SA.lt (Statyba ir architektūra) | 2023 gegužė

SAvi namai

PRIVAČIOS ERDVĖS

IŠPILDYMAS:

TVOROS IR TERASOS

ĮSIRENGIMAS

objektas

JONAS – TVARUS IR

A++ ENERGIJA, APŠVIETIMAS

IR AKUSTIKA:

KOKIE MITAI VIS

DAR VYRAUJA

APIE A++ KLASĖS NAMUS

SAUGUS PRIEGLOBSTIS

NE TIK ŽMONĖMS, BET IR KREGŽDĖMS

objektas

NAUJAMIESTIS BUNDA:

TECHNOLOGIJŲ

MIESTELIO „CYBER CITY“

STATYBOS ARTĖJA

Į PABAIGĄ

Svajojate apie atostogas šiltuose kraštuose? O gal norėtumėte jomis mėgautis kasdien savo namuose? Tai įmanoma!

Kokybiški „Reynaers Aluminium“ panoraminiai langai panaikina ribą tarp eksterjero ir interjero.

Estetika, grakštumas, solidumas, komfortas, ramybė – viskas viename. Atostogų dvelksmas kasdien!

Juk kas gali būti įspūdingiau nei unikalus kraštovaizdis per Jūsų langus! Įsivaizduokite jausmą, kai vakarieniaujate prie stalo svetainėje, o jaučiatės taip, lyg būtumėte gamtoje. Vasaros rytais geriate kavą terasoje, šiltas vėjas kutena kojas, paukščių garsai džiugina ausis. Tobula dienos pradžia.

Belgų kompanijos „Reynaers Aluminium“ komanda Lietuvoje preciziškai išpildys Jūsų lūkesčius ir architektų idėjas: padės suprojektuoti, pagamins ir sumontuos langus.

„Reynaers Aluminium“ suteikia visoms aliuminio sistemoms išskirtinę – net 10 metų garantiją!

SA.lt – statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“

Verslo centras „Kamanė“, Vilnius LT-12142

Tel. +370 610 39 642, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Julija Novikova

Tekstų autoriai: Aušra Nyman, Lina Svaldenienė, Julija Novikova, Lukas Tamulynas, Magdalena Beliavska, Gabrielė Šarkauskienė ir Antanas Šarkauskas, Elena Staškutė

Portalo SA.lt redaktorius Rolandas Kažimėkas Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė

Dizainas Edita Namajūnienė

Reklamos skyrius: Liuda Michalkevičienė

Tel. +370 610 39 642

Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys.

© Statyba ir architektūra

ISSN 2538-8797

Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino UAB „Standart Impressa“

Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.

Mūsų viršelyje: daugiafunkcės paskirties pastatas JONAS

Olandijoje (nuotr. Sebastian van Damme) ir „Cyber City“ Vilniuje (nuotr. Mona Avik)

@StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

objektas

2 Jonas – tvarus ir saugus prieglobstis ne tik žmonėms, bet ir kregždėms

A++

14 Energija, apšvietimas ir akustika: kokie mitai vis dar vyrauja apie A++ klasės namus

objektas

20 Naujamiestis bunda: technologijų miestelio „Cyber City" statybos artėja į pabaigą

renovacija

28 Kaip palydėti gyventojus į renovaciją?

SAvi namai

36 Privačios erdvės išpildymas: tvoros ir terasos įsirengimas

interjeras

52 Barselonos penthauze komfortą kuria harmoninga eklektika

SA ArchBook

62 „ Archbook“ konkurso mėnesio laureatai: kaip eilinė pastato rekonstrukcija virto unikaliais sprendimais

contech

68 Inžinieriaus karjera – viso gyvenimo dėlionė

vie šosios erdvės

74 Miesto planavimo klaidos ir sprendimai: „Greitų receptų nėra“

asmenybė

78 Planuoti nenuspėjamą: pokalbis su architektūros fotografu Andriumi Gudeliu

AKVA

88 Gyvosios tvarios architektūros laboratorijos Šveicarijoje

SĄMATOS

NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

UAB SISTELA Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius

tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt

JONAS –

TVARUS IR SAUGUS PRIEGLOBSTIS NE TIK ŽMONĖMS, BET IR KREGŽDĖMS

Elena STAŠKUTĖ, „Orange architects“

Objektas: daugiafunkcės paskirties pastatas JONAS

Vieta: IJburg, Amsterdamas, Nyderlandai

Architektai: Patrick Meijers, Jeroen Schipper, Paul Kierkels, Elena Staškutė, Gloria Caiti, Eric Eisma, Kristina Jasutienė, Casper van Leeuwen, Manuel Magnaguagno, Misa Marinovik, Niek van der Putten, Erika Ruiz, Marco Stecca, Florentine van der Vaart – „Orange Architects“

Užsakovas: „Amvest“

Projektavimas: 2017 m.

Realizacija: 2022 m.

Objekto plotas: 29 950 m2

Kraštovaizdžio architektas: „Felixx landscape architects“

Konsultantai: ABT, „Site urban development“, „Floor Ziegler“

Rangovas: „Ballast Nedam West“

Apdovanojimai: „BREEAM 2020 Homes – design stage award“

„BREEAM 2020 Regional award – Western Europe“

„Eurasian Prize 2020 – Architecture“ | Winner

„Amsterdamse Architectuurprijs 2023“ | Nominated

„BNA ‘Best Building of the Year’ 2023“ | Winner

Fotografija: Sebastian van Damme

Jonas, Amsterdamas

JONAS – „Orange Architects“ komandos suprojektuotas daugiafunkcės paskirties pastatas Amsterdame, IJburgo rajone. Pastatas ypatingas dėl savo novatoriškos koncepcijos, išskirtinių erdvių ir tvarumo – turi aukščiausią tvarumo sertifikatą „BREEAM Outstanding“. Projektu JONAS siekiama sustiprinti socialinę jungtį, kuriant tvarų ir jaukų gyvenvietės branduolį dar gana naujame miesto rajone. Projektą sudaro 273 gyvenamosios paskirties butai, iš kurių didžioji dalis – 190 yra vidutine rinkos kaina nuomojamos studijos.

Viskas projekte JONAS skirta socialiniam bendravimui ir aktyvumui skatinti, kad pastatas taptų veiklos centru ir veiktų kaip kaimynijos katalizatorius. Be techninio tvarumo, JONAS demonstruoja, jog žalia, sveika aplinka ir socialinis tvarumas yra svarbūs principai, turintys bene didžiausią reikšmę pastato ir jo aplinkos sėkmei. Tarsi perlų vėrinį į vieną sujungus įvairias kolektyvines erdves, pastate sukuriama patraukli gyvenamoji aplinka, prieinama ne tik pastato gyventojams, bet ir IJburgo bendruomenei.

Nuotr. Sebastian van Damme

Viskas projekte JONAS

skirta socialiniam bendravimui ir aktyvumui skatinti, kad pastatas taptų veiklos centru ir veiktų kaip kaimynijos katalizatorius.

Atspindintis vietos dvasią

Projekto pavadinimas JONAS kilo iš biblinės istorijos apie Joną ir banginį, simbolizuojančios nuotykius ir kartu komfortą, tarsi prieglobstį didelio kūno viduje. Tai monumentalus pastatas su šilta širdimi. Dėl savo specialios programos, ypatingos vietos, pailgos formos sklype projektas kiek išsiskiria iš kitų IJburge esančių pastatų, tačiau atliepia ir vietai būdingas temas: vandenį, krantinę ir laivų statybos amatą. JONAS ne tik įsilieja į kontekstą, bet sykiu dar labiau išryškina ir pabrėžia vietos dvasią.

Kartu su aplinka pastatas formuoja tartum gyvą kraštovaizdį (angl. Living landscape). Pastato priekyje esančią aikštelę apibrėžia medinis paviljonas. Iš gatvės pusės jis tarnauja kaip įvažiavimas į požeminę automobilių aikštelę. Iš aikštelės pusės laiptuota paviljono dalis veikia kaip trimatė žaidimų aikštelė ir tribūna įvairioms veikloms, pavyzdžiui, lauko renginiams ar filmų peržiūrai. Viešąją erdvę supantys augalai ir medžiai kuria jaukią atmosferą, kviečia pabūti, o šalia esanti krantinė –pasidžiaugti miesto paplūdimiu.

Projekto pavadinimas JONAS kilo iš biblinės istorijos apie Joną ir banginį, simbolizuojančios nuotykius ir kartu komfortą,  tarsi prieglobstį didelio kūno viduje.

PAPLŪDIMYS

BUTAI

KALNŲ TAKELIS

MIŠKAS

KANJONAS

PASAŽAS

SVETAINĖ

AIKŠTĖ

UOLA

LIETAUS BASEINAS

DVIRAČIŲ SAUGYKLA

AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖ

Erdvinė pastato koncepcija pagrįsta tradicinių medinių laivų konstravimo būdu

Pastato fasado langų angų proporcijos ir jų įvairovė sukuria bangavimo įspūdį. Trimatis, iš anksto patinuoto cinko fasadas vizualiai neliečia žemės, dėl to pagrindinis pastato tūris atrodo kiek pakilęs. Pastato geometrija ne stačiakampė, o rombo formos. Šie dizaino sprendimai daro JONĄ kartu ir pažįstamą, ir svetimą, skulptūrišką, bet racionalų, atpažįstamą, bet novatorišką.

Didžiausias netikėtumas laukia JONO viduje. Jis svetingas, jaukus ir įspūdingas, reprezentuojantis šiuolaikišką ir tvarų bendruomenės gyvenimą. Pastato interjeras netikėtas ir kiek siurrealistinis. Erdvinė JONO koncepcija pagrįsta tradicinių medinių laivų konstravimo būdu: skeleto, sudaryto iš eilės santvarų, kurios ir sudaro pagrindinę struktūrą. Toks pastato konstrukcinis sprendimas leidžia atsirasti didelėms erdvėms ir angoms tūrio centre, kai tuo tarpu reikiama gyvenamoji programa projektuojama tūrio kraštuose.

Pastato aplinkos sprendimais siekiama išsaugoti ekosistemą

Kraštovaizdžio dizainas glaudžiai susijęs su ekosistema, skirtas vietovės ekologinei įvairovei stiprinti. Vienas to pavyzdžių – pakrantės apsodinimas vietine upės augmenija. Vandenyje sukuriami midijų rifai, kurie natūraliai gerina vandens kokybę ir gausina biologinę įvairovę. Suprojektuota speciali siena kregždėms. Ši paukščių rūšis būdinga vietovei, tačiau vykę statybų darbai sutrikdė paukščių ritmą. Kregždžių siena užtikrins, kad šie paukščiai vėl suras namus kaimynijoje.

Pastato kraštovaizdžio dizainas neapsiriboja tik išore – jis prasiskverbia ir į vidaus erdves. Pėsčiųjų maršrutas driekiasi per kanjoną primenančią vidinę erdvę, jungiančią viešąją ir bendruomeninę funkcijas: svetainę, kino salę, miško terasą, kalnų takelį, stogo paplūdimį ir barą ant jo. Komercinės patalpos pastato pirmame aukšte prisideda prie bendruomeninės ir dinamiškos pastato koncepcijos, jomis siekiama

Nuotr. Sebastian van Damme

Trimatis, iš anksto patinuoto cinko fasadas vizualiai neliečia žemės, dėl to pagrindinis pastato tūris atrodo kiek pakilęs.

Pastato interjeras netikėtas ir kiek siurrealistinis.

Nuotr. Sebastian van Damme

aktyvuoti ne tik krantinę bet ir pagrindinę judėjimo erdvę – kanjoną. Prie JONO koncepcijos prisideda ir gyventojų patogumą palaiko bendruomenės vadovas. Jis gali padėti užsisakyti pastate esantį svečių kambarį, bendrojo naudojimo automobilį, jogos studiją ir kt. Bendruomenės vadovas taip pat atsakingas už įvairių renginių organizavimą.

Tvarumas – svarbiausias pastato aspektas

Nulinės energijos pastate gausu techniškai tvarių sprendimų. Ant pastato stogo įrengtų saulės baterijų energija naudojama mechaniniams įrenginiams ir apšvietimo sistemoms. Prie miesto šilumos tinklų jungiasi žematemperatūrė šildymo sistema. Šalčio saugyklos naudoja netoliese esantį vandenį: paviršinio vandens šiluminę energiją. Dėl to namai gali būti ir šildomi, ir vėsinami.

Projekte siekiama mažiau naudoti medžiagų ir pakartotinai naudoti žaliavas. Medžiagų poveikis aplinkai buvo svarbus atrankos kriterijus, todėl proceso metu ne kartą svarstyta naudoti įvairias žaliavas. Statybinių medžiagų šešėlinė kaina ir anglies pėdsakas buvo nuolat stebimi ir optimizuojami. Betonas turi CSC sertifikatą, o mažiausiai ketvirtadalį granulių sudaro perdirbta

medžiaga, paimta, pavyzdžiui, iš statybinių atliekų. Didžiosios pocūgės mediena naudojama tiek viduje, tiek išorėje.

Klimato kaitos klausimai projekte sprendžiami įvairiais būdais. Pavyzdžiui, lietaus vanduo surenkamas rūsyje ir pakartotinai naudojamas viešosiose erdvėse bei komercinėse pirmo aukšto patalpose tualetams nuplauti. Ant stogo esanti paplūdimio augmenija lėtina vandens nutekėjimą. Judantis vandens sluoksnis ant stiklinio stogo virš kanjono maloniai nuteikia poilsiaujančius ant stogo esančiam paplūdimyje, o vasarą vėsina stiklą. Miško terasa su joje naujai pasodintais brandžiais medžiais suteikia pavėsį bei tampa puikia erdve apmąstymams ir tinkama vieta praleisti karštą vasaros dieną.

Nuo pat pirmųjų eskizų buvo aišku, jog tvarumas bus vienas svarbiausių projekto aspektų. Norint tai įvertinti kiekybiškai, kaip gairės naudotas BREEAM tvarumo metodas. JONO projektas gavo aukščiausią įmanomą sertifikatą – „BREEAM Oustanding“ ir tapo antruoju gyvenamuoju pastatu, turinčiu tokį sertifikatą Nyderlanduose. Dėl šios priežasties 2020 m.

JONAS taip pat laimėjo du „BREEAM“ apdovanojimus: „Homes Projects“ ir „Regional Award – Western Europe“ kategorijose.

Didžiosios pocūgės mediena naudojama tiek viduje, tiek išorėje.

A++

Jau daugiau nei dvejus metus Lietuvoje galiojantis A++ energinės klasės standartas skatina projektuojant ir statant namus rinktis tvaresnius sprendimus. Šiame straipsnyje gilinsimės, kaip namų energijos vartojimo efektyvumą veikia apšvietimas ir akustika.

Energiškai efektyvu – į ką reikia atkreipti dėmesį?

Kokiais mitais apipinta A++ klasės namų statyba?

Apšvietimo pasirinkimas A++ name Akustiką gerinančios priemonės

Skaitykite

ENERGIJA, APŠVIETIMAS IR AKUSTIKA:

KOKIE MITAI VIS DAR VYRAUJA APIE A++

KLASĖS NAMUS

Lietuva naujai statomiems gyvenamiesiems namams taiko A++ energinio naudingumo reikalavimą nuo 2021-ųjų pradžios. ES Pastatų energinio naudingumo direktyva nurodo šalims narėms optimalius minimalaus energinio naudingumo reikalavimus peržiūrėti kas penkerius metus, taigi dabartiniai reikalavimai dar galios bent 2,5 metų. Jie skatina išmaniąsias technologijas pastatuose ir aprėpia pastatą ir energiją, naudojamą šildymui, vėsinimui, buitiniam karštam vandeniui, ventiliacijai, įmontuotai apšvietimo įrangai ir kitoms techninėms pastato sistemoms.

Lina SVALDENIENĖ

Energijos vartojimo efektyvumas gyvenamuosiuose pastatuose

Energijos vartojimo efektyvumas gyvenamuosiuose namuose yra viena iš priemonių energijai taupyti. Šia pastanga sprendžiamos tiek globalios, tiek ūkio vieneto lygmens problemos. Efektyviau vartojant energiją mažinama namo CO2 emisija, taigi, daromas mažesnis poveikis klimato kaitai ir aplinkai apskritai. Tačiau taip pat mažėja būsto išlaikymo išlaidos.

„Tam, kad pastatas būtų energiškai efektyvus, taikomos tam tikros priemonės ir reikalavimai. Tačiau natūralu, kad renkantis arba planuojant ir statant būstą energinis efektyvumas yra tik vienas iš šalutinių reikalavimų. Funkcija, gyvenimo kokybė, geras mikroklimatas, gera savijauta būste eina pirmiau“, – pažymi Remigijus Simanavičius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas ir UAB „EE plius“ direktorius.

Visi R. Simanavičiaus išvardyti dalykai dera tarpusavyje: energiškai efektyviuose pastatuose keliami reikalavimai temperatūros režimui, taip energijos nuostoliai tampa mažesni ir sunaudojama mažiau elektros.

Apšvietimas ir energijos vartojimo efektyvumas

Energiškai efektyvus pastatas ne tik neviršija pagal tam tikrą metodiką apskaičiuotų šilumos nuostolių, jis ir

pačią energiją turi gaminti arba pasiekti efektyviai. A++ klasė reikalauja, kad ne mažiau kaip 50 proc. pirminės energijos (energijos, vartojamos šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui) būtų iš atsinaujinančių energijos šaltinių. „Kad namas neviršytų keliamų reikalavimų, net ir atsinaujinančią energiją reikia naudoti efektyviai.

Pavyzdžiui, elektros sąnaudos apšvietimui turi neviršyti tam tikros vertės, nes energiškai efektyviame name neturėtų būti labai daug energijos vartojančių įrenginių“, –priduria Žaliųjų pastatų tarybos prezidentas. Pasirinkti geri, kokybiški šviestuvai (tai gali būti taupiosios lempos arba LED) reikšmingai sumažina elektros sąnaudas ir teigiamai veikia energinį pastato efektyvumą. Žinoma, į namus privalo patekti ir natūralios šviesos. Langas, jei yra pietinėje, rytinėje, vakarinėje pastato pusėje, šviečiant saulei ne tik sukuria natūralų gerą apšvietimą (ko žmogui taip trūksta mūsų tamsiomis žiemomis), bet ir suteikia kelią papildomai energijai pritekėti. „Šiuo metu vis dar vyrauja mitas, kad energiškai efektyvaus pastato langai turi būti maži. Tai tikrai neatitinka tikrovės, nors natūralu, kad per langus išeina šiek tiek daugiau šilumos. Kadangi dabar langų gamybos technologija reikšmingai pažengusi į priekį, dažnu atveju su didesniais langais netgi lengviau pasiekti reikiamą energetinę klasę, nes langų charakteristikos jau geresnės už norminius reikalavimus“, – aiškina R. Simanavičius.

Nuotr. Chaunte Vaughn

Akustika ir energijos vartojimo efektyvumas

Dar vienas mitas apie energiškai efektyvius pastatus perša mintį, kad jeigu namas sandarus, tai pagal nutylėjimą ir jo akustika gera. Akustinių tyrimų centro direktorė Laura Nariūnienė aiškina, kad tai yra du labai skirtingi dalykai ir jų negalima suplakti į vieną. „Energiškai efektyvaus pastato sprendimai yra viena linija, o akustiniai sprendimai – visiškai kita. Jei naudojame medžiagas, kurios užtikrina energinį efektyvumą, tai nereiškia, kad jos bus akustiškai geros. Kai kuriais atvejais būna atvirkščiai, pavyzdžiui, polistirenas yra labai gera šilumos izoliacinė medžiaga, bet jos garso izoliacija prasta.“

Projektavimas yra pats svarbiausias etapas parenkant tiek energiškai efektyvius, tiek akustikos sprendinius, nes popieriuje viską galima pataisyti. Siekiant

gerų namo akustinių savybių, ne mažiau nei apgalvotai parinkti medžiagas svarbu atsakingai suprojektuoti pastato planą. „Jei projektavimo stadijoje energiniam efektyvumui atliekami teoriniai skaičiavimai, tai ir akustikoje reikia suskaičiuoti ir tuos sprendinius pagrįsti, o nekopijuoti iš Statybos techninio reglamento. Visi juk žino, kiek triukšmo turi atlaikyti siena, perdanga, fasadas… Bet ar projektuotojas šiuos skaičius pagrindžia parinkdamas medžiagas su atitinkama akustine varža?“ – į pasitaikančias projektavimo spragas dėmesį atkreipė Akustinių tyrimų centro vadovė.

Kaip ir energiniam efektyvumui bei apšvietimui, taip ir akustikai pastate itin svarbūs langai. Pavyzdžiui, šilumos izoliacijai svarbiau inertinės dujos tarp stiklo paketų, o akustikai – stiklo storis. „Tokie niuansai ir akustiniai sprendiniai išbrangina statybas. Bet visa tai reikia projekte apskaičiuoti ir taikyti jų nei per daug, nei per mažai – tiek, kiek numatyta teisės aktuose ir (ar) užsakovo. Žemiausia akustinė klasė yra C, B yra pagerinto akustinio komforto klasė, o A – pati geriausia. Jei pastatas yra A++ energinio naudingumo klasės, tai akustinė jo klasė nebūtinai bus pati aukščiausia“, – mitą paneigia L. Nariūnienė.

Energija, apšvietimas ir akustika

Tinkamai suprojektuotas energiškai efektyvus namas pasižymi gyvenimui komforto suteikiančiu apšvietimu ir akustika. Siekiant pagerinti natūralų apšvietimą ir sumažinti triukšmą, itin svarbūs projektuojant priimami sprendimai. Tiek natūralus, tiek dirbtinis apšvietimas koreliuoja su energinio efektyvumo klasėmis, o reikiama akustinė klasė pasiekiama projektavimo sprendimais, kurie nebūtinai sutampa su sprendimais siekiant energiškai efektyvaus namo.

Energiškai efektyvaus pastato sprendimai yra viena linija, o akustiniai sprendimai – visiškai kita.

Jei naudojame medžiagas, kurios užtikrina energinį efektyvumą, tai nereiškia, kad jos bus akustiškai geros.

/ Akustinių tyrimų centro direktorė Laura Nariūnienė /

Nuotr. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos

Kaip dar prisidėti prie pastato estetikos ir energinio naudingumo?

Siekiant ne tik pagerinti energinį naudingumą, bet ir pagyvinti patį pastatą, verta apsvarstyti stoglangių įrengimo galimybę. Nustebsite sužinoję, kad per stoglangį į patalpas patenka net tris kartus daugiau natūralios šviesos nei per tokio pat dydžio langą sienoje. Tokia šviesa gali prasiskverbti į bet kurią vietą, o didelio ploto patalpose tai gali būti vienintelė galimybė gauti dienos šviesos. Toks apšvietimas neerzina, suteikia jaukumo, tausoja sveikatą ir aplinką.

Patirtis ir kokybė natūralaus apšvietimo srityje

Suomijos koncernui „Kera Group“ Lietuvoje atstovaujantys specialistai iš „Keraplast“ gali patarti, kokį geriausią variantą rinktis norint įsirengti stoglangius. Koncernas sėkmingai veikia nuo 1971 m. ir yra vienas iš stoglangių gamintojų lyderių Europoje. „Galime pasiūlyti tiek ištisinius šviesos takus, tiek vienetinius stoglangius iš stiklo, akrilo, polikarbonato ir įvairių jų kombinacijų. Iš visų šių medžiagų gaminame ir sertifikuotus stoglangius, skirtus dūmų ir šilumos natūraliai ištraukiamajai ventiliacijai“, – sako Ugnė Stadnikė, pardavimų ir marketingo atstovė.

Įmonė jau ilgus metus padeda projektuotojams parinkti tokius stoglangius, kurie atitiktų šilumos perdavimui, šviesos pralaidumui, saulės faktoriui keliamus reikalavimus. Tačiau jų veikla neapsiriboja tik techninėmis specifikacijomis, savo srities ekspertai yra atviri įvairiems sprendimams.

UAB „Keraplast“ ieško įvairių inovatyvių ir estetinių sprendinių, gali rasti būdų, kaip kūrybiškai išspręsti konkrečias situacijas arba pasiūlyti dar energetiškai efektyvesnį rezultatą. Pavyzdžiui, rinktis piramidinius stoglangius, kurių pietinį šlaitą dengtų saulės moduliai, arba stoglangius su pačiuose stiklo paketuose integruotais saulės moduliais.

Įmonė jau ilgus metus padeda projektuotojams parinkti tokius

stoglangius, kurie atitiktų šilumos

perdavimui, šviesos pralaidumui, saulės faktoriui keliamus reikalavimus.

NAUJAMIESTIS BUNDA: TECHNOLOGIJŲ MIESTELIO „CYBER CITY" STATYBOS ARTĖJA Į PABAIGĄ

Julija NOVIKOVA

Pavadinimas: „Cyber City“ 1-asis etapas

Vieta: Vilnius, Švitrigailos g. 32

Architektai: „Cloud architektai"

Projekto valdytojas: „Contestus"

Rangovas: „Veikmės statyba"

Konstruktoriai: „Inhus"

Objekto plotas: apie 47 000 m2, antžeminis – apie 33 000 m2

Metai: 2023

Fotografai: Mona Avik

Partnerystė ir kokybė –sėkmingo projekto garantas

Įvykdyti darbai kalba patys už save, todėl ne tik sėkmingai įgyvendintas projektas, bet ir objekto kokybė ateityje užtikrina gerą įmonės vardą, o tai plėtoja stiprius sklandaus bendradarbiavimo ryšius. „Esame ne tik nekilnojamojo turto projektų valdytojas, bet ir personalizuotas konsultantas, kuriam rūpi tiek projekto įvykdymas, tiek ilgalaikė projekto ir jį įgyvendinančio partnerio (kliento) dabarties ir ateities perspektyva“, – sako Dovilė Racevičė, „Contestus“ projektų vadovė.

Tarp architektūros ir statybų dar yra ir įgyvendinimo projekto planas

Projekto valdymu ir technine priežiūra užsiimanti įmonė „Contestus“ atsakingai atliko namų darbus ir paruošė operatyvų projekto įgyvendinimo planą. Įsiklausius į užsakovo keliamus tikslus ir reikalavimus, buvo suburta patikima komanda ir numatytas konkretus planas, kuriame atsispindėjo pagrindiniai projekto rodikliai: biudžetas, terminai, kokybė ir rizikos valdymas. Tokios apimties administraciniai pastatai reikalauja daug platesnės komunikacijos ir darbų koordinavimo tarp suinteresuotų šalių, todėl būtina gerai organizuoti darbo procesus ir užtikrinti, kad visi projekto dalyviai bendradarbiautų ir laiku reaguotų į problemas. „Planuodami ir analizuodami visus projekto valdymo rodiklius, nepamiršome ir dar vieno sėkmės rodiklio. Sėkmingas projektas yra tas, kurio tikslai pasiekti laiku, atitinka užsibrėžtą kokybės lygį, yra užbaigtas numatytu biudžetu ir patenkinant visus suinteresuotus asmenis“, –sako D. Racevičė.

Nusibraižius užduoties ribas, atrinkus rangovus, prasidėjo ilgas konkursų organizavimo procesas. Atsižvelgus į trumpus terminus, kartu su užsakovu „Contestus“ nusprendė ardymo darbus atlikti be generalinio rangovo, ir tai leido sutrumpinti laiką net dviem mėnesiais, vėliau ardymo darbų rangovas buvo perleistas į generalinio rangovo rankas.

Kokias funkcijas atliko projekto valdymo komanda prasidėjus statyboms?

• Proceso koordinavimas tarp skirtingų projektuotojų, konsultantų, subrangovų, nuomininkų komandų, kad toliau būtų užtikrintas darnus viso projekto valdymas.

• Projekto kontrolė dėl kokybės, laiko ir išteklių naudojimo.

• Rizikos valdymas – potencialių rizikų identifikavimas ir įvairių strategijų siūlymas, kaip šias rizikas galima sumažinti ar pašalinti.

• Komunikacijos tarp įvairių projekto dalyvių valdymas.

• Papildomų darbų kainos vertinimas ir priežiūra, kad būtų užtikrintas efektyvus išteklių naudojimas ir projekto sąnaudų kontrolė.

• Kontrolė, kad generalinis rangovas, projektuotojai ir kitos konsultantų bei subrangovų komandos būtų kvalifikuotos ir atitiktų reikalavimus.

• Atstovavimas užsakovui ir jo interesų gynimas.

Inovacijos, kurios paspartina procesus

Vienas inovatyvių sprendinių – surenkamojo gelžbetonio su klinkerio plytų apdaila pasirinkimas pastatų konstruktyvui. Toks sprendimas leido greitai ir efektyviai pastatyti statinį, taip pat užtikrino aukštą konstrukcijos stabilumą ir tvirtumą. Verta paminėti ir tai, kad surenkamojo gelžbetonio naudojimas yra ekologiškas sprendimas, nes mažina betono ir geležies atliekų kiekį, kuris yra susijęs su tradicinio betono liejimo procesu. „Dėl šių priežasčių, naudojant surenkamąjį gelžbetonį, galima sutaupyti laiko, išteklių ir išvengti galimų statybos klaidų“, – sako techninės priežiūros grupės vadovas Linas Pikelis.

Protinga statyba

Generalinis projekto rangovas „Veikmės statyba“ išskiria tris kertinius, visiems gerai žinomus rodiklius sėkmingam projekto įgyvendinimui – laiką, kokybę ir kainą. Dažnai kalbama, kad galima pasirinkti tik du, tačiau skrupulingas planavimas padeda sėkmingai išpildyti visus projektui reikalingus aspektus.

„Šiais rodikliais iškeltus tikslus pasiekti padėjo proaktyvus rizikų ir pokyčių valdymas, kruopštus planavimas, kasdienių užduočių ir tikslų stebėsena“, –sako įmonės direktorius Mantas Bagdonavičius.

Dabar yra įgyvendinti visi trys pirmojo etapo pastatai, dviejuose jų jau įsikūrė čia dirbančios įmonės, o trečiame montuojami baldai, netrukus išskirtinėmis patalpomis galės džiaugtis naujieji „gyventojai“.

Labiausiai džiugina galimybė prisidėti prie inovacijų ir tvarumo

„Džiugu, kad statytojai ir vystytojai vis daugiau dėmesio skiria inovacijoms ir tvarumui, pastaruoju metu tokių mūsų įgyvendintų projektų jau dauguma. Džiaugiamės šiuo vienu išskirtiniausių projektų ne tik dėl įgyvendintų inovacijų, skirtų užtikrinti tiek naudotojų komfortui, tiek nepriekaištingai estetikai, bet ir dėl ypatingo dėmesio tvarumui – projektas sertifikuojamas vienu aukščiausių „BREEAM Excellent“ standartų. Tai įrodymas, jog buvo užtikrinti tiek tvarūs sprendiniai, tiek jų įgyvendinimas – darbų vykdymas ir organizavimas“, – pažymi M. Bagdonavičius.

Kalbant apie BREEAM, svarbi ilgametė patirtis įgyvendinant ir paruošiant projektus sertifikavimui. Tai leidžia išvengti trikdžių, o klausimus spręsti dar prieš jiems iškylant. Ne mažiau svarbus ir kruopštus planavimas bei pasiruošimas įgyvendinti projektą. „Be kitų naudotų įrankių, pasitelkiant ir valdymą informaciniame modelyje (BIM), padėjo išspręsti ir BREEAM reikalavimų įgyvendinimą net labai mažose statybvietės reikmėms skirtose zonose, iš anksto parinkti ir suderinti reikalavimus atitinkančias statybines medžiagas“, – teigia M. Bagdonavičius.

„Veikmės statybos“ komanda džiaugiasi ir didžiuojasi įgyvendinusi tokį išskirtinį ir tvarų projektą, kuris puošia sostinę, suteikia jaukią ir patogią darbo aplinką čia įsikūrusioms įmonėms, prisideda prie aplinkinės bendruomenės gerovės ir yra sėkmės pavyzdys ateities projektams.

Džiaugiamės šiuo vienu išskirtiniausių projektų ne tik dėl įgyventų inovacijų, skirtų užtikrinti tiek naudotojų komfortui, tiek nepriekaištingai estetikai, bet ir dėl ypatingo dėmesio tvarumui – projektas sertifikuojamas vienu aukščiausių „BREEAM Excellent“ standartų. / „Veikmės statyba“ direktorius Mantas BAGDONAVIČIUS /

Naujiena Lietuvos administracinių pastatų statybose

„Cyber City“ technologijų miestelio projektas išsiskiria moderniais fasado sprendimais. Objekto statyboms panaudoti gamykloje pagaminti trisluoksnio surenkamojo gelžbetonio fasado elementai su pilna plytų mūro apdaila. Lietuvoje tokie sprendimai statant administracinės paskirties pastatus panaudoti pirmą kartą. „Gamykloje pagaminti surenkamieji fasadai užtikrina pastato ilgaamžiškumą ir aukščiausius energinio naudingumo reikalavimus, taip pat suteikia pastatui išskirtinę išvaizdą. Toks fasadas reikalauja minimalios priežiūros ir yra ilgaamžis, o tai svarbu eksploatuojant pastatą. Šiuo požiūriu „Cyber City“ pastatai atitinka naujausias statybų tendencijas“, – sako INHUS atstovas Tadas Raškauskas.

Tokie pritaikyti sprendiniai reikšmingai taupo statybų laiką, yra pranašesni galutine kokybe ir pagaminami mažesnėmis sąnaudomis nei visus darbus atliekant statybų aikštelėje. Dėl šių priežasčių procesas atitinka tvarumo sąvoką, kai sunaudojama mažiau medžiagų ir jos nepereikvojamos. Nauda juntama ir iš aplinkos – švaresnė statybvietė, mažiau skleidžiamo triukšmo.

Ne tik progresas, bet ir estetika

T. Raškauskas tvirtina, kad pasirinkus surenkamuosius fasadus iš gamyklos galima lengviau išpildyti architektūrinę idėją, nei tą darant statybų aikštelėje. Fasado elementai su pilna plytų mūro apdaila buvo gaminami unikaliose, tik šiam projektui pagal architektų viziją sukurtose formose. Gamybos procesui neturėjo įtakos oro sąlygos. Sumontuoti atskiri gaminiai darniai susijungia į visumą, o fasadas atrodo modernus. Šiame objekte dalis fasadų turi erdvines formas, kurios pastatams suteikia išskirtinumo bei išradingai įkomponuoja juos į bendrą Naujamiesčio urbanistinį kontekstą.

„Tokio sudėtingumo plytinių fasadų biurui projektus iki tol esame įgyvendinę tik Skandinavijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Džiaugiamės, kad ir Lietuvoje imama investuoti į išskirtinę architektūrą. Galimybė prisidėti prie šio projekto yra reikšmingas mūsų komandos kompetencijų, patirties ir patikimumo įvertinimas“, – sako T. Raškauskas.

Tokio sudėtingumo plytinių fasadų biurui projektus iki tol esame įgyvendinę tik Skandinavijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Džiaugiamės, kad ir Lietuvoje imama investuoti į išskirtinę architektūrą.

/ INHUS atstovas Tadas RAŠKAUSKAS /

renovacija

Renovacija dažnai ilgas ir nelengvas procesas. Taip pat jis apaugęs mitais apie nesąžiningus rangovus, prastai atliktus darbus ir užsitęsusią eigą. Nenuostabu, kad tokiose džiunglėse stringa ir rangovai, ir institucijos, ką jau kalbėti apie paprastus žmones. Tokiu metu labai svarbi ir visokeriopa savivaldybės pagalba suvaldant procesus ir padedant žmonėms. Todėl šiandien straipsnyje apie tai, kaip savivaldybė gali padėti žengti žingsnius link renovacijos.

KAIP PALYDĖTI GYVENTOJUS Į RENOVACIJĄ?

Renovacija gali tapti sunkiu, ilgu ir varginančiu projektu. Kaip jau kalbėta ankstesniuose šios rubrikos straipsniuose, būtent tai ir yra viena didesnių priežasčių, kodėl renovacija stringa visoje Lietuvoje. Klampūs procesai skandina visus dalyvius: nuo valstybinių agentūrų, architektų, statybos įmonių iki pačių gyventojų. Jei procesuose klimpsta net valstybinės ar savivaldybės institucijos ir verslas, būtų keista tikėtis, kad gyventojams bus paprasčiau. Ką reikėtų daryti, kad renovacija taptų savaime suprantamu dalyku, o ne vis dar egzistuojančiu baubu?

Dabartinis vaizdas

Realūs pokyčiai Lietuvoje prasidėjo tik 2013 m., savivaldybėms įsitraukus į sistemingą renovaciją. Iki tol renovacija vyko tik daugiabučių namų gyventojų iniciatyva ir nuo 2005 iki 2013 m. nesiekė nė 500 namų. Aktyvesnis savivaldybių įsitraukimas – pagalba ruošiant investicinius planus, dalyvavimas gyventojų susirinkimuose, investavimas tvarkant automobilių aikšteles – atnešė teigiamų rezultatų. Tai ypač pasijuto mažesniuose rajonuose, kuriuose bendradarbiavimas buvo artimesnis, o ir pačios savivaldybės imlesnės pokyčiams.

Lukas TAMULYNAS

Renovuoti daugiabučiai Lietuvoje

Procentine išraiška pagal renovacijos mastą pirmauja Birštonas, tačiau jis turi ir mažiau išteklių pasiekti gyventojus, nors savivaldybės kompaktiškumas taip pat labai svarbus. O Panevėžys yra vienintelis iš didžiųjų miestų, patenkančių į renovacijos dešimtuką, kai tuo metu didmiesčiai Vilnius ir Kaunas su 7 proc. atrodo kur kas liūdniau. Tam yra ne viena priežastis, tačiau bent keletą jų galėtų spręsti pačios savivaldybės, kitoms reikėtų valstybės įsikišimo.

Didžiųjų miestų problema – nuomos rinka

Renovacijai turi pritarti dauguma būsto gyventojų, t. y. 50 proc. + 1 (vienas butas turi vieną balsą). Sprendimą įgyvendinti namo atnaujinimo projektą priima būsto savininkai susirinkime arba balsuodami paštu. Susirinkimą turi organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų administratorius (bendrija, butų ūkio įmonė arba jungtinės veiklos sutarties įgaliotas atstovas). Dėl nemažo skaičiaus nuomojamo būsto šiuose miestuose pranešimai apie susirinkimus ar renovaciją dažnai nepasiekia tikslinio savininko, todėl susirinkimai ir balsavimai neįvyksta. Tai išties paradoksali situacija, kadangi nuomojamo būsto savininkas turėtų būti

labiausiai suinteresuotas tokia renovacija, nes ji keltų objekto vertę tiek parduodant, tiek nuomojant. Todėl į šį procesą galėtų aktyviau įsitraukti savivaldybės atstovai, turintys prieigą prie informacijos tiek apie būsto savininkus, tiek apie registruotus gyventojus. Savivaldybei būtų lengviau pasiekti tiesioginius naudos gavėjus, kurie būtų suinteresuoti dalyvauti renovacijoje.

Informacinė erdvė

Viena didžiausių priežasčių, kodėl gyventojai vengia renovacijos, yra prastų pavyzdžių baimė ir įspūdingai skambančios sumos. Pavyzdžiui, devynaukščio renovacija Kaune galėtų kainuoti nuo 1 iki 1,2 mln. eurų. Galvojant tiesiog apie pliką sumą tai skamba kaip labai didelis skaičius, tačiau dažnai gyventojai neatkreipia dėmesio į keletą aspektų.

Visų pirma, valstybės parama, kuri, beje, vis mažėja, o remiantis viešų valdininkų pasisakymais, ateityje tik dar smarkiau kris. Net ir tie daugiabučiai, kurie neatrodo blogiausiai šilumos suvartojimo atžvilgiu, su metais tik sens, turimas turtas nuvertės, o renovacija greičiausiai brangs. Tad gyventojai vien dėl tokios perspektyvos turėtų būti labiau linkę renovuotis savo daugiabučius, nors kaštai ir gali atrodyti itin dideli. Antroji priežastis –dažnai į skaičiavimus gyventojai neįtraukia sutaupytos šildymo sąnaudų sumos, o tai iš tiesų gali atpirkti periodinius mokėjimus, ypač kai po renovacijos pakyla energinio naudingumo klasė. Trečioji aplinkybė, į kurią dažnai gyventojai neatkreipia dėmesio, yra jau minėta padidėjusi turto vertė – renovavus daugiabutį jo vertė gali šoktelti 10–15 proc., taip pat tikėtina, kad ji mažiau kris ateityje (ypač atsižvelgiant į infliaciją), palyginti su

Birštonas Panevėžys

nerenovuotu daugiabučiu. Ketvirtoji priežastis – bendroji gyvenimo kokybė ir estetinis vaizdas. Visi norime gyventi gražioje, švarioje ir saugioje aplinkoje, o renovacijos metu atnaujinus oro vėdinimo sistemas, patalpose vyksta geresnė cirkuliacija ir išauga įkvepiamo oro kokybė. Be to, nors dabar sąlygos drąsesnės išraiškos architektūriniams renovacijos sprendimams nėra pačios geriausios, tačiau renovuoti daugiabučiai dažnai pagyvina pilką miesto vaizdą.

Apie šias problemas nuolat komunikuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), kuri ir skelbia renovacijos projektus. Tačiau, kaip rodo pavyzdžiai, komunikacija būtu labiau įtikinanti ir rezonuojanti, jei to paties imtųsi ir arčiau žmogaus esančios institucijos –savivaldybės. Tai padėtų žmonėms geriau suprasti renovacijos naudą ir atsikratyti turimų prietarų.

Papildoma nauda ir administravimas

Ne mažiau svarbu pateikti papildomų naudų sistemas, kas būtų naudinga miestui (tuo pačiu galėtų tvarkyti jam opias problemas) ir gyventojams, kurie matytų papildomą vertę investuoti sunkiai uždirbtus pinigus į renovaciją. Todėl tokios programos kaip

renovuojamų namų automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymas, saulės elektrinių įrengimas, žaliųjų plotų sutvarkymas daliai gyventojų gali būti papildomas postūmis rinktis renovaciją, kartu šie pinigai nedingsta ir savivaldybės atžvilgiu, atvirkščiai, kaip ir gyventojui, jie tampa investicija.

Be papildomų naudų, svarbu užtikrinti pasitikėjimą ir proceso sklandumą. Tai galėtų įvykti, jeigu visą procesą imtųsi administruoti tam tikslui savivaldybės sukurta įmonė. Gyventojai jau ne kartą kentėjo nuo nekokybiškos renovacijos, rangovų bankrotų ar kelerius metus užsitęsiančių statybų. Todėl natūralu, kad, iš lūpų į lūpas sklindant gandams, nacionaliniu gero skonio ženklu tapo pažinoti ką nors, kas pažįsta dar kažką, kam renovacija tapo tikru košmaru. Nors tai tėra gajūs stereotipai, realybėje tai nutinka gerokai rečiau. Užtikrinti, kad į procesus įsitrauks ir savivaldybė, kuri lydės gyventojus nuo pradžios iki galo, gyventojai tvirčiau rinktųsi renovaciją. Tai galėtų tapti savivaldybių vartais į renovaciją, kai gyventojai yra palydimi ir motyvuojami atnaujinti savo daugiabučius. O sėkmingai atlikus, sutaupius laiką ir kaštus, investavus į ateitį, pasitikėjimas, tiek renovacija, tiek savivaldybės institucija tik augtų.

Renovavus fasadą padidėjo elektros energijos suvartojimas?

Renovacijos tikslas – sumažinti suvartojamus energinius išteklius. Dažniausiai yra skaičiuojama patalpų šildymui suvartojama šilumos energija. Tačiau renovavus namą kartais tenka ir nusivilti, nes išauga elektros energijos sąnaudos, kadangi, apšiltinus fasadą, sienos išstorėja ir į patalpą patenka mažiau saulės šviesos.

Veiksnys, kurio nederėtų pamiršti planuojant fasadą – saulės šviesos patekimas į patalpas

„Projektuojant naują namą, langų dydį galima pasirinkti. Be to, naujose statybose langai montuojami daugiau į išorę, netgi šiltinimo medžiagos sluoksnyje. Renovuojant namą, paprastai langų dydis ir vieta nėra keičiami. Apšiltinus fasadą, namo siena pastorėja apie 20 cm, langai atsiduria tarsi nišoje. Todėl akivaizdžiai sumažėja į patalpą patenkantis natūralios šviesos srautas. Aišku, ir renovuojant

senos statybos namą, langus galima montuoti sulig šiltinimo sluoksniu, bet tai smarkiai išbrangina projektą. O projekto sąmatos didinimas daug bendraturčių turinčiame objekte yra sunkiai įgyvendinamas dalykas“, – sako „Caparol“ techninis vadovas Edvardas Labakojis. Todėl renkantis fasadų šiltinimo sistemą renovuojamam namui itin svarbu atkreipti dėmesį į šiltinimo sistemos storį, o, skaičiuojant renovacijos projekto atsiperkamumą, atsižvelgti ne tik į būsimą šilumos energijos, bet ir į elektros energijos suvartojimo pokytį.

Tinkuojamas fasadas – optimalus pasirinkimas renovacijai

Ploniausia fasadų šiltinimo sistema yra su aukštos šiluminės varžos fenolio plokštėmis. Tokia sistema yra brangesnė, dažniausiai naudojama fasadams, kur nėra pakankamai vietos įrengti įprastą šiltinimo sistemą, – balkonų renovacijai, pastatams senamiesčiuose. Ventiliuojami fasadai yra patys storiausi, nes juose naudojamos mineralinės vatos termoizoliacinės plokštės, o tarp pakabinamos dekoratyvinės plokštės ir termoizoliacinės medžiagos dar turi būti paliekamas oro tarpas.

„Renovuojamiems pastatams optimalus pasirinkimas – tinkuojamasis fasadas. Jis daug plonesnis už ventiliuojamąjį, todėl į patalpas patenka daugiau dienos šviesos, nereikia papildomo dirbtinio apšvietimo, sunaudojama mažiau elektros“, – pabrėžė šiltinimo ekspertas. Galutinė danga gali būti dekoratyvinis tinkas arba plonosios apdailos plytelės Original Meldorfer.

Kokybiškai atlikta renovacija ir tinkamai parinkti sprendiniai ne tik padidina būsto vertę, bet ir patalpose sukuria gerą mikroklimatą. Natūrali dienos šviesa yra labai svarbi žmogaus emocinei savijautai ir sveikatai. Šviesus būstas vizualiai atrodo didesnis ir jaukesnis, o pakankamas šviesos kiekis biure gerina produktyvumą.

„Bendroji statyba“ yra didžiausia ir universaliausia PENOSIL produktų kategorija. Jai priklauso prekės, kurios gali būti naudojamos įvairiems statybos ir remonto darbams tiek viduje, tiek lauke. Produktai sukimba su įvairiomis statybinėmis medžiagomis. Kaip jas atskirti ir surasti plačiame asortimente? Paprasta – ieškoti mėlynos spalvos etiketės.

„Bendrosios statybos“ kategorijoje rasite šias sandarinimo putas:

• „Penosil All Purpose Gunfoam 172“ – pistoletinės sandarinimo putos su didele išeiga;

• „Penosil Low Monomer Gunfoam 122“ – universalios sandarinimo putos su labai mažu diizocianatų kiekiu. Darbo metu nereikia dėvėti respiratoriaus;

• „Penosil Gunfoam 146“ – montažinės putos įvairiems užpildymo darbams;

• „Penosil 2KFoam 202“ – dvikomponentės sandarinimo putos. Stingsta ypač greitai, nereikalingas papildomas drėkinimas;

• „Gap Filling StrawFoam 278“ – šiaudelinės sandarinimo putos, skirtos ertmėms užpildyti atliekant sandarinimo darbus.

„Bendrosios statybos“ kategorijoje galite rasti šiuos hermetikus:

• „Penosil Universal Silicone 315/315c“ – universalus rūgštinis silikonas bendriesiems statybos ir remonto darbams. Stingstant sudaro elastingą ir vandeniui atsparų silikoninį sandariklį. 6 spalvos;

• „Penosil Building Silicone 322“ – visų paskirčių neutralus silikonas, pasižymintis dideliu paslankumu jungtyje ir puikiomis sukibimo savybėmis;

• „Penosil Ventilation Hybrid 710“ – hibridinis hermetikas, skirtas ventiliacijos sistemai sandarinti ir montuoti;

• „Penosil Universal Seal&Fix Hybrid 711/711c“ – įvairių paskirčių, elastingas hibridinis hermetikas, skirtas sandarinti ir klijuoti atliekant darbus lauke ir viduje.

Savaime besiplečianti sandarinimo juosta „Penosil Expanding Tape 300Pa“ puikiai tiks įvairioms jungtims ir kompensacinėms siūlėms sandarinti. Juosta nepralaidi vandeniui, veikiant iki 300 Pa slėgiui. Taip pat atspari ugniai (B2 klasė).

penosil.com

Pasiruošimo etapas ir priemonių parinkimas

Investicinio plano rengimas yra itin svarbus, nes tik jame apibrėžtos priemonės ir bus įgyvendintos, o projekte numatyti konkretūs galutiniai sprendiniai ir medžiagiškumas. Kuo išsamiau bus parengti šie dokumentai, tuo didesnė renovacijos sėkmės tikimybė. Toliau parenkami renovacijos darbus atliksiančio rangovo techninės priežiūros atstovai. Jie sprendžia dėl medžiagų parinkimo ir siekia užtikrinti objektuose aukštą rangos darbų atlikimo kokybę. Medžiagų tiekėjai, atlikdami įvairius bandymus ir konsultuodami, taip pat aktyviai dalyvauja ir prisideda prie bendro rezultato. UAB „EJOT Baltic“ tapo ilgamečiu renovacijos Lietuvoje partneriu. „Iš vienų rankų tiekiame objektams aukštos kokybės tvirtinimo elementus, įvairios paskirties profilius ir specialius montavimo elementus išorinėms sudėtinėms termoizoliacinėms tinkuojamosioms sistemoms (ISTTS). Taip pat suteikiame labai reikalingas profesionalias technologines konsultacijas tiek dėl projektavimo, tiek dėl darbų atlikimo. Sistemų komplektacijoje naudoti aukštos kokybės

detales ir patikimus sprendimus yra svarbu, nes tai turi tarnauti visą sistemų eksploatacijos laiką ir užtikrinti ilgaamžiškumą bei funkcionalumą“, – sako įmonės atstovas Giedrius Raškauskas, įmonės techninis konsultantas.

Įmonės atsakomybė ir patirtis padeda pakeliui į renovaciją

Darbas prasideda kur kas anksčiau, nei įžengiama į objektą: vyksta įvairūs seminarai tiek architektams ir projektuotojams, tiek statybininkams. „EJOT Baltic“, sukaupusi daug patirties ir naudingų

žinių, siekia pasidalinti tuo su rinkos dalyviais: įmonė yra Vokietijos ISTTS sistemų asociacijos narė ir turi prieigą prie vertingos technologinės informacijos. Kaip pavyzdį galima pateikti Vokietijoje galiojantį deformacinių lango profilių panaudojimo reglamentavimą, kurį šiuo metu aktyviai propaguojame ir Lietuvoje. Nes teisingas produktų pasirinkimas skirtingomis sąlygomis gali reikšmingai prailginti objektų funkcionalumą ir ilgaamžiškumą.

Konsultacijos vyksta ir objektų vietose, dažnai tenka patarti, kokio tikslaus ilgio

smeiges pasirinkti ar kokio skersmens grąžtą naudoti, patikrinti, ar paviršiai tinka klijuojant deformacinius profilius ir pan. Ilgametė patirtis leidžia kokybiškai konsultuoti, taip išvengiant nereikalingų problemų, o galbūt ir taupant rangovų darbo laiką. Tokiu būdu kuriama produktų pridėtinė vertė ir klientų pasitikėjimas. Viena dažniausiai atliekamų „EJOT Baltic“ paslaugų – smeigių ištraukimo jėgų nustatymas. Tai svarbus procesas, siekiant užtikrinti tvirtinimo sprendimų kokybę ir tiksliau nustatyti konkrečiame objekte naudojamų smeigių kiekį viename kvadratiniame metre. Objektuose atliekami smeigių ištraukimo bandymai, o surašyti protokolai perduodami partneriams – didžiausiems Lietuvoje ISSTS sistemų tiekėjams, kurie, įvertinę faktines reikšmes, pateikia klientams reikiamą smeigių kiekį ir jų išdėstymo schemas.

Renovacijos darbų kokybė ir ilgaamžis patikimas rezultatas – visų jos dalyvių bendrų pastangų darbas, atliekamas ne keleriems metams. Tai ilgametė investicija, kuri privalo patikimai tarnauti savo vartotojui – gyventojui.

Daugiabučio renovacijos proceso iniciatoriai ir užsakovai yra patys gyventojai, kadangi būtent jie sprendžia, ar renovacija įvyks, ar ne. Bet tai ne viskas, jų rankose – ir sprendimai, kokios renovacijos priemonės bus naudojamos ir kaip bus parengtas šio proceso projektas ir jo detalės.

Patikimas renovacijos rezultatas –visų jos dalyvių indėlis

SA

vi namai

Vos įveikus namo statybas, atrodo, pagaliau būtų galima atsipūsti ir pailsėti. Tačiau darbai nelaukia, ypač tada, kai reikia įrengti lauko erdvę, kurioje ir būtų galima atsipalaiduoti. Kraštovaizdis (dažnai vadinamas landšaftu) ir jo dalys individualiam namui labai svarbūs. Juk nuosavas kiemas ir yra didžiausias pranašumas ir pagrindinė priežastis, kodėl taip dažnai gyventojai iš daugiabučių keliasi į namus. Tinkamai aptverta privati teritorija, lauko erdvės estetika ir išpildymas, terasa – visa tai reikia kruopščiai apgalvoti, norint ramiai poilsiauti ir džiaugtis savo kiemu.

Verskite ir skaitykite

PRIVAČIOS ERDVĖS IŠPILDYMAS: TVOROS IR TERASOS ĮSIRENGIMAS

TVOROS: KAS PASENO, KĄ VERTĖTŲ RINKTIS IR KO NEPAMIRŠTI

„Senos, masyvios ir aklinos tvoros – tikras reliktas“, –sako architektė Jurgita Ambraškaitė. Anot pašnekovės, šiais laikais tvoros, ypač miestuose, skirtos daugiau estetiniam teritorijos atskyrimui, todėl sklypų savininkai gali rinktis ne tik tarp medžiagų įvairovės, bet ir spręsti ekonominius bei funkcinius klausimus jungdami šiuos įrenginius. Tvoros sąlyginai gali būti skirstomos į apsaugines, atitvarines, dekoratyvias, kitaip sakant, sprendimus diktuoja pati situacija – kam ko reikia pagal žemės paskirtį. „Miesto gyventojo sklypas dažniausiai būna nedidelis, o jei statomi šiuolaikiniai blokuotų kotedžų, vienbučių kvartaliukai, tada įrengiama ir vientisa tvora arba kuklus atitvaras ties įvažiavimu į teritoriją ar automobilių aikštelę. Visai kitokia tvora statoma vienkiemyje, didesniame ūkyje, sodyboje, nuošalesniame pastate ar tiesiog didesniame 15–25 arų sklype“, – teigia architektė.

Tvora yra didžiulis prabangos reikalas, nes reikia atsižvelgti į gruntą, reljefą, o tada polius stulpeliams dėti ar nedidelį pamatą. Todėl, jeigu sklypas didžiulis ir norima papuošti jį autorinės kalvystės dirbinių tvora, ne tik segmentiniais elementais atsiverti teritoriją, tai gali būti labai brangu.

Architektės rekomendacijos

J. Ambraškaitė pasakoja, kad dabar labai populiaru statyti liejamojo betono tvoras. Kaip kažkada buvo daromi klojiniai, kad išlietume pamatus, tai dabar panašaus lygio mobilūs klojiniai yra naudojami tvoroms formuoti. „Lieto masyvo dalis galima derinti su stiklo, metalo, medžio elementais ir tą tvorą paįvairinti žaidžiant aukščiais, terasuojant sklype su skirtingomis apdailomis. Ji gali būti labai žavinga, ir nesijaus, kad tai pilka ir nuobodi betono juosta“, – įsitikinusi architektė. Specialistė rekomenduoja būtent įvairius betono variantus, kurie yra elegantiški ir ilgaamžiai, nereikalauja perteklinės priežiūros kasmet perdažant.

Dar viena rekomendacija – segmentinės metalo tvoros. Tai dalinai aklinos, dalinai su segmentuotais elementais tvoros. Jei nėra reikalo statyti maksimalaus dydžio uždaros tvoros, galima įrengti labai simbolišką atitvėrimą. „Rekomenduoju įvairaus metalo segmentinę tvorą iš dažyto ar kitaip padengto metalo. Gali būti vertikalių strypų kompozicija, tiek tankesni, tiek rečiau sumontuoti“, – nurodo architektė kartu siūlydama nebijoti žaisti įvairiomis medžiagomis, jų kombinacijomis.

SA redakcijos turinys

Svarbus ne tik tvoros suteikiamas saugumas, bet ir jos pačios apsauga

J. Ambraškaitės teigimu, tvora turi derėti prie aplinkinio užstatymo, perimetro sprendinių, paties pastato stiliaus, taip pat būti iš patvarių, ilgaamžių medžiagų. Betonas, akmuo, skalūnas, plyta – medžiagos, mažiausiai pasiduodančios klimato poveikiui. „Žiemą, pavyzdžiui, dieną gali būti 12 laipsnių šilumos saulėkaitoje, o naktį – 10 laipsnių šalčio. Jeigu drėgmės patenka į tvoros medžiagos vidų, mediena absorbuoja, drėgmė prasisunkia pro skyles mūro sienoje, o naktį tas vanduo tiesiog suplėšo gaminį iš vidaus“, – aiškina pašnekovė.

Tvorą būtina protingai suprojektuoti ir teisingai įrengti, kad vėliau nekiltų problemų. Medžiagas reikėtų rinktis tokias, kad tvorą būtų galima palikti be didelės priežiūros ilgam laikui. „Metalai turi būti anoduoti arba dažyti milteliniu būdu, kad būtų apsaugoti nuo korozijos. Jeigu statomos medinės tvoros, kurios Lietuvoje taip pat vis dar labai populiarios, mediena turi būti karšto džiovinimo arba impregnuota, dažyta drėgmei atspariais dažais“, –nurodo J. Ambraškaitė.

Ką svarbu žinoti – įstatymų pagrindas

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tvirtina, kad norint miesto teritorijoje tverti aukštesnę nei 2 m tvorą privaloma kreiptis į savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Dokumentas taip pat privalomas statant tokį statinį konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, apsaugos zonoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, rezervato, draustinio ar biosferos rezervato apsaugos zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje).

Esant tvoros cokoliui, kuris kliudo paviršiniam vandeniui nutekėti nuo gretimo žemės sklypo, statytojas privalo, gavęs kaimyno sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą, ieškoti abiem savininkams priimtino sprendimo. Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę, mieste taip pat būtina gauti minėtą dokumentą. O didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių laikomas atramine sienute.

Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų ribas žymi seniai toje vietoje esanti tvora ir nėra galimybės nustatyti, kam ji priklauso. Tuomet abu kaimynai turi teisę šia užtvara naudotis taip, kad netrukdytų vienas kitam. Be kaimyno sutikimo negalima tokios tvoros išardyti ar pakeisti, o išlaidos jai išlaikyti ir išsaugoti apmokamos lygiomis dalimis, jeigu nesusitariama kitaip.

Tvorą būtina protingai suprojektuoti ir teisingai įrengti, kad vėliau nekiltų problemų. Medžiagas reikėtų rinktis tokias, kad tvorą būtų galima palikti be didelės priežiūros ilgam laikui.

/ Architektė Jurgita Ambraškaitė /

Nuotr. McLaren.Excell

Nuotr.

M.

H. Hamzehlouie

ESTETIKOS DARNA – NET IR TERASAI REIKIA KONTEKSTO

Kiekviena terasa skirsis priklausomai nuo savininkų užmojų ir pageidavimų, o medžiagos ir spalvinė gama labai priklauso nuo individualaus namo architektūros. Estetiškam išpildymui terasos apdailos nereikėtų atskirti nuo pastato įvaizdžio ir rinktis atsižvelgiant į tai, kokį bendrą vaizdą norima pamatyti. „Jeigu namo fasade yra medžio apdailos, būtų gerai naudoti panašią apdailą ir terasoje, kad ji neišsiskirtų ir nebūtų kakofonijos“, – sako architektūros studijos „Prusta“ architektė Ieva Prunskaitė.

Lietuvoje paplitusios kelių tipų terasos, pirmiausia – natūralus medis. „Tai gali būti visiškai paprasta, neobliuota pušis, poveikiui atsparesnis termomedis arba egzotinio medžio terasos, kurios itin atsparios ir ilgaamžės. Egzotinis medis taip pat neįgeria riebalų, su metais natūraliai pilkėja, tarnaus ilgai ir kokybiškai. Termodiena irgi tokia pat atspari, bet reikės kartkartėmis peralyvuoti norint, kad išsilaikytų spalva. Pušų lentos reikalaus daugiau priežiūros, bet finansiškai bus pigiausios“, – sako architektė.

Kitas pasirinkimas – akmens arba plytelių terasa.

I. Prunskaitė rekomenduoja tokiu atveju naudoti karkasinį plytelių ar akmens masės įrengimą. Kitoks netiks mūsų klimato sąlygoms, apdailos medžiagos, tikėtina, atšoks nuo pagrindo.

Dar vienas pasirinkimas – medį imituojančios WPC lentos. Tokią dangą verta rinktis, kai norisi matyti medienos vaizdą, tačiau trūksta laiko ir išteklių natūralų medį prižiūrėti. „Tai, žinoma, skonio reikalas, bet man, architektei, jaučiasi skirtumas tarp medžio ir WPC dangos. Be to, yra labai daug skirtingų jų kategorijų tiek estetikos, tiek kainos atžvilgiu. Jei sprendimas rinktis tokią dangą tvirtas, siūlau ieškoti aukštos kokybės, kadangi pigiausia lenta nebus itin patvari ir gali greitai nublukti“, – aiškina I. Prunskaitė.

Architektės teigimu, praktiškiausia terasa yra plytelių ir akmenų, kuri tikrai tarnaus ilgai. Tiesa, maloniausia akiai ir kojoms būtų medžio danga. „Renkantis medžiagas, reikia pasidomėti, kad jos tiktų mūsų klimato sąlygoms, neįgertų vandens ir riebalų“, – pažymi ekspertė.

Namas Vilniuje. Architektė Ieva Prunskaitė

Nuotr. Leono Garbačausko

Jeigu namo fasade yra medžio apdailos, būtų gerai naudoti panašią apdailą ir terasoje, kad ji neišsiskirtų ir nebūtų kakofonijos.

Nepamirškime terasos funkcionalumo

Įsirengiant terasą, kaip ir namų interjerą, reikėtų gerai apsvarstyti jos paskirtį. Jeigu terasoje yra židinys, galbūt vertėtų pagalvoti apie akmens masės dangą (WPC ar medis tokiu atveju būtų mažiau tinkami). Jei norite daugiau jaukumo, terasoje numatyti minkšti baldai, tada medis šią emociją puikiai sukuria. Jei terasoje bus valgoma, gali atsirasti įvairių nešvarumų, riebalų, tada taip pat reikia įvertinti, kokią medžiagą pravartu rinktis.

„Nėra medžiagos, kuri įrengiant terasą netiktų mūsų klimato sąlygoms, tačiau svarbu jas rinktis atsakingai, kad jos atitiktų pasirinktą funkciją“, – pabrėžia I. Prunskaitė. Terasos dydis taip pat priklauso nuo funkcijos. „Jeigu terasoje bus valgomasis stalas, reikėtų nedaryti mažesnės nei 3 m pločio terasos, kitaip ji nebus apeinama ir stalas netilps. Projektuojant terasą be specialisto pagalbos, reikia nepamiršti atsižvelgti ir į įėjimo padėtį, koks bus baldų išdėstymas, ir pagal tai projektuoti reikiamą terasos dydį“, – pataria architektė.

Aplinka ir paskutiniai akcentai

Projektuojant reikia atsižvelgti į įvairias sąlygas, kurios daro įtaką ir pačios terasos vietai. Svarbu išanalizuoti esamą vietovę ir turimą sklypą. „Kokie yra vietos požymiai, ar vėjuota, ar šalia tankus miškas, kokia augmenija, prieiga prie vandens ir t. t. Dažniausiai daugiau laiko leidžiama vakarais, todėl paranku numatyti terasą vakarinėje pusėje. Pietinė terasa bus saulėta, todėl jai rekomenduojama įsirengti stoginę“, – teigia pašnekovė. Tiesa, stogas virš terasos gali blokuoti šviesą į kambarius, todėl patogu rinktis pergoles su slankiais ažūriniais stogeliais, kuriuos šviečiant saulei galima atverti, o lyjant – užverti. Praktikoje taip pat įsirengiamos ir ritininės užuolaidos ar žaliuzės nuo saulės.

Lauko erdvės funkcionalumo negalima įsivaizduoti be deramo apšvietimo. Tinkamas sprendimas ne tik leis terasoje būti ilgiau, bet ir sukurs jaukią ir žavingą atmosferą. Renkantis įvairius apšvietimo sprendinius, galima sukurti papildomą estetišką akcentą. I. Prunskaitė taip pat ragina pagalvoti ir apie šildytuvų įsirengimą, norint terasoje leisti ilgus vasaros vakarus. „Šildytuvai puikiai tarnauja ir tikrai prailgina terasos naudojimo laiką. Visos detalės, augalai, apšvietimas taip pat labai svarbu, nes būtent tai tinkamai išpildo erdvę“, – apibendrina architektė.

Nėra medžiagos, kuri įrengiant terasą netiktų mūsų klimato sąlygoms, tačiau svarbu jas rinktis atsakingai, kad jos atitiktų pasirinktą funkciją.

/ Architektė Ieva PRUNSKAITĖ /

Sodyba miškuose. Architektai Rokas Puzinas, Ieva Prunskaitė.

Namas Rūtų g., Vilnius. Architektė Ieva Prunskaitė.

Nuotr. Leono Garbačausko

Nuotr. Leono Garbačausko

Papildoma pastato erdvė –

balkonai ir terasos

Ilgamečiam naudojimui –tik kokybiški sprendiniai

UAB „SCHOMBURG Baltic“ siūlo sprendimus, kaip kokybiškai įrengti balkonų ir terasų apdailą bei išvengti problemų eksploatacijos metu. Itin svarbu pasirinkti tinkamą darbų atlikimo laiką: įrengimas turėtų būti atliekamas iki pastato šiltinimo ar kitos fasado apdailos.

Darbai prasideda nuo horizontalių paviršių nuolydžių formavimo, rekomenduojami 1–2 proc. nuolydžiai. Jiems formuoti, priklausomai nuo to, kokio storio bus įrengiamas lyginamasis sluoksnis, konsultuojantis su „SCHOMBURG Baltic“, parenkami tinkami remontiniai ASOCRET

Balkonai ir terasos virš patalpų – svarbūs architektūrą formuojantys elementai, taip pat kuriantys jaukią ir autentišką atmosferą pastato naudotojams. Ten gali būti privačios ar viešosios poilsio, laisvalaikio zonos, kurių tinkamas ir kokybiškas įrengimas užtikrina jų funkcionalumą ir ilgametį eksploatacijos laikotarpį. Neskirti pakankamai dėmesio balkonams ir terasoms virš patalpų – vis dar pasitaikanti įprasta praktika. Dėl netinkamo jų įrengimo ir tam nepritaikytų medžiagų naudojimo gali atsirasti statybinių brokų: atšoka plytelės, į pastato vidų ima skverbtis drėgmė, pastato viduje atsiranda pelėsio, suyra fasadų apdaila. mišiniai. Antras žingsnis: hidroizoliacija – geriausia naudoti vieną iš kelių cementinių, elastingų, dviejų komponentų AQUAFIN priemonių. Būtina atkreipti dėmesį į tinkamą hidroizoliacijos kampų tarp sienos ir grindų plokštumos sandarinimą, taip pat į vandens subėgimo trapus, lietvamzdžius, turėklus ir kitas įdėtines detales. Hidroizoliacija įrengiama tepant medžiagą dviem sluoksniais aplink visas įdėtines detales ir kampuose, tarp sluoksnių įklijuojama speciali tvirtinamoji juosta „ASO-Dichtband 2000“. Jei numatyta šiltinti pastato fasadus, tai turėtų

būti atliekama po hidroizoliacijos įrengimo. Vėliau vyksta plytelių klijavimas ar kita apdaila. Priklausomai nuo plytelių tipo (keraminės, akmens masės ar natūralaus akmens) ir jų dydžio, parenkami elastingi vieno ar dviejų komponentų S1 ar S2 klasės klijai, taip pat siūlių glaistas ir silikonai.

UAB „SCHOMBURG Baltic“ gali užtikrinti, kad naudojant jų Vokietijos kompanijos „SCHOMBURG GmbH & Co KG“ gaminamus produktus ir teisingai atlikus darbus, balkonai ir terasos taps vien malonumu ilgus naudojimo metus be jokių rūpesčių.

Nuosava terasa –kaip ant delno

Pakonsultuos, pasiūlys ir įrengs

Visko, ko gali prireikti kokybiškam terasos pagrindui įrengti ir ne tik, galima rasti įmonės „Consolva“ kataloge. Be pamatų, jungimo mechanizmų ir kitų detalių, svarbiausias lieka estetikos klausimas – kokią rinktis apdailą? Specialistai siūlo novatoriškas terasines lentas „DEX“, kurios pasižymi estetika, mechaniniu patvarumu, atsparumu dilimui ir ilgaamžiškumu. „Medžio estetika itin patraukli, be to, leidžia kurti įvairią erdvės architektūrinę išraišką. O paties gaminio atsparumas ir ilgaamžiškumas paverčia „DEX“ bekompromisiu pasirinkimu“, – sako įmonės direktorė Rasa Kanauskienė.

Atsižvelgiant į technines specifikacijas, „DEX“ lentos yra itin patogus, praktiškas ir saugus sprendimas. Jos taip pat nereikalauja paviršiaus priežiūros, kuri paprastai

siejama su tradicinėmis terasos lentomis (pavyzdžiui, natūralios medienos arba kompozicinės medžiagos).

Porcelianinės akmens masės plytelės yra klijuojamos ant termoplastinės atramos, naudojant specialius klijus esant aukštam slėgiui. Atramoje, po porceliano akmens masės plytelėmis, yra trys lygiagretūs įdėklai, pagaminti iš cinkuoto plieno, einantys per visą lentos ilgį, kad būtų pakankamai sutvirtintos. Lentos apačioje yra grioveliai tvirtinimui ant „GRAD concept“ sistemos. Ši lengvo surinkimo ir išmontavimo naujovė pagrįsta patentuota technologija: reguliuojamo aukščio aliuminio sijomis, ant kurių pritvirtinti „GRAD concept“ spaustukai. Rezultatas – greitas montavimas, nematomas tvirtinimas, tobulas išlygiavimas ir aukštos kokybės medžiagos.

„GRAD“ ir „DEX“ privalumai:

• 100 proc. nematomas tvirtinimas

• Idealus stabilumas

• Prireikus lengvai nuimama

• Didelis atsparumas dilimui

• Lengvas valymas ir priežiūra

• Ilgas tarnavimo laikotarpis

• Lengvas vandens nutekėjimas

• Puikus atsakas į ugnį

• Visiškai nepralaidu vandeniui

• Dizainas

• Didelis mechaninis atsparumas

Namo ir terasos stilistinis vientisumas –atgaiva akims ir kokybiškas poilsis vasarą

Vasarą kuo daugiau laiko norisi leisti lauke, kartu ir arčiau namų. Terasa tampa tarsi lauko svetaine, kurioje ne tik susirenka šeima, bet ir priimami svečiai. Vis tik terasa yra namo dalis ir, norint išlaikyti stilistinį vientisumą, geriausia rinktis praktišką ir ilgaamžę apdailą, kuri tiktų tiek namo fasadams, tiek terasai. Vienas optimalių pasirinkimų – Ispanijoje gaminamas dirbtinis akmuo „Cosentino“. Apie tai kalbamės su „Cosentino Group“ atstove Lietuvoje Edita Motiejūne.

Kokius produktus naudojant terasa tampa tarsi namo tąsa?

Terasa – gyvenamojo namo ploto pratęsimas gryname ore. Vienas tokių projekto iššūkių – sėkmingai sujungti lauko erdvę su likusia namo dalimi. Tam puikiai tinka ispanų gamintojo „Cosentino“ didelio formato plokštės „Dekton“, kurios klojamos su vos matomomis ištisinėmis jungtimis. Tai suteikia gylio pojūtį ir sujungia lauko bei vidaus erdves. Išorė ir vidus tampa vientisi, beveik be siūlių, nereikalauja priežiūros ir laikui bėgant išlieka nepakitę.

Kurie „Cosentino“ produktai skirti fasadams ir terasoms?

Dirbtinis akmuo „Dekton“ – ne tik inovatyvus, bet ir suteikiantis neribotų dizaino galimybių tiek vidaus, tiek lauko sprendimams. Jo gamyboje naudojama išskirtinė sukepintųjų dalelių technologija (angl.  Sinterized Particle Technology), kuri pagreitina metamorfinio proceso atkūrimą uolienoje, kai ją veikia aukšta temperatūra ir slėgis, o tai užtikrina plokštės patvarumą ir kompaktiškumą. Dėl skirtingo storio didelio formato plokščių ir ypač išskirtinio atsparumo mechaniniams pažeidimams, temperatūrų šuoliams, taip pat dėl skysčių ir purvo neįgeriamumo „Dekton“ medžiaga tinkama drąsiausioms fantazijoms įgyvendinti ir vidaus erdvių, ir eksterjero projektams: terasoms, kepsninių zonoms, namų fasadams ar mažosios architektūros elementams.

Kokia spalvų paletė vyrauja pastaruoju metu?

Pastebima tendencija ir polinkis į žemiškas, natūralias spalvas. „Dekton“ spalvų paletė labai plati ir įvairi, tinkamą atspalvį bei dizainą lengvai suras ir modernaus stiliaus, ir klasikos gerbėjai. Ieškantiems ypatingo unikalumo „Cosentino“ gali pasiūlyti „Dekton“ ID technologiją, kai pagal architektų ir klientų poreikį sukuriamas vienetinis, išskirtinis paviršius, pasižymintis specialiu raštu, spalva, intensyvumu.

Kokie praktiškumo akcentai?

Neslidi danga jau paruošiama gamykloje ar tai atliekama įrengus terasą?

„Dekton Grip+“ yra revoliucinis „Cosentino“ sprendimas, kuris keičia paviršiaus struktūrą ir padeda išvengti slydimo drėgnose patalpose. Naudojant „Grip+“ apsaugos nuo slydimo technologiją, „Dekton“ paviršiai pasižymi aukštesniu neslidumo rodikliu ir padeda išvengti galimų nelaimingų atsitikimų.

„Grip+“ prijungiama prie medžiagos prieš dalelių sukepinimo procesą, vykstantį gaminant „Dekton“, todėl ji yra paviršiaus molekulinės struktūros dalis. Gautas lengvai tekstūruotas paviršius yra vienalytis, tolygus ir malonus liesti. Jį lengva prižiūrėti, taip pat yra ilgaamžis. „Grip+“ technologija neturi jokios vizualinės įtakos paviršiui, su šia technologija ar be jos paviršiai atrodo identiškai. „Cosentino“ turi atrinkusi tam tikras spalvas į „Dekton Grip+“ paletę, tačiau neslidumo technologija prireikus gali būti naudojama su visomis spalvomis.

Dėl didelio „Dekton“ formato (iki 3200 × 1440 mm) galima uždengti plokštumas nuo grindų iki lubų, išlaikant konstrukcijos kontūrą. Galimas įvairus storis (4, 8, 12, 20 ir 30 mm) ir plokščių formatas. Šio dirbtinio akmens tolygumas užtikrina, kad fasadų paviršiai neturi jokių įdubimų.

Barbekiu zona – lauko židiniai, kepsninės. Kokie jų įrengimo būdai naudojant „Cosentino“ ir kaip prižiūrėti paviršius? Ar jie lengvai valomi, o gal reikia papildomos specialios dangos?

Įrengiant lauko kepsnines jų paviršių galima padengti pasirinktos spalvos „Dekton“ dirbtinio akmens danga ir pagalvoti ne tik apie funkcionalumą, bet ir apie estetines dizaino savybes.

Pasirinkus „Cosentino“ dirbtinio akmens „Dekton“ plokštes lauko židiniui, jas galima pritaikyti išorinėje priekinėje, šoninėje ar viršutinėje židinio dalyje. Jei lauko židinys išklotas „Dekton“ medžiaga, būtina turėti ugniai atsparios medžiagos skiriamąją sienelę ir izoliaciją, kad klijai galėtų išlaikyti tam tikrą temperatūrą. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad klijuotos medžiagos ribotai juda. Norint pasiekti gerą rezultatą, patariama konsultuotis su klijų gamintojais.

„Dekton“ plokštės beveik neporėtos, todėl speciali danga ir specifinė priežiūra nereikalinga, jas valyti lengva. Lietaus krituliai padeda pašalinti susikaupusius nešvarumus ir išlaikyti išorinę apdailą švarią. Tačiau purvas ir nešvarumai labai priklauso nuo vietos atmosferos sąlygų. Pramoninėse teritorijose, pakrančių zonose ir vietovėse, kuriose vykdomi statybos darbai, norint išlaikyti nepriekaištingą estetinę išvaizdą, gaminį gali tekti valyti periodiškai, tačiau specialių valiklių ar šiurkščių valymo priemonių neprireiks. Net ir nusprendus jas panaudoti, plokštės paviršius nebus pažeistas.

Kaip užtikrinti akis džiuginantį

fasado ir tvoros vaizdą?

Už lango besibaigiant pavasariui, vis labiau auga noras būti lauke. Jaukesniam laisvalaikiui būtina aplinka, kuri atpalaiduotų, o tai gali užtikrinti džiuginantis kiemo vaizdas. Tam reikėtų iš anksto pasiruošti, apgalvotai įrengti arba atnaujinti namo ir tvoros apdailą, kad po šių darbų ilgai nekiltų rūpesčių dėl priežiūros. Medinei lauko apdailai būtina skirti laiko, norint išvengti papildomų išlaidų ir problemų, o tam reikalingos kokybiškos priemonės.

Fasado ar tvoros dažymas – nelengvas procesas, todėl svarbu žinoti, kaip išvengti dažniausiai daromų klaidų ir džiaugtis nudažytos medienos spalva ir būkle dar 15 ir daugiau metų. Nors mediniai paviršiai dažomi ar aliejuojami, ši medžiaga turi savybę labai greitai dėvėtis, dėl to vėlesnis šios klaidos tvarkymas gali kainuoti kur kas daugiau tiek finansų, tiek laiko.

Ruošiantis būtina atsižvelgti į aplinkos sąlygas

Vyrauja keli mitai dėl dažyti tinkamiausio laiko, tačiau „Tikkurilos“ specialistai sako, kad medinį paviršių geriausia dažyti pavėsyje, esant sausam orui ir nevėjuotą dieną. Dažant ir dangai džiūvant, aplinkos temperatūra turi būti ne mažesnė nei +10 °C, santykinis oro drėgnis neturi viršyti 80 procentų. Optimali dažymo temperatūra 18–20 °C. Geriausias dažomos medienos drėgnumas turėtų neviršyti 20 procentų. Jeigu paviršius drėgnas, leiskite fasadui bent 2–3 dienas džiūti. Svarbu, kad dažant nelytų, o baigus darbą per artimiausias 24 valandas temperatūra nenukristų žemiau nulio.

Atsakingi sprendimai prieš paimant teptuką į rankas

Renkantis dažus reikia žinoti, kam jie skirti: fasadui, interjerui, o gal tai lauko aliejus. Norėdami dangos ant medienos, rinkitės dažus, o jei nesiekiate paslėpti medienos rašto, denkite ją pusiau skaidria apdailos priemone – dažyve, kuri įprastai ne tokia ilgaamžė kaip dažai.

Kitas svarbus aspektas – ilgaamžė apsauga nuo aplinkos poveikio, kuri neleistų į dažytą paviršių įsiskverbti purvui ir vandeniui, kuri leidžia medienai kvėpuoti, puikiai išlaiko spalvą ir blizgesį, o medžiaga išlieka elastinga ir nepleišėja. Lauko medienai ekspertai siūlo rinktis dažus „Vivacolor villa Akva“, kurie saugo medžiagą nuo klimato poveikio net iki 15 metų. Jie neleidžia į dažytą paviršių įsiskverbti purvui ir vandeniui, puikiai išlaiko spalvą ir blizgesį. Dažai tinka tiek tvorai, tiek terasai bei fasadui. „Vivacolor Villa Akva“ – išbandyta Lietuvos klimato sąlygomis!

Platus pasirinkimas ryškiam ir gyvybingam įvaizdžiui kurti

Neturint išankstinių nuostatų, galima rinktis iš populiariausių iš anksto paruoštų spalvų. Populiari spalva ilgus metus išlieka tradicinė geltona ir visi jos atspalviai. Taip

pat sparčiai populiarėja antracito pilkos atspalviai. „Vivacolor Villa Akva“ galite spalvinti pačiomis įvairiausiomis spalvomis arba rinktis iš 6 iš anksto paruoštų populiariausių spalvų: geltonos (TVT 502X), žalios (TVT 335X), rudos (TVT 540X), raudonai rudos (TVT 2669), antracito pilkos (RAL 7016) ir šviesiai pilkos (RAL 7040).

Norint išsaugoti natūralų medžio raštą ir atspalvį, rekomenduojama rinktis lauko medienos dažyves. Tirpiklio pagrindu pagaminta dažyvė „Villa Lasur“ ir vandens pagrindu pagaminta dažyvė „Villa Lasur Akva“ giliai įsiskverbia į medieną, saugo ją nuo drėgmės ir UV spindulių. Be to, dažyvė „Villa Lasur Akva“ pasižymi dvejopu poveikiu – ją galima naudoti ir kaip impregnantą, ir kaip dažyvę. Dažykite ne tik medinius namus, bet ir duris, langų rėmus, tvoras ar lauko baldus. Svarbu pažymėti, kad tik spalvinta dažyvė suteikia apsaugą nuo ultravioletinių spindulių. Dažyvės spalvinamos pagal lauko medienos dažyvių spalvyną „Valtti“.

Tik įsigiję dažus neišmeskite instrukcijųViena dažniausių klaidų – dažymo instrukcijų nepaisymas. Ypač dažnai per mažas dėmesys skiriamas paviršiui paruošti ir impregnuoti. Net ir naujas medinis paviršius reikalauja paruošimo: privaloma nuo jo pašalinti purvą ir atplaišas, šakų vietose išsiskyrusius sakus. Paviršių kuo ankstesniame statybų etape padenkite impregnantu „Vivacolor Villa Lasur Akva“. Rūdijančius metalinius elementus, pavyzdžiui, vinių galvutes, padenkite tinkamu antikoroziniu gruntu.

Jei dengiate dažais anksčiau dažytą paviršių, grandikliu pašalinkite atšokusią seną dangą ir nušveiskite paviršių plieniniu šepečiu. Pelėsiu padengtą paviršių nuplaukite plovikliu „Tikkurila Homeenpoisto“ pagal instrukciją, nuskalaukite vandeniu ir leiskite išdžiūti. Iki grynos medienos nušveistą paviršių impregnuokite „Vivacolor Villa Lasur Akva“. Tinkamai paruošę paviršių ir jį impregnavę, pereikite prie dažymo darbų. Prieš naudodami dažus gerai išmaišykite, jei reikia, atskieskite vandeniu. Denkite matiniais dažais „Vivacolor Villa Akva“ dviem sluoksniais. Kitą sluoksnį denkite po 2–4 val. Ypač kruopščiai padenkite medinių objektų briaunas ir galus.

Dažytą paviršių tinkamai prižiūrėkite

Dažų danga galutinai sukietėja ir reikiamą patvarumą įgauna maždaug po 4 savaičių, todėl iki tol dažytą paviršių naudokite labai atsargiai. Jei prireikia valyti anksčiau, švelniai braukite minkštu šepečiu, drėgna šluoste arba drėgnu plovimo šepečiu. „Vivacolor“ dažų asortimentą sudaro įvairūs produktai, skirti vidaus ir lauko darbams. Visą informaciją apie produktų saugumą ir aplinkosaugos reikalavimus rasite saugos duomenų lapuose, o į tai būtina atsižvelgti, norint tinkamai savarankiškai atlikti darbus. „Vivacolor“

prekės ženklo puslapyje rasite ne tik informaciją apie produktus, bet ir mokomuosius vaizdo įrašus, kurie padės pasiruošti savarankiškam darbui!

BARSELONOS PENTHAUZE KOMFORTĄ KURIA HARMONINGA EKLEKTIKA

Susipažinkite: dizainerės Veronikos Mimoun penthauzas modernistiniame pastate Barselonos Eixample rajone. Miesto širdyje esantis butas istorine romantika alsuoja ne tik pravėrus langus, besigrožint miesto vaizdais, bet ir pačioje interjero atmosferoje. Erdviame penthauze galima rasti keturis miegamuosius, keturis vonios kambarius, svetainę, valgomąjį, virtuvę ir dvi terasas (viena net 50 m2 ploto – pietų pusėje). Interjere praeities žavesio suteikia atkurtas originalus mozaikinis grindinys ir atidengtos lubos, atkūrus originalų kataloniškąjį skliautą („Volta Catalana“).

Didžiojoje terasoje galima džiaugtis komfortu, saulės spinduliais ir Barselonos miesto vaizdu, o šiuolaikiškus lauko baldus dizainerė parinko iš skirtingų „Kettal“ baldų kolekcijų.

Rolandas KAŽIMĖKAS

Vaizduotės kelionė

Nors V. Mimoun Barselonoje studijavo ekonomiką ir verslo administravimą, o vėliau studijas tęsė JAV ir Paryžiuje, tikroji jos aistra – interjero dizainas. Kurį laiką V. Mimoun dirbo finansų srityje, tačiau jau kelerius metus ji kuria įspūdingus ir rafinuotus namus privatiems užsakovams. Šiuo metu dizainerė vadovauja interjero dizaino studijai „Veronica Mimoun Studio“, vienijančiai nemažą įvairių sričių specialistų būrį.

V. Mimoun atvirauja, kad jai visada patiko padėti savo draugams ir šeimos nariams įgyvendinti jų namų dekoravimo projektus ir niekada neatsisakydavo, jei jie prašydavo jos patarimų, susijusių su namų interjeru. „Man patinka šis darbas, patinka bendrauti su savo komanda, puikiais architektais, dizaineriais, rangovais. Labai didžiuojuosi, kad mano verslas suteikia darbo daugeliui įvairiausių profesijų žmonių“, – sako V. Mimoun.

Vienas ryškesnių dizainerės bruožų, matomų visuose jos darbuose, – dėmesys kiekvienai detalei. Kalba eina ne tik apie dizainą, bet ir apie naudojamų medžiagų kokybę. „Geras dizainas sukuria harmoningą erdvę, kurioje iš tiesų smagu būti ir gyventi. Į savo darbą visada žvelgiame kaip į vaizduotės kelionę ir siekiame, kad visos kelionės metu užsakovai jaustųsi patogiai, pasitikėtų mūsų žiniomis, aukštos kvalifikacijos komanda, siekiamais tikslais“, – teigia V. Mimoun.

Švelnus prisilietimas prie istorijos, atidengus originalius skliautus, suteikia interjerui žavesio ir dinamikos.

Istoriniai elementai penthauzo interjere – atkurtas originalus mozaikinis grindinys ir kataloniškieji lubų skliautai –puikiai dera su šiuolaikišku įvaizdžiu, kurį erdvėms sukūrė V. Mimoun.

Originalus grindinys ir skliautai

Istoriniai elementai penthauzo interjere – atkurtas originalus mozaikinis grindinys ir kataloniškieji lubų skliautai – puikiai dera su šiuolaikišku įvaizdžiu, kurį erdvėms sukūrė V. Mimoun. Visos medinės interjero, baldų detalės, dailylentės, grindys, lentynos pagaminti iš medžio masyvo, naudota ąžuolo mediena, riešutmedis.

Tik įėjus į fojė, galima išvysti visą sieną dengiantį veidrodį, jame atsispindintis visas koridorius ir jo gale esantis balkonas sukuria begalybės pojūtį. Miegamųjų kambarių dizainas yra suasmenintas ir perteikia skirtingus įvaizdžius. Pavyzdžiui, pagrindinio miegamojo siena prie lovos galvūgalio išklijuota ryškiais Phillipo Jeffrieso tapetais „Sunset Orange“, kurie kambariui suteikia nepakartojamos šilumos. Ant sienų pakabinti trys Paryžiaus antikvariatuose pirkti Liudviko XIV stiliaus veidrodžiai. Lovos šonuose – modernūs aukso spalvos šviestuvai, puikiai derantys su klasikinio

dizaino riešutmedžio apdailos naktiniais staliukais. Šis miegamasis sujungtas su vonia.

Tuo metu pagrindinė vieno svečių miegamojo siena išklijuota tapetais, kurių piešinys primena Barselonos dangumi plaukiančius plunksninius debesis. Lubose pakabintas kupolo formos šviestuvas, o šalia lovų stovi elegantiški minimalistinio dizaino naktiniai staliukai. Kaip ir lubose kabantis šviestuvas, taip ir ryškus rožinis lovos audinys tapo svarbiais dizaino akcentais. Dar kitame svečių miegamajame siena už tamsiai mėlynu audiniu dengto galvūgalio dekoruota pilkais ornamentais. Stiklinį paviršių turintis naktinio staliuko rėmas pagamintas iš nikeliu dengto metalo. Mažiausią kambarį galima pritaikyti tiek darbo erdvei, tiek svečių kambario funkcijai. Čia stovi tik sofa, o interjere dominuoja pilka ir smėlio spalvos. Spintos durų dizainas kuria įdomias perspektyvas iš bet kurio kambario taško, nes skirtingos durys dekoruotos arba vertikaliais arba horizontaliais dryžiais.

Vientisa jauki erdvė

Ąžuolo parketo laipteliais patenkama į viršutinį aukštą, kuriame įsikūrė svetainė, valgomasis, virtuvė, svečių vonios kambarys ir dvi terasos, viena esanti virtuvėje, o kita, didžioji 50 m2 terasa, įspūdingai papuošta ne tik gausios augalijos, bet ir pastato architektūrinių elementų – į ją patenkama iš svetainės erdvės.

Svetainės, taip pat ir valgomojo bei virtuvės lubose atkurti senoviniai kataloniškieji skliautai. Svetainė sumanyta kaip didelė šeimos ir draugų susitikimų erdvė,

todėl joje rasite ilgą V. Mimoun studijos sukurtą šviesaus audinio sofą, skirtingų formų pufus bei tamsesnių spalvų fotelius. Grindis dengia restauruotas originalus antikvarinis turkiškas kilimas. Svetainę puošia senovinės vazos bei vienas įspūdingesnių akcentų – kambario gale stovinti komoda, kurios durys ir stalčiai dekoruoti geltona ir juoda spalvomis, o centre puikuojasi modernus žurnalinis staliukas. Visų svetainės baldų dizaino stilius – skirtingas, tačiau kambaryje tai suformuoja vientisą jaukią erdvę.

Ispanijoje įsikūrusi įmonė kuria minimalistinius, šiuolaikiškus medinius baldus, puoštus pintinės motyvais. Tai skirtingų kolekcijų („Bitta“, „Calla“, Vimini“, „Enea“, „Vieques“, „Roll“) derinys, darniai susikalbantis tarpusavyje.

Komfortas ir interjero harmonija

Iš svetainės patenkama į valgomąjį, kuriame dėmesys nukrypsta į pagal individualų užsakymą pagamintus natūralaus ąžuolo baldus – stalą, suolą ir lentynas. Siena už lentynos dekoruota melsvų tonų mozaika, ją tarsi įrėmina ir subtiliai išryškina lentynose ir suolo atloše visu ilgiu įrengtas paslėptas LED apšvietimas.

Virtuvės erdvę užpildo didelė ir labai talpi sala, oranžinės pusbario kėdės tarsi atliepia šiltus lubų atspalvius. Iš virtuvės į terasą galima patogiai išeiti per plačias vitrinines duris. Pusryčiaujant terasoje smagu grožėtis atsiveriančiu vaizdu į jūrą, todėl ji tarnauja tiek kaip poilsio vieta, tiek kaip vasaros valgomasis, viliojantis pasimėgauti nepriekaištinga architektūra ir neįtikėtinais senųjų Barselonos kvartalų vaizdais.

Dizainerė bene didžiausią dėmesį skyrė ir pagrindinei terasai, į kurią patenkama iš svetainės, – juk pietų kraštuose žmonės daug laiko praleidžia lauke. Joje dominuoja pasteliniai tonai ir garsių dizainerių – Patricios Urquiolos, Rodolfo Dordoni, Doshi Levien sukurti, garsios ispanų kompanijos „Kettal“ pagaminti baldai. Šią įspūdingą atvirą penthauzo erdvę įrėmina ir įsimintinu fonu tampa išraiškingi pastato architektūros elementai, gausybė augalų kuria užmiesčio vilos įspūdį. Nenuostabu, kad tokioje elegantiškoje aplinkoje šiltą pavasario dieną ar vidurvasario vakarą norisi kuo ilgiau užsibūti. „Komfortas yra esminis reikalavimas, ir būtent per natūralią estetiką mes pasiekiame namo interjero ir eksterjero harmoniją, nepamiršdami visų jo grožio elementų“, – sako V. Mimoun.

Komfortas yra esminis reikalavimas, ir būtent per natūralią estetiką mes pasiekiame namo interjero ir eksterjero harmoniją, nepamiršdami visų jo grožio elementų.

Industrinį interjerą puošia nauji vonios akcentai

Nors pirmieji loftai jau skaičiuoja daugiau nei šimtmetį, iki šiol jie nepraranda savo populiarumo. Prieš 20 metų prasidėjusi loftų banga Lietuvoje sėkmingai vilnija ir iki šiol. Juos pamėgo nestandartinio gyvenimo būdo gerbėjai, todėl nemažai buvusių gamyklų ar net naujų pastatų yra pritaikomi industrinėms erdvėms. Ši tendencija paskatino ir gamintojus kurti inovatyvius produktus. Naujus gaminius vonios kambariui industrinėse erdvėse pristato ir žymaus italų gamintojo IDEAL STANDARD atstovas Baltijos šalims Ignas Jankauskas.

„Šiuolaikinė industrinė aplinka ir industrinis interjeras yra pasukę skirtingais keliais, – tvirtina ekspertas. – Tikruose industriniuose pastatuose dominuoja standartiniai sprendimai, o jų vonios kambariuose naudojami masinės gamybos prietaisai. Tačiau šiuolaikinis industrinis interjeras vis dažniau sutinkamas biuro, restorano ar net namų erdvėje. Industrinis interjeras yra viena šiuolaikinio žmogaus komforto zonų ir būdas parodyti savo modernias pažiūras. Jame dominuoja funkcionalūs sprendimai, didelis dėmesys teikiamas tikriesiems žmogaus poreikiams. Bet esminė industrinio interjero žinutė – išskirtinumas. Nors ir funkcionalus, industrinis interjeras yra išskirtinis.“

Balta – banalu, juoda – nepraktiška, tačiau galime rinktis ir pilką!

Vonios įrangos gamintojas IDEAL STANDARD kiekvieną pavasarį tradiciškai pristato metų naujienas. Spalvų atsiradimas ir po truputį pamirštama balta ir chromo spalvos vonioje yra kelerių metų tendencija. Klientai gali rinktis iš didelės pasiūlos ir tik kokybiški, funkcionalūs sprendimai tampa populiarūs. Kaip sėkmės istoriją galima įvardyti matinius juodus IDEAL STANDARD maišytuvus. Pirmieji klientai produktus rinkosi nedrąsiai, labai atidžiai tikrino kokybę, dvejojo dėl priežiūros

sudėtingumo. Vėliau buvo sulaukta tiek daug teigiamų atsiliepimų, kad matinių juodų IDEAL STANDARD maišytuvų šiuo metu yra gaminama ne mažiau nei chromuotų. Sėkmės priežastis – kontrastingas, išskirtinis vaizdas ir lengva priežiūra. Speciali polimerų danga labai lengvai valoma ir ilgaamžė.

Šios sėkmės įkvėpta IDEAL STANDARD kompanija kreipėsi į savo dizaino partnerius „Palomba Serafini Associati“ su prašymu sukurti naują keramikos produktų spalvą, kuri būtų skirta derinti su juodais matiniais maišytuvais. Prieš mėnesį pasauliui pristatyta pilkos spalvos „i.Life B“ keramikos produktų ir vonios baldų kolekcija.

Išskirtinė ir dėmesio verta naujiena

Įprastiems baltiems vonios produktams suteikta pilka spalva sukūrė naują perspektyvą. Unitazas ar praustuvas atlieka tą pačią funkciją, yra taip pat lengvai prižiūrimas, tačiau neįprasta spalva padaro jį išskirtinį. Pilkos spalvos atspalvis parinktas, kad kartu su juodais matiniais maišytuvais būtų pasiektas išbaigtumo jausmas. Naujoji spalva pasižymi tokiomis pat valymo savybėmis kaip ir tradicinė balta. „i.Life B“ unitazai gaminami su moderniausia bekrašte nuplovimo technologija „RimlessLS+“, kuri užtikrina dar geresnę higieną, o priežiūra tampa lengvesnė

Keramika taip pat kuria vonios interjero stilių

Pilka ir juoda yra tradicinė spalvų kombinacija, kai norime sukurti raminančią, santūrią ir atgaivinančią atmosferą bet kurioje patalpoje. Tokia emocija puikiai dera su namų vonios kambariu, kuris po truputį tampa mažąja namų SPA erdve, skirta atsipalaiduoti.

Profesionalaus interjero dizainerio rankose pilkos ir juodos spalvos vonios produktų derinys virsta įrankiu kuriant netradicinį stilių: dizaineriui pageidaujant žemiškų spalvų, kolekcija „i.Life B“ spinduliuos minimalizmu ir bus subtili nuoroda į tvarką ir harmoniją arba taps modernaus ir techniško industrinio inter jero akcentu.

Ko gali tikėtis šiuolaikinio lofto gyventojas?

Italų dizaineris Roberto Palomba, kurdamas kolekciją „i.Life B“, įsivaizdavo brandžią, modernią miesto šeimą. Tai šeima ar galbūt pora, kuri gali gyventi bute ar lofte, bet nesivaiko prabangių etikečių, nesirenka minios kelio. Tai kolekcija namams žmonių, kurie mėgsta kurti, mėgsta būti originalūs.

SA A rch B ook

„ArchBook: Skaitytojų geriausias“

rinkimai – nuo šiol kas mėnesį

Nuo šių metų kovo SA.lt nemokamoje architektų platformoje „SA ArchBook“ pradėtas vykdyti konkursas „ArchBook: Skaitytojų geriausias“. Balsavimo laikotarpiu Lietuvos architektūros gerbėjai remia savo mėgstamiausią projektą ir taip padeda profesionalams skleisti žinią apie jų projektus.

Konkurso „ArchBook: Skaitytojų geriausias“ rinkimai vyks kiekvieną mėnesį, po dvi savaites, nuo einamojo mėnesio vidurio iki pabaigos. Konkurse galioja vienintelė taisyklė: vieną kartą jau išrinktas projektas konkurso „ArchBook: Skaitytojų geriausias“ rinkimuose dalyvauti negalės, todėl pastebėtas bus kiekvienas platformoje savo darbus viešinantis architektas. Skaitytojų mėgstamiausias sulauks išskirtinio dėmesio: apie jį bus rengiamas specialus SA.lt straipsnis, SA.lt naujienlaiškis ir socialinių tinklų įrašas.

„SA ArchBook“ –

išskirtinė galimybė architektams

Inovatyvioje platformoje „SA ArchBook“ architektams siūloma visiškai nemokamai dalytis savo kūriniais, garsinti įgyvendintus ir sukurtus projektus visiškai nemokamai. Kiekvienas architektų projektas dalyvauja įvairiuose konkursuose, taip pat gauna įvairių naudų ir viešinimo galimybių. Kiekvienas naujas prisijungęs projektas viešinamas specialiame SA.lt socialinių tinklų įraše ir naujienlaiškyje.

Visi „SA ArchBook“ paviešinti projektai dalyvaus vasarą vyksiančiame SA.lt konkurse „ArchBook Lyderis 2023“, kuriame bus renkami geriausi metų platformos architektūriniai projektai. Visų architektų darbai, kurie atsidurs išskirtinėje „SA ArchBook“ platformoje, turės galimybę laimėti prizus. Trijų kategorijų (visuomeninių, komercinių, gyvenamųjų) laimėtojai bus apdovanoti komandos darbostogomis Juodkrantėje penkiems asmenims. Daugiau informacijos – netrukus.

Kaip prisijungti prie „SA ArchBook“?

Tai labai paprasta. Pirmiausia atsisiųskite darbų pateikimo dokumentą, pateikite reikalingą medžiagą pagal ten esančius aprašymus. Paskui užpildytus aplankus reikia įkelti į „Wetransfer“. Galiausiai nuorodą siųskite el. paštu archbook@sa.lt

SA A rch B ook

MĖNESIO LAUREATAI: „ARCHBOOK“ KONKURSO

KAIP EILINĖ PASTATO REKONSTRUKCIJA VIRTO UNIKALIAIS SPRENDIMAIS

Pastatas, įsirėžęs į Y formos sankryžą Kaune, Aleksote, pastatytas dar 1971 m., o rekonstruotas po 50 metų – 2021-aisiais. „Mados“ fabriko cechas per tą laiką priklausė ne vienam savininkui, pats objektas vis keitėsi, prie jo lipdyti priestatai. 2019 m. iškelta mintis rekonstruoti pastatą išaugo į unikalų sprendimą, atliktą architektūros studijos „Nežinomi architektai“. Rekonstruotas pastatas SA.lt portalo skaitytojų įvertintas kaip geriausias mėnesio projektas platformoje „Archbook“.

Objektas: administracinis pastatas

Adresas: S. Dariaus ir S. Girėno g. 31A, Kaunas

Architektai: Mantas Mickevičius ir

Lina Kazakevičiūtė (MB „Nežinomi architektai“)

Plotas: 547 m2

Patalpų skaičius: 34

Aukštų skaičius: 1 a.

Metai: 2021 m.

SA redakcijos turinys

Lina Kazakevičiūtė ir Mantas Mickevičius (MB „Nežinomi architektai“)

Administracinio pastato rekonstrukciją įgyvendinę architektai Mantas Mickevičius ir Lina Kazakevičiūtė

SA.lt portalo skaitytojams pasakoja, kad 2019 m. rekonstrukcijos projektas pradėtas rengti su mintimi išplėsti esamų patalpų plotą pastatant dar vieną priestatą. Tai buvo pirminė užsakovo mintis, kuri specialistams atrodė kaip eilinė rekonstrukcija. Tačiau palaipsniui standartinė pastato atnaujinimo vizija virto vientisa harmoninga rekonstrukcija, kuri užtikrino dermę tarp pastato architektūros ir interjero.

Svarbiausias akcentas – vientisumas ir darna

„Naująją administracinio pastato dalį kūrėme atvirą, su daugiau stiklo. Senosios dalies langus pasiūlėme pridengti nuo saulės žaliuzėmis, pratęsdami rūdintą fasado apdailą su apskritomis kiaurymėmis. Idėja priimta palankiai. Šiame projekte labiausiai džiaugiamės užsakovų pasitikėjimu, geru galutiniu rezultatu ir trikampio sklypo akcentu – išsaugotu ąžuolu“, – pasakoja vienas

projekto autorių ir studijos „Nežinomi architektai“ įkūrėjų M. Mickevičius.

Pastatas suskaidytas į tris tūrius: monumentali senoji dalis, sudaryta iš dviejų stačiakampių, vizualiai formuojančių L raidę, ir naujoji dalis – pasvirusi, įstrižai komponuojama, atliepianti komplikuotą sklypo formą. Senosios dalies tūris dengtas rūdinta plieno skarda, su perforuotomis angomis langų zonoje. Naujosios dalies tūris konstruojamas iš stiklinių fasadų ir antracito atspalvio skardos. Tūrio aptaisymas skardos lamelėmis sustiprina vertikalumo įspūdį. Į senąją dalį patenkama per atskirą stačiakampį tūrį, viena kraštine besijungiantį su pagrindiniu pastato tūriu. Kaip ir fasadas, įėjimas dengtas rūdinta skarda.

Architektūros studijos „Nežinomi architektai“ specialistai sena ir nauja derino naudodami kontrasto principą. Senoji pastato dalis – iš rūdinto plieno, naujoji – iš blizgaus juodo plieno ir stiklo.

Studijos įkūrėjas M. Mickevičius džiaugėsi išlaikyta derme tarp pastato architektūros ir interjero. „Norėjosi pabrėžti, kad tai tas pats pastatas ir ta pati estetika. Dažnu atveju interjerą kuria kiti specialistai, todėl sprendiniai labai prasilenkia nuo pastato sumanymo, architektūrinės estetikos kalbos. Mums pavyko perkelti statinio sprendimus į vidų: šviesa patalpose užtikrinama per perforuotas apvalias skyles fasado plokštėse. Pasviręs korpusas suprojektuotas kaip atskiras biuras. Ties centrine dalimi patenkama į priimamojo erdvę, kuri sujungia atviro plano biuro patalpas ir atskirus darbo kambarius“, – sprendimus vardija geriausio mėnesio projekto platformoje „Archbook“ bendraautoris.

Pastato šerdis – posėdžių salė – dekoruota medžio faneruotės plokštėmis, sujungia senąją ir naująją pastato trijų tūrių kompoziciją. Monumentali senoji dalis ir atvirai skaidrus stiklinis korpusas sukuria skirtingų galimybių darbo ir poilsio atmosferą.

Architektūros studijos „Nežinomi architektai“ specialistai sena ir nauja derino naudodami kontrasto principą. Senoji pastato dalis –iš rūdinto plieno, naujoji – iš blizgaus juodo plieno ir stiklo.

INŽINIERIAUS KARJERA –VISO GYVENIMO DĖLIONĖ

Gegužė ir birželis – svarbių pasirinkimų metas abiturientams. Tiltų inžinerija gal ir nėra pirmoji karjeros idėja, ateinanti į galvą daugeliui jaunuolių, tačiau Mindaugui Pakniui, „Kelprojekto“ Kauno tiltų skyriaus projektų vadovui, tai tapo viso gyvenimo galvosūkiu, kurį verta spręsti. Su juo kalbėjomės apie taip reikalingą ir rinkoje paklausią inžinieriaus specialybę, o kokį inžinierių pirmakursių derlių surinks Lietuvos universitetai ir kolegijos, matysime vasarai įpusėjus.

Projektai Lietuvoje

Tapęs inžinieriumi, jaunas žmogus iš karto gali tapti didelių ir reikšmingų projektų dalimi, tai liudija ir M. Paknio karjera. Kaune gimęs ir augęs, Kauno technologijos universitete statybos inžineriją baigęs M. Paknys savo gimtąjį miestą neretai palieka dėl užsienyje „Kelprojekto“ vykdomų projektų. 42-ejų tiltų inžinieriaus M. Paknio profesinių pasiekimų sąraše jau yra milijardus kainuojantys ir metų metais įgyvendinami milžiniški projektai. Dažniausiai tai apimtimi ir biudžetu įspūdingi Švedijos infrastruktūriniai sumanymai, tačiau projektuotojui teko dirbti ir Lietuvoje, ir kitose Skandinavijos šalyse.

Lina SVALDENIENĖ

Pėsčiųjų tiltas Marijampolėje, 2016

Vienas pirmųjų Mindaugo projektuotų objektų Lietuvoje buvo Vilniaus pietinis aplinkkelis. Aplinkkelyje yra keletas viadukų, įskaitant ir viaduką per Galvės gatvę bei geležinkelio viaduką. Kitas objektas, kuriame inžinierius dalyvavo karjeros pradžioje, buvo plienbetonis viadukas per Geležinio Vilko gatvę.

„Įdomus buvo platus viadukas per Žirnių gatvę, kurį vadinu IKEA viaduku. Kitas išskirtinis projektas buvo vienintelis Lietuvoje pakeliamasis tiltas per Danės upę Klaipėdoje“, – vardija M. Paknys. Originalus pakeliamasis tiltas per Danės upę buvo suprojektuotas Kaliningrade ir pastatytas Klaipėdoje 1975-metais. „Kelprojektas“ susirado įmonę, kuri anuomet projektavo pakeliamąjį tiltą, pirko iš jos brėžinius ir 2013–2014 metais sėkmingai suprojektavo tilto remontą.

Marijampolėje M. Paknys projektavo Gedimino gatvės rekonstrukciją ir prisimena ją kaip išties įdomų objektą. „Tiesą sakant tie, kurie pravažiuoja, nieko ypatingo nepastebi, bet ten yra tokia sankryža, kuri nuleista nuo esamo žemės paviršiaus žemyn apie 7 metrus. Ji įrengta dėl to, kad „RailBaltic“ projekte negalėjo būti vieno lygio susikirtimų ir reikėjo pravažiavimo po geležinkeliu“, – aiškina projektuotojas.

Jaunatviškos ambicijos

Dabar, žiūrėdamas į jaunesnius kolegas ir pats, vertindamas keliolikos metų konstruktoriaus patirtį, jis tvirtina, jog inžinieriai – ambicingi žmonės:

„Kol esi jaunas, neturi tiek drausmės, norisi visko greitai ir kuo daugiau. Įšoki į darbo rinką ir imi – duokit man, aš viską galiu! Daugiau nei 90 proc. inžinierių yra ambicingi ir nori kažkaip save parodyti, todėl kiekvienas siekia geresnių užduočių, nori skaičiuoti. Kai suskaičiuoji konstrukciją, viskas joje yra tavo priimti sprendimai: storiai, matmenys, mazgai, jungtys. Jauni konstruktoriai to nori, nes tada jų vardą aptarinėja, žino, teiraujasi.“

Iš pirmo žvilgsnio neypatingas įtempto gelžbetonio tiltas Danijoje iš tiesų buvo ypač sudėtingas suprojektuoti. Tiltai turi sekti kelio linijas, todėl šį buvo privalu padaryti kreivą – sujungiantį kelio vingius. Rankiniu būdu tokį statinį apskaičiuoti būtų be galo sudėtinga, nes jis turi labai daug geometrinių kintamųjų.

Talentingas inžinierius įsitikinęs, kad ši specialybė priverčia žmones subręsti, nes projektuotojo, konstruktoriaus padarytus sprendimus analizuoja daug žmonių. Visų pirma inžinierių vertina tie, kurie skaito jo aiškinamuosius raštus ir stato pagal jo brėžinius, o paskui statinius susisiekimui ir gyvenimui išbando ir naudoja patys vartotojai.

Daug profesijos atspalvių

Inžinieriaus darbe yra begalė specializacijų: jis gali braižyti, skaičiuoti, koordinuoti, rašyti raštus ar sudarinėti sąmatas. Kiekvieno, patekusio į inžinerinę sferą, galimybes nulemia komanda ir aplinkybės. Į kokią kompaniją jaunas specialistas pateks, kaip ten jį priims, ar įsilies į komandą tokiu metu, kai prasidės didžiulis projektas, ar atėjęs pateiks įdomią mintį ar eskizą; yra daugybė aplinkybių, kurios lemia jauno konstruktoriaus karjeros tėkmę.

Švedijoje, Stokholme, „Kelprojekto“ suprojektuotas tiltas ir krantinė automobiliams ir pėstiesiems.

Objektas Slussen – tai didžiulė teritorija šalia senamiesčio su senu šliuzu, kuris buvo perstatytas į pralaidesnį.

M. Paknys statinio skaičiavimais užsiėmė 2016–2018 metais, šiuo metu šis objektas jau baigiamas statyti. Objekto vertė – virš milijardo eurų.

„Didelė dalis inžinierių nori kaip įmanoma įdomesnių konstrukcijų, didesnių tiltų… Kol dar jauni, jie visiškai atsiduoda darbui, skaito knygas, mokosi, kad tik parodytų savo gebėjimus ir gautų kuo geresnius projektus. Tik po 15 įtemptų darbo metų patyrę inžinieriai apstoja virti ir degti. Atsakomybės lygis toks didelis, kad dalis nebesivaiko didelių projektų, lieka tik stipriausi. Toks yra vidinis inžinieriaus vystymasis“, – apibendrina M. Paknys.

Tiltų projektuotojas pastebi, kad inžinieriai, arba žmonės, kuriems patinka tikslieji mokslai, yra ramūs, labiau susikaupę, sugebantys susikoncentruoti, o darbas šias savybes dar labiau pabrėžia.

Technologijos keičia darbą

Senas britų inžinierius, pasaulinio lygio tiltų konstruktorius Robertas Benaimas savo knygoje inžinieriaus karjerą sulygina su dėlione. Atėjus į darbo rinką, ta dėlionė visiškai pabirusi, ir ją konstruktoriai sudėlioja tik ties pensijos riba. M. Paknys pritaria šiai minčiai – dar daugiau, viso gyvenimo pastangų prireikia ne statybų konstrukcijų sričiai, o konkrečiai tiltų konstrukcijoms, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti siaura, bet iš tiesų labai didelė sritis, turinti daug šakų.

Neatsiejama šiandieninio inžinieriaus darbo dalis yra programinė įranga. „Ji labai įdomiai keičia profesiją. Pavyzdžiui, reikia suprojektuoti kokią nors konstrukciją:

su programine įranga tu gali išmėginti keletą variantų labai greitai, gali suskaičiuoti preliminarų tiltą per dieną. Anksčiau tai būdavo neįmanoma, – pasakoja „SOFiSTiK“ skaičiavimo programa dirbantis M. Paknys. – Anksčiau vieną tiltą komanda projektuodavo metus, dvejus. Dabar vieną tiltą komanda projektuoja 3–4 mėnesius. Tai yra technologijų diegimo rezultatas.“

Projektavimas ir programavimas išvien

Savo kelyje inžinieriai renkasi ir funkcijas, kurios jiems labiausiai prie širdies: prie tradicinio braižymo ar skaičiavimo šiandien jungiasi ir modeliavimas, parametrizavimas ir programavimas. Skaičiavimams atlikti šiandien yra daug kompiuterinių programų, o kai kuriose iš jų būna palikta atskira dalis, kuriose gali programuoti pats vartotojas. Inžinierius gali susikurti savo programas ir paprogrames.

„Didelė dalis jaunimo jau mokyklose turi programavimo kursus. Bent pusė tiksliukų mėgsta rašyti kodą, todėl darbe jie labai nori turėti tekstinės įvesties galimybę ir kurti ką nors savo. Jei atlieki skaičiavimus, programavimui yra neribotos galimybės“, – pažymi M. Paknys, pridurdamas, kad skaičiuotuvas buvo išrastas būtent konstruktoriaus, nes šios specialybės atstovams tenka atlikti daugybę pasikartojančių skaičiavimų, kol galų gale gaunamas tikrasis, patikimas matmuo.

MIESTO PLANAVIMO KLAIDOS IR SPRENDIMAI: „GREITŲ RECEPTŲ NĖRA“

SA redakcijos turinys

Kalbėdami apie miestų planavimą, dažnai baksnojame į smulkias klaidas. Tačiau pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, kas problemas nulemia. Lietuvos miestai turi tendenciją į neigiamą urbanistinį planavimą ir projektavimą, tik vietomis galime išvysti kelias sėkmingai išpildytas nedideles teritorijas. Urbanistas Martynas Marozas pabrėžia tam tikrus problematiškus aspektus ir pasakoja apie galimybes tai spręsti.

PARTNERIAI:

Įstatymų problematika: lygybę turėtume pakeisti atitiktimiTarp Lietuvos miestų planavimo klaidų dažnai minima tai, kad įstatymai neatitinka realių situacijų, pirmiausia dėmesys kreipiamas į nacionalinės politikos lygmenį.

„Įstatymai visoje šalyje galioja vienodai, taip pat ir Teritorijų planavimo įstatymas, net nėra didelio skirtumo, ar tai kaimelis, ar didmiestis. Bet, žiūrint iš tolesnės perspektyvos, labai

aiškiai matosi, kad tai, kas tinka Vilniui, nebūtinai tinka Elektrėnams, tai, kas sėkmingai veikia vidutiniame mieste, netinka didmiesčiui“, –sako urbanistas M. Marozas. Nauja infrastruktūra turi atitikti konkrečios vietos ar regiono dydį ir poreikius, t. y. didelė sporto arena, tikėtina, reikalinga didmiestyje, o mažai gyvenvietei galbūt užtenka nedidelio bendruomenės susibūrimo centro.

Dėl šios priežasties planuojant atsiranda daug nelogiškumų. Tokiuose mikrorajonuose kaip Fabijoniškės Vilniuje ar Eiguliai Kaune, kuriuose gyvena po 30–35 tūkst. gyventojų, yra tiek pat žmonių, kiek, pavyzdžiui, Utenos rajone arba apie 4 kartus daugiau nei Švenčionių rajone. Kita vertus, dažname daug gyventojų turinčiame mikrorajone nėra tiek išvystytos sporto ar socialinės infrastruktūros, kiek jos yra kai kuriuose mažuose gerokai rečiau apgyvendintuose miesteliuose ir teritorijose. Socialinės, sporto infrastruktūros plėtra turėtų būti planuojama atsižvelgiant ne tik į regionų žemėlapį, bet ir į konkrečios teritorijos naudotojų poreikius, jų skaičių, teritorijos tankumą, t. y. žmonės, gyvenimui pasirinkę kompaktiškai suplanuotas ir užstatytas teritorijas, turėtų gauti maksimaliai gerai išvystytą socialinę, sporto infrastruktūrą. Tas pats galioja ir viešosioms erdvėms.

Greitų receptų nėra

Urbanisto teigimu, labai dažnai miestai planuojami iki galo nesuprantant savo pozicijos bendroje šalies urbanistinėje struktūroje. Be to, specialistas kritikuoja mąstymą, kad naujos fizinės infrastruktūros gausa gali ką nors pakeisti iš esmės. „Kai kuriems politikams atrodo, kad, atnaujinus aikštę, pastačius sporto centrą, į miestą plūs naujakuriai arba, nutiesus gatvę į nusidėvėjusį pramonės rajoną, veršis užsienio investuotojai. Pirma, pagrindinė klaida – nesuvokimas, kad greitų vaistų nėra, užuot įsigilinus ir bandžius sugalvoti, kokios tos konkrečios teritorijos unikalios savybės galėtų būti įdomios ne tik siekiant išnaudoti turizmo potencialą, bet ir sukuriant galimybių augti verslui ir lokaliai ekonomikai. Koncepcijos yra labai panašios, dažnai tiesmukos ar net banalios. Vienas rajonas pasistato parką, tuomet ir kitam reikia“, – sako pašnekovas.

Nauji pavieniai objektai retai planuojami kompleksiškai, todėl norimi rezultatai sunkiai pasiekiami.

„Nesuprantama, kad greitų receptų nėra. Pavyzdžiui, norint, kad į vietovę įsikeltų daugiau naujų gyventojų, be kitų būtinų darbų, pirma reikia įvertinti esamas mokyklas“, – teigia urbanistas M. Marozas. Specialistas pabrėžia, kad Lietuvos architektų mokyklos nemoko profesionalų planuoti traukimosi sąlygomis. „Kiekvienas būsimas architektas yra daręs miestelio, kuriame likę keli tūkstančiai gyventojų, projektą ir jo stebuklingą plėtrą. Planavimas augimo sąlygomis yra paprastas, kad ir ką numatytum, tam objektui atsiras vartotojas. Planavimas traukimosi sąlygomis, tai, kas vyksta didžiojoje Lietuvos dalyje, yra kitoks. Gyventojų mažėjimas – labai didelis iššūkis“, – pažymi urbanistas. Iš pradžių savivaldybėms reikia susitvarkyti higieną, išsiaiškinti vietos problemas. Tuomet orientuotis į vietinio verslo ir veiklių žmonių bendruomenę. Galiausiai planavimas ir darnus vystymasis neturėtų būti tik deklaracijos.

Kaip siūloma spręsti?

Siekiant, kad plėtra vyktų sklandžiai ir tvariai, būtina vadovautis keliomis taisyklėmis. Pirma – neužstatyti per daug žemės, statyti kompaktiškai, neišskysti. „Jeigu yra galimybė neurbanizuoti, tą ir reikia daryti. Susitvarkyti tai, kas nunykę, dažnai yra kokybiškesnis ir darnesnis urbanistinis sprendimas. Jeigu politikai nuspręstų, kad nuo šiol negalime statyti nei vieno naujo pastato arba negalime urbanizuoti nei vieno kvadratinio centimetro už miestų ribų, tai galbūt paskatintų daug gerų pokyčių: per ateinančius 30 metų išnaudotume vystymo potencialą, susitvarkytume daug neišnaudotų urbanistiškai strateginių vietų“, – pažymi M. Marozas. Kitas dalykas – sumanus judumas. Jis turi būti planuojamas tiek savivaldybių, tiek visos valstybės lygiu. „Reikia, kad visuomeninis transportas važiuotų dažnai, kad derėtų su miesto gyventojų kasdieniu ritmu. Jeigu autobusas į mokyklą rytais nevažiuoja, o vakare negrįžta atgal, labai tikėtina, kad vaikai bus priklausomi nuo tėvų

Planavimas augimo sąlygomis yra paprastas, kad ir ką numatytum, tam objektui atsiras vartotojas. Planavimas traukimosi sąlygomis, tai, kas vyksta didžiojoje Lietuvos dalyje, yra kitoks. Gyventojų mažėjimas – labai didelis iš šūkis. / Urbanistas Martynas MAROZAS /

automobilių. Sumanus judumas nepastebimai prisitaiko prie žmogaus ritmo“, – teigia specialistas.

Pasak M. Marozo, dar vienas svarbus aspektas –gamta, kuri lietuviams labai svarbi. Reikia nepamiršti ir jungčių tarp gamtinių teritorijų. „Jungtys gali būti įvairios. Pavyzdžiui, žalesnės gatvės, upelis, kurio neužstatysime ir nekanalizuosime, gali būti alėja“, – aiškina pašnekovas.

Socialinės paslaugos dažniausiai tiesiogiai pinigų negeneruoja, už kiekvieną pastatytą kvadratinį metrą reikia mokėti, juos reikia išlaikyti, bet norint, kad teritorijoje gyventų žmonės, joje turi būti tam tikras skaičius socialinių paslaugų, t. y. turi būti pasiektas socialinis tvarumas. Jeigu neturime pakankamai socialinių paslaugų, tada daug sudėtingiau pasiekti aukštą vietovės socialinės kokybės lygį“, – nurodo ekspertas.

Ne mažiau reikšmingas aspektas – vanduo „Lietuvoje inžinerinė lietaus infrastruktūra, nuotekų tinklai, žiūrint mažų teritorijų ar net miestų masteliu,

labai brangūs. Reikia pabandyti projektuoti taip, kad inžinerinė infrastruktūra būtų kuo mažiau apkrauta, o kasdieniam gyvenimui reikėtų kuo mažiau papildomos energijos. Pavyzdžiui, jei patalpose norisi vėsumos, galbūt kondicionieriaus alternatyva galėtų būti priešais pietinį fasadą pasodinti medžiai, kurie karštomis dienomis apsaugo pastatą nuo perkaitimo, mažina lauko temperatūrą ir gerina mikroklimatą kieme. Galbūt, užuot iškart nuleidus lietaus vandenį į kanalizaciją, jį būtų galima panaudoti žaliajai erdvei laistyti“, – sako urbanistas.

Paskutinis dalykas – tvari statyba. Statant reikia rinktis gerai senstančias medžiagas, idealu, jei jos natūralios, perdirbamos ar tinkamos antriniam naudojimui, didesnį dėmesį skirti pastatų ir patalpų juose orientacijai ir projektuoti ne pavienius objektus, o didesnes urbanistines teritorijas, kvartalus.

„Pagrindinė planavimo klaida, kad pasidarę planą juo nesivadovaujame“, – apibendrina M. Marozas.

Pagrindinė planavimo klaida, kad pasidarę planą juo nesivadovaujame.

/ Urbanistas Martynas MAROZAS /

Nuotr. uitp.org

Nuotr. ryoji-iwata_unsplash

PLANUOTI NENUSPĖJAMĄ:

ARCHITEKTŪROS FOTOGRAFU ANDRIUMI GUDELIU pokalbis su

Andrius Gudelis – architektūros ir interjero fotografas, tarptautinių apdovanojimų laureatas. Aistra architektūrai ir dizainui, inžinerijos ir konstrukcijų žinios, kūrybiškumas ir techninių ypatybių išmanymas padeda A. Gudeliui komponuoti itin atmosferiškas nuotraukas, perteikiančias tiek informaciją apie pastatą, tiek meninę fiksuojamo vaizdo vertę.

Andriau, kokie keliai atvedė Jus į fotografiją – ir būtent architektūros? Kokia ankstesnė patirtis padėjo atrasti dabartinę veiklą ir ties ja apsistoti?

Andrius Gudelis: Nuo pat vaikystės man patiko fotografavimo įranga, procesas, o vaizdo atsiradimas fotopopieriuje buvo tolygus stebuklui. Tėtis kartais fotografuodavo, senelis buvo fotografas, prosenelis taip pat – tą sužinojau visai neseniai. Pirmieji bandymai įvyko, kai buvau dar vaikas, gavus dovanų pirmą fotoaparatą. Domėjimasis fototechnika taip niekad ir nenuslūgo, kad ir ką daryčiau, vis su ja susidurdavau. Baigiau statybos inžinerijos studijas – tai pastatų konstrukcijų pagrindas, glaudžiai susijęs su architektūra. Studijų metu dirbau IT srityje ir nors buvau arti pažangiausių technologijų, darbas biure man netiko, pradėjau ieškoti su išsilavinimu susijusios veiklos. Taip išlaviravau į nekilnojamojo turto sritį. Čia dirbau ir su pardavimais, o tuo metu dominavęs nekilnojamojo

turto objektų prezentavimo stilius dažnu atveju buvo neprofesionalus ir manęs visiškai netenkino, tad savo klientų objektus pradėjau fotografuoti pats. Pamažu supratau, kad man patinka ir procesas, ir rezultatai. Nuo tada pradėjau tuo domėtis kryptingiau. Dabar matau, kad, dar dirbdamas nekilnojamojo turto srityje, savo klientų objektus jau fotografuodavau taip, kaip tą daro profesionalūs interjero, architektūros fotografai. Nors agentų tikslas yra nuotraukoje parodyti kuo daugiau erdvės ir pačiam procesui skiriama mažai laiko, stengdavausi parodyti erdvę kuo patraukliau, perteikti jos nuotaiką. Tokios fotosesijos užtrukdavo ilgai, kviesdavausi ką nors į pagalbą, įtraukdavau savininkus, kartu modeliuodavome erdvę. Tai buvo pirmi, netiesioginiai darbai. Oficialūs užsakymai taip pat atėjo per nekilnojamojo turto agentūras, privatų sektorių. Rimtesnius darbus, derinamus tiesiogiai su architektų biurais, pirmą kartą atlikau Prancūzijoje, kur gyvenu dabar.

Magdalena BELIAVSKA

Nuo pirmų bandymų iki profesionalaus fotografo darbo tikriausiai perėjote ilgą tobulėjimo kelią. Kaip lavinote akį, stilių, techniką, kas padėjo daryti geresnes nuotraukas?

AG: Kadangi nuo pat mažens mane traukė fototechnika, vėliau eksperimentuodavau su programine įranga, tas itin padėjo su technine puse. Lygiagrečiai domėjausi fotografijos kompozijos, stilistikos bei spalvų teorijos taisyklėmis, įvairiomis fototechnikos technologijomis. Nuolat seku naujausios įrangos pristatymus ir bendras tendencijas šioje srityje. Mokiausi stebėdamas tarptautinį pripažinimą turinčių fotografų darbus, keldavau sau klausimus ir ieškodavau į juos atsakymų. Nors ir neturiu visiškų etalonų, man patinka Ezros Stollerio darbai ar mums mažiau žinomos Judith Turner fotografijos, kuriose gausu abstrakcijos, konstrukcinių detalių, meniškai fiksuojama techninė, inžinerinė pastato dalis. Savišvietą tęsiu visą laiką, niekada dar nesustojau – ir turbūt nelabai įmanoma.

Lietuvoje pastebima tendencija, kad architektūros fotografijos kryptį renkasi architektūros studijas baigę, gal net nemažai praktikos įgiję profesionalai. Kuo profesinės žinios apie architektūrą ir jos raidą padeda startuojant?

AG: Profesinės žinios padeda skaityti pastatą, numanyti architektams kilusius iššūkius, suprasti sudėtingiausias vietas ir vėliau visa tai akcentuoti nuotraukose. Profesionali, kompoziciškai ir spalviškai tiksli, nuo

Profesionali, kompoziciškai ir spalviškai tiksli, nuo realybės nenukrypstanti architektūros fotografija, manau, turi svarbią išliekamąją vertę pirmiausia užsakovams, vėliau ir architektūros istorikams, ateities kartoms, kurioms bus svarbu matyti kuo

realistiškiau užfiksuotą vaizdą.

Air Promenade. Architektai: Arquitectonica. Nuotraukos autorius Andrius Gudelis

VIA Vika. Architektai: Schmidt Hammer Lassen Architects. Nuotraukos autorius Andrius Gudelis

Zac Marenda Lacan. Architektai: Leclercq Associes. Nuotraukos autorius Andrius Gudelis

realybės nenukrypstanti architektūros fotografija, manau, turi svarbią išliekamąją vertę pirmiausia užsakovams, vėliau ir architektūros istorikams, ateities kartoms, kurioms bus svarbu matyti kuo realistiškiau užfiksuotą vaizdą.

Kaip renkatės, ką akcentuoti, kaip kurti kompoziciją? Kaip įsijaučiate į darbą?

AG: Tai ilgas procesas, prasidedantis nuo susipažinimo su pastatu per pokalbį su užsakovu, kurio metu jis akcentuoja, kas yra svarbu, – tai dažnu atveju ne iš karto matomi, nenuspėjami dalykai. Kitas etapas – vadinamasis site scouting, kai visą dieną praleidi stebėdamas pastatą, aplinką, matai, kaip ir kada krinta šviesa, atsiranda šešėliai, planuoji laiką, kuriuo paros metu kuri objekto pusė bus fotografuojama. Pastatas tampa draugu, rodo savo įdomiausias puses, padeda sugalvoti būsimas kompozicijas. Ta diena yra labai svarbi pajutimui, dalyvavimui pastato aplinkoje. Tai visuomet atsispindi galutiniame rezultate. Užsakovams, suprantantiems to pridėtinę vertę, tai yra standartas, bet ne visada suteikiama tokia galimybė. Net praleidus šį etapą fotografas vyksta į vietą pasiruošęs, tačiau ne viską įmanoma nuspėti ar įsivaizduoti. Kartais paaiškėja, kad aplink pastatą vyksta kelių darbai ar yra kitokių kliūčių –staigus fotosesijos perplanavimas kenkia laiko ekonomikai ir pačiam procesui.

Ir kaip prisitaikote prie tokių nenumatytų išorinių sąlygų ar klimato pokyčių? Įmanoma padaryti gerą nuotrauką, kai aplink pastatą vyksta, pavyzdžiui, streikas?

AG: Gali metų metus planuoti fotosesiją tobulai dienai ir valandai, o sąlygos vis tiek nustebins. Su patirtimi išmokau prisitaikyti prie įvairių situacijų, bet labai svarbu bandyti kuo daugiau jų numatyti iš anksto. Stebiu orų prognozes, saulės padėtį tam tikru paros metu, aušros, saulėlydžio laiką. Fotografavimas apniukusią dieną – nebūtinai praradimas, nes esant tokiam orui sušvelnėja šešėliai, geriau matomos smulkios detalės, o kai kurie pastatai tik tokiu metu ir atsiskleidžia. Derindamas fotosesijos datą, visuomet ieškau informacijos ir apie mieste planuojamus renginius, nedarbo dienas. Dėl streiko, jei pastatas net jo metu išliktų pagrindiniu akcentu, kodėl gi ne, tačiau tokia nuotrauka artėtų prie dokumentinės fotografijos srities ir neštų kitokią žinutę.

Kokie iššūkiai yra siejami su architektūros fotografavimu tarptautiniu mastu?

AG: Labai svarbus aspektas keliaujant – įrangos svoris. Reikia gerai susidėlioti kriterijus, kaip turėti daugiau su mažiau. Suvokimas, kad ne viskas, ką turi, yra būtina, irgi ateina su patirtimi. Svarbus ir kruopštus susiorganizavimas. Dar prieš kelionę susipažįstu su miestu, teritorija, susiplanuoju, kur ir kada būsiu, ką veiksiu, bandau apgalvoti ir galimas kliūtis. Kritiškai svarbu gauti visus fotosesijai reikalingus leidimus, informuoti susijusias šalis, turėti svarbiausius kontaktus.

Kalbant apie tarptautinį mastą – pastaruoju metu gavote net kelis tarptautinius apdovanojimus architektūrinės fotografijos konkursuose. Kaip manote, kuo Jūsų darbai pritraukė vertintojų dėmesį?

AG: 2021 metais tapau Hasselblad Masters architektūros fotografijos finalistu. Dalyvavau su minimalistinių nuotraukų serija, kurioje fiksavau nebaigtų statyti pastatų detales. Tai buvo savo architektūra neišsiskiriantys pastatai, be specifinių, stiprių išraiškų. Šis laimėjimas tapo įrodymu, kad einu teisinga linkme. Praeitais metais užėmiau prizinę vietą pasauliniame konkurse Architecture Master Prize Photography, kurio žiuri susideda ir iš architektų, ir iš meno kuratorių, taigi jų matymo gama yra labai plati. Pateikiau nuotraukų seriją, fiksuojančią biurų pastatą Osle, kurio fotografavimas man buvo gana stiprus asmeninis iššūkis. Labiau meninę fotografijos pusę atskleidžia Siena Creative Photo Awards konkursas, netapau nugalėtoju, tačiau patekau į rekomenduojamųjų dešimtuką. Buvau pastebėtas ir International Photography Awards vertintojų. Architektūros fotografijos konkursams pateikiu aktualiausią nuotrauką ar jų seriją, kokią tuo metu turiu, su vienu objektu tikslingai dalyvauju viename konkurse. Tai pasitikrinimas, ar savo darbais sugebu ištransliuoti,

Bet tai ir yra viena iš architektūros fotografo darbo specifikų: pats

įdomumas yra įveikus per fotosesiją

kilusius iššūkius pamatyti pavykusį

galutinį rezultatą, kuris dar ilgą laiką tau

asmeniškai būna tarsi laimėjimas.

Zac Marenda Lacan. Architektai: Leclercq Associes. Nuotraukos autorius Andrius Gudelis

ką noriu, ar atkreipiu žiūrovo dėmesį, įdomu ir tai, kaip juos mato komisijos nariai. Negalėčiau kalbėti už visus vertintojus, bet viename konkurse esu gavęs platesnę recenziją ir joje buvo pabrėžta, kad mano darbai sukelia smalsumą, norą pasidomėti pačiu pastatu bei jį supančia aplinka. O tai ir yra mano pagrindinis tikslas.

Kas džiugina labiau: interjero ar eksterjero fotografavimas? Kuo skiriasi darbas su vidine erdve ir su pastato išore?

AG: Vienas kitą atsveria. Eksterjerui keliami kiti reikalavimai, tikslai – perteikti informaciją apie objektą ir jį supančią aplinką. Tuo tarpu interjero fotosesija paprastai yra komandinis darbas uždaroje erdvėje: dalyvauja užsakovas (dažnai tai interjero architektas), interjero stilistas, kuris supranta, kaip vaizdą mato kamera ir ką reikia pertvarkyti, perdėlioti, kadangi ne visada tai, kas gražu įėjus į patalpą, taip pat gražiai atrodys nuotraukoje. Be galo smagu, kai susitikę interjere visi bendraujame ta pačia kalba. Interjero fotografija paprastai užima visą dieną: pradedame anksti ryte, vėlai vakare visi pavargę baigiame, tačiau rezultatas atperka pastangas. Darbas lauke – kita medalio pusė: reikia pakeliauti su įranga, kartais svilina saulė, kartais lyja. Labai daug minčių duoda tas apsižvalgymas dieną prieš. Visada stengiuosi išlaikyti švarų vaizdą, atitinkantį kompozicines taisykles, bet pasiūlau ir meniškesnių, abstraktesnių arba

panoraminių objekto vaizdų, apie kuriuos užsakovas net nepagalvotų. Taigi, manyčiau, darbas eksterjere turi daugiau asmeninės išraiškos, interjere – surežisuotas.

Iš mūsų pokalbio susidariau įspūdį, kad Jūsų darbe planavimas turi ypatingą svarbą, nors galutinis rezultatas tikriausiai ir lieka labiausiai nenuspėjama darbo dalimi.

AG: Turiu tokią istoriją apie planavimą ir netikėtumus. Turėjau fotografuoti nestandartinėje padėtyje ir aukštyje.

Iki tol jau ne kartą buvo tekę fiksuoti vaizdus, kai fotoaparatas kabo aukštai ore, žinoma, jis papildomai pritvirtinamas, tačiau šiuo konkrečiu atveju, po fotosesijų maratono, buvau jau gana pavargęs, gal kažko neprisukau. Visai netikėtai fotoaparatas atsikabino ir su vienu mano brangiausių objektyvų krito iš keleto metrų aukščio tiesiai ant šaligatvio. Tuo metu norėjau tiesiog apsisukti ir išeiti. Jau anksčiau girdėjau panašių kolegų istorijų ir stebėdavausi, bet tai nutiko ir man. Fotografuoti vis tik baigiau ta pačia įranga, nors iš garso ir išsibarsčiusių detalių vaizdo tikėjausi tik blogiausio. Geriau tokių patirčių nebūtų, bet savo pamoką išmokau. Tad galutiniam rezultatui įtakos turi ir tokie atvejai kaip šis, ir netikėti orų pasikeitimai, ir kiti nenuspėjami įvykiai. Bet tai ir yra viena iš architektūros fotografo darbo specifikų: pats įdomumas yra įveikus per fotosesiją kilusius iššūkius pamatyti pavykusį galutinį rezultatą, kuris dar ilgą laiką tau asmeniškai būna tarsi laimėjimas.

Universitetsgata 7-9. Architektai: Cubo Arkitekter. Nuotraukos autorius Andrius Gudelis

NouvelR. Architektai: Leclercq Associes. Nuotraukos autorius Andrius Gudelis

GYVOSIOS TVARIOS ARCHITEKTŪROS LABORATORIJOS ŠVEICARIJOJE

Architektūros kokybės vystymo asociacija (AKVA) 2023 m. pavasarį organizuoja paskaitų ciklą „Naujasis Existenzminimum: architektūros kokybės klausimai“, skirtą minimalaus būsto kokybės klausimams aptarti. „ŠA atelier“ architektai skaitė paskaitą „Maža erdvė – didelis projektas“, kurioje ne tik aptarė iššūkius, su kuriais susiduria projektuodami, rastus sprendimus, bet ir pristatė šiais metais Šveicarijoje lankytas eksperimentines architektūros ir statybos laboratorijas. Šiame straipsnyje glaustai apžvelgsime, kas krito į akį ir galėtų būti taikoma Lietuvoje.

Pasaulinę architektūros ir statybos inovacijų plėtojimo lyderystę demonstruoja NEST – dviejų Šveicarijos tyrimų institucijų Empa ir Eawag modulinis mokslinių tyrimų ir inovacijų pastatas, atidarytas 2016 m. Diubendorfe. NEST glaudžiai bendradarbiauja su daugiau nei 150 partnerių iš mokslinių tyrimų, pramonės ir viešojo sektoriaus. Vienas pagrindinių tikslų – išbandyti, patobulinti ir įvesti tvarias inovacijas į statybų sektorių.

NEST pastatą sudaro centrinė šerdis ir trys atviros platformos, kuriose pagal „prijunkite ir žaiskite“ (angl. plug and play) principą laikinai įrengiami atskiri tyrimų ir inovacijų moduliai. Jie išmontuojami, kai tik

Gabrielė ŠARKAUSKIENĖ, Antanas ŠARKAUSKAS

NEST centras

NEST centras Diubendorfe.

Fotografas: Roman Keller. Nuotrauka iš: Empa.ch

„Plug and play “ principu prijungtas modulis. Fotografas: Roman Keller. Nuotrauka iš: Empa.ch

baigiasi tyrimų ir plėtros darbai, ir užleidžiama vietą naujiems. Kiekvienas modulis turi individualų fasadą ar tūrį, tad praeiviai mato, kokie moduliai šiuo metu bandomi centre.

NEST centre testuojamos ir tobulinamos naujos medžiagos, technologijos, gaminiai, jų pernaudojimo galimybės ir energijos koncepcijos. Gyvosios laboratorijos principu įrengtuose moduliuose gyvenama ir dirbama – naudotojų atsiliepimai teikia vertingų įžvalgų. Šiuo metu centre funkcionuoja keli moduliai, nagrinėjantys skirtingas temas: Vision Wood skirtas medienos savybėms praplėsti, HiLo – efektyviai įgyvendinti laisvą architektūrinę formą, UMAR – analizuoti statybos resursų ir perdirbimo galimybes, Dfab House – robotų ir 3D spausdintuvų naudojimui statybos sektoriuje, SolAce – papildomos energijos ir minimalaus CO2 išskyrimo galimybėms analizuoti, Sprint – sparčiajai statybai, demontuojant ir pernaudojant, Step2 – atskiriems pastato elementams nagrinėti. Greitu metu prie NEST branduolio bus prijungtas dar vienas Drone Hub modulis, skirtas dronų naudojimui statybų ir statinių priežiūros srityse.

Kintanti pastato išorė, priklausomai nuo tuo metu instaliuotų modulių. Fotografas: Roman Keller. Nuotrauka iš: Empa.ch

UMAR modulis

Modulis UMAR (The Urban Mining and Recycling) demonstruoja, kaip atsakingas požiūris į gamtos išteklių naudojimą gali derėti su patrauklia architektūrine forma. Jis įrengtas 2017 m., ir nuo tada čia gyvenama. Projektas grindžiamas principu, kad visi pastato statybai reikalingi ištekliai turi būti pilnai pakartotinai naudojami, perdirbami arba kompostuojami. Užuot tik panaudojus ir vėliau pašalinus išteklius, jie tam tikram laikui „pasiskolinami“ iš savo techninių ir biologinių ciklų, o paskui vėl grąžinami į apyvartą. Taikant tokį metodą, medžiagų pakartotinis pernaudojimas yra toks pat svarbus kaip ir jų perdarymas bei perdirbimas. UMAR modulis vienu metu veikia kaip medžiagų laboratorija ir laikina medžiagų saugykla.

Siekiant užtikrinti pernaudojimo principą, projektuojant visos medžiagos ir gaminiai turi būti atskiriami vienas nuo kito pagal tipą. Todėl kiekviena detalė, gaminys ir konstrukcija turi būti kritiškai įvertinta, o visos medžiagos instaliuojant negali būti susietos negrįžtamai.

Plytos, pagamintos iš statybinių mineralinių atliekų, montuotos be glaisto ar klijų. Nuotrauka iš: Nest-umar.net

Biologiniai ir technologiniai ciklai, schema. Dirk E. Hebel and Felix Heisel. Fotografas: Zooey Braun. Nuotrauka iš: Nest-umar.net

Inžinerinė instaliacija sumontuota taip, kad būtų galima ją lengvai išmontuoti ir pernaudoti. Fotografas: Zooey Braun. Nuotrauka iš: Nest-umar.net

Kelios iš čia panaudotų medžiagų: perdirbto plastiko plokštės, perlydyto stiklo stalviršiai, plokštės iš smėlio ir miežių šiaudų pluošto mišinio, celiuliozės pluošto plokštės, džinsų pluošto užpildai pertvaroms, plokštės iš supresuotų sulčių tetrapakų, natūralus balto molio tinkas, plytos, pagamintos iš statybinių mineralinių atliekų. Modulio architektai: Werner Sobek, Dirk E. Hebel, Felix Heisel

Elementų schema. Felix Heisel, Sara Schäfer. Fotografas: Zooey Braun. Nuotrauka iš: Nest-umar.net

UMAR modulyje panaudotos medžiagos. Fotografas: Zooey Braun. Nuotrauka iš: Nest-umar.net

HiLo modulis

HiLo (High Performance – Low Emission) modulis veikia kaip susitikimų ir konferencijų erdvė. Jame demonstruojamas betoninių konstrukcijų potencialas, kurį atveria skaitmeninės technologijos. Jomis siekiama sumažinti išmetamų teršalų kiekį, medžiagų ir energijos eikvojimą.

Čia dėmesys tenka HiLo stogo dvigubai išlenktai betoninei daugiasluoksnei konstrukcijai, sudarytai iš dviejų plonų, tik penkių ir trijų centimetrų storio gelžbetonio sluoksnių, tarp kurių yra izoliacinė medžiaga. Sluoksniai sujungti plonų gniuždomųjų standžiųjų briaunų ir vertikalių tempimo strypų tinkleliu. Lengvai dviejų sluoksnių konstrukcijai tvirtumo teikia skliauto geometrija, tad stogas paremtas penkiomis atramomis ir uždengia 120 m2 plotą.

HiLo modulis. Fotografas: Roman Keller. Nuotrauka iš: Empa.ch

Skliauto geometrijos stogas. Fotografas: Roman Keller. Nuotrauka iš: Empa.ch

Statybų procesas, daugkartiniai klojiniai ir purškiamasis betonas.

Nuotrauka iš: Empa.ch

Statybų procesas, daugkartiniai klojiniai ir purškiamasis betonas. Nuotrauka iš: Empa.ch

Kitas tokio stogo pranašumas – atsisakoma pagal užsakymą pagamintų klojinių, kurių gamyba yra brangi ir nuostolinga, tuščiai švaistomos medžiagos. Vietoj to HiLo stogo konstrukcija pastatyta naudojant lanksčius daugkartinius klojinius. Pagrindinę klojinio konstrukciją sudaro kabelių tinklas, įtemptas mediniame rėme. Virš tinklo ištempiama plona tekstilinė membrana, ant kurios galima lieti arba purkšti betoną.

Dar vienas HiLo modulyje testuojamas elementas – išlengvintos perdangos. Tradicinės betoninės perdangų plokštės susideda iš storos betono dalies, kuri sutvirtinama dideliu kiekiu plieno, o čia medžiaga naudojama tik ten, kur jos konstrukciškai reikia – sekant jėgų srautą gniuždant ir tempiant. Ši sistema sutaupo

daugiau nei 70 proc. betono ir 90 proc. armatūros plieno, palyginti su standartine gelžbetonio plokšte. Taip pat plokštėse integruotos šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemos, tai dar labiau taupo statybų resursus.

HiLo išorėje ant vitrinų yra sumontuoti lengvi plonasluoksniai fotovoltiniai moduliai, kurie gali nuolat reaguoti į aplinką, keisti modulių orientaciją. Tuo pačiu metu moduliai naudojami siekiant kontroliuoti saulės energiją, patenkančią į statinio vidų, pasyviai šildyti arba sumažinti vėsinimo poreikį ir taip užtikrinti naudotojų komfortą. Visa tai veikia pasitelkiant dirbtinio intelekto sistemų valdymo programą.

Modulio architektai: ROK Architekten, ETH Zurich Block Research Group

Išlengvintų perdangų gamybos procesas. Nuotrauka iš: Empa.ch

Išlengvintos perdangos forma ir saulės moduliai už lango. Nuotrauka iš: Empa.ch

Sprint modulis

Inertiškas statybų sektorius, kintantys patalpų savininkai ar jų poreikiai generuoja didelį statybinių atliekų kiekį – būtina žiedinės ekonomikos principus integruoti į statybos sektorių. Kaip pakartotinai naudoti statybines medžiagas ar pastato elementus, Empa kartu su pramonės partneriais nagrinėja Sprint modulyje. Jo patalpose įrengtos laikinos kabinetus formuojančios pertvaros, kurios prireikus galėtų būti išardomos. Jos pagamintos iš nereikalingų periodinių mokslo leidinių, senos kiliminės dangos, atlikusių čerpių, žaliavų atraižų ir kt.

Šis modulis rodo, kad pakartotinai panaudotos medžiagos jokiu būdu nėra kliūtis, o kūrybiškai interpretuotos prideda interjero elementams unikalumo.

Modulio architektai: Zirkular GmbH

Pertvara iš senos kiliminės dangos. Fotografas: Martin Zeller. Nuotrauka iš: Empa.ch

Pertvara iš atlikusių čerpių. Fotografas: Martin Zeller. Nuotrauka iš: Empa.ch

ETH Material Hub

EMPA NEST centro vienas pranašumų yra viešas prieinamumas ir informacijos pasiekiamumas. Kitas artimas ir viešai prieinamas architektūros kokybės vystymo taškas yra statybinių medžiagų biblioteka ETH Ciuricho universitete. Ji apima daugiau nei 2000 medžiagų pavyzdžių fizinėje ir suskaitmenintoje formose. Susisteminta medžiaga skirta tyrimams ir mokymui, ją lydi specializuota literatūra. Ši informacija padeda priimti atsakingus sprendimus pilnai suvokiant medžiagos konstrukcines, technines savybes, matant jos realų vaizdą, liečiant paviršių ir žinant, kokį poveikį ji daro aplinkai.

Egzistencija architektūroje XXI a.

Galima teigti, kad XX a. pradžios egzistencinio minimumo architektūros sąvoka įgauna kitą reikšmę XXI amžiuje. Egzistencija išsiplečia nuo individo iki planetos gerovės. Minimumas tampa ne kiekiu, kurio pakanka poreikiams patenkinti, o klausimu, kaip galime mažiausiai pakenkti aplinkai. Mokslinių tyrimų centrai, tokie kaip NEST, vysto inovacijas ir stengiasi integruoti jas į rinką. Taip pat svarbus šių centrų atvirumas ir pasiekiamumas edukuojant architektus. Kompleksiškas architektūros kūrimo procesas įgavo dar vieną sluoksnį, tačiau tai nėra sąlyga slopinti meninę architektūros plėtotę.

Medžio jungimo būdai ir medžiagų pavyzdžiai. Nuotrauka: „ŠA Atelier“

Paskaita skaityta Architektūros kokybės vystymo asociacijos kartu su partneriu „Statyba ir architektūra“ / sa.lt rengtame nuotolinių paskaitų cikle „Naujasis

Existenzminimum: architektūros kokybės klausimai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Paskaitą galima peržiūrėti čia: https://youtu.be/29uIuUlioLY

Ciuriche, Šveicarijoje, įsikūrusių centrų EMPA “NEST“ ir ETH Zurich „Material Hub“ lankymas finansuotas Lietuvos kultūros tarybos mobilumo stipendijomis.

Jaukiai aurai vonioje – nuo medžio motyvų iki vizualiai erdvę išplečiančių sprendimų

Praktiškumas neapleidžia šiuolaikinių vonios kambarių, tačiau visapusis komfortas nebeatsiejamas ir nuo estetikos. Tą galima pasiekti iš naujo atrandant medienos klasiką, atsigręžiant į spalvų bei kon trastų tendencijas, o mažose erdvėse pasitelkiant kelias gudrybes.

Nors svarstant apie namų SPA koncepciją „DAStudio“ įkūrėja Deimantė Aukštikalnė pataria išlaikyti bendrą visų namų stilistiką, medis – laiko patikrintas būdas, kaip užtikrintai paversti šią erdvę skoninga. „Iš medžio imitacijos ar dažytos medienos plaušo plokščių, vadinamųjų MDF, lengva gaminti bet kokias detales. Be to, jos atsparios drėgmei –svarbiausia apsaugoti paviršius, kurie turės tiesioginį sąlytį su vandeniu, nuo deformacijų ir puvimo“, – pabrėžia specialistė.

Natūralumu alsuojantį malonų efektą gali sukurti ir specialios dekoratyvios, ypač didelio formato plokštės su tam tikru raštu – tai alternatyva sienų plytelėms, mikrocementui ar dažams, tai taip pat drėgmės nebijanti medžiaga.

Drąsūs akcentai – vis geidžiamesni

Sanitarinių sistemų gamintojo „Geberit“ atstovas Tadas Ivanauskas savo ruožtu primena, kad kokybiškų, funkcionalių medinių vonios baldų konstrukcijų pasirinkimas šiais laikais itin platus. Maža to, jas galima komplektuoti su kontrastingomis asmeninę viziją atliepiančiomis detalėmis. „Pavyzdžiui, serijos „Ifö Sense Art“ riešutmedžio spalvos vonios kambario baldams galima sumontuoti rankenėles, kurių „Sense Art“ linijoje gausu įvairaus dizaino. Ąžuoliniuose „Geberit iCon“ balduose – priderinti ne tik rankenėles ar rankšluosčių kabyklą, bet ir vonios kambarį papildančius vienodos išvaizdos elementus: nuo vandens maišytuvo iki vandens nuleidimo mygtuko „Si gma 70“, – rekomenduoja ekspertas.

Anot D. Aukštikalnės, lietuviai panašiems įdomesniems sprendimams ryžtasi dažniau –vietoj baltų, pilkų tonų renkasi samaninį, švelniai melsvą, rausvą, rudą. „Ifö Sense Art“ asortimente drąsesnio kontrasto paieškas atlieptų tamsiai mėlyna praustuvo spintelė su talpiais stalčiais ir ant stalviršio pastatomu praustuvu. Klasikinių derinių mėgėjams T. Ivanauskas siūlo tos pačios linijos baltą matinę spintelę su juodomis stalčių rankenėlėmis.

Kaip estetiką sutalpinti kuklioje kvadratūroje?

D. Aukštikalnė rekomenduoja gudrybę optimaliai išplėsti erdvę: grindis ir pusę sienos ploto iškloti vienodomis šviesiomis plytelėmis, o likusiam rinktis kontrastingas. „Baldiniais sprendimais reikėtų išnaudoti visus kampus ir sukurti vietos daiktams laikyti – tvarka sumažina nepatrauklų chaosą. Pavyzdžiui, aukštoje spintoje su papildomomis lentynomis paslėpti buitinę techniką, montuoti didelį veidrodį su įleidžiama sienine spintele smulkmenoms“, –pataria interjero dizainerė.

T. Ivanauskas siūlo bent jau atsisakyti erdvę ribojančio ir nepatrauklaus senovinio ant grindų statomo WC puodo ir investuoti į tokį kaip „Ifö Spira Art“: pakabinamą ant potinkinio WC rėmo arba išorėje sumontuoto „Geberit Monolith“ WC modulio. „Pravartu rinktis ir kiekvieną centimetrą taupančius, nuoseklios išvaizdos modulinio koncepto baldus, kurių visus elementus galima derinti pagal plotį ir aukštį“, – sako ekspertas ir siūlo pasidairyti po naujausias „Geberit“ serijas „Acanto“, „One“, „iCon“ ar „Smyle Square“.

ORO / VANDENS SIURBLIO ĮRENGINYS

ORO / VANDENS SIURBLIO ĮRENGINYS

Naujoji šilumos siurblių karta

Naujoji šilumos siurblių karta

Naujoji šilumos siurblių karta

KOMPAKTIŠKAS ORO / VANDENS ŠILUMOS SIURBLIO ĮRENGINYS

Šildymas

ir vėsinimas naudojant aplinkos šilumą

+ Didelis efektyvumas, mažos energijos sąnaudos

+ Kompaktiškas dizainas

+ Ypač tylus

Naujieji „Vitocal 252-A“ „monoblock“ šilumos siurbliai, kurių šilumnešio temperatūra siekia iki 70° C, idealiai tinka modernizavimui.

Naujieji „Vitocal 252-A“ „monoblock“ šilumos siurbliai, kurių šilumnešio temperatūra siekia iki 70° C, idealiai tinka modernizavimui.

Naujieji „Vitocal 252-A“ „monoblock“ šilumos siurbliai, kurių šilumnešio temperatūra siekia iki 70° C, idealiai tinka modernizavimui.