Executive summary of the OECD Economic Survey of Lithuania 2020, in Lithuanian

EBPO Ekonomikos apžvalga

LIETUVA

Santrauka Lapkritis 2020

• • • •

Covid krizė smogė klestinčiai ekonomikai Patikima fiskalinė ir finansinė politika Valstybės valdomų įmonių pertvarka galėtų paskatinti ekonomikos atsigavimą Švietimas turėtų ugdyti tvirtus ir reikiamus įgūdžius

2 . EBPO LIETUVOS EKONOMINĖ APŽVALGA - SANTRAUKA

Pagrindinės rekomendacijos Politikos, remiančios ekonomikos atsigavimą

•

Toliau teikti laikiną paramą namų ūkiams ir įmonėms, padedant perskirstyti išteklius gyvybingoms įmonėms.

Finansinė ir fiskalinė politika

•

Supaprastinti fiskalinį reglamentavimą ir numatyti ilgalaikį skolos tikslą.

•

Padidinti valstybės investicijas atliekant griežtą kaštų ir naudos analizę.

Struktūrinės politikos

•

Toliau stiprinti valstybės valdomų įmonių valdymą. Parduoti privatiems investuotojams, jeigu nėra jokių įtikinamų priežasčių dėl valstybės nuosavybės.

Ekologiško augimo politikos

•

Įvesti CO2 mokestį sektoriuose, kurių neapima Europos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema, ir gautomis pajamomis bent dalinai kompensuoti išlaidas namų ūkiams ir įmonėms.

•

Atsisakyti aplinkai žalingų kuro subsidijų.

Skurdo mažinimas ir socialiniai skirtumai

•

Toliau didinti minimalias pajamas užtikrinančių išmokų dydį, išlaikant paskatas dirbti.

•

Laipsniškai didinti šalpos pensijas, stiprinant materialinės padėties patikrinimus.

•

Geriau pritaikyti socialinių išmokų ir paslaugų teikimą prie asmenų poreikių.

•

Pereiti prie integruoto ilgalaikės priežiūros teikimo modelio orientuojantis į pagyvenusių asmenų priežiūrą namuose.

•

Toliau tęsti ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros plėtrą, atkreipiant ypatingą dėmesį į vaikus iš socialiai remtinos aplinkos ir kaimo vietovių.

•

Padidinti išlaidas aktyvioms darbo rinkos programoms, atidžiai stebint jų rezultatus ir atkreipiant dėmesį į mokymo programas.

Regionų augimo skatinimas

•

Gerinti švietimo rezultatus pertvarkant mokyklų tinklą ir stiprinant priežiūrą.

•

Skatinti ir gerinti profesinį mokymą ir ugdymą bei stiprinti mokymąsi įmonėse (pameistrystes).

•

Peržiūrėti nuomos reglamentavimą aiškiau apibrėžiant nuomotojų ir nuomininkų teises.

•

Įdiegti funkcinius regionus kaip planuota ir jiems suteikti teisę koordinuoti investicijas ir viešąsias paslaugas savivaldybėse.

EBPO LIETUVOS EKONOMINĖ APŽVALGA - SANTRAUKA . 3

Covid krizė smogė klestinčiai ekonomikai Iki COVID-19 krizės buvusi tvirta ekonomika skatino sparčią konvergenciją siekiant EBPO pajamų vidurkio.

Investicijoms palanki verslo aplinka padėjo pritraukti tiesiogines užsienio investicijas ir integruotis į pasaulines vertės grandines.

Vyraus ekonomikos atsigavimo neapibrėžtumas.

COVID-19 nuosmukis buvo nedidelis, ir ekonomika atsigauna. Vyriausybė skubiai parengė iki 10 % BVP siekiančią namų ūkius ir įmones remiančią programą bei planuoja naujas investicijas siekiant paremti ilgalaikį ekonomikos augimą. Tikimasi, kad 2020 m. ekonomika susitrauks 2 %, 2021 m. ji augs 2,7%, o nedarbas padidės iki beveik 9%, tačiau užsitęsę pasaulinės prekybos sutrikimai dar vis neigiamai įtakos ekonominę perspektyvą.

1 paveikslėlis. Lietuva sparčiai konverguoja

1 lentelė. Prognozuojama, kad ekonomika atsigaus 2019

BVP rinkos kainomis

2020

2021

Procentinis pokytis, dydis (2015 m. kainomis) 4.3 -2.0 2.7

Privatus vartojimas

3.4

-3.2

2.8

Bendrojo pagrindinio kapi-talo formavimas Eksportas

6.2

-6.6

3.8

9.5

-4.7

3.7

Importas

6.3

-6.9

5.5

Vartotojų kainų indeksas

2.2

1.2

1.5

Nedarbo lygis

6.3

8.8

8.1

Valdžios sektoriaus finansi-nis balansas (% BVP) Einamoji sąskaita (% BVP)

0.3

-8.9

-5.4

3.5

5.2

3.9

BVP vienam gyventojui, skirtumas nuo EBPO viršutinės dalies Šaltinis: EBPO Ekonominių perspektyvos duomenų bazė ir pakeitimai.

Aukštas skurdo lygis, ypač tarp bedarbių, mažiau išsilavinusių, vienišų tėvų ir vyresnio amžiaus žmonių. Mokesčių ir išmokų sistema nėra labai perskirstanti, o perskirstymo dydis nesiekia EBPO vidurkio. Vyriausybė turėtų padidinti socialinę paramą kartu išlaikant paskatas dirbti.

Šaltinis: EBPO Ekonominės perspektyvos duomenų bazė.

4 . EBPO LIETUVOS EKONOMINĖ APŽVALGA - SANTRAUKA

2 paveikslėlis. Aukštas skurdo lygis Skurdo lygis po mokesčių ir pervedimų (50% skurdo riba), gyventojų %, 2018 m. ar vėlesni metai

Ekonomikos augimas turėtų būti ekologiškesnis. Išmetamas CO2 kiekis yra žemesnis nei EBPO vidurkis ir vis mažėja, tačiau mirtingumas dėl kietųjų dalelių yra aukščiausias EBPO. Transportas ir energetika – pagrindiniai taršos šaltiniai. Aplinkosauginiai mokesčiai yra maži. Vyriausybė paruošė programą, skirtą bendrai finansuoti privačias investicijas į aplinką, ir siekia anglies neutralumo iki 2050. Vyriausybė taip pat turėtų įvesti CO2 mokestį.

3 paveikslėlis. Didėja regioniniai skirtumai Našumo atotrūkis tarp kaimo ir miesto vietovių, BVP vienam gyventojui, %

Šaltinis: EBPO.pajamų pasiskirstymo duomenų bazė.

Didėja regioniniai skirtumai. Investicijos į atokius regionus nėra didelės, ir darbo jėgos judumas į ekonomiškai stiprius rajonus yra nepakankamas. Didėja našumo skirtumai tarp pagrindinių ir atokių regionų. Vyriausybė turėtų toliau investuoti į kaimo vietoves kartu palengvindama migraciją į labiau išsivysčiusius rajonus.

Šaltinis: EBPO regioninė duomenų bazė.

Patikima fiskalinė ir finansinė politika Pastaraisiais metais vykdoma patikima fiskalinė politika sukūrė fiskalinę erdvę, leidžiančią padėti ekonomikai esamos krizės metu.

Fiskalinė politika yra ekspansinė. 2015 m.

Konstitucinis fiskalinės sutarties įstatymas numato griežtą priežiūrą. 2019 m. biudžetas buvo su nedideliu pertekliumi. Siekiant padėti namų ūkiams ir įmonėms atlaikyti COVID-19 krizę, Vyriausybė planuoja papildomas mokesčių ir išlaidų priemones, kurios sudaro 10 % BVP. Todėl tikimasi, kad 2020 m. balansas bus ženkliai neigiamas. Atsistačius fiskalinei padėčiai, Vyriausybė turėtų supaprastinti fiskalinės sistemos reglamentavimą ir numatyti ilgalaikį skolos tikslą.

COVID-19 krizė daro poveikį kreditavimui.

Krizės suvaldymo priemonės paveikė apie 40 % įmonių, finansavimo iššūkiai didėjo, ypač mažoms įmonėms. Neveiksnių paskolų kiekis bankų sektoriuje žymiai sumažėjo, o dažnai naudojamas makrolygio rizikos ribojimo reguliavimas padėjo sustiprinti finansinį stabilumą. Vyriausybė palengvino finansines sąlygas COVID-19 krizės atveju ir to turėtų toliau laikytis.

EBPO LIETUVOS EKONOMINĖ APŽVALGA - SANTRAUKA . 5

Valstybės valdomų įmonių pertvarka galėtų paskatinti ekonomikos atsigavimą Darbo užmokestis per pastaruosius keletą metų augo greičiau nei našumas, mažindamas konkurencingumą ir didindamas mažesnes pajamas. Valstybės valdomų įmonių pertvarka galėtų padėti padidinti našumą.

Valstybės valdomų įmonių mastas yra per didelis. Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) mastas yra vienas didžiausių EBPO. Per pastaruosius dvejus metus, 2018 m. patvirtinus VVĮ reorganizavimo ir optimizavimo planą, jų valdymas pagerėjo, tačiau lieka silpnas lyginant su EBPO standartais. Tik pusė VVĮ pasiekia savo tikslus. Reikia aiškios strategijos, kuri pagrįstų valstybės nuosavybę, o VVĮ turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės ir veiklos sąlygos kaip ir privačioms įmonėms.

Savivaldybių VĮ kelia ypatingą susirūpinimą.

Apie 250 savivaldybių įmonių aktyviai vykdo savo veiklą 40 sektorių, nuo energijos teikimo, atliekų tvarkymo iki vietinio viešojo transporto, numatant tik kelis apribojimus. Savivaldybių VĮ dažnai konkuruoja su privačiais teikėjais, ir komercinę veiklą subsidijuoja pajamomis iš valstybės remiamų veiklų, taip iškraipant konkurenciją. Vyriausybė turėtų sustiprinti savivaldybių įmonių reguliavimo sistemą nustatydama vienodas sąlygas valstybės ir privatiems teikėjams.

4 paveikslėlis. Mažėjantis konkurencingumas Indeksas, 2005 = 100

5 paveikslėlis. Valstybės valdomų įmonių daugėja Valstybės nuosavybės dydis, indeksas nuo 0 iki 6 (didžiausias dydis), 2018 m.

Šaltinis: Ekonomikos perspektyvų duomenų bazė; EBPO. Uždarbio duomenų bazė. Šaltinis: EBPO produktų rinkos reguliavimo duomenų bazė.

6 . EBPO LIETUVOS EKONOMINĖ APŽVALGA - SANTRAUKA

Švietimas turėtų ugdyti tvirtus ir reikiamus įgūdžius Tvirti ir reikiami įgūdžiai galėtų padėti pagreitinti ekonomikos atsigavimą bei sumažinti nelygybę tarp regionų ir pajamų grupių. Švietimo infrastruktūra turėtų geriau prisitaikyti prie aukštesnės kvalifikacijos poreikių ir mažėjančio besimokančiųjų skaičiaus.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo efektyvumas yra žemas. Išlaidos infrastruktūrai yra pernelyg didelės, atspindinčios dideles išlaidas pernelyg mažoms mokykloms. Mokyklų našumui trūksta sistemingos priežiūros. Vykdomos reformos buvo gana neryžtingos, daugiausiai skiriant dėmesį mokytojų atlyginimų didinimui.

Vyriausybė turėtų sujungti mažas mokyklas ir sustiprinti kokybės priežiūrą.

Profesinis mokymas nesuteikia reikiamų įgūdžių. Mokyklų tinklas dažnai būna nepakankamo masto ir specializacijos. 2016 m. įvestas mokymasis įmonėse (pameistrystė) pritraukia nedaug studentų. Reforma turėtų pagerinti profesinį mokymą, įskaitant pameistrystes, taip sustiprinant ryšius su darbo rinka.

6 paveikslėlis. Mokyklų rezultatai silpni PISA vertinimas, vidurkis, 2018 m.

Šaltinis: PISA 2018 m. duomenų bazė

EBPO LIETUVOS EKONOMINĖ APŽVALGA - SANTRAUKA . 7

Aukštasis mokslas yra fragmentuotas.

Pastarosios pastangos konsoliduoti universitetų tinklą žlugo arba neatnešė lauktų rezultatų.

Finansavimas suteikia mažai paskatų gerinti kokybę. Vyriausybė turėtų skatinti universitetus specializuotis mažesniame sričių skaičiuje.

Griežtesnis kokybės vertinimas ir finansavimo reforma galėtų taip pat padėti pagerinti kokybę.

Reformos, skirtos padidinti visuomenės sąžiningumą, turėtų duoti rezultatų. Iš kontrolės rodiklių ir suvokiamos korupcijos rizikos matyti, kad rezultatai žemesni už EBPO vidurkius. Sektoriai, kuriose yra korupcinių veiksmų, apima sveikatos apsaugą ir viešuosius pirkimus. 2019 m. šešėlinė ekonomika sumažėjo po ketverius metus iš eilės trukusio didėjimo.

Naujausios politikos priemonės siekiant užkirsti kelią kyšininkavimui užsienyje daro įspūdį. Visuomenės sąžiningumas turėtų likti pagrindiniu principu Vyriausybei siekiant įgyvendinti 2015-2025 m. kovos su korupcija programą.

7 paveikslėlis. Korupcijos kontrolė lieka žemiau EBPO vidurkio Skalė, nuo -2.5 (blogiausių) iki 2.5 (geriausių) balų

Šaltinis: Pasaulio banko Pasauliniai valdymo rodikliai

EBPO Ekonomikos apžvalga

LIETUVA Lietuvos ekonominė situacija yra tvirta, ir Lietuva greitai konverguoja link labiausiai išsivysčiusių EBPO šalių, tą sąlygoja augantis eksportas ir investicijos, taip pat patikimas makroekonominis reguliavimas bei verslui palanki aplinka. Pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo daugiau gyventojų įsikuria šalyje nei iš jos išvyksta.

COVID-19 krizė dėl gerai veikiančios sveikatos sistemos, efektyvių krizės suvaldymo priemonių ir sąlyginai trumpo karantino buvo viena švelniausių Europoje. Vis dėlto gerovė yra netolygiai paskirstyta tarp žmonių ir vietovių. Papildomos reformos galėtų padėti pagerinti ligšiolinius pasiekimus. Tinkamos paramos teikimas tiems, kuriems labiausiai reikia, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir aukštos kokybės socialinės paslaugos, kartu gerinant integraciją į darbo rinką, padėtų sumažinti skurdą. Stipresnės vietinės ir regioninės institucijos, geresnis švietimas ir įgūdžiai, ypač kaimo teritorijose, ir lankstesnė būsto rinka galėtų padėti subalansuoti regioninį vystymąsi. Pagaliau, reguliacinio reglamentavimo stiprinimas, valstybės valdomų įmonių masto sumažinimas ir judėjimas link mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos padėtų didinti našumą, kartu užtikrinant atsparų ir tvarų augimą.

TEMINIAI SKYRIAI: SKURDO MAŽINIMAS; REGIONINO VYSTYMOSI SKATINIMAS

oe.cd/LTU

Photo credits: @Dzmitrock / Shutterstock.com @Michele Ursi / Shutterstock.com @MNStudio / Shutterstock.com @Mindaugas Gelunas / Shutterstock.com @Pexels / Pixabay.com @Detmold / Pixabay.com @Karolis Kavolelis / Shutterstock.com