__MAIN_TEXT__

Page 1

Diabetas Sveika šeima

Nr. 46 (1347) | 2019 lapkričio 14-20d. | Specialus priedas | www.lsveikata.lt

M

Mantas HeadShooter nuotr.

inime Pasaulinę diabeto dieną. Sakoma, kad augantys sergamumo šia liga rodikliai rykštė už tai, kad esame išlepinti technologinių patogumų. Neatsistojame net perjungti televizoriaus kanalo, maisto produktai patys atkeliauja į namus... - Naujų technologijų nepakeisime. Mums tereikia išmokti su jomis žaisti - derintis prie besikeičiančio pasaulio. Maisto produktus ir pati užsisakinėju, tačiau išloštą laiką paskiriu vaikščiojimui su šunimis Be to, pirkdama internetu išvengiu spontaniškų pirkinių – imu tik tai, kas reikalinga. Antraip vaikštant tarp prekių lentynų pati ranka netyčia išsitiesia paimti šokolado... Be to, siūlyčiau atsisakyti liftų. Sutikite, daugelis jais naudojasi tiesiog iš įpročio, net į trečią aukštą nesivargina pakilti patys. Meskite sau iššūkį visą mėnesį juo nesinaudoti – per tą laiką suformuosite naują įprotį. Pamatysite, kiek lipimas laiptais duoda naudos. Viskas prasideda nuo pirmo žingsnio. Jei norite pakeisti gyvenimą – pirmiausia pakeiskite vertybes. - Dabar nuėjęs, tarkime, į Vingio parką pamatai vis daugiau sportuojančių žmonių. Juda kruta visi: ir vaikai, ir senjorai. Gal nesame jau tokie pasyvūs? - Iš tiesų - sveikatingumas auga akyse. Siūlyčiau apie save suburti kuo daugiau: pasikviesti visą šeimą, darbo kolektyvą, mokyklos draugus. Žmonės galėtų sukurti savas taisykles, kaip gyventi sveikai. NUKELTA Į 6P.

Vlada Musvydaitė: „Žmonės, netingėkite eiti!“ Turbūt dažnas ne tik pasvajoja, bet ir pažada sau, jog vieną dieną ims sportuoti... Sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė (36 m.) sako: visų pirma pradėkite nuo paprasčiausio – ėjimo. Mankšta, o vėliau ir sportas pats jus susiras. Netrukus Panevėžyje Vlada pristatys pirmąją Lietuvoje ėjimo trasą, kurią bus galima rasti ir mobiliojoje programėlėje.

Diabeto kontrolė

2p. Būsima motinystė – rūpestis dėl gresiančios cukraligės Gestacinis arba dar kitaip vadinamas nėščiųjų diabetas dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo gali paveikti ne tik vaisiaus vystymąsi, bet ir padidinti riziką netolimoje ateityje susirgti cukralige.

Mano liga

4 p. Liga sėjo dvidešimt mėlynių per dieną Asta sako, kad nė šeimos nariai, nė dar trys vyresni Dainoros broliai diabetu neserga, todėl įtarimų dėl dukrelei gresiančios ligos niekada neturėjo. Stoti akistaton su dukros diabetu sako teko prieš dvejus metus.

Sveikas maistas

5 p. Specialistai patarė, kokiai duonai teikti pirmenybę „Idealiausia, jei žmogus atrastų tokią duoną, kuri būtų ne tik skani, bet išstudijavus jos sudėtį ir palanki sveikatai“, - sako Vilniaus universiteto profesorius ir mitybos specialistas Rimantas Stukas.

Žalingi įpročiai

7 p.

Pažeidžiami nervai

Nutylėti žalingi įpročiai sukelia skaudžias pasekmes Pasiūlymus, pageidavimus, mintis siųskite adresu: Tauro g. 12, Vilnius, tel. (8*5) 26 51 093, el.paštu: dizainas@lsveikata.lt, www.lsveikata.lt

ISSN 2351-6623


2

Nr. 46 (1347) 2019 lapkričio 14-20 d. LIETUVOS SVEIKATA

Diabeto kontrolė

Būsima motinystė – rūpestis dėl gresiančios cukraligės “ Nėščiųjų diabetas – angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus laipsnio hiperglikemija, ir pirmą kartą nustatytas nėštumo metu.

Gestacinis arba dar kitaip vadinamas nėščiųjų diabetas dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo gali paveikti ne tik vaisiaus vystymąsi, bet ir padidinti riziką netolimoje ateityje susirgti cukralige. Siekiant išvengti šio sveikatos sutrikimo medikai sako svarbiausia palaikyti fizinį aktyvumą ir tinkamą kūno svorį. Pirmasis indikatorius, nurodantis riziką susirgti, – kraujo testas.

džių sindromas, atsparumas insulinui, jei ji vartoja medikamentus, didinančius gliukozės kiekį kraujyje, serga hipertenzija, anamnezėje dėl neaiškios priežasties buvo vaisiaus apsigimimai ar žūtis“, - daugybę rizikos veiksnių gestaciniam diabetui susiformuoti vardija gydytoja.

zės kiekį kraujyje, diagnozuojama liga. Pasak gydytojos, planuojančioms nėštumą moterims šis tyrimas padėtų atkreipti dėmesį į sveikesnę mitybą ir gyvenimo būdą. Tai padėtų apsisaugoti nuo gestacinio diabeto išsivystymo nėštumo metu ar išvengti sudėtingesnio gydymo medikamentais - insulino injekcijomis. „Prieš planuodamos nėštumą moterys turėtų pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje ir jei jis padidėjęs, apsilankyti pas šeimos gydytoją, dietologą, daugiau judėti“, - pataria medikė. Anot G.Šukienės, nustatyti diabetą svarbu, nes liga kelia problemų vaisiaus raidai, didina nėštumo komplikacijų riziką, mamai gresia preeklampsija, kraujospūdžio didėjimas, svorio prieaugis, tinimai ir kitos komplikacijos“, - aiškina gydytoja.

Tyrimai – prieš planuojant nėštumą

Daug rizikos veiksnių

„Prieš planuodamos nėštumą moterys turėtų pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje“, pataria gydytoja akušerė ginekologė Giedrė Šukienė.

„Nėščiųjų diabetas – angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus laipsnio hiperglikemija, ir pirmą kartą nustatytas nėštumo metu“, - aiškina Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja akušerė ginekologė Giedrė Šukienė. Tačiau sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir taip tikėtis išvengti ligos – dar ne viskas. Mat gestacinis diabetas dažnu atveju gali būti perduotas pirmos eilės giminaičių. „Į rizikos grupę taip pat patenka moterys, kurioms ankstesnio nėštumo metu buvo nustatytas gesta-

cinis diabetas, iki nėštumo aptiktas gliukozės tolerancijos sutrikimas, turinčios didesnę kūno masę, kurio indeksas viršija 30 kg/kvm kūno ploto, ankstyvoje pilnametystėje arba tarp nėštumų buvo ryškus svorio prieaugis. Taip pat, jei moterys yra gimdžiusios didesnius naujagimius nei 4,1 kilogramo svorio. Įtakos gali turėti net ir pačios gimdyvės gimimo svoris: didesnis nei 4,1 arba atvirkščiai – mažesnis nei 2,7 kilogramo. Lemia ir amžius – pavyzdžiui, jei nėščioji yra vyresnė nei 35 metų. Jei moteriai nustatytas metabolinis ar policistinių kiauši-

Įprastai nėštumo pradžioje atliekamas gliukozės kiekio kraujyje tyrimas, o sulaukus 24 nėštumo savaitės - gliukozės toleravimo mėginys (GTM) ir aptikus padidėjusį gliuko-

TARP KITKO: Gestacinis diabetas - pati dažniausia nėščiųjų endokrinologinė patologija. Būklė tiesiogiai susijusi su antro tipo cukriniu diabetu. Sergamumas šia liga sparčiai didėja. „Tarp nėščiųjų gestacinis diabetas įvairiose populiacijose nustatomas apie 220 proc. visų nėščiųjų. Jį predisponuoja ir pasyvus gyvenimo būdas bei maisto perteklius“, - sako gydytoja akušerė ginekologė G.Šukienė. ¬

Padės fizinis aktyvumas Tad moterims, patenkančioms į rizikos grupes, išvengti ligos padeda dieta, svorio reguliavimas ir fizinis aktyvumas. „Judėjimas mažina atsparumą insulinui, lengvina gestacinio diabeto eigą. Nėščiajai užtektų per dieną aktyviau judėti 30-60 minučių. Tinka lengvas ėjimas, mankšta, plaukiojimas baseine“, - siūlo gydytoja. Be fizinio aktyvumo, taip pat svarbus svorio reguliavimas specialistų paskirta dieta. Dietologas sudaro individualų mitybos planą, nurodo, koks turi būti dienos kalorijų kiekis: kiek iš jų turi sudaryti angliavandeniai, baltymai, riebalai, kaip tiksliai paskirstyti maisto kiekį.¬

Kuo vaistininkas gali pagelbėti serganč Gana įprasta, jog susirgę apie ligą, jos gydymą ar kontrolę daugiausiai informacijos gauname iš šeimos gydytojo. Yra ligų, kuomet šiame procese dalyvauja kelių skirtingų sričių specialistai. Štai sergant diabetu (kaip žinia, jis nepagydomas) ligos kontrolėje dalyvauja endokrinologas, šeimos gydytojas, slaugytoja, diabetologas. O ką jei prie šios komandos prisijungtų ir vaistininkai? Puiki mintis, įsitikinusi Eurovaistinės vaistininkė Kristina Staivė. Evelina Machova Kaip tikina medikai, norint užtikrinti geresnę sergančiųjų cukri-

niu diabetu gyvenimo kokybę, svarbiausia yra tinkama sveikatos priežiūra ir ligos kontroliavimas. Tik tai gali pagerinti pacientų sveikatą, darbingumą bei gyvenimo kokybę. Kelių skirtingų specialistų komanda padeda užtikrinti ne tik tinkamą gydymą, bet ir kontrolę, pataria, kaip žmogui gyventi su liga. Tiesa, mokslininkų studijos rodo, kad prie cukrinio diabeto kontrolės veiksmingai gali prisidėti ir vaistininkai. Beje, tokia praktika užsienio šalyse jau plinta. Mat būtent vaistinėse pacientai įsigyja vaistus, todėl vaistininkai tampa sergančiųjų cukriniu diabetu sveikatos priežiūros komandos, kurios tikslas - padėti kokybiškai kontroliuoti ligą, nariais. Pasak farmacininkės Kristinos Staivės, didžiausia bėda, kad nemaža dalis žmonių per vėlai sužino apie tai, jog serga antro tipo diabetu. „Jis kur kas klastingesnis. Pirmo tipo diabeto simptomai pasireiškia audringai, todėl ligos pradžios tiesiog neįmanoma nepastebėti. O antro tipo ateina nebyliai. Patariu kiekvienam bent kartą per metus pasidaryti kraujo tyrimus, kurie leistų įvertinti cukraus kiekį kraujyje. Sergant šia liga nieko neskauda, tačiau kai apie ligą sužinome pavėluotai,

tenka kovoti su jos komplikacijomis: jau būna pažeista rega, inkstai, kraujagyslės, padidėjęs cholesterolis“, - sako K.Staivė. Farmacininkė ragina nebijoti pasitarti su vaistininkais įvairiausiais sveikatos klausimais.

Sergantiems pirmo ir antro tipo diabetu farmacininkė Kristina Staivė rekomenduoja prisiminti kelis svarbius dalykus:

Kasdieniai cukraus tyrimai Sužinojus, kad sergate cukriniu

diabetu, kasdien pasimatuoti cukrų: ryte, prieš maistą ir praėjus kelioms valandoms po valgymo. Jei pastebite, kad paryčiais nubundate suprakaitavę, cukraus kiekio rodiklius svarbu pasimatuoti ir naktį. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, ar


3

LIETUVOS SVEIKATA Nr. 46 (1347) 2019 lapkričio 14-20 d.

Diabeto kontrolė

Mitybos koregavimas – pirmas žingsnis ligos suvaldymo link “ Kiekvienas sergantis diabetu gyvenimo būdą turėtų pradėti keisti nuo kasdienės lėkštės. Diabetikams mitybos piramidė tokia pati kaip ir kiekvienam mūsų. Išlyga viena – griežtas jos laikymasis.

Susirgus diabetu vien vaistais ligos nepristabdysi. Tenka iš esmės keisti gyvenimo būdą, tai yra pagaliau suimti save į rankas. „Medicininė mitybos terapija - viena sričių, kurią taikant žengiamas svarbiausias žingsnis siekiant suvaldyti ligą“, - sako slaugytoja diabetologė Tatjana Aseeva.

VERTA ŽINOTI: Angliavandeniai, tokie kaip sausi pusryčiai, makaronai, bulvės, baltos duonos kepiniai ypač greitai pasisavinami ir organizme skyla į cukrų, o kasa išskiria insuliną. Nejudrus gyvenimo būdas priešinasi insulino pasisavinimui ir ląstelėms nebeteikia energijos. Gliukozės kiekiai nuolat auga – šis paverčiamas riebalais. ¬

„Diabetikams nukrypti nuo standartinės mitybos piramidės nevalia. Tai - pirmasis ir pagrindinis ligos suvaldymo principas“, - sako slaugytoja diabetologė Tatjana Aseeva.

Griežta mitybos tvarka „Diabetas - tai it sugriežtintas gyvenimo būdas“, - sako T.Aseeva. Slaugytoja įsitikinusi, kad kiekvienas sergantis šia liga gyvenimo būdą turėtų pradėti keisti nuo kasdienės lėkštės. Mat sureguliavus mitybą, ligą galima puikiausiai suvaldyti. Čia akcentuojama medicininės mitybos terapijos

svarba. Tačiau tiems, kurie tikisi atskiros mitybos piramidės, sakome, kad jos nėra. Sergantiesiems diabetu ji tokia pati kaip ir kiekvienam mūsų. Išlyga viena – griežtas jos laikymasis. Tad tiems, kas gyvenime sveikai maitinosi, gausiai nevartojo kepto maisto, saldumynų, gazuotų gėrimų, diabetinė dieta neturėtų būti iššūkis.

„Nors Pasaulio sveikatos organizacija mitybos piramidę nurodo galiojant visiems, pripažinkime, daugelis jos nepaiso. Sau nuolaidžiauja valgydami pernelyg riebų maistą, piktnaudžiauja saldumynais. O diabetikams nukrypti nuo standartinės mitybos piramidės - nevalia. Tai - pirmasis ir pagrindinis ligos suvaldymo principas. Galbūt saldžią nuodėmę ir gali sau leisti, bet tik tuo atveju, jei sugebi kontroliuoti ligą, dėmesingai save prižiūri“, - apie mitybos terapiją aiškina T.Aseeva.

iam cukriniu diabetu?

„Patariu kiekvienam bent kartą per metus pasidaryti kraujo tyrimus, kurie leistų įvertinti cukraus kiekį kraujyje. Sergant šia liga nieko neskauda, tačiau kai apie ligą sužinome pavėluotai, tenka kovoti su jos komplikacijomis: jau būna pažeista rega, inkstai, kraujagyslės, padidėjęs cholesterolis“, sako Eurovaistinės vaistininkė Kristina Staivė. nebūna staigaus gliukozės kritimo.

Mityba Jeigu kraujo tyrimai rodo prediabetinę būklę (kai cukraus kiekis yra aukštesnis nei norma, tačiau per mažas, jog būtų galima diagnozuoti ligą. Tai gali būti vienas diabeto rizikos veiksnių) ar jums jau nustatytas diabetas, labai svarbi tampa mityba. Sergant diabetu būtina skaičiuoti angliavandenius. Kita, ne mažiau

ĮDOMUS FAKTAS:

PIRMIEJI DIABETO LIGOS POŽYMIAI:

Prieš dvejus metus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Klinikinės farmacijos katedros absolventė gynė magistro darbą „Diabetu sergančiųjų pacientų problemų nustatymas vaistinėje ir jų kontrolės galimybės“. Darbo tikslas - atlikti cukrinio diabeto pacientų vykdomos ligos kontrolės vertinimą ir numatyti vaistininko galimybes dalyvauti gerinant tokių pacientų gyvenimo kokybę. Tyrime dalyvavo 85 cukriniu diabetu sergantys pacientai, iš jų 48 moterys ir 37 vyrai. Tyrimu nustatyta, kad kontroliuojant ligą pacientai susiduria su papildomo fizinio aktyvumo, tinkamo mitybos režimo palaikymo, gliukozės koncentracijos matavimo ir racionalaus vaistų vartojimo problemomis. Spręsti jas galėtų padėti vaistininkai, nes tyrimu nustatyta, kad 89,4 proc. pacientų vaistininko patarimais pasikliauja. Išvados: Kilusios nekoreguojamos problemos daro neigiamą įtaką efektyviai ligos kontrolei. Siekiant efektyvesnio cukrinio diabeto kontroliavimo, vaistininkai turėtų būti įtraukti į sveikatos priežiūros darbuotojų komandą. ¬

Be to, diabetologė primena, kad svarbu ne tik maistas, bet ir visada tvarkingas valgymo režimas. Jei sveikieji dažnai sau leidžia pusdienį pabadauti, o grįžę namo prisikerta iki soties, sergantieji diabetu šios prabangos sau leisti nebegali.

Svarbu dienos režimas T.Aseeva sako pastebinti, kad susiima, deja, ne visi. Tiems, kam diabetas diagnozuojamas vyresniame amžiuje, iškart keistis nėra linkę. Jaunimas gi į mitybos režimą žiūri griežčiau. „Dažniausiai žmonės ima keisti mitybą, kai susiduria su ligos komplikacijomis. Subalansavę mitybą, siekia ir aktyviau gyveni, užsiimti fizine veikla. Be to, ieško kuo pakeisti cukrų – vietoje jo naudoja pakaitalus. Prekybos centruose dažnai renkasi sveikesnius gaminius ar diabetikams skirtus produktus. Džiugu, kad rinka šiems pacientams tampa vis palankesnė“, - pastebi slaugytoja. Sergantiesiems diabetu taip pat svarbu išlaikyti ir dienos režimą: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu. „Lovoje žmogus turėtų gulėti ne vienuoliktą ir ne dvyliktą, o devintą-dešimtą, keltis - apie septintą ryto, o ne tinginiauti iki dešimtos. Visa tai svarbu medžiagų apykaitai – organizmo mechanizmas įsijungęs dienos režimui ir turi laiku pavalgyti pusryčius, kad galėtų laiku valgyti vakarienę. Jei žmogus gulasi ir keliasi vėlai ar neišsimiega, organizmas nusilpsta, išsiderina“, - atkreipia dėmesį specialistė.¬

kurie serga jau ne vienerius metus, oda išsausėja, vargina vadinamieji naktiniai odos niežėjimai. Tuomet žmogus net nejusdamas nusikaso, o žaizdos sergant šia liga sunkiai gyja. Todėl odos priežiūrai reikia skirti daugiau dėmesio nei įprasta bei naudoti drėkinamuosius kūno kremus.

Maisto papildai

Nuovargis

Troškulys

Būtina įvertinti, kiek mitybos apribojimai atima maistinių medžiagų. Jeigu reikiamo jų kiekio nepavyksta gauti su maistu, į pagalbą verta pasitelkti maisto papildus. Diabetikams skirtų sudėtyje yra daugiau B grupės vitaminų, chromo, mažinančio potraukį saldumynams. Pačioje ligos pradžioje galima vartoti vaistažolių arbatas, maisto papildus su cinamonu, šilkmedžiu. Labai veiksmingos yra mėlynės, ankštinės pupelės. Tokius produktus tinka vartoti prediabetinės būklės pacientams ar kai cukrus pakyla, bet dar nelabai aukštai.

Identifikavimo apyrankė

Svorio kritimas

Padažnėjęs šlapinimasis

svarbi taisyklė – saikas. Sergant diabetu daugumai norisi daugiau valdyti, todėl saikas ir porcijų dydžiai tampa kasdiene užduotimi siekiant tinkamos ligos kontrolės.

gantiems diabetu nerekomenduojamas itin intensyvus fizinis krūvis. Tačiau puikiai tinka pasivaikščiojimai gryname ore, nužingsniuojant kasdien po keletą kilometrų.

Fizinis krūvis

Odos priežiūra

Trečias ypač svarbus patarimas – būti fiziškai aktyviems. Žinoma, ser-

Viena itin aktualių problemų sergant diabetu - niežulys. Diabetikams,

Sergantiesiems diabetu patariama turėti apyrankę, ant kurios būtų užrašyta, jog sergate šia liga. Būna, kad cukrus nukrenta ir žmogus gali nualpti. Būna, kad cukrus labai sukyla, tada ištinka koma. Identifikavimo apyrankė reikalinga, kad šalimais esantys žmonės galėtų padėti, iškviesti greitąją pagalbą. Greitoji atvažiavusi iš apyrankės supras, koks yra pacientas ir kaip jam greitai suteikti reikiamą pagalbą. ¬


4

Nr. 46 (1347) 2019 lapkričio 14-20 d. LIETUVOS SVEIKATA

Mano liga

Liga sėjo dvidešimt mėlynių per dieną “ „Badydavau mažulyčius pirštelius per dieną ir dešimt, ir dvidešimt kartų. Kiekvienas dūris palikdavo mėlynes. Vaikas atsisakydavo valgyti, kad tik nereikėtų vėl duoti piršto“,pasakoja pirmo tipo diabetu sergančios 6-erių Dainoros mama Asta Adomaitytė. Situaciją pataisė glikemijos matavimo sensorius, tad mamai kontroliuoti vaiko ligą tapo daug lengviau.

Greta Vanagienė

Kasydavosi iki žaizdų Asta sako, kad nė šeimos nariai, nė dar trys vyresni Dainoros broliai diabetu neserga, todėl įtarimų dėl dukrelei gresiančios ligos niekada neturėjo. Stoti akistaton su dukros diabetu sako teko prieš dvejus metus, kai vaiką be priežasties ėmė troškinti, naktimis mergaitė ėmė dažnai keltis šlapintis. „Dainora naktį paprastai nesikeldavo į tualetą, tačiau gerą savaitę nenustojo gerti daug vandens, tapo vangi, gulinėjo lyg prieš ligą. Kadangi temperatūros nebuvo, įtariau jau tuoj susirgs“, - pasakoja mama. Prie Dainoros vangumo po kelių dienų prisidėjo ir vėmimas, todėl mama su dukrele netrukus atsidūrė ligoninėje. „Mus apžiūrėjusi gydytoja dar nė neatlikus gliukozės testo iškart įtarė diabetą, o kitą rytą atlikti tyrimai tai tik patvirtino“, - prisimena Asta. Po ligoninėje išgirstos diagnozės mamai tapo aišku, kodėl vaikas pastaruosius metus vis kasydavosi, naktimis - dažnai iki žaizdų.

Trūksta finansinės pagalbos Keturių vaikų mama teigia, kad norint kokybiškai kontroliuoti ligą tam reikia nepertraukiamai skirti laiko, gal net vienam šeimos nariui dėl to atsisakyti darbo. Astos šeima to sau leisti negali. Prie išlaidų krepšelio smarkiai prisideda ir kasdienės priemonės, skirtos gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti ir kontroliuoti. „Norint suvaldyti ligą svarbu nustatyti, kokią insulino dozę leisti ir kada. Skaičiavimai tokie, kad ne kiekvienas suaugęs sugebėtų tą padaryti, o ką jau kalbėti apie mažą vaiką. Jei glikemija krenta ar kyla, reikia matuoti kas pusę valandos ar penkiolika minučių. Nėra vienos dozės, kuri tiktų kiekvienam, o organizmą veikia viskas: mėnulio fazė, oro temperatūra, nuotaika, fizinis ir emocinis krūvis, virusai, persirgtos ligos, augimo šuoliai. Dėl to dvidešimt keturias valan-

„Organizmą veikia viskas: mėnulio fazė, oro temperatūra, nuotaika, fizinis ir emocinis krūvis, virusai, persirgtos ligos, augimo šuoliai. Dėl to dvidešimt keturias valandas per parą tik vyksta bandymas pataikyti ir atspėti reikiamą insulino kiekį“, - kaip bando suvaldyti Dainoros ligą pasakoja mama Asta.

das per parą vyksta bandymas pataikyti ir atspėti reikiamą insulino kiekį“, - kaip vyksta ligos „administravimas“ pasakoja mama ir priduria, jog

ligos kontrolę apsunkina menkas priemonių finansavimas. Štai gliukozės kraujo matavimo juostelių mūsų šalyje kompensuojama tik pusė mi-

nimalaus kiekio, kiek reikėtų. Savo ruožtu specialūs sensoriai ir jutikliai be jokių pirštų badymų leidžia stebėti kraujo būklę kas penkias minutes. Tačiau ir šie – ne mūsų šalies kišenei. „Gliukozės kraujo matavimo juostelės, vienkartinės adatėlės pirštui pradurti kartu sudėjus kainuoja tiek, kiek sensorius. Mes sensorių iš labdaros fondo gavome dovanų. Jis nepaprastai padėjo. Net auklėtojos darželyje ir mokytojos mokykloje sugeba stebėti vaiko būklę. Anksčiau kasdienis pirštų badymas, kai tų pirštukų beveik nėra, dešimt, dvylika, dvidešimt kartų palikdavo mėlynes“, - kalba mama. ¬

Interviu su specialistu:

Santaros vaikų ligoninės gydytojas vaikų endokrinologas Robertas Kemežys: - Kuo vaikų diabetas skiriasi nuo suaugusiųjų? - 95-99 procentai vaikų ir paauglių serga pirmo tipo, dar kitaip vadinamu autoimuniniu, diabetu. Nuo 18 metų 80-90 procentų jų serga antro tipo cukriniu diabetu. Dažniausiai vaikai suserga sulaukę vidutiniškai devynerių-vienuolikos metų. - Tarp suaugusiųjų diabetas - it šių dienų maras, o kokios tendencijos tarp vaikų? - Palyginti su ankstesniais metais sergamumo rodikliai išlieka maždaug tokie patys arba vos didėja. Skaičiuojame apie šimtą naujų atvejų per metus. - Pacientę Dainorą kamavo troškulys, dažnas šlapinimas, vėmimas. Ar taip būna visiems? NUKELTA Į 6P.


5

LIETUVOS SVEIKATA Nr. 46 (1347) 2019 lapkričio 14-20 d.

Sveikas maistas

Žemaitijos krašte įsikūrusios UAB „Plungės duonos kepiniai“ produktai paženklinti ne tik „Rakto skylutės“ ženklu. 2003 m. įmonei įteiktas VŠĮ „Ekoagros“ sertifikatas, suteikiantis teisę gaminti ir produktus ženklinti kaip ekologiškus. skaitydami etiketes ir sąmoningai rinkdamiesi produktus, galėtų visai neblogai sureguliuoti rinką. Juk niekas negamins tokio produkto, kuris nėra perkamas. O kuomet vartotojai nepirks produktų, kuriuose yra daug sintetinių priedų arba daug konservantų, šių niekas negamins, nes jie paprasčiausiai užsistovės parduotuvių lentynose“, kalbėjo profesorius, akcentuodamas kiekvieno vartotojo indėlį į sveikų produktų gamybą.

Specialistai patarė, kokiai duonai

teikti pirmenybę „Idealiausia, jei žmogus atrastų tokią duoną, kuri būtų ne tik skani, bet išstudijavus jos sudėtį ir palanki sveikatai“, - sako Vilniaus universiteto profesorius ir mitybos specialistas Rimantas Stukas. Kuomet parduotuvių lentynos tiesiog lūžta nuo kepinių gausybės, profesorius ragina itin atidžiai skaityti duonos sudėtį etiketėse. Ką deda į burną ypač akylai turi rinktis sergantieji cukriniu diabetu. Jiems rekomenduojama duona be pridėtinio cukraus. Deimantė Gruodė

KOMENTARAS:

Pirmoje vietoje – skonis „Kaip rodo tyrimai, pagrindinis kriterijus, pagal kurį Lietuvos vartotojai renkasi maistą, duoną – taip pat, yra skonis. Po to seka kaina. Sveikata lieka tik trečioje vietoje. Užtat mes, mitybos specialistai, ir sakome, kad Lietuvos gyventojų mityba nėra sveika, priešingai, palanki įvairioms lėtinėms ligoms plisti. Bet jeigu atkreiptume dėmesį ir į skonį, ir dar atidžiau skaitytume gaminių sudėtį, galėtume pasirinkti skanų bei sveiką produktą“, - sakė prof. R.Stukas. Pasak jo, renkantis kokybišką ir sveikatai palankiausią duoną svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus: skaidulines medžiagas ir baltymus, kurių gausu viso grūdo produktuose, bei pridėtinį cukrų ir druską. Prof. R.Stukui džiugu, jog pastaruoju metu populiarėja tendencija mažinti suvartojamo cukraus kiekį ar net iš viso jo atsisakyti. Juolab kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) su gamintojais dėl pridėtinio cukraus mažinimo yra pasirašiusi susitarimus. Specialistai siūlo vartotojams rinktis duonos gaminius, kurių 100 gramų yra ne daugiau kaip 5 g cukraus. Sveikatai palankų pro-

- Renkantis sveikatai palankesnę duoną, apsispręsti nesudėtinga – ieškokite gaminių,

paženklintų „Rakto skylute“. Pasižiūrėkite, kad būtų kuo mažesnis įvairių priedų kiekis, kad cukraus kiekis būtų ne didesnis kaip penki gramai šimte gramų, kad druskos kiekis taip pat neviršytų šimte gramų 1 g rekomenduojamo kiekio. Duona, kuri yra praturtina grūdais, turi didesnį skaidulų kiekį, kai kurių maistinių medžiagų kiekiai irgi didesni. Laikantis sveikatai palankaus maitinimosi principų pirmenybę rekomenduojama teikti tamsiai ruginiai duonai. Ekologiška žaliava, tikėtina, turi mažiau sveikatai nepalankių priedų. Tad jeigu sergantieji cukriniu diabetu turi galimybę rinktis ekologišką duoną, būtų puiku. ¬

duktą galima atpažinti pagal žalią „Rakto skylutės“ ženklinimą. Tokiuose gaminiuose įdėta mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių medžiagų. Mitybos specialistai taip pat akcentuoja, kad nereikėtų rinktis duonos gaminių, kurių 100 g produkto turi daugiau nei 1 g druskos. Dar geriau, jei vartotojai parduotuvės lentynose ieškos ekologiškos

duonos gaminių. „Jeigu produktas ekologiškas, vadinasi, jame negali būti pesticidų, sunkiųjų metalų likučių, radioaktyvaus užterštumo lygio. Jeigu duona yra ekologiška, joje negali būti ir genetiškai modifikuotų komponentų, sintetinio maisto priedų. Tik toks produktas palankus sveikatai. Jeigu žmonių, kurie serga medžiagų apykaitos ligomis, racione yra daug ekologiško maisto, jų sveikatai tai išeina į naudą. Žmonės, įdėmiai

Gydytoja dietologė med.m. dr. Edita Gavelienė:

2003 m. įmonei įteiktas VŠĮ „Ekoagros“ sertifikatas, suteikiantis teisę gaminti ir produktus ženklinti kaip ekologiškus. „Mes norėjome žmogui duoti galimybę šalia įprastinės duonos pasirinkti sveiką ekologišką produktą. Ekologiškai duonai yra naudojami keturių rūšių miltai. Iš vienų kepame išskirtinai ruginę viso grūdo duoną. Tai – viso grūdo ruginiai miltai, sumalti kartu su sėlenomis. Pastarosiose yra gausu įvairių mineralinių medžiagų, reikalingas skaidulų kiekis. Tai – kaip šluota skrandžiui. Šiandien Lietuvos gyventojui pateikėme penkių rūšių duoną ir jis gali rinktis – vien ruginę, ruginę ir kvietinę arba daugiau kvietinę duoną“, - pasakojo UAB „Plungės duonos kepiniai“ vadovas Romualdas Kalvaitis. Kad galėtumei gaminius ženklinti kaip ekologiškus produktus – ilgas ir sudėtingas procesas. Juolab kiekvienais metais yra atliekami griežčiausi atitinkamų institucijų tikrinimai, tad ekologiškos duonos kepėjai turi kiekvieną kartą užtikrinti itin aukštą produkcijos kokybę. „Eko produktas prasideda nuo to, kad grūdai ir kitos žaliavos yra auginamos be neleistinų trąšų ir kitų papildomų ingredientų. Viskas, kas dedama į duoną, – ekologiška, nėra jokių papildomų priedų. Galbūt ir kiti gamintojai būtų pradėję gaminti ekologiškus produktus, bet tai - nelengvas darbas. Jeigu viskas būtų lengvai padaroma, jau seniai ne viena ir ne dvi kepyklos keptų tokią duoną“, - sako direktoriaus pavaduotojas pardavimams ir rinkodarai Andrius Kontvainis. Juolab kad jų gamybos ekologiškos duonos kaina faktiškai nesiskiria ar mažai skiriasi nuo parduotuvėje randamos neekologiškos.

Raugas būtinas

„Mūsų ekologiškų duonų gamyba yra ilgas ir atsakingas procesas. Ekologiška viso grūdo ruginė duona kepama sunkiausiai: plikinys stovi šešiolika valandų, tešla dar šešias valandas, o kepama dvi valandas. Viso grūdo ruginė duona reiškia, kad sumalamas visas grūdas – gemalas, sėlenos, todėl visos naudingos maistinės medžiagos lieka duonoje“, - pasakojo direktoriaus pavaduotoja gamybai Lina Petkevičienė. Žarnyno šluota Atlikome mini tyrimą: apsilankėme keliuose populiariuose sostinės prekybos centruose ieškodami ekologiškos duonos gaminių. Nors lentynos net linksta nuo produktų gausos, praturtintų įvairiais komponentais – ir grūdais, ir sėklomis, ir daržovėmis, ir sėlenomis - ekologiška vos viena kita. Žemaitijos krašte įsikūrusios UAB „Plungės duonos kepiniai“ produktai paženklinti ne tik „Rakto skylutės“.

Paklausti, ar jų produkcija tinka sergantiesiems cukriniu diabetu, UAB „Plungės duonos kepiniai“ atstovai net neabejoja, kadangi jų kepama duona – ekologiška ir be pridėtinio cukraus, kas itin svarbu tokiems pacientams. Sergantiesiems cukriniu diabetu jie siūlo duonos gaminius be pridėtinio cukraus. „Duonos etiketėje žiūrėkite, kiek yra cukraus, kiek druskos, kiek skaidulinių medžiagų, kiek baltymų, ar yra E raidžių. Taip pat atkreipkite dėmesį, įeina ruginiai ar kvietiniai miltai. Kadangi kvietiniuose yra daugiau krakmolo, sveikesni vis dėlto ruginiai“, - kaip pasirinkti sveikesnį gaminį, patarė patyręs duonininkas R.Kalvaitis. Be to, ekologiški duonos kepiniai tinka asmenims, susiduriantiems su virškinimo problemomis, kadangi nė vienas produktas negaminamas be raugo. „Kokia kepykla kepa duoną be raugo? Ką žinojo ir mūsų bočiai, raugas privalo būti kiekvienoje duonoje. Juolab organizmui sveika, kadangi ten įeina pienarūgštės bakterijos. Šios praturtina mūsų žarnyną gerosiomis bakterijomis. Jei plikinys ir raugas yra netinkamai paruošti, duonos nei su cukrumi, nei su medumi, nei su uogomis neištaisysi. Mes jau seniai supratome, kad kepant duoną raugas privalo būti. Stengiamės labai prižiūrėti jo gamybą ir išlaikymą, nes tai – sudėtingas ir brangus procesas“, - sakė ilgametes tradicijas puoselėjančios kepyklos vadovas. ¬


6

Nr. 46 (1347) 2019 lapkričio 14-20 d. LIETUVOS SVEIKATA

Svetur

Svarbiausia suvaldyti cukraus kiekį

Įprasta manyti, kad antrojo tipo diabetas išsivysto nutukusiems, aplaidžiai žiūrintiems į sveiką gyvenseną žmonėms. Naujausias Danijos mokslinis tyrimas rodo, kad pacientų svoris – nėra pagrindinė problema, todėl susikoncentruoti reikia tik į cukraus koncentracijos kraujyje suvaldymą. Skaičiuojama, kad apie 85 proc. antrojo tipo diabetu sergančių žmonių turi didelį antsvorį, todėl kai pacientams diagnozuojama liga, medikai visų pirma imasi sudarinėti mitybos planą, padedantį numesti svorio. Savo ruožtu pastebėta, kad susitelkus ties antsvorio mažinimu, cukraus kiekį kraujyje reguliuoti sekasi prasčiau. Danijos mokslininkų atliktas tyrimas skelbia, kad nuo antrojo tipo diabeto kenčiantys žmonės gali lengviau kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, jei tiesiog suvartos daugiau baltymų ir riebalų turinčio maisto. Mitybos racione tai padės sumažinda-

Mokslininkų atlikti tyrimai skelbia, jog nedaug angliavandenių ir daugiau baltymų bei riebalų turinti dieta, nors ir nepadeda numesti svorio, antrojo tipo diabetu sergantiems pacientams leidžia pasiekti geresnę glikemijos kontrolę.

mi angliavandenių kiekį. Pasitelkę 28 antrojo tipo diabetu sergančius pacientus mokslininkai pasiūlė šiems 12 savaičių laikytis jų pateiktų mitybos rekomendacijų. 6 savaites buvo laikomasi įprasto šia liga sergantiems žmonėms skirto

plano, o likęs laikas paskirtas naujos mitybos siūlymams - vartota daugiau baltymų turinčio maisto. Išanalizavus rezultatus mokslininkai daro palankias išvadas - pasirodo, nedaug angliavandenių ir daugiau baltymų bei riebalų turinti dieta, nors

nepadeda numesti svorio, antrojo tipo diabetu sergantiems pacientams leidžia pasiekti geresnę glikemijos kontrolę. Taip pat tokia dieta leidžia sumažinti riebalų kiekį kepenyse. Vienas tyrimo autorių Thure Krarup numato ir tolesnius planus siekiant patikslinti gautas rekomendacijas, todėl žada pradėti platesnius tyrimus, kurie dar kartą patvirtintų gautus rezultatus. ¬

Vlada Musvydaitė: „Žmonės, netingėkite eiti!“ Atkelta iš 1p. Mūsų su komanda siūlymas - kuo daugiau vaikščioti. Nueiti bent tūkstančiu žingsnių daugiau nei vakar. Būdami darbe ar ugdymo įstaigoje nuo aštuonių ryto iki vakaro sustingstame, todėl privalu išsijudinti ir atgauti balansą. Taigi kasdien, pamažu didinkite žingsnių skaičių. - Kodėl siūlote ėjimą, o ne, pavyzdžiui, bėgimą? - Bėgimas tinka ne visiems, o ėjimo nauda besąlygiška ir įrodyta begalės mokslinių tyrimų. Ypač siūlyčiau kuo daugiau vaikščioti sergantiesiems diabetu. Tai padeda. Nesukite galvos dėl avalynės ar išankstinio pasiruošimo, nesvarbu, saulė ar lietus. Mažiau važinėkite automobiliu, eikite pėstute į darbą, į koncertą. Be to, sulaukus keturiasdešimties ėjimo tempas išduoda apie senatvę. Kuo greičiau eini – tuo labiau atitolini senatvę. Kartu su Lietuvos sporto universiteto mokslininkais rekomenduojame pradėti nuo įpročio formavimo vaikščioti kasdien. Negali būti aktyvus tik savaitgalį, o šiokiadieniais nueiti vos tris tūkstančius žingsnių. Vėliau natūraliai kils noras atlikti lankstumo pratimus, lengvą mankštą rytais. Ilgainiui ėjimas gali atvesti iki mylimos sportinės veiklos. - Per jūsų organizuojamus ėjimo renginius susirenka daug žmonių. Vadinas, žmonės judėti ir nori, ir gali. - Į mūsų ėjimo varžymas Kaune užsiregistravo per aštuonis su puse tūkstančio žmonių. Tą dieną prognozavo labai prastą orą, lietų, bet

žmonės nepabūgo – atėjo su skėčiais. Organizuojame ėjimą jau ketverius metus, todėl galiu tik pasidžiaugti, kad dalyvių gretos plečiasi. Pavyzdžiui, pirmaisiais metais apie aštuoniasdešimt procentų dalyvių buvo moterys. Dabar ir vyrai aktyvesni. Jei kas manote, kad ėjimas - ne sportas, klystate. Su endokrinologais pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjome, kad būtų galima pacientams išrašyti sveikatingumo receptą – nueiti tam tikrą kiekį žingsnių. Kai tai skiria gydytojas, motyvuoti turėtų labiau nei sporto treneris. Taigi minint Pasaulinę diabeto dieną prasminga lapkričio 23 dieną visus sergančiuosius pakviesti drauge pasivaikščioti nauja trasa Panevėžyje. Eikite kartu su šeima, ben-

draukite. Tempas nesvarbu, pirmų vietų nėra – svarbiausia įveikti trasą, atkreipti į save dėmesį. Beje, tai ne tik ėjimo renginys, bet ir pažinimo kelias. Mobiliojoje programėlėje #walk15 pažymėti trasos pažinimo taškai. Pavyzdžiui, esame sukūrę Vytauto Kernagio, Jono Basanavičiaus, Baltijos kelio trasas. Taip galima ne tik aktyviai, gryname ore, bet ir turiningai praleisti savaitgalį. - Socialinėje erdvėje daug influencerių – savamokslių sveikos mitybos propaguotojų. Dažnas jų nei dietologai, nei profesionalūs sportininkai. Ar pasikliauti jais? - Nors pati turiu Lietuvos sporto universiteto trenerės licenciją, pasivadinau sveikatingumo motyva-

tore, nes nesu praktikuojanti trenerė. Klientas turi įvairių sveikatos problemų, jiems reikia taikyti atitinkamą metodiką, nepamausi jų visų ant vieno kurpaliaus. Kai savamoksliai ima sudarinėti mitybos planus ar siūlyti fizinius pratimus, gali ne juokais sužaloti žmogų. Gerai, kai ateina sveikas klientas, o kiek jų turi stuburo problemų? Su savo patarimais pasiunti jį tiesiai pas kineziterapeutą. Dirbame kartu su Lietuvos sporto universitetu, kad padėtume formuoti teisingą supratimą, kas yra treneris, mitybos specialistas, dietologas. - Kažkam esate autoritetas, sveikatingumo vedlė. O kas jums autoritetas? Kaip pati save motyvuojate? - Mano autoritetas – šeima. Sveikai maitintis mane skatina vaikai – dešimtmetis Benas ir vienuolikos Ula. Akys ir širdis džiaugiasi, kai dukra kavinėje išsirenka lašišą su daržovėmis. Be to, vaikai tvarkingu režimu valgo pusryčius, priešpiečius, pietus, pavakarius, vakarienę. Kodėl tėvai negali sau reguliariai to leisti, o tik dirbti? - Na, pamatą tam padėjo ne kas kitas, o tėvai... - Nuolat kalbuosi su vaikais apie sveikos mitybos svarbą: apie tai, kaip organizmas senka negavęs maisto medžiagų, kaip negali pasiekti gerų rezultatų, gresiančias ligas. Žinokite, vaikai valgo viską, tik reikia mokėti su jais apie tai kalbėti. Be abejo, ko gali norėti iš vaiko, kai pats maitiniesi bet kaip. Širdį skauda, kai matau vaikus geriančius gazuotus gėrimus. O dar paraginami išgerti iki galo – juk nepaliksi likučio stiklinėje... Tai matydama negaliu ramiai tverti savame kailyje. ¬ KALBINO GRETA VANAGIENĖ

Liga sėjo dvidešimt mėlynių per dieną Interviu su specialistu: Atkelta iš 4p. - Autoimuninis diabetas paprastai visiems pasireškia troškuliu, dažnesniu šlapinimusi, svorio kritimu, bendru silpnumu. Simptomai būna gana ryškūs, tačiau ne visi tai pastebi, todėl uždelsia keletą savaičių ar net mėnesių. Dėl to vaikam dažnai diabetas nustatomas dėl diabetinės ketoacidozės pakliuvus į intensyviosios terapijos skyrių. Jei simptomai pastebimi laiku, šios sunkios būklės pavyksta išvengti. - Kaip pasireiškia jūsų minima ketoacidozė? - Tai - skubios pagalbos reikalaujanti ūminė diabeto komplikacija. Dėl insulino trūkumo ląstelėms pradeda trūkti gliukozės, tuomet jos pradeda badauti ir „duoda signalą“ ardyti riebalinį audinį bei gaminti ketonus, kuriais organizmas bando maitintis. Krenta svoris, organizmo terpė parūgštėja, burnoje atsiranda acetono kvapas. Ketozė vėliau pasiekia sudėtingesnę formą – ketocitozę, kai pakinta organizmo ph (vandenilio jonų koncentracija). Autoimuninis procesas, kol diagnozuojamas diabetas, gali tęstis kelis mėnesius ar net metus. Galiausiai suardomos beta ląstelės – jų organizme lieka tik 10-20 procentų, tada diabetas pasireiškia kliniškai. Diabetą diagnozuojame pagal gliukozės koncentraciją kraujyje, taip pat pasikeičia ir šlapimo sudėtis. Nuo autoimuninio proceso pradžios pacientas gali diabeto požymius pastebėti praėjus keliems mėnesiams. - Kokiai būdais kontroliuojamas diabetas? - Gydoma insulinu, naudojant injektorius arba pompą. Iki penkerių šešerių metų amžiaus jau nuo diagnozės nustatymo pradedamas gydymas insulino pompa. Taip pat skiriama dieta: ribojami angliavandeniai, turintys aukštą glikeminį indeksą. Tai saldumynai, saldūs gėrimai, balta duona, balti ryžiai, kai kurie vaisai (vynuogės, melionai, arbūzai, datulės). Kaip pagalbinė gydymo priemonė padeda ir fizinis aktyvumas. Taigi didžiąja dalimi diabeto kontrolė priklauso ne nuo gydytojo, o nuo paties paciento ir jo tėvų skiriamo tam dėmesio: kiek tiksliai skaičiuojami angliavandeniai, kaip tiksliai apskaičiuojama insulino dozė, kiek vengiama saldumynų. Komplikacijos gali prasidėti po gerų dešimt metų. Visgi, tinkamai kontroliuojat ligą, manoma, kad jų galima visai išvengti. - Kokios gresia komplikacijos? - Smulkių kraujagyslių pakenkimai, diabetinė retinopatija, nefropatija, taip pat polineuropatija, stambiųjų kraujagyslių pakenkimas: aterosklerozė, infarktas, insultas, diabetinės pėdos rizika. - Kas palengvintų sergančiųjų diabetu gyvenimą? - Nuolatinės gliukozės koncentracijos matavimo priemonės, kurios šiandien Lietuvoje dar sunkiai prieinamos. Daugeliui pacientų jos nėra kompensuojamos, išskyrus mažuosius pacientus iki penkerių metų. Sistema padeda ekrane nuolat stebėti gliukozės koncentraciją ir taip išvengti hipoglikemijų, kai gliukozės kiekis kraujyje nukrenta žemiau nei 3,9 mmol/l, ir taip pat hiperglikemijų, kai gliukozės koncentracija viršija 10-12 mmol/l. ¬


7

LIETUVOS SVEIKATA Nr. 46 (1347) 2019 lapkričio 14-20 d.

Žalingi įpročiai Rūkymas gali sukelti rimtų sveikatos problemų... Po šio sakinio ne vienas tik garsiai atsiduso ir burbtelėjo po nosimi: „Ir kas to iki šiol nežinojo?“. Taip, žino, tik, kaip pastebi gydytojai, retas kuris apie žalingus įpročius nuoširdžiai jiems prisipažįsta. Pasak endokrinologų, sergant diabetu tokie nutylėti įpročiai gali turėti lemiamą įtaką ligos kontrolei.

Rūkymas kaip ir padidėjęs cukraus kiekis kraujyje siaurina kraujagysles, sumažina kraujo tekėjimą į kojas. Diabetinės pėdos problemos – pagrindinė sergančių cukriniu diabetu pacientų gydymo stacionare priežastis. Dažnai hospitalizacija trunka ilgai, prireikia didelių finansinių ir psichologinių sąnaudų. Neretai vienos diabetinės pėdos gydymo kaina gerokai viršija visą metų metabolinės kontrolės kainą. Skaičiuojama, jog 95 proc. diabetikų, kuriems prireikia kojos amputacijos, rūko.

Sumažėja kraujo pratekėjimas

Pažeidžiami nervai

Nutylėti žalingi įpročiai sukelia skaudžias pasekmes FAKTAS:

Kaip rūkymas paveikia kraujagysles sergant diabetu? Mikrovaskulinės komplikacijos Dauguma tyrimų rodo, kad rūkymas susijęs su didesniu (dažnai du ar tris kartus) nefropatijos ir neuropatijos išsivystymo ir progresavimo lygiu, bet nėra aiškios priklausomybės su retinopatija. Daugumos studijų duomenimis, reliatyvi makrokraujagyslinė rizika yra 1,5-2. Yra reikšmingų įrodymų, kad metus rūkyti, žalingas rūkymo poveikis sergantiems cukriniu diabetu išlieka ilgiau nei sveikiems žmonėms. Todėl mesti rūkyti yra labai svarbu, nes šis žalingas įprotis yra rizikos veiksnys, kurio galima išvengti: įprasti metimo būdai yra veiksmingi, tačiau būna dažnesnė depresija, turinti įtakos metimo sėkmei.

Makrokraujagyslinės ligos Rūkymas pasižymi neigiamu kardiovaskuliniu poveikiu sergantiesiems cukriniu diabetu, nes tai - papildoma rizika, ir kai kurios studijos, pvz., MRFIT rodo net blogesnes baigtis. Pacientus būtina dažnai pakartotinai klausti apie rūkymo įpročius ir tą tinkamai dokumentuoti, nes buvę rūkaliai gali vėl pradėti rūkyti medicinos personalui net neįtariant. Be to, pacientai apie blogus įpročius retai pasakoja savanoriškai. ¬

Interviu su specialistu: Kokią įtaką sergantiems diabetu daro rūkymas, kalbamės su endokrinologu, profesoriumi Antanu Norkumi.

Cukriniu diabetu pasaulyje serga 425 milijonai žmonių – 1 iš 11 planetos gyventojų, ir vienas iš dviejų nežino, kad serga, nes liga lieka nediagnozuota. Lietuvoje diabetu serga daugiau nei 100 tūkst. žmonių. ¬

skatina angliavandenių apykaitos trikimus, vedančius į cukrinį diabetą. Todėl šios ligos rizika auga proporcingai tabako vartojimui. Yra duomenų, kad ankstyvas tabako vartojimas, net ir pasyvus, yra siejamas su padidėjusia antrojo tipo diabeto susiformavimo rizika ir turėtų būti laikomas pagrindiniu modifikuojamu rizikos veiksniu. Rūkymas taip pat yra siejamas su padidėjusia (36-54 procentų)

Evelina Machova Cukrinis diabetas - lėtinė liga, trunkanti visą žmogaus gyvenimą. Tai – grupė metabolinių ligų, kurios lemia hiperglikemiją ir sukelia insulino sekrecijos, jo veikimo arba jų abiejų sutrikimus. Ilgalaikė hiperglikemija pažeidžia didžiąsias ir mažąsias kraujagysles, dėl to gali atsirasti įvairių organų ir sistemų pažeidimas, trikti jų veikla. Tiesa, medikai pripažįsta, jog daugelis pacientų rūkymą dažniau sieja su plaučiu vėžiu ar širdies ligomis. Kalbai pasisukus apie diabetą, mano, jog didžiausią įtaką jam atsirasti turi maistas. Pasiteiravus endokrinologų, kiek gi iš tikrųjų įtakos diabeto susiformavimui turi rūkymas, o kiek maistas, šie teigia, jog pagrindinis antrojo tipo cukrinio diabeto veiksnys yra nutukimas. Pavojingiausias – centrinio tipo nutukimas, nes riebalai jo atveju yra metaboliškai aktyvūs. Mityba nutukimui turi svarbios įtakos, tačiau ir rūkymas skatina visceralinių riebalų kaupimąsi – veda į centrinio tipo nutukimą, galiausiai – į atsparumo (rezistentiškumo) insulinui išsivystymą bei galimą diabeto manifestavimą. Gydytojai remdamiesi moksliniais tyrimais sako, jog su kiekvie-

na surūkyta cigarete cukriniu diabetu sergančių žmonių kraujyje išsilaiko aukšti gliukozės rodikliai. Todėl didėja rimtų komplikacijų rizika, infarkto, insulto ar inkstų pažeidimai. Mokslininkai pastebėjo, kad rūkalių, sergančių diabetu, glikuoto hemoglobino kiekis didesnis negu pacientų, neturinčių šio įpročio.

- Retas kas nežino, kad sergant, pavyzdžiui, širdies ligomis rūkymas yra veiksnys, ženkliai paspartinantis liūdnas pasekmes, kurios baigiasi žmogaus neįgalumu ar mirtimi. O kaip yra sergant diabetu? - Žinoma, kad sergant didžiųjų kraujagyslių ligomis rūkymas ženkliai paspartina kraujagyslines katastrofas, tai yra - miokardo infarkto, insulto manifestavimą. Sergant cukriniu diabetu, esant ilgalaikei blogai diabeto kontrolei, tos katastrofos gali pasireikšti žymiai anksčiau ir lemti žmogaus neįgalumą ar net mirtį. Rūkymas didina uždegiminių žymenų koncentracijas, trikdo kraujagyslių endotelio funkcijas, veikia oksidacinį procesą. Tai

tai reiškia sergančiajam, kuris kartas nuo karto užsitraukia dūmą? - Yra epidemiologinių tyrimų, kurie parodė tabako sąsajas su endokrininės sistemos veiklos pokyčiais. Rūkantieji turi aukštesnes bado kortizolio koncentracijas kraujo plazmoje, palyginti su nerūkančiais. Tai lemia padidėjusį visceralinių riebalų kaupimąsi organizme. Tabakas daro poveikį estrogenų ir androgenų koncentracijai moterų ir testosterono – vyrų organizmuose. Tie pokyčiai taip pat siejami su visceralinių riebalų kaupimu –

- Kad rūkymas žalingas sveikatai, gerai žinoma, tačiau nemažai žmonių rūko ir šio neigiamo įpročio sunku atsikratyti. Yra klaidingų įsitikinimų, jog sergantiesiems diabetu mesti rūkyti yra pavojinga. To priežastys gali būti, kad cukrinis diabetas kaip lėtinė liga veikia ir pacientų psichologinę būklę – sergantieji šia liga dažniau nei bendroji populiacija kenčia nuo depresijos, nerimo ir kitų sutrikimų, o tai taip pat trukdo mesti rūkyti. Dalis pacientų jaučia baimę dėl galimo svorio didėjimo metus

„Cukrinio diabeto rizika auga proporcingai tabako vartojimui. Yra duomenų, kad ankstyvas tabako vartojimas, net ir pasyvus, yra siejamas su padidėjusia antrojo tipo diabeto pasireiškimo rizika ir turėtų būti laikomas pagrindiniu modifikuojamu rizikos veiksniu“, sako prof. Antanas Norkus. pacientų, sergančių cukriniu diabetu, mirštamumo nuo įvairių kraujagyslių ligų rizika. Tyrimai taip pat parodė, kad rūkymas skatina mikroalbuminurijos atsiradimą, sunkina diabetinį inkstų pakenkimą – diabetinę nefropatiją. Pirmojo tipo diabeto atveju rūkymas gali paskatinti hipoglikemijos riziką. - Yra teorijų, kad rūkymas didina atsparumą insulinui. Jei tai tiesa, ką

centrinio nutukimo atsiradimu. Visa tai veda į atsparumą insulinui, o padidėjęs atsparumas insulinui yra vienas cukrinio diabeto pasireiškimo veiksnių. - Yra prielaidų, jog sergantiesiems diabetu atsisakyti rūkymo yra sudėtingiau nei sveikiems. Ar tai gali būti tiesa, ar vis dėlto tik pasiteisinimai, nes mesti rūkyti sunku visiems?

rūkyti. Yra ir tokių pacientų, kurie nemeta šio įpročio iš noro būti pripažintiems sveikų aplinkinių. O medikai sergantiesiems diabetu dažniausiai dėl laiko stokos, motyvacijos trūkumo ar kitų priežasčių neskiria pakankamo dėmesio rūkymo problemoms spręsti. Labai svarbu pabrėžti ypač jauniems pacientams, kaip nepradėti rūkyti. ¬


8

Nr. 46 (1347) 2019 lapkričio 14-20 d. LIETUVOS SVEIKATA

Diabetas

UAB „Pirmas žingsnis“ veiklos adresai: • KAUNE:

Raudondvario pl. 150; tel. (8*37) 40 92 80, faks. (8*37) 42 48 37. Gedimino g. 33; tel. (8*37) 29 17 17. Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinys; Baltų pr. 7; tel. (8*37) 37 78 04. LSMU Kauno klinikos, Eivenių g. 8; tel. (8*685) 65 789. Kauno klinikinė ligoninė (buvusi 2-oji Kauno klinikinė), Josvainių g. 2; tel. (8*652) 98 707. • VILNIUJE: Laisvės pr. 77; tel. (8*5) 247 41 40, mob. tel. (8*685) 17 989.

• KLAIPĖDOJE: Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Liepojos g. 45; tel. (8*46) 38 55 08, mob. tel. (8*699) 76 452. • ŠIAULIUOSE: Respublikinė Šiaulių ligoninė, V.Kudirkos g. 99; tel. (8*41) 43 35 91, mob. tel. (8*686) 81 413. • ABROMIŠKĖSE: Abromiškių reabilitacijos ligoninė, Sanatorijos g. 72; tel. (8*656) 05 654. • BIRŠTONE: Sanatorija „Versmė“ (I korp., IV aukštas, 421 kabinetas), B.Sruogos g. 9; tel. (8*685) 12 613.

• RASEINIUOSE:

Raseinių ligoninė, Ligoninės g. 4, tel. (8*610) 01 065. • KELMĖJE

VšĮ Kelmės ligoninė (III korpusas; 8 kab.), Nepriklausomybės g. 2, tel. (8*685) 17 860. • Elektrėnai, Jonava, Druskininkai, tel. (8*652) 98 707. • Marijampolė, Vilkaviškis, tel. (8*699) 58 137. • Alytus, tel. (8*611) 57 807. • Mažeikiai, tel. (8*670) 50 000. Darbo laikas: I-V nuo 8.30 – 17.00; savaitgaliais nedirbame. El. p.: info@pirmaszingsnis; sales@pirmaszingsnis.lt El. parduotuvė: www.pirmaszingsnis.lt

Profile for lsveikata.lt

Diabetas 2019  

Diabetas 2019  

Advertisement