L'Officiel vyrams NR 11 by LOfficiel Mada

L’Officiel Vyrams nr. 11 Viršelio veidas

Tekstas Fotografas Stilistė Vizažistė Drabužiai ir avalynė

Asta Lipštaitė Vaidas Jokubauskas Fausta Jurgilaitė Kristina Raulinaitė One Wol f, Bonboz , OHMY by Ugnė Martinaitytė, Más 924 , Zara , Dr. Martens

Jis yra miestas Šį kartą gyvas pokalbis su interneto platybėse gerai žinoma ir kartu šiek tiek paslaptinga figūra. O tai figūrai labai tinka tamsūs drabužiai (ir sidabrinė Armani odinė striukė, kurią vilkėdamas įžengė į redakciją), mąslus kritiškas žvilgsnis į mūsų mados ateitį ir miestas.

Interneto puslapio bomberis.com įkūrėjas ir autorius, mados ženklų komunikacijos ir vadybos specialistas Arnoldas Remeika-Bomberis atrodo truputį dvilypis: viešai nesudirbinėja, tačiau kandumo ir subtilios ironijos jo įrašuose ir po „Instagram“ nuotraukomis netrūksta, vertindamas stengiasi išlikti pozityvus, nors jį patį besišypsantį pamatysi ne taip dažnai. „Fotografas nenorėjo, kad šypsočiausi“, – prapliumpa juoktis, kai paklausiu, kodėl nuotraukose žurnalui atrodo toks rimtas. Žinoma, tai poza. O pozuoti (ir kalbėti) Arnoldas moka, nes puikiai žino, ko nori ir kaip to pasiekti. Penkias valandas lietuje Vilniuje vykusi fotosesija priešais Vaido Jokubausko objektyvą „L’Officiel Vyrams“ puslapiams ir kone keturias valandas trukęs interviu – ko nepadarysi dėl tobulo rezultato. Net tavo tekstuose nebūna klaidų. Visada buvai perfekcionistas? Taip, tikrai toks esu. Labai nemėgstu nekokybės – aprangoje, santykiuose, darbe. Reikėtų paklausti visų mano buvusių asistenčių ir vieno asistento, koks aš esu ir ar sunku su manimi dirbti. Tačiau esu reiklus ir mėgstu, kai žmonės atlieka savo darbą iki galo. Radijo laidoje Marijos Palaikytės paklaustas, kas esi, atsakei: „Kas aš tik nesu...“ Tai kas gi tu vis dėlto esi? Kuris vaidmuo tau priimtiniausias? Kai rašau tekstus „Instagram“ ar „Facebook“, prie savęs dedu hashtagą #fashionpromoter. Galima sakyti, kad esu mados vadybininkas, nes dirbu, dirbau ir ketinu dirbti su mados ženklais. Esu ir mados žurnalistas: rašau tekstus savo tinklaraščiui ir kaip svečias kituose leidiniuose. Dar – mados entuziastas, nes man įdomu gilintis į madą. Visą laiką (su mažais nuklydimais į verslą ir pardavimą – penkerius metus turėjau savo ateljė, buvau vieno labiausiai išplėtoto lietuviško prekės ženklo Julia Janus tarptautinio

pardavimo vadovas) dirbau su viešaisiais ryšiais. Viešieji ryšiai – pagrindinis mano kelias. Pradėjau tada, kai niekas (net aš pats, stodamas į universitetą 1997-aisiais) dar gerai nežinojo, kas tas piaras. O tai yra istorijų pasakojimas, įvaizdžio formavimas pačia gerąja prasme. Aš mėgstu istorijas ir padedu formuoti ženklų įvaizdį. Iš to valgau duoną. Visa kita, kaip ir „Bomberis“, kol kas yra mano „užklasinė“, papildoma, neatlygintina (išskyrus moralinį pasitenkinimą) veikla. Tačiau kaip tik dabar viskas sparčiai keičiasi – palikau darbą, rimtai plėtoju savo projektą. Papasakok, kokius mokslus esi baigęs. Baigiau anglų kalbos ir literatūros bakalaurą LCC tarptautiniame universitete Klaipėdoje. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos institute įgijau viešųjų ryšių magistro laipsnį. Žurnalistinio išsilavinimo neturiu ir niekada nemaniau, kad būsiu žurnalistas. Kovo mėnesį, kai buvai išrinktas ir Vyrų mados savaitės stilingiausiųjų apdovanojimuose paskelbtas stilingiausiu „L’Officiel Mada“ vyru, jau išsiaiškinome, kodėl savo tinklaraštį pavadinai „Bomberiu“. Šį kartą noriu paklausti, kodėl apskritai pradėjai jį rašyti? Šio projekto tikslas niekada nebuvo pamaloninti savo ego. Noriu nuoširdžiai pareklamuoti vietos kūrėjus, kurių turime tikrai daugiau negu kitose Baltijos šalyse, padėti jiems tapti žinomesniems. Turiu ambicijų savo tinklaraštį ilgainiui paversti solidžiu tarptautiniu interneto žurnalu, kurio dalis turinio būtų verčiama ir į anglų kalbą. Netolimoje ateityje ketinu įsteigti ir kūrybinę agentūrą. Kartu su bičiuliais bendraminčiais savo klientams iš mados pasaulio pasiūlysime visokeriopą pagalbą – ne tik viešųjų ryšių, bet ir interneto svetainių kūrimo, grafinio dizaino, fotografijos paslaugas. Rimtai svarstau ir apie dizaineriams skirtus mokymus, juk akademijoje vadybos ir strategijos jų niekas nemoko. Kol kas praktikuojuosi kartais kalbėdamas studentams ar kokiose konferencijose.

Kelnės, Zara Marškinėliai, Zara Lietpaltis, OHMY by Ugnė Martinaitytė Batai, Dr. Martens

AIŠKI STRUKTŪRA

Urbanistinio stiliaus vyro apranga atkartoja miesto peizažą. Linijos ir kampai padės atrasti naują stilingą siluetą.

8 4 9

1. Pūkinė striukė, Armani Collezioni, 549 € 2. Švarkas, Armani Collezioni, 599 € 3. Megztinis, Emporio Armani, 169 € 4. Megztinis, Emporio Armani, 319 € 5. Ilga striukė, Emporio Armani, 729 € 6. Liemenė, Armani Collezioni, 409 € 7. Kelnės, Armani Collezioni, 219 € 8. Džinsai, Armani Jeans, 129 € 9. Sportiniai bateliai, Emporio Armani, 195 €

Gamintojo archyvo nuotr.

L’Officiel Vyrams nr. 11 Mada

SMOKIN’GAS

Šiais laikais tampa vis sunkiau atskirti limuzino vairuotoją ir jo klientą. Tai pripažinęs, Giorgio Armani nusprendė naujai pažiūrėti į „juodosios eilutės“ meną. 1 Kodinis pavadinimas:

modernus smokingas. 2

Koncepcija.

Nepakeičiamieji mados namų smokingai nustebina šiuolaikiškumu, laisvumu ir lengvumu. Modeliai kiek didesni, audiniai minkšti, detalės – patogios. Nieko panašaus į griežtą ankstesnių kartų uniformą. 3

Išskirtiniai ženklai:

spalva. Tamsiai mėlyna, tikrai nebūtinai juoda; netikra pora. Kelnės ir švarkas gali būti iš skirtingo audinio. 4 6 „juodosios eilutės“ taisyklės

L’Officiel Vyrams nr. 11 Mada

Tekstas Anne Gaffié Stilistas Romainas Vallosas Fotografas Jeremiasas Morandellis Stilisto asistentė Marta Ferrer Trias

pagal poną Armani:

smokingas yra kostiumas, jis turi būti dėvimas kuo natūraliau; vis dėlto tai vakarinis drabužis, tad nereikėtų jo vilktis iki saulėlydžio; prie smokingo privalomi balti marškiniai, nes jie vieninteliai tinkamai apšvies šį drabužį; apykaklės saga privalo būti užsegta, net jei peteliškė nebėra privaloma; švarkas visada privalo būti užsegtas – net ir neformalioje aplinkoje; žaidimas audinio tekstūra ir raštais padės atskleisti asmenybę. Tamsiai mėlyno šilko žakardo smokingo švarkas su viena saga ir smailia apykakle, 2 300 €, plačios tamsiai mėlyno kašmyro kelnės su elastiniais papuošimais iš šonų, 790 €. Tampraus medvilninio poplino marškiniai su prancūziško tipo apykakle ir paslėptomis sagomis. Šilko ir medvilnės marškinėliai. www.armani.com

Džinsų revoliucionierius Dienos darbus ir užduotis Marius rašo ranka į sąsiuvinį (ant jo puikuojasi užrašas „Plans for world domination“) – jokių planuočių telefone. „Taip tikrai nieko nepamirštų“, – tikina. Atrodo, kad planuoti jam iš tikrųjų sekasi: 2011 m. M. Bieliausko įkurtas Pando laikomas vienu perspektyviausių ir inovatyviausių prekės ženklų Lietuvoje, o linijos „Pando Moto“ kuriamos džinsinės motociklininkų kelnės jau žinomos ir gerokai už jos ribų. Beje, kodėl „panda“? Pavadinimą galvojome labai ilgai. Pasirinkome „Pando“, nes kelnių idėją parsivežiau iš Azijos, o ši šalis daug kam siejasi su šiuo žinduoliu. Nors iš pradžių įmonė vadinosi „Pando Pants“, tik vėliau, pradėję kurti ne tik kelnes, pavadinimą pakeitėme į „Pando Wear“. Prie pavadinimo pridėjome „Wear“, nes radome vieną IT įmonę tokiu pat pavadinimu – turėjome kaip nors išsiskirti. Kodėl „panda“? Norime kurti tai, kas reta ir unikalu, ir kuo geriau. Mano principas: arba labai gerai, arba nieko. Taigi arba juoda, arba balta. Tad kiekvienas naujas gaminys pasirodo tik tada, kai esu juo visiškai patenkintas. Norime klientams siūlyti tik aukščiausios klasės džinsus. Vieną modelį kuriame ir tobuliname apie tris keturis mėnesius, tol, kol idealiai priglunda prie kūno kaip pirštinė. Iš verslo perspektyvos dėl to kartais gal ir nukenčiame, nes drabužiai labai išbrangsta, tačiau kitoks būdas prieštarautų mano filosofijai. Tikimės, kad klientai tai vertina (šypsosi). O ką reiškia karūna virš jūsų logotipo? Mūsų džinsai yra premium klasės. Be to, turbūt esame vieninteliai Baltijos šalyse, kuriantys džinsus su efektais (tai – sendinimas, plėšymai, raukšlės ir t. t.). Dažniausiai jie padaromi lazeriu, o mūsų džinsai ir jų efektai yra rankų darbo, kiekviena pora kažkuo unikali. Tai iki galo sukurtas rankų darbo gaminys. Tokį galima mūvėti išdidžiai. Kuriate prabangią gatvės madą. Kaip jūs pats aiškintumėte šią sąvoką? Tai reiškia, kad mes kuriame aukštesnės kokybės gatvės stiliaus drabužius. Jie pasiūti iš aukščiausios kokybės audinio – mūsų džinso tiekėjai iš Turkijos ir Italijos audinius tiekia ir tokiems pasauliniams džinsų prekės ženklams kaip „G-Star“ ir „Diesel“. Vienas jų – italų tiekėjas „Candiani Denim“ – ketvirtos kartos šeimos įmonė, viena seniausių Europoje džinsų audyklų. Jiems nėra lygių. Apie porą metų jiems įrodinėjome, kad

kuriame aukštos klasės madą. Derybos su audinio, penkiolika kartų tvirtesnio už plieną, „Dyneema®“ tiekėjais užtruko beveik metus. Dalį kolekcijos sudaro mūsų pačių kurti lietuviškos audyklos išausti audiniai. Pavyzdžiui, šiemet išleidome savo žakardinių audinių liniją, patys kūrėme raštą – jį naudosime kitų metų pavasario ir vasaros „Pando Wear“ kolekcijoje. O „Pando Moto“ linijoje pirmieji išleisime žakardinį kamufliažinį audinį su labai atspariu siūlu, įaustu į patį audinį. Kai sukūrėte prekės ženklą ir į rinką paleidote pirmąsias languotas kelnes, ar turėjote viziją, planą, ko norėtumėte pasiekti? Pando radosi tarsi iš niekur, man grįžus iš kelionių po Aziją. Supratau, kad noriu kurti kažką savo. O drabužiai buvo viena mano aistrų, augau apsuptas custom made drabužių. Mano močiutė visada siūdindavosi drabužius ir mane nuo mažumės rengdavo tik man siūtais drabužiais. Buvo nelengva pradėti verslą, tačiau esu labai imlus, užsispyręs, greit mokausi, tad gėriau į save žinias, gilinausi, kaip kuriamas drabužių verslas. Keliaujant po Aziją man į akis krito tai, kad daug kas mūvi kelnes žemu įduru. Norėjau pažiūrėti, ar jos prigytų Lietuvoje. Parsivežęs porą modelių idėjų ir pasisiuvęs tokias kelnes išėjau su jomis į gatvę, o manęs pradėjo klausinėti, iš kur tokias gavau. Pamaniau, kad galėčiau pabandyti tokias siūti. Pirmus dvejus metus eksperimentavau su audiniais, galima sakyti, tiesiog žaidžiau. Drabužių kūrimas dar nebuvo pagrindinė mano veikla. Prieš įkurdamas Pando, septynerius metus dirbau investicijų paslaugų įmonėje. Iš ten atsinešiau supratimą apie verslą ir tikėjimą, kad viskas yra įmanoma. Galiu sakyti, kad aš ten užaugau, įgijau visus pagrindus ir išėjau labai gerą verslo mokyklą. Lūžio tašku tapo faktas, kad po metų gyvavimo buvome priimti į „Aprangos galeriją“ – pradėjome augti, reikėjo didinti apimtis, pradėjau mąstyti apie tai kaip apie verslą. Atsirado ir planų užkariauti pasaulį (šypsosi). Kaip sekasi juos įgyvendinti? Pando sudaro du atskiri ženklai: „Pando Wear“ ir „Pando Moto“. Bandėme išeiti į užsienio rinką su „Pando Wear“, bet pamatėme, kad konkurencija yra žiauri. Džinsų rinka nuolat auga, tarkime, vien Berlyne yra 1 800 nepriklausomų džinsų prekės ženklų. Drabužių verslas toks, kad reikia arba gero investuotojo, finansinio

Prekės ženklo archyvo nuotr.

L’Officiel Vyrams nr. 11 Verslo istorija

Tekstas

Asta Lipštaitė

Startuolio Pando įkūrėjas ir vadovas Marius Bieliauskas ne tik greitai kalba, bet ir dirba. Apie tai, kas per kiek mažiau nei šešerius metus kilstelėjo (kukliai tariant) šį lietuviškų džinsų gamintoją (ir sykiu kartelę) ir leido tapti vienu sparčiausiai kylančių prekės ženklų Lietuvoje, kalbamės pavykus įsiterpti į taip ankštą ir griežtą jauno verslininko dienotvarkę.

Anne Gaffié

Alessandro Sartori sugrįžimas į Ermenegildo Zegna žymi naują šių mados namų erą. Ne tik jų, bet ir naują paties kūrėjo kūrybos etapą. Mados namai imasi naujų darbų, o dizaineris nusprendė save sukurti iš naujo. Dabar, kai prabangos rinkoje netrūksta dvejonių, šis prekės ženklas žengia nauju drąsiu keliu. Gal tai ir ne revoliucija, bet tikrai – evoliucija.

Nuotraukos – mados namų Ermenegildo Zegna

L’Officiel Vyrams nr. 11 Interviu

Tekstas

Nauja era

Norint apčiuopti dabartinį vyrų mados veidą ir nuspėti jos ateitį, reikia pradėti nuo to, kad lytis kaip kolekcijos atspirties taškas prieštarauja sau pačiam. Galbūt ten, kur matėme vien vyrų ir moterų skirtumus, išties ieškojome mus siejančių panašumų? Buvome įpratę apie vyrų ir moterų madą galvoti kaip apie du savarankiškus, ne visai lygiaverčius industrijos veidus. Vyrų mada paprastai likdavo stiprios ir sėkmingos „womenswear“ šešėlyje, tarsi didžiąją sesę sekantis mažas vaikas, bandantis atsistoti ant kojų. Paradoksalu tai, kad jaunieji dizaineriai, tokie kaip Jonathanas Andersonas, Craigas Greenas ar Shayne’as Oliveris, smarkiai prisidėję prie šiuolaikinės mados revoliucijos, pradėjo karjerą kaip vyriško drabužio dizaineriai, tačiau dėl komercinių priežasčių buvo priversti kurti ir moterims. Šiandien vyrų mados įtaka pasaulyje didėja žaibiškai, o grotažymė „menswear“, turinti daugiau kaip 17 mln. „Instagram“ įrašų, yra beveik 6 kartus populiaresnė nei „womenswear“. Vyriškos mados būsena atskleidžia šiuolaikinio jos vartotojo elgseną, kuri rodo, kad tradicinis vyriškos ir moteriškos mados atskirties modelis yra nebeveiksmingas.

Estetikos pinklėse Šiandien vyriškos ir moteriškos mados reljefai – banguojantys, netaisyklingi, dažnai sunkiai

apčiuopiami. Dar visai neseniai juos buvo įprasta matuoti pagal kertinius skirtumus, tokius kaip stilius, kirpimas, dydis, medžiaga. Sudėję šiuos dėmenis gauname išpūstą, nedaug ką tesakantį žodį „estetika“, kuriuo prisidengę mados žinovai formuluodavo griežtas „moteriškos estetikos“ ir „vyriškos estetikos“ gaires. Problema ta, kad niekas iš esmės nežinojo, apie ką konkrečiai yra kalbama, o šios kategorijos pasirodė esančios itin abstrakčios. Negana to, praktika parodė, kad mados gerbėjų širdys tokiam dirbtiniam konstruktui nepakluso. 9-ajame dešimtmetyje žurnaluose mirgėjo mados fotosesijų, kuriose laibos manekenės tiesiog prasmegusios per dideliuose vyriškuose drabužiuose, o moters ir vyro vaidmenys čia neretai būdavo sukeičiami vietomis. Dizaineris Paulas Smithas, vyrišką bei moterišką kolekcijas sujungęs ir šių metų rudens ir žiemos kolekcijos pristatyme, prisiminė, kodėl apskritai pradėjo kurti drabužius moterims: „Tokie žmonės kaip Grace Coddington (amerikietiškojo „Vogue“ mados redaktorė – red. past.) ar Peteris Lidberghas (legendinis mados fotografas – red. past.) dievino fotografuoti mano kurtus

Vida Press archyvo nuotr.

L’Officiel Vyrams nr. 11 Tema

Liucija Adomaitė

Kas pasakė „skirtumai“?

vyriškus drabužius ant tokių supermodelių kaip Linda Evangelista.“ Galbūt todėl 10-ajame dešimtmetyje dizaineris pristatė savo pirmą „womenswear“ kolekciją, kurioje vyriški siluetai buvo tiesiog sušvelninti, o vyraujančiu audiniu parinktas dendiškas aksomas. Tą patį dešimtmetį pasaulį šokiravo ekstravagantiška, taisykles laužanti „antifashion“ mados kryptis. Ji tarytum atspindėjo popkultūros ir blizgios, tuščios, vartotojiškos visuomenės absurdiškumą. Grožio kanonai griuvo tarsi tiltai, drabužiams buvo pritaikytas dekonstrukcijos metodas, o mados kolekcija, iki tol veikusi tarsi naujas prekes vaizduojantis katalogo pristatymas, pirmą kartą parodyta lyg meno performansas. Antimada tapo savotišku mados judėjimu. Čia susipynė ir japoniška dizaino tradicija, kuriai atstovavo Rei Kawakubo ir Yohji Yamamoto, ir belgiškas avangardas bei jo „tėvai“ Martinas Margiela ir Driesas Van Notenas. Tam, kad dizaineriai išpildytų savo unikalią amžiaus pabaigos viziją, buvo apskritai atsisakyta lyties kaip drabužio konstravimo gairės. Pirmą kartą pasaulis išvydo nepriklausomą drabužio galią, prilygstančią meno kūriniui. Drabužis reflektavo savo paties kontekstą – politiką, ekonomiką, fantazijas apie ateitį, susidomėjimą tvarumu ir medžiagų perdirbimo klausimą. Mada įgavo dar nematytų prasmių, jos vienalytiškumą pakeitė daugiasluoksniškumas. Netikėta atrodo tai, kad likę dizaineriai tokią, rodos, šokiruojančią naują drabužio sampratą priėmė tarsi neišvengiamybę, o jos elementus ėmė po truputį taikyti ir savo darbuose. Kiekvienas norėjo kalbėti dabartimi. Atsirado tokie terminai kaip „unisex“, „belytė mada“ ir „androgeniška mada“, kurie leido drabužį aprašyti iš dar nematytų kampų. Vienas podiumas, viena kolekcija Vis dėlto šiandien vyrų ir moterų mada peržengė teorinį slenkstį. Davido Bowie nuotaikos ir stilistika ant podiumų karaliauja jau ne vieną sezoną, o pati industrija išgyvena sisteminių bandymų etapą. Vis daugiau mados namų bei dizainerių savo kolekcijas pristato derindami vyrų ir moterų įvaizdžius ant to paties podiumo. Mados namai Burberry, Bottega Veneta, Gucci, Saint Laurent vyrų ir moterų kolekcijas taip pat sujungė ir parodė viename pristatyme. Ir moterų, ir vyrų mados savaitėse pristatymai kupini įvaizdžių abiem lytims, o tokioje gausoje galima nesunkiai susipainioti – ar pagrindinė kolekcija yra vyrų, ar moterų, kas tai – išankstinė prekolekcija, o gal haute couture – nėra aišku. Vandenį dar labiau sudrumsčia pastaruosius kelis sezonus taip pamėgtos prekės ženklų kolaboracijos. Apie tai,

kad tradiciniai kolekcijų pavadinimai, sukurti pagal sezonišką, lyties ar kolekcijos identiteto orientyrą, išties nebeveikia, kalba ir Stevenas Kolbas, Amerikos mados dizainerių tarybos (angl. Council of Fashion Designers of America) prezidentas: „Mano manymu, netrukus apskritai neliks tokių pavadinimų kaip „Pre-Fall“ ar „Resort“, o kolekcijas imsime vadinti tiesiog numeriais – „Kolekcija Nr. 1“, „Nr. 2“, „Nr. 3“ ir t. t.“ Abi gimines siejančios kolekcijos turi daug privalumų. Pirmiausia tai padeda kruopščiai ir vientisai atskleisti kolekcijos idėjos visumą, o pasinaudoję tuo, kad žiūrovų ir žiniasklaidos akys krypsta į tą patį vieną podiumą, dizaineriai gali sau leisti tobulinti idėjos niuansus, pateikti daugiau vieno įvaizdžio interpretacijų ar tiesiog išsikelti sudėtingesnį, daugiau dėmenų apimantį tikslą. Kūrybine prasme dizaineris turi vienareikšmiai daugiau laisvės (vis dėlto dar ir šiandien kai kurie didieji mados namai savo moterų ir vyrų linijoms samdo ir skirtingus kūrybos vadovus). Interneto puslapio „The Business of Fashion“ redaktorius ir mados kritikas Timas Blanksas įsitikinęs, kad mados namai Gucci yra kombinuotų kolekcijų pristatymų pavyzdys, parodantis tai, koks yra dabartinis mados vartotojas. Mados kritikas Angelo Flaccavento jam antrina teigdamas, kad iš esmės skirtumai tarp moterų ir vyrų mados nepaliaujamai mažėja, tad kūrybinė vizija turi pati diktuoti savo taisykles. Prancūzų mados namai Avoc, neseniai laimėję prestižinį kūrybinio mados ženklo apdovanojimą ANDAM (pranc. Association Nationale pour le Développement des Arts de la Mode), siūlo dar vieną vyriškos ir moteriškos mados (ne)apibrėžties versiją. Vienas iš Avoc įkūrėjų Bastienas Laurent’as teigia, kad jų tikslas yra „palikti lyties ir socialinių sąlygų klausimus užnugaryje“. „Mes tikime kolekcija, kuri tiktų ir moterims, ir vyrams, – tikina jie. – Viena kolekcija kuriama pagal tą pačią estetiką, kalbą ir kūrybinę liniją.“ Kyla klausimas, kaip surasti tą tinkamą balansą tarp moteriškumo ir vyriškumo. B. Laurent’as priduria, kad ta pati idėja įgalina sukneles moterims ir švarkus vyrams

Mados kritikas Angelo Flaccavento

Mados kritikas Timas Blanksas

Šiandien vyrų mados įtaka pasaulyje didėja žaibiškai, o grotažymė „menswear“, turinti daugiau kaip 17 mln. „Instagram“ įrašų, yra beveik 6 kartus populiaresnė nei „womenswear“.