__MAIN_TEXT__
feature-image

Page 1

Sveika šeima SVEIKOS VISUOMENĖS ABĖCĖLĖ

Lietuvos

SVEIKATA

Nr. 16 (1368) | 2020 balandžio 23-29 d. | Kaina - 0,98 Eur | Su „Lietuvos sveikata“ platinamas nemokamai | www.lsveikata.lt

Alma Mater 2020 Išskirtinės sveikatos specialistų kalvės, kuriomis akademinis jaunimas didžiuojasi, nes dėstytojai ir profesoriai gerai žino, ko reikia šiuolaikiniam, moderniam mokymo procesui

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

2-3 p.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

4-5 p.

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas

6 p.

Priedas parengtas bendradarbiaujant su universitetais, kolegijomis, valstybės institucijomis

Kauno kolegijos Medicinos fakultetas

7 p.


2

Nr. 16 (1368) 2020 balandžio 23-29 d. SVEIKA ŠEIMA

LSMU parengtų profesionalų pasaulis atsigręžia į medikus

Keistis reikia dabar Nuo kovo pabaigos LSMU į nuotolines studijas vienu metu kasdien įsitraukia 7 tūkst. studentų ir 1 tūkst. dėstytojų. Pasak LSMU Studijų centro vadovo profesoriaus Žilvino Dambrausko, net turint nemažą inovatyvaus mokymo patirtį, kvalifikuotų, virtualioje aplinkoje gebančių dirbti dėstytojų kolektyvą bei išplėtotą infrastruktūrą, dirbti ekstremaliomis sąlygomis nėra lengva ir iššūkių tikrai netrūksta. „Dirbame su protingais, itin motyvuotais jaunais žmonėmis, kurie pirmosiomis nuotolinių studijų dienomis patys aktyviai siūlė, kaip pagerinti, optimizuoti procesus“, – sako Studijų centro vadovas. Žinoma, tiek bazinių, tiek klinikinių disciplinų dėstytojai taip pat ieško būdų, kaip šioje situacijoje prisitaikyti, įdiegti naujus mokymosi būdus, pasinaudoti kitų šalių medicinos edukacijos ekspertų rekomendacijomis. Didžiausiu iššūkiu šiuo metu yra praktinių įgūdžių mokymas. Dėl studijų specifikos nemažos dalies praktinių dalykų dėstyti nuotoliniu būdu neįmanoma: būsimiems specialistams privalu būti klinikinėje aplinkoje, bendrauti su pacientais, mokytis iš gydytojų, dirbti komandoje, dalyvauti praktinių įgūdžių mokymuose, kai naudojami specialūs treniruokliai, simuliatoriai. „Studentams ir dėstytojams reikia laiko adaptuotis, suvokti, kad ekstremaliu laikotarpiu studijų paradigma yra kitokia. Dirbdami sudėtingomis sąlygomis, turime mokytis prisitaikyti, asmeninius interesus suderinti su šalies ir universiteto poreikiais bei galimybėmis. Pasaulis po COVID-19 tikrai bus kitoks ir geriau suprasti tai dabar. Keistis privalome jau dabar“, – pastebi LSMU prorektorius studijoms profesorius Kęstutis Petrikonis.

Reikės kiekvieno medicinos specialisto Pasak prof. Ž.Dambrausko, COVID-19 pandemijos akivaizdoje pokyčiai vyksta visame akademiniame universiteto gyvenime.

Žinomiausi pasaulio medicinos universitetai šiuo metu sprendžia tą pačią problemą, kaip COVID-19 pandemijos ir karantino sukaustytame pasaulyje efektyviai mokyti medicinos? Staigios ir globalios permainos pareikalavo itin sparčios studijų procesų pertvarkos - įprastines kontaktines studijas pakeitė virtualiosios. Ši pandemija gali paskatinti permainas ir pasaulinėje medicinoje: spartesnius klinikinius tyrimus, telemedicinos, sveikatos informacinių technologijų, medicininės edukacijos pažangą. Būsimųjų gydytojų pasirengimas ir gebėjimai turės žymios įtakos pandemijos išvargintoms visuomenėms atsitiesiant po krizės. Todėl itin svarbus tampa kokybiškas ir jau neabejotinai kitoks medicinos specialistų rengimas. Komentaras: Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė:

„Metas mokyti profesionalaus elgesio ekstremalių situacijų metu“

- Mes visi – gydytojai, slaugytojos, akušerės, medicinos personalas – šiuo metu dirbame itin sudėtingomis, tiek fiziškai, tiek emociškai įtemptomis, neįprastomis sąlygomis. Ekstremalių situacijų akivaizdoje atsiskleidžia kiekvieno mūsų žmogiškosios silpnybės, gebėjimas atlaikyti neapibrėžtumą, stresą. Baimės, nežinomybės, emocijų, ypač epidemijos pradžioje, buvo daug. Tačiau esame profesionalai, neatsitiktinai pasirinkę šią profesiją, tad dirbame susikaupę ir susitelkę, siekiame išlaikyti aukštą darbo kokybę.

Labai stengiamės, kad pakitusios sąlygos turėtų kuo mažesnę įtaką mūsų pacienčių, jų naujagimių savijautai. Manau, iki šiol universitete per mažai skyrėme dėmesio mokyti, kaip būsimam medikui elgtis ekstremalių situacijų metu. Su kolegomis iš LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros esame parengę specialų studijų modulį, kuriame studentai praktikuojasi mokydamiesi profesionalaus bendravimo sunkiose situacijose: kaip pacientui pranešti blogą žinią, susidoroti su stresu, bendrauti komandoje. Žodžiai, sakiniai kiekvienu atveju turi būti ne tik profesionalūs, bet ir suprantami. Trečiame, penktame kursuose su studentais kalbame apie profesionalumą. Neretai profesionalumu laikomas tik gebėjimas gerai diagnozuoti, gydyti ar slaugyti – tačiau ši sąvoka žymiai platesnė. Mediko profesionalumas aprėpia ir išvaizdos, bendravimo,

elgesio socialiniuose tinkluose, pagarbos, empatijos, gebėjimo komunikuoti, tinkamai atstovaujant profesijai, aspektus. Mes, gydytojai ir dėstytojai, jaunąją kartą mokome ne tik vadovaudami praktiniams darbams ar skaitydami paskaitas. Esame stebimi, tad mokome studentus kasdien, to net nejausdami. Asmeninis pavyzdys – itin paveiki priemonė. Kitas dalykas – studentai mokosi ir pareigos, kuri nejauki, sudėtinga bei sunki: gebėti pacientui tinkamai pranešti apie sunkią ligą, netektį, ar, tarkime, vaisiaus sklaidos anomalijas. Tai ypač sunku, bet – tokia mūsų profesija, ir šito būtina išmokti: kokius tarti pirmuosius sakinius, kaip teisingai klausti ir išklausyti, kokia turi būti kūno kalba, laikysena, akių kontaktas. Dar viena siekiamybė, kurią anksčiau ar vėliau universitete įgyvendinsime, – tarpdisciplininis būsimų įvairių sričių

sveikatos priežiūros specialistų bendravimas, rengiantis ateities komandiniam darbui. Šiandien problemos dažniausiai kompleksinės, klinikinėje praktikoje mes, gydytojai, jau dirbame komandoje su slaugytojais, akušeriais, tad labai laukiu šio žingsnio – kad ir LSMU nuo pirmųjų studijų kursų būtų mokoma, kaip drauge spręsti problemą turėtų būsimasis gydytojas, slaugytojas, visuomenės sveikatos specialistas, farmacininkas, kineziterapeutas, reabilitologas. Universitete įdiegtą pažangų simuliacinį mokymą verta toliau plėtoti. Veikla hibridinio mokymo laboratorijose ugdo ir studentų atsakomybę. „HybridLab“ metodu jau senokai mokome, kaip ištirti ginekologinę ar akušerinę pacientę, kokia turėtų būti klausimų eiga. Studentai patenkinti, žinodami pirmuosius veiksmus, drąsiau jaučiasi su tikru pacientu. ¬


3

SVEIKA ŠEIMA Nr. 16 (1368) 2020 balandžio 23-29 d.

paklausa augs nei praktikai, o teorinių dalykų studentai galėtų mokytis nuotoliniu būdu. Šių dienų gydytojui profesionalui šalia medicinos žinių svarbu turėti verslo, inovacijų valdymo įgūdžių, tad diegiami nauji studijų dalykai, pavyzdžiui, biomedicinos inovacijos ir antreprenerystė. Studentai bus skatinami ieškoti sprendimų, kaip pagerinti pacientų diagnostikos, gydymo metodus. Iš esmės peržiūrėta ir atnaujinta farmacijos studijų programa tapo itin moderni. Rengiami nauji studijų metodai: simuliacinė vaistinė, virtualioji ligoninė ir kiti. Bus stiprinamos ir plėtojamos išskirtinės, jau pasitvirtinusios LSMU mokymo naujovės: integruotas probleminis mokymas, praktinių ir gydomųjų įgūdžių tobulinimas simuliacijos metodais.

Šių dienų pamokos – skaudžios

“ Nemažai LSMU dėstytojų – praktikuojantys gydytojai, kurie netausodami jėgų ir neskaičiuodami valandų budi ligoninėse. LSMU studentai vieni pirmųjų įsijungė į savanoriškas veiklas, dalis vyresniųjų kursų medicinos studentų dirba paramedikais Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje. Pasaulio veidą keičianti pandemija negailestingai egzaminuoja valstybių sveikatos apsaugos sistemas, atskleidžia visų specialybių medicinos darbuotojų stygių. Pasak profesoriaus Ž.Dambrausko, puikiai parengti LSMU absolventai bus ypač reikalingi. Universitetas – specializuotas ir rengia visą sveikatos priežiūros profesionalų komandą: gydytojus, slaugytojus, farmacininkus, reabilitacijos, visuomenės sveikatos, veterinarijos, gyvulininkystės, maisto bei pašarų gamybos ir saugos specialistus. Šiandien ir pokriziniu laikotarpiu, kai pasaulis perskirstys prioritetus, bus paklausus kiekvienas LSMU parengtas specialistas, ir jų reikės daug. Ištikus pandemijai, kada tenka tarsi iš naujo sukurti visą sveikatos priežiūros sistemą, reikia ir įvairių gretimų sričių specialistų, kurie technologinius sprendimus, biotechnologijos žinias jungtų su gydytojų, slaugytojų komandos bei realių pacientų poreikiais: medicinos biologų (genetikų ir biochemikų), laboratorinės medicinos specialistų, sveikatos informatikų, bioinformatikų, sveikatos technologų, vi-

priekį, planuojant, kokių žinių ir įgūdžių artimiausiu metu reikės gydytojams, slaugytojams, kitiems sveikatos priežiūros darbuotojams, ir pagal tai papildant, atnaujinant studijų programas“, – sako LSMU prorektorius studijoms prof. K.Petrikonis.

Spartinamos permainos

„Universitetas – specializuotas ir rengia visą sveikatos priežiūros profesionalų komandą. Šiandien ir pokriziniu laikotarpiu, kai pasaulis perskirstys prioritetus, bus paklausus kiekvienas LSMU parengtas specialistas, ir jų reikės daug“, – sako LSMU Studijų centro vadovas profesorius Žilvinas Dambrauskas.

suomenės sveikatos ir gyvensenos medicinos specialistų. „Nuotolinio mokymosi laikotarpis universitete – ne atvangos, o įtempto darbo metas. Tenka žvelgti į

Kai kurios LSMU studijų procese anksčiau pradėtos permainos spartinamos. Pertvarkoma, atnaujinama medicinos studijų programa: daugiau laiko bus skiriama kliniki-

„Gydytojų ir kitų sveikatos specialistų tik nuotoliniu būdu parengti neįmanoma. Kad galėtum taikyti telemedicinos principus, pirmiausia turi gerai išmokti tradicinės medicinos. Valstybei reikėtų daugiau investuoti į praktinį medicinos specialistų rengimą, į vadinamųjų minkštųjų kompetencijų ugdymą, atsparumo ir sugebėjimo prisitaikyti lavinimą“, – pastebi LSMU prorektorius studijoms profesorius Kęstutis Petrikonis.

LSMU prorektorius studijoms prof. K.Petrikonis pabrėžia: derėtų peržiūrėti medikų poreikio Lietuvoje prognozes, valstybės požiūrį į medikų rengimą. Dar pernai oficialiai kalbėta esą gydytojų Lietuvoje parengiama per daug, jų skaičių ketinta mažinti, o jau pirmosiomis koronaviruso pandemijos savaitėmis, daliai medikų pasitraukus į saviizoliaciją, paaiškėjo, kaip skaudžiai pas mus jų trūksta. Regionų ligoninės funkcionuoja tik trumpam atvykstančių gydytojų dėka. Stinga ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų, farmacininkų, laboratorijose – biochemikų bei genetikų, daugelio kitų sričių specialistų. „Sveikatos apsaugos sistema turėtų keistis, tapti lankstesnė, ne tokia konservatyvi. Keisis ir studijos – galbūt būsimuosius gydytojus turėsime mokyti, tarkime, plačiau naudotis technologijomis renkant paciento sveikatos duomenis, konsultuojant per atstumą. Tačiau gydytojų ir kitų sveikatos specialistų tik nuotoliniu būdu parengti neįmanoma. Kad galėtum taikyti telemedicinos principus, pirmiausia turi gerai išmokti tradicinės medicinos. Valstybei reikėtų daugiau investuoti į praktinį medicinos specialistų rengimą, į vadinamųjų minkštųjų kompetencijų ugdymą, atsparumo ir sugebėjimo prisitaikyti lavinimą“, – sako prof. K.Petrikonis. ¬

LSMU išlieka unikalus Šiandien iš gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto tikimasi ne tik puikių profesinių įgūdžių bei žinių, bet ir mokėjimo bendrauti, atjautos, visuminio požiūrio į sveikatą ir pacientą, mokytojo ir mokslininko gebėjimų, kūrybiškumo, kritinio mąstymo, gebėjimo sparčiai mokytis, spręsti problemas, dirbti komandoje. Šie gebėjimai Lietuvos sveikatos mokslų universitete ugdomi kompleksiškai, pasitelkus unikalius mokymo metodus ir stiprų praktinį parengimą. Unikalus Lietuvoje ir tik LSMU taikomas integruoto probleminio mokymosi metodas, sukurtas drauge su Ženevos

universiteto (Šveicarija) mokslininkais, ugdo klinikinį mąstymą, moko spręsti problemas, skatina studentus ieškoti, ko jie dar nežino, ką turėtų išmokti. Šiandien probleminiu būdu studijuojama: • Medicinos, • Farmacijos, • Visuomenės sveikatos, • Sveikatinimo ir reabilitacijos fiziniais pratimais, • Socialinio darbo medicinos, • Ergoterapijos, • Slaugos, • Sveikatos psichologijos studijų programose.

Daugybė valandų pratybų, puiki studijų ir praktinio mokymo bazė, mokymasis ciklais (moduliais), integruoto probleminio mokymosi metodas – studijų LSMU privalumai, kuriuos dažniausiai išskiria ir patys studentai. Medicininės simuliacijos centruose būsimieji gydytojai, slaugytojai, akušeriai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, veterinarijos gydytojai saugiai mokosi gydomųjų įgūdžių, bendravimo ir komandinio darbo. Tik LSMU veikia unikali ir studentų pamėgta naujovė – hibridinio mokymosi laboratorijos „HybridLab“, kurios skirtos praktiniams įgūdžiams lavinti, kol jų išmokstama be klaidų. ¬


4

Nr. 16 (1368) 2020 balandžio 23-29 d. SVEIKA ŠEIMA

VU Medicinos fakultetas: student akademinės bendruomenės partn

Pasirinkimai, dėl kurių nesigailėsit Šiuo metu daugelis abiturientų laukia žinių, kas bus su abitūros egzaminais, kartu galvoja, ir kokią profesiją pasirinkti. Jau daug metų VU MF populiariausios studijų programos - vientisoji medicina ir odontologija, taip pat kineziterapija bei medicinos biologijos magistro programa. Beje, pernai daug dėmesio sulaukė bendrai su Lietuvos muzikos ir teatro akademija vykdoma menų terapijos magistro programa. „Fakultetas siūlo daug įdomių studijų programų: medicinos, odontologijos, farmacijos; ergoterapijos, kineziterapijos, slaugos ir visuomenės sveikatos bakalauro; reabilitacijos, išplėstinės slaugos praktikos, sistemų biologijos, menų terapijos, medicinos biologijos ir medicinos genetikos magistro studijos. Ir nesvarbu, kurią jų pasirinksite, – tikrai nesigailėsite. Kiekviena jų svarbi, įdomi ir reikalinga visuomenei, turinti plačią pritaikomąją vertę“, - sako MF Studijų prodekanė prof. Vaiva Hendrixson. Tiesa, medicinos studentų kasdienybė piešiama gana stereotipiškai: esą, išskyrus ligoninės ar bibliotekos, jie daugiau nieko nemato. Tačiau būsimasis medikas Tautvydas Petkus sako, kad suspėti galima žymiai daugiau. „Taip, medicinos studijos nėra lengvos, dažnai atima didžiąją dalį dienos. Tačiau Studentų atstovybės veikla yra vienas pavyzdžių, jog įmanoma dieną praleisti ne tik prie knygų, bet ir sprendžiant įvairias fakulteto problemas ar užsiimant kitais darbais. Juolab kad tiek Studentų atstovybė, tiek Vilniaus universitetas

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas (VU MF), skaičiuojantis kelių šimtmečių istoriją, prisitaiko prie šiandien kylančių iššūkių. Investuoja ne tik į aukštą mokymo kokybę, bet ir infrastruktūrą, taip pat skatina kiekvieną jauną žmogų kaip lygiavertį partnerį įsijungti į akademinę fakulteto bendruomenę. Anot dėstytojų, jų tikslas, kad studentai būtų ne pasyvūs klausytojai, o aktyviai domėtųsi mokslo naujovėmis ir tam fakultete sukurtos puikios sąlygos. „Mums, dėstytojams, bus smagu girdėti, kai apie absolventus geri atsiliepimai skambės ne tik balandžio 27-ąją – Medicinos darbuotojų dieną. Norėtume, kad nuoširdžią padėką jie išgirstų kasdien“, - sako jie. Interviu

Ko reikia, kad taptum geru mediku?

„Gyvenimą su sveikatos priežiūros sritimi sieti ketinantys jauni žmonės, dar besimokydami mokykloje išbando savo pašaukimą. COVID-19 pandemijos akivaizdoje savanorystė tapo neatsiejama Medicinos fakulteto studentų gyvenimo dalimi. Didžiuojamės tais, kurie drąsiai priima iššūkius, mokosi, o laisvą nuo studijų laiką dovanoja visuomenės labui“, sako VU MF Komunikacijos skyriaus vadovė Lina Kocienė. veiklų siūlo daug - tik sugebėk pasirinkti“, - įsitikinę T.Petkus. Savo ruožtu fakulteto Komunikacijos skyriaus vadovė Lina Kocienė pastebi, jog tarp studentų itin populiari savanoriška veikla. „Gyvenimą su sveikatos priežiūros sritimi sieti ketinantys jauni žmonės, dar besi-

„Įstoti į Medicinos fakultetą - tik pirmas žingsnis siekiant tapti mediku. pasirinkusio šį kelią, tikslas - būti geru mediku, kuri gerbtų, kuriam būtų tai. Kad taip nutiktų, visus ilgus studijų metus reikės nemažai pastangų sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Alg

- Nors dažnai girdime apie sunkų medikų darbą, per mažus atlyginimus, medicinos studijos daug metų yra vienos populiariausių. Kaip manote, koks pagrindinis motyvas, skatinantis jaunus žmones rinktis šią profesiją? - Nesvetimas idealizmas, noras padėti žmonėms, ištiktiems ligos, nelaimės. Todėl ir studentų, kurie įstoję į Medicinos fakultetą, pasijustų ne savo vietoje, pasitaiko labai retai. Dalis jų su šia profesija pažįstami nuo vaikystės - tėvai, seneliai yra medikai. Taigi augo girdėdami kalbas apie ligonius, matė, kaip tėvai išgyveno sėkmes ir nesėkmes, derino naktinius budėjimus ir mokslinių straipsnių rašymą, jautė aplinkinių pagarbą mediko profesijai, ir tai tarsi tapo jų gyvenimo dalimi. Lietuvoje turime nemažai medikų dinastijų pavyzdžių. Bet noriu paneigti sklandantį mitą apie medikų klaną,

esą mediciną daugiausiai studijuoja medikų vaikai. Yra ir kitokių pavyzdžių – garsių medikų vaikai teigia rinkęsi tolimą nuo medicinos profesiją, nes toks gyvenimo būdas kaip tėvų jiems atrodo sunkus bei nepriimtinas, nors ir labai kilnus. Šiuolaikinis jaunimas savarankiškai priima sprendimus, todėl imperatyvūs tėvų nurodymai - retenybė.

geltonais žirniais buvo kažkoks siaubas. Dėkoju visiems mokytojams, o šiandien dėkingas ir savo šeimai už palaikymą. - Įsivaizduokime, kad turite abiturientams papasakoti, kuo patraukli genetiko specialybė. Ką jiems pasakytumėte? - Paskutiniais studijų metais internatūrą atlikau Panevėžio ligoninėje. Tuo metu joje

Studentų, kurie įstoję į Medicinos fakultetą, pasijustų ne savo vietoje, pas - O kuo jus patraukė medicinos studijos? - Kaip neretai nutinka, daug ką lemia atsitiktinumai arba sakoma, jog taip susiklostė gyvenimo aplinkybės. Mano profesinio kelio pasirinkimui iš dalies tai tinka. Bet pirmiausia noriu padėkoti tėvams už mano pasirinkimo palaikymą. Biologijos mokytojai, auklėtojai Zitai Vėžienei, kuri įskiepijo meilę biologijai ir ypač genetikai. Pradžioje tie Mendelio dėsniai su žaliais ir

vyko tarptautinė genetikų mokykla. Po šio renginio ligoninės administracija nusprendė, kad reikia įsteigti genetinio konsultavimo kabinetą. Pasiūlė mums, internams, įgyti gydytojo genetiko profesinę kvalifikaciją. Nė vienas iš jaunųjų kolegų nesusidomėjo, o aš nusprendžiau surizikuoti. Grįžęs su gydytojo genetiko diplomu, pirmuosius metus dirbau Panevėžio ligoninėje. Tuo metu Vilniuje buvo įkurtas Žmogaus


5

SVEIKA ŠEIMA Nr. 16 (1368) 2020 balandžio 23-29 d.

tai ir dėstytojai - lygiaverčiai neriai Komentaras:

Studijų prodekanė prof. Vaiva Hendrixson:

. Kiekvieno jauno žmogaus, ų dėkingi išgelbėti, pagiję pacienų ir laiko. Tam reikia nusiteikti“, girdas Utkus. genetikos centras ir vadovas prof. Vaidutis Kučinskas pakvietė prisijungti prie kolektyvo. Nuo tada dirbu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje bei Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centre. Šiandien mokslo ir medicinos pažangos

sitaiko labai retai. neįsivaizduojame be genetiko, o genetiko darbas - ypač įdomus. Konsultuojame įvairaus amžiaus - nuo vaisiaus iki gilios senatvės - pacientus dėl įvairių genetinių patologijų, dėstome studentams, vykdome mokslinius tyrimus. Genetikos mokslo sparta milžiniška, todėl nuolat reikia domėtis pasaulyje atsirandančiomis naujienomis. Taigi, būti genetiku tikrai nenuobodu, o kas svarbiausia - labai įdomu. ¬

- Esu Vilniaus universiteto „fanė“. Darbas jame - dinamiškas ir įdomus. Nuobodžiauti čia niekada netenka: kiekviena diena neša naujus iššūkius ir pasitenkinimo džiaugsmą juos įveikus. Smagu būti įvykių sūkuryje ir savo darbu prisidėti prie universiteto augimo. O koks džiaugsmas matyti gerą rezultatą! Tonuso suteikia nuolatinis bendravimas su išskirtiniais žmonėmis, su ambicingais ir reikliais studentais, patinka jiems dėstyti, matyti degančius, smalsius veidus. Jeigu man dar kartą tektų rinktis studijas, nedvejodama rinkčiausi tik Vilniaus universitetą ir, be abejo, patį iškiliausią fakultetą – Medicinos. Nors studijos čia nelengvos, tačiau nepamirštamos. Fakultete dirba puikūs dėstytojai ir administracija, pasirengę konsultuoti kiekvieną studentą. Aktyviai veikia Studentų atstovybė, gyva mentorystė, įvairios paramos programos. Stengiamės, kad kiekvienas – dėstytojas ir studentas – jaustųsi lygiavertis fakulteto akademinės bendruomenės narys. Ugdome toleranciją, puoselėjame tarpkultūrinę aplinką. Medicinos fakultete studijuoja didžiausias universitete užsienio studentų skaičius. Jie sudaro šiek tiek daugiau nei septyniolika procentų visų mūsų studentų. Studijuodami drauge su užsienio piliečiais Medicinos fakulteto studentai turi puikią galimybę pažinti kitų šalių kultūrą. Studentams siūlome dalį studijų ar praktiką atlikti užsienio universitetuose bei ligoninėse. Skatiname juos ne tik studijuoti, bet ir aktyviai įsijungti į kitas veiklas. Universitete yra daugybė sporto, muzikos, teatro ir kitokių saviraiškos veiklų – kiekvienas gali rasti sau tinkamą. Medicinos fakulteto studentai ir dėstytojai yra smalsūs, drąsūs, aktyvūs, kūrybingi. Kviečiame prisijungti prie mūsų. ¬

mokydami mokykloje išbando savo pašaukimą. COVID-19 pandemijos akivaizdoje savanorystė tapo neatsiejama Medicinos fakulteto studentų gyvenimo dalimi. Didžiuojamės tais, kurie drąsiai priima iššūkius, mokosi, o laisvą nuo studijų laiką dovanoja visuomenės labui“, - sako L.Kocienė.

Mokslinė veikla skatinama stipendijomis Studijuojant mediciną svarbu ne tik įgyti teorinių bei praktinių žinių, bet ir dalyvauti įvairiose mokslinėse veiklose. Jos, pasak VU MF Mokslo skyriaus vadovės Lauros Sabaliauskienės, fakultete vyksta Studentų mokslinės veiklos tinklo rėmuose. Šis skirtas skatinti studentų kritinį

mąstymą, gebėjimą atlikti tyrimus, rinkti, analizuoti ir perteikti informaciją. Kasmet rengiama konferencija, kurios metu pristatomi atlikti darbai. Dar viena mokslinės veiklos forma – jungtinės studentų mokyklos. Jos organizuojamos studentų iniciatyva, dažnai bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. „Mokslo metų pradžioje organizuojamos mugės, kuriose studentai gali susipažinti su kiekvienos mokslinės grupės tematika, atliktais ar tik planuojamais darbais, pabendrauti su jų nariais. Be to, pademonstravus reikalingus gebėjimus, yra galimybė prisijungti prie jau patyrusių mokslininkų atliekamų tyrimų. Dėstytojai, pastebėję studentų gebėjimą vykdyti mokslinę veiklą, paragina prisidėti prie didelės apimties biomedicininių tyrimų bei projektų“, - sako L.Sabaliauskienė.

„Mokslo metų pradžioje organizuojamos mugės, kuriose studentai gali susipažinti su mokslinių grupių tematikomis, atliktais ar tik planuojamais darbais, pabendrauti su jų nariais. Be to, pademonstravus reikalingus gebėjimus, yra galimybė prisijungti prie jau patyrusių mokslininkų atliekamų tyrimų“, -

Komentaras:

Podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius: - Priėmimas į rezidentūrą šiemet bus šiek tiek kitoks – motyvaciniams pokalbiams naudosime nuotolines priemones, tačiau, kalbant apie rezidentūros praktikos pradžią, tikimės, jog ji bus įprasta. Žinoma, galimi tam tikri pokyčiai lapkritį, kai tikėtina, jog bus nauja koronaviruso banga. Tačiau, nepaisant to, gydytojai rezidentais turės galimybę atlikti praktiką. Iki šios epidemijos ilgą laiką populiarumo viršūnėje karaliavo kardiologija, dermatovenerologija ir siauresnio profilio, pavyzdžiui, plastinė rekonstrukcinė chirurgija. Tačiau tikimės, jog kaip ir kelerius pastaruosius metus augs susidomėjimas infekcinių ligų rezidentūros studijomis. Tai svarbi ir perspektyvi specialybė. Turime modernią infekcinių ligų ligoninę, kur gydomi ir COVID-19 sergantys pacientai. Matome didžiulį specialybių, pavyzdžiui, anesteziologų – reanimatologų, kurių vaidmuo itin svarbus šios epidemijos metu, poreikį. Dėl

sako VU MF Mokslo skyriaus vadovė Laura Sabaliauskienė.

Faktas: Šiuo metu Studentų mokslinės veiklos tinklą (SMVT) sudaro 38 studentų grupės, apimančios platų temų spektrą. Taip pat kuriasi naujos grupės. Iš viso SMVT veikloje dalyvauja apie 1400 studentų. Daugiausiai dalyvių turi akušerijos ir ginekologijos, skubios medicinos bei kardiologijos grupės. ¬ Beje, studentai yra skatinami už akademinius ir mokslinius pasiekimus. Pagrindinė priemonė - VU MF vardinė stipendija. Ji už ypač aukštus mokslo srities rezultatus studijuojantiesiems vientisųjų, bakalauro ir magistrantūros studijose skiriama kartą per metus. Stipendijos dydis kinta, priklausomai nuo finansinių galimybių, tačiau yra gerokai didesnis nei įprastos skatinamosios stipendijos ir gali svyruoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų. Taip pat kasmet fakulteto studentams už mokslinius pasiekimus skiriamos dvi vardinės stipendijos, mokamos iš privačių asmenų lėšų. Tai - Sophie Valentina Ambroza premija, skiriama vienam ikidiplominių studijų studentui ir vienam jaunajam tyrėjui iki 35 metų. Taip pat Džono ir Idos Valauskų sti-

„Medicinos ir geomokslų skaityklos atidarymas sukūrė erdves, kuriose studentai gali leisti laiką tarp paskaitų - bendrauti ir kartu mokytis“, -

sako VU MF bendrų reikalų ir plėtros prodekanas dr. Aleksas Pikturna.

pendija už labai gerą mokymąsi. Pasak L.Sabaliauskienės, skiriant šias stipendijas atsižvelgiama į kandidatų akademinius pasiekimus ir mokslinę veiklą bei jos rezultatus.

Patogesnė infrastruktūra Pasak dėstytojų, fakultete priimamų studentų skaičius didėja, todėl natūralu, jog tenka plėstis. Pernai VU MF suremontuotos ir atiduotos naudoti iš Chemijos ir geomokslų fakulteto perimtos patalpos. Rudenį buvo įrengta 50 darbo vietų Medicinos ir geomokslų skaitykla. „Studentai turi erdvias bei modernias patalpas, draugišką aplinką, patogias darbo vietas. Skaitykloje taip

galimybių dirbti tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje populiarėja šeimos medicina. Kiekviena specialybė turi savo patrauklumą. Pasirinkusieji neurochirurgijos ar radiologijos specialybę turi galimybę mokytis iš aukščiausių Europos lygmens ekspertų. Esame sukaupę didelę patirtį ruošdami odontologus, kurie kaip puikūs specialistai vertinami ne tik Lietuvoje. Tai didelis Odontologijos instituto nuopelnas. Kai kurios specialybės turi itin aukštus reitingus tarptautinėje erdvėje - pavyzdžiui, oftalmologija ar akušerija-ginekologija yra sertifikuotos ir laikomos geros kokybės pavyzdžiais. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į prioritetinę specialybę – vaikų gydytojus. O štai skubioji medicina vienas sėkmingiausių projektų, atsiradęs prieš kelerius metus. Tikiu šia specialybe ir agituoju stoti, tai - puiki įvairių medicinos sričių simbiozė. Na , o man universitetas yra inovatyvių sprendimų vieta. Pandemijos metu Vilniaus universiteto rektoriaus išsakyta pozicija, jog turime nedelsiant reaguoti į situaciją ir susidūrę su iššūkiu dirbti išvien, man ypač artima. Mokslo institucija visada turi talkinti valstybės interesams. O kalbant apie pašaukimą... Nemanau, kad jį pajunti iš karto. Ypač, jei kalbame apie aštuoniolikmečius. Į mediciną stojama dėl įvairių priežasčių, kartais ir iš avantiūrizmo. Vis dėlto mediko darbas nėra tik baltas chalatas, blizgantis stetoskopas ir patogus krėslas. Būti mediku nelengva: pasitaiko ir nusivylimo, ir klaidų, ir nepasitikėjimo savimi. Tačiau kiekvienam jaunam žmogui siūlau pasavonoriauti ligoninėje, tarkim, kad ir priėmimo skyriuje. Tai leis suprasti, ar esate empatiškas. Šis pojūtis labai svarbus be jo medicinoje nesiseks. ¬

pat yra įrengti du grupinio darbo kambariai. Leidinius galima skolintis ir grąžinti savitarnos pagrindu tai gerokai palengvina studentų savarankiško darbo sąlygas. Jeigu tik bus poreikis, planuojama, kad skaitykla veiks visą parą. Skaityklos atidarymas sukūrė erdves, kuriose studentai gali leisti laiką tarp paskaitų bendrauti ir kartu mokytis“, - sako bendrų reikalų ir plėtros prodekanas dr. Aleksas Pikturna. Be to, netoli Nacionalinio vėžio instituto tikimasi pradėti statyti fakulteto Mokslo centrą. „Naujai kuriama infrastruktūra - tai genetinių tyrimų centro, fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos specializuotų mokslinių laboratorijų patalpų kompleksas, atitinkantis aukščiausio lygio moksliniam ir eksperimentiniam darbui keliamus technologinius reikalavimus. Jame funkcionuos širdies chirurgijos, kardiologijos ir angiologijos centras su hibridinėmis ir universaliomis operacinėmis, vivariumu ir priklausiniais, neurologijos, neurochirurgijos, infekcinių, plaučių ligų, dermatologijos, alergologijos ir odontologijos, kitų klinikų specifinės mokslinės laboratorijos, vaistinė su ekstemporalių vaistų gamybos laboratorija. Projektas koreguojamas ir planuojama naujajame centre įkurti Simuliacinės medicinos centrą, kuris prisidės prie inovatyvios studijų proceso plėtros“, - sako dr. A.Pikturna.¬


6

Nr. 16 (1368) 2020 balandžio 23-29 d. SVEIKA ŠEIMA

Klaipėdos universiteto stiprybė: šiuolaikiški

moksliniai tyrimai ir išskirtinės studijos Klaipėdos universitetas (KU) – moderni, į šalies ir užsienio universitetų tinklą integruota aukštoji mokykla, kurioje edukacinis procesas glaudžiai siejamas su moksliniais tyrimais ir praktiniu darbu. Daugiau nei 20 metų skaičiuojančiame ir Vydūno filosofiją puoselėjančiame universiteto Sveikatos mokslų fakultete vykdoma 18 studijų programų, dirba 133 aukščiausio lygio dėstytojai, studijuoja daugiau nei 1000 studentų. Šiemet studentams siūlomos išskirtinės studijos – radiologija ir laisvalaikio sportas.

KU studentai praktiką atlieka sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose dar labiau gilina žinias ir tobulina įgūdžius. Sveikatos fakulteto Slaugos programos ketvirtakursiai slaugytojai atlieka praktiką Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje. „Iškart pasijuto stipri jaunimo pagalba, kuri ypač reikalinga kovojant su koronavirusu. Džiugu, kad studentai jau turi reikalingų žinių ir tik tobulina įgūdžius. Išaugo puiki pamaina”,- sako minėtos ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Tatjana Litoš.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas:

Stipri mokslinė bazė KU Sveikatos mokslų fakulteto studentus ir dėstytojus sieja bendra misija – rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Šiuo metu fakultete sėkmingai veiklą plėtoja 6 katedros: Medicinos technologijų; Holistinės medicinos ir reabilitacijos; Slaugos; Socialinio darbo; Visuomenės sveikatos; Sporto, rekreacijos ir turizmo. Taip pat veikia Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centras. „Turime partnerių Hanze universitete (Olandija), Tamperės universitete (Suomija), su kuriais dirbdami drauge rūpinamės ir puoselėjime aktyvų visuomenės senėjimą, reabilitaciją, socialinį darbą, įtraukiant visas socialines grupes“, - pabrėžia KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas. Šiuolaikiniai sveikatos moksliniai tyrimai ir jų integracija į sveikatos priežiūros bei socialines įstaigas, verslą sudaro studijų pagrindą. Studijų programos orientuotos į rinkos iššūkius ir ateities perspektyvas, akcentuojant visuomenės sveikatos, reabilitacijos, slaugos, rekreacijos ir turizmo, socialinio darbo, medicinos technologijų plėtrą ir fizinio aktyvumo ugdymą. Studentams siūloma daugiau nei 50 praktikos vietų. Dėstytojai-mokslininkai vykdo tarptautinius projektus, priklauso tarptautinėms profesinėms organizacijoms, bendradarbiauja su užsienio universiteto mokslininkais vykdydami mokslines veiklas.

Unikalios radiologijos studijos KU Sveikatos mokslų fakulteto siūlomos radiologijos studijos - unikalios. Tai vienintelė tokia Lietuvoje universitetinį išsilavinimą sutei-

Komentaras:

Komentaras:

- Universitete dirba aukščiausio lygio mokslininkai, kurie įgyvendina bendrus mokslinius projektus su užsienio universitetais. Studentams siūlome ypatingą studijų programą – radiologiją, kurios nėra kituose

kianti bakalauro studijų programa. Studentai, pasirinkę šias studijas, gebės dirbti su naujausiomis medicinos technologijomis: rentgeno, kompiuterinio ir magnetinio rezonanso, angiografijos, spindulinės terapijos, ultragarso įranga. Taip pat galės atlikti plataus spektro diagnostinių tyrimų/radioterapijos procedūras, teikti pagalbą pacientams, kuriems reikalingas klinikinis vaizdinis tyrimas bei radioterapija. Jie išmanys radiologinę techniką, pirmosios medicininės pagalbos suteikimo, medicinos etikos disciplinas. Įgijusieji radiologijos technologo profesinę kvalifikaciją galės įsitvirtinti Lietuvos ir Europos sveikatos priežiūros įstaigų rinkoje. Tokie specialistai ypač laukiami sveikatos apsaugos sistemos valstybinėse bei privačiose įstaigose.

Rengia ir jūros biotechnologus KU studijos orientuotos ne tik į žmogaus, bet ir gamtos sveikatą. Universiteto Jūros tyrimų institutas (JTI) vykdo išskirtines biologijos ir jūrų biotechnologijos studijas. „Biologijos ir jūros biotechnologijos studijos didžiąja dalimi paremtos vykdomais tarptautiniais ir nacionaliniais mokslo projektais bei institu-

šalies universitetuose. Taip pat glaudžiai bendradarbiaujame su Vakarų Lietuvos regiono sveikatos priežiūros įstaigomis. Drauge kuriame Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių modelio priemonių planą 2020-2022 metams. Džiaugiamės, kad KU kartu su dar penkiais Europos universitetais, kuria pažangų ir ambicingą aljansą „EU-CONEXUS“, kuris suvienija šešių universitetų pajėgas apjungdamas daugiau kaip 40 tūkst. studentų, beveik 5,5 tūkst. profesorių, 33 fakultetus, 61 tyrimų institutą, beveik 400 studijų programų. Studentai gauna galimybę naudotis visų aljanso narių ištekliais. ¬

to mokslininkų kompetencija, įtraukiant aukšto lygio šios srities ekspertus iš Lietuvos bei užsienio. Kiekvienas studentas sulaukia ypatingo dėmesio: kartu dirbame laboratorijose, studentas vyresnių mokslininkų vertinamas kaip kolega nuo pirmos studijų dienos“, – sako šios studijų programos vadovė dr. Aurelija Samuilovienė. JTI laboratorijose sumontuota moderniausia mokslinių tyrimų įranga niekuo nenusileidžia aukščiausius standartus atitinkančioms Europos laboratorijoms. Jose dirba tiek Lietuvos, tiek ir užsienio mokslininkai, kurie savo žinias perduoda studentams.

Slaugytojų paklausa auga Populiariausių specialybių viršūnėje išlieka slauga. Klaipėdos Respublikinės ligoninės Dienos chirurgijos centro vyr. slaugytoja Lina Gedrimė, KU baigusi slaugos bakalauro, po to ir magistrantūros studijas, pastebi šios specialybės paklausą bei privalumus. „Slaugos katedros vedėja yra slaugytoja, slaugos doktorantūros studijas baigusi Suomijoje. Dėstytojų komandoje yra daug praktikuojančių slaugytojų, medikų, ką ir rekomenduoja Europos šalių ekspertai. Galima pasidžiaugti ilgame-

KU Sveikatos mokslų fakultete šiemet bus priimami studentai į šias studijų programas Bakalauro:

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Leta Dromantienė: - Studijų programos kuriamos atsižvelgiant į specialistų poreikį šalyje. Štai sporto specialistų poreikis kasmet auga, o fizinis aktyvumas yra sveikos gyvensenos komponentas. Tad šiemet naujai bus pradėta vykdyti bakalauro studijų programa laisvalaikio sportas. Absolventai galės organizuoti įvairaus amžiaus žmonėms ne tik įprastas laisvalaikio fizinio aktyvumo veiklas, bet ir tokias kaip paplūdimio tinklinis, banglenčių, irklenčių ar jėgos aitvarų sportą. Tai vienintelė tokia bakalauro studijų programa Lietuvoje! Jūs galėsite dirbti vaikų ir suaugusiųjų asmeniniais treneriais, kurti bei plėtoti privatų vaikų ir suaugusiųjų sporto bei laisvalaikio verslą. Yra galimybė įgyti pedagogo profesinę kvalifikaciją. Ši studijų programa orientuota į pasaulyje bei Europoje aktualių problemų, tokių kaip mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, sprendimą. ¬

čiu bendradarbiavimu su Suomijos universitetais ruošiant dėstytojus slaugytojus doktorantūros studijose. Studijos remiasi ne vien teorija, bet ir praktika. Universitete yra įrengta puiki simuliacijų klasė, kur būsimi slaugytojai gali išbandyti atlikti visas slaugos procedūras“, - sako L.Gedrimė ir priduria, kad universitetas vienintelis Vakarų Lietuvoje sudaro galimybę šio krašto jaunimui neišvykus toli nuo namų studijuoti pasirinktą studijų programą.

Ergoterapija, Kineziterapija, Laisvalaikio sportas, Radiologija, Rekreacija ir turizmas, Slauga (galimi ir kosmetologijos arba medicinos technologijų krypčių studijų dalykai), Socialinis darbas (Specializacijos: Socialinis darbas bendruomenėje ir Socialinis darbas sveikatos priežiūroje), Visuomenės sveikata.

Magistro: Fizinio aktyvumo ir sporto pedagogika, Papildomoji ir alternatyvioji medicina, Rekreacijos ir turizmo vadyba, Slauga, Socialinis darbas, Sveikatos priežiūros vadyba, Visuomenės sveikatos ugdymas. Anot 28 metus slaugytoja dirbančios ir profesinį kelią KU pradėjusios L.Gedrimės, slaugos profesija yra patraukli ir reikalinga, nes ateityje slaugytojų poreikis turėtų tik didėti. Ji atkreipė dėmesį, kad slaugos specialybė Europos šalyse populiari ir tarp vyriškos lyties atstovų. Slaugos bakalauro studijas baigę studentai gali įgyti vieną iš penkių specializacijų: anestezija ir intensyvioji slauga; bendruomenės slauga; operacinės slauga; psichikos sveikatos slauga; skubioji medicinos pagalba. Taip pat yra galimybė papildomai įgyti kosmetologijos arba radiologijos studijų krypties žinių.¬


7

SVEIKA ŠEIMA Nr. 16 (1368) 2020 balandžio 23-29 d.

Kauno kolegijos Medicinos fakultetas: žinių,

požiūrių ir profesinės patirties mainai Kalba studentai

Farmakotechnikos studijų programos 2 kurso studentas, Klaudijus Virmauskas:

Truputis istorijos Kauno kolegijos Medicinos fakultetas – seniausia buvusi Kauno medicinos mokykla - turi kuo džiaugtis ir didžiuotis. Veiklą pradėjusi 1920 m. profesoriaus akušerio-ginekologo Prano Mažylio organizuotais akušerių ir medicinos seserų kursais, institucija šiais metais mini sveikatos priežiūros specialistų rengimo šimtmetį. Ilgametė ir istoriškai reikšminga patirtis žymi institucijos sparčią plėtrą bei pažangą. Per 100 veiklos metų fakultetas išsiplėtė, įrengė modernias edukacines aplinkas, laboratorijas, praktinio mokymo bazes. Per visą gyvavimo laikotarpį parengta daugiau nei 34 tūkst. įvairių kvalifikacijų sveikatos priežiūros specialistų ir socialinių darbuotojų. Šiuo metu Kauno kolegijos Medicinos fakultete vykdoma 13 studijų programų, studijuoja apie 1900 studentų. Kasmet išleidžiama apie 500 absolventų.

Kauno kolegijos Medicinos fakulteto (KK MF) studentai aktyviai skatinami įsitraukti į įvairias konsultavimo, švietimo, mokymo, sveikatinimo veiklas, tyrimus, projektus, savanoriškos iniciatyvas. Tai jiems suteikia puikias galimybes gilinti profesinį identitetą, kas itin svarbu būsimos profesinės karjeros sėkmei.

Medicinos fakultete teikiamos studijų programos patenka tarp geriausių Lietuvos kolegijose siūlomų studijų, skirtų sveikatos priežiūros specialistams rengti. Tai rodo kasmet vykdomi reitingai, kuriuose fakultete realizuojamos studijų programos užima lyderiaujančias vietas. „Fakultete vykdomos rentabilios, laiko ir patirties patikrintos bei darbo rinkos poreikius atliepiančios studijos. Jas renkasi motyvuoti, gabūs ir reiklūs studentai. Parengti absolventai nesunkiai randa darbo vietas, darbdavių atsiliepimai apie fakulteto parengtus specialistus puikūs“, - sako fakulteto dekanas gydytojas Julius Dovydaitis. Fakultete didelis dėmesys skiriamas studijų kokybei, kurią stengiamasi gerinti pasitelkiant įvairias priemones. Dėstytojų vykdomi profesinės veiklos, specialistų poreikių tyrimai, taip pat kryptingo bendradarbiavimo dėka gaunamas nuolatinis grįžtamasis ryšys iš sveikatos priežiūros, socialines paslaugas teikiančių institucijų, darbdavių leidžia užtikrinti studijų programų sąsajas su darbo rinkos poreikiais, planuoti kryptingą studijų turinio atnaujinimą ir kaitą, siekiant atliepti rinkos keliamus reikalavimus rengiamam specialistui. „Teorinių ir praktinių žinių integracija į studijų procesą padeda užtikrinti programose dirbantys dės-

Praktiniai įgūdžiai

Komentaras:

Patenka tarp geriausių Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekanas gydytojas Julius Dovydaitis:

- Rinkdamasis profesiją jaunas žmogus priima vieną svarbiausių sprendimų gyvenime. Nuo jo priklauso ne tik žmogaus asmeninė ir socialinė savirealizacija, savigarba, bet apskritai viso tolesnio gyvenimo kokybė. Studijos sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje suteikia gilių žinių ir vertingos profesinės patirties, reikalingos visuomenės sveikatos poreikių tenkinimui bei pokyčių socialinėje aplinkoje realizavimui. Žinių, požiūrių ir profesinės patirties mainai – viena svarbiausių mūsų fakulteto vertybių bei stiprybių. ¬

Komentaras:

- Kryptingos socialinės partnerystės, dėstytojų profesinės veiklos patirtis bei

akademinės veiklos derinimas su darbu sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose leidžia prisidėti prie sprendimų, susijusių su visuomenės sveikatos poreikiais, paieškų. Projektų, savanoriškų iniciatyvų, užsakomųjų ir konsultacinių veiklų gausa bei įvairovė rodo mūsų fakulteto potencialą, lankstumą, dėstytojų motyvaciją ir kompetenciją prisidedant prie skirtingų visuomenės grupių sveikatos raštingumo plėtojimo, psichosocialinės ir fizinės sveikatos gerinimo. Studentai aktyviai skatinami įsitraukti į įvairias fakulteto vykdomas konsultavimo, švietimo, mokymo, sveikatinimo veiklas, tyrimus, projektus, kitas savanoriškas iniciatyvas. Visa tai itin svarbu būsimos profesinės karjeros sėkmei. ¬

tytojai-praktikai, kurių patirtis ir dalijimasis praktinėmis situacijomis labai naudingas padedant studen-

tams suvokti profesinės veiklos aktualijas“, - sako fakulteto prodekanė dr. Lijana Navickienė.

Kauno kolegijos Medicinos fakulteto prodekanė dr. Lijana Navickienė:

- Jau pirmaisiais studijų mėnesiais jaučiausi pakylėtas: puikūs dėstytojai, įdomūs užsiėmimai, moderniai įrengtos laboratorijos, praktinio mokymo kabinetai, studijos aprūpintos visomis reikalingomis priemonėmis, prietaisais ir medžiagomis. Pirmoji praktika (vaistinės konsultanto profesinės veiklos praktika - red. past.) – taip pat vienas įsimintiniausių dalykų. Jos metu galėjau savarankiškai pritaikyti žinias. Vos po metų studijų savarankiškai teikti konsultacijas vaistinės klientams - išties nemažas iššūkis, bet kartu ir vertinga patirtis. Džiaugiuosi turėdamas galimybę būti Kauno kolegijos Medicinos fakulteto bendruomenės dalimi. ¬

Išskirtinis dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams įgyti. Jie ugdomi laboratorijose, specializuotuose kabinetuose, realiose profesinės veiklos vietose. Tam studentams siūloma daugiau nei 200 Lietuvos asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų. „Glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais leido sukurti efektyvią mentorystės praktikos vietoje sistemą – studentus praktikų metu lydi, juos konsultuoja ir stebi praktikos mentoriai. Siekiant kryptingo studentų praktinių įgūdžių plėtojimo fakultete kasmet parengiama apie trisdešimt naujų praktikos mentorių. Praktikų kokybė stebima ir organizuojant vizitavimus praktikų vietose. Tai leidžia ne tik geriau pažinti studentus priimančias organizacijas, bet ir stiprinti bendradarbiavimą, kartu ieškoti geriausių sprendimų studentų praktiniams gebėjimams plėtoti“, sako fakulteto praktikos mokymų vadovas Donatas Gužauskas. Studentų teorinių ir praktinių žinių plėtrai papildomas sąlygas sukuria fakultete aktyviai vykdomos savanoriškos veiklos, aktyvus dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Dėl to studijavimo veiklos dažnai peržengia įprastas edukacines aplinkas. ¬

Svarbu: Fakultete aktyviai skatinamas mokymasis visą gyvenimą. Sudaroma galimybė rinktis realizuojamų studijų programų dalies studijas, vykdomas neformaliuoju būdu įgytų žinių ir gebėjimų pripažinimas. Sveikatos priežiūros ir socialinio darbo specialistams siūloma didelė įvairovė kvalifikacijos tobulinimui skirtų neformaliojo švietimo programų. ¬

Bendrosios praktikos slaugos studijų programos 2 kurso studentė, Ermina Kriaučiūnaitė: - Žavėjausi medicinos darbuotojais ir tikėjau, jog kada nors tikrai atsidursiu tarp jų. Pradėjusi studijuoti supratau, jog tikrai nesuklydau ir tai buvo pats geriausias mano sprendimas. Smagu, jog jau pirmų studijų metų pabaigoje yra atliekama praktika gydymo įstaigose. Studentai gali pasijausti lyg tikri darbuotojai bei viską, ką išmoko per metus, įtvirtinti. Tvirtai žinau, jog po studijų būsiu ne tik puiki bendrosios praktikos slaugytoja, bet ir turėsiu kupiną bagažą žinių bei puikios patirties. ¬

Kosmetologijos studijų programos 3 kurso studentė, Gabija Gladynaitė: - Studijos man suteikė itin daug naudingų teorinių žinių bei praktinių įgūdžių, todėl jaučiuosi puikiai pasirengusi savarankiškai profesinei veiklai. Dėstytojai - profesionalūs specialistai, net tik nuoširdžiai dalinasi žiniomis bei patirtimi, bet ir skatina dalyvauti įvairiuose projektuose, konkursuose, kurių metu galime pademonstruoti įgytas žinias. Kolegijos dėka turėjome progą dalyvauti tokiuose renginiuose, kaip „Žmonės“ ir M.A.M.A muzikos apdovanojimai. Išbandėme savo, kaip grimerių, gebėjimus. Tai - puiki patirtis. ¬


8

Nr. 16 (1368) 2020 balandžio 23-29 d. SVEIKA ŠEIMA

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausioji slaugytoja Aida Smagurienė:

Jautėmės kaip kolumbai

- Buvau dešimtmetė, kai apsisprendžiau, jog noriu dirbti medicinos srityje. Svajojau, kad būsiu gydytoja, mokiausi gerai, bet stojau į tuometinę Klaipėdos medicinos mokyklą po aštuntos klasės. Mano mama sunkiai susirgo, todėl galvojau, kad turiu įgyti specialybę ir padėti tėčiui, jei mamos liga progresuotų. Mokyklą baigiau raudonu diplomu, dirbti pradėjau Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, bet visą laiką kirbėjo mintis, kad noriu daugiau. Dvejus metus bandžiau stoti į Medicinos fakultetą Vilniuje. Deja... Tačiau mintis gauti aukštąjį išsilavinimą neapleido. Kai Klaipėdos universitete atsirado galimybė įgyti bakalauro laipsnį, progos nepraleidau. Buvau tarp tų studentų, kurie pirmieji stojo į šią specialybę. Buvo daug iššūkių, naujovių analizuojant metodines medžiagas - jautėmės kaip kolumbai, ieškantys naujų žemių. Kai baigiau, po kelerių metų atsirado galimybė studijuoti ir slaugos magistrą. Nors suderinti studijas ir darbą nėra paprasta, tai labai padeda, nes gali analizuoti, ar tai, ką išmoksti, yra pritaikoma praktiškai. Na, o savo studentus skatinu būti smalsius, ieškoti naujovių, tobulinti slaugos modulius. Studentai sako, jog patinka, kai įveliu juos į praktinį mąstymą, kad teorijos nepateikiu sausai. Beje, ir iš studentų išgirstu dalykų, apie kuriuos net ir pati nepagalvojau. ¬

Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro vadovė Neringa Tarvydienė:

Gavau reikiamą žinių bagažą

- Paskutinėje gimnazijos klasėje rinkausi tarp dviejų specialybių – ekonomikos ir visuomenės sveikatos. Tuomet Klaipėdos universitete visuomenės sveikata buvo nauja specialybė, tad ją ir pasirinkau. Studijos tikrai labai geros, dėstytojai siekė, kad jos būtų kokybiškos, paremtos užsienio patirtimi, mokslininkų atradimais ir pastebėjais. Turėjome galimybę pasinaudoti Erasmus programomis. Šiandien tai – įprastas dalykas, o tuomet buvo didelė naujovė. Universitetas buvo sudaręs plačias galimybes jau nuo antro kurso dalyvauti įvairiausiuose projektuose su užsienio šalimis. Šis išsilavinimas davė reikiamą žinių bagažą, kaip savivaldos lygiu spręsti visuomenės sveikatos problemas. ¬

Ar studijos universitete buvo vertingos, kaip po jų pasisuko karjeros keliai, apie tai kalba aukštųjų mokyklų absolventai. „SK Impeks Medicinos diagnostikos centro“ vadovas, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius:

Vieta, kur svajonė tapti mediku virsta tikrove

- VU Medicinos fakultetas – mano ,,Alma mater studiorum“, kurią myliu, gerbiu ir didžiuojuosi. Tai Mokykla iš didžiosios raidės, kurios Mokytojai – ryškiausios žvaigždės mokslo ir studijų visatoje. Čia nebuvo takoskyros tarp studentų ir dėstytojų – vyravo abipusės pagarbos ir nuoširdaus bendravimo atmosfera, kurią formavo iškilūs dekanai, prodekanai ir dėstytojai. Tokia aplinka ne tik suteikė būtinų žinių, bet ir ugdė asmenybę. Visa tai suformavo ypatingą pagarbą ir meilę šiai Mokyklai. VU MF – vieta, kurioje svajonė tapti mediku virsta tikrove. ¬

Kineziterapeutė, veterinarė, baigusi Gyvūno ir žmogaus santykio studijas Ugnė Nedzinskaitė:

Žinios pravertė įgyvendinant svajonę

- Čia galėjau ne tik mokytis apie gyvūno bei žmogaus sąveiką, bet ir gyvai „pačiupinėti“ darbą su viena ar kita gyvūnų rūšimi. Juk teorija neatsiejama nuo praktikos! Studijos LSMU ne tik suteikė naujų įžvalgų ieškant atsakymų į daugybę su gyvūnų priežiūra susijusių klausimų, bet ir žinių tose srityse, kurios nebuvo stiprioji mano pusė – pavyzdžiui, vadyba. Gautos žinios pravertė įgyvendinant seną svajonę – kuriant gyvūnų asistuojamųjų veiklų centrą. Tai pirma tokio pobūdžio organizacija Lietuvoje, kurioje greta įprastų terapinio ir edukacinio pobūdžio veikloms gyvūnų „darbuojasi“ ir tie, kurie įprastai vertinami kaip „ūkinės paskirties“. Be to, studijų metu įgytos žinios praverčia ir savanoriškose ar papildomose veiklose: rengiant mokymus gyvūnus globojančioms organizacijoms, rašant straipsnius, kuriant renginių programas. ¬

Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus vedėjos funkcijas Guoda Vaičekauskaitė.

Betarpiškas santykis su dėstytojais

- Teko mokytis keliuose universitetuose, tačiau betarpišką santykį su dėstytojais pajutau tik LSMU studijuodama socialinį darbą medicinoje. Dėstytojai visada pasirengę padėti studentui, išsakyti konstruktyvias pastabas. Visada jaučiau palaikymą imtis ko nors naujo, dar nebandyto. Pavyzdžiui, „prasibrauti“ į Erasmus programą būsimiems socialiniams darbuotojams. Tie pusė metų Utrechte, Nyderlanduose, buvo neįtikėtini! Ten įgavau ne tik žinių – sukaupta patirtis leidžia labiau pasitikėti savimi ir kūrybingai ieškoti išeičių iš įvairių situacijų. ¬

Burnos higienistė įkūrusi savo įmonę Ieva Kudirkaitė:

Grįžau ir įkūriau savo įmonę

- Burnos higienos studijų pasirinkimą lėmė žinojimas, kad burnos ertmės ligų prevencija suteiks džiaugsmą man ir mano pacientams, nes tai pirmas ir pats svarbiausias žingsnis siekiant išsaugoti dantų ir dantenų sveikatą. Po studijų dalyvavau projekte OPRO Jungtinėje Karalystėje, kur su grupe keliavome po mokyklas, nuimdami atspaudus apsauginėms kapoms gaminti. Vėliau dirbau odontologijos klinikoje Londone. Čia žengiau pirmuosius karjeros žingsnius kaip burnos higienistė. Ši patirtis padėjo suprasti, kokią didelę įtaką mūsų darbas turi skatinant pacientus suvokti burnos higienos svarbą. Nusprendžiau grįžti į Lietuvą, kad gautą patirtį ir klinikinius įgūdžius galėčiau panaudoti savo šalyje. 2017 metais įkūriau savo įmonę ir dirbu burnos higieniste. Pernai baigiau LSMU visuomenės sveikatos vadybos magistro studijas. ¬

„Eglės“ sanatorijos kineziterapeutė ir dėstytoja Simona Stakauskienė:

Malonu priimti į darbą Kauno kolegijos absolventus

- Jei reikėtų kartoti studijas, tikrai vėl pasirinkčiau Kauno kolegiją. Dirbu „Eglės“ sanatorijoje, turiu suburtą daugiau nei trisdešimties specialistų grupę. Įsidarbina žmonės baigę įvairias mokyklas, tačiau man visuomet malonu priimti būtent Kauno kolegijos absolventus. Ne todėl, kad pati ją baigiau, bet dėl absolventų paruošimo darbui. Tiek mano pačios studijų metu, tiek ir dabar kolegijos Medicinos fakultetas ypač daug dėmesio skiria praktikiniams įgūdžiams. Tai yra labai svarbu, kaip ir faktas, kad praktiką studijų metu atliekame įvairiose gydymo įstaigose. Įgyta patirtis labai praverčia kasdieniame darbe, nes turi platų akiratį, gali priimti įvairius sprendimus. Studijos išties puikios, o ir įsidarbinimo galimybės plačios. ¬

Profile for lsveikata.lt

Alma Mater 2020  

Alma Mater 2020  

Advertisement

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded