima kitomis kūrimo veiklomis. Viena iš jų – kritika. Tai labai siaura sritis, tad antroji mano veikla yra mokymas – esu architektūros teorijos ir projektavimo dėstytojas. Dirbdamas su ateities architektais, turiu daugiau svarbos – jei būčiau projektuojantis architektas, per pastaruosius dešimtmečius būčiau sukūręs kelis pastatus, tačiau dėstydamas prisidėjau prie kelių šimtų studentų ugdymo. Dar pridurčiau, kad mano dėstytojai buvo tokie blogi, kad tiesiog norėjau juos pakeisti.

Ką norėjosi keisti?

Iš studijų teprisimenu savarankišką darbą, kas, žinoma, yra gerai – svarbu mokėti dirbti savarankiškai. Tačiau dar geriau, jei dėstytojai irgi geri.

Dėstydamas siekiu, kad studentams manęs nebereikėtų, jie gebėtų patys priimti sprendimus.

Viena iš atsakomybių yra padėti susikurti darbo metodą. Jei pirmakursiai verčiami patikėti, kad yra vienas kelias kiekvienai situacijai ir kad privalu sekti dėstytojo žodžiais, vėliau tokį požiūrį labai sunku pakeisti. O jei pirmaisiais metais keliami atsakomybės, bendravimo, mokėjimo būti nepriklausomam klausimai, skatinamos argumentuotos diskusijos, situacija visai kitokia.

Svarbu, kad mokslus baigę studentai būtų stiprūs. Profesinė realybė labai sudėtinga ir man liūdna, kai, būdamas diplominių darbų gynimo komisijoje, matau silpnus, pažiūrėti komisijai į

akis negalinčius žmones. Kaip jie stos prieš klientus, turto vystytojus? Taip yra, nes penkerius metus jie leido laiką su blogais dėstytojais, neskatinusiais diskusijų, sprendusiais, kas yra gerai, o kas blogai. Studentai bandė kopijuoti „meistrą“, nemąstė savo galva ir, kuomet to „meistro“, pasakančio, ką daryti, nėra, jie pasimeta.

Kitas edukacijos kelias – Jūsų platforma „Criticat“.

Platforma siekėme suteikti įrankių, žinių, kuriomis remdamiesi žmonės galėtų patys mąstyti apie architektūrą, urbanistiką. Rašymas apie šias sritis neturi būti tik būdas išreikšti nuomonę; noriu prisidėti prie turtingesnio dialogo kūrimo. Mane liūdina, kad kuo labiau skaitai daugelį architektūros kritikų, tuo mažiau supranti, nes autorius stengiasi rašyti kuo sudėtingiau, priversti patikėti, kad jis yra protingas, o skaitytojas – kvailas, nes nesupranta. Tikiu, kad viskas turi būti kuo aiškiau išdėstyta, parašyta suprantama kalba. Mums tai buvo vienas svarbiausių dalykų, kuriant „Criticat“. Mano tėvai nesusiję su architektūra, tad, prieš išleisdamas straipsnį, duodu jiems paskaityti ir klausiu, ar jiems aišku. Jei ne – stengiuosi tobulinti.

Apie ką yra šių dienų architektūra? Ar architektūra apskritai egzistuoja?

Kovoju su esencialistiniu požiūriu. Vienas žurnalistas, neva didis kritikas, kalbina žymius architektus.

Juokingiausia, kad pirmasis jo interviu klausimas beveik visada būna pretenzingas „Kas yra architektūra?“. Galime kalbėti apie konkrečius pastatus, situacijas, žmones, tačiau negalime kalbėti apie architektūrą kaip apie visumą. Įsivaizduokite, jei dėstydamas universitete ateičiau ir pasakyčiau, kad architektūra yra tas ir tas, o gera architektūra

54 2020 kovas

yra tai ir tai. Tai nužudo bet kokią pokalbio galimybę, ką dar galima pasakyti po tokių teiginių?

Bet kaip aš pats pradėjau? Su Koolhaasu, kurio žodžiai, tekstai mane labai traukė, jis gebėjo sujungti teoriją ir praktiką, jo darbuose mačiau daug svarbos, pavyzdžiui, Lilės miesto projekte. Vėliau išsiaiškinau, kad Lilės meras jau prieš 10 metų turėjo tas idėjas, Koolhaasas tik pritaikė jas erdvei. Mano nusivylimui ne architektas viską sugalvojo. Toliau gilindamasis supratau, kad net ne meras buvo svarbiausias, o nekilnojamojo turto kompanijos vadybininkas, kuris iš tiesų viską darė, organizavo susitikimus, rasdavo lėšų.

Yra didelės idėjos ir yra kasdienė rutina – ji ir yra miesto kūrimo procesas. Mes, architektai, norėtume, kad būtent architektai, intelektualai kurtų pasaulį, nenorime galvoti, kad išties visa tai – vadybininko darbas, nenorime analizuoti buhalterinių ar vystytojų susitikimų ataskaitų. Tačiau būtent čia viskas ir gimsta.

Kaip istorikas Jūs daug dirbote ties postmodernizmu. Kodėl jis įdomus?

Pagaliau pradedu jo atsikratyti. Anksčiau buvau įsitikinęs, kad postmodernizmas buvo, juk tiek

apie jį skaičiau, mane apie jį mokė. O dabar turiu pripažinti, kad, tiesą sakant, jis neegzistuoja.

Charlesas Jencksas ir kiti – jie jį išgalvojo, prirašė knygų. Nebuvo ir modernizmo, kurį mums patogu suvokti kaip vientisą, apibendrinti. Jei norime suprasti pasaulį, reikia žiūrėti į viską iš labai arti. Reikia stebėti, ką žmonės daro, ką šneka apie tai, nes naratyvai dažnai stengiasi priversti dalykus atrodyti kitaip, nei jie iš tiesų yra. Tai labai postmodernu – niekas neegzistuoja, yra tik diskursas. Tad dabar mes esame postpostmoderniuose laikuose – turėtume sugrįžti prie dalykų, kokie jie iš tiesų yra, esmės.

Bet visgi buvote susidomėjęs postmodernizmu. Kodėl?

Taip, buvau. Tai buvo aktualu tuo metu, kai patekau į architektūrą – mokslus pradėjau 1991 metais. Tada mano mėgstamiausias architektas buvo Bernardas Tschumi. Jis siaubingas, tikriausiai nesukūrė nei vieno gero pastato. Tačiau tais laikais buvau sužavėtas, nes jis parašė didžiulę knygą, kurios buvo neįmanoma suprasti, painią, pilną sudėtingų žodžių, keistų sakinių. Visa dekonstruktyvizmo scena buvo tokia – vien tik

kalbėjimas. To laikotarpio pastatai siaubingi, nepanaudojami, juokingi, blogai pastatyti, tačiau žurnaluose atrodė puikiai. Man užtruko 25 metus tai suvokti.

Parašėte knygą apie Las Vegasą. Ar tai atsakas į R. Venturi ir D. Brown knygą?

Tada, maždaug 2002–2010 m., vis dar buvau susidomėjęs tomis idėjomis. Venturi ir Brown knygą pirmą kartą skaičiau būdamas pirmame kurse, buvau priešiškai prieš ją nusiteikęs, buvau kairesniųjų pažiūrų, o knygos subjektas amerikietiškas, kapitalistinis. 2002 m. prie jos sugrįžęs vis dar buvau panašios nuomonės. Venturi buvo tarsi architektūros priešas. Bandžiau suprasti jo požiūrį, įsigilinti. Pamačiau, kad mano reakcija į „Mokantis iš Las Vegaso“ buvo visiškai tokia pati kaip knygos parašymo laikais, bet turėjau pats tai suvokti, pereiti per tai, kad tapčiau šiek tiek protingesnis.

Manau, Venturi yra realistas, jis mato realybę, kokia ji yra, bet teikia pirmenybę susikurtai fantazijai. Knygoje „Mokantis iš Las Vegaso“ yra labai trikdančių sakinių. Pavyzdžiui, kad architektas nedalyvauja žaidime, miestas statomas

55

architektūra

Ar greitis – vienas iš šiuolaikinę architektūros kritiką apibūdinančių dalykų?

Visų pirma, manau, kad socialinėse medijose architektūros kritikos nėra. Yra nuomonių, bet jos neartikuliuotos, kartais anoniminės, o aš manau, kad negalima rašyti kritikos anonimiškai. Aš laimingas, kad nebesu „Facebooke“. Paskutinįsyk, kai ten buvau, mačiau diskusiją apie architektūrą ir ji buvo apgailėtina, žemo lygio.

Architektams turėtų būti mokama už tai, kad jie nedarytų nieko, kad įtikintų miestų merus nestatyti naujų pastatų, geriau renovuoti esančius.

inžinierių turto vystytojams. Jis turėjo intelektualinio nuoširdumo tai pasakyti, nors tai šiek tiek savidestrukcija. Venturi ir Koolhaasas turi daug bendro. Yra realistų, kurie nebando pakeisti pasaulio, neturi idealizmo, gerų intencijų, bet nepasilieka nuošaly, kažką daro. Kodėl jie veikia, jei nesistengia kažko pakeisti? Man tai kiek mįslinga.

Koks yra kritikos ir socialinių tinklų santykis? Dabar bet kas gali reikšti nuomonę.

Sakyti, ką galvoji, nėra kritika. Priklausau kartai, pradėjusiai naudotis internetu. Tikėta, kad jis atneš žinių, padės dalytis idėjomis. Dabar matome – situacija kitokia, esame labai netoli nuo vadinamojo Didžiojo brolio, atrodo, kad Markas Zuckerbergas nori apie mus žinoti absoliučiai viską. Internetas per 25 m. tapo globalaus stebėjimo ir pinigų gaminimo mašina. Viena iš nedaugelio mano turimų socialinių medijų yra „Academia“, ji priklauso „Google“. Pasirodo, kuomet įkeli straipsnį į

56 2020 kovas

Ką galvojate apie fotografiją kaip būdą išreikšti nuomonę apie architektūrą?

Ateini vedamas gerų ketinimų – dalintis idėjomis, tačiau galiausiai multimilijonieriai užsidirba iš to, ką parašei nemokamai. Man norisi nuo to bėgti.

Architektūros fotografija anksčiau buvo dažna diskusijų tema. Vaizdais bandoma pasakyti, kad architektūra yra tai, ką matai. Bet tai yra labai maža architektūros dalis, didžioji – nematoma.

Esu parašęs straipsnį, kuriame citavau Nyderlandų istorikę, minėjusią, kad Olandijos nacionalinis prizas buvo duotas aštuntojo dešimtmečio socialinio būsto renovacijos projektui Roterdame. Ji aiškino, kad šis projektas buvo tiek geras, kiek buvo nematomas – architektai sugebėjo padaryti tokią intervenciją, kad jos nė nesimatė.

Turi pamatyti brėžinius, pastato pjūvius, kad suvoktum, koks iš tiesų geras yra projektas, kaip išspręstos techninės detalės, perorganizuotos veiklos pastate. Negali to nufotografuoti.

Ar architektai turėtų stengtis pateikti savo darbus socialiniuose tinkluose?

Prieš interviu užsiminėte apie aplinkosaugą. Kokia yra architektų, kritikų atsakomybė?

Žmonės daro, ką nori. Bet mums nereikia, kad pasaulis judėtų greičiau, reikia, kad jis sulėtėtų.

Architektūra kenčia, nes viskas turi būti padaryta labai greitai. BIM yra siaubinga – neva padeda dirbti greičiau, bet, kalbėdamas su architektu, supranti, kad jis nori dirbti lėčiau. Taip pat ir su kritika. „Criticat“ buvo publikuojamas kas pusmetį, nes mums reikėjo 6 mėnesių parašyti geriems straipsniams, o skaitytojams – laiko juos perskaityti, pergalvoti. Lėtumas – nuostabu. Nematau jokių ženklų, kad socialinės medijos ketintų sulėtėti.

Galbūt kartais teisingiausias žingsnis yra nedaryti nieko. Tai liūdinanti išvada – jei tikrai nori padaryti kažką gero aplinkai, turi nebestatyti. Turėtume tobulinti jau egzistuojančius pastatus.

Architektams turėtų būti mokama už tai, kad jie nedarytų nieko, kad įtikintų miestų merus nestatyti naujų pastatų, geriau renovuoti esančius.

Turime klausti, ar tikrai reikia dar vieno muziejaus? Bibliotekos? Ekologinių būstų? Tam reikia didžiulio mąstymo pokyčio – šiandieninė visuomenė yra gamybos ir vartojimo visuomenė, o tai nebegali tęstis.

„Academią“, tai nebėra tavo nuosavybė, o priklauso „Google“, kuri su tuo gali daryti bet ką.

Du – viename Hager sprendimas „Volta Hybrid“ sujungia skirstomuosius ir silpnų srovių skydus viename korpuse Naujasis „Volta Hybrid“ yra pirmas mažas instaliacinis skydelis, sujungiantis skirstomojo ir multimedijos skydelių funkcijas. Šis rinkoje išskirtinis sprendimas yra sukurtas gerai žinomo 5 eilių skydelio „Volta“ pagrindu, tiekiamos 8 versijos. Skydelių „Volta Hybrid“ UP modelis skirtas montuoti įleidžiant į mūro sieną, HW modelis – į gipso pertvarą.

Standartiniai skydeliai tiekiami dvejopi: 2 eilės po 12 modulių paskirstymui ir dvi eilės multimedijos plokščių silpnų srovių įrangai montuoti arba 3 eilės po 12 modulių paskirstymui ir viena eilė multimedijos įrangai.

Skydeliai „Volta Hybrid“ yra komplektuojami su metalinėmis arba plastikinėmis durimis su kiaurymėmis, kurios užtikrina perteklinės šilumos pasišalinimą. Parinktis su plastikinėmis durimis užtikrina netrukdomą „Wi-Fi“ signalo perdavimą.

Gaminami modifikavimo paketai, suteikiantys galimybę pagal individualų poreikį suskirstyti skydą į skirtingo dydžio modulines ir multimedijos zonas. Modulinio paskirstymo arba multimedijos įrangai skirtas zonas galima išdėstyti nuo 1 iki 3 eilių.

Skydelis „Volta Hybrid“ skirtas mažoms patalpoms, kur dėl vietos stokos standartiniai multimedijos sprendimai sunkiai įgyvendinami.

Privalumai ----

--

----

Mažas vietos poreikis.

Vizualiai patrauklus sprendimas.

Paskirstymo ir multimedijos komponentų montavimo komplektai sujungti bendrame korpuse su vienomis durimis.

Sumažina montavimo išlaidas, palyginti su dviejų atskirų standartinių skydų montavimu.

Individualiai konfigūruojamas.

Lankstus multimedijos įrangos išdėstymas.

Idealiai tinka naujų namų instaliacijos montavimui ir renovacijai.

Techninė informacija ----

--

--

„Volta Hybrid“ pagamintas 5 eilių instaliacinio skydelio „Volta“ pagrindu.

Galimi HW ir UP modeliai.

Pasirinkimas: dvi paskirstymo ir dvi multimedijos eilės arba trys paskirstymo ir viena multimedijos eilė.

Galimi išplėtimo paketai su perforuotomis montavimo plokštėmis ir prietaisų laikikliais, skirtais multimedijos prietaisams tvirtinti.

Skiriamoji pertvara yra su numatytomis 2 vietomis multimedijos įrangos maitinimo lizdams tvirtinti.

--

--

-----

UAB „UTU“ Kirtimų g. 33-1, LT-02244 Vilnius Tel. +370 5 274 2827, Faks. +370 5 274 2838 El. p. info@utu.lt, www.utu.lt

Standartiškai tiekiama su vienu kištukiniu lizdu ir dangteliu antrai vietai uždengti.

Standartinėje komplektacijoje durys yra su išpjautomis kiaurymėmis perteklinei šilumai pašalinti.

Metalo arba plastiko durys.

Plastiko durys užtikrina netrukdomą „Wi-Fi“ signalo perdavimą.

Specialiai sukurtas vietą taupantis 6 vietų komutacinių lizdų laikiklis.

IP30 apsaugos klasė.

rysite toliau.

o, pasiekiamo

patrauklus.

parodoje RESTA: pažangi durų, langų ir saugos technologija su gerai apgalvotu paslaugų teikimo tinklu 20.01.2020 08:31:54

Bendrovė GEZE tiekia produktus bei siūlo paslaugas statybos pramonei ir yra viena iš šios srities lyderių. Svarbiausi GEZE prioritetai yra naujovių diegimas, kokybė ir neprilygstamas klientų aptarnavimas. GEZE išmaniųjų langų ir durų sprendimų asortimentas jau seniai pasiekiamas ir Lietuvoje.

Baltijos šalių regione dirbantys inžinieriai ir gaminių specialistai visada pasirengę patarti GEZE klientams ir suteikti reikiamą techninę pagalbą. Kadangi specialistai yra vietoje, klientai gali visiškai pasitikėti GEZE gaminiais, sisteminiais sprendimais ir su durimis bei langais susijusiomis paslaugomis. Šis pasitikėjimas – svarbus GEZE verslo tikslas.

Vietinis tinklas, skiriantis nepaprastai daug dėmesio klientų pasitikėjimui formuoti, tapo puikiu GEZE pagrindu Baltijos šalių rinkoje. Dabar įmonė ruošiasi kasmetinei parodai RESTA. Gamintojas pristato išskirtinius savo gaminių asortimento pavyzdžius, pabrėždamas naujoves, skirtas pastatų sprendimams. Bus demonstruojama neseniai pristatyta durų automatika, pastatų automatika ir rinkoje jau sėkmingai platinami gaminiai. Vietiniai GEZE darbuotojai nekantrauja parodoje susitikti su pažįstamais partneriais ir naujais klientais, kad galėtų aptarti ateities galimybes. GEZE kviečia visus lankytojus aplankyti stendą ir apie GEZE gaminius ir sprendimus sužinoti daugiau.

W W W. G E Z E . C O M

GEZE – apie mus Esame moderni pasaulinė bendrovė, tiekianti durims ir langams skirtus produktus, siūlanti sisteminius sprendimus ir atitinkamas visapuses paslaugas. Siūlome pažangią ir itin šiuolaikišką durų, langų ir saugos technologiją. Mes – patyrę ir kompetentingi šios srities profesionalai, todėl visiems, kuriantiems pastatus, kuriuose būtų malonu gyventi, padėsime siekti išskirtinių rezultatų.

GEZE įmonėse visame pasaulyje dirba daugiau nei 3200 žmonių. Centrinėje būstinėje Leonberge (Vokietijoje) užsiimame produktų projektavimu ir gamyba. Gamybos įmones taip pat turime Kinijoje, Serbijoje ir Ispanijoje. Be to, turime 32 dukterines bendroves visame pasaulyje, todėl visada esame netoli klientų, o išskirtines paslaugas galime užtikrinti bet kurioje šalyje. Vokietijoje yra šešios mūsų atstovybės. Mūsų grupės pajamos siekia daugiau nei 448 milijonus eurų.

Kviečiame sų aplankyti mū doje stendą paro

Su durų uždarymo įrenginiais varstomos durys, kurių negalima palikti atvirų, visada užsidarys.

Dėl to durų nereikia uždarinėti rankomis. Be to, jos patikimai užsidaro gaisro atveju. Durų viršuje montuojami uždarymo įrenginiai būtini ne vien dėl griežtų saugos reglamentų. GEZE siūlo tinkamą sprendimą kiekvienoms užsidarančioms durims ir kiekvienai jų funkcijai. Siūlome įvairių techninių bei vizualinių variantų.

” “RESTA 2020

Sužinokite daugiau www.geze.com

Varstomos du r ys

Slankiojančios durys

Sukamosios du rys

L a nga s

Stik l in ė pe r tva ra

P ri ei go s kon t ro lė i r s auga

Pa st ato automat i ka

Techninė priežiūra

interjeras

Sala ar valgomasis stalas?

Kartu su gyvenamuoju kambariu, svetaine sujungta virtuvė – toks patalpų Aušra NARKELIŪNIENĖ

planavimas senokai tapo norma ir didelių diskusijų nebekyla. Tam yra nemažai priežasčių – šeimos nariai nori daugiau bendrauti net ir maisto ruošos metu, virtuvė kartu su svetaine sutaupo daugiau erdvės ir vizualiai atrodo didesnė, kokybiška buitinė technika dirba tyliau, efektyviau surinkdama sklindančius garus ir kvapus. Apdailos medžiagų įvairovė leidžia estetiškai apipavidalinti baldus, integruoti juos į svetainės ar kitas bendras erdves.

rchitektės Ieva Prunskaitė ir Eglė Prunskaitė-Braziulė (architektūros ir statybos studija „Prusta“) patvirtina, kad virtuvės planavimas pasiteisina mažesnėse erdvėse, daugiausia butuose, kurie yra miesto centre ir kurių plotas brangesnis nei užmiesčio namų. Jeigu projektuojamas gana erdvus individualus namas, užsakovai linkę atskirti virtuvės zoną nuo svetainės, tačiau dažniausiai ne ištisine siena, o stumdoma mobiliąja pertvara ar įrengdami tarpinę valgomojo erdvę tarp virtuvės ir svetainės.

A

60 2020 kovas

Pasirinkimo variantai Geriausias scenarijus, kuomet virtuvę nuo poilsio zonos skiria valgomasis stalas. Vis dar diskutuojama, ar originaliau atrodys virtuvės sala, o gal labiau virtuvę pridengs baras paaukštintu stalviršiu. Ieva Prunskaitė ir Eglė Prunskaitė-Braziulė patikslina, kad jeigu nėra daug vietos ir reikia rinktis tarp virtuvės salos ir valgomojo stalo, pastarasis pasirinkimas yra patogesnis, nes prie virtuvės salos ne visuomet patogu susodinti gausesnę šeimą ar atėjusius svečius, ypač jeigu virtuvės saloje yra integruota kaitlentė ir ant jos

ruošiamas maistas. Tokiai salai gali prireikti net trijų metrų ilgio. Salą su kaitlente architektės rekomenduoja žmonėms, mėgstantiems gaminti, nes dažnai svečiams patinka stebėti valgio ruošimą ir kartu bendrauti su šeimininku ar šeimininke.

Tačiau architektės siūlo tokį sprendimą šeimoms, neturinčioms mažų vaikų, – dėl saugumo. Jeigu virtuvė yra atviroje erdvėje, o dalis įrangos sumontuota virtuvės saloje, visa matoma įranga joje turi būti nepriekaištingo dizaino ir kokybės. Svarbų vaidmenį tokioje virtuvėje atlieka ir gartraukis – ne tik estetiškas, bet ir gana galingas, kad efektyviai pašalintų ruošiant maistą susikaupusius garus.

Architektės mini kelis variantus gartraukio virš kaitlentės, kuri yra saloje: pasirinkti tokio dizaino gartraukį, kuris labiau primintų šviestuvą arba gartraukis gali būti integruotas į pačią kaitlentę.

Gartraukio šviestuvo variantui teks dažniau keisti anglies filtrus, kurie surenka garus ir kvapus, o integruotam kaitlentėje gartraukiui tokiu atveju reikia atvesti ortakį pačiuose balduose. Gartraukį po grindimis sunkiau sumontuoti jau įrengtame bute. Bet kuriuo atveju sudėtingesni sprendimai turi būti numatyti pačioje projektavimo pradžioje, kad, juos įgyvendinus, grožėtis ir džiaugtis galutiniu vaizdu būtų galima be papildomų rūpesčių.

Kuo mažiau papildomų žingsnių

Virtuvės baldai bendroje erdvėje labiau panašūs į svetinės lentynas ar spintas, nei įprastą maisto ruošos vietą.

Leono Garbačausko nuotr.

Kiek virtuvėje turi būti įrangos ir kokio ji dydžio gali būti, priklauso nuo šeimos poreikių ir turimo ploto. Planuojant mažos virtuvės darbo paviršius, rekomenduojama ją numatyti bent 180 cm ilgio. Taip pat pasirinkti prioritetus, jeigu visa įranga netelpa. Praktikoje architektai remiasi tam tikrais funkcionalumo principais, kad būtų kuo mažiau atlikta bereikalingų veiksmų ir kuo mažiau vaikščiojama nuo vienos spintelės prie kitos. Laikantis šių principų, pirmiausia

61

Leono Garbačausko nuotr.

interjeras

Jeigu šeimoje nėra mažų vaikų, salą su kaitlente rekomenduojame žmonėms, mėgstantiems gaminti, nes dažnai svečiams patinka stebėti valgio ruošimą ir kartu bendrauti su šeimininku ar šeimininke. / Ieva PRUNSKAITĖ, Eglė BRAZIULĖ /

62 2020 kovas

virtuvėje pasitinka šaldytuvas, į kurį sudedami produktai. Toliau keliaujama link plautuvės, kur produktai nuplaunami. Prie plautuvės montuojama indaplovė, kad indus, kurie nėra iš karto plaunami, galima būtų į ją sudėti. Ievos Prunskaitės nuomone, labai svarbu atsižvelgti į tai, kiek vietos užims atidarytos indaplovės durelės ar baldų stalčiai, kad nekliūtų vaikštant aplinkui.

Plautuvę nuo kaitlentės turėtų skirti darbinis paviršius, kad nuplautus ir paruoštus produktus būtų galima sudėti į keptuves ar puodus. Pastaruoju metu ypač pamėgtu tapo integruotas šaldytuvo ir orkaitės blokas, montuojamas į vieną aukštą baldą, labiau primenantį spintą nei virtuvės įrangą. Jis neretai montuojamas atskirai ar net priešingoje darbastaliui sienoje. Svarbiausia apgalvoti virtuvės įrangos funkciją taip, kad kuo mažiau reikėtų žingsniuoti ir viskas būtų ranka pasiekiama.

Virtuvės planavimo scenarijai Yra keli virtuvės planavimo scenarijai: vienoje linijoje išdėstyta visa virtuvės įranga ir darbastalis, L raidės ir U raidės virtuvės bei virtuvė su sala, kuri gali atlikti ir pusbario ar baro funkciją. U raidės forma siūloma, kai viena kraštinė tarsi atskiria virtuvę nuo bendros erdvės, tik reikia turėti omeny, kad kampinės spintelės gali būti mažiau funkcionalios, jose gali reikėti specialios furnitūros, kuri pasisuka aplink savo ašį, suteikiant galimybę nesunkiai pasiekti toliau esančius produktus. Kitaip kampinė spintelė taps nefunkcionali. Architektė Ieva Prunskaitė rekomenduoja pagal galimybes visą virtuvės įrangą suplanuoti prie sienos, paliekant virtuvės salą tik produktų pjaustymui ir serviravimui. Tuomet darbinę virtuvės zoną su kaitlente, plautuve galima uždaryti stumdomųjų durų sistema ir paslėpti netvarką,

netikėtai užgriuvus svečiams. O jeigu plautuvė atsiduria saloje, ji gali būti su nulenkiamuoju maišytuvu. Gamintojai jau siūlo ir sprendimus, kai, nulenkus maišytuvą, plautuvė uždengiama pjaustymui skirta lentele. Jeigu yra galimybė, apatinėse spintelėse geriau numatyti stalčius, kuriuos atidarius bus patogiau surasti visus sudėtus ten įrankius ir produktus, nei durelėmis uždaromas spinteles, kur toliau padėti daiktai yra sunkiau pasiekiami ir, tikėtina, dėl to bus rečiau naudojami ar net pamiršti. Projektuodama namus, architektė Ieva Prunskaitė stengiasi suplanuoti nedidelius pasidėjimo kambarėlius – sandėliukus prie virtuvės, kuriuose galima susidėti sunkesnius kombainus ar rečiau naudojamus produktus. Svarbu nepamiršti vietos ir atliekų rūšiavimo konteineriams.

Jeigu nedideliame bute šalia nėra tam skirtos patalpos – sandėliuko, virtuvės spintelės gali būti projektuojamos iki lubų, patogiausia jas dalyti į dvi dalis – apatinė, lengviau pasiekiama, dažniau naudojamiems daiktams, indams ar produktams, o viršutinė – rečiau naudojamiems. Į vieną iš viršutinių spintelių galima montuoti ir gartraukį, kuris turi būti virš viryklės, numatant jam ventiliaciją pakabinamosiose lubose ar pačioje spintelėje. Gera ventiliacija virtuvėje yra labai svarbi ir projektuotojai linkę numatyti papildomą oro ištraukimo kanalą be skirtojo gartraukiui. Mažuose butuose ventiliacijos įrenginių gamintojai jau siūlo ir rekuperatorių su papildoma garų ištraukimo funkcija. Toks kompaktiškas įrenginys gali būti paslėptas vienoje iš spintelių virš kaitlentės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad gartraukio apatinė dalis neturėtų būti iškelta per aukštai nuo kaitlentės, optimalus atstumas – iki 70 cm nuo kaitlentės paviršiaus.

Leono Garbačausko nuotr.

Produktų ir įrangos talpyklos

Integruotas šaldytuvo ir orkaitės blokas, montuojamas į vieną aukštą baldą, labiau primenantį spintą nei virtuvės įrangą. Jis neretai įrengiamas atskirai ar net priešingoje darbastaliui sienoje.

Taupant vietą virtuvės spintelės gali būti projektuojamos iki lubų, patogiausia jas dalyti į dvi dalis – apatinė, lengviau pasiekiama, dažniau naudojamiems daiktams, indams ar produktams, o viršutinė – rečiau naudojamiems.

Interjero sprendimai Architektūros ir statybos studija „Prusta“ 63

Leono Garbačausko nuotr.

interjeras

Apdailos sprendimai

Natūralus akmuo – granitas ar kvarcinis akmuo ilgai džiugins akį unikaliu tekstūros piešiniu ir bus beveik amžinas. / Ieva PRUNSKAITĖ, Eglė BRAZIULĖ /

64 2020 kovas

Apdailos variantų virtuvėms dabar yra labai daug.

Tai įvairios kompozitinės durelių ir stalviršių medžiagos, kurios yra atsparios mechaniniams pažeidimams, vandeniui. Viena labiausiai architektų pamėgtų pastaruoju metu – HPL (aukšto slėgio laminato) plokštė, kuri yra patvaresnė nei MDF (medžio drožlių plokštė) ir todėl dažniausiai naudojama virtuvės stalviršiams. Architektės pataria nevengti ir lieto dirbtinio akmens. Tuomet labai estetiškai atrodo iš to paties akmens suformuota plautuvė, jos nereikia papildomai sandarinti, kad vanduo nepatektų į vidinę baldų dalį ir jų nepažeistų. O nežymiai pažeistą dirbtinio akmens paviršių nesunku pašlifuoti ir atnaujinti.

Ieva Prunskaitė rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į natūralų akmenį – granitą ar kvarcinį akmenį, kurio pasirinkimo variantų vis gausėja, nes tiekėjai atgabena įvairių originalios tekstūros akmenų

net iš tolimų šalių. Toks stalviršis ilgai džiugins akį unikaliu tekstūros piešiniu ir bus beveik amžinas.

Marmuras labiau tinka vonios kambariui nei virtuvei, nes jis mažiau atsparus spalvotiems skysčiams – išsiliejusiam padažui, vynui ir ilgainiui jo paviršiuje užsiliks dėmių. Nors natūraliai senstantys brandūs paviršiai taip pat gali būti tinkami tam tikrose situacijose – užmiesčio namuose, industrinio stiliaus interjeruose, todėl galima nevengti ir medinės faneruotės ar net natūralaus medžio paviršių, žinoma, prieš tai juos padengus alyva ar kitokiu atspariu impregnantu. Architektės mini ir natūralia faneruote dengtų paviršių frezavimą, kaip vieną iš galimybių paįvairinti virtuvės paviršių dizainą. Projektuojant virtuvės baldus bendroje erdvėje pastaruoju metu interjero autoriai ją neretai derina ir su svetainės baldais, kad ji būtų kuo mažiau panašesnė į utilitarią maisto ruošos vietą ir labiau primintų gyvenamojo kambario lentynas ar spinteles.

32,

Vėdinimo įrenginys su rekuperacija – virtuvėje ? !

5 cm

VĖDINIMO ĮRANGA

60 cm

Rekuperacijai tapus privaloma ne tik individualiuose namuose, bet ir naujuose butuose, rinkoje atsirado poreikis mažai vietos užimančiam, vėdinimo įrenginiui.

KOMFOVENT inžinieriai prieš kelis metus esant tam pačiam poreikiui Skandinavijos šalyse sukūrė vieną sėkmingiausių įrenginių – Domekt R 200, o šiemet pristato šio įrenginio modifikaciją, skirtą mažiems butams – Domekt R 190.

Kokia įrenginio sėkmės paslaptis?

Domekt R 200 ir Domekt R 190 įrenginių privalumai:

Konstruojant šį įrenginį svarbiausia užduotis inžinieriams buvo įtalpinti jį į virtuvės spintelę. O kad nebūtų gaila naudingą spintelės erdvę skirti įrenginiui, papildomai sukonstruota galimybė tiesiogiai prie įrenginio prijungti virtuvinį gaubtą, taigi, įrenginys montuojamas mažiausiai išnaudojamoje virtuvės erdvėje – virš kaitlentės. Kai įrenginys uždengiamas baldine plokšte, jis puikiai įsilieja į virtuvės interjerą.

• • • • •

Vieni kompaktiškiausių visoje vėdinimo rinkoje.

Integruojami į virtuvės baldus.

Tiesiogiai sujungiami su KOMFOVENT gartraukiu.

Integruotas išmanusis valdymas C6 SMART HOME. Efektyvus neužšąlantis rotacinis šilumokaitis, ypač tinkantis šiaurės šalių klimato sąlygoms.

Įrenginys su integruotu virtuviniu gaubtu atlieka 2 funkcijas:

1

Vėdina patalpas.

Tiekia švarų orą, šalina užterštą ir grąžina šilumą.

2

Šalina garus nuo viryklės ir palaiko oro balansą patalpose. Įjungus virtuvinį gaubtą, įrenginyje automatiškai didinamas tiekiamo oro kiekis į patalpas ir mažinamas ištraukiamo oro kiekis iš patalpų.

Montavimo ypatumai Domekt R 200 ir gartraukio montavimo galimybes rasite nuskenavę šią nuorodą:

www.komfovent.com

Moderniai virtuvei Siekdama plautuvės zoną paversti daugiafunkciu virtuvės centru, „Hansgrohe“ kartu su garsia dizaino studija „Phoenix Design“ kuria unikalius plautuvių ir maišytuvų komplektus, kurie papildo vienas kitą ir darniai sujungia aukštą kokybę, išskirtinį dizainą ir funkcionalumą, o savo minimalistinėmis formomis puikiai tinka šiuolaikinėms virtuvėms. Šiais metais virtuvės maišytuvų kolekcija pasipildė dviem naujovėmis – „Ta lis M54“ ir „Aquno Select M81“, 2019 m. pristatytomis ISH parodoje Frankfurte, Vokietijoje. Pageidaujantiems dar daugiau vientisumo ir elegancijos virtuvėje „Hans gro he“ savo asortimentą papildė naujomis plieninėmis ir akmens masės plautuvėmis bei plautuvių ir maišytuvų kolekcijomis.

„Aquno Select M81“ plokščias purškimo režimas „SatinFlow“ produktus nuplauna kruopščiau ir švelniau, išnaudodamas mažiau vandens.

66 2020 kovas

„Talis M54“ užtikrintai paverčia kriauklę virtuvės centru.

„TALIS M54“ – įspūdingas minimalizmas

„AQUNO SELECT M81“ – daržovių ir vaisių dušas

Naujasis maišytuvas „Talis M54“ išsiskiria minimalistine išvaizda. Jis siūlomas ne tik chromuotas ir nerūdijančiojo plieno spalvos, bet ir matinės juodos, pabrėžiančios jo dailias linijas.

U ar L formos, sumontuotas atviroje virtuvėje ar integruotoje virtuvėlėje – „Talis M54“ užtikrintai paverčia kriauklę virtuvės centru. Maišytuvas buvo kuriamas negalvojant apie konkretaus stiliaus virtuvę, todėl trys ikoniškos formos ir įvairūs apdailos variantai leidžia jam darniai įsilieti į kiekvieną aplinką.

Ergonomiška rankena suteikia galimybę lengvai valdyti leidžiamo vandens parametrus.

7 l/min greičiu tekanti laminarinė srovė leidžia

Naujasis virtuvės maišytuvas „Aquno Select M81“ – tai nauja integruota sistema, kurios pavadinimas „Aquno“ jungia du žodžius „aqua“ ir „unit“ – „vanduo“ ir „elementas“, nes suteikia galimybę patirti visiškai naują vartotojo ir vandens sąveiką virtuvėje. Futuristinis, ekstravagantiškas „Aquno Select M81“ dizainas bei paprastos formos traukia žvilgsnius ir įsilieja į bet kokio stiliaus virtuvę. Galima rinktis iš dviejų variantų – L formos snapelio, išryškinančio griežtas maišytuvo linijas, arba aukšto lenkto, pabrėžiančio apvalių ir stačiakampių formų sinergiją.

Pirmą kartą laminarinės srovės ir dušo režimus ištraukiamajame purkštuve papildo trečiasis – ypač švelnus, plokščias purškimo režimas

greitai užpildyti didelius indus. Ir atvirkščiai, itin ekonomiška purškimo funkcija sumažina tekančio vandens kiekį iki 3,5 l/min. Intuityvaus srovės perjungimo mygtukas palengvina kiekvieną žingsnį – nesvarbu, plaunate rankas ar daržoves. Ištraukiamoji maišytuvo purškimo galvutė leidžia lengvai išvalyti visą kriauklės plotą ir pasiekia net toliau esančius daiktus, pavyzdžiui, augalų vazonus.

„SatinFlow“ – dėl daugybės atskirų purkštukų sukuriama minkšta ir tanki srovės tėkmė. Maišytuvo pagrinde sumontuota sistema veikia kaip daržovių ir vaisių dušas. Naujoviškas purkštukų išdėstymas ir jų skaičius užtikrina pastebimai lygesnį lašelių pasiskirstymą. Tai reiškia, kad produktai nuplaunami kruopščiau ir švelniau, o per minutę išteka tik 4 l vandens.

„Aquno Select M81“ traukia ne tik kruopščiai apgalvota konstrukcija, bet ir lengvai valomais paviršiais. Rankenos svirtelė yra maišytuvo dešinėje, o srovės perjungimo mygtukas „Select“ – kairėje. Tai užtikrina patogų visų „Aquno Select M81“ funkcijų valdymą.

Plautuvių ir maišytuvų kolekcijos Gamintojas „Hansgrohe“ siūlo ne tik ergonomiškus, patogius virtuvinius maišytuvus, bet ir jiems idealiai tinkančias aukščiausios kokybės plautuves. Minimalistiniu dizainu išsiskiriančios „Hansgrohe“ plautuvės gaminamos iš dviejų aukštos kokybės medžiagų: nerūdijančiojo plieno ir granito. Granitinės plautuvės siūlomos trijų spalvų: grafito juodos, akmens pilkos ir betono pilkos. Komplektuojami maišytuvai yra chromuoti arba nerūdijančiojo plieno spalvos.

Šios abi Hansgrohe naujienos jau gavo prestižinį „IF Design Award 2020” dizaino apdovanojimą, o „Aquno Select M81” apdovanotas ir „German Design Award 2020“.

www.hansgrohe.lt

67

1

Greta šlaito A r c h i t e k t a I : Donaldas Trainauskas, Haroldas Jurevičius.

Rūsio aukšto patalpų eksplikacija Nr.

Patalpa

Plotas

0.1

Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė

137,10 m2

0.2

Koridorius

3,12 m2

0.3

Vyno rūsys

34,83 m2

0.4

Techninė patalpa

14,41 m2

0.5

Laiptinė

13,00 m2

0.6

Sandėliukas

13,92 m2

IŠ VISO:

216,38 m2

I aukšto patalpų eksplikacija

Šis gyvenamasis namas yra suprojektuotas viename gražiausių Lietuvos miestų – Birštone. Namo sklypas yra greta Nemuno apsauginio pylimo, todėl pastato funkcija netradicinė: pirmame aukšte – pagalbinės patalpos ir SPA su vidaus kiemu, antrame – visos pagrindinės patalpos. Pagrindinėse vidaus erdvėse pro didžiulius vitrininius langus galima netrukdomai grožėtis kasdien kintančia gamta ir Nemuno slėnio panorama. Interjere taip pat daugiausia naudojamos natūralios medžiagos – medis, stiklas, akmuo.

Nr.

Patalpa

Plotas

1.1

Holas

41,08 m2

1.2

Vonia

10,00 m2

1.3

Koridorius

6,45 m2

1.4

Miegamasis

15,91 m2

1.5

Miegamasis

14,80 m2

1.6

Svečių kambarys

20,17 m2

1.7

Pirtis

7,48 m2

1.8

SPA

24,64 m2

IŠ VISO:

140,53 m2

II aukšto patalpų eksplikacija Nr.

Patalpa

Plotas

2.1

Svetainė

46,70 m2

2.2

Virtuvė

32,65 m2

2.3

WC

2,34 m2

2.4

Sandėliukas

2,25 m2

2.5

Darbo kambarys

16,66 m2

2.6

Koridorius

12,90 m2

2.7

Koridorius

5,93 m2

2.8

Drabužinė

9,91 m2

2.9

Vonia

9,50 m2

Miegamasis

29,61 m2

IŠ VISO:

167,45 m2

2.10

www.4plius.com

SPA kiemelis.

GatvÄ—s fasadas su trikampiais stogais.

2

Žemyna A r c h i t e k t a s : Laurynas Avyžius.

Pagrindinis įėjimas pabrėžtas betoniniu stogeliu, kuris nurodo tolesnę kryptį. Įėjus į pastatą pasitinka holas su dviem galimomis kryptimis: į dešinę – miegamųjų zona su trimis kambariais, erdvia vonia ir tėvų miegamuoju su atskira drabužine, o į kairę – garažas dviem automobiliams, sanitarinis mazgas ir atvira laisvalaikio zona – svetainė, valgomasis ir virtuvė su sandėliuku.

Fasadams naudojamos medžiagos – termomediena, savo šilta spalva kontrastuojanti su pastato akcentais – monolitiniais betoniniais stogeliais. Ilgas pastato tūris suskaidytas įgilėjimais ir vertikalėmis – fasaduose įmontuotomis LED juostomis ir siaurų langų ritmu.

Patalpų eksplikacija Nr.

Patalpa

Plotas

1

Holas

18,90 m2

2

Kambarys

9,78 m2

3

Drabužinė

7,84 m2

4

Miegamasis

13,65 m2

5

Vonia

9,60 m2

6

Kambarys

11,41 m2

7

Kambarys

11,59 m2

8

WC

1,77 m2

9

Koridorius

6,85 m2

10

Svetainė, virtuvė, valgomasis

43,76 m2

11

Sandėliukas

4,97 m2

12

Katilinė

4,68 m2

13

Garažas

39,85 m2

T1

Terasa

58,73 m2

IŠ VISO:

243,38 m2

IŠ VISO (be terasos):

184,65 m2

Pastato užstatymo plotas 70 2020 kovas

336,61 m2

Norbert Tukaj nuotr.

Vieno aukšto pastato lakoniškos „L“ formos tūris sukuria vidinį kiemą, orientuotą į atvirąją sklypo kraštinę. Taip išsaugomas privatumas – pro vitrininius svetainės langus atsiveria vaizdas į žaliąją zoną.

www.nebrau.com

71

3 Trys namai

I ir II namai

A r c h i t e k t a s : Vaidas Tamošiūnas.

Trys pailgos formos minimalistiniai tūriai išsidėsto siaurame miesto sklype, kuriame privatumas kuriamas medžių eile, o didžioji dalis dangos skirta automobiliams statyti, likęs plotas – vejai. Pastatų medžiagiškumas taip pat padiktuotas vietinio konteksto. Čia dominuoja plytų ir betono kombinacija.

Skirtinga plytų spalva individualizuoja statinius, tačiau panašios formos, suplanavimas ir medžiagiškumas išlaiko vientisumą.

Siekiant suteikti fasadams dinamikos, plytų tekstūra vietomis paįvairinama išsikišimais.

I aukšto patalpų eksplikacija Nr.

II aukšto patalpų eksplikacija

Patalpa

Plotas

Nr.

Patalpa

Plotas

101

Holas

4,11 m2

201

Holas

5,05 m2

102

Tualetas

4,58 m2

202

Kambarys

15,25 m2

103

Virtuvė

7,12 m

203

Kambarys

9,03 m2

104

Svetainė, valgomasis

33,02 m2

204

Tualetas

5,31 m2

105

Terasa

205

Kambarys

13,50 m2

2

Bendras I aukšto plotas:

48,83 m

Bendras pastato plotas:

96,97 m2

Įėjimų įtraukimai, kampiniai langai ir laiptinės suskaido monumentalias formas, suteikdami kompozicijai smulkesnį mastelį. Į pastatus patenkama per kampe suformuotą įėjimą. Iš čia – į holą, iš kurio toliau einama į svetainę su valgomuoju ir išėjimu į medinę terasą. Virtuvė suprojektuota kaip atskira patalpa. Šalia įėjimo patalpintas sanitarinis mazgas. Išilgai tūrio esančia laiptine pakylama į antro aukšto privačią zoną. Čia pastato galuose suprojektuoti miegamieji, o centre – sanitarinis mazgas su vonia ir darbo kambarys.

2

Bendras II aukšto plotas:

III namas

I aukšto patalpų eksplikacija Nr.

www.nebrau.com

48,14 m2

II aukšto patalpų eksplikacija

Patalpa

Plotas

Nr.

Patalpa

Plotas

101

Holas

7,41 m2

201

Holas

5,01 m2

102

Tualetas

4,88 m

202

Kambarys

15,00 m2

103

Virtuvė

6,91 m2

203

Tualetas

5,37 m2

104

Svetainė, valgomasis

32,41 m

204

Kambarys

11,17 m2

105

Terasa

205

Kambarys

17,50 m2

2

2

Bendras I aukšto plotas:

52,12 m

Bendras pastato plotas:

106,17 m2

2

Bendras II aukšto plotas:

54,05 m2

Norbert Tukaj nuotr.

4 Dvibutis „Black Box“ A r c h i t e k t a i : Eglė Prunskaitė-Braziulė, Ieva Prunskaitė, Rokas Puzinas.

I aukšto patalpų eksplikacija Patalpa

Plotas

01A

Nr.

Virtuvė–svetainė A

49,57 m2

01B

Virtuvė–svetainė B

43,27 m2

02A

Virtuvės sandėliukas A

1,60 m2

02B

Tamburas B

5,40 m2

03A

Koridorius A

5,83 m2

03B

Holas B

9,31 m2

04A

Katilinė A

4,09 m2

04B

Katilinė B

2,88 m2

05A

WC A

1,74 m2

05B

WC B

4,02 m2

06A

Darbo kambarys A

8,84 m2

06B

Darbo kambarys B

9,33 m2

07A

Drabužinė A

4,14 m2

07B

Sandėliukas B

1,81 m2

Bendras I aukšto plotas:

151.83 m2

II aukšto patalpų eksplikacija Patalpa

Plotas

08A

Nr.

Tėvų miegamasis A

22,97 m2

08B

Tėvų miegamasis B

17,90 m2

09A

WC dušas tėvų A

1,67 m2

09B

WC dušas tėvų B

8,11 m2

10A

Tėvų drabužinė A

5,02 m2

10B

Tėvų drabužinė B

6,66 m2

11A

II aukšto holas A

5,30 m2

11B

II aukšto holas B

4,94 m2

12A

I vaiko kambarys A

13,82 m2

12B

I vaiko kambarys B

11,86 m2

13A

II vaiko kambarys A

13,25 m2

13B

II vaiko kambarys B

10,45 m2

14A

Vaikų vonios kambarys A

6,20 m2

14B

Tėvų WC B

2,45 m2

16A

Tėvų drabužinė B

4,14 m2

Bendras II aukšto plotas:

Nedideliame miesto sklype ant šlaito suprojektuotas dvibutis namas, skirtas dviem šeimoms.

Juodai dažytomis dailylentėmis dengtų fasadų tūriai iškyla virš šlaito tarsi pakabinti erdvėje, cokolinėje pastato dalyje palaikomi tik kolonų. Tokiu būdu žemutiniame aukšte po stogu numatytos aikštelės dviem automobiliams yra atviros ir kartu apsaugotos

134,74 m2

nuo kritulių. Šalia jų yra nedideli sandėliukai įrankiams susidėti ir laiptinės, iš kurių patenkama į viršutinį pirmą aukštą, kad sningant ar lyjant nereikėtų eiti per lauką.

Pirmo aukšto patalpos suplanuotos kompaktiškai, tačiau vietos jose užtektinai bendrai svetainės erdvei su virtuve ir valgomuoju, iš nedidelio holo patenkama ir į darbo ar svečių kambarį. Erdvioje svetainės terasoje, iškilusioje virš cokolinio

aukšto ir orientuotoje į pietų pusę, galima leisti laiką šiltesniuoju sezono metu. Pakilus į antrą aukštą patenkama į tris miegamuosius. Pagrindiniam miegamajam skirtoje erdvėje prie kampinio lango suplanuota vonia – pasimėgauti ramiomis poilsio minutėmis ir atsipalaiduoti.

Projektuojant dvibutį daug dėmesio skirta privatumui – langai išdėstyti taip, kad nesimatytų gretimo pastato langų.

Cokolinio aukšto eksplikacija Nr.

Patalpa

Plotas

01A

Laiptinė

6,73 m2

01B

Laiptinė

6,78 m2

Bendras rūsio plotas:

13,51 m2

www.prusta.lt

5 Kompaktiškas stačiakampis

Aušros Lekauskaitės nuotr.

A r c h i t e k t a i : „1 PLANAS“ (Gintarė Čėsnaitė, Aušra Lekauskaitė, Mėta Mozūraitienė).

Gyvenamasis namas, skirtas jaunai šeimai, mėgstančiai laiką leisti ir susiburti didelėje namo terasoje. Fasadams šilumos suteikia maumedžio lentų apdaila, kuriai kontrastą kuria skarda įrėmintas didelis langas ir išryškintas įėjimas. Saulės šviesa patenka pro didelius vitrininius langus, kuriuos pridengia medinis ažūrinis stogelis. Dėl paprasto stačiakampio namo plano ir funkcionalaus patalpų suplanavimo namas lengvai įkomponuojamas į pasirinktą sklypą ir yra tinkamas aktyvios šeimos gyvenimui.

www.1planas.lt

Patalpų eksplikacija Nr.

Patalpa

Plotas

01

Gyvenamasis kambarys + virtuvė

48,89 m2

02

Koridorius

7,42 m2

03

Miegamasis

15,16 m2

04

Drabužinė

5,81 m2

05

Kambarys

13,68 m2

06

Kambarys

12,79 m2

07

Vonia

8,36 m2

08

Pagalbinė patalpa

5,13 m2

Bendras namo plotas:

117,24 m2

Terasa

50,65 m2

6 Namas Žvėryne A r c h i t e k t a i : Marius Bliujus, Margarita Kaučikaitė, Vitalij Avreicevič.

Namo architektūra – moderni, tačiau atskiri pastato elementai išlaiko ryšį su istorine rajono praeitimi. Projektuojama šiuolaikiška, konceptuali dvišlaičio stogo interpretacija – ne tik architektūrinis akcentas. Šis sprendimas leidžia svarbiausiose antro aukšto patalpose kurti aukštas, architektūriškas erdves dramatiškais šlaitiniais stogais. Pagrindinė apdailai pasirinkta medžiaga – akmuo, o pirmas aukštas dengtas medžiu ir taip atiduoda pagarbą istorinei medinei rajono architektūrai.

Namo architektūrą nulėmė sklypo forma ir vidaus patalpų suplanavimas, kur atsižvelgėme į pasaulio kryptis ir privatumą. Negailėjome vietos holui, todėl erdvės pojūtis

www.kubinismetras.lt

kuriamas vos įėjus į namus. Nuo pat įėjimo durų atsiveria vaizdas per visą namo ilgį, matomas ryšys su svetaine ir vidiniu kiemu. Virtuvė šiuose namuose taip pat svarbi, tad jai drauge su maisto ir daiktų saugykla skirta daug vietos ir privatumo. Virtuvė čia – lyg atskiras pasaulis, kuriame šeima gali laisvalaikį leisti taip pat lygiavertiškai kaip ir svetainėje, tačiau šios dvi zonos atskirtos. Antras – miegamųjų – aukštas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kompaktiškas, tačiau iš tiesų kiekviena erdvė čia gerai apgalvota. Visi kambariai yra 15–20 kv. m ploto, čia taip pat galima rasti visus šeimos patogumui skirtus elementus: privačius vonios kambarius, erdvią drabužinę, skalbyklą ir stogo terasą.

7 Upės namas A r c h i t e k t a i : Marius Bliujus, Gerda Vaitkevičiūtė.

Upės namas – upės slėnyje. Išskirtinė vieta įkvėpė ir suformavo namo architektūrą, kiekvienas tūrinis sprendimas priimtas siekiant sukurti kuo glaudesnį ryšį su sklypo pietvakariuose tekančia upe. Namas formuojamas iš trijų skirtingais kampais pasuktų tūrių dviejuose aukštuose. Pagrindinės gyvenamosios erdvės orientuojamos į upę, saulę ir vaizdus. Pirmo aukšto gyvenamasis tūris atsuktas tiesiai į upę, o antrasis minimaliai pasuktas jo atžvilgiu taip kuriant pastogę tiek virš terasos, tiek virš įėjimo į namą. Pirmo aukšto tūris, kuriame yra ūkinė dalis ir virtuvė, laužiamas palei užstatymo ribą, taip formuojant terasą namo užuovėjoje ir patogią erdvę įvažiavimui. Ši namo dalis neatsitiktinai palikta vieno aukšto. Kadangi namas – upės slėnyje, į jį atvažiuojama nuo kalvos, važiuojant link namo, pats pastatas neužstoja vaizdo į upę ir slėnį, taip kuriamas ypatingas grįžimo namo jausmas.

www.kubinismetras.lt

Wind-FreeTM Elite

Sumanus vėsinimas.

Jokių šalto oro gūsių.

Daugiau informacijos www.samsung.com/climate

Wind-FreeTM vėsinimas

Išmanus valdymas

Dirbtinio intelekto komfortas

Unikali technologija „Samsung Wind-FreeTM“ per tūkstančius mikroskylučių tolygiai, lėtu oro srautu vėsina patalpą ir sukuria tobulą mikroklimatą.

Valdykite savo oro kondicionierių „Wind-FreeTM“ nuotoliniu būdu per aplikaciją „Samsung SmartThings“. Tai leis įjungti, išjungti, keisti funkcijas ir nustatyti tvarkaraščius, kad ir kur būtumėte.

Dirbtinio intelekto funkcija leis valdyti mikroklimatą.

Ji automatiškai įvertins kambario sąlygas ir oro kondicionieriaus veiklą. „Wind-FreeTM“ įrenginys automatiškai pakeis funkciją, leisiančią pasiekti optimalų mikroklimatą.

* ASHARE (Amerikos šildymo, šaldymo ir oro kondicionavimo inžinierių draugija) lėto srauto orą apibūdina kaip tokį, kurio greitis yra mažesnis nei 0,15 m/s ir kuris nesukelia šaltų gūsių. ** Nuotoliniam valdymui reikalinga išmaniajame telefone įdiegta programėlė „SmartThings“, interneto ryšys ir „Samsung“ aplikacijos paskyra.