„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 balandis

Spalvotųjų metalų karštligė Interjero kaprizai – kaip „sušildyti“ betoną?

Išmaniojo miesto naratyvas Gaisrinė sauga – rakštis interjero kūrybai?

Kaina 2,9 Eur

Ateities architektūra: rytojus prasideda šiandien

2019 balandis (4)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

FASADUI - SKALŪNO PLOKŠTELĖS - FIBROCEMENTINĖS PLOKŠTĖS - AKMENS PLOKŠTĖS - ALIUMINIO KOMPOZITO PLOKŠTĖS

Skalūno plokštelės

Akmens plokštės

Akmens plytelės

Aliuminio kompozito plokštės

- KLINKERIO PLYTOS - LANKSTUSIS AKMUO „SLATE LITE“

naujas salonas jau greitai!

INTERJERUI - AKMENS PLYTELĖS - AKMENS PLOKŠTĖS - KVARCINIS KILIMAS - LANKSTUSIS AKMUO „SLATE LITE“, AKMENS TAPETAI

Akmens plytelės

Akmens plokštės

Akmens praustuvai

Kvarcinis kilimas

- KVARCO PLOKŠTĖS - AKMENS PRAUSTUVAI

UAB „Mosas“ Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206, Vilnius

Darbo laikas:

Tel. +370 653 75 525

8.00–17.00

info@skalunas.lt

www.mosas.lt www.skalunas.lt

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Kristina Buidovaitė

Lietuviai, palaikydami vyraujantį stereotipą, kad yra amžini nuosavo namo statytojai,

Redaktorės pavaduotoja

kasmet aktyviai naršo po statybų parodos „Resta“ stendus. Šiųmetės parodos tema

Audronė Filimanavičienė

„Ateities statyba“. Mūsų pasirinktas leitmotyvas – ateities projektai, arba futuristinė

Tekstų autoriai Kristina Buidovaitė, Elena Paleckytė, Aušra Narkeliūnienė, Karina Sėrikova, Audronė Filimanavičienė Portalo www.sa.lt administratorius Artūras Aleksiejūnas Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainerė Edita Namajūnienė Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė

architektūra.

Taip pat aiškinomės, kiek griežti energinio naudingumo reikalavimai gali turėti įtakos ateities viešųjų pastatų statybai. Svarstėme, ar miestų valdžios neatsisakys architektūrinių ambicijų dėl A++ klasės reikalavimų, įsigaliojusių šiemet sausį?

Aptariame ir tai, ar paveldo objektų grožį ir prabangą anuomet atskleidę taurieji metalai dera šiandienos interjeruose. Architektai neabejoja – taip, tik labai svarbu juos naudoti apgalvotai ir saikingai.

Ateities projektu galima pavadinti ir šalia vakarinio Vilniaus aplinkkelio iškilusį

Tel. +370 5 267 9484

tarptautinės įmonių grupės „Creolink“ pagrindinį biurą ir sandėlį. Šis projektas įrodė,

© SA.lt (Statyba. Architektūra)

kad logistikos ir pramonės pastatai nebėra nuobodžios dėžutės, juose puikiai dera ir

Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino AB „Spauda“ ISSN 2538-8797

moderni technologinė įranga, ir išskirtinės architektūrinės ar interjero idėjos.

Ateities statybos temoje vis dar aktualija – BIM. Šįsyk pristatome ne lietuvių pasiekimus, kuriais jie girsis statybų parodoje. Mes ėmėmės Norvegijos Stavangerio universitetinės ligoninės komplekso, suprojektuoto BIM aplinkoje. Bet kokia patirtis – svarbi, juolab kad BIM idėją pasaulio statybų sektorius ir perima dalydamasis sukaupta patirtimi.

Dar viena, nuolat aptarinėjama tema – išmanusis miestas. Koks jis, kas gali vadintis išmaniuoju miestu. Mes keliame klausimą: jei išmanusis miestas – jutiklių, tinklų raizgalynė, tai kokia žmogaus vieta jame? Kūrėjo ar naudotojo?

Interjero architektai pamėtėjo mintį, kuri virto tekstu. Vargu ar kas drįstų ginčytis, kad gaisrinės saugos reikalavimai reikšmingi. Bet... kaip pavyksta suderinti juos ir ambicijas, norus, vizijas ir užsakovų lūkesčius, projektuojant visuomeninių pastatų interjerus? Apie tai pasakoja išskirtinius, akį traukiančius interjerus suprojektavę architektai. Įsibėgėjant statybų sezonui, norėtųsi palinkėti apgalvotų sprendimų. Ir namų, kuriuose gera būti.

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – „Baltic Architects Group“ vizual.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

4

tema

Ateities architektūra: rytojus prasideda šiandien

14

sprendimas

Spalvotųjų metalų karštligė

TURINYS

56

interviu

Tirpstantys prekybos centrai

66

interjeras

Bendradarbystės erdvė – be ribos tarp „dirbti“ ir „gyventi“

74

situacija

Gaisrinė sauga – rakštis interjero kūrybai?

2 2019 balandis

42

paroda

2019 m. tendencijos – daugiau spalvų vonios kambariui!

20

sprendimas

Medžio renesansas architektūroje

38

interjeras

Išmanusis biuras: miestas darbe

26

pramoninė statyba

Projektas, sukurtas žmonėms

32

4

tema Ateities architektūra: rytojus prasideda šiandien

8

forumas Taupyti negalima statyti – kur dėsime kablelį?

14

sprendimas Spalvotųjų metalų karštligė

20

sprendimas Medžio renesansas architektūroje

24

interviu Belgų Kokybės rūmų ekspertas J. Vanneste: „Daugiau dėmesio tvarumui ir architektų užmokesčiui“

26

pramoninė statyba Projektas, sukurtas žmonėms

32

interjeras Interjero kaprizai – kaip „sušildyti“ betoną?

38

interjeras Išmanusis biuras: miestas darbe

42

paroda 2019 m. tendencijos – daugiau spalvų vonios kambariui!

48

BIM Modulinis projektavimas ligoninės plėtrai

50

BIM Išmaniojo miesto naratyvas

52

studijos Gėrėtis krioklio purslais

56

interviu Tirpstantys prekybos centrai

66

interjeras Bendradarbystės erdvė – be ribos tarp „dirbti“ ir „gyventi“

74

situacija Gaisrinė sauga – rakštis interjero kūrybai?

77

technologijos Architektūrinės akustikos galia

interjeras

Interjero kaprizai – kaip „sušildyti“ betoną?

100% Jūsų verslui: naujasis Sprinter.

3

tema

teities architektūra: rytojus prasideda šiandien Žmonijai visuomet rūpėjo, kaip atrodys rytojus, ką veiksime ir kokia aplinka mus sups. O jeigu rytojus prasideda šiandien? Naujausios technologijos suteikia tiek daug laisvės, kad žmonės tampa vis mažiau priklausomi nuo darbo ar poilsio vietų. Ar Lietuva jau pasirengusi futuristinei architektūrai? Atrakinti duris į ateitį ir nukeliauti į dviejų skirtingų ir savitų Lietuvos miestų – Alytaus ir Kauno – rytojų padėjo Audronė FILIMANAVIČIENĖ

„Baltic Architects Group“ inžinierius architektas Marijus Surdokas.

„Baltic Architects Group“ vizual.

„New Kaunas“ – Lietuvos ateities miestas.

4 2019 balandis

Šiandien miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Kaip manote, kokie iššūkiai mūsų laukia?

Vienas didesnių iššūkių ateityje, manau, kils dėl klausimų, susijusių su žmonių užimtumu. Robotizuojant gamybos linijas, skaitmenizuojant procesus ir tobulėjant dirbtiniam intelektui, jau netolimoje ateityje žmonės galės atsiriboti nuo daugelio darbų, kuriuos šiuo metu dirba. Ką tuomet jie veiks? Ar atsiras naujo pobūdžio darbų?

Ar žmonės savo laiką skirs kūrybai, o gal tik pramogoms? Ar žmonija sugebės atsiradusį laisvą laiką sutelkti naujoms bendroms idėjoms, kurios paskatins naują kokybišką civilizacijos proveržį? Šiandien pasakyti labai sunku, kaip tuomet keisis miestai, bet jie savo funkcija neišvengiamai bandys patenkinti kintančius civilizacijos poreikius. Šiandienos miesto vienodumas, sterilumas padaro jį leisgyvį, sako architektai, urbanistai, miestų plėtotojai, miestą suvokiantys kaip ekosistemą, kurioje gera gyventi. Ką, Jūsų nuomone, turėtume padaryti, kad miestas taptų gyvas, o nebebūtų išdrikęs, segreguotas, neefektyvus?

Miestas yra jo gyventojai. Kaip galime pakeisti miestą, kai jo gyventojai valandų valandas sėdi

automobiliuose, troleibusuose ar metro tuneliuose? Šiandien miestas kenčia, kai žmogus, keliaudamas į darbą, iššvaisto tiek daug laiko.

Netolimoje ateityje skaitmenizavus darbo principus, žmogus nebeturės važiuoti per visą miestą į įmonę, kurioje dirba. Jis galės dirbti bet kurioje pasaulio įmonėje iš savo gyvenamosios vietos.

Jeigu šiuo principu kol kas dirba labai nedaug žmonių, ateityje, manau, tokie darbo santykiai laipsniškai taps gyvenimo norma. Tuomet keisis ir miestai. Juos pakeis patys žmonės. Architektų ir urbanistų darbas yra stebėti laikmetį ir siūlyti sprendimus, kaip turi vykti miestų ekosistemų evoliucija.

Alytaus herbe pavaizduota balta rožė architektus įkvėpė sukurti darbo ir laisvalaikio, kitaip bendradarbystės, centrą.

Centras Alytuje būtų pavadintas „Baltosios rožės“ vardu.

Ar sutinkate su tuo, kad šiandienos miestų problemas sukėlė praeityje vykusi miestų industrializacija, kai gamyba būdavo atskiriama nuo gyvenamųjų zonų, kai atsirado atskiri pramonės ar miegamieji rajonai? Kaip galėtume iš to „išlipti“?

Nemanau, kad dėl tam tikrų šiandienos problemų galima kaltinti kažkuriuos praeities įvykius.

Kaltinti galime tik patys save, kad per lėtai priimame sprendimus ir gana vangiai reaguojame į pokyčius. Ateityje darbo pokyčių dinamika bus dar greitesnė, todėl, kalbėdami apie miestus ir jų funkcionalumą, turime įprasti apie tai diskutuoti, suvokti esmę, rasti sprendimus ir nuolat veikti.

5

tema

Architektų ir urbanistų darbas yra stebėti laikmetį ir siūlyti sprendimus, kaip turi vykti miestų ekosistemų evoliucija. / Marijus SURDOKAS /

Progresyvūs urbanistai kelia trigubą šūkį: miestus reikia naujai apgyvendinti, naujai išvystyti ir naujai apželdinti. Ką apie tai manote Jūs? Šiandien pasaulio miestai yra labai skirtingose situacijose, turi labai skirtingų savybių ir problemų.

Lietuvos miestuose nėra apželdinimo bėdų kaip daugelyje pasaulio didmiesčių, bet mes taip pat turime savo trūkumų. Vienodų sprendimo kelių nebus, nes kiekvienas miestas yra individualus organizmas – jeigu „susergama“, ir gydymas turi būti individualus. Be abejo, yra epideminių ligų, apimančių miestus ir jų grupes. Tuomet galima kalbėti apie bendrą jų gydymo planą. Labai nenorėčiau ateityje išvysti mirusių – apleistų ir žmonių paliktų – miestų. Statyti naują tvarų miestą yra greičiau ir paprasčiau nei atgaivinti senąjį, bet taip elgtis būtų klaida. Didelis iššūkis mūsų laukia ieškant sprendimų, kaip konvertuoti pramoninius miestus, kurie šiandien, išskyrus darbo vietas, beveik nepatenkina jokių kitų žmonių poreikių.

Kad šie miestai netaptų vaiduokliais, turime suteikti jiems tam tikras vertybes, kad žmonės, net ir neturėdami tiesioginių sąsajų su savo darbo vietomis, juos vis tiek pasirinktų savo gyvenimui.

Kaip, Jūsų manymu, reikėtų pakeisti daugelio gatvių ir transporto infrastruktūrą, kad būtų atrastas teisingas balansas tarp mašinų, dviračių ir pėsčiųjų?

Automobilis yra individo egoizmo patenkinimo įrankis. Ateityje jis galėtų išnykti. Miestams keičiantis, turėtų būti sudaromos sąlygos veikliam žmogui kasdien judėti pėsčiomis, paspirtuku, elektriniais riedučiais, riedžiais, dviračiais ar dar nesamomis elektrinėmis modulinėmis kapsulėmis. Didesni atstumai turėtų būti įveikiami moduliniais autobusais, traukiniais ar lėktuvais.

Ar tiesa, kad geriausia šio amžiaus išeitis iš miestų stagnacijos – tai integruoti, mišrūs 6 2019 balandis

miestai, patogūs, su lengvai pasiekiamais interesų taškais, taupantys laiką ir nervus, funkcionalūs ir saugūs, bendruomeniški ir žaismingi, pagaliau, turtingi ir laimingi? Kaip to galėtume siekti ir pasiekti Lietuvoje? Ar jau esame pribrendę šiems pokyčiams?

Alytaus Baltosios rožės HUB centro ir „New Kaunas“ akcentus.

Mūsų žiniomis, Jūsų vadovaujama architektų studija yra tarp tų futurologų, kurie drąsiai ir jau šiandien kuria ateities miesto Lietu-

Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau drąsių, klysti nebijančių žmonių, kurie savo energija ir kuria ateities perspektyvas.

Mano vadovaujama jauna nedidelė architektų grupė taip pat dalyvauja pokalbiuose apie miestų problemas, analizuoja galimas alternatyvas ir teikia savo siūlymus.

Alytaus Baltosios rožės HUB centras – mūsų sukurta idėja, kuria kryptingai turėtų judėti šis nedidelis Lietuvos miestas. Alytus turi daug er dvių ir žalumos, patogų susisiekimą dviračiais ir pėsčiomis. Anksčiau klestėję fabrikai ir gamyklos uždaryti. Jaunimas masiškai traukia ieškoti įdomesnio darbo į didesnius miestus ar bando laimę užsienyje. Kenčiantis nuo emigracijos miestas turėtų investuoti ne tik į parkus ir naujų tiltų statybą (kas šiandien vyksta), bet sukurti naujos kartos darbo sąlygas ir pritraukti nuotolinį darbą dirbančius žmones. Nors šiandien mieste klesti pesimizmas, manau, reikia labai nedaug, kad jis suklestėtų.

Miesto herbe pavaizduota balta rožė mūsų architektų grupę paskatino sukurti darbo ir laisvalaikio, bendradarbystės centrą, kuriame jau netolimoje ateityje susitelktų pagrindinė darbo rinkos dalis. Jis galėtų tapti ne tik darbo, bet ir laisvalaikio traukos centru. Išraiškingi fasadai savo aptakiomis formomis ir manevringomis lamelėmis ne tik primena baltosios rožės žiedą, vizualiai skatina veržtis, judėti į priekį, bet ir saugo pastatus nuo perkaitimo, užtikrina komfortišką klimatą viduje.

Projekto „New Kaunas“ architektūrinė utopinė idėja liudija, kaip dabarties miestai turėtų plėstis aplink esamą struktūrą, kuriant į gamtą integruotas optimalaus dydžio miestų naujas ląsteles. „New Kaunas“ – galima ateities miesto ląstelė, kurioje gyventojai patenkina savo kasdienius poreikius be automobilių. Ši architektūros idėja yra noras parodyti galimybę, kaip plėsdamasis miestas turėtų ne griauti turimą

voje viziją. Pristatykite, prašom, svarbiausius

gamtos karkasą, o jį papildyti.

Tikrai taip. Miestai turi suskilti į mažas ląsteles, „prikibusias“ prie vieno bendro branduolio, kurio stuburą sudarytų kultūra, menas, švietimas, sportas, savivalda ir kiti viešieji traukos objektai.

Tuo tarpu mažosios miesto ląstelės turėtų visus kasdienių interesų poreikius tenkinančius objektus. Šiose ląstelėse atsirastų daugiafunkciai bendruomenių centrai su HUB tipo darbo erdvėmis, laisvalaikio užimtumo, vaikų sporto ir mokslo centrai. Šiandien mes dažnai turime spindulinę sistemą, kai miesto branduolyje grumiasi ir miesto viešosios funkcijos, ir laisvalaikio erdvės, ir darbo vietos. Gyvename miesto pakraštyje ir kasdien susispaudę keliaujame į centrą, nes šalia savo gyvenamosios vietos nepatenkiname kasdienių poreikių. Manau, kad šį procesą iš esmės gali pakeisti tik mano jau minėti nauji darbo santykiai, kai neprisirišama prie darbo vietos konkrečiame pastate miesto centre, kur yra darbovietės būstinė. Kai tokie darbo santykiai bus ne išimtis, o taisyklė, tada organiškai ir pradės kurtis miestų ląstelės bei jų struktūros. Tai galioja tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje. Ir maži žingsneliai mūsų šalyje jau žengiami – Lietuvos miestuose auga HUB darbo kultūra, atsiranda kultūringų bendruomenių gyvenamosiose teritorijose. Kol kas dažnai tai daro ne architektai ir ne politikai. Tai daro žmonės entuziastai, ieškantys geresnės gyvenimo kokybės sau ir kitiems.

Kai šis procesas įgaus pagreitį, tuomet verslas įžvelgs savo interesus ir dar labiau jį paspartins.

„New Kaunas“ būtų įkuriamas tarp dviejų jau veikiančių hidroelektrinių. Miesto pastatų pamatai įrengiami su visiškai miesto poreikius patenkinančiu geoterminiu tinklu. O pastatų fasadai saulės ir vėjo energiją paverstų elektra.

Naujasis Kaunas – tai mažas miestas mieste, galintis gyvuoti kaip nepriklausoma didžiojo miesto dalis, suprojektuota Kauno marių Nemuno kilpoje. Žaluma, vanduo ir neatsiejamas nuo gamtos žmogus, išmaniai besinaudojantis gamtos privalumais. Saloje niekas neužstoja saulės šviesos. Čia dažni skersvėjai. Pastatų fasadai galėtų vėjo ir saulės energiją paversti elektra, o pamatai galėtų būti įrengti su visiškai poreikius patenkinančiu geoterminiu tinklu. Miesto mieste galima visai atsisakyti motorinio transporto. Ats-

Tokių vietų Kaune tinklas šio didmiesčio gyventojams leistų dirbti, gyventi ir poilsiauti nepaliekant savo nuolatinės aplinkos. Tokios vietos konkuruotų tarpusavyje, žmonės galėtų jas pasirinkti pagal savo poreikius.

Dar labai svarbu, kad bet kuris augantis miestas liautųsi naikinti gamtą ir pradėtų su ja „bendrauti“. Mano manymu, panašios struktūros miestų augimą Lietuvoje galėsime išvysti per ateinantį šimtmetį. Tiesa, prieš tai turime išspręsti esamas miestų vidaus urbanistines problemas.

sprendimai? Ar jie Jus žavi? Ką tokio panašaus galėtume įgyvendinti ir Lietuvoje?

tumai čia nedideli, todėl puikiai galima viską pasiekti pėsčiomis. Judant patenkinami poreikiai, o judanti visuomenė – sveika ir gyvybinga.

Dažnos kelionės į miesto centrą taptų ne-

Ir pabaigoje: kokius galėtumėte paminėti pasaulio miestus, kuriuose dar neseniai utopiškais laikyti sprendimai jau tapo rea-

kvienas turime kalbėti apie ateitį ir išsakyti savo mintis, o specialistai, dalyvaudami šiame pokalbyje, turi apibendrinti diskusiją ir priimti tinkamus sprendimus. Džiaugiuosi, kad šie procesai nors

būtinos, nebent ten norėtųsi praleisti laisvalaikį.

lybe, o šiandiena pasivijo ateitį? Kokie tai

ir lėtai, bet kokybiškai jau vyksta mūsų šalyje.

„Baltic Architects Group“ vizual.

Žaviuosi Kopenhagos urbanistine raida. Tai nuostabus pavyzdys, kai miestas nuolat dalyvauja plačioje diskusijoje apie praeitį, dabartį ir ateitį, kuria įvairias vizijas, jas analizuoja ir priima laikmetį atitinkančius sprendimus, kurių centre pirmiausia yra žmogus. Norėčiau to palinkėti Lietuvai. Kurti mūsų ateitį yra visų mūsų pilietiškumo pareiga. Nesvarbu, kokį darbą dirbame, manau, kie-

7

foruma

forumas

Karina SĖRIKOVA

Taupyti negalima statyti – kur dėsime kablelį?

Nuo šių metų visiems

forumas / 1

valstybiniams objektams

taikomas A++ energinės klasės

reikalavimas, kuris nuo 2021 m. įsigalios ir verslo projektams.

Kodėl buvo priimtas toks

sprendimas? Ar sužinojus, kiek šios klasės paskatai kainuoja, neišaugs rizika projektus

paprastinti arba iš viso jų atsisakyti?

8 2019 balandis

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Visų pirma, jau prieš kelerius metus yra panaikinta prievolė testuoti projektavimo įmones ir kartu su šiuo teisiniu pokyčiu stipriai suprastėjo projektavimo kokybė. Projektuotojų ar statybininkų asociacijos galioje nebeliko reikalavimo projektavimo įmonėms įgyvendinti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus. Vienas iš tokių reikalavimų – turėti specialistus, kurie gebėtų atlikti techninius sprendimus, įgyvendinant teisės aktą dėl A++ klasės pastatų.

Deja, projektuotojų mokymai šiuo metu yra silpnoji vieta, o būtent nuo projekto viskas ir prasideda.

Antra, labai gaila, kad vadovaujamės tokia filosofija: projektavimo darbus perkame už mažiausią kainą, projekto ekspertavimą ir statybos rangovų paslaugas – taip pat, techninį prižiūrėtoją – ir tą reikia nupirkti pigiausiai. Viešųjų pirkimų metu prioritetu patvirtinę momentinę naudą, pasmerkiame statytoją (užsakovą) sumokėti kelis kartus brangiau eksploatuojant

Nėra abejonių, kad ir patys užsakovai statytojai turėtų gauti daugiau prieinamos informacijos, ko įpareigoja laikytis šis teisės aktas.

Dažnai statytojai, nesvarbu, viešojo ar privataus sektoriaus, ne visada suvokia, kokie tai reikalavimai ir kaip jie gali būti įgyvendinti.

Visas pasaulis šiuo metu daug dėmesio skiria CO2 mažinimui – ne tik ekologiniam ar energiniam aspektui, bet apskritai gyvenimo aplinkai.

Vienas iš būdų, kaip sumažinti ateities kartoms teksiančius kaštus, yra investuoti į energinį efektyvumą. Kad neužkrautume jaunajai kartai rūpesčių, jau dabar turėtume statyti tvarius statinius, investuoti į ekologiją, į sveiką gyvenseną ir, aišku, į energetiką, sukurti pamatus ateičiai.

Manau, kad tai neturėtų per daug gąsdinti.

Priimdami šį teisės aktą, tiek Europos Sąjungos Parlamento nariai, tiek mūsų Seimo nariai galvojo ne tik apie valstybės ekonomiką, bet ir apie ateitį. Šiuo metu didžioji dauguma viešųjų konkursų vyksta mažiausios kainos principu – tai vienkartinio efekto siekimas. Iš sovietmečio paveldėjome energiškai neefektyvią infrastruktūrą, todėl dabar daug valstybės išteklių išleidžia-

statinį. Tai veda į netvarios infrastruktūros vystymą visoje šalyje.

me kurui, dėl to privalome siekti pokyčio.

forumas / 2

Pastatų energinių klasių reikalavimai nėra laužti iš piršto, jie nustatomi remiantis sudėtingų skaičiavimų ir analizės pagrindu, atsižvelgiant į optimalų kaštų ir sąnaudų lygį.

A++ energinės klasės privalomumas valstybės valdomiems pastatams pradėtas taikyti anksčiau nei kitiems pastatams, nes siekiama, kad valstybė statybos rinkos dalyviams rodytų pavyzdį. Toks reikalavimas yra savalaikis ir pamatuotas, skatinantis pažangą, tad ir jo įgyvendinimas turėtų būti sklandus.

Didžiausias šokas statybų rinką ištiko tuomet, kai vyko perėjimas prie A energinės klasės reikalavimų, vietoj taikytos B klasės. Projektuotojams užtruko prisitaikyti prie griežtesnių reikalavimų, o statybininkams – prie pažangesnių medžiagų ir pan., tačiau ir šį kartą rinka greitai apsiprato, o užsakovai netruko įsitikinti A energinės klasės teikiama nauda.

Statybų sektoriui pereinant prie A+ energinės klasės reikalavimų, rinka juos labai nesunkiai

Architektūros premija skirta už trijų daugiabučių renovaciją.

Pastatų energinių klasių reikalavimai nėra laužti iš piršto, jie nustatomi remiantis sudėtingų skaičiavimų ir analizės pagrindu, atsižvelgiant į optimalų kaštų ir sąnaudų lygį. Dažnai pamirštame, kad pastatai stovi labai ilgai, todėl apie per griežtus reikalavimus dažniausiai šneka tie, kurie stato ne sau ir siekia tik trumpalaikės naudos.

Manau, kad šiuolaikinės inžinerinės sistemos leidžia mums statyti tokius pastatus, kurie sugeba visiškai apsirūpinti energija savarankiškai – pasigaminti ją iš atsinaujinančių išteklių.

Todėl svarstome nustatyti rekomenduojamą (ne privalomą) energinio naudingumo klasę, kuri padėtų projektuoti ir statyti pastatus, nenaudojančius papildomos energijos (nulinės energijos pastatai). Tokie pastatai yra mūsų ateitis, reikia siekti energetikos progreso, nes tai, kas šiuo metu yra pasiekta, jau yra per elementaru.

Vasario viduryje paskelbti penki projektai, kurie varžėsi dėl galimybės gauti prestižinę Mieso van der Rohe fondo moderniosios architektūros premiją. Iš viso konkursui buvo pateikti 383 projektai. Šių metų „EU Mies Award“ nugalėtojas – tai 530 butų transformavę „Grand Parc Bordeaux“ projekto autoriai – „Lacaton & Vassal architectes“, „Frédéric Druot Architecture“ ir „Christophe Hutin Architecture“ (architektai Anne Lacaton, Jean Philippe Vassal, Frederic Druot, Christophe Hutin).

Inovatyvi trijų milžiniškų daugiabučių renovacija Bordo mieste, Prancūzijoje, smarkiai praplėtė pastatų erdves ir pagerino gyvenimo kokybę. Renovacijos darbai viename būste kainavo 50 tūkst. eurų be PVM, tačiau nuomos kainos nepakilo, o gyventojams net nereikėjo išsikelti iš savo namų statybų laikotarpiu.

naujienos

Prestižinė architektūros premija – už renovacijos projektą

įgyvendino, o kadangi A++ nuo A+ ne daug kuo skiriasi – jie yra tiesiog šiek tiek griežtesni, manome, kad ir šis pokytis nesunkiai įgyvendinamas. Iš tiesų Lietuvoje yra ne tik suprojektuotų, tačiau jau ir įgyvendintų A++ energinės klasės projektų.

Tam tikrų iššūkių anksčiau galėjo kelti reikalavimas A++ pastatams naudoti daugiau kaip 50 proc. atsinaujinančios energijos, tačiau dauguma šilumos tiekėjų perėjo prie biokuro naudojimo, todėl Lietuvoje susiklostė labai dėkinga situacija – pastatams, kuriems šilumos energija tiekiama iš centralizuotų tinklų, pasiekti A++ klasę problemos nebeliko.

Kalbant apie statybos sąnaudas, A++ klasės pastatų statybos kaina neturėtų labai sti priai skirtis nuo A+ pastatų, nes patys reikalavimai pastatams pasikeitė labai nežymiai. Tačiau jei siekiame turėti energiją taupančius pastatus, natūralu, kad tokių statyba kainuos brangiau nei pastatų, kurių energijos suvartojimo reikalavimai yra neriboti.

Philippe Ruault nuotr.

Marius Narmontas, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius

9

naujienos Philippe Ruault nuotr.

Projektą sudarė trys socialinio būsto pastatai, kuriuose yra 530 butų, pastatytų praėjusio šimtmečio 6-ajame dešimtmetyje. Renovacijos prireikė po to, kai buvo nutarta jų negriauti.

Visų gyvenamųjų patalpų transformacija prasidėjo nuo interjero atnaujinimo, suteikiant jam naujų savybių – daugiau erdvės ir šviesos, daugiau vaizdų ir atnaujintų patalpų.

Pastatuose praplėsti dideli žiemos sodai ir balkonai, kiekvieno buto gyventojams suteikiant galimybę mėgautis didesne erdve ir vaizdais.

Nedideli langai pakeisti stiklinėmis stumdomosiomis durimis, atsiveriančiomis į žiemos sodą.

Atnaujinta elektros instaliacija, du seni liftai laiptinėse pakeisti didesniais, taip pat įrengtas

papildomas liftas, naujos priėjimo vietos, sutvarkyti kiemai.

Statybų metu visos šeimos gyveno savo būstuose, tad įgyvendinant projektą nebuvo pertvarkoma jų struktūra, laiptai ir grindys. Butuose buvo atlikti tik apdailos darbai.

Atnaujinus ir apšiltinus pastatų fasadus, padidėjo jų energinis naudingumas. Kita vertus, lengvas skaidrių gofruotų polikarbonato plokščių fasadas ir stiklas aliuminio rėmuose buvo sumontuoti ir įrengti su saulės energiją atspindinčiomis užuolaidomis. Palei balkonus sumontuoti stikliniai turėklai. Kruopštus statybos darbų planavimas leido juos atlikti vos per 12–16 dienų.

Pastatuose praplėsti dideli žiemos sodai ir balkonai.

VGTU architektūros studentams – tarptautinis įvertinimas Tarptautiniame „DocexDoce“ architektūros studentų konkurse, į kurį šįmet buvo įtrauktos Lietuvos aukštosios architektūros mokyklos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto magistrantūros studentai Dovilė Gudavičiūtė, Eglė Daunoraitė, Kristijonas Nenartavičius laimėjo pirmąją vietą. Tarptautinė komisija jų darbą išrinkto geriausiu iš daugiau nei 500 konkursui pateiktų darbų.

Konkurso užduočiai buvo pasirinkta teritorija, esanti pačiame Ciuricho centre, šalia upės.

10 2019 balandis

Studentai taip pat atsižvelgė į miesto gyventojų susidomėjimą viešosiomis plaukiojimo erdvėmis ir pasiūlė oazę, kurioje būtų galima skirti laiko sau, mėgautis miestu, atsipalaiduoti, atsiplėšti nuo intensyvaus gyvenimo ritmo.

Dalyvių buvo prašoma pateikti pasiūlymą „Glubus“ fabrikui, sukurti projektą vis dar stovinčio prekybos centro vietoje ir reaguoti į jį supančią aplinką.

VGTU Architektūros fakulteto studentų komanda savo projektą pavadino „Urban Oaze“ ir pasiūlė baseinų idėją. Jie sukūrė kuklų atvirų ir viešų baseinų kompleksą, išsaugodami istorinę miesto architektūrą ir aplinką. Studentų projektu buvo siekiama nukreipti žmogų žvelgti į patrauklius Ciuricho miesto vaizdus, atsiveriančius esant objekte.

Visoje Lietuvoje ir užsienyje

PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO PROJEKTAVIMAS SIEKIANT EKONOMIJOS • Išsami pastato energinio naudingumo projektavimo / modeliavimo studija adoc formatu

ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMAS • Pastato energinio naudingumo klasės nustatymas įvertinant pagrindinius rodiklius: – pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamuosius savituosius šilumos nuostolius; – pastato (jo dalies) sandarumą; – šiluminės energijos sąnaudas pastatui (jo daliai) šildyti.

PASTATŲ SANDARUMO TYRIMAI (AKREDITUOTA LABORATORIJA)

Visus, kuriems aktuali konferencijos tema

PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO REIKALAVIMAI PER TEISĖS AKTŲ PRIZMĘ, kviečiame balandžio mėn. 25 d. (ketvirtadienį), 13 val. į LITEXPO parodos „Resta 2019“ salę Nr. 5.2 Įmonės darbo patirtis nuo 2006 m.

Verkių g. 42-201, LT-09109 Vilnius Pilies g. 8-321, LT-91234 Klaipėda Tel. +370 618 44 111 info@pds.lt, www.pds.lt

naujienos

Dalyvių buvo prašoma pateikti pasiūlymą „Glubus“ fabrikui.

Studentai taip pat atsižvelgė į miesto gyventojų susidomėjimą viešosiomis plaukiojimo erdvėmis ir pasiūlė oazę, kurioje būtų galima skirti laiko sau, mėgautis miestu, atsipalaiduoti, atsiplėšti nuo intensyvaus gyvenimo ritmo.

Projekto autoriai teigė, kad, nors ir norėjosi sukurti kažką įspūdingo, bet galiausiai suprato, kad šiai situacijai reikia kuklesnio, nuolankesnio sprendimo, kuris reaguotų į aplinką, atspindėtų žmonių poreikius, ko jiems reikia, kokie jų pomėgiai šiame mieste.

VGTU komanda gavo piniginį prizą, o apie jų sukurtą projektą parašys 8 architektūros žurnalai, taip pat laimėtojai gaus virtualius BIM kursus. „DocexDoce“ yra įvertintas pasaulyje ir jau trečią kartą organizuojamas „flash“ konkursas išskirtinai studentams.

...be šiluminių tiltelių!

Karkaso sistema vėdinamiems fasadams • Efektyvus sprendimas A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams.

• Gaminama iš bazalto pluošto kompozito ir spec. aliuminio lydinio AW 6063 T6.

• Bazalto pluošto kompozito λ = 0,237 W/mK. • Konsolės taškinio šiluminio tiltelio χ = 0,00034 W/K. • Galimas apdailos svoris iki 55 kg/m2.

• Degumo klasė iki A2.

• Tarnavimo laikas ≥ 100 metų.

• Greitas ir paprastas montavimas.

UAB „Serfas“ | Technikos g. 7B | Kaunas LT-50219 Informacija pardavimo ir techniniais klausimais: 8 610 08269 Informacja technniais klausimais: 8 620 42531 12 2019 balandis info@aloon-thermo.lt | www.aloon-thermo.lt

– inovacija, gimusi ir gaminama Lietuvoje Bendrovė „Serfas“, sukūrusi inovatyvų, aukščiausius standartus atitinkantį ir analogų neturintį sprendimą – vėdinamojo fasado karkaso sistemą „ALOON Thermo“, kviečia bendradarbiauti architektus, projektuotojus, konstruktorius, statybininkus, planuojančius įgyvendinti ne tik standartinius projektus.

Vėdinamieji fasadai – brangesnis, bet efektyvesnis sprendimas

„ALOON Thermo“ ilgaamžiškumas

asadas yra viena jautriausių ir daug diskusijų keliančių pastato dalių.

Vėdinamojo fasado karkaso sistema „ALOON Thermo“, kurios svarbiausias dalykas – iš bazalto pluošto kompozito pagamintos konsolės,

Neretai klausiama: kokį – tinkuojamąjį ar vėdinamąjį – verta parinkti, kad namas ilgai išliktų dailus? „Jei biudžetas labai ribotas, patarčiau rinktis tinkuojamuosius fasadus, kurie neabejotinai pigesni ir realių alternatyvų neturi“, – sako bendrovės „Serfas“ „ALOON Thermo“ produkto vadovas Vytautas Meištas.

Pagrindinis tinkuojamojo fasado pranašumas – mažesnė įrengimo kaina ir spalvų bei tekstūrų įvairovė. Tačiau vėdinamieji fasadai turi aibę kitų pranašumų. Taip, jie kainuos brangiau, bet pastatas pasižymės puikiomis šilumos ir garso izoliavimo savybėmis, estetika, bus atsparus visoms oro sąlygoms, mechaniniams pažeidimams, ekologiškesnis, ilgaamžiškas – eksploatacijos be didesnės priežiūros laikas gali siekti ir 50 metų.

Vėdinamuosius fasadus galima įrenginėti visus metus, nebent sutrukdytų labai dideli šalčiai ir stiprūs lietūs. Kai žiemą dėl šalčio tinkuojamųjų fasadų įrengimas sustabdomas, vėdinamųjų fasadų – tęsiamas. Svarbu ir tai, kad po vandalizmo atvejo nekils didesnių problemų pakeisti vieną ar kelias apgadintas pastato fasado plokštes.

Daugumos architektų nuomonė sutampa: vėdinamieji fasadai ypač tinka vidutinės ir prestižinės klasės pastatų statybai. Tai puikus pasirinkimas ir dėl begalės apdailos medžiagų: pradedant natūraliu medžiu, termomediena, fi brocementu ir baigiant natūraliu akmeniu, fi brobetonu, kuris šiuo metu yra populiarus.

Nors vis dar gajus stereotipas, kad vėdinamieji fasadai tinkamesni dideliems pastatams,

yra tinkamiausias sprendimas energiškai efektyviems A+ ir A++ klasės pastatams.

Su „Silbonit“, „Equitone“ ir „Cembrit“ fibrocemento fasadine apdaila sistema sėkmingai įveikė degumo bandymus ir atitiko A2 degumo klasės rodiklius. „ALOON Thermo“ sistema montuojama analogiškai kaip ir paplitusios cinkuoto bei nerūdijančiojo plieno karkaso sistemos, tačiau, skirtingai nei metalinės konsolės, bazalto pluošto kompozito konsolės nesudaro šiluminių tiltelių.

Taigi, norint pasiekti tuos pačius energinius parametrus, reikia gerokai plonesnio izoliacinės medžiagos sluoksnio. Modeliuojant patį nepalankiausią scenarijų, su „ALOON Thermo“ konsolėmis nepasiekiamas nustatytas 3 proc. šilumos nuostolių barjeras ir pagal standarto LST EN ISO 6946:2017 nuostatas konsolių įtakos vertinti nereikia.

Kauno technologijos universitete užsakytų „ALOON Thermo“ konsolių ilgaamžiškumo tyrimų rezultatai itin pradžiugino. „ALOON Thermo“ bazalto pluošto kompozito bandinių pagreitinto sendinimo tyrimai parodė, kad eksploatuojamų iš šios medžiagos pagamintų konsolių stiprumas per pirmus 7 metus nesumažėja arba labai nežymiai padidėja.

Taikant Arenijaus degradavimo greičio modelį prognozuojama, kad po 100 metų eksploatacijos „ALOON Thermo“ konsolių bazalto pluošto kompozito medžiagos stiprumas sumažės iki 20 proc. (liks ≥ 80 proc. pradinio stiprio). Baltijos šalių rinkai kurta sistema pasižymi ne tik puikiomis savybėmis, bet ir konkurencinga kaina.

šiuo metu juos pasirenka vis daugiau individualiųjų namų savininkų, kuriems svarbi ne tik kaina, bet ir ilgaamžė estetika bei kokybė.

Šiuo metu vyksta „ALOON Thermo“ sertifikavimo darbai ETĮ ir CE ženklinimui gauti. Bendrovė tikisi užbaigti sertifikavimo darbus dar šiemet.

F

2019 m. kovo 29 d. patvirtintas naujas statybos techninis reglamentas, kuriame numatoma, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. pastatų projektavimui ir statybai galima naudoti tik turinčias ETĮ ir pažymėtas CE ženklu arba NTĮ turinčias vėdinamąsias sistemas.

13

sprendimas

Aušra NARKELIŪNIENĖ

Šiais laikais, kai apstu įvairių naujų apdailos medžiagų, niekas nebepuošia altorių auksu, o durų nebekausto variu, spalvotieji metalai apdailoje tarsi praranda savo prasmę. Tačiau ar iš tikrųjų taip yra? Juk nauja yra gerai pamiršta sena.

Brangu, bet estetiška

T

okiai nuomonei pritaria ir mūsų kalbinti architektai. Architektė Ieva Prunskaitė, dažnai besilankanti tarptautinėse baldų ir interjero

parodose Milane, Paryžiuje, teigia, kad varis ir kiti spalvotieji metalai interjero apdailoje jau kelerius metus ant bangos. Architektas

14 2019 balandis

Donaldas Trainauskas tvirtina, kad šie metalai, ypač varis, cinkas, suteikia pastatui kiek archajišką nuotaiką, simbolizuoja ilgalaikes vertybes ir amatininkystės triumfą. „Santykyje su moderniomis medžiagomis jie suskamba netikėta nata“, – įsitikinęs ir architektas Gintautas Natkevičius, teigiantis, kad neseniai tarsi iš naujo atrado varį.

Taurieji metalai retai kada naudojami kaip pastato konstruktyvo dalis, nes yra gana brangi

medžiaga. Dažniausiai varis ir kiti spalvotieji metalai naudojami apdailai arba kaip stogo danga.

D. Trainauskas prisimena, kad, panaudojęs varinę stogų dangą daugiabučiams Vilniuje, Antakalnio rajone, nustebino kolegas ir subrangovus, mat stogai blizgėjo ir švietė iš tolo bei atrodė tarsi padengti kažkokia ypatinga materija.

Kai varis oksidavosi ir įgavo įprastą rudą atspalvį, jis nebekėlė ypatingo susidomėjimo. Mat,

G. Natkevičiaus nuotr.

Architektai – T. Kuleša, A. Rimšelis, G. Natkevičius.

Architektai A. Rimšelis, G. Natkevičius, namas Lazdynuose.

Leono Garbačausko nuotr.

Dažniausiai varis ir kiti spalvotieji metalai naudojami apdailai arba kaip stogo danga.

VARIS matant ką tik paruoštą vario dangą, žmones stebina jo neįprastas švytėjimas. Vėliau, veikiamas atmosferos, jis oksiduojasi, tačiau vis tiek išlieka pastato puošmena. Architektai pripažįsta, kad varis pabrėžia pastato ar interjero svarbą, suteikia solidumo, demonstruoja šeimininkų statusą ir, be abejo, yra tvirta, ilgaamžė medžiaga, atspari atmosferos poveikiams ir braižymui. O sendamas varis, cinkas ir kiti spalvotieji

|

TITANO CINKAS

Didmeninė ir mažmeninė prekyba varine, titano cinko ir aliuminio skarda, skirta stogams ir fasadams.

Lietaus nuvedimo sistema iš vario ir titano cinko skarda „VM ZINC“.

Bendrovė „Varitus“ – „VM ZINC“ oficialus atstovas Lietuvoje. Įmonė atstovauja daugybei Europos gamintojų.

Bendrovės „Varitus“ centrinė būstinė Verkių g. 44, Vilnius Tel. +370 618 16 865 Tel. +370 618 16 866 www.varitus.lt

|

SPALVOTAS ALIUMINIS

Variniai falciniai stogai.

Visi priedai stogų įrengimui. Įrankiai profesionaliems skardininkams („Wuko“, „Stubai“, „Express“).

Skardos klijai.

15

metalai keičia atspalvius ir bręsta natūraliai, tarsi rūšinis vynas. Tai supranta bei vertina ir užsakovai, todėl vienintelė priežastis atsisakyti spalvotųjų metalų apdailos gali būti aukšta jo kaina.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kurio nors spalvotojo metalo apdaila būtų sunkiai pasiekiama vandalams, ypač kalbant apie gyvenamųjų namų ar visuomeninių pastatų fasadus.

„Gyva“ medžiaga

Daugiabutis namas Nemenčinės pl. Architektai D. Trainauskas, D. Baliukevičius, S. Tauraitė.

Labiausiai architektai ir interjero dizaineriai varį bei kitus spalvotuosius metalus vertina kaip „gyvą“ medžiagą, kurios atspalviai nuolatos kinta, taip suteikdami pastatui ir interjerui gyvumo.

16 2019 balandis

Norbert Tukaj nuotr.

Labiausiai architektai ir interjero dizaineriai varį bei kitus spalvotuosius metalus vertina kaip „gyvą“ medžiagą, kurios atspalviai nuolatos kinta, taip suteikdami pastatui ir interjerui gyvumo. Įvairūs patamsėjimai nuo drėgmės, kondensato lašeliai ar nuolatinis oksidavimosi procesas tik dar labiau sutaurina tokius metalus kaip cinkas, varis, bronza.

Nuolat ieškodami naujų išraiškos formų, architektai ir dizaineriai grįžta prie to, kas kurį laiką buvo pamiršta, tačiau vėliau atsinaujina, įgaudamas naujų išraiškos formų. „Taip architektų mėgstamas betonas, kuris pastaruoju metu vis labiau buvo eksponuojamas ir interjeruose, po truputį pradėjo atsibosti, ir, kai vėlesniuose mūsų studijos darbuose pradėjome naudoti varį, iš naujo atradome neišsemiamas jo galimybes, – tvirtina G. Natkevičius. – Varis nuolat keičia savo pavidalą, kinta, o tai labiausiai ir žavi tuos, kas vertina natūralumą.“

G. Natkevičiaus nuotr.

sprendimas

Interjeras daugiafunkciame kom plekse „Bokštas“. Architektai G. Natkevičius, A. Natkevičiūtė.

G. Česonio nuotr.

Ovaliai pirčiai panaudota vario apdaila. Architektai G. Natkevičius, E. Spūdys, T. Kuleša.

17

Projektas „Plačiai atmerktos akys“.

Interjero architektė – Ieva Prunskaitė.

Interjere prabangos pojūtį sukelia subtilios žalvarinės detalės.

Šilto metalo įvaizdis Nors metalas dažniausiai asocijuojasi su šalta medžiaga dėl savo šalto liesti paviršiaus, būtent spalvotieji metalai skamba kaip šiltų atspalvių medžiaga ir gerai dera su kitomis interjero apdailos rūšimis – medžiu, plytomis, betono danga. Todėl puikiai tinka židinių apdailai, laiptų detalėms. Tačiau pastaruoju metu interjero dizaineriai ir architektai vis dažniau varį ir kitus spalvotuosius metalus naudoja baldų apdailoje arba virtuvės sienelei tarp darbastalio ir spintelių. „Varis ar žalvaris naudojamas ne tik virtuvės balduose, bet ir kaip konstruktyvinė medžiaga ažūrinių atitvarų kūrimui interjere, kaip laikančiosios baldų detalės (komodose ir staluose), be to, populiarėja ir žalvariniai modernių formų maišytuvai vonios kambariams“, – vardija architektė ir interjero dizainerė I. Prunskaitė.

Mažieji elementai – jungikliai, rozetės taip pat gaminami tauriųjų metalų apdailos. Netgi prabangių garso kolonėlių apdailoje galima rasti vario detalių. Taurieji metalai – nuo fasadų stogų apdailos iki mažųjų dizaino elementų – leidžia sukurti architektūrinę visumą, apimančią pastato išorę ir prasitęsiančią pastato viduje. Ypač varis populiarus kaip šviestuvų gaubtų ar stovų medžiaga, metalinių lentynų laikančioji dalis, kuri gali būti net pabrėžtinai demonstruojama kaip išskirtinis interjero elementas.

I. Prunskaitė pasakoja, kad, norėdama šiltų metalo atspalvių interjere, ji naudoja ne tik varį, bet ir anoduotą aliuminį. Viename savo objektų pasirinkti vario apdailą ją inspiravo pro langus matomi variniai ortodoksų cerkvės kupolai.

Leono Garbačausko nuotr. nuotr.

Varis ar žalvaris naudojamas ne tik virtuvės balduose, bet ir kaip konstruktyvinė medžiaga ažūrinių atitvarų kūrimui interjere. / Ieva PRUNSKAITĖ / 18 2019 balandis

Leono Garbačausko nuotr. nuotr.

Rezultatas priklauso nuo patirties Daug metų su variu dirbantis patyręs meistras Marjanas Burkovskis pripažįsta, kad daugiausia tenka vario skardą naudoti sakralinių, kulto pastatų stogo dangai. Stogams ar fasadams naudojami spalvotųjų metalų lakštai, tarpusavyje sujungiami kniedijimo arba falcavimo būdu, žinomu jau nuo senų laikų. Prie fasado jie tvirtinami specialiomis skabutėmis, kurios vėliau užlituojamos, išlyginamos ir tvirtinimo vieta paslepiama, metalas atrodo vientisas ir tartum priklijuotas prie sienos ar stogo. „Pageidaujant galima pagaminti ir rutulį iš vario skardos, tam naudojamos specialios staklės. Todėl nėra nieko neįmanomo, dirbant su variu ar cinku“, – sako meistras.

Vis tik jis pataria architektams ar dizaineriams, kurie nėra iki šiol naudoję spalvotųjų metalų apdailai, iš pradžių pasitarti su meistru, nes gali atsirasti įvairių niuansų ir subtilybių. Tarkime, meistras nepataria dengti varine stogo skarda pastato, kurio fasadas yra visiškai baltas. „Gali atsirasti patamsėjimų, nuvarvėjimų, kuriuos po lietaus palieka besioksiduojantis metalas. Geriausia vario skardos stogą naudoti pastatams su klinkerio plytų apdaila“, – sako jis.

Apartamentų senamiestyje interjero architektai – Ieva Prunskaitė, Rokas Puzinas.

19

sprendimas Mediena panaudota „Ogmios miesto“ terito­rijoje esantiems pastatams.

Medžio renesansas architektūroje Medžio apdaila architektūroje ilgą laiką buvo siejama su tradiciniais senoviAudronė FILIMANAVIČIENĖ

niais namais. Nenuostabu – juk žmonės nuo senų senovės statydavo medinius būstus, kuriuos medžiu ir apdailindavo. Tačiau laikai keičiasi, ir tradicinė architektūra, kaip ir medis joje, įgyja vis daugiau naujų atspalvių. Ši natūrali statybinė medžiaga vėl išgyvena renesansą, eksterjere ir interjere atgimusi pačiomis įvairiausiomis šiuolaikiškomis formomis.

Medis lauke ir viduje radicine ir klasikine statybine medžiaga laikomas medis puikiai tinka įvairių tipų architektūrai. Pagal pasirinktą rūšį ir apdirbimą medis gali atrodyti paprastai ir natūraliai arba prabangiai. Dabartis – tai metas, kai medis yra įgavęs gausybę spalvų, formų, faktūrų, kurių skoninga dermė

T

20 2019 balandis

tiek eksterjere, tiek interjere mūsų namus padaro itin natūralius, šiltus ir jaukius.

Palyginti su sunkiu ir brangiai kainuojančiu natūraliu akmeniu, medį nėra sudėtinga pritaikyti konstrukcijoms su nestandartiniais sprendimais.

Medinis namelis prie ežero ar jūros mums visada asocijuojasi su atostogomis. Toks vaizdas mūsų vaizduotėje, kaip ir smėlio pilys, susiformavęs nuo pat vaikystės. Jis mums jaukus, teisingas.

Net jei namai apdailinti visai kita medžiaga, medžio lentelių apdaila, vyraujanti daugelyje terasų, mus taip pat įkvepia poilsiui lauke. Kodėl?

Nes mediena yra patraukli akiai ir širdžiai, ją gera liesti, ant jos jauku ir malonu sėdėti, vaikščioti, prie jos priglusti ar netgi užuosti. Žmonių noras matyti medį ne tik išorėje, bet ir pastato viduje taip pat niekur nedingo. Ir jis namų interjere jau tapatinamas ne vien tik su medine pirtele. Dabartis – tai metas, kai medis yra įgavęs

„DO ARCHITECTS“ projektų nuotr. autorius Nobert Tukaj

Namas Pa­vilnyje, kur mediena naudojama fasadų, terasos ir tvoros apdailai.

gausybę spalvų, formų, faktūrų, kurių skoninga dermė tiek eksterjere, tiek interjere mūsų namus padaro itin natūralius, šiltus ir jaukius.

Svarbi kiekviena detalė Medį kaip apdailos medžiagą galime drąsiai rinktis visi, jei norime natūralumo, gamtos dvelksmo, tik tai turime daryti apgalvotai – pasirinkti geriausią formą, priimtiniausią funkcionalumą ir tinkamiausią kainą.

Galime rinktis paprastą medieną, termomedieną, maumedį arba degintą medieną. Pirmasis variantas yra pats paprasčiausias ir pigiausias. Tai pjauta, neobliuota, dažyta mediena. Į neobliuotą medieną puikiai įsigeria dažai, tad namo nereikės perdažyti apie 10 metų. O ir tokio varianto kaina negąsdina – prasideda nuo maždaug 10 eurų už kvadratinį metrą.

Medieną kaitinant aukštos temperatūros vakuume išgaunama termomediena. Išdeginamos visos organinės medžiagos, tad mediena tampa atspari pelėsiams ir puviniams. Apdailos termomediena kaina gali svyruoti nuo 12 iki 90 eurų už kvadratinį metrą. Ar tai bus geras pasirinkimas, labai priklauso nuo architektūrinės vizijos ir aplinkos poveikio. Ne paslaptis, kad per tam tikrą laiką eksterjero apdaila termomediena gali iš natūralios spalvos virsti pilka ir tapti marga – šviesesne pietų ar rytų pusėse ir tamsesne vakarų ar šiaurės pusėse. Išsaugoti natūralią termomedienos spalvą galime tik bemaž kas 3 metus tepdami ją medžio alyva. Štai maumedis yra natūraliai alyvuotas, nes jis turi daug sakų, todėl jo niekuo nereikia tepti ar specialiai prižiūrėti. Tačiau jis irgi gali pilkėti ir

tapti margas. Jei norime, kad natūrali spalva išliktų ar taptų sodriai ruda, pilka, pilkai žalsva ar juoda, maumedį reikėtų padengti geležies oksidu. Kvadratinio metro kaina – apie 20 eurų.

Deginta mediena dažniausiai būna juodos spalvos. Tačiau ji gali turėti ir įvairių kitokių tamsių atspalvių. Kaip ir termomediena, deginta mediena vėliau nereikalauja priežiūros. Tačiau šis pasirinkimas, leidžiantis išsaugoti ir pabrėžti medienos tekstūrą, yra vienas brangiausių. Mat pats medienos deginimo procesas yra atliekamas rankomis.

Įkvėpimo šaltiniai „DO ARCHITECTS“ buria architektų, urbanistų ir interjero architektų komandą, kuriai rūpi pokytis, kurį architektūra geba kurti savo atsiradimu, kaita ar netgi kartais nebuvimu, sako architektė Sabina Daugėlienė.

Tai, kad „DO ARCHITECTS“ šiandien yra viena didžiausių architektūros studijų, vienijanti daugiau nei 30 architektų, yra ir iššūkis, ir galimybė. „Tikime, kad architektūra yra procesas, o kiekvienas pastatas yra pokyčio pradžia. Kai

architekto darbas pasibaigia, tuomet prasideda įdomiausia dalis – stebėti, kokią įtaką tavo kūrinys daro žmogui ir aplinkinei teritorijai. Būtent šis žmonių elgsenos mieste ir viešosiose erdvėse stebėjimas bei diskusijos su kolegomis yra pagrindinis įkvėpimas“, – teigia viena šios studijos partnerių S. Daugėlienė.

Pasak architektės, „DO ARCHITECTS“ savo darbe dažniausiai naudoja natūralias medžiagas, tarp kurių yra ir mediena. „Medyje ypač vertiname tai, kaip laikui bėgant jis keičiasi, ir dėl to, kad žmogui malonu jį liesti, – prisipažįsta pašnekovė. – Viešosiose er dvėse naudojamas medis jas humanizuoja, priartina prie žmogaus.“

Miestas – mieste „DO ARCHITECTS“ kūrėjai savo darbuose neretai naudoja termomedieną. Pasak architektų, naudoti medieną Lietuvoje yra populiaru, bet žmonėms neretai kelia susirūpinimą mūsų drė gni orai ir klimato kaita.

Būtent todėl dažniausiai naudojamas termo ar kitaip apdirbtas medis, kuris yra atsparesnis

Dabartis – tai metas, kai medis yra įgavęs gausybę spalvų, formų, faktūrų, kurių skoninga dermė tiek eksterjere, tiek interjere mūsų namus padaro itin natūralius, šiltus ir jaukius.

21

sprendimas

„DO ARCHITECTS“ projektų nuotr. autorius Nobert Tukaj

kontrastingomis baltomis rievėmis ir gražia aiškiai išreikšta struktūra ir spalva.

Maumedis, skirtingai nei kiti visžaliai spy gliuočiai, žiemą numeta savo spyglius. Tačiau norinčiuosius savo namų statyboje panaudoti būtent šį kietmedį, toks procesas ne itin rūpi. Jiems svarbiausia mediena, kuri yra viena brangiausių ir vertingiausių.

Architektė Laura Janavičiūtė yra projektavusi du individualiuosius namus su oksiduoto maumedžio apdaila. „Gerai išdžiovintas maumedis paprastai naudojamas tik apdailai. Jis yra brangesnis už pušį ar eglę, dėl to vidaus konstrukcijoms dažniausiai naudojama pušis, – paaiškino architektė. – Maumedį, be abejo, galima naudoti terasoms, nes jis atsparesnis lauko oro sąlygoms nei pušis, o baldams gaminti, manau, tinkamas aplinkos poveikiui. Toks medis laikui bėgant pasikeičia, pilkuoja ir natūraliai įsilieja į aplinką.

Vienas pastaruoju metu „DO ARCHITECTS“ įgyvendintų projektų – „Ogmios miesto“ teritorijoje esantys pastatai: pirmasis natūralios spalvos termomediena atnaujintas restorano „Jurgis ir drakonas“ pastatas, pilkai dažyti „Outlet parko“ pastato fragmentai, balintos medienos „Baby city“ ir ZOO pastatų fasadai. Medis taip pat naudojamas ir terasoms bei suolams viešosiose erdvėse.

Dar keli šios komandos darbai – namas Pavilnyje, kur mediena naudojama fasadų, terasos ir tvoros apdailai, o medžiui pilkuojant namas vis labiau panyra į aplinką, taip pat Preilos gelbėjimo stoties terasa, leidžianti grožėtis saulėlydžiais ir bangų mūša, sėdint ant amfiteatrinių laiptų.

Vertingasis maumedis Specialistai pabrėžia: šviežiai nupjautas maumedis puikiai tinka statybinėms konstrukcijoms. Jis gana greitai išdžiūsta, nors yra kietmedis, labai lengvai pjaunamas pjūklu ar kitu įrankiu. Tai atspari ir ilgaamžė statybinė medžiaga.

Maumedžio sausa mediena, kaip ir pušis, tinka baldų gamybai, grindų dangai, ypač terasoms, kubilams. Kitaip tariant, tinka visur, kur svarbu patrauklus dizainas, nes, kaip ir minėta, maumedžio struktūra ir spalva tikrai išsiskiria iš kitų medžio rūšių.

Ką tik nupjauto maumedžio šerdis yra so drios raudonų plytų spalvos. Išdžiūvusios tokios medienos šerdis – rausvai ruda, o pati mediena – su

mažiau, nes didesnė deformacijos galimybė.“ Jei, pavyzdžiui, karkasinis namas yra apkaltas maumedžio dailylentėmis, specialistė pataria jas impregnuoti metalo oksidu. Kokios spalvos taps maumedis po oksidacijos, priklausys nuo konkrečios metalo rūšies.

Anot L. Janavičiūtės, kartu su oksidu galima naudoti pageidaujamos spalvos toną. Tuomet maumedis įgauna konkretų norimą atspalvį. Architektė atkreipė dėmesį, kad oksiduotas maumedis yra ilgaamžis, tad ateityje jo atnaujinti nereikės. Galbūt šios medienos rūšies minusas tik tas, kad jis šiek tiek labiau gali deformuotis dėl kintančių gamtos sąlygų. „Maumedis – graži mediena. Ji yra labai sakinga, todėl turi švelnų šilko blizgesį“, – pridūrė pašnekovė.

Preilos gel­bėjimo stoties terasa, leidžianti grožėtis saulė­ lydžiais ir bangų mūša, sėdint ant amfiteatrinių laiptų.

22 2019 balandis

LUNAWOOD® TERMOMEDIENA Ilgaamžiai ekologiški sprendimai apdailai Terasoms | Fasadams | Interjerui | Gamybai Sertifikuotas terminis apdorojimas pagerina eksploatacines medienos savybes be jokių cheminių medžiagų.

STABILIŲ MATMENŲ Neišsikraipo, puikiai tinka ažūrinėms sienoms ir terasoms.

ATSPARI KLIMATO POVEIKIUI Tinka vidaus ir lauko apdailai įvairiose klimato juostose.

ILGAAMŽĖ „Termo-D“ apdorojimas suteikia II tvarumo klasę.

Nepūva.

EKOLOGIŠKA Natūralus apdorojimas karščiu ir garais, jokių toksiškų medžiagų.

GERESNĖ TERMOIZOLIACIJA Padidėja šiluminė varža.

NELIEKA SAKŲ Medienoje nelieka formaldehidų, švarus paviršius.

TVARI MIŠKININKYSTĖ Žaliava iš atsakingai tvarkomų šiaurės Skandinavijos miškų.

SERTIFIKUOTAS GAMINYS Patentuotas, kasmet audituojamas apdorojimo procesas.

Vilniuje Šv. Stepono g. 10 Tel. +370 640 17 000 El. p. info@brolis.eu Kaune Nemajūnų g. 25A Tel. +370 640 58 000 El. p. kaunas@brolis.eu Klaipėdoje Danės g. 21 Tel. +370 699 98 419 El. p. klaipeda@brolis.eu

Architektas: Sergio Baragaño, Fotografė: Mariela Apollonio

LAR nuotr.

interviu

Belgų Kokybės rūmų ekspertas J. Vanneste:

Daugiau dėmesio tvarumui ir architektų užmokesčiui Kovo 29-ąją Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ narių susirinKarina SĖRIKOVA

kimą surengė Lietuvos architektų rūmai. Renginyje įteikti pirmieji Lietuvos architektų žiedo apdovanojimai, pranešimą apie architektūros ekspertinį vertinimą Belgijoje skaitė architektas, urbanistas, studijos „BUUR“ partneris ir Vakarų Flandrijos kokybės rūmų kviestinis ekspertas Jonas Vanneste. Po pranešimo pakalbinome J. Vanneste kai kuriais lietuviams architektams itin aktualiais klausimais.

24 2019 balandis

Kokios architektūros kokybės užtikrinimo priemonės yra naudojamos Belgijoje?

Belgijoje architektūros kokybe rūpinasi dvi organizacijos: Flandrijos vyriausybės architektų komanda (angl. Flanders Chief Architects team) ir Vakarų Flandrijos kokybės rūmai (angl. Quality Chamber West-Flanders). Jos vadovaujasi tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir vyriausybės architektai – naudojasi savotiška franšize. Flandrijos vyriausybės architektų komandą sudaro vyriausiasis architektas ir maždaug dešimties architektų grupė. Architektūros kokybės klausimus ši komanda sprendžia, jei projekto bendra vertė neviršija 2,5 mln. eurų.

Jei projekto biudžetas didesnis, jo kokybės klausimais rūpinasi Kokybės rūmai. Pastarąją organizaciją sudaro Didžioji penkių ekspertų grupė (angl. vast panel of experts) ir penkių kviestinių architektų komanda.

Kokybės rūmai turi nusimatę penkis kriterijus, pagal kuriuos yra vertinama konkursuose dalyvaujančių architektūros darbų kokybė: koncepto vizija, dėmesys procesui, tvarumas, projekto kaina ir projekto komanda.

Koncepto vizija, žinoma, yra svarbiausias kriterijus. Jis reikalauja tinkamo koncepto išaiškinimo, todėl yra lydimas grafikų, pristatymo ir t. t.

Statybos proceso detalus pateikimas taip pat yra labai svarbus, kadangi praktika rodo, jog kai kurie architektai profesionaliai tvarkosi su brėžiniais, tačiau statybų aikštelėje jiems sekasi kur kas prasčiau. Šnekant apie tvarumą, rodos, pats žodis kalba pats už save. Yra daugybė būdų įvertinti tvarumą, todėl iš architektų norime išgirsti apie jų požiūrį ir pasirinktą metodą, kokias medžiagas jie ketina naudoti ir t. t. Šiuo metu tarpusavyje aktyviai diskutuojame apie žiedinę ekonomiką, todėl produktų panaudojimas antrą kartą tampa vis aktualesnis – tikimės to ir iš projektų autorių.

Kalbant apie projekto kainą, žinoma, svarbiausia, kad ji atitiktų tą, kurią projekto autoriai pažadėjo konkurso metu. Todėl įmonės privalo detaliai paaiškinti, kaip susidoros su suplanuoto biudžeto įgyvendinimu laiko perspektyvoje. Kadangi visi statiniai yra viešo naudojimo, architektams būtina paaiškinti, kodėl jie nori vienokio ar kitokio užmokesčio. Paprastai įmonė prašo 12– 15 proc. nuo projekto darbų sumos, tad klausiame jų, kaip šios lėšos bus paskirstytos, kam naudojamos ir pan.

Projekto komanda taip pat labai svarbus kriterijus. Kartais darbams reikia labai specifinių ekspertų, tad pasitikime tik tomis komandomis, kurios turi tinkamą narių sudėtį.

Beje, Belgijoje projektuoti gali tik architektai ir architektai-inžinieriai, kurie atliko 2 metų praktiką specifinėse įmonėse – tai taip pat kuria kokybišką architektūrą.

Svarbu ir tai, ar architektai statybos proceso metu yra pasiruošę koreguoti savo projektą, jei iškiltų kokių nors klausimų ar patobulinimų. Pastebėjau, kad jaunieji architektai yra labai jau trūs, apibrėždami projektą, atsakydami į mūsų klausimus, formuodami tinkamą komandą, todėl, manau, kad judame labai gera linkme.

Ar Jūsų nuostatai, kriterijai yra kur nors įtvirtinti?

Kriterijai nėra patvirtinti įstatymų, tačiau mūsų patirtis siekia 1999-uosius ir ji rodo, kad būtent šie kriterijai pasitvirtino. Turime Statybos įstatymą, taip pat įmonė, prieš pradėdama įgyvendinti projektą, privalo pasirašyti kontraktą su savivaldybe, kuris patvirtina, kad įmonė, pareiškusi norą dalyvauti konkurse, sutinka su pateiktais kokybės kriterijais.

Esate Vakarų Flandrijos kokybės rūmų komandos narys. Papasakokite plačiau apie šios organizacijos funkcijas.

Rūmai atlieka keturias pagrindines funkcijas: vertina, ar projektams galima suteikti provincijos, ar Europos Sąjungos skirtas subsidijas, yra atsakingi už architektų konkurso, pavadinimu „Win Vorm“, arba atvirojo kvietimo, vertinimą ir gaires, taip pat nemokamai konsultuojame Vakarų Flandrijos miestų savivaldybes, kaip padidinti viešajai architektūrai ir viešosioms erdvėms skirtas investicijas, bei patariame bendruomenių ir miestų valdžiai, kaip sukurti stiprių centrų strategijas.

Su kokiomis kokybės problemomis susiduriate savo darbe?

Visų pirma, komisijos nariai mano, kad būtų gerai specifiškiau apibrėžti, kas yra tvarūs sprendimai: žiedinė ekonomika, statyba, technologijos ir t. t. Taip pat norėtume išspręsti architektų užmokesčio problemas. Žūtbūt siekdami laimėti konkursą, architektai save įvertina mažesniu užmokesčiu, o tai stipriai išbalansuoja rinką. Pasirinkus įmonę, kuri už projektą nori mažesnio užmokesčio, nei realiai egzistuoja, kyla pavojus, kad įgyvendinant projektą pakils bendra jo kaina arba nukentės statinio kokybė. O kadangi tai viešo naudojimo architektūra, nepatenkinti liktų daugybė žmonių. Norėtumėme, kad architektų atlyginimai būtų iš anksto numatyti nuostatuose.

Lietuvoje šiuo metu daug diskutuojama, ar architektai, veikiantys toje pačioje rinkoje, gali vertinti kolegų darbus. Kaip Jūs sprendžiate nešališkumo klausimus?

Visų pirma, nė vienas komisijos narys nevertina darbų, vedamas kažkokių subjektyvių jausmų.

Projektus vertiname objektyviai, pagal pirmiau minėtus kriterijus. Be to, per tą 4 metų laikotarpį, kol dalyvaujame komisijos veikloje, konkursui negalime siūlyti įmonių, kurių savininkais ar par tneriais esame, projektų. Komisija visada dirba anonimiškai ir tai, kad mūsų nuomonės dažnai sutampa, tampa įrodymu, kad pasirinkti darbai yra geriausi.

Kokių pasekmių turi šių kokybės institucijų sprendimai – ar tai rekomendacija?

Mūsų patarimai yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau 99 proc. projektų siūlytojų jais vadovaujasi. O tas vienas procentas komandų, kurie neatsižvelgia į mūsų patarimus, dažnai apskritai neįgyvendina savo projektų.

Ačiū už pokalbį, sėkmės darbuose!

25

pramoninė statyba

Banguojantys fasado elementai sumodeliuoti kompiuterine programa.

26 2019 balandis

Ugnės Petrevičiūtės nuotr.

rojektas, sukurtas žmonėms

Kristina BUIDOVAITĖ

Šalia vakarinio Vilniaus aplinkkelio užbaigtas tarptautinės įmonių grupės „Creolink“ pagrindinis biuras ir sandėlis – patvirtinimas besikeičiančio požiūrio, kad logistikos ir pramonės pastatai nebėra nuobodžios dėžutės, juose puikiai dera technologinė įranga ir interjero naujovės.

Sprendimai pirmiausia patikrinti

A

Projektavimo darbus ir statybos procesą koordinavo projektų valdymo ir inžinerinio konsultavimo bendrovė „Baltic Engineers“.

Techninio projekto vadovė – architektė Viktorija Bogdanovienė.

Darbo projekto vadovas – architektas Aurimas Daunoravičius.

Architektė – Ugnė Petrevičiūtė.

Inžinerinę projekto dalį parengė „TM projektai“.

Interjeras: „A2SM“, „Dizaino matas“.

Projekto generalinis rangovas – bendrovė „Conresta“.

Ugnės Petrevičiūtės nuotr.

rchitektūrinį produkcijos laikymo sandėlio su administracinėmis patalpomis projektą parengusi architektų biuro „City Projects“ komandos architektė Ugnė Petrevičiūtė pasakojo, kad šio projekto startas – uždaras architektūrinis konkursas, kuriame pristatyta vizija mažai pakitusi išliko iki pat realizacijos.

Konkursui pateikto projekto akcentu tapo laužytų formų vitrinos, primenančios origamį. Projekto procese laužytų vitrinų atsisakyta, o fasado dinamikai sukurti pasitelkti kintamo profilio banguojantys fasado elementai, vaizdžiai pavadinti „peiliais“. Pagal „City Project“ pateiktus brėžinius buvo pagaminta 119 skirtingų profilių elementų, tvirtinamų ant vitrinų kas 80 centime trų.

Bendradarbiaujant su vitrinų gamintojais, sukurtas vientisas vitrinos vaizdas, kai emaliuoti vitrinos ruožai vizualiai beveik nesiskiria nuo skaidrios vitrinos dalies. Maža to, kiekvienas banguojantis elementas apšviestas iš viršaus ir iš apačios, sukuriant įspūdingą vaizdą.

Banguojantys fasado elementai sumodeliuoti kompiuterine programa. Visų pirma, buvo pagamintas 60 cm bandinys, architektų „priimtas“, tik tuomet pagaminti fasadą uždengę 12 m aukščio elementai.

Pastate, be sandėliavimo patalpų, buvo suprojektuotos 1300 kv. m ploto administracijos ir 1000 kv. m prekybos salės patalpos. Pagrindinės sandėliavimo salės „švarus“ aukštis yra beveik 12 m, todėl joje sumontuoti 10,5 m aukščio stelažai – retas sprendimas panašiuose pastatuose. Sandėlio šildymui pasirinkta spindulinio šildymo sistema, paremta infraraudonųjų bangų poveikiu. Įkrovimo (iškrovimo) zonų sienų apdaila – skirtingų ryškių spalvų, ne tik pagyvinant fasadą, bet ir palengvinant logistiką.

27

Paties pastato padėčiai sklype įtakos turėjo pasirinkta sunkiojo transporto judėjimo schema.

Laikytasi principo nukreipti sunkiasvorį transportą toliau nuo gyventojų ir sumažinti triukšmą.

Prie sėkmės prisidėjo BIM

Įkrovimo (iškrovimo) zonų sienų apdaila – skirtingų ryškių spalvų, ne tik pagyvinant fasadą, bet ir palengvinant logistiką. Atvykęs vairuotojas žino, kur jam pasukti, pavyzdžiui, prie oranžinės rampos.

Pagrindinis įėjimas į pastatą aiškiai išryškintas: po konsole, tarp grakščių įstrižų (V formos) kolonų. Tarp V formos kolonų panaudota trijų skirtingų atspalvių dekoratyvinė skalda. Konsolė iš apačios apšviesta LED šviestuvais, kurių išdėstymą taip pat pasiūlė „City Projects“ architektai.

Pastato projektas parengtas BIM aplinkoje, įtraukiant visas pagrindines projekto dalis: architektūros, konstrukcijų, inžinerijos. BIM įrankis padėjo išvengti klaidų, sklandžiai dalintis informacija, suvaldyti medžiagų tiekimą į aikštelę.

Pagrindiniu antro aukšto akcentu tapo atrijus.

Sprendimas įrengti jį, anot U. Petrevičiūtės, priimtas įvertinus, kad kompleksas iškilo Vilniaus pakraštyje, kur trūksta ir gamtos, ir vietų pietums ar

Vengdami monotoniško, ilgo, lygaus sandėlio fasado, architektų komanda priėmė sprendimą jį skaidyti pasuktomis plokštumomis, tarpus tarp jų užpildant vitrinomis – architektų žargonu toks sprendimas pavadintas „žiaunomis“. Tai suteikia fasadui mažesnį mastelio įspūdį ir papildomai apšviečia sandėlio patalpas.

poilsiui. Galiausiai aplinkui zuja sunkiasvorė technika, sklinda triukšmas. Apsispręsta atrijų ir kiemelį įsirengti viduje, antrame aukšte.

Pradžioje planuota apsiriboti atviru atrijumi, vėliau nuspręsta jį uždengti, kad čia būtų galima leisti laiką ir šaltuoju metų laiku. Darbuotojai čia galės auginti augalus – tam įrengta drėkinimo sistema.

Ugnės Petrevičiūtės nuotr.

Pastato tūrinė išraiška ir fasadų apdaila, anot architektės, atspindi funkcinę struktūrą, t. y. sandėliavimo pastato dalies ir administracinės dalies fasadai skiriasi: sandėlio dalis dengta daugiasluoksnėmis plokštėmis (angl. „Sandwich panels“), o administracinė – stiklo vitrinų fasadine sistema su dekoratyviniais banguojančiais aliuminio profiliais. Pastarieji patrauklūs ne tik estetiškai, bet ir atlieka svarbią saulės kontrolės funkciją. Architektai, prieš priimdami sprendimus, pasitikrino: kompiuterinėmis programomis sumodeliavo apšvietimą patalpose nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro.

Aurimo Daunoravičiaus nuotr.

Šviestuvai kabo konsolės apačioje ir šviečia iš viršaus į apačią.

28 2019 balandis

Aurimo Daunoravičiaus nuotr.

Sandėlio dalis dengta dau­giasluoksnėmis plokštėmis, o administracinė – stiklo vitrinų fasa­dine sistema su dekoratyviniais banguojančiais aliuminio profiliais.

„Libra vitalis“ teritorijoje bendrovė „Fegda“ įrengė sunkiojo ir lėtaeigio transporto apkrovai at sparią asfalto dangą. Dangai įrengti panaudoti polimerais modifikuoti bitumai, prailginantys jos tarnavimo laiką, sykiu užtikrinantys atsparumą temperatūros pokyčiams. Kadangi dalyje teritorijos esančio grunto stiprumo savybės netenkino asfalto konstrukcijai taikomų reikalavimų, gruntas buvo sustiprintas geosintetiniais tinklais. Sklype įrengti betoninių gaminių šaligatviai, apželdinti teritorijos pakraščiai. Įrengiant dangas buvo glaudžiai bendradarbiaujama su objekto statytojais, kad teritorijos planavimas būtų kuo patogesnis transporto eismui.

Ugnės Petrevičiūtės nuotr.

Pagrindinis įėjimas į pastatą aiškiai išryškin­tas: po konsole, tarp grakščių įstrižų (V formos) kolonų.

UAB „FEGDA“ Tel. + 370 5 230 6234 www.fegda.lt www.facebook.com/fegdagroup

29

Užs.

Projektas – moderniai ir tvariai Šalia vakarinio Vilniaus aplinkkelio duris atvėrė tarptautinės įmonių grupės „Creolink“, vienijančios įmones „Libra Vitalis“, „Heliopolis“, „Dotpack“ Lietuvoje, „Printpack Service“ Latvijoje ir „Igepa Libra Vitalis“ Estijoje, pagrindinis biuras ir sandėlis.

Projektavimo ir statybos valdymas – vienose rankose 12,4 tūkst. kv. m pastatą ir jo įrengimą „Creolink“ grupės įmonė „Libra Vitalis“ investavo beveik 9 mln. eurų. Projektavimo darbus ir statybos procesą koordinavo projektų valdymo ir inžinerinio konsultavimo bendrovė „Baltic Engineers“.

Bendrovei „Baltic Engineers“ patikėta sukontroliuoti visą procesą, kaip įprasta idealiu atveju – nuo idėjos iki statybų pabaigos: sklandžiai konkurso keliu atrinkti projektuotojus ir rangovus, valdyti projektavimo ir statybos darbus, optimizuoti sprendimus, vykdyti darbų techninę priežiūrą, užtikrinti kokybišką komunikaciją tarp projekto dalyvių ir t. t.

Pasak bendrovės „Baltic Engineers“ vadovo Dariaus Kvedaro, keičiantis požiūriui į logistikos ir pramonės kompleksus, projektuotojams ir statybų valdytojams tenka įveikti vis daugiau iššūkių. „Pastaruoju metu itin didėja dėmesys dizainui, darbo vietų išskirtinumui, komfortui ir įsikūrimo sklandumui. Užsakovai tampa reiklesni aplinkos kokybei, todėl suvaldyti projektavimo ir statybos procesus vis dažniau patiki šiuolaikiškais metodais dirbantiems projektų valdytojams“, – teigia D. Kvedaras.

Į

30 2019 balandis

„Baltic Engineers“ turi sukaupusi nemažą patirtį ne tik projektuojant BIM aplinkoje, bet ir BIM modelio koordinavimo srityje. Bendrovės projektų vadovai ir techniniai prižiūrėtojai naudoja pažangiausią programinę įrangą, skirtą statybos proceso priežiūrai, defektų fiksavimui, išteklių ir laiko valdymui, turi galimybių statybvietėje naudoti 3D skenavimo įrankius. Bendrovės specialistai ne tik dirba su šiuolaikiškais įrankiais, bet ir stengiasi puoselėti savo darbo kultūrą, vertybes, todėl užsakovas gali būti ramus, kad turi patikimą ir atsakingą partnerį.

Ar tikrai projektų plėtotojai supranta, kad būtina investuoti į naujas statybos technologijas, kurios leidžia sutrumpinti statybos terminus, sykiu sumažinti žmogiškąjį veiksnį – klaidas? Tokių statytojų, anot D. Kvedaro, sparčiai daugėja. Labai svarbu, kad užsakovui būtų paaiškinta, kokią naudą jis gaus pasitelkęs vieną ar kitą įrankį. Juolab kad visi klientai siekia geriausio rezultato – kokybės, komforto arba galimybių kontroliuoti biudžetą. Taigi, sumažinti klaidų tikimybę itin svarbu.

tik kainos pasiūlymus, bet ir būsimojo pastato viziją. Tradiciškai projektuotojai parenkami pagal mažiausios kainos pasiūlymą, o konkurse dalyvauja neatlygintinai.

Neabejojama – siūlymas rengti konkursą padeda siekti geriausios kokybės rezultato. Užsakovas gali įvertinti alternatyvas, matyti, koks yra skirtingų komandų požiūris į projektą, kokia jų projektavimo kultūra. Konkurso metu galima atsijoti silpnesnius projektuotojus arba idėjas, išsirinkti tokias, kurios atitinka lūkesčius. „Nauda, kurią suteikia galimybė palyginti ir rinktis tarp kelių skirtingų projekto idėjų, yra akivaizdi. Taip atrinktas projektas labiausiai atitiks užsakovo lūkesčius“, – teigia „Baltic Engineers“ vadovas.

Dar vienas sėkmingai įveiktas iššūkis: įpusėjus statyboms į procesą sėkmingai įtraukti papildomi projektuotojai – dvi interjero projektavimo kompanijos. Padaugėjus proceso dalyvių, iškilo poreikis koordinuoti jų veiksmus. Tapo būtina prižiūrėti, kad pastato ir interjero projektai neprieštarautų vienas kitam, ką ne visuomet paprasta pasiekti, jei statybos jau įsibėgėjusios.

Geriausi – po architektūros konkurso Racionalu ir funkcionalu „Baltic Engineers“ siūlymu, buvo surengtas uždaras architektūros konkursas, kurio visiems dalyviams sumokėtas honoraras. Pakviestos didžiausios projektavimo įmonės varžėsi teikdamos ne

Pastate, be sandėliavimo patalpų, buvo suprojektuotos 1300 kv. m ploto administracijos ir 1000 kv. m prekybos salės patalpos. Siekiant, kad

Pastato poreikiai Prie vakarinio Vilniaus aplinkkelio įsikūrusio pastato išskirtinumas matomas iš pirmo žvilgsnio. Specialiai jam buvo sukurti ir pagaminti banguojantys fasado elementai iš aliuminio. Pagrindinis įėjimas įrengtas po konsole, paremta įstrižomis kolonomis. Sandėlio dalį praskaidrina ryškiaspalvės rampų nišos.

Už dinamiško biurų korpuso fasado sukurtos išskirtinio dizaino darbo erdvės, kurių autoriai – architektų komanda „A2SM“. Pagrindiniu antro aukšto akcentu tapo atrijus, kuriame įrengtos drėkinimo sistemos palaikomas mikroklimatas džiugina ne tik augalus, bet ir pertraukas čia leidžiantį personalą.

Aplink oranžeriją išsidėsčiusių biurų interjerui panaudotos solidžios medžiagos: mozaikinis betonas, medžio vitrinos, keraminės plytos, palikti atviri betono paviršiai. Siekiant sumažinti aplinkos triukšmą, naudotos akustinės gipso lubos.

Jose įleisti taškiniai šviestuvai matomi tik juos įjungus, tad vizualiniai trikdžiai nemaišo apžvelgti atviros erdvės ir mėgautis vaizdais pro vitrininius langus.

Prekybos salė, suprojektuota įmonės „Dizaino matas“, kurios specializacija – tokio interjero kūrimas, gerokai skiriasi nuo biurų erdvės. Joje dėmesys sutelktas į užsakovo siūlomą produkciją ir deramą jos eksponavimą.

Pagrindinės sandėliavimo salės aukštis yra beveik 15 metrų (12 metrų „švaroje“), todėl joje sumontuoti net 10,5 metrų – kone triaukščio namo – aukščio stelažai, retai sutinkami panašiuose pastatuose. Sandėliui šildyti pasirinkta

spindulinio šildymo sistema, paremta infraraudonųjų bangų poveikiu.

Siekiant kuo didesnio erdvės universalumo, projektavimo metu buvo atsisakyta tarp stelažų ant lubų įmontuotos gesinimo sistemos. Vietoj jos suprojektuota šiuolaikiška ESFR gesinimo sistema, kuri netrukdo manevruoti keltuvams ir leidžia transformuoti sandėlio erdvę, neišardant priešgaisrinės sistemos vamzdyno. Kruopščiai apgalvoti manevravimo keliai, kompaktiškai išdėstytos pagalbinės erdvės ir racionalus patalpų zonavimas padėjo pasiekti didesnį patalpų naudojimo efektyvumą ir sumažinti statybos sąnaudas.

Kartu su įmone „Libra Vitalis“ pastate įsikūrė jos antrinės įmonės „Heliopolis“ darbuotojai. Šalia pastato, kuriam suteikta A energinio naudingumo klasė, įrengta per 140 vietų automobilių ir dviračių stovėjimo aikštelė. „Poreikį sujungti mūsų logistikos pajėgas, vienoje vietoje turėti šiuolaikišką biurą ir prekių demonstravimo zoną jautėme jau seniai. Projektui ir jo įgyvendintojams kėlėme išties aukštus reikalavimus ir labai smagu, kad juos pavyko paversti realybe“, – sako įmonės „Libra Vitalis“ generalinis direktorius Paulius Adomėnas.

„Baltic engeneers“ nuotr.

visos projekto užduotys būtų vykdomos savo srities profesionalų, šių patalpų interjero dizainą kurti ir buvo patikėta skirtingoms bendrovėms.

Projekto rengimo ir statybos metu naudotas 3D projekto informacinis modelis (BIM). Pažangūs metodai leido suvaldyti nemažą pakeitimų srautą, operatyviai pastebėti projekto trūkumus ir juos laiku spręsti. Be to, tai pagreitino sprendimų priėmimą, todėl, nepaisant didelio projekto dalyvių skaičiaus, pavyko išvengti didelių nuokrypių nuo suplanuoto grafiko.

Antra vertus, nepakanka tik parengti pastato BIM modelį, svarbu, kad aktuali informacija išties pasiektų statybų aikštelę, kad visa projekto komanda dirbtų pažangiausiais įrankiais ir nuolat keistųsi informacija, reaguotų į pastabas, sektų statybų eigą.

31

A2SM architektų nuotr.

????????????

Interjero kaprizai – kaip „sušildyti“ betoną?

Biuras, prekybos salė ir kartu sandėlis – tai naujausias tarptautinės įmonių Karina SĖRIKOVA

grupės „Creolink“ logistikos pastato projektas, kurį Lietuvos projektavimo ir architektūros įmonėms visai neseniai pavyko įgyvendinti šalia vakarinio Vilniaus aplinkkelio. Šį kartą pakalbėsime apie šio 12,4 tūkst. kv. m pastato biuro sprendimus, kuriais rūpinosi studijos „A2SM“ architektai su studijos partneriu Aurimu Sasnausku priešakyje.

Pagrindinis dėmesys – atrijui monių grupės „Creolink“, vienijančios įmones „Libra Vitalis“, „Heliopolis“, „Dotpack Lietuvoje, „Printpack Service“ Latvijoje ir „Igepa Libra Vitalis“ Estijoje, naujasis pastatas duris atvėrė šių metų pradžioje.

1000 kv. m pastato ploto užėmė prekybos salė, o 1300 kv. m – administracinės patalpos, kurioms, anot A. Sasnausko, studijos „A2SM“ architektams buvo suteikta galimybė sukurti interjerą, kuriame vyrauja stiklas, betonas ir medis.

Pagrindiniu antrajame pastato aukšte įsikūrusių biurų akcentu tapo atrijus-oranžerija. Joje gausu egzotinių augalų, įrengtos poilsio vietos.

Oranžerijos augalus drėkina atrijuje įrengtos drėkinimo sistemos, kurios palaiko bendrą patalpos mikroklimatą. Į ją per pertraukas susirenka įmo-

Į

nių personalas ir klientai. Čia galima užkąsti, paplepėti ir atsipalaiduoti, į neformalų susitikimą pakviesti klientus, rengti įvairias šventes.

32 2019 balandis

„Atrijus yra įrėmintas vitrininiais stiklais, tad jo charakterį „šildėme“ terasinėmis medinėmis grindimis“, – pasakojo A. Sasnauskas. Šalia atrijaus darbuotojams buvo įrengta virtuvėlė, kurioje, siekiant jaukumo, taip pat panaudota daug medžio.

Modernus biuras – komforto garantas Aplink oranžeriją išdėstytos biuro patalpos, todėl jos itin šviesios ir jaukios. Stiklinės biuro sienos leidžia darbuotojams grožėtis augalų įvairove. Be stiklo biuro interjere taip pat panaudota dar viena gana šalta medžiaga – lietas betonas. „Užsakovai teigė nenorintys patalpose kilimų, tad pasiūlėme grindis išlieti betonu. Šis sprendimas biuruose netradicinis, tačiau kadangi biuro erdvė yra aukšta, gryno betono kolonos ir monolitinės grindys sukūrė industrinę, loftišką nuotaiką, o tai puikiai „suskambėjo“, – pabrėžė pašnekovas.

Biuro apšvietimui „A2SM“ architektai pasirinko modernią belaide technologija „Bluetooth“

valdomą sistemą, kuri reaguoja į patalpų būvį ir išorės apšvietimą. Į lubas buvo įleisti patys naujausi šviesos diodų (LED) šviestuvai su optine mi krolęšių ir reflektorių sistema. „Šių nedidelių, tačiau labai galingų šviesos diodų beveik nesimato, nepaisant to, patalpų plotas yra puikiai apšviečiamas. Be to, šiems šviestuvams būdingas labai mažas akinimas. Toks sprendimas ne tik estetiškai patrauklus, bet ir labai efektyvus elektros sąnaudų požiūriu“, – teigė architektas.

Siekiant maksimalaus patogumo darbuotojams, parinktos komfortiškos kėdės, kurios prisitaiko prie dirbančio žmogaus sėdėsenos ir užti krina taisyklingą nugaros padėtį. „Taisyklingai laikysenai ne mažiau svarbūs ir darbo stalai. Šį kartą parinkome vis labiau populiarėjančius reguliuojamuosius stalus, prie kurių galima dirbti ir atsisėdus, ir atsistojus. Dėl aukščio reguliavimo mechanizmo darbuotojai gali len gvai keisti darbastalio aukštį, taigi – ir kūno padėtį ir taip pailsinti raumenis“, – sakė A. Sasnauskas.

„Baltic engeneers“ nuotr.

Kadangi pastatas didelis ir vietos taupyti ne­teko, ją įrengėme didelę ir erdvią.

Stengiantis iš­laikyti medžiagų dermę, registratūros stalas buvo pagamintas iš mozaikinių plokščių – marmuro gabalėlių ir cemento kompozito. / Aurimas SASNAUSKAS /

Biure įrengti keturi uždari posėdžių kambariai. Jie taip pat įrėminti stiklo vitrinomis, todėl natūralu, kad šiai medžiagai reikėjo šiltesnės atsvaros. „Šalia posėdžių kambarių esančios betono kolonos, stiklinės sienos ir pro jas matomi kiti šiurkštūs paviršiai tiesiog reikalavo „šiltų“ medžiagų. Todėl vitrinų rėmų gamybai buvo pasirinktas medis. Šie rėmai atlieka ne tik estetinę funkciją – jie taip pat sugeria biure skleidžiamus garsus“, – pasakojo architektas, pridūręs, kad papildomai erdvių akustikai mažinti pasirinktos garsą sugeriančios gipso lubos.

Nemažą vaidmenį biuro stilistikoje atlieka biuro registratūra. „Kadangi pastatas didelis ir vietos taupyti neteko, ją įrengėme didelę ir erdvią. Stengiantis išlaikyti medžiagų dermę, registratūros stalas buvo pagamintas iš mozaikinių plokščių – marmuro gabalėlių ir cemento kompozito“, – teigė pašnekovas. Šalia registratūros įkurtos papildomos poilsio zonos, kurių foteliai išsiskiria ryškiomis spalvomis – kaip atsvara interjero monotoniškumui.

Betonas vyrauja ir pastato laiptinėje – joje specialiai nebuvo kurta jokia apdaila, industriniam įspūdžiui sustiprinti palikti atviro betono laiptai.

Darbuotojų laiptinės dekore panaudota dar viena medžiaga – keraminės plytos, kurios sušildo ir paįvairina interjerą.

„Baltic engeneers“ nuotr.

„Šildantys“ elementai, skirti industriniam stiliui atsverti

Sprendi­mas grindis išlieti betonu biuruose netradicinis, tačiau kadangi biuro erdvė yra aukšta, gryno betono kolonos ir mono­litinės grindys sukūrė industrinę, loftišką nuotaiką.

„Lapukas ir pieštukas“ – įmonė, parduodanti mozaikinio betono gaminius ir teikianti jų montavimo paslaugas. Bendrovės asortimente – daugiau nei 100 mozaikinio betono spalvų ir tekstūrų, visi įsivaizduojami interjero ir eksterjero gaminiai iš mozaikinio betono.

MB „Lapukas ir pieštukas“ Mob.:+370 639 51 217; +370 638 61 933 info@lapukasirpiestukas.lt www.lapukasirpiestukas.lt

33

Užs.

aukščiausios kokybės PVC profiliai – jau greitai Įmonių grupė „EJOT“, gaminanti ir tiekianti tvirtinimo bei montavimo įrangą, jau netrukus startuos su savo naujoje gamykloje sostinės Titnago gatvėje pagamintu naujuoju produktu, iki šiol neturėjusiu analogų Lietuvoje. Tai aplinkai nekenksmingi PVC profiliai, kurie savo kokybe – nepralenkiami.

Pradės veikti nauja gamykla endrovės „EJOT“ gaminami aukščiausios kokybės tvirtinimo elementai plačiai pritaikomi ne tik automobilių ir tiekimo pramonėje, telekomunikacijų, buitinės elektronikos, elektrotechnikos srityse, bet ir statybų sektoriuje.

Galiausiai „EJOT“ tvirtinimo detalės naudojamos visur, kur tik reikia aukštos jų kokybės. Šiai bendrovei kokybė reiškia gerokai daugiau nei

Jau gegužę šios įmonių grupės produkcijos asortimentą papildys dar vienas naujas produktas – pagal pažangią technologiją pagaminti PVC profiliai, kurie nuo savo pirmtakų skirsis daugeliu ypatybių. Maža to, jie bus gaminami vienoje moderniausių tokio lygio gamyklų Europoje. „Pastate, kuriame įsikūręs mūsų biuras, išsinuomojome papildomas patalpas, kur ir buvo įrengta gamykla naujųjų PVC profilių gamybai Vakarų Europoje pagamintomis staklėmis“, – pasakojo „EJOT“ dukterinės įmonės „EJOT Baltic“ direktorius Paulius Žintikas.

pagamintų staklių atsisakyta, abejojant jų kokybe, ir pasirinktos išties pažangios ir modernios vokiečių ir austrų gamybos staklės.

Nepralenkiamos savo našumu gamybinės sta klės jau atgabentos į Vilnių, vyksta jų derinimo darbai.

mados vaikymąsi ar įsipareigojimų vykdymą. Tai yra pagrindinis kompanijos „EJOT“ veiklos principas – su jos vardu siejami tik kokybiški produktai.

Anot bendrovės vadovo, prieš įsigyjant gamybines stakles, į pigiausius variantus nebuvo net žvalgomasi. Kinijoje ar kitose Azijos šalyse

stogų dangoms ir apkaloms rūšių. Tai sprendiniai, kurie klientams leidžia išspręsti visas sujungimo ir tvirtinimo problemas.

B

34 2019 balandis

Naujieji PVC profiliai „EJOT“ siūlo platų pažangių tvirtinimo elementų asortimentą, pavyzdžiui, savisriegius metalui ir plastikui, inžinerijos būdu pagamintoms plastikinėms ir metalinėms detalėms bei gausybę sąvaržų

Tačiau kuo ypatingi bus naujieji PVC profiliai, pradedami Lietuvoje gaminti jau kitą mėnesį? „Pirmiausia mūsų naujieji PVC profiliai išskirtiniai tuo, kad jiems pagaminti bus naudojama pati moderniausia technologija ir žaliavos, kurios galės būti vėl grąžinamos į gamybos procesą ir perdirbamos“, – pabrėžė bendrovės „EJOT Baltic“ vadovas P. Žintikas.

Kitaip tariant, jei detalė bus pagaminta brokuota ar neatitinkanti būtinų standartų, panaudotos žaliavos nenueis perniek – jos grįš atgal į gamybą.

P. Žintiko teigimu, jo vadovaujama bendrovė netrukus pradės gamybą produktų, kurie bus nekenksmingi tiek aplinkai ir gamtai, tiek naudingi pačiam vartotojui. Pagrindinės ekologiškų naujųjų PVC profilių ypatybės – aukščiausia, europinius standartus atitinkanti kokybė už vartotojui priimtiną kainą. Žodžiu, kompanijos „EJOT“, kuri visada buvo orientuota į kokybę ir į kokybiško sprendimo kainą, naujasis produktas bus palankus ir pinigine išraiška.

Net tų pačių naujų produktų kūrimas ar pakuotė priklausys nuo klientų pageidavimų. Ką tai reiškia? Sakykime, bus statomas didelis objektas – gyvenamųjų namų kompleksas. Tam, kad statybų darbai pareikalautų mažiau darbo sąnaudų ir vyktų efektyviai, „EJOT Baltic“ naujoje gamykloje bus galima supjaustyti PVC profilius pagal tam tikrus kliento užsakytus matmenis. Taip bus taupomas ir laikas, nes statybininkams nereikės profilių specialiai matuoti ir pjaustyti objekte. „Toks sprendimas taip pat yra svarbus naujųjų PVC profilių ypatumas, kai į statybvietę jau atvežami montuoti paruošti profiliai, kurių ilgis reikalingas ir tinkamas tik konkrečiame statybų objekte“, – paaiškino P. Žintikas.

Planuose – žalioji energetika

Ligšiolinę kompanijos „EJOT“ sėkmę lėmė dėmesys klientams ir produktų kokybė. Šių dviejų esminių dalykų bus preciziškai laikomasi ir ateityje.

Kartu su naujaisiais PVC profiliais klientams

Bendrovė „EJOT“ jau šiandien žvelgia į ateitį. Vienas artimiausių planų – gamyboje pasitelkti žaliąją energetiką. Tam prie naujosios gamyklos numatoma statyti saulės elektros jėgainę. Žalioji gamyba leis gaminti ne tik pigius produktus, bet ir pačios sudėtingiausios ir pažangiausios konstrukcijos profilius, kurie bus eksportuojami į kitas Europos Sąjungos šalis – Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Austriją. „Iki šiol iš minėtų valstybių PVC profilius importuodavome, o dabar aukštos kokybės europinius reikalavimus atitinkančius produktus gaminsime patys

Bendrovė „EJOT Baltic“ Titnago g. 19 LT-02300, Vilnius

numatoma siūlyti specialius sprendimus, kurie galės būti įgyvendinti per gerokai trumpesnį laiką, nei būdavo iki šiol.

bei juos dar ir eksportuosime“, – sakė pašnekovas.

Ateityje profilių gamybai „EJOT“ planuoja naudoti biologinę žaliavą.

El. p. info@ejot.lt Tel. +370 (5) 2311437; 2311438 Faks. +370 (5) 2311439

Sėkmę lemia klientai

35

36  2019 balandis

Užs.

Betonavimo darbai – pigiau ir racionaliau

Efektyvu ir racionalu – taip bendrovės „IN FATIS“ specialistai galėtų paaiškinti sprendimą betonuojant naudojamą plieninę fibrą ir armatūros tinklus pakeisti kur kas lengvesne, tačiau betono armavimo savybėmis metalui nenusileidžiančia polipropileno fibra.

rekės ženklą „PP Baltic“ valdanti bendrovė „IN FATIS“ – oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos „Adfil“ par tnerė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „Adfil“ priklauso grupei „Low&Bonar“.

Betono gaminius, armuotus polipropileno fi bra, galima naudoti grindims, aikštelėms, privažiavimo keliams betonuoti, taip pat pamatams, oro, jūrų uostų aikštelėms, žemės ūkio statinių, žuvininkystės fermų statyboje, įvairiems gelžbetonio gaminiams (pralaidų antgaliai, „L“ formos latakai, konteineriai, kelio ir pamatų plokštės ir kt.) ir t. t.

Polipropileno fibros, palyginti su plienine, reikia keliskart mažiau, išlaikant tuos pačius konstrukcijos tvirtumo rodiklius. Pavyzdžiui, 20–30 kg/ m³ plieninės fibros, atsižvelgiant į projektą, galime pakeisti į 2–4 kg/m³ polipropileno fi bros.

Polipropileno fibra taupo brangų laiką ir pinigus, nes nebereikia kloti armatūros tinklų prieš betonavimo darbus.

Plieninė fibra ir armatūros tinklai gali būti paveikti korozijos, taip betono gaminys praranda dalį

P

savybių – susilpnina konstrukcijas. Polipropileno fibra taip pat atspari šalčiui, drėgmei, vandeniui, druskoms ir kitoms cheminėms medžiagoms.

Polipropileno fibra betone sudaro unikalų 3D tinklą ir tolygiai pasiskirsto betono sluoksnyje. Betono sluoksnis yra daug paprasčiau apdirbamas, kai ant jo klojamas paviršinis sluoksnis, pavyzdžiui, akrilinė ar epoksidinė danga.

Polipropileno fibra „DURUS®“ skirta betono armavimui. Dažniausiai naudojamas kiekis 2–4 kg/m³ betono. Ši polipropileno fibra skirta pakeisti plačiai naudojamą plieninę fibrą ir armatūros tinklus, kas atpigina gelžbetonio armavimą ir pagerina armavimo savybes. Galimi ilgiai nuo 30 iki 55 mm.

Polipropileno plaušas „CRACKSTOP®“ skirtas mikroįtrūkių valdymui pirminėje betono stingimo stadijoje, geresnei paviršiaus apsaugai, taip pat geresniam užšalimo ir atitirpimo ciklų valdymui. Naudojamas kiekis 0,6–0,91 kg/m³.

Polipropileno plaušas „IGNIS®“ – tinkamas sprendimas pastatuose, kur ypač didelis gaisro pavojus. Gaisro atveju polipropileno plaušeliai

ištirpsta, betone atsiranda mikrokanalų, per kuriuos iš betono pašalinama drėgmė ir susidariusių garų slėgis, taip išvengiama betono sproginėjimo. „PP Baltic“ siūlo ne tik alternatyvas armatūros tinklams ir metalinei fibrai, bet ir teikia papildomų paslaugų: konsultacijas projekto rengimo klausimais, projekto dalies skaičiavimus, kuriuose numatoma naudoti polipropileno fibrą. Visi bendrovės pateikti skaičiavimai yra apdrausti.

Galiausiai, netenka rūpintis betonavimo darbų, kuriuose naudojama „PP Baltic“ tiekiama polipropileno fibra, priežiūra – bendrovės specialistai darbą atliks už jus.

UAB „In Fatis“ Adresas: Linkmenų g. 25, LT-08217, Vilnius El. p. info@ppbaltic.lt, Tel. +370 685 62 655

37

„Rimi“ archyvo nuotr.

interjeras

Išmanusis biuras:

miestas darbe

Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Viena didelė šeima Prekybos tinklą „Rimi“ valdančios bendrovės „Rimi Lietuva“ administracija neseniai iš dviejų skirtingų vietų persikėlė į naują Vilniaus biurų pastatą „Duetto II“ ir pradėjo taikyti mūsų šalyje dar mažai žinomą naujovę – dirbti pagal veikla pagrįsto darbo (angl. „Activity Based Working“) principus.

Išmaniojo – modernaus, patogaus ir draugiško aplinkai – biuro projektas buvo rengiamas bendradarbiaujant su architektais Ieva Folk ir Pauliumi Petkumi.

38 2019 balandis

imi“ administracija įsikūrė „Duetto II“ pastato 9 ir 10 aukštuose. Bendras įmonės biuro patalpų plotas – 1 tūkst.

700 kv. metrų. Biurui taip pat priklauso apie 120 kv. metrų ploto terasa 11 pastato aukšte, iš kur atsiveria nuostabi Vilniaus miesto panorama. „Rimi“ administracija persikėlė į naują biurą kaip viena didelė šeima. Prieš tai skirtingose miesto vietose dirbę žmonės pagaliau gali ben drauti ir gerti kavą kartu“, – pažymėjo I. Folk.

„R

Iki tol bendrovės buhalterija dirbo Vilniaus Šiaurės miestelyje, o likusieji administracijos darbuotojai – sostinės Kedrų gatvėje, virš parduotuvės „Rimi Mylia“.

Kuriant naują išmanųjį biurą buvo siekiama, kad šis atspindėtų darbuotojų vidinę kultūrą, suteiktų laisvės kūrybiškumui ir leistų dirbti erdvėje, kuri geriausiai atitiktų kiekvienos darbo dienos užduotis ir jų pobūdį. „Šis biuras – visų mūsų darbuotojų „kūdikis“, kurį net ir vadiname ne biuru, o naujaisiais „Rimi“ namais“, – teigė „Rimi“ personalo vadovė Dovilė Buinickaitė-Struckienė.

Apgalvoti sprendimai Naujasis biuras įrengtas remiantis moderniu, Lietuvoje dar visiškai nauju principu „Activity Based Working“, dėl kurio darbuotojai gali laisvai pasirinkti darbo erdvę, kuri tuo metu labiausiai atitinka jų poreikius.

Tarkime, jei vienai ar kitai užduočiai atlikti būtina susikaupti, darbuotojas gali pasirinkti tylos zoną. Jei reikia diskusijų, pasikeisti mintimis, idėjomis ir kurti naujus sprendinius, galima susirinkti bendradarbiavimo erdvėse.

Biure įdiegta inovatyvi sistema, kuri padeda darbuotojams lengviau rasti neužimtas darbo vietas, laisvą susitikimų kambarį ar prisikviesti norimą kolegą. Anot architektės I. Folk, ši ben drystės darbe forma padeda numatyti konkrečią dienos veiklą ir ją atlikti pasirinktoje zonoje. „Darbuotojai neužsibūna vienoje vietoje, todėl keičiasi jų požiūris, žmonės skatinami mąs-

„Rimi“ administracija persikėlė į naują biu­rą kaip viena didelė šeima. Prieš tai skirtingo­se miesto vietose dirbę žmonės pagaliau gali bendrauti ir gerti kavą kartu. / Ieva FOLK /

tyti plačiau. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sėdint toje pačioje vietoje ir matant tą patį vaizdą žmogaus smegenys pripranta ir tarsi užsiblokuoja naujiems pojūčiams“, – tęsė pašnekovė. Čia apgalvotas kiekvienas kampas, maksimaliai suplanuotoje erdvėje didelis dėmesys skirtas neribotai skaitmeninei prieigai, gerai akustikai, vėdinimui, šildymui, biuro baldų ergonomikai. Vėdinimas, šildymas optimizuotas taip, kad biure būtų kuo daugiau gaivaus oro.

Pastatas atitinka visus BREEAM reikalavimus. Jame įdiegta mechaninė vėdinimo sistema.

Biure įrengiant apšvietimą buvo vadovaujamasi galiojančiais normatyvais, pagal kuriuos apskaičiuotas tikslus šviesos poreikis. Bendrose patalpose įrengti taškiniai šviestuvai, virš darbo zonų – pailgi.

Generalinis rangovas

Darnios miestų plėtros bendrovė

Žiupsnelis istorijos Biurą pagal naujovišką koncepciją kartu su kolege projektavęs P. Petkus atkreipė dėmesį, kad „Activity Based Working“ principo ištakos yra gana senos.

Pirmąją tokių biurų darbo režimų analizę atliko amerikiečių architektas Robertas Luchettis dar praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje. Terminas „veikla pagrįstas darbas“ pirmą kartą buvo sukurtas Olandijos konsultanto Eriko Veldhoeno knygoje „Darbo menas“. Šį principą pirmą kartą įgyvendino „Interpolis“. Tai buvo vienas geriausių pagal šią koncepciją įrengtų biurų Nyderlanduose.

Naujoji sistema, paremta paties žmogaus pasirinktu kiekvienos dienos darbo stiliumi, paneigė visus ankstesniųjų biurų ypatumus, kai įmonės sąnaudos būdavo taupomos patogaus ir malonaus darbo sąskaita, kompaktiškame biure sutalpinant kuo daugiau stalų ir kėdžių.

Vėliau, skatinant „Activity Based Working“ koncepciją, daug prisidėjo Suomijoje, Helsinkyje, įsikūrusi įmonė „Martela“. Ilgainiui poreikis išmaniesiems biurams atsirado ir Lietuvoje.

Prieš imdamiesi darbo, architektai I. Folk ir P. Petkus daugiausia konsultavosi su Latvijos ir Švedijos kompanijomis. Idėjomis mielai pasidalijo švedų bendrovė ICA, latvių „Rimi“.

39

interjeras Esu dirbęs vadinamajame atviro plano (angl. „open space“) biure, kuriame mane labiausiai er­zindavo nuolatinis triukšmas.

Kažkas kalba ar barškina klaviatūra, kai man reikia ramybės, tar­kime, rengiantis susitikimui, ruošiant pristatymą ar atliekant kurį nors kitą svarbų darbą. / Paulius PETKUS /

„Rimi“ archyvo nuotr.

Pagrindinė mintis

40 2019 balandis

Projektuojant „Rimi“ išmanųjį biurą, buvo atsisakyta suspausto efektyvaus biuro koncepcijos, siekiant taupyti įmonės lėšas ne darbuotojų komforto sąskaita.

Pasirinktas biuro įrengimo principas būtent ir leido pasiekti tarpusavyje susijusius rezultatus – puikią darbuotojų savijautą, lemiančią nuolat augantį darbo efektyvumą. „Esu dirbęs vadinamajame atviro plano (angl. „open space“) biure, kuriame mane labiausiai erzindavo nuolatinis triukšmas. Kažkas kalba ar barškina klaviatūra, kai man reikia ramybės, tarkime, rengiantis susitikimui, ruošiant pristatymą ar atliekant kurį nors kitą svarbų darbą“, – sakė vienas biuro interjero kūrėjų P. Petkus. „Projektuodami į biurą pažvelgėme ne kaip į didelę salę su stalais ir kėdėmis, bet kaip į darbo vietų įvairovę skirtingoms funkcijoms atlikti“, – kolegai antrino I. Folk. Šio biuro darbuotojams labai pasisekė. Jie gali laisvai ir patogiai dirbti tiek prie standartinių stalų, tiek pasirinkti kitas vietas biure, juolab kad patogiam darbui pritaikyti netgi minkštasuoliai ar įrengti baro stalai su integruotais elektroniniais taškais.

Stalų aukštį galima reguliuoti pagal darbuotojų ūgį, vadinasi, ir šiuo atveju jiems suteikta pasirinkimo laisvė – dirbti sėdint ar stovint. Šiuolaikiškas biuras be ergonomiškų darbastalių šiandien neįsivaizduojamas, kaip ir be kombinuotojo baldo – minkštasuolio su baru. Susodini priešais save grupelę žmonių, už nugaros turėdamas barą, prisijungi kompiuterį ar televizorių, projektorių ir rodai pristatymą.

Projektuotojai didžiuojasi ir 10 aukšte iš nestandartinių baldų sukūrę amfiteatrinius laiptus.

Visos darbo kėdės yra raudonos spalvos. Ji aiškų savo prekės ženklą turinčioje „Rimi“ yra vyraujanti. Tiesa, biuro interjeras nėra toks ryškus. Čia dominuoja tamsiai pilka ir klasikinės balta bei juoda. Yra ir geltonos spalvos. „Spalvų spektras pasirinktas pagal įmonės vertybes. Mintis nudažyti lubas tamsiai pilka spalva 9 aukšte, paliekant matomus vamzdynus ir kitas komunikacijas, mums kilo tuomet, kai suformavome namukus su dvišlaičiais stogeliais ir mums tiesiog reikėjo daugiaaukštės erdvės. Tik 10 aukšte buvo įrengtos kabinamosios akustinės lubos“, – pasakojo P. Petkus.

Unikalios darbo zonos Fiksuotų darbo vietų, kuriose kelerius metus nuolat sėdintys darbuotojai, architektų manymu, tik atbunka, leidžia atsisakyti skirtingos išmaniojo biuro zonos. „Rimi“ išmaniajame biure žmonės gali pasirinkti net kelias tylos zonas – po vieną kiekviename aukšte. Nežiūrint į tai, kad jose labai tylu, čia dar galima dirbti su ausinėmis ir visiškai atsiriboti nuo aplinkos, visa savo esybe atsiduodant tik darbui.

Pati tylos zona niekuo nesiskiria nuo kurios nors kitos biuro vietos. Tiesiog sutarta, kad būtent čia bus ramybės erdvė, kur nebus triukšmaujama ir bus gerbiamas kiekvienas kolega, kuriam būtina pasiruošti svarbiems darbams. „Toje zonoje gera dar ir todėl, kad joje pastatyta patogi sofa, ergonominis stalas, jaukumo suteikia augalai“, – detalizavo P. Petkus.

Biure įrengtos ir vadinamosios popiečio zonos. Žinia, kad darbo laikas nuo 14 iki 16 val. yra pats neproduktyviausias. Tuo metu tiesiog pasiimi nešiojamąjį kompiuterį, įsipili kavos, patogiai įsitaisai tokioje zonoje ant minkštasuolio ir dirbi gilaus mąstymo nereikalaujantį darbą, pavyzdžiui, atsakai į gautus laiškus. Tokių vietų 10 aukšte – ne viena.

Dar viena svarbi zona – bendradarbiavimo. Joje vyksta susitikimai, pasitarimai, medijos skambučiai.

9 aukšte įrengtas priimamasis. Tai atskirta lankytojų zona, kur priimami tiekėjai ir kiti klientai. Į 10 aukštą jie gali patekti išskirtiniu atveju.

Nors „Rimi“ yra labai didelė įmonė, posėdžių salės biure kompaktiškos, įrengtos greitiems susitikimams su 1–2 žmonėmis.

Terasa daugiau skirta darbuotojų pramogoms. Ši dalis yra transformuojama. Terasoje gali vykti ir susitikimai, atsisėdus prie transformuojamo stalo ir išlankstomų kėdžių. Čia galima pasibūti ir tuomet, kai norima tiesiog įkvėpti gaivaus oro ar pasigėrėti sostinės vaizdais.

Kalbėdamas apie įvairiose biuro vietose įrengtas sėdimąsias vietas, integruotas į tam tikrus geometrinius namukus, architektas pabrėžė, kad stipriausia šiame biure realizuota dizaino mintis buvo miesto darbe idėja.

Kiekvienoje zonoje įrengtos gatvelės su specifiniais erdvės kontūrais darbuotojams suteikia netikėtumo ir savitą erdvės suvokimo jausmą.

Daug vietos skirta pokalbių telefonu būdelėms. Jose gali užsidaryti ir šnekėti negirdint kolegoms, įsitaisęs ant kėdės prie baro tipo stalo.

Biure dar yra vietų, kurias sunku pavadinti kabinetais. Tai vos 2 kv. metrų erdvė, skirta konfidencialiems reikalams sutvarkyti.

Pasitikėjimas kolegomis „Rimi“ darbuotojų amžius svyruoja nuo 17 iki 76 metų. Įmonėje dirba beveik 200 žmonių,

turinčių specialiųjų poreikių. Taigi, šis biuras įrengtas taip, kad atitiktų visų darbuotojų rei kmes.

Prieš persikeliant į naują biurą, darbuotojai buvo skatinami keistis darbo vietomis su kolegomis ir aktyviau naudotis skaitmeniniais įrankiais.

Darbo vietose buvo atsisakyta laidinių telefonų, kabinetuose – šiukšliadėžių. Jas galima rasti biuro virtuvėse, kavos stotelių vietose ir spausdinimo patalpose.

Naujajame biure daug dėmesio skirta ir aplinkai draugiškiems sprendimams. Interjere buvo atsisakyta sunkiuoju plastiku vadinamo polivinilchlorido (PVC medžiagų), pasitelkus skai tmeninius įrankius suvartojamas minimalus popieriaus kiekis, rūšiuojamos visos atliekos. Net ir užuolaidos biure – iš natūralios medžiagos. Žmonėms suteikta puiki galimybė dirbti drauge, net jei jie vienas kito nemato fiziškai. Darbuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu iš namų, jei to reikia, tarkime, dėl susiklosčiusių šeiminių aplinkybių.

„Bendrovės NARBUTAS komanda, parinkdama baldus, labai gerai įsiklausė į klientų poreikius. Įsigilinę į koncepciją „Activity Based Working“, specialistai įrengė darbo, komunikavimo ir poilsio erdves taip, kad RIMI darbuotojams būtų itin komfortiška ir patogu dirbti.

Džiaugiamės sinergija su architektais ir klientais bei gautu puikiu rezultatu“, – teigia bendrovės NARBUTAS marketingo vadovė Lietuvoje Gabrielė Vaitonytė.

www.narbutas.lt

41

????????????

Naujos mados diktuoja naujas taisykles! Interjero dizaineriai jau gali nustebinti užsakovus Aušra NARKELIŪNIENĖ

ir vietoj pabodusios baltos ir pilkšvos sanitarinės įrangos vonios kambariui pasiūlyti pačius įvairiausius gamtos atspalvius – nuo alyvuogių žalios iki terakotos.

Populiarėja natūralios medžiagos

Dar daugiau individualumo

yvenimo būdas vis labiau atsispindi ir vonios kambaryje – tokia yra pastarųjų metų tendencija, ryškėjanti tarptautinėse statybų ir interjero parodose.

Viena didžiausių pasaulyje specializuota inova-

Nuo 2019 m. individualiai įrengtuose vonios kambariuose bus daugiau spalvų – skelbia par odos organizatoriai. Daugiaspalvis metodas yra sąmoningai naudojamas išryškinti gyvenimo būdui, kaip vienam svarbiausių vonios kambario dizaino elementų, kitaip tariant, jį personalizuo-

tyvaus dizaino vonios kambarių, energiškai efektyvių šildymo technologijų, oro kondicionavimo įrangos ir atsinaujinančių energijos šaltinių paroda ISH tik ką įvyko Frankfurte prie Maino.

Taip planuotojai ir pramonė reaguoja į individualiai suprojektuotus, itin modernius vonios kambarius, kuriuose vis daugiau vyrauja apdailos įvairovė ir stebina apšvietimo efektai. Įvairių medžiagų paklausa vonios patalpoje taip pat auga: tai – mediena, o kartu marmuras ir naujos metalo apdailos rūšys, kurios dabar turi pagrindinį vaidmenį. Ši tendencija vienodai taikoma čiaupams, maišytuvams, baldams, paviršiams ir vonios kambario aksesuarams.

ti. Taip pat siekiama, kad vonios patalpa atliktų ir savotišką terapinį atsipalaidavimo vaidmenį (angl. therapeutical bathroom). „2019-aisiais apie spalvas vonios kambaryje kalbama ypač garsiai, – sako dizaino publicistas Vaidas Norkus, šiemet apsilankęs Frankfurto parodoje ISH. – Dar prieš porą metų saikingas ir atsargus spalvų naudojimas vonios kambario interjere būtų traktuojamas kaip elegancijos ir stiliaus požymis. Vis tik bent kelerius artimiausius metus įvairesnių spalvų, drąsesnių spalvinių derinių vonios kambaryje turėtų būti vis daugiau.“ 2019 m. ISH buvo eksponuojami spalvingi, sudėtingi vonios kambariai – nuo ryškios spalvos sanitarinės keramikos iki skaidrių vonios baldų su mėlynais ir žaliais atspalviais.

G

42 2019 balandis

Nuo 2019 m. vonios kambaryje veikia 12 spalvų tendencija. Tradicinis supratimas apie vonios patalpą verčiamas aukštyn kojomis: jeigu pastaraisiais dešimtmečiais minimalistinė spalvų paletė rodė eleganciją ir supratimą apie dizainą, šiandien jį atspindi drąsus spalvų naudojimas.

Kartu vonios spalva nebūtinai reiškia pernelyg didelį spalvingumą – perėjimas nuo baltos spalvos dominavimo prie neutralaus rudų ir žalių spalvų spektro, mišrių atspalvių arba stiprių tonų spalvų koncepcijų taip pat yra evoliucinis žingsnis „gyvenimo būdo vonios“ kryptimi.

Gamtos atspalviai – natūralumo ilgesys Naujos mados diktuoja naujas taisykles! Paslaptis ta, kad vietoj pabodusios pilkos spalvos galite rinktis pagrindinius gamtos atspalvius: ar tai būtų purvo, molio ar terakotos, bronzos ar rūdžių, alyvuogių, pušynų ar kedro medžių, milteliai arba taupai. Madinga ruda gali būti interpretuojama dviem būdais: arba kaip ekologiškai įkvėptas spektras, kuris dažnai derinamas su natūraliomis

Organizatorių nuotr.

medžiagomis, kad būtų sukurta harmoninga spalvų paletė, arba kaip sąsaja su praeities stiliais.

Tarkime, neutrali pilka gali būti derinama su turtingesniais spalvų tonais. Šiuolaikinio vonios

balduose ir metalo apdailoje – maišytuvuose, ja dažomi radiatoriai ir kiti metalo elementai. „Interjere derinant natūralias medžiagas, tokias kaip juodas ar baltas marmuras, žalių ats-

kambario laikui nepavaldi tendencija skatina nau-

palvių granitas, oda, betonas, juodos spalvos

doti šį švelnesnį atspalvį: pilka yra idealus atspirties taškas neutraliam interjero dekoravimui. Šis pereinamas atspalvis nėra vonios kambario naujiena. Tačiau artėjančiame sezone būtent juodieji modernūs vonios kambariai po truputį užima jos vietą. Pilkos, baltos, juodos spalvos deriniai gali papildyti praktiškai bet kokią spalvų gamą. „Nors pilka yra idealus sprendimas ieškantiems neutralaus, neišsišokančio spalvinio sprendimo, panašų efektą padeda sukurti vadinamoji „greige“ spalva (žodis „greige“ yra neologizmas, jungiantis savyje dvi prasmes – pilką (angl. grey) ir smėlio (angl. beige) spalvas). Į madą sugrįžta ruda su pačiais įvairiausiais atspalviais – nuo molio iki rūdžių ar terakotos. Interjero dizaineriams imponuoja šios spalvos įvairiapusiškumas – interjere ji patiks natūralios gamtos ir skirtingų istorinių stilių gerbėjams.

Dar viena ypač universali spalva vonios kambaryje – žalia, kuri taip pat atspindi šiuolaikinio vartotojo ilgesį gamtai ir natūralumui. Todėl vonios kambario mados ekspertai siūlo drąsiai rinktis pačius įvairiausius atspalvius. Dėl tos pačios priežasties sparčiai auga ir mėlynos populiaru-

akcentai suteiks ekstravagantiškos klasikos pojūtį. Aukso, vario ar kitų tauriųjų metalų atspalviai nebūtinai turi demonstruoti prabangą. Jie gali tapti subtiliu vonios kambario dizaino akcentu, tai madingiausias pasirinkimas moderniame vonios kambaryje“, – teigia V. Norkus.

mas. Ši spalva labiausiai asocijuojasi su vandeniu ir padeda sukurti interjere atpalaiduojančią švaros atmosferą.

telefonu. Ja galima paleisti vandens srovę, nustatyti srovės režimą ir reguliuoti temperatūrą neišlipus iš lovos. Akivaizdu, kad ateityje tech-

Juoda – klasikinė elegancija

nologijos darys įtaką vandens vartojimo įpročiams“, – pasakoja pašnekovas.

Vonios kambarys skaitmenizuojasi Kita akivaizdi parodos tendencija – vonios kambaryje populiarios įvairios technologijų inovacijos ir skaitmeniniai sprendimai. Apšvietimas, ypač LED, vonios kambaryje toks pat svarbus kaip ir kitose namų erdvėse. Parodoje buvo pristatytos įvairios vonios kambario apšvietimo sistemos. Štai kompanija „Keuco“ pristatė tarpusavyje suderintą bendrojo apšvietimo, pagrindinio veidrodžio ir kosmetinio veidrodėlio šviesos intensyvumo ir spektro sistemą. „Skaitmeninės technologijos padeda efektyviai ir saugiai valdyti santechnikos prietaisus, stebėti sunaudojamo vandens kiekį ir net apsaugoti nuo išsiliejimo. Kompanija „Roca“ pristatė koncepcinę dušo sistemą, valdomą mobiliuoju

Ekstravagantiška juoda spalva sulaukia vis daugiau dėmesio vonios kambaryje. Ir ji jau nebėra ypatinga naujiena. Šią tendenciją galima buvo pastebėti ir ankstesnėse parodose, tokiose kaip praeitais metais Stokholme vykusioje Šiaurės ša-

Atsakingo vartojimo tendencijų nebegalime ignoruoti

lių statybos parodoje „Nordbygg“. Juoda vyrauja ne tik sanitarinės keramikos apdailoje – pastaraisiais metais ji dominuoja vonios kambario

raus vandens vartojimo ir ekologiškumo. Kompanijos, kurios diktuoja vonios kambario inovacijų ir mados kryptis, yra pasiryžusios prisiimti šį

Parodoje taip pat galima buvo pastebėti ir kitą vonios kambario tendenciją – atsakingo, tva-

Nuo 2019 m. individualiai įrengtuose vonios kambariuose bus daugiau spalvų – skelbia par odos organizatoriai.

iššūkį net ir tuomet, jei šiandieniai vartotojai tam nėra pasiruošę. O ypač mūsų šalyje, kurioje vis dar dominuoja sanitarinės įrangos kaina. Tačiau, stebint parodos tendencijas, tampa akivaizdu, kad ateityje vandens sunaudojimo, jo kokybės jau nebegalima bus ignoruoti. Parodoje vokiečių kompanija „Kaldewei“ šiai temai skyrė nemažai dėmesio. „Kompanijos stende sužinojau, kad pagal pasaulio laukinės gamtos fondo (WWF) statistiką kasdien į pasaulio vandenynus patenka iki 12 mln. tonų plastikinių atliekų, o užsidėjus 3D akinius buvo galima panerti į vandenyną ir suprasti, koks jausmas plaukioti tarp plastikinių šiukšlių“, – sako V. Norkus. Šiame stende buvo priminta, kad plieninės vonios, dušo padėklai, praustuvai, padengti tvirtu emalės sluoksniu, yra ne tik ilgaamžiai (suteikiama net 30 m. garantija), bet ir 100 proc. perdirbami.

Inovacijomis neatsiliko ir kiti parodos dalyviai. Šveicarų kompanija „Laufen“ savo stende puikavosi nauja dizaino žvaigždės Marcelio Wanderso kolekcija „The New Classic“, pagaminta iš inovatyvios plonasienės patentuotos keramikos „SaphirKeramik“.

M. Wanderso kūrybos vizitine kortele tapo ekstravagantiškas stilius, kuriam būdinga lengva ironija ir teatrališkumas. Dizaineriui pavyko apeiti stilistines klišes ir stereotipus bei išryškinti klasikiniam stiliui būdingą eleganciją ir santūrumą. „Tai, ką šioje kolekcijoje norėjome atskleisti, yra poetiška patirtis, nes vonios kambarys – vieta poilsiui, atsinaujinimui ir tikrajai ramybei“, – apie savo sumanymą parodoje pasakojo dizaineris.

43

Užs.

„The New Classic“ – modernus požiūris į klasiką vonios kambaryje

44 2019 balandis

„Pirmą kartą itin moderniai „SaphirKeramik“ buvo suteikta klasikinė forma. Ši lengva, elastinga medžiaga suteikė mums unikalią galimybę išreikšti puikų porceliano grožį elegantiškomis ir minkštomis linijomis“, – taip poetiškai apie naująją kompanijos „Laufen“ sanitarinės keramikos kolekciją, pristatytą ISH par odoje Vokietijoje, prabyla jos kūrėjas, pasaulinio garso dizaino žvaigždė iš Nyderlandų Marcelis Wandersas.

Laikui nepavaldų dizainą kuria vardai ai du pasaulinio lygio prekės ženklai susivienija dėl išskirtinio rezultato, galima neabejoti jo sėkme. Viena sanitarinės keramikos milžinių – šveicarų kompanija „Laufen“ pakvietė žymųjį dizainerį M. Wandersą, kurio vardu pavadinta pasaulinę šlovę pelniusi produkto dizainą kurianti kompanija Nyderlanduose, sukurti naują gaminių seriją iš specialios patentuotos medžiagos, pavadintos „SaphirKeramik“. Išskirtiniu braižu ir lengva ironija pasižymintis dizaineris (tai atsispindi ir jo įkurtos bei vadovaujamos dizaino studijos Olandijoje „Moooi“ darbuose) įvertino naujosios medžiagos galimybes.

Kam teko matyti ankstesnius kompanijos „Laufen“ gaminius, kurtus kito, ne mažiau žymaus vokiečių dizainerio Konstantino Grčičiaus, žino apie šią medžiagą. Dizaineriai noriai su ja dirba, nes ji suteikia galimybę daug efektingiau išreikšti gaminio formą nei jau mums įprastas santechninis porcelianas. Visų pirma, „SaphirKeramik“ yra daug plonesnė ir tvirtesnė. Jos gamyboje panaudotas mineralas korundas, aptinkamas ir safyro akmenyse (iš čia ir medžiagos pavadinimas), padaro ją tvirtesnę nei plienas, o elastingumu ji gerokai pranoksta įprastą keramiką. Iš jos galima sukurti beveik viską, ką sugalvoja dizaineriai.

Dizaino pasaulis, kaip ir kino industrija, taip

K

pat turi savo žvaigždes. Nekalbant jau apie tokius žymius vardus kaip drabužių dizaineriai

Karlas Lagerfieldas, Louisas Vuittonas ir kt., industrinio, arba produkto dizaino kūrėjai yra taip pat gerai žinomi architektams ir interjero dizaineriams, pavyzdžiui, charizmatiškasis niujorkietis Karimas Rašidas, ispanė Patricia Urquiola, prancūzai broliai Erwanas ir Ronanas Bouroulec‘ai ir, be abejo, olandas Marcelis Wandersas, šių metų ISH parodoje Vokietijoje pristatęs naująją sanitarinės keramikos kolekciją „The New Classic“.

Kuo ypatinga „The New Classic“ kolekcija? Šios kolekcijos išskirtinumas – stilistiškai išbaigta serija su skirtingais vonios kambario įrengimo scenarijais. M. Wandersui klasikinis stilius tapo įkvėpimo šaltiniu kuriant elegantišką vonios kambarį šiuolaikiniam žmogui, kuris nesivaiko vienadienių dizaino madų, jaučia nostalgiją praeičiai ir laiko patikrintoms vertybėms.

Jau pats kolekcijos pavadinimas „The New Classic“ atspindi dizainerio siekį į klasikinį stilių pažvelgti kitaip. Išlaikydamas bendrą kolekcijos dizaino stilistiką, M. Wandersas sukūrė kelių tipų ir skirtingų matmenų keraminių praustuvų modelius – vieni gali būti pastatomi ant spintelės stalviršio, kiti – dengti spintelę arba būti kabinami atskirai, be spintelės. Prie jų priderinti ir pastatomi bei pakabinami unitazai ir bidė. Žvilgsnį prikausto ir elegantiška vonia – neatsiejama kolekcijos dalis. Ji gaminama iš kitos kompanijos „Laufen“ sukurtos inovatyvios medžiagos „Sentec“, tačiau vizualiai puikiai dera prie praustuvų iš „SaphirKeramik“. Erdviame vonios kambaryje ją galima įrengti viduryje patalpos.

Ypatingą dėmesį dizaineris skyrė kolekcijos baldams ir aksesuarams. Pastatomųjų ir kabinamųjų spintelių fasadams galima rinktis solidžią tamsinto ąžuolo faneruotę, kuri būdingu klasikai stiliumi kontrastuoja su baltais elegantiškais keraminiais praustuvais, taip pat blizgią baltą ir tamsiai pilką (angl. traffic grey). Iš tos pačios „SaphirKeramik“ pagaminti aksesuarai – muilinės, dantų šepetėlių laikikliai, lentynėlės ir net ovalūs vei drodžiai – tarsi sudėlioja galutinius „The New Classic“ stilistinius akcentus. „The New Classic“ serija, apimanti plautuves, praustuvų dubenis, tualetus, bidė ir vonią, maišytuvus, veidrodžius ir priedus, taip pat baldus, neliko nepastebėta profesionalų. Parodoje ji jau laimėjo prestižinį „iF Design Award 2019“ apdovanojimą už jausmingą estetikos ir funkcijos derinį ir, tikėtina, ateityje jų pelnys dar daugiau.

45

BIM

Modulinis projektavimas ligoninės plėtrai Naujasis Norvegijos Stavangerio universitetinės ligoninės kompleksas, duris atversiantis 2023-aisiais, „Nordic“ architektūros biurui iškėlė daug iššūkių.

Nenuostabu, kad jų kelia vien projekto dydis: tai keturi 100 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimantys pastatai, sujungti į žiedą stiklo tiltais, turintys 650 palatų.

„Nordic Office Of Architecture“ nuotraukos

Didelė komanda ad pastato dizainas tarnautų stacionare besigydantiems, sveikstantiems pacientams, jam iškelti du reikalavimai: būtinai išnaudoti natūralią dienos šviesą ir užti krinti statinių ryšį su gamtine aplinka. Kad būtų paisoma lankstumo, pritaikomumo ir pacientų saugumo, ligoninė taip pat pageidavo pas tatui naudojamas dalis standartizuoti. Galiausiai projekto komandai buvo būtina efektyviai komunikuoti ir bendradarbiauti, nes ji, sudaryta iš dviejų architektūros įmonių, dviejų statybų inžinerijos įmonių, šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų bei elektros instaliacijos projektuotojų (MEP) grupių, profesionalių priešgaisrinės apsaugos ir akustikos konsultantų, buvo išsibarsčiusi po visą Norvegiją.

K

48 2019 balandis

BIM modulinei statybai Kad projektas būtų įgyvendinamas laiku, laikomasi numatyto biudžeto ir atsižvelgiama į ligoninės reikalavimus dizainui, architektų biuras „Nordic“, bendradarbiaudamas su konsultacine grupe „COWI“, projektavimui ir statyboms nusprendė rinktis modulinę architektūrą. Specifiniais projekto tikslais siekiama pašalinti perteklines darbo funkcijas – pasikartojančias užduotis automatizuoti; taip pat veiksmingiau bendradarbiauti ir keistis informacija tarp skirtingų sričių atstovų, užtikrinti reikiamą informacijos kiekį ir visą projekto ciklą remtis moduliniais sprendimais.

„Nordic“ rado reikiamus virtualaus bendradarbiavimo ir modeliavimo įrankius, kad supaprastintų darbo eigą ir išlaikytų didžiulio projekto komandą, besidarbuojančią ranka rankon.

Taip pat projektui buvo pritaikyti DFMA metodai: taip sumažintos laiko sąnaudos pastato modulių kūrybai ir greičiau nustatomi bei išsprendžiami projektavimo nesutapimai. „Stavangerio universitetinės ligoninės projektas parodo, kaip vertinga naudoti pastato informacinį modeliavimą (BIM) nuo projektavimo iki planavimo bei statybų ir kaip BIM padeda įgyvendinti modulinį statybos metodą, leidžiantį pastatyti aukštos kokybės pastatus laiku ir pigiau,

BIM

nei planuota“, – atkreipia dėmesį Johannesas Eggenas, pagrindinis partneris „Nordic“ architektūros biure.

Informacinio modeliavimo patirtis Naudojimasis BIM „Nordic“ architektūros biurui padeda siekti projekto tikslų. Nors BIM naudojamas kiekviename įmonės projekte, nepaisant jo dydžio, Stavangerio universitetinės ligoninės projektui kompanija pasirinko naują, tarpdisciplininį požiūrį. Komandose, atsakingose už įvairius statinio elementus, yra bent vienas BIM savo srityje išmanantis narys. Tai MEP inžinieriai sukūrė „Dynamo studio“ scenarijų su „koordinacinio įrankio“ sąsaja, kuri jiems leido tiesiog bendroje projekto aplinkoje atidžiai kontroliuoti tiek projekto kopijavimą, tiek iš anksto paruoštą gamybą.

Taip pat komanda naudojo programinę įrangą „BIM 360“ komunikuoti tarpusavyje ir koordinuoti modulių vietą bei parametrus. Ankstyvosiose projekto stadijose darbo grupės nariai kasdieniams komandos susitikimams, projekto valdymui ir projektavimo darbams naudojo programinę įrangą „Autodesk“, palaikančią 3D modelį ir atvaizdavimą debesijoje (įskaitant ir pastato dizaino programą „Revit“). Galimybė peržiūrėti ir dirbti drauge prie „Revit“ modelio pagerino komunikaciją ir bendradarbiavimą, duomenų valdymą ir darbo suderinamumą tarp skirtingų sričių specialistų.

Erdvių ir palatų išdėstymas, baldai ir funkcinė informacija gali būti taisoma tiesiog išmaniajame modelyje. Naudodamiesi virtualiąja realybe, ligoninės atstovai gali išsamiai apžvelgti virtualųjį modelį. BIM taip pat leido atlikti vėjo dinaminio poveikio analizę, kad, užbaigus statinį, būtų

išvengta aerodinaminio tunelio efekto cen triniame vidiniame kieme. Taip pat išanalizuota dienos šviesos ir šešėlių kaita, kad būtų užtikrinta, jog bus parinkti tinkamo tipo fasado langai.

Dabartiniame projekto etape „Nordic“ naudoja tokius įrankius kaip „Dynamo studio“ sukurtas koordinavimo įrankis ir „BIM 360“, kad virtualusis modelis būtų lengvai pasiekiamas, statybų eiga supaprastinta ir užtikrinta darbų kokybė, įskaitant ir ne statybų aikštelėje pagamintų modulių pristatymo terminų laikymąsi.

kaip stiklo tipas, plokščių dydis, langų įterpimas ir spalva, jie gali lengvai išimti ir pridėti fasado plokštes, pagamintas iš įvairių medžiagų.

Galiausiai architektai į projektą galėjo įtraukti apytiksliai 50 000 kv. metrų iš anksto parengiamo fasado.

Statybų optimizavimas

„Nordic“ pasirinktą projektavimo būdą, naudojant BIM, galima teikti kaip puikų modulinės architektūros įgyvendinimo pavyzdį.

Naudodami BIM, kad veiktų DFMA sprendimai, „Nordic“ galėjo sutelkti pastangas ir skirti daugiau laiko aukštos kokybės moduliams kurti ir mažiau gaišti koordinuodami, kontroliuodami ir modeliuodami didžiulį kiekį pasikartojančios geometrijos. Komanda taip pat paprasčiau aptinka ir išsprendžia projektavimo klaidas. Judant tolyn, projekto dėmesys iš anksto pagamintiems

Tarpdisciplininės komandos bendradarbiauja kurdamos modulius, ir išmanusis tūrinis „realios vietos“ modelis, naudodamas koordinacinį įrankį, automatiškai nustato modulių parametrus ir leidžia apskaičiuoti reikalingų modulių kiekį. Moduliai išdėstomi, projektas tarpdiscipliniškai analizuojamas ir kokybė kontroliuojama automatiškai.

Projektuotojų komanda daugiau nebeturi piešti statybų komandai ir gamintojams. Vietoj to darbuotojai gali pristatyti visą įkainojimui ir gamybai reikiamą informaciją ir pabaigti statybas tiesiog išmaniajame modelyje.

DFMA metodas davė didžiulę naudą. Pavyzdžiui, inžinierių komanda galėjo pastatyti įrangą ir prietaisus visame aukšte per kelias dienas, užuot užtrukę kelias savaites. Tai taip pat suteikė galimybę fasado architektams kontroliuoti sudėtingą, struktūrinį darinį iš fasado plokščių dalių.

Pastebėdami kiekvieną formos pasikartojimą, atsižvelgdami į reikalingus parametrus, tokius

moduliams nulems efektyvias statybas statybų aikštelėje. Dėl to, kad visiškai užbaigti moduliai bus gaminami ne statybų aikštelėje, sumažės tiek statybinių atliekų, tiek brangiai kainuojančių klaidų statybų aikštelėje.

Kol kas didžioji dalis laiko, sutaupyto įgyvendinant šį projektą, buvo skirta papildomoms pastangoms susitelkti darbui ties moduline, BIM paremta sistema. Naudodami šią platformą, „Nordic“ ir „COWI“ tikisi panašiai taupyti laiką ir ateities projektuose. Galiausiai ligoninės projekte „Nordic“ šiuo metu testuoja debesijoje valdomą įrankį, sukurtą „Project Frog“ – integruotų projektavimo platformų tiekėjo, bendradarbiaujant su „Autodesk“. Įrankis leis naudotis virtualiąja detalių ir modulių konfigūracijų biblioteka. „Nordic“ tikisi, kad įrankis dar labiau sumažins atliekas statybų aikštelėje.

Pagal „Autodesk“ medžiagą parengė Lina Svaldenienė.

Išankstinis modulių paruošimas

Erdvių ir palatų išdėstymas, baldai ir funkcinė informacija gali būti taisoma tiesiog išmaniajame modelyje. Naudodamiesi virtualiąja realybe, ligoninės atstovai gali išsamiai apžvelgti virtu alųjį modelį.

49

Išmaniojo miesto naratyvas Jei išmanusis miestas – apraizgytas jutiklių ir tinklų, koks tokiame mieste žmoKristina BUIDOVAITĖ

gaus vaidmuo? Specialistai sutaria: išmanusis miestas turėtų būti saugus ir patogus, visų pirma, žmogui. Visgi kartais miestų ambicijos gali peržengti šias ribas – pasigirsta apie planus miestų gyvenimą patikėti dirbtiniam intelektui.

Miestas – patogesnis žmogui rchitektas Matas Šiupšinskas sutinka: kuriant išmanųjį miestą labai svarbu atnaujinti infrastruktūrą – ir dėl to, kad tokiame mieste diegiami įvairiausi juti kliai, ir dėl didžiulio informacijos kiekio. „Mus supantys objektai palaipsniui tampa daiktų interneto dalimi, tam jie turi turėti gebėjimą priimti signalus, rinkti ir keistis duomenimis. Išmanusis miestas tas, kuriame gausu tokių objektų, naudojamų tam, kad būtų efektyviau valdomi ište kliai, įtraukiami gyventojai ir reaguojama į miesto problemas. Išmanusis miestas – bandymas, panaudojus informacines technologijas, paversti dalį miesto gyvenimo efektyvesniu, ekologiškesniu, patogesniu“, – komentavo architektas.

Ar įmanomas tik dirbtinio intelekto valdomas miestas? Pašnekovo žodžiais, distopijose turbūt taip, bet realybėje greičiausiai ne. Dalis miesto infrastruktūros gali būti automatizuota, bet miestas nėra tik infrastruktūros darinys. Jis yra ir kultūrinis, politinis, socialinis mazgas, tad kompleksišką jo gyvenimą atiduoti į dirbtinio intelekto rankas – sunkiai tikėtinas sprendimas.

Galbūt dėl patogumo gali kilti pagunda tą padaryti, bet čia iškart iškiltų daug etinių klausimų apie gyventojų privatumą ir laisvę. Tektų atverti visus įmanomus duomenis, net ir asmeninius, ir tą turėtų daryti visi gyventojai. Anot pašnekovo,

A

50 2019 balandis

reikėtų milžiniškų kompromisų, kurie sunkiai tikėtini demokratinėje visuomenėje ir sunkiai tikėtini „netobulame“, istoriškai susiklosčiusiame mieste.

Dirbtinio intelekto valdomo miesto idėjos keltos ir, kaip skelbiama reklaminiuose tekstuose, jau bandytos Kinijoje ir kitose Azijos šalyse. „Sunku pasakyti, kiek čia yra tiesos, kiek išties buvo valdoma, nes viena yra dirbtiniu intelektu valdyti energetiką ir transportą, o kita valdyti visą miestą“, – reziumavo pašnekovas.

Pavyzdys – Kinija Besidomintiems išmaniaisiais miestais architektas patarė stebėti, kas vyksta Kinijoje, nes ji turi ambicijų pirmauti dirbtinio intelekto srityje. Radikaliems urbanistiniams eksperimentams labai tinka totalitarinė sistema, nes joje galima nekreipti dėmesio į nuosavybės teises ir privatumą. „Jei valstybė gali nuspręsti statyti visiškai naują miestą, kuris nuo pat pradžių bus subalansuotas centralizuotam valdymui, ir jei gali už būsimus gyventojus nuspręsti, kiek ir kokių duomenų apie juos bus renkama, tada gal ir įmanomas beveik visiškai dirbtinio intelekto valdomas miestas. Bet vis tiek išliks tas „beveik“, – mano pašnekovas.

Apibrėžimas „išmanusis miestas“ nėra visuotinis, ir jis palaipsniui kinta. Dabar yra nusistovėjęs supratimas, kad tai nėra tik miestas,

prifarširuotas jutiklių ir daviklių. „Technologijų reikia, bet jos dar turi būti sujungtos tarpusavyje ir keistis informacija. Bet ir to nepakanka. Galimybė keistis duomenimis turi daryti teigiamą įtaką miestiečiams, skatinti inovacijas ir kokybiškesnį bendruomenių gyvenimą, miestiečių įsitraukimą į miesto valdymą. Šiandien toks miestas būtų laikomas išmaniuoju. Tokiais save vadina Amsterdamas, Stokholmas, Dubajus, Niujorkas ir daugelis kitų. Yra miestų, kurie statomi tuščioje vietoje iškart pristatant juos kaip išmaniuosius.

Nors neretai tai panašiau į marketingą, o ne į gyvybingo miesto kūrimą“, – sakė architektas.

Miestas be technologijų – sunkiai įsivaizduojamas Architektas patvirtina – mieste reikia technologijų, dėl kurių būtų efektyviau valdoma fizinė infrastruktūra, taip pat egzistuoti įrankiai, skirti gyventojams į sprendimų priėmimą įtraukti. Be to, toks miestas turi nuolat tobulėti ir keistis tam, kad geriau atitiktų miestiečių poreikius, gebėtų konkuruoti su kitais miestais. Oficialieji išmaniojo miesto tikslai yra pasiskolinti iš tvaraus miesto koncepcijų, tik skiriasi siūlomas sprendimo būdas. Išmaniame mieste, pasitelkus informacines ir komunikacines technologijas, siūloma spręsti ekonomines, socialines, aplinkosaugos ir kitas miesto bėdas. Tokiu būdu norima pagerinti gyvenimo sąlygas, puoselėti aplinką.

www.pixabay.com nuotr.

????????????

BIM

BIM

Su tokiais išmaniojo miesto koncepcijos siekiais dauguma turbūt sutiktų. Skepsis ima stiprėti tada, kai pradedama kalbėti apie kon krečius technologinius sprendimus, kurie turėtų įgyvendinti šiuos tikslus, nes kartais tie sprendimai ima panašėti į Orvelo romano siužetą. „Pavyzdžiui, Kinijoje jau eksperimentuojama su žmonių reitingavimu, bandomas vadinamasis socialinio kredito balas (angl. social credit score). Gyventojas gali gauti baudos taškų, dėl kurių jis ne tik sugėdinamas, bet ir apribojama jo galimybė naudotis dalimi transporto ir švietimo paslaugų. Sujungus tokią idėją su jutiklių pilnu miestu, gautume ne išmanųjį miestą, o kalėjimą. Taigi, svarbu ne tik technologijos, bet ir kokiems tikslams jos naudojamos, kokio tipo

„Airbnb“ užaugino visą trumpalaikės nuomos sektorių, todėl centre didėja mažų būstų, kuriuos lengva nuomoti, poreikis. Vystytojai ima skaldyti statomus pastatus į smulkesnius gyvenamuosius vienetus.

Prekių atvežimas į namus keičia poreikį šalia namų turėti prekybos centrą, galbūt jis gali būti toliau ir lankomas rečiau, o prie namų pakanka mažos būtiniausių prekių krautuvėlės. Bet miesto fizinis kūnas yra gana inertiškas, jis keičiasi labai lėtai, todėl didžiausi pokyčiai greičiausiai vyks ne dėl to, kaip atrodo pastatai ar gatvės, bet kaip žmonės juos naudoja.

miestą jomis bandoma suformuoti“, – svarstė pašnekovas.

Kalbėdamas apie infrastruktūros galimybę ne tik kurti jungtis, bet ir jas nutraukti, M. Šiupšinskas prisiminė legendą apie Roberto Moses tiltus Longailende, sukurtus XX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje. Pasak vienos versijos, šie kelią kertantys akmeniniai tiltai buvo sąmoningai projektuoti žemesni, kad keliu negalėtų važiuoti sunkiasvorės, komercinės mašinos. Kelias turėjo tarnauti lengviesiems automobiliams. Kita versija sako, kad tokiu būdu R. Moses sukūrė barjerą, apsunkinusį patekimą nepasiturintiems, daugiausia afroamerikiečiams, kurie tuo metu retai turėjo nuosavas mašinas ir daugiausia naudojosi viešuoju transportu – autobusais.

Nežinia, kokie buvo tikrieji tikslai, bet ši istorija galėtų būti prisiminta svarstant ir apie jutiklių tinklus bei išmaniąsias technologijas. Priklausomai nuo to, kaip jas naudosime, tos pačios technologijos gali jungti miestiečius arba juos uždaryti asmeniniuose informacijos burbuluose.

M. Šiupšinskas pritaria, kad terminas „išmanusis miestas“ lankstomas kaip kam patinka. Jis prieš kelerius metus buvo tapęs tokiu madingu žodeliu (angl. buzzword), kurį visi taiko sau, nes beveik niekas iki galo nežino, kas tai yra. Ir dabar situacija panaši, tik sukonkretėjo apibrėžimas. Kaip sinonimai kartais pavartojami terminai skai tmeninis miestas (angl. Digital city), visur esantis miestas (angl. Ubiquitous city), žinių miestas (angl. Knowledge city), kūrybinis miestas (angl. Creative city) ir panašūs, bet jie gerokai siauresni. Vieni koncentruojasi į technologijas, kiti – į apsikeitimą žiniomis ir informacija.

Išmanusis miestas (angl. Smart city) – tarsi kompleksiškiausias terminas, kuriame persidengia visi skirtingi sluoksniai, tokie kaip socialinis, politinis, technologinis, energetinis, žinių ir duomenų apsikeitimo ir t. t.

XX amžiuje miestų veidą keitė „kietoji“ fizinė infrastruktūra. Projektuojami modernūs elektros, transporto, nuotekų ir šilumos tinklai keitė miesto planavimą, kito ir statybų technologijos. Visam tam pasiekus piką, pokyčius ėmė diktuoti naujos informacinių technologijų galimybės, kurios leidžia tą pačią fizinę infrastruktūrą efektyviau įdarbinti, išspausti iš jos visišką maksimumą.

Kinta architektūros veidas Jei keičiasi miestas, keičiasi miestiečiai ir jų poreikiai, kartu, anot M. Šiupšinsko, keičiasi ir architektūra. Visgi bent kol kas sunku pasakyti, kaip tie pokyčiai pasireikš. Galima pafantazuoti, kad jei miestas bus pilnas jutiklių ir išmaniųjų automobilių, tai galbūt nebereikės šviesoforų, pėsčiųjų perėjų ir net gatvės bortelių. Tuomet gali tekti pergalvoti, kas yra miesto viešosios erdvės, galbūt gatvės gali „ištirpti“, nebelikti jų ribų.

Dėl technologijų jau dabar keičiasi mieste vystomi projektai. Pavyzdžiui, nuomos platforma

Terminu žongliruojama

D. Didžiapetrio darbe įprastos apklausos – ne visuomet patikimos – pakeistos socialinių tin klų (šiuo atveju socialinio tinklo „Twitter“) duomenimis.

Studijų darbo „Dirbtinio intelekto taisymas sumaniems miestams“ esmė – nenaudojant įprastinių apklausų, bet pasitelkus socialinių tinklų duomenis nustatyti, kuriose miesto vietose gyventojų emocinė būsena (arba gerovė) blogiausia.

Svarbią išmaniojo miesto dalį, anot pašnekovo, sudaro išmanieji įrenginiai. Jais dalijamasi informacija internete, socialiniuose tinkluose.

Internete ji dažnai būna tiesesnė, tiesmukesnė ir drąsesnė. Geriausia terpė, pasak D. Didžiapetrio, tokiam darbui atlikti – socialinis tinklas

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros programos studentas Domantas Didžiapetris konferencijoje „GIS švietimui 2019“ pristatė savo temą

„Twitter“, nes ten simbolių skaičius labai ribotas.

Vadinasi, žinutė bus trumpesnė ir konkretesnė.

Kadangi Lietuvoje šis tinklas nėra populiarus, tirti pasirinkta Niujorko širdis – Manhatanas.

Tyrimui duomenis KTU studentas rinko suprogramavęs programą, kuri realiuoju laiku į duomenų failą renka nuasmenintus „Twitter“ įrašus, kuriuose buvo išsaugota tokia informacija kaip vieta, koordinatės, tekstas. Tokių duomenų pavyko surinkti daugiau nei milijoną.

Surinktus duomenis reikėjo apdoroti, nes iš tinklo „Twitter“ jie atkeliavo neapvalyti, juose buvo daug nereikalingų ženklų, simbolių, kodų.

Taip pat jų koordinatės nebuvo išskirtos į ilgumą ir platumą, o kai kurie įrašai atkeliaudavo net ne iš Manhatano.

Tuomet, panaudojus dar vieną programą, apvalyti ir pagal Manhatano kaimynystes suskirstyti duomenys buvo analizuoti toliau, ieškotos socialinio tinklo poliškumo ir subjektyvumo reikšmės. Poliškumas nurodo, kiek emocija teigiama ar neigiama; subjektyvumas nurodo, kiek informacija subjektyvi, o kiek faktinė.

Atlikus visų trylikos kaimynysčių analizę, nustatyta kaimynystė, kurioje emocinė būklė prasčiausia, – tai Aukštutinis Vestsaidas (angl.

Upper West Side). Toliau šiai kaimynystei atlikta paskutinė, urbanistinio tinklo analizė, dėl kurios nustatyta mažiausiai pasiekiama tos kaimynystės vieta. „Mano prielaida buvo paprasta – kuo mažesnis pasiekiamumas, tuo didesnis apleistumas. Kuo didesnis apleistumas, tuo gali būti didesnis nusikalstamumas, – apibendrino pašne-

„Dirbtinio intelekto taikymas sumaniam miestui“ ir laimėjo kelionę į San Diego (JAV) mieste vyksiančią konferenciją.

kovas. – Atlikus fotofiksacijas iš mano nustatytos vietos paaiškėjo, kad tyrimas ir skaičiai nesumelavo, situacija vietoje tikrai prasta.“

Tyrimui – socialinio tinklo duomenys

51

studijos

ėrėtis krioklio purslais Parengė Kristina BUIDOVAITĖ

Pasaulyje yra daug vertikalių jungčių. Populiaru įrengti nulipimo trasas arba takus sujungiant šlaito viršų ir apačią. Tokiais atvejais įrengiami keltuvai arba žmonės keliauja rampomis, pakeliui apsižvalgydami aplink. Be to, pasaulyje daug įspūdingų aukštų krioklių, kuriais galima pasigrožėti iš tolo, viršaus arba apačios. Tiesa, nėra nė vienos jungties, kuri sujungtų krioklio apačią ir krioklio viršų. Kitaip tariant, lipant vertikaliai negalima pajusti krioklio tiesiogiai arba atsiduriant jame.

52 2019 balandis

Jungiamoji grandis – krioklys ilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto magistrantas Simonas Čaikauskas kursiniame darbe nagrinėjo jungties tarp viršaus ir apačios krioklio viduje temą. Krioklys čia tampa aktyviu pažinimo veikėju, ne tik gamtos stebuklu, kuriuo galima stebėtis per atstumą. Taigi, krioklys tampa savotišku eksponatu, kurį galima apžiūrėti iš įvairių pusių įvairiuose aukščiuose. Projektuojamas pastatas yra hipotetinėje vietoje esančiame krio klyje.

Pasirenkama jungties vieta – tarp uolienų tekantis krioklys. Viršuje ir apačioje yra dvi se klumos, leidžiančios prieiti arčiau prie kaskados.

Projektuojamame krioklio muziejuje svarbiausia yra žmogaus emocijos ir pojūčiai, patiriami viduje. Ko gero, daug kam yra tekę būti krioklio papėdėje arba stebėti jį iš viršaus. Kai kam galbūt yra tekę praustis po vandens srove. Tačiau,

V

regis, niekas nėra buvęs sraunaus krio klio viduje, tyrinėjęs jį skirtinguose aukščiuose ir stebėjęs meną, kurį sukuria jo kaskada.

Nuolatos besikeičiantis vaizdas skirtingo stiprumo srovės, patenkančios pro skirtingas angas, kuria nenuspėjamumo įspūdį. Bendrą vaizdą papildo garsas. O maksimalius pojūčius užtikrina galimybė nueiti į dvi terasas, įrengtas skirtingame aukštyje ir nuo vandens purslų uždengtas betoniniu stogu.

Muziejaus tūrinė raiška lakoniška. Krioklio viršus ir apačia sujungiamos vertikalia jungtimi – nuosaikiu stačiakampiu gretasieniu tūriu. Tokiu būdu stačiakampis gretasienis ne konkuruoja su kriokliu, o tarsi sukuria jam foną, pasitraukdamas į antrą planą. Pasirinkti betoniniai fasadai kuria tvirtumo įspūdį, pilkšva spalva derinasi prie uolienų ir vandens spalvos. Galima sakyti, didžioji muziejaus dalis slypi po kriokliu, išlenda tik viršūnė, veikianti kaip vietoženklis, kviečiantis iš toli.

Projektuojamame krioklio muziejuje svarbiausia yra žmogaus emocijos ir pojūčiai, patiriami viduje.

Kursiniame darbe nagrinėta jungties tarp viršaus ir apačios krioklio viduje tema.

53

studijos

Betoniniai fasadai kuria tvirtumo įspūdį, pilkšva spalva derinasi prie uolienų ir vandens spalvos. Šoninėse sienose suformuojamos angos, pro kurias į vidų patenka krioklio vanduo.

54 2019 balandis

Gėrėtis vandeniu Tyrimo metu atradus įtaigiausią variantą, šoninėse sienose suformuojamos angos, pro kurias į vidų patenka krioklio vanduo. Pro stoge esančią skylę skverbiasi saulės šviesa. Pro sienas tekantis vanduo kuria nepamirštamą reginį viduje.

Pastatas natūraliai stovi ant seklumos. Nuliniame lygyje yra visi įėjimai arba išėjimai iš pastato – laiptinė ir du liftai, jais patenkama į pirmą lygį, esantį keturių metrų altitudėje. Būnant čia, užvertus galvą, atsiveria vaizdas į beveik šimto metrų aukščio erdvę, kurioje vanduo laisvai krenta ir skverbiasi į vidų.

Purslai teka sienomis, tačiau neužlieja pirmojo lygio, todėl jis visiškai saugus lankytojams ir yra pritaikytas meditacijai arba grožėjimuisi vandeniu. Kylant aukštyn yra numatyti penki sustojimai, kuriuose suprojektuotos vidinės terasos, dvi iš jų turi galimybę išeiti į išorę. Jos suprojektuotos taip, kad leistų matyti vandens purslus, tačiau srovė nekrinta ant lankytojų, todėl nėra rizikos žmonių saugumui.

55

interviu

T i r p s t a n t y s prekybos centrai Johannas Wolfgangas von Goethe yra pasakęs, kad architektūra – sustingusi muzika. Nors ši frazė didelei daliai žmonių tokia įsismelkusi, kad nė nebekvestionuojama, olandų architektas Remas Koolhaasas su ja nesutinka. Jis teigia, kad architek-

tūra – tai sustingę

epizodai, ištraukos

iš filmo. Tad per po-

kalbį su žymiuoju

architektu vokiečių

fotografei ir rašyto-

jai Katjai Eichinger

nepavyko išsiaiškin-

ti atsakymo į rūpi-

mą klausimą, kaip

turėtų skambėti iš

sąstingio

tantys

atitirps-

prekybos

centrai? Ji pasiūlė

draugams – niujor-

kiečių muzikos gru-

pei Tempers – Eddie

Cooperiui ir Jasmine Golestaneh – drauge paieškoti atsakymo. Apie tai, kaip, jų manymu, skamba vartojimo kultūros architektūra, šnekamės su prekybos centrus įskambinusiais Tempers ir šio albumo idėjos autore Katja.

Elena PALECKYTĖ

Kodėl Jus domina prekybos centrai ir jų architektūra?

Katja: prekybos centrais susidomėjau dar devyniasdešimtaisiais, kai universitete Londone mokiausi apie vartojimo kultūrą. Esu didelė Baudrillard’o, Antonio Gramsci ir Colino Campbello bei jo knygos The Romantic Ethic and the Spirit of Modern Consumerism (angl. Romantiška etika ir

yra sukuriama kita, netikra realybė. Šia prasme jie šiek tiek primena filmavimo aikšteles. Taip pat jie yra labai kontroliuojamos aplinkos ir todėl daug paauglių būtent ten pradeda jausti laisvės pojūtį. Esu didelė J. G. Ballard’o gerbėja, jis pavadino prekybos centrus priemiesčių bažnyčiomis, jose žmonės siekia būti šio paskutinio mums išlikusio folklorinio ritualo dalimi. Tai yra erdvės, kuriose nėra kokio moralinio neaiškumo,

Katja: Miuncheno architektūros muziejus paprašė manęs paruošti nuotraukų parodai apie prekybos centrus (World of Malls). Apie tai išgirdo vokiškojo VOGUE redaktorė Christiane Arp ir pasiūlė parengti interviu su Remu Koolhaasu, kuris šiuo metu atnaujina KaDeWe, didžiausią Europoje universalinę parduotuvę. Tai buvo įdomus

modernaus vartojimo dvasia) gerbėja. Man buvo įdomu, kaip jėgos ir kontrolės įrankis – Foulcault

visi geri dalykai turi savo brūkšninius kodus. Ten nėra laiko, nėra praeities ar ateities, žmonėms

pokalbis, kalbėjomės apie jo esė JUNKSPACE, kuri yra tikriausiai geriausias kada nors para-

panoptikonas – atsispindi prekybos centrų architektūroje. Mane tam tikra prasme žavi, kaip nuošaliose vietose esančiuose prekybos centruose

gera, malonu amžinoje mažmeninės prekybos dabartyje. Tai iškreiptas pasaulis, tačiau mane jis žavi ir domina.

šytas tekstas apie prekybos centrus, vartojimo kultūrą ir kaip visa tai patobulinti. Taip pat svarstėme apie idėją, ar architektūra yra sustingusi

56 2019 balandis

Kaip atėjo idėja sukurti muzikos albumą?

muzika. Redaguodama šį interviu, klausiausi Kraftwerk AUTOBAHN ir staiga man šovė mintis, kodėl nesukūrus prekybos centrams dedikuoto muzikos albumo?

Man patinka, koks paprastas ir aiškus yra šio muzikos albumo viršelio dizainas. Gal galėtumėte daugiau apie jį papasakoti?

Katja: Remui jis taip pat labai patinka! Viršelį sukūrė Miunchene įsikūrusi dizaino agentūra Herburg Weiland. Tarp jų klientų yra ir „Bauhaus Dessau“. Kai kreipėmės į juos, sakėme, kad norime kažko tokio ikoniško, atpažįstamo ir nesupainiojamo kaip Kraftwerkų albumo AUTOBAHN viršelis. Manau, jiems pavyko. Beje, ši agentūra sukūrė ir dainos Love at the mall muzikos klipą.

Koks Jūsų ryšys su architektūra? Ar buvote susipažinę su Remo Koolhaaso ar OMA idėjomis ir darbais?

Jasmine: universitete studijavau istoriją, o architektūros psichologija man visada atrodė itin svarbus bet kurio autoritarinio režimo įrankis sie-

Katja: manau, mano susidomėjimas architektūra kilo, kai mane, dar vaiką, tėvai vežiojosi po visą Europą ir rodė senas pilis, bažnyčias, antikinius griuvėsius. Vėliau, kai gyvenau Los Andžele, mano kaimynai ir draugai studijavo architektūrą Pietų Kalifornijos architektūros institute (Sci-Arc). Jie iš tiesų atvėrė man akis šiuolaikinei architektūrai. O studijavau kino teoriją Britų kino institute (British Film Institute). Mano fakultetui vadovavo Colinas McCabe‘as, o nuostabioji Laura Mulvey buvo mano vadovė. Jos dėka labai susidomėjau Freudu, psichoanalize, feminizmu ir kaip jie susiję su mūsų malonumų ir troškimų konceptais. Colino teorijos apie Marxo realizmą irgi padarė man didžiulę įtaką.

Christian Werner nuotr.

kiant numalšinti pasipriešinimo judėjimus. Apie Remo Koolhaaso darbus žinojau ir anksčiau, tad dar giliau panagrinėti jo tekstus ir idėjas buvo labai įkvepianti patirtis.

Manau, mano susidomėjimas architektūra kilo, kai mane, dar vaiką, tėvai vežiojosi po visą Europą ir rodė senas pilis, bažnyčias, antikinius griuvėsius. / Katja /

57

Kaip suprantate junkspace (angl. junk – šlamštas, space – erdvė) sąvoką?

Jasmine: junkspace yra kažkas, sukurtas tam, kad žmogus būtų tartum užhipnotizuotas vartojimui, o ne tam, kas turėtų tikros vertės. Ir tai nėra vien architektūra (junkspace skamba ir radijuje), tai profesionalų, ekspertų sukurtos dainos, išdirbtos taip, kad įstrigtų galvoje, kad pataikytų į tam tikrus emocinius taškus. Tačiau jos neturi jokios dvasinės vertės.

Ar šiame albume yra kažkoks konkretus pasakojimas, kas ir kaip sieja kiekvieną jo kūrinį?

Jasmine: kiekvieną šių dainų rašiau iš architektūrinės prekybos centrų perspektyvos. Eskalatorius, vandens fontanėlis, dirbtinė palmė ir visa kita turi savo specifinę vietą šiame išganytojiškame komplekse, jie yra šios katedras primenančios vietos dievai. Pavyzdžiui, Fake palm tree (angl.

Dirbtinė palmė) dainoje giriasi: „We are beyond the food chain / here where the climate will never change“ (angl. „mes aukščiau maisto grandinės / čia, kur klimatas niekad nesikeičia“).

Negalėjau nesusieti Jūsų dainos Fake palm tree ir britų Radiohead žymiosios Fake plastic trees. Ar šis panašumas buvo tyčinis?

Sebastian Mlynarski nuotr.

Eddie: tai tikrai nebuvo sąmoninga, tačiau ši daina man iš tiesų labai patinka. Manau, kad labiausiai stulbina ir sukrečia tai, jog netikra palmė niekada nesisielos, „if I could be who you wanted, all the time“. Ji yra toks branginamas, nemirtingas prekybos centrų elementas, kad jos statusas yra ganėtinai užtikrintas.

Architektūros psichologija man visada atrodė itin svarbus bet kurio autoritarinio režimo įrankis siekiant numalšinti pasipriešinimo judėjimus. / Jasmine / 58 2019 balandis

Katja: ne, tačiau mane jos traukia, manau, Jasmine taip pat. Kai ištekėjau ir persikrausčiau į Vokietiją, stengiausi būti gera žmona ir laistydavau augalus. Tačiau tiek skrajojau padebesiais, kad tik po dvejų metų pagaliau pastebėjau, jog palmė, kurią laistydavau, iš tiesų yra plastikinė.

Jaučiausi taip kvailai ir juokingai. Nuo to laiko pradėjau žavėtis dirbtinėmis gėlėmis. Man įdomi simuliacijų idėja, nors ji ir yra savotiškai gąsdinanti. Esu padariusi nuotraukų ciklą, kuriame fotografavau plastikines gėles Prancūzijos kapinėse. Man prekybos centrai siejasi ne su nemirtingumu, o su laiko tėkmės pašalinimu, nuolatiniu ir amžinu buvimu toje prekybos dabartyje. Tai tarsi tam tikri skausmo malšinamieji. Nemirtingumas

interviu

Ar šis albumas yra šiuolaikinės vartojimo kultūros kritika?

Jasmine: tai mūsų sudėtingo santykio su vartojimu tyrinėjimas. Viena vertus, šios erdvės yra bendruomeninės ir įstabios, apsipirkimo patirtis gali sukelti kažką panašaus į narkotikų sukeltą euforiją, tačiau, žiūrint iš kitos pusės, ribiniais atvejais tai gali tapti labai slegiančia, draskančia ir lėkšta priklausomybe.

Katja: tai yra šiuolaikinio vartojimo kritika, tačiau ji nežiūri į prekybos centruose apsipirkinėjančius žmones iš aukšto. Suprantu, kodėl žmonės į juos eina. Kai gyvenau Londone ir turėjau labai mažai pinigų, retkarčiais, kuomet man būdavo liūdna ar diena tiesiog būdavo nesėkminga, eidavau Liberty’s. Klajodavau ten ir kartais palepindavau save kokia smulkmena kaip, pavyzdžiui, lūpdažis. Tai muzika, kurios galima klausytis raudonomis dienomis (priešprieša anglų kalboje kaip liūdesio sinonimui vartojamam būdvardžiui blue (mėlynas). Raudonos dienos čia vartojamos kaip nerimo atitikmuo. – aut. past.), kaip tai įvardija Holy Golightly iš žymiojo filmo Pusryčiai pas Tifanę (Breakfast at Tiffany’s).

Remas Koolhaasas teigia, kad Europoje yra neskoninga prisipažinti, jog mėgaujiesi apsipirkinėjimu, nors kitose šalyse tai beveik būtinybė. Ar esate pastebėję tokių skirtumų?

Eddie: neseniai buvome muzikiniame ture po Europą, praleidome daug laiko oro uostuose ir traukinių stotyse. Amerikoje nėra traukinių kultūros, tad buvo keista ir malonu matyti, koks įman trus vartojimas šiose klasikinėse funkcionaliose erdvėse. Jei neskoninga mėgautis apsipirkinėjimu, tuomet kaip gudru jį užmaskuoti ir paslėpti su tuo nesusijusioje aplinkoje.

Katja: Europoje tai irgi keičiasi, tačiau protestantiškoje aplinkoje, kurioje aš užaugau, apsipirkinėjimas buvo laikomas kažkuo tuščiu ir lengvabūdišku, kažkuo, ko atvirai nepripažintum.

Mane žavi neretai prekybos centruose esančios fantastiškos ekspozicijos, tokios kaip, pavyzdžiui, žiemos pasakų erdvės. Atrodo, tai patinka

netgi suaugusiesiems, bet galbūt taip yra dėl to, kad prekybos centrai infantilizuoja savo klientus ir leidžia jiems klajoti pagundoje ir susižavėjime.

Los Andžele yra prekybos centras pavadinimu The Grove, kiekvieną žiemą jame būna dirbtinio sniego, netikrų automobilių ir panašiai. Ten visuomet skamba labai garsi muzika, man tai kelia stresą, tačiau, rodos, amerikiečiams patinka. Tai labai disnėjiška. Kartą Berlyne, prekybos centro netoli Potsdamo aikštės viduryje, buvo pastatyta Berlyno sienos apžvalgos bokšto stebėjimo bokštelio kopija. Klaiku! Tai galutinai įrodė prekybos centro panašumą su panoptikumo konceptu. Kita vertus, labai norėčiau nukeliauti į Indiją, kur prekybos centrai yra svarbi jaunų porų susitikimo vieta, ir į Saudo Arabiją, kur jie yra viena iš nedaugelio vietų, kur vyrai ir moterys gali laisvai būti kartu.

Katja: suprantu Remo požiūrį. Architektūroje, kaip ir kine, labai svarbu drama, įtampa, katarsis.

Bet man gera muzika visuomet erdviška, taigi, mano manymu, architektūra galėtų būti abu šie dalykai – ir sustingusi muzika, ir sustingęs kinas.

Nors esate iš Niujorko, asmeniškai man Jūsų muzika turi europietišką atspalvį. Gal galėtumėte papasakoti, kas formavo Jūsų muzikinį skonį?

Jasmine: augau Londone, ten klausiau senų britiškų grupių, tokių kaip Joy Division ar The Smiths, tačiau drauge ir daug Krautrock bei amerikietiškojo postroko, tokio kaip Shellac ir Slint.

Sebastian Mlynarski nuotr.

man kelia nerimą, man tai primena plastikinių augalų laistymą. Kita vertus, juk man buvo įdomu fotografuoti dirbtines gėles kapinėse, tad gal visgi trokštu nemirtingumo?

Eddie: trejus metus gyvenau Berlyne, tai man turėjo didžiulę įtaką. Visų pirma niekada nesu buvęs kitoje vietoje su tokiu didžiuliu ir nenutrūkstamu elektroninės muzikos pasirinkimu. Niujorke to yra, tačiau tai visiškai neprilygsta tam, ką mačiau Berlyne, o nuolatinis savęs pateikimas niuansams tarp skirtingų mikrostilių tikrai padėjo man suvokti savo paties asmeninį skonį. Taip pat Berlyne apskritai išmokau įrašinėti ir kurti muziką.

Pasak Remo Koolhaaso, architektūra yra ne sustingusi muzika, o filmo epizodai. Žiūrint iš muzikanto perspektyvos, koks yra muzikos ir architektūros santykis?

Eddie: man patinka jo paaiškinimas, kad architektūra yra ne sustingusi muzika o epizodai. Šis atskyrimas dera su mūsų albumo struktūra – kie kviena daina yra tartum atskiras epizodas, jie susideda į platesnį filmą apie emocinę prekybos centrų erdvę. Kalbant bendriau, manau, kad architektūrą ir muziką jungia jų paveikumas – gebėjimas manipuliuoti, formuoti žmogaus patirtis labai tiksliais būdais.

Manau, kad architektūrą ir muziką jungia jų paveikumas – gebėjimas manipuliuoti, formuoti žmogaus patirtis labai tiksliais būdais. / Eddie / 59

Užs.

Aukščiausios kokybės nuotekų vamzdynai Nesandarius ir labai triukšmingus ketinius vamzdžius, ilgą laiką naudotus buitinėms nuotekoms šalinti, gamintojai siūlo pakeisti naujos kartos nuotekų vamzdynais – tvirtais ir sandariais, tyliais ir ilgaamžiais.

Jie yra aukščiausios kokybės, bet nėra pigūs. Dilema – kaip įsirengti pažangias nuotekų sistemas už prieinamą kainą? Ją išspręsti padės pažangias nuotekų sistemas gaminanti kompanija „Magnaplast“.

Gausybė privalumų ors visi plastikiniai vamzdžiai savo išvaizda yra panašūs, „Magnaplast“ gaminami nuotekų vamzdynai nuo kitų smarkiai skiriasi.

Esminius skirtumus lemia plastiko, iš kurio ši kompanija gamina savo produkciją, rūšies.

Bendrovės siūlomi vamzdžiai ir jungiamosios dalys yra pagaminti iš patobulintos formulės plastiko – polipropileno (PP), papildyto specialios formulės mineraliniais priedais. Mineralai užtikrina geras garso izoliavimo savybes, o PP lemia mažą svorį ir atsparumą mechaniniams pažeidimams bei temperatūros svyravimams.

Dėl itin lygaus vamzdžių vidinio paviršiaus pasipriešinimas nuotekų srautams yra minimalus, todėl vamzdynuose ant vidaus sienelių nuosėdos nesikaupia net ir esant visai mažam jų nuolydžiui. Juose neužsilaiko nuosėdos, nesusidaro jų kamščiai.

N

62 2019 balandis

Vamzdynai sandarūs – tai užtikrina gamykloje sumontuotos lanksčios tarpinės. Nuotekų sistema tampa nelaidi radono dujoms ir nemaloniems kvapams. Nedidelio svorio vamzdžius paprasta transportuoti. Jų montavimas nesudėtingas, galima dirbti net ir esant 10 laipsnių šalčiui. Vamzdžiai pažymėti ilgio skale (linuote), tad prieš juos pjaunant nereikia papildomai matuoti.

Taip taupomas laikas ir palengvinamas darbas. Šių sistemų vamzdynai gali atlaikyti nuolatinį 90 laipsnių ir trumpalaikį 95 laipsnių karščio vandens poveikį. Jie atsparūs suspaudimui, smūgiams ir cheminėms medžiagoms, kurių pH svyruoja 2 iki 12.

Naujos kartos sistemos „Magnaplast” yra vokiečių holdingo, valdančio produktų iš plastiko gamyklas visoje Europoje, dalis. Prieš daugiau nei 10 metų įkurtas „Magnaplast” Kauno filialas ilgainiui tapo vienu

lyderiaujančių plastikinių vamzdžių sistemų tiekėjų Baltijos regione.

Kompanijos tiekiami produktai – naujos kartos nuotekų vamzdžių sistemos ir įranga, vamzdynai, skirti buitinių nuotekų ir lietaus vandens šalinimui, yra aukščiausios kokybės ir lengvai prieinami tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse.

Aukštą šios kompanijos produkcijos kokybę užtikrina nuolatinė kontrolė bei gamybai skirtos žaliavos, perkamos iš geriausių ir patikimiausių tiekėjų. Produkcijos pardavimų strategija yra paremta glaudžiu bendradarbiavimu su didmenininkais. Gamyklos sandėlis Kaune užtikrina pa prastai klientams prieinamą ir operatyvų prekių tiekimą.

Nuo pat savo veiklos pradžios „Magnaplast“ vykdo sėkmingą ir visapusišką klientų poreikių tenkinimo politiką, padeda jiems pasirenkant optimaliausius sprendimus ir laipsniškai plečia savo produktų grupes konkurencingomis kainomis.

„Magnaplast“ naujos kartos produkcija – tai unikali vidaus nuotekų sistema „HT plus“, betriukšmė vidaus nuotekų sistema „Ultra dB“ ir storasienė garsui nelaidžių vamzdžių sistema „Skolan dB“.

Atsparioji sistema „HT plus“ Vidaus nuotekų sistema „HT plus“, skirta buitinėms nuotekoms ir lietaus vandeniui šalinti pastato viduje, – tai geriausias kainos ir kokybės santykis rinkoje.

Mažo svorio ir ilgio skalę turintys vamzdžiai lengvai ir greitai montuojami. Šią nuotekų sistemą galima montuoti net ir esant 10 laipsnių šalčiui. „HT plus“ gali būti puikiai derinama su kitomis vidaus nuotekų sistemomis. Ši sistema nėra tik paprasti vamzdžiai, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pagaminta iš patobulintos formulės plastiko ji pasižymi ypač dideliu atsparumu aukštai nuotekų temperatūrai, yra atspari korozijai ir agresyvioms nuotekoms. Į sudėtį įeinantys mineraliniai priedai, naudojami brangesnėse triukšmą slopinančiose nuotekų sistemose, palyginti su paprastomis PP nuotekų sistemomis, lemia geresnes triukšmą slopinančias savybes. „HT plus“ sistemos vamzdžių ir fasoninių dalių lygus paviršius leidžia išvengti nuosėdų kaupimosi ant vamzdžių sienelių.

Klientams siūlomas platus vamzdžių ir fasoninių dalių pasirinkimas: pradedant skersmeniu nuo DN32 mm ir baigiant DN160 mm. Sistema 100 proc. perdirbama.

Išskirtinė „Ultra dB“ sistema

Betriukšmė sistema „Skolan DB“

„Ultra dB“ – tai vamzdžių ir fasoninių dalių, pagamintų iš PP, sustiprinto mineraliniu pluoštu, nuotekų sistema už protingą kainą, puikiai slopinanti vamzdynu sklindantį garsą. Triukšmo lygis neviršija 16 dB, todėl ji labai tinkama pastatuose, kur iš nuotekų sistemos sklindantys garsai itin nepageidaujami, – individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose, daugiabučiuose, biuruose. „Ultra dB“ sistemos vamzdžiai yra daugiasluoksniai. Vidinis baltos spalvos sluoksnis slopina triukšmą, o išorinis mėlynos spalvos sluoksnis saugo nuo mechaninių pažeidimų ir nešvarumų.

Vamzdyno jungčių tvirtumas, sandarumas ir atsparumas slėgiui – išskirtinės „Ultra dB“ ypatybės. Jungtys gali atlaikyti iki 4,5 bar slėgį, kuris prilygsta 45 m aukščio vandens stulpo sukeliamam spaudimui. Todėl ši sistema gali būti naudojama tiek lietaus vandeniui nuo aukštų pastatų stogų surinkti, tiek visur, kur gali atsirasti didelis nutekamųjų vandenų slėgis.

Sistema gali būti montuojama ne tik patalpose, bet ir po pastatu esančioje žemėje ar betone, nes tai leidžia padaryti padidintas žiedų standumas. Ji išsiskiria parametrų įvairove: vamzdžių skersmuo gali būti 50, 75, 110, 125, 160 mm, o jų ilgiai – 250, 500, 1000, 2000, 3000 mm.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad nuotekų sistemos „Ultra dB“ vamzdžiai bei fasoninės dalys 100 proc. perdirbamos ir gali būti vėl naudojamos gamyboje.

Storasienė betriukšmė nuotekų sistema „Skolan DB“ – tai speciali sistema, skirta objektams, kuriuose keliami aukščiausi akustiniai reikalavimai.

Ji montuojama prestižiniuose viešbučiuose bei gyvenamuosiuose namuose ir butuose, A/A+ komforto klasės biuruose, ligoninėse ir kt.

Tai geriausiai triukšmą slopinanti „Magnaplast“ gaminama nuotekų sistema, atitinkanti aukščiausius garso izoliacijos reikalavimus.

Net didžiausias nuotekų srautas tesukelia 15 dB triukšmą (A lygis). „Skolan dB“ sistema – ilgaamžė, atspari korozijai, karšto vandens poveikiui ir chemiškai agresyviems nutekamiesiems vandenims intervale nuo pH 2 iki pH 12. Šios betriukšmės vidaus nuotekų sistemos sienelių konstrukcija ir lygus paviršius taip pat neleidžia kauptis apnašoms ir nuosėdoms.

Ją irgi lengva montuoti. Kaip ir kitos „Magnoplast“ gaminamos nuotekų sistemos, „Skolan dB“ turi ilgio skalę. Gerokai storesnės sistemos vamzdžių ir jungiamųjų dalių sienelės pasižymi dideliu medžiagos tankiu – 1,6 g/kub. cm.

Storasieniai šios nuotekų sistemos neslėginiai elementai labai patvarūs ir atsparūs aplinkos poveikiui, o visa konstrukcija – stabili ir tyli.

Taigi, ši vidaus nuotekų sistema ne tik lemia geresnę gyvenimo kokybę pastatuose, kuriuose ji sumontuota, bet ir padidina tokio nekilnojamojo turto vertę.

www.magnaplast.lt, El. p. info@magnaplast.lt

63

Užs.

Dangų raižanti 3BURĖ: patogi ir tausojanti aplinką Naujajame sostinės cente, dešiniajame Neries krante, iškilęs biurų kompleksas 3BURĖS jau turi trečiąjį narį, užbaigusį verslo kom plekso kompoziciją. Pirmieji du biurų komplekso bokštai – „Mažoji“ ir „Didžioji“ burės bei jų priestatai – iškilo dar 2009 metais, 3BURĖ pradėta statyti tik po aštuonerių metų pertraukos.

Pradžioje 3BURĖS vadintos „Vilniaus verslo uostu“, šį kompleksą suprojektavo garsus Vilniaus architektas a. a. Leonidas Merkinas.

Užsakovas – bendrovė „Solverta“.

Statybų pradžia – 2016-07-01.

Pastato statybų pabaiga – 2018-08-10.

Bendrasis plotas per 23 pastato aukštus ir 3 automobilių stovėjimo aikštelių aukštus – beveik 19 tūkst. kv. m.

Pastato bendrasis plotas be automobilių stovėjimo aikštelių – 13 500 kv. m.

Pagrindinis plotas (biurai) – 11 tūkst. kv. m.

Automobilių stovėjimo vietų skaičius – 136.

Pastato aukštis – 81 m.

Pastato aukščiausia altitudė virš jūros lygio – 189 m.

Nusileidžia aukščiu, bet ne technologijomis aujoji 3BURĖ aukščiu nežymiai nusileidžia aukščiausiai – „Didžiajai burei“. Naujasis pastatas yra 80,5 m, o „Didžiosios burės“ aukštis siekia 85 metrus.

Naujasis dangoraižis savo forma atkartoja jach-

N

tos burę, todėl jo fasado sienos viršutiniuose aukštuose yra išgaubtos į išorę. Kad pavyktų įrengti tokį fasadą, projekto generalinio rangovo – „YIT Lietuva“ – subrangovui, bendrovės „Staticus“ specialis-

64 2019 balandis

tams kai kuriuos fasado stiklo paketus teko lenkti šaltuoju būdu (angl. cold bend). Stiklo paketai buvo pagaminti tiesūs, montuojant po truputį lenkti, kol pavyko išgauti burės formą. Toks išskirtinis statybos būdas Baltijos šalyse panaudotas pirmąkart.

Melsvo atspalvio fasadiniai stiklai pagal sandarumą atitinka A energinio naudingumo klasės pastatams būtinas charakteristikas ir padeda sutaupyti energijos bei šilumos sąnaudas.

Ant 19 aukštų pastato stogo, maždaug 63 m aukštyje esančioje terasoje buvo įrengta ne tik poilsio zona su čia pasodintomis pušelėmis, bet ir atvira daugiafunkcė aikštelė, kurioje galima

žaisti padelį, krepšinį ir tin klinį. Architekto Mindaugo Martinkaus teigimu, tokiame aukštyje įrengta atvira sporto aikštelė yra vienas labiausiai intriguojančių sprendimų bokšte.

Svečių ir darbuotojų patogumui pastatyta daugiau nei 5 tūkst. kv. m ploto 3 aukštų požeminė ir 4 aukštų antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Čia – 136 automobilių vietos, iš jų 24 skirtos elek tromobiliams.

Taip pat verslo centre įren gtos kelios saugy klos į darbą atvykstantiems dviratėmis transporto priemonėmis: 111 vietų paprastiems, elektriniams dviračiams ir paspirtukams.

Aplinką tausojantys sprendimai

Tvariai statybai – tarptautinis standartas

Skaičiuojant statyboms ir apdailai panaudo-

Biurų pastato 3BURĖS energijos poreikius patenkina vienas labiausiai gamtą tausojančių šildymo sprendimų – geoterminė jėgainė, kurią sudaro po pastatu išgręžti 33 gręžiniai. Bendras jėgainės galingumas – 103 kW. Ši sistema pastatą šiluma aprūpins lauke esant +5 laipsnių temperatūrai. Lauko temperatūrai nukritus žemiau nei +5 laipsniai,

Nuo intensyvių saulės spindulių saugo saulės davikliai, kurie valdo net 1500 vnt. elektrinių žaliuzių.

Jas galima valdyti tiek grupėmis, tiek individualiai. Ant stogo įrengti saulės davikliai yra nukreipti į skirtingas puses. Taigi, priklausomai nuo saulės aktyvumo, žaliuzės automatiškai pakeliamos arba nuleidžiamos. Taip pat pagal savo poreikius

tas medžiagas, pusė jų yra lietuviškos kilmės.

Taip pat pastate įdiegta daug inovacijų, padėsiančių sutaupyti energiją ir tausoti aplinką.

Pastato statytojai investavo į tvarią statybą, kuri vainikuota „Leed Platinum“ sertifikatu. Iš viso surinkti 88 kreditai, nors būtų pakakę 80. Šis įvertinimas yra aukščiausias visose Baltijos šalyse, todėl statytojai tikrai turi kuo didžiuotis. Pa-

naudojant BMS automatinio valdymo sistemą, bus įjungiama centralizuota šildymo sistema.

Vasarą geoterminė energija bus naudojama objektui vėsinti, prireikus taip pat bus pasitelkiama papildoma sistema.

Patalpų mikroklimatas valdomas automatiškai, bet palikta galimybė darbuotojams mikroklimato palaikymo sistemas reguliuotis patiems.

Pastate įrengti du nepertraukiami maitinimo šaltiniai (UPS) po 400 kW ir 1000 kW dyzelinis generatorius, todėl dingus elektrai pastatas gali ja apsirūpinti pats ir išlikti visiškai autonomiškas. Tokio galingumo generatorių Lietuvoje yra vos vienas kitas.

Ant 23 aukštų pastato stogo sumontuota saulės jėgainė, kurioje yra 66 fotovoltiniai saulės moduliai. Ši jėgainė, kurios įrenginiai kompensuos dalį išlaidų pastato apšvietimui ir padės sumažinti aplinkos taršą, yra aukščiausia saulės elektrinė Lietuvoje.

Gerokai sumažinti energijos sąnaudas leidžia ir naujojoje burėje įdiegti apšvietimo sprendimai.

Patalpose apšvietimas reguliuojamas automatiškai. Taip pat yra būvio davikliai, kurie patalpose palaiko reikiamą apšvietimą, o bendrose erdvėse – judesio davikliai, kurie taupo 10 proc. elek tros energijos sąnaudų.

darbuotojai žaliuzes gali valdyti ir rankomis.

Pastate sumontuoti 6 greitaeigiai „Schindler“ liftai, kurių pagrindinis išskirtinumas tas, kad jie naudoja mažiau elektros nei tradiciniai, pakabinti ant diržinių pavarų. Kaip pasakojo bendrovės „Schindler-liftas“ naujųjų instaliacijų direktorius Arūnas Krutulis, šie liftai iš kitų išsiskiria ne tik energiniu efektyvumu, bet ir sparta. Jie važinėja net 3 m per sekundę greičiu ir yra vieni greitesnių tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse.

Liftų valdymo sistema taip pat nestandartinė – kabinose nėra mygtukų. Keleiviams liftai priskiriami dar prieš įlipant. Toks sprendimas optimizuoja liftų darbą, sutrumpėja laukimo laikas ir keleiviai greičiau patenka į reikiamus aukštus.

Liftų valdymo sistemoje yra integruoti kortelių skaitytuvai, kurie identifikuoja keleivius, apsaugo verslo centrą nuo atsitiktinių lankytojų ir užtikrina didesnį verslo centre dirbančių žmonių saugumą.

3BURĖJE įdiegta daug įspūdingų sprendimų. Statant paskutinįjį bokštą, ypač daug dėmesio skirta ekologijai. Šį statytojų pasiryžimą liudija faktas, kad net 35 proc. dangoraižio statyboms panaudotų medžių (pavyzdžiui, armatūra, stiklai) pagaminta iš antrinių žaliavų.

siekti šių rezultatų padėjo profesionalios bendrovės „Baltijos inžineriniai sprendimai“ specialisto Mindaugo Mykolainio konsultacijos.

Poveikio aplinkai vertinimo standartas „Leed“ reikalauja mokyti pastato darbuotojus ekologiškumo, t. y. taupyti išteklius. Todėl pirmojo aukšto liftų hole per projektorių rodoma informacija apie pastate sunaudojamą elektros ir vandens kiekį, taip pat kiek išgaunama geoterminės ir saulės energijos.

Skaičiai intriguojantys – statant 3BURĘ panaudoti 43,5 km pertvarų gipso kartono profilių, 25 proc. kurių pagaminti iš antrinių žaliavų. Taip pat 37 tūkst. kv. m gipso kartono plokščių, kurių 25 proc. pagaminta iš antrinių žaliavų.

Iš 1987 tonų armatūros kone 90 proc. pagaminta iš antrinių žaliavų.

Statybose panaudoti 35 proc. antrinio perdirbimo medžiagų ir daugiau nei pusė vietinių medžiagų.

65

interjeras

endradarbystės erdvė – be ribos tarp „dirbti“ ir „gyventi“ Lina BIELIAUSKAITĖ

Darbo vieta šiandienos darbuotojui tampa kur kas daugiau nei tiesiog patogi ir ergonomiška erdvė. Šioji aplinka motyvuoja, padėdama susitikti su naujais įkvepiančiais žmonėmis ir siūlydama kuo skirtingesnes zonas įvairiems kasdienos poreikiams. Tokios šiandienos tendencijos atitinkamus iššūkius diktuoja ir pastaruoju metu vis labiau populiarėjančių bendradarbystės erdvių projektuotojams.

66 2019 balandis

Įveiklinti ir suteikti gyvybingumo Jau sėkmingai pirmąjį „egzaminą“ „Ogmios mieste“ išlaikę „AltSpace“ idėjos autoriai praėjusių metų pabaigoje naują kūrybinių industrijų bendradarbystės studiją atvėrė sostinės senamiestyje, Islandijos ir Pylimo gatvių sankirtoje. Šios erdvės interjerą projektavusią architektų biuro „Do Architects“ komandą (Gilma Teodora Gylytė, Marija Steponavičiūtė, Vadim Babij, Sigita Pupšytė, Vaiva Andriušytė, Julija Čiapaitė-Jurevičienė) neabejotinai įpareigojo

istorinio objekto dvasia. Islandijos g. 6 numeriu pažen klintame pastate pirmuosius būstus nuomojosi XIX a. Vilniaus naujakuriai, didžiuliuose apartamentuose nuo 6 iki 10 kambarių kadaise gyveno „Redutos“ teatro bohema.

Tad, viena vertus, siekdami pritaikyti šią er dvę šiandienos poreikiams, projektuotojai sykiu sau kėlė uždavinį išlaikyti subtilų santykį tarp autentikos ir modernumo. Kita vertus, projektuojant suburiančias, skatinančias bendrauti erdves, teko imtis ir ganėtinai radikalių patalpų er dvinės transformacijos sprendimų.

„Pati Islandijos gatvė yra labai gyvybinga, lygiai taip pat ir mūsų užsakovai pastatui norėjo įpūsti kuo daugiau gyvybės. Anksčiau šį objektą būtų buvę galima pavadinti senosios versijos – kabinetinės sistemos – bendradarbystės biuru be bendrųjų erdvių, išskyrus koridorius, kurių, kaip monofunkcių erdvių, nėra galimybės kažkaip prasmingai išnaudoti. Šiandien proporcija tarp bendrųjų erdvių ir kabinetų yra iš esmės pakitusi. Kad galėtume tai įgyvendinti, koridorinį suplanavimą teko transformuoti į persiliejančias dideles erdves“, – pasakojo „Do Architects“ architektė G. T. Gylytė.

Architektų komanda: Gilma Teodora Gylytė, Marija Steponavičiūtė, Vadim Babij, Sigita Pupšytė, Vaiva Andriušytė, Julija Čiapaitė–Jurevičienė.

Dariaus Petrulaičio nuotr.

Erdvė išklota rausvu kilimu, besitęsiančiu ant sienų iki pat stiklo vitrinų.

67

Ant granito grindų krenta sunkaus audinio tamsios užuolaidos.

Apdailos medžiagos, baldai ir kitos interjero dedamosios čia buvo naudojamos kaip senąjį pastato įvaizdį papildantys elementai.

Autentikos ir modernumo dialogas Anot pašnekovės, apdailos medžiagos, baldai ir kitos interjero dedamosios čia buvo naudojamos kaip senąjį pastato įvaizdį papildantys elementai.

Antai namų jaukumu dvelkiančiai pagrindinei svetainės erdvei savito žavesio suteikia atvertos medinės lubos. Nuo individualių bendradarbystės erdvių patalpą skiria didingas įėjimo holas, o įspūdingą jos aukštį dar labiau išryškina ant granito grindų krintančios sunkaus audinio tamsios užuolaidos.

Projektuotojai patalpoms suteikė daug skirtingų perspektyvų ir persiliejančių erdvių. Viena jų išklota rausvu kilimu, besitęsiančiu ant sienų iki pat stiklo vitrinų. Čia gausu senamiesčiui būdingų detalių, ypač išryškėjančių baltų sienų ir juodų lubų plokštumose: nelygių briaunų, kampų, nutrupėjusio tinko ir plytų, dažų dėmių ar nelygiagrečių

68 2019 balandis

Penkiakampio formos erdvės centre suprojektuotas apvalus baras.

sienų. Nedidelės bendradarbystės erdvės pasiekiamos iš koridoriaus, kuriame taip pat buvo atidengtos senosios medinės grindys.

Ties kampiniu įėjimu į pastatą, penkiakampio formos erdvės centre suprojektuotas apvalus baras. Iš jo patalpos pro stiklines duris atsiveria svetainė, pagrindinė bendradarbystės erdvė bei Pylimo ir Islandijos gatvių sankryža. Baro erdvė tamsesnė, prislopinta, kaip ir kitose patalpose, čia eksponuojami sienų nutrupėjimai, seni dažai, jų dėmės.

Apšvietimas pagrindinėse erdvėse – minimalus, santūrus, mažesnėse – kuriantis jaukumą, panaudoti patalpose buvę ankstesni šviestuvai.

Vizualines jungtis projektuotojai kūrė ne tik viduje – uždegus šviesas pirmame aukšte, pastatas tampa gyvas ir atviras, tarsi pratęsdamas Islandijos gatvės multifunkciškumą, savo ruožtu praeiviai gali stebėti statinio viduje, prie palangių dirbančius žmones.

69

interjeras

Interjeras – kaip viešosios erdvės Architektė G. T. Gylytė atkreipė dėmesį, kad kokybiškame visuomeniniame interjere visada bus daug urbanistikos. „Šis interjeras buvo projektuojamas tarsi miesto viešosios erdvės. Pavyzdžiui, pagrindinė bendradarbystės erdvė gali būti prilygintina aikštei, kuri vienu metu gali atliepti daug funkcijų, o svarbiausia jų – būti tarp žmonių. Čia turi būti malonu jaustis, čia turi būti traukos taškai, kurie suburia: patogi sofa, kavos aparatas, vandens stotelė, užkandukai. Visi šie objektai sutraukia nedideles grupeles žmonių, kurie tarpusavyje bendrauja, o iš bendravimo gali gimti vienokie ar kitokie bendri projektai, naujos idėjos, malonūs įspūdžiai. Visų šiuolaikinių bendradarbystės er dvių idėja remiasi tuo, kad iš tų atsitiktinių ar programuojamų susitikimų turėtų rastis atitinkamas bendradarbiavimas. Nebūtinai tai yra kažkokie globalūs projektai – tarkime, informacinių technologijų specialistams, prieš paleidžiant kažkokią programėlę, atnaujinimą, aktualu apklausti potencialius vartotojus. Kuo skirtingesni žmonės, tuo daugiau nuomonių ir galimybių prognozuoti, kokia maždaug tikėtina reakcija į tam tikrą idėją“, – sakė architektė.

Apie 550 kvadratinių metrų ploto patalpose pagal individualius poreikius įrengti tiek maksimalų privatumą užtikrinantys kabinetai, tiek darbo vietos atviroje erdvėje. G. T. Gylytė pripažino, kad atviros erdvės (open space) vis dar vertinamos nevienareikšmiškai, tačiau teisingai suprojektuotos patalpos darbuotojams neturi kelti nepasitenkinimo ar streso. „Iš pradžių tokios erdvės būdavo projektuojamos dėl taupymo, tad tų blogųjų pavyzdžių išties nestinga. Gerasis pavyzdys – atvira patalpa su teisinga bendrųjų erdvių proporcija. Tai yra, kai tu turi galimybę turėti savo stalą arba dirbti kabinete ar prisėdęs ant sofos, turėti savo skaipo kambariuką ir pan. Manau, kad tai labai atitinka šiandienos žmogaus psichologiją, kai darbo laikas ir laisvalaikis taip griežtai nebesegmentuojamas. Dabar sakome, kad kai aš dirbu, aš ir gyvenu. Tad kriterijai darbo erdvei yra visai kitokie nei anksčiau. Aš noriu būti tarp tų žmonių, kurie mane įkvepia, noriu būti toje aplinkoje, kurioje man gera, kur manimi rūpinamasi. Todėl ir progresyvios įmonės labai daug investuoja į vidaus ir išorės erdves kaip į papildomą motyvacinę priemonę“, – teigia „Do Architects“ atstovė G. T. Gylytė.

70 2019 balandis

Namų jaukumu dvelkiančiai pagrindinei svetainės erdvei savito žavesio suteikia atvertos medinės lubos.

Šis interjeras buvo projektuojamas tarsi miesto viešosios erdvės. Pavyzdžiui, pagrindinė bendradarbystės erdvė gali būti prilygintina aikštei, kuri vienu metu gali atliepti daug funkcijų, o svarbiausia jų – būti tarp žmonių. / Gilma Teodora GYLYTĖ / 71

Užs.

DAF gaminama moderni technika – visada teisingas pasirinkimas Eindhovene, mieste pietų Nyderlanduose, prieš 90 m. įkurta sunkvežimių gamintoja Audronė FILIMANAVIČIENĖ

DAF gali pelnytai didžiuotis 2018-ųjų rezultatais. Europoje lyderiaujanti DAF, pernai pagaminusi ir pardavusi rekordiškai daug modernių vilkikų, toliau plečia savo transporto gaminių asortimentą, didelį dėmesį skirdama statybų sektoriui.

Svarbiausia – klientai DAF pernai pagamino net 67 tūkst. lengvųjų, vidutinių ir sunkiųjų vilkikų – per 10 proc. daugiau nei 2017 metais. „2018-ieji kompanijai DAF buvo istoriniai, – pabrėžė DAF rinkodaros ir pardavimų direktorius bei šios kompanijos valdybos narys Richardas Zinkas. – Metus baigėme kaip antras pagal dydį prekės ženklas Europoje, užėmęs 16,6 proc. rinkos. Kaip ir ankstesniais metais, buvome sunkiųjų sunkvežimių pardavimų lyderiais bent 7-iose Europos rinkose, o Vokietijoje, kuri yra pagrindinė mūsų vilkikų pirkėja, kompanija išliko didžiausia sunkvežimių importuotoja.“ Anot R. Zinko, šie pasiekimai skatina tapti dar ryškesniu varžovu ne tik pervežimų, bet ir statyboms skirtų transporto priemonių gamybos srityje, juolab kad joje DAF turi didelį augimo potencialą.

DAF sunkvežimių gamybos lyderystę Europoje lėmė gebėjimai tenkinti klientų poreikius, taip pat atkaklus darbas, solidžios investicijos ir inovacijos, siekiant pagaminti itin aukštos kokybės produktą. Kompanija lenkia tokius garsius

72 2019 balandis

prekės ženklus kaip „Mercedes“, „Volvo“, „Scania“, MAN, „Renault“, „Iveco“.

Iškovoti išskirtines pozicijas nebuvo paprasta. DAF įveikė nelengvą kelią, tačiau įrodė, kad kompanijos gaminami sunkvežimiai yra puikus darbo įrankis vežėjams.

Geriau nebūna – DAF sunkvežimiai yra ekonomiški, pigūs eksploatuoti ir labai patogūs vairuoti. Kompanijos klientai renkasi DAF produkciją, nes kompanijos gaminami vilkikai yra patikimi, funkcionalūs, saugūs, komfortiški ir rentabilūs.

Pernai verslo sėkmė lydėjo ir įgaliotąjį DAF atstovą Lietuvoje bei Latvijoje – bendrovę „Centrako“, veikiančią beveik ketvirtį amžiaus. Ji pardavė per 1,5 tūkst. DAF sunkvežimių, arba dukart daugiau nei 2017-aisiais. Už tai „Centrako“ gavo apdovanojimą „Už geriausius DAF vilkikų pardavimus

dar 1,5 tūkst. Šis pernai sudarytas didžiausias Lietuvos istorijoje sandoris dar kartą patvirtino neginčijamus DAF sukurtų sunkvežimių privalumus. Įmonės „Girteka Logistics“ teigimu, papildomai įsigyti 3 kartus didesnį DAF vilkikų skaičių ją paskatino šių transporto priemonių patikimumas, efektyvios degalų sąnaudos ir aukšto lygio vairavimo komfortas.

Ginčytis neverta, juolab kad DAF vilkikų privalumai įrodyti ne tik keliuose, statybvietėse, bet ir konkursuose. Naujieji DAF vilkikai XF ir CF pernai nuskynė laurus tradiciniame konkurse „Metų sun kvežimis 2018“ Prancūzijoje.

Aukščiausius balus tarp per 12 mėnesių rinkoje pasirodžiusių sunkvežimių jie pelnė pagal technologinių inovacijų, komforto, saugumo, valdymo, degalų sąnaudų, ekologiškumo ir išlaidų eksploatacijai kriterijus. DAF vilkikus vertino apie sunkvežimius rašantys 23 didžiausių Europos leidinių žurnalistai.

Pernai bendrovė „Centrako“ taip pat iškovojo

2018 metais“.

Europoje lyderiaujanti transporto įmonė „Girteka Logistics“ 2018-ųjų pavasarį įsigijo 500 vilkikų DAF XF, o po maždaug pusmečio jų užsisakė

„2019 Gold Award Winner“ apdovanojimą už glaudų ir sėkmingą bendradarbiavimą su DAF gamykla bei aukštus rezultatus naujų sunkvežimių, serviso, detalių ir naudotų sunkvežimių prekybos srityse.

Aukščiausias įvertinimas

Modernūs sprendimai Technologiškai ypač modernius DAF vilkikus gamintojas pristatė prieš porą metų. Naujųjų DAF modelių keliamoji galia padidėjo 100 kg, jie naudoja iki 10 proc. mažiau degalų. Tai geriausias šiandienos rinkoje degalų sąnaudų ekonomiškumas – DAF sunkvežimis sutaupo apie 3 tūkst. ir daugiau eurų. Pasiekti tokius rodiklius padėjo nauja varančioji transmisija ir variklis, naujos galinės ašys, patobulinta elektronikos sistema, dizainas, aerodinamika ir kt.

DAF XF vilkikuose montuojami 12,9 l tūrio PACCAR MX-13 varikliai (365 kW/480 AG) kartu su naująja „TraXon“ automatine pavarų dėže.

Juose įdiegtas naujausių technologijų įrangos paketas „DAF Connect“. Tai autopiloto režimas, veikiantis iš palydovo, kuris reguliuoja automatinį pavarų perjungimo mechanizmą, eismo juostos sekimo, perspėjimo, avarinio stabdymo, saugaus atstumo užtikrinimo sistemas. „DAF Connect“ realiu laiku pateikia informaciją apie vilkiko padėtį kelyje, kuro sąnaudas, ridą, prastovas, matuoja parko efektyvumą ir

padeda optimizuoti išlaidas – vilkikas kasmet sutaupo dar apie 1,3 tūkst. eurų.

Vežėjai gali ramiai dirbti ir nesukti galvos dėl technikos priežiūros – jos intervalai pailgėjo net dukart. Dabar DAF siūlo sunkvežimius su 200 tūkst. km intervalu. Tai leidžia transporto įmonėms vilkikus taip pat naudoti gerokai pigiau.

DAF vilkikų savininkai į pagalbą kelyje gali pasitelkti ITS sistemą, veikiančią 24 val. per parą beveik pusšimtyje Europos valstybių. Barjerų nėra – operatoriai bendrauja dešimtimis kalbų.

Nuo 1958 m. DAF kuriamos ir gaminamos vilkikų ašys puikiai pritaikytos daugeliui kompanijos siūlomų važiuoklės variantų. DAF ašims būdingas patikimumas ir ilgaamžiškumas, maža vidinė trintis ir nedidelis svoris. Tai lemia mažas eksploatacines išlaidas ir didelį naudingumą.

Be jau esamų 7,5 bei 8 ir 9 tonų apkrovos priekinių ašių, DAF netrukus pasiūlys naujovę – 10 tonų apkrovos ašies versiją technikos CF ir XF konfigūracijoms su PACCAR MX-11 arba MX-13 varikliais.

Tai ypač aktualu statybų segmente, kai yra didelės priekinės ašies apkrovos, pavyzdžiui, kai sunkusis kranas yra sumontuotas iškart už kabinos.

„DAF Trucks“ nuotr.

73

Gaisrinė sauga – rakštis interjero kūrybai?

Gaisrinės saugos reikalavimai neaplenkia nė vieno visuomeninio pastato projekIndrė VOZGIRDAITĖ

to. Tačiau prievolė užkirsti kelią pavojams dažnai įneša painiavos ieškant optimalaus dizaino. Taigi, ar lengva rasti kompromisą tarp saugaus ir gero interjero?

Viena iš sudedamųjų dalių rchitektūros studijos „A01“ architektas Darius Romanovskij sako, kad jų įmonės architektai dažniausiai patys projektuoja pastatą ir atlieka vidaus apdailą, todėl parinkti reikalavimus atitinkančias vidaus apdailos medžiagas nesudėtinga. Jis atkreipia dėmesį, kad griežčiausi reikalavimai keliami evakuaciniams keliams arba patalpoms, kuriose telpa daugiau nei 50 žmonių. Ypač probleminiai yra evakuaciniai keliai, kurių apdailai privalu atsisakyti bet kokių medinių paviršių, rinktis plyteles, liejamas grindis ar kitas dangas, nedegančias atvira liepsna ir nedūmijančias.

Aptardamas produktus, D. Romanovskij išskiria akustines sieneles – šios paprastai būna iš

Leono Garbačausko nuotr.

A

74 2019 balandis

Leono Garbačausko nuotr.

situacija

Andriaus Stepankevičiaus nuotr.

Leono Garbačausko nuotr.

Veją primenanti danga Lietuvoje retai tesutinkama, biure „Helis“ ji taip pat turėjo tarnauti tik kaip takeliai poilsio erdvėse, vėliau ja nuspręsta padengti ir visų konteinerių sienas.

degesnių medžiagų, taigi, visuomeniniuose pastatuose dažnai tenka ieškoti jų tinkamesnių pakaitalų. Specialisto nuomone, aliuminio apdailos sprendimai tokiais atvejais gali atrodyti ne blogiau už medieną.

D. Romanovskij atkreipia dėmesį ir į tai, kad medžiagos turi ne tik būti saugios, bet ir turėti gaisrinės saugos savybes patvirtinančius sertifikatus. Medžiagų apribojimai esą visiškai pagrįsti, nes saugumui ir turėtų būti skiriamas prioritetas. O saugos reikalavimus atitinkančių medžiagų pasirinkimas esąs ne ką prastesnis, tačiau išauginantis kaštus, nes tenka investuoti į sertifikuotas medžiagas.

Architektė Miglė Šalnaitė teigia, kad į gaisrinės saugos reikalavimus ji žiūri kaip į savaime suprantamą sudedamąją interjero projektavimo užduoties dalį, esančią šalia kitų – ergonomikos, saugaus naudojimo, universalaus dizaino. „Interjero projektas nėra paveikslas ar skulptūra, į kurį žiūrima iš šalies, jame gyvena žmonės, todėl turi būti suprojektuotas ne tik vizualus dizainas, bet ir saugi, patogi aplinka, projektuotojo kruopščiai apgalvotos ir kasdien nepastebimos detalės“, – teigia architektė.

Nors tuo daugiausia, žinoma, rūpinasi pastato architektai, interjero projektuotojai turi jų darbą pratęsti, žinoti, į ką atkreipti dėmesį. „Mes juokaujame, kad visada po ranka netoliese turi būti ir STR, ir architektų „biblija“ „Neufert“, visko išmokti mintinai neįmanoma, bet reikia žinoti, kur ieškoti“, – sako M. Šalnaitė. Ji pabrėžia, kad svarbiausia kiekvieną kartą atsižvelgti į konkrečią

situaciją ir nebandyti įgyvendinti nerealių vizijų, tarkime, nestatyti berėmio stiklo pertvarų, skiriančių evakuacines neuždūmijamas laiptines.

Tenka daug ko atsisakyti Įmonės „Lava studio“ architektas Mindaugas Leknickas pažymi, kad daugelyje visuomeninių pastatų interjerų priešgaisrinių reikalavimų nėra griežtai laikomasi. Problemos priežastis – nutrūkusi projekto darbų grandinė, kai pastatas projektuojamas vienų, o interjeras kuriamas kitų asmenų jau baigus rangos darbus ir pastatą atidavus vertinti. Anot architekto, dažnai interjero kūrėjai netgi neturi projekto ir neišmano gaisrinės saugos reikalavimų. Į juos atsižvelgiama tik tokiais atvejais, jei interjeras yra tęstinis statinį projektavusio architekto arba tinkamų žinių ir išsilavinimą turinčio specialisto darbas, taip pat to griežtai reikalaujant pastatą prižiūrintiems asmenims. Tada ir susiduriama su daugybe klausimų, daug ko tenka atsisakyti, pavyzdžiui, standartinių medinių grindų, populiarių vertikalių sodų iš dirbtinių augalų arba stipriai apriboti jų kiekį vadovaujantis reikalavimais. Daugeliu kitų apdailos atvejų galima naudoti tik specialiai apdirbtą medieną.

Anot M. Leknicko, daugelyje visuomeninio pastato erdvių, pavyzdžiui, mažose, kuriose telpa iki 15 žmonių, galima naudoti įvairias medžiagas, tačiau itin populiariose atviro tipo erdvėse medžiagų apribojimai labai išauga. Į reikalavimą naudoti tinkamas medžiagas reikia

Antakalnio medicinos ir sveikatingumo centre grindų dangai vietoj parketo parinkta vinilinė danga, imituojanti medines grindis.

atsižvelgti netgi parenkant baldus, pavyzdžiui, sienines spintas. Architektas sako, kad čia tenka susidurti su begale interpretacijų, mat taisyklės, kas yra baldas, o kas ne, nėra iki galo aiškios.

Baldui esą galima naudoti įvairiausias medžiagas, tačiau stacionariam daiktui jau yra taikytini tam tikri reikalavimai. O juk didžioji dalis baldų yra pritvirtintų, taigi, kyla klausimas, kaip tai išspręsti.

M. Leknickas atkreipia dėmesį ir į Lietuvoje egzistuojantį medžiagų stygių. Net jei tinkamų medžiagų ir atsiranda, jos neatitinka darniojo standarto EN 13501-1. Architektas pabrėžia, kad iki šiol Lietuvoje stinga interjero medžiagų, gaminių, kurie atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus ir kurių bandymai būtų atlikti pagal darnųjį standartą. Taigi, nors specialistai ir supranta, kad gaminys tiks, nutikus kažkokiam įvykiui, tinkamo sertifikato pateikti negalėtų. Todėl labai daug medžiagų atkrenta. Be to, dėl susiaurėjusio medžiagų pasirinkimo ir specialiai kurtų gaminių kaštai gerokai išauga.

Architektas pamini ir interjero kūrėjų darbą apsunkinančius elementus, susijusius su gaisrine sauga. Pavyzdžiui, vienas svarbiausių gaisrinės saugos reikalavimų, kad gaisriniai čiaupai nebūtų uždengti. Tačiau gaisriniu požiūriu čiaupai būna labai patogiose vietose, kurios, deja, taip pat svarbiausios interjere. Prireikia gerokai pamąstyti, kaip tą geriau išspręsti. Gerokai interjerus gadina ir gaisrinių skyrių įrengimas. Tenka sukurti uždaras pertvaras, neleidžiančias patekti dūmams, dažnai įtaisyti papildomas duris.

75

AMTICO SIGNATURE LVT danga.

Aukščiausios kokybės vinilinių dizaino grindų kolekcija.

Visuomeniniam sektoriui skirtos vinilinės sienų dangos VESCOM.

priešgaisrinius Bfls1 reikalavimus, saugo žmogaus sveikatą ir aplinką nuo gaisro rizikos, todėl yra itin tinkamos gausiai žmonių lankomiems visuomeniniams pastatams, kur gaisrinės saugos reikalavimai griežtai reglamentuoti.

Dar vienas sprendimas, kurį gali rinktis interjero architektai, ribojami gaisrinę saugą reglamentuojančių reikalavimų, yra AMTICO CARPET kolekcija – aukštos kokybės kiliminės plytelės, skirtos visuomeniniam ir privačiam sektoriui.

Saugumui – šimtaprocentinis sprendimas Ieškant grindų dangų visuomeniniams pastatams, interjero architektams neretai tenka rinktis tarp estetinių interjero ir griežtų gaisrinės saugos reikalavimų. Ilgalaikis, šiuolaikiškas, sykiu griežčiausius visuomeninėms patalpos keliamus gaisrinės saugos reikalavimus atitinkantis pasirinkimas – AMTICO LVT vinilinės dizaino grindys. „Amtico International“ privatiems ir verslo

AMTICO LVT vinilinės dizaino grindys pateisina šiuolaikinio vartotojo lūkesčius ir pasižymi ne tik puikiomis eksploatacinėmis savybėmis, bet ir nepriekaištingu dizainu. Taigi, pasirinkus šias vinilines dangas, visų pirma, užtikrinamas saugumas: šios grindų dangos nepalaiko degimo, neskatina ugnies plitimo ir neišskiria kenksmingų medžiagų.

klientams daugiau nei 50 metų siūlo aukščiausios kokybės grindų dangas, jungiančias inovatyvius techninius ir estetinius sprendimus.

Visų AMTICO LVT vinilinių dizaino grindų dangos sertifikuotos pagal EN 13501-1 standartą ir atitinka atsparumo ugniai bei dūmų emisijos

76 2019 balandis

AMTICO CARPET atitinka EN 13501-1 standartą, aukščiausius atsparumo ugniai ir dūmų emisijos priešgaisrinius Cfls1 bei Bfls1, priklausomai pagal pasirinktas kolekcijas.

Visuomeniniam sektoriui skirtos vinilinės sienų dangos VESCOM. Tai inovatyvaus dizaino, pagal naujausias tendencijas sukurti paviršiai, susidedantys iš vinilo sluoksnio (300–850 g/ kv. m) ir medvilnės pagrindo. Dėl šios struktūros vinilinės sienų dangos VESCOM atitinka Bfl-s1, s2 ugnies plitimo bei dūmų emisijos klasę, todėl gali būti naudojamos visuomeniname sektoriuje: viešbučių koridoriuose, kambariuose, biurų, ligoninių, mokyklų patalpų apdailai.

Gamintojas VESCOM siūlo ir užuolaidinius bei baldinius audinius, daugelis kurių, skirtų visuomeninam sektoriui, gaminami iš ugnį atstumiančio poliesterio. Šios ypatybės itin reikšmingos įrengiant viešbučių kambarius. Didesnė dalis užuolaidinių audinių turi IMO sertifikatus, kuriems keliami aukščiausi priešgaisriniai reikalavimai. Nepriklausomai, ar tai viešbučio vestibiulio erdvė, konferencijos salė, pasitarimų kambarys, ar biuro aplinka, jie puikiai derės dėl savo perregimumo ir lengvumo, sykiu bus funkciškai naudingi dėl akustinių savybių. Dėl audinių struktūros lengvumo jie labiau jungs, nei atskirs erdves. Sienų dangos ir tinkamai parinkti VESCOM baldiniai ir užuolaidiniai audiniai padeda pasiekti puikius ilgalaikius akustinius ir estetinius rezultatus.

Atstovas Lietuvoje: UAB „Interjero linija“ Jonavos g. 254, LT-44132 Kaunas El. p. interjero-linija@interjero-linija.lt www.interjero-linija.lt

????????????

technologijos

Architektūrinės akustikos galia

Kristina BUIDOVAITĖ

Koncertų salės, jose įdiegus modernias elektroakustines sistemas, duris atveria įvairių muzikos žanrų atlikėjams. Visgi specialistai nėra tikri, ar jos išties gali pasigirti kokybiška akustika, mat nei akustiniai rodikliai, nei akustiniai matavimai nėra reglamentuojami.

Architektūrinė akustika – be aiškių taisyklių asak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Termoizoliacinių ir medžiagų ir akustikos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Aleksandro Jagniatinskio, kino ar koncertų salės akustinė kokybė yra architektūrinės akustikos objektas.

Kalbant apie gyvenamosios paskirties patalpų akustiką, anot A. Jagniatinskio, įgyvendinę pastatų garso klasifikavimo sistemos reikalavimus ir jų atitikties kontrolės mechanizmą, esame viena pažangiausių valstybių Europoje. Tuo tarpu architektūrinė akustika bent kol kas – podukros vietoje.

Pastatams, kuriems taikomi apsaugos nuo triukšmo rodikliai, mūsų šalyje daugiau nei dešimtmetį sėkmingai taikoma akustinio klasifikavimo sistema. Tačiau pagrindinė problema, mokslininko žodžiais tariant, yra ta, kad patalpos ir salės, kurioms taikomi architektūrinės akustikos rodikliai, Lietuvoje yra vis dar nereglamentuojama sritis. Taigi, akustiniai rodikliai, numatyti projektavimo etape, lieka nepaviešinti, ir kokie pasiekti koncertų, kino salėse, kaip buvo vykdomi kontroliniai akustiniai matavimai, ar tą atliko kompetentingos laboratorijos, akredituo-

P

tos pagal šios srities standartus, atsakyti būtų sudėtinga.

Objektams, kuriems reikšmingi ir yra rengiami architektūrinės akustikos projektai, pašneko-

vo manymu, remiamasi tik užsienio šalių reikalavimais ir standartais.

Pašnekovas pasigenda ir subjektyvios nuomonės įvertinimo, pavyzdžiui, tų, kurie dainuoja ar vaidina koncertų salėse. „Šnekant apie architektūrinės akustikos sprendimus, daug galimybių atsiranda dėl garso technikos suskaitmeninimo. Specialistai, panaudoję elektronikos prietaisus, geba kompensuoti kai kuriuos natūralios akustikos trūkumus. Nors iš tiesų pirmasis etapas turėtų būti salės akustinių rodiklių sutvarkymas be elektronikos. Yra optimali salės konfigūracija, tūrio, formos, proporcijos uždaviniai, kiti garso sklidimo veiksniai. Garsas turi vienodu intensyvumu patekti į visas salės vietas. Prastos salės akustikos požymis pastebimas

specialiosios akustinės medžiagos: jų panaudojimas turi būti optimizuotas, labai svarbu žinoti ir tikrinti jų savybes. Kai salė įrengta, akustikos kokybę, atsižvelgus į aidėjimo trukmę, galima įvertinti. Su aidėjimo trukme, anot pašnekovo, nesant įteisintų reikalavimų, nėra paprasta, būtina vertinti dažnines charakteristikas, skirtingų patalpos zonų aidėjimo trukmę.

Pašnekovas pateikė pavyzdį, kai akustikos specialistai iš Suomijos surašė reikalavimus, kurių neįmanoma įgyvendinti. „Kai paklausiau, kaip tie reikalavimai bus įgyvendinti, atsakė, kad jų įgyvendinti nereikia, nes jie yra siektini, o ne privalomi. Projektiniai reikalavimai buvo be galo griežti, faktiniai, buvo teigiama, nors bus prastesni, bet rezultatas bus geras“, – reziumavo paš-

tuomet, kai klausymosi kokybė priklauso nuo klausytojo vietos salėje. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo sprendžiama tokia problema. Paaiškėjo, kad trūko patalpų aukščio, reikia garso atspindžiui įtakos darančių paviršių.

Panaši situacija ir Vilniaus kongresų rūmuose“, – komentavo VGTU mokslininkas.

nekovas.

Salėms, kuriose bus organizuojamos konferencijos ar koncertai, keliami skirtingi reikalavimai. VGTU mokslininkai, kone vieninteliai Baltijos šalyse, pagal standartus gali išmatuoti akustinių medžiagų ir konstrukcijų garsą sugeriančias savybes. Nors šie matavimai gana brangūs, jie reikalingi. Pavyzdžiui, kad salės aidėjimo trukmės vertės nepriklausytų nuo žiūrovų skaičiaus, visų kėdžių koncertų salėse garso sugertis turi būti žinoma.

Reikalavimų apšvietimui, anot pašnekovo, taip pat nėra. Šiuo metu vyksta apšvietimo technologijų revoliucija, taigi, dominuoja šviesos diodų apšvietimas, reikalaujantis šviesos temperatūros, intensyvumo kontrolės, o gamintojai tuos rodiklius žino ir įgyvendina.

Ne tik standartiniai sprendimai Klasikiniai architektūrinės akustikos rodiklių valdymo sprendimai – ant sienų naudoti garsą sugeriančias medžiagas ir garso atspindžių sklaidytuvus, kurie užtikrina, kad garsas nebus sufokusuotas į vieną vietą.

Jei patalpos geometrija neleidžia užtikrinti itin kokybiškos akustikos, tuomet naudojamos

77

Užs.

Kokybiškas garsas ir vaizdas – siekiantiems daugiau Įgarsinimo, vaizdo ir apšvietimo projektus rengianti ir įgyvendinanti įmonė „Muzikos ekspresas“ per pastaruosius metus jų, susijusių su koncertų, kino salių ir kultūros namų įrengimu, įvykdė kone 700. 25 metus kaupta praktika, anot įmonės komercijos direktoriaus Aurelijaus Pikūno, rodo, kad, įgyvendinant tokius projektus, svarbiausia išsigryninti poreikius ir surasti tinkamiausią sprendimą.

78 2019 balandis

M. K. Čiurlionio menų mokyklos teatro salė.

„Kad mūsų įmonė galėtų atstovauti šiam prekės ženklui ir klientams pasiūlyti kokybiškų kino garso sprendimų, kiekvienas specialistas privalo išklausyti mokymus ir išlaikyti profesionalumą patvirtinantį egzaminą“, – sakė pašnekovas ir užsiminė, kad įmonė gali pasigirti ne vienu tokiu savo srities žinovu.

Specialisto teigimu, „Dolby“ standartą atitinkančias kino sales „Muzikos ekspreso“ darbuotojai yra įdiegę tokiose šalyse kaip Rusija, Ukraina, Baltarusija, Latvija ir Lietuva.

Pasak įmonės komercijos direktoriaus, kokybiškam kinui itin svarbus tiek garsas, tiek vaizdas, o tam didelę įtaką daro tinkamos salės proporcijos. Tai reiškia, kad salė, kurioje planuojama rodyti filmus, turi būti tinkamo ilgio ir aukščio. „Esant neproporcingiems salės parame trams, garsas gali pasiskirstyti netolygiai. Žiūrovams salės priekyje garsas gali būti per didelis, o kino salės gale jo gali trūkti“, – apie dažnas užsakovų klaidas pasakojo A. Pikūnas ir pridūrė, kad ne mažiau kritinių klaidų pasitaiko ir kalbant apie kino teatro vaizdą. „Kai salė nėra projektuojama iš naujo, o užsakovai bando pritaikyti jau esamą salę kinui, jie dažniausiai neįvertina patalpos aukščio, ribojančio ekrano dydį, salės ilgio, lemiančio žiūrovų vietų skaičių ir išdėstymą, salės pločio, turinčio įtakos 3D filmų rodymui“, – pabrėžė specialistas.

Kino vaizdo įrangai kino teatruose įdiegti taip pat reikalingi aukščiausio lygio kokybę garantuojantys sertifikatai, kurie gaunami atlikus praktines ir teorines užduotis. „Muzikos ekspreso“ specialistai yra mokomi montuoti, konfigūruoti ir prižiūrėti kino projektorius. „Kadangi kino projektorius dirbti be užsakovų specialistų negali, prireikus juos apmokome, o kilus sutrikimų, bėdas padedame išspręsti ir nuotoliniu būdu“, – teigė A. Pikūnas.

Pataria apsispręsti Profesionaliai salei – sertifikuoti specialistai alių akustika ir įgarsinimas, kino įrangos diegimas ir sceninis apšvietimas – tokių darbų imasi Vilniuje įsikūrusios įmonės „Muzikos ekspresas“ specialistai.

Kaip pasakojo A. Pikūnas, vykdydama kino projektus, bendrovė dirba išskirtinai su visame pasaulyje lyderiaujančia gamintojo „Dolby“ gar-

S

so apdorojimo įranga, o projektuodama sales, remiasi aukščiausio lygio kompanijos rekomendacijomis ir sukurtais standartais.

Specialistas aiškino, kad dažnas užsakovų pageidavimas – tose pačiose patalpose organizuoti tiek koncertus, tiek kino filmų peržiūras. „Kino salėje turi dominuoti vaizdas, o koncertų ar teatro – spektaklis. Pritaikant salę ir tam, ir tam, ieškoma kompromisų dėl akustinių sistemų išdėstymo, taigi, galiausiai salė nėra pritaikyta nei kokybiškam kinui, nei koncertui ar tea trui“, – apgailestavo pašnekovas ir aiškino, kad tokių užsakovų, kurie vienoje erdvėje nori suderinti ypač daug funkcijų, netrūksta.

Skirtingų veiklų salėms yra keliami ir skirtingi reikalavimai. „Svarbu pridurti, kad sėkmingai kino salės veiklai reikšmingas pastovumas, taip pat

kad kino seanso laikas nesidubliuotų su repeticijomis ir koncertais, kas, tikėtina, trukdytų tinkamai vykdyti abi veiklas vienu metu“, – sakė A. Pikūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad užsakovams vienu šūviu pavyks nušauti du zuikius, įprastai taip nebūna. „Paprastai žiūrovai tokiu turiniu patenkinti nelieka, o tada jau nukenčia lankomumas.

Vienos pagrindinių priežasčių – universalioje salėje žiūrovai mato silpnus kino efektus, o teatro spektakliai lieka iki galo nesurepetuoti dėl vis persidengiančių laikų“, – teigė specialistas. Štai Anykščiai turi dvi atskiras sales – koncertų ir kino teatro. Tai miestui padeda išlaikyti kokybišką turinį abiem auditorijoms.

A. Pikūnas pabrėžė ir tai, kad užsienio šalyse aiškiai atskirtos kino, teatro ir koncertų salės.

Skirtingų funkcijų sumaišymas, jo teigimu, pateisinamas tik tada, jei salėje su įrengtu ekranu būtų rodomi pristatomieji filmai įmonės darbuotojams ar multimedija. Bet kad kino salė būtų išvien su koncertų – itin retas atvejis.

Tokių sprendimų nepalaiko ir kino filmų platintojai, kurie tiesiog neleidžia transliuoti filmų, jei salė įrengta nekokybiškai.

Kino rinkoje – naujovės Kalbėdamas apie kino technologijų ateitį, speci alistas spėjo, kad šiandien vis labiau populiarėjantys ir vis labiau prieinami lazeriniai projektoriai pakeis dabar įprastus lempinius ir karaliaus visoje rinkoje. Lyginant šiuodu gaminius, skiriasi jų šviesos šaltinių tarnavimo laikas. Lazeris gali šviesti nuo 20 tūkst. val., o lempos, priklausomai nuo projektoriaus galingumo, nuo 500 val.

Pašnekovo teigimu, kol kas lazerinius projektorius sau gali leisti tik didžiausi ir turtingiausi, didelius ekranus turintys kino tinklai. „Norint įsigyti lazerinius projektorius reikia didesnės pradinės investicijos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, įvertinant lempų keitimo sąnaudas, tokius projektorius naudoti labiau apsimoka tiek finansiškai, tiek kokybės prasme, nes yra išlaikomas tolygesnis ekrano apšvietimo intensyvumas“, – sakė įmonės komercijos direktorius.

Pasak jo, lazeriniai projektoriai – neišvengiama ateitis, nes jau nuo 2020-ųjų gerokai sulėtės tiek halogeninių, tiek ksenoninių lempų gamyba.

Dar viena naujovė kine, anot A. Pikūno, garso formatas iš paprasto DOLBY 5.1 ar 7.1 plečiasi į įspūdingą erdvinę garso sistemą „DOLBY Atmos“, kurioje garsas „juda“ pagal vaizdo objektus ir kurioje kanalų skaičius gali siekti ir 64.

Ypač aukštos rezoliucijos LED ekranai šiandien po truputį virsta realybe ir kine, kai vietoj

79

Kino salėje turi dominuoti vaizdas, o koncertų ar teatro – spektaklis. Pritaikant salę ir tam, ir tam, ieškoma kompromisų dėl akustinių sistemų išdėstymo, taigi, galiausiai salė nėra pritaikyta nei kokybiškam kinui, nei koncertui ar teatrui. įprasto projekcinio ekrano sumontuojamas ypač aukštos raiškos LED ekranas. Ši technologija leidžia išgauti didelį vaizdo kontrastą, ryškias spalvas, taip pat kine nereikia aparatinės patalpos arba izoliuoti didelio ir triukšmingo projektoriaus. „Tada vaizdas kine yra toks, kokį esame įpratę matyti per televizorių“, – lygino specialistas.

Tiesa, ši technologija kol kas susiduria su sunkumais, kurie yra susiję su užekraninių kolonėlių problema, kadangi LED ekranas nėra pralaidus garsui.

Skeptikai teigia, kad projektorių, palyginti su šiais ekranais, atspindėtas vaizdas yra daug malonesnis ir švelnesnis akiai.

Gerai akustikai reikalingi apskaičiavimai Kokybiškas įgarsinimas negalimas ir be tinkamos salės akustikos. Bendrovė „Muzikos ekspresas“ akustinius skaičiavimus programine įranga „EASE“ jau atliko Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos arenose. Tiesa, pašnekovas apgailestavo, kad ne visi skaičiavimai buvo realiai įgyvendinti.

Akustika, pasak specialisto, įvairių akustinių medžiagų visuma – absorbciniai, difuziniai paviršiai. Anot jo, kai kurie specialistai renkasi len gviausią kelią – absorbuoti visą garsą, bet toks sprendimas reiškia, kad koncertą įgarsinti prireiks labai daug aparatūros vien dėl to, jog garsas pernelyg absorbuotas.

Specialisto žodžiais, kartais kai kurie architektai tarp akustikos ir garso izoliacijos netyčia padeda lygybės ženklą. Taigi, reglamentuojamas patalpos akustinis komfortas, bet ne tai, kaip žmogus jausis patalpoje: nei reverberacijos laikas, nei kalbos raiškumas.

Kaip vieną gerųjų akustikos pavyzdžių „Muzikos ekspreso“ atstovas minėjo M. K. Čiurlionio menų mokyklos koncertų salę. Šis pavyzdys išskirtinis tuo, kad salėje ir ant scenos yra skirtinga akustika ir reverberacijos laikas, todėl klasikinės muzikos orkestras ant scenos girdi natūralų garsą, o salėje nėra aido. „Yra ir kitokių pavyzdžių, kai teatre antroje ar trečioje eilėje nuo scenos nesigirdi garso. Teatro

80 2019 balandis

scena pavirsta savotišku akustiniu maišu. Iš situacijos galima išsisukti sceną įgarsinus su mikrofonais, tačiau teatrui toks variantas – kompromisinis“, – sakė A. Pikūnas.

Tinkamas skambesys koncertų salėje įprastai suderinamas programine įranga, bet visa tai palengvina ir sprendžia tinkama akustika. Juolab kad mechaninės priemonės daug geriau nei elektroninės. „Elektronika turi daug niuansų: fazių pasukimai, vėlavimai, garso dinamikos praradimas, sukuriamas gana plokščias garsas. Kartais geriau dvigubai investuoti į mechanines priemones, kurių dabar labai daug ir visai įdomių.

Pavyzdžiui, pasitelkus specialius absorbtorius ir difuzorius, aidų angarą galima paversti tinkamu roko koncertui. Jam reikalinga kuo mažesnė aidėjimo trukmė, nes naudojama daug ap aratūros.

Orkestrui, kur nėra aparatūros, tik natūralūs garso šaltiniai, reikalinga 2/3 ilgesnė aidėjimo tru kmė, kad sklistų balsas ir garsas. Kad ta pati salė tiktų abiem žanrams, praktiškai, neįmanoma“, – komentavo A. Pikūnas.

„Muzikos ekspreso“ komanda prisidėjo ir prie Klaipėdos muzikinio teatro salės akustikos projektavimo. Kaip paaiškino specialistas, vienas įmonei iškeltų uždavinių buvo, kad ne mažiau kaip 80 proc. salėje girdimo garso būtų natūralus, o likęs 20 proc. sustiprintas koncertams ar spektakliams.

Pagrindinis absorbtorius, anot pašnekovo, – žmogus. Kėdės, apmušalais apdailintos sienos absorbuoja aukštus dažnius, tačiau žmogus, būdamas salėje, pakeičia daug veiksnių, tokių kaip patalpos temperatūra, drėgmė, aplinkos triukšmas.

Garso sugerčiai naudojamos gana tradicinės medžiagos, bet garso atspindėjimas, pasak A. Pikūno, atskiras mokslas. Reikia nemažai padirbėti skaičiuojant, koks paviršius ir kaip nukreips garsą. Užsienyje tokie projektai kainuoja dešimtis arba šimtus tūkstančių eurų.

Akustinę ir garso izoliacinę apdailą bei įgarsinimo ir apšvietimo sistemą „Muzikos ekspresas“ įrengė klube „Helios“. Taip pat parengė klubo „Pacha“ akustinį ir garso izoliacinį projektą, prižiūrėjo jo įgyvendinimą.

Pavyksta ne visuomet Elektroakustinė aplinkos keitimo sistema, anot pašnekovo, labai madinga tema.

Naujai planuojamos statyti Nacionalinės koncertų salės galimybių studijoje buvo nagrinėjamas tokios sistemos būtinumas. Tačiau, A. Pikūno teigimu, yra keletas „bet“. „Lietuvoje yra dvi salės, kuriose sumontuoti skirtingų gamintojų produktai, abi jos – pajūryje. Meno kūrėjų nuomone, abu projektai nėra

„Falcon Club Cinema Boutique“ salė Minske, judantys D-Box krėslai.

pavykę 100 proc., nes teatre, išjungus sistemą, balso nuo scenos žiūrovai nebegirdi jau 2–3 eilėje. Palangos koncertų salė dėl nepakankamos pasyviosios akustikos neteko teisės rengti pučiamųjų orkestrų olimpiados“, – pasakojo specialistas.

Pasak jo, minėtai elektroakustinei sistemai reikalingas labai didelis absorbuojančiųjų medžiagų kiekis, naikinantis natūraliam skambesiui reikalingą reverberaciją. Kitu atveju, bandant suderinti sudėtingą elektroninę sistemą ir natūralų skambesį, reikia labai detalaus akustinio projekto, sugeriančių ir išsklaidančių paviršių paskirstymo, derinant su elektroakustika.

„Falcon Club Cinema Boutique“ salė su „Dolby Atmos“ garso sistema.

„Muzikos ekspreso“ komanda yra įrengusi ir įrašų studijų Vilniuje, Kazachstane, Rygoje. Šioms keliami itin specifiniai, sunkiai įgyvendinami reikalavimai akustinei ir garso izoliacijai.

Norėdama gauti „Dolby“ sertifikatą profesionaliai įgarsinti filmą, studija turi atitikti tūrio, garso izoliacijos, aidėjimo laiko reikalavimus, taip pat negali būti įrengta arčiau nei 100 m atstumu iki gatvės.

„Tuomet tokia įranga dar tik skynėsi kelią į rinką, buvo griozdiška ir sudėtingai valdoma, tačiau specialistams pavyko ją pusmečiui „įdarbinti“ automatiniu režimu valdant garso, vaizdo ir šviesos įrangą.

Tai reiškia, kad garso, vaizdo ir apšvietimo sistemos dirbdavo be žmogaus įsikišimo, o gedimo atveju siųsdavo pranešimą elektroniniu paštu“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, jau nuo įmonės įkūrimo kompanija dirbdama taiko naujausias technologijas, o į visas sistemas žiūri ne atskirai, o kaip į bendrą jų visumą.

Dar vienas intriguojantis „Muzikos ekspreso“ projektas – prieš 19 m. Hanoveryje, Vokietijoje, vykusios pasaulinės parodos „EXPO 2000“ metu Lietuvos paviljone įdiegta skaitmeninė įranga.

„Kreipiame daug dėmesio ne tik į projekto įgyvendinimą, bet ir į įrangos ilgaamžiškumą, jos priežiūros efektyvumą po įdiegimo darbų“, – apibendrino pašnekovas.

Projektas, įstrigęs atmintyje

81

Ugniai atsparumas R240