__MAIN_TEXT__
feature-image

Page 1

Sveika šeima SVEIKOS VISUOMENĖS ABĖCĖLĖ

Lietuvos

SVEIKATA

Nr. 18 (1420) | 2021 balandžio 29 - gegužės 5 d. | Kaina - 0,98 Eur | Su „Lietuvos sveikata“ platinamas nemokamai | www.lsveikata.lt

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Alma Mater 2021 Išskirtinės sveikatos specialistų kalvės, kuriomis akademinis jaunimas didžiuojasi, nes dėstytojai ir profesoriai gerai žino, ko reikia šiuolaikiniam, moderniam mokymo procesui

Net ir pakėlus normines studijų kainas, valstybės finansuojamų vietų skaičius pirmosios pakopos ir vientisosioms sveikatos priežiūros studijoms liks toks pat kaip ir praėjusiais metais, žada švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas. kryptyse paliktas praėjusių metų valstybės finansuojamų vietų skaičius. Palyginti su praėjusiais metais sumažėjo valstybės finansuojamų vietų skaičius medicinos rezidentūrai. Lietuva yra tarp trijų Europos šalių, kur šimtui tūkstančių gyventojų tenka didžiausias gydytojų skaičius, o tūkstančiui gyventojų tenkantis me-

Gintautas Jakštas: „Nuotolinis mokymas išlaisvina geografiškai“

2-3 p. Pandemija parodė: ateities speialistų rengimas – patikimose rankose Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

4-5 p. VU Medicinos fakultetas: nuotolinės studijos – dar viena galimybė tobulėti Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas

6 p. Klaipėdos universitetas: laisvė ir erdvė studijuoti prie jūros Kauno kolegijos Medicinos fakultetas

- Kokį poveikį aukštojo mokslo studijoms turės COVID-19 pandemija? Pandemijos padarinius vertinti dar sudėtinga – juos galima tik prognozuoti. Didžiausią įtaką turėjo karantinas, privertęs visas veiklas organizuoti nuotoliniu būdu. Aukštasis mokslas turėjo greitai persiorientuoti. Tai turbūt esminis pokytis, apie kurį buvo kalbama gerą dešimtmetį. Bet kol neatsirado į jį stipriau galinčios pastūmėti išorinės jėgos, į šį pokytį nebuvo koncentruotasi. Tačiau privertus pandemijai aukštosios mokyklos greitai prisitaikė. Manau, kad po pandemijos universitetai elgsis skirtingai: vieni grįš prie įprastinio mokymo, kiti dalį veiklos ateityje bandys vykdyti nuotoliniu būdu. Žinoma, nuotolinės paskaitos visiškai nepakeis „gyvo“ mokymo – ypač ten, kur reikalingi laboratoriniai darbai arba menų krypties studijose. Tačiau kai kuriose paskaitose nemaža dalis turinio galėtų būti pateikiama nuotoliniu būdu. Tai mus išlaisvintų geografiškai, viskas būtų arčiau. Jei prieš trisdešimt metų siekėme, kad kiekviena apskritis turėtų aukštąją

mokyklą, o nuo namų ją būtų galima pasiekti per keliasdešimt minučių, dabar atstumas nebėra tiek svarbus. Būdami Lietuvoje, galime studijuoti ir užsienio universitetuose. Nuotolinis ugdymas studijų procesui suteikia

tis aukštesnės studijų kokybės. Neigiamų padarinių neturėtų būti. Dar iki šio sprendimo priėmimo valstybės nefinansuojamų vietų kainos sveikatos priežiūros studijose buvo didesnės nei tos, kurias apmokėdavo vals-

dicinos absolventų skaičius – ketvirtas pagal dydį. Su slaugytojais situacija priešinga – jų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų mažesnis nei Europos vidurkis, o parengimas – ketvirtas pagal žemumą. Ar nori-

Jei prieš trisdešimt metų siekėme, kad kiekviena apskritis turėtų aukštąją mokyklą, o nuo namų ją būtų galima pasiekti per keliasdešimt minučių, dabar atstumas nebėra tiek svarbus. Būdami Lietuvoje, galime studijuoti ir užsienio universitetuose. lankstumo. Žinoma, aukštesnės jo kokybės link dar reikia atlikti daug žingsnių. - Metų pradžioje padidintos norminės studijų kainos, taip pat paskelbti planai mažinti valstybės finansuojamų vietų skaičių. Kaip šie pokyčiai palies sveikatos priežiūros studijas? - Norminių studijų kainų padidinimas sveikatos priežiūros studijoms neturėtų atnešti didelių pokyčių. Padidėjus vienam studentui tenkančiam valstybės finansavimui, galima tikė-

tybė. Aukštųjų mokyklų teigimu, valstybės finansavimas nepadengdavo studijų procesui reikalingų išlaidų. Valstybės finansuojamų vietų mažinimas pirmosios pakopos bei vientisosioms studijoms šiemet vyko socialinių mokslų, teisės, verslo ir vadybos kryptyse. Praėjusiais metais nemokamų vietų skaičius joms buvo padidintas daugiau nei du kartus, o tai sukėlė sisteminį šoką – į jas pradėjo perstoti už savo lėšas studijavę, tačiau valstybės finansavimą norėję gauti antrakursiai. Visose kitose

me, kad išliktų tokia sistema? Matyt, kad ne. Todėl turime galvoti, kaip pritraukti daugiau slaugytojų. Medikų parengimas, žiūrint į visą studijų ciklą, pats brangiausias. Todėl planavimas šioje srityje turi vykti labai atsakingai. - Aukštųjų mokyklų atstovai teigia, kad egzistuoja sveikatos priežiūros specialistų ir paslaugų poreikio planavimo problema. Tai pripažįsta ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

Priedas parengtas bendradarbiaujant su universitetais, kolegijomis, valstybės institucijomis

NUKELTA Į 8P.

7 p. Kauno kolegijos Medicinos fakultetas: laiko ir patirties patikrintos studijos Pasiūlymus, pageidavimus, mintis siųskite adresu: Pilies g. 8, Vilnius, tel. (8*5) 26 51 093, el.paštu: dizainas@lsveikata.lt, www.lsveikata.lt

ISSN 2351-6623


2

Nr. 18 (1420) 2021 balandžio 29 - gegužės 5 d. SVEIKA ŠEIMA

Pandemija parodė: ateities spe patikimose rankose

Kauno klinikos – praktinio mokymo bazė Ugdant aukščiausios kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistus, vien teorinių žinių nepakanka. Tam būtinas ir „gyvas“ prisilietimas prie profesijos – visapusiškas praktinis pasirengimas. Praktika – neatsiejama LSMU studijų programų dalis. Universitete sutelkta puiki studijų ir praktinio mokymosi bazė, o aukštajai mokyklai priklausančios Kauno klinikos kasmet tampa daugiau nei 5 tūkstančių būsimųjų gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų rengimo vieta. Gydymo įstaigoje vyksta paskaitos, pratybos, būsimieji medikai stebi tiesiogiai į mokomąsias auditorijas transliuojamas operacijas. Kauno klinikų generalinis direktorius ir LSMU prorektorius klinikinei medicinai prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius sako, kad aukščiausio lygio klinikinės praktikos studijos, naujausios mokslo įrodymais grįstos žinios ir geriausia patirtis studentams, būsimiems sveikatos priežiūros specialistams, yra strateginis Kauno klinikų tikslas. „Nepaisant pastarųjų metų iššūkių, Kauno klinikose vyko sėkminga mokslo ir inovacijų plėtra, pradėti įgyvendinti arba tęsiami pasaulinės reikšmės moksliniai projektai ir eksperimentinė veikla,“ – sako prof. R.Jurkevičius. Pandeminiai metai atnešė išbandymų šalies sveikatos sistemai, sveikatos mokslams bei studijoms: su iššūkiais susidūrė ne tik studentai, gydytojai rezidentai, bet ir dėstytojai. „Pandemijos iššūkius priėmėme kaip didelė ir stipri profesionalų komanda, todėl dabar kaip niekada anksčiau reikia įvertinti komandinio darbo svarbą ir ugdyti šią kompetenciją“, – priduria prof. R.Jurkevičius. Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms doc. dr. Tomas Lapinskas neslepia – pandemija pakoregavo praktinio mokymo procesą. Plintant koronavirusui bei prasidėjus infekcijos protrūkiams įvairiuose ligoninės skyriuose, studentų praktiką teko laikinai sustab-

Pasaulį užgriuvusi COVID-19 pandemija tapo savotišku medikų praktinio pasirengimo išbandymu. Tam tikras testas tai buvo ir sveikatos priežiūros specialistus ruošiančioms aukštosioms mokykloms – ar jų absolventai greta teorinių profesinių žinių turi ir visapusiškų praktinių įgūdžių, ar pasirengę suvaldyti užgriuvusias krizes bei ekstremalias situacijas. Didžiausia Baltijos šalyse specializuota biomedicinos mokslų aukštoji mokykla – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – šį egzaminą išlaikė. Didžiulę praktinio mokymo bazę – Kauno klinikas – turintis sveikatos priežiūros profesionalus rengiantis universitetas sugebėjo prisitaikyti prie pandemijos iššūkių, o priešakinėse kovos su koronavirusu linijose stovėjusiems jo absolventams už puikų darbą negailima aukščiausių vertinimų. Interviu

LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis: vykdėme mišrias studijas – dalį nuotoliniu būdu, dalį (praktiką) – „gyvai“. Gruodį vėl visiškai perėjome prie nuotolinio mokymo. Didžiausi praėjusio pavasario nuostoliai buvo kompensuoti rugsėjį, kai kam teko iki rugpjūčio pratęsti mokslo metus. Jei pavyks, nuo balandžio vidurio arba gegužę ir - Kaip beveik dvejus mokslo metus besitęsianti pandemija paveikė studijų procesą? - Pradinis poveikis – šokas, privertęs pereiti prie nuotolinių studijų. Ir dėstytojams, ir studentams reikėjo greitai adaptuotis. Mūsų universitete per dvi savaites buvo surengti mokymai ir pritaikytos programos. Praėjusius mokslo metus užbaigėme be didelių nuostolių, aišku, buvo daug emocijų. Rudenį pasiruošėme ir

nors teigiamą poveikį – pavyzdžiui, pasitarnauti kaip galimybė studijų peržiūrai ir atnaujinimui? - Be abejo, krizės ar sukrėtimai visuomet turi ir teigiamą pusę. Didžiausias studijų proceso pokytis – greitesnis jo peržiūrėjimas, nereikalingų dalykų atsisakymas, o kai kurių –iškėlimas į pirmą vietą.

Lietuvoje vykstantiems procesams. Naujų studijų programų nesukūrėme, tačiau paspartinome anksčiau planuotų programų rengimą. Pandemijos metu išryškėjo anksčiau galbūt mažiau vertintas didesnis tarpusavio pagalbos poreikis, kuris svarbus visai bendruomenei. Paaiškėjo, kad vienas ką nors

Planuojame įdiegti daugiau praktinio ir simuliacinio mokymo. Tikimės, kad tai padarius po metų ar dvejų medicinos studijų programa atrodys visiškai kitaip. Pokyčiai pirmiausia palies būsimuosius studentus, tačiau juos pajus ir studijuojantieji dabar. birželį planuojame kompensuoti praktinį ugdymą. Kalbant apie teorinį mokymąsi, nuostolio nėra jokio. Netgi priešingai – studentai turėjo daugiau laiko studijoms ir pasirengė žymiai geriau. - Ar pandemija galėjo turėti kokį

Turbūt nėra studijų programos, kuri nebuvo peržiūrėta, atnaujinta ir adaptuota. Be to, daugiau dėmesio skirta visuomenės sveikatai, infekcinių ligų epidemiologijai. Atsirado specialistų ir išryškėjo lyderiai, kurie gali turėti įtakos

nuveikti nelabai gali – reikia bendrauti ir bendradarbiauti. Greičiau iniciavome studijų proceso kokybės gerinimo projektą ir papildomų gyvenimui reikalingų kompetencijų (bendravimo, bendradarbiavimo, IT ir kitų anksčiau


3

SVEIKA ŠEIMA Nr. 18 (1420) 2021 balandžio 29 - gegužės 5 d.

ecialistų rengimas – “

Kauno klinikų generalinis direktorius ir LSMU prorektorius klinikinei medicinai prof. habil. dr. RENALDAS JURKEVIČIUS:

Aukščiausio lygio klinikinės praktikos studijos, naujausios mokslo įrodymais grįstos žinios ir geriausia patirtis studentams, būsimiems sveikatos priežiūros specialistams, yra strateginis Kauno klinikų tikslas.

dyti ir vykdyti ją pasitelkiant virtualaus mokymo platformas. „COVID-19 pandemija paskatino peržiūrėti klinikinės praktikos turinį. Dėstytojams ir praktikos vadovams teko taip pat prisitaikyti ir pritaikyti studentų mokymą, kad būtų galima išsaugoti tai, ką privalo išmokti kiekvienas būsimas medikas“, – sako doc.T.Lapinskas. Tačiau gydytojas įsitikinęs, jog įsibėgėjanti studentų vakcinacija padės greičiau sugrįžti prie „gyvos“ klinikinės praktikos.

LSMU absolventai išlaikė pandemijos išbandymą Žmogiškumas, gebėjimas būti lyderiu ir nebijoti atsakomybės, mokėjimas elgtis stresinėse situacijose, empatija pacientui bei kolegai – tokias medikų savybes, kurios būtinos greta profesinių įgūdžių, išskyrė doc. T.Lapinskas. Šių bruožų svarbą gydytojui dar labiau išryškino pandemija. „Tokios nepaprastos situacijos, kaip COVID19 pandemija, ir jų metu patiriama įtampa padeda suprasti, kas vis dėl-

to svarbiausia stovint žmogaus sveikatos sargyboje“, – įsitikinęs Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms. Iš tiesų, COVID-19 pandemija medikams virto neregėtu išbandymu, pacientų gydymo, krizių valdymo bei gebėjimo greitai priimti sprendimus egzaminu. Doc. T.Lapinsko teigimu, žaibiškai augantis užsikrėtusiųjų skaičius, pacientų, gydomų ligoninėse, vėliau – mirčių skaičius, didėjantis darbo krūvis, patiriamas stresas pareikalavo nepaprastai didelio ligoninėse dirbančiųjų susitelkimo, komandinio darbo ir emocinio stabilumo. Kadangi liga buvo

nauja, o aiškios gydymo strategijos taip pat nebuvo, padėtis kėlė dar didesnę įtampą ir nusivylimą. Todėl pandemija tapo ir savotišku patikrinimu, ar Lietuvoje tinkamai rengiami sveikatos priežiūros specialistai. Doc. T.Lapinskas įsitikinęs – Kauno klinikose dirbantys medikai, kurių dauguma yra LSMU absolventai, puikiai susidorojo su pandemijos metu kilusiais iššūkiais. Tai – geriausias įrodymas, jog universitete parengiami aukščiausio lygio sveikatos priežiūros specialistai. „Dar daugiau, jie ir toliau puikiai sprendžia kasdien iškylančias problemas, kurios kaip ir koronavirusas artimiausiu metu dar neišnyks. Neabejoju, jog pamatęs šių specialistų pavargusias akis, veide tampriai prigludusių respiratorių ir apsauginių akinių paliktas žymes, net ir didžiausias skeptikas išgyvena realybės akimirką, kuriai apibūdinti žodžiai nebūtini“, – sako doc. T.Lapinskas.

LSMU PODIPLOMINIŲ STUDIJŲ CENTRO DEKANAS PROF. JUOZAS KUPČINSKAS: Gebėjimas mokytis ir baigus rezidentūros studijas yra ne mažiau svarbus, nei studijų metu įgyjamos žinios. Gydytojo darbe niekada negali nustoti mokytis.

Rezidentai – priešakinėse kovos su pandemija pozicijose studijų procese nenumatytų dalykų) diegimą į visas studijų programas. Šie dalykai programose bus nuo kitų mokslo metų. Taip pat planuojame įdiegti daugiau praktinio ir simuliacinio mokymo. Tikimės, kad tai padarius po metų ar dvejų medicinos studijų programa atrodys visiškai kitaip. Pokyčiai pirmiausia palies būsimuosius studentus, tačiau juos pajus ir studijuojantieji dabar. - Būsimiesiems studentams aktuali priėmimo tvarka. Į ką turėtų atkreipti dėmesį studijoms LSMU besirengiantys abiturientai? - Esminių pokyčių šiais metais nebus. Šiuo atveju stabilumas svarbus, nes streso abiturientams dėl neapibrėžtumo ir egzaminų turbūt pakanka. Universitetas pasirengęs priimti studijuoti visus to norinčius ir galinčius. Siekdami atsirinkti geriausius, trejus metus iš eilės paskutinio institucinio priėmimo į valstybės nefinansuojamas vietas etape vykdome motyva-

cijos vertinimą. Šiemet irgi planuojame tai išlaikyti – siekiame, kad stojantieji į mūsų studijų programas būtų vertinami ne tik pagal egzaminų rezultatus, bet ir pagal tai, kaip jie sugeba save pristatyti Motyvacijos vertinimo komisijai. - Ką pasakytumėte tiems abiturientams, kurie vis dar dvejoja dėl studijų LSMU? - Pirma, negalvoti, kad medicina – tik išrinktiesiems. Antra, visada reikia bandyti, išbandyti save ir tikėti. Įvairiais studijų etapais pastebiu, kad tie, kurie siekia tikslo ir lieka iki galo, visada nugali. Jeigu abiturientas sugeba be streso pasirengti valstybiniams brandos egzaminams ir eina jų laikyti, vadinasi, gali studijuoti ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, o ateityje dirbti sveikatos priežiūros sistemoje – gydytojui reikalingas šaltas protas. Todėl linkiu šalto proto ir nestresuoti, o gyvenimas viską sustatys taip, kaip reikia. ¬

KAUNO KLINIKŲ DIREKTORIUS VISUOMENĖS SVEIKATAI, MOKSLUI IR STUDIJOMS DOC. DR. TOMAS LAPINSKAS:

COVID-19 pandemija paskatino peržiūrėti klinikinės praktikos turinį. Dėstytojams ir praktikos vadovams teko taip pat prisitaikyti ir pritaikyti studentų mokymą, kad būtų galima išsaugoti tai, ką privalo išmokti kiekvienas būsimas medikas.

Tačiau vienas pirmųjų rimtų praktinių išbandymų būsimojo gydytojo laukia dar galutinai neužvėrus universiteto durų. Tai – rezidentūros studijos. O gydytojų rezidentų taip pat neaplenkė COVID-19 pandemijos iššūkiai. LSMU Podiplominių studijų centro dekanas prof. Juozas Kupčinskas neslepia – gydytojams rezidentams teko stovėti priešakinėse kovos su pandemija linijose: dirbti skubios pagalbos bei stacionaro skyriuose, priiminėti galimai koronavirusu sergančius pacientus, gydyti jau patvirtintus atvejus. Tačiau rezidentai pandemijos egzaminą išlaikė. „Rezidentai tikrai puikiai susitvarkė, vieningai ir drąsiai prisiimdami visas rizikas – tai, ką įpareigoja daryti mediko profesija ir pašaukimas. Manau, kad Lietuvos žmonės gydytojams rezidentams tikrai turėtų pasakyti „ačiū“. Jų darbas buvo sunkus ir įtemptas“, – įsitikinęs prof. J.Kupčinskas. Nors pandemija privertė peržiūrėti rezidentūros studijų programas

Kuo išskirtinis LSMU? Šiandien iš gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto tikimasi ne tik puikių profesinių įgūdžių bei žinių, bet ir mokėjimo bendrauti, atjautos, visuminio požiūrio į sveikatą ir pacientą, mokytojo ir mokslininko gebėjimų, kūrybiškumo, kritinio mąstymo, gebėjimo sparčiai mokytis, spręsti problemas, dirbti komandoje. Šie gebėjimai Lietuvos sveikatos mokslų universitete ugdomi kompleksiškai, pasitelkus unikalius mokymo metodus ir stiprų praktinį parengimą. Unikalus Lietuvoje ir tik LSMU taikomas integruoto probleminio mokymosi metodas, sukurtas drauge su Ženevos universiteto (Šveicarija) mokslininkais, ugdo klinikinį mąstymą, moko spręsti problemas, skatina studentus ieškoti, ko jie dar nežino, ką turėtų išmokti. Šiandien probleminiu būdu studijuojama: • Medicinos, • Farmacijos, • Visuomenės sveikatos, • Sveikatinimo ir reabilitacijos fiziniais pratimais, • Socialinio darbo medicinos, • Ergoterapijos, • Slaugos, • Sveikatos psichologijos studijų programose. Daugybė valandų pratybų, puiki studijų ir praktinio mokymo bazė, mokymasis ciklais (moduliais), integruoto probleminio mokymosi metodas – studijų LSMU privalumai, kuriuos dažniausiai išskiria ir patys studentai. Medicininės simuliacijos centruose būsimieji gydytojai, slaugytojai, akušeriai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, veterinarijos gydytojai saugiai mokosi gydomųjų įgūdžių, bendravimo ir komandinio darbo. Tik LSMU veikia unikali ir studentų pamėgta naujovė – hibridinio mokymosi laboratorijos „HybridLab“, kurios skirtos praktiniams įgūdžiams lavinti, kol jų išmokstama be klaidų. ¬ ir pagalvoti apie tai, kaip būsimuosius medikus dar geriau paruošti tokioms neprognozuojamoms ir netikėtoms situacijoms, profesorius įspėja – gydytojo darbe egzaminai vyksta kasdien, todėl mokytis teks visą gyvenimą. „Šiais laikais, egzistuojant didžiulei medicinos pažangai ir nuolat vykstant pokyčiams, nesvarbu, ar esi rezidentas, ar gydytojas – reikia skaityti, domėtis ir sekti visas naujienas. Todėl gebėjimas mokytis ir baigus rezidentūros studijas yra ne mažiau svarbus, nei studijų metu įgyjamos žinios. Gydytojo darbe niekada negali nustoti mokytis“, – teigia prof. J.Kupčinskas. Tačiau prisitaikymą prie visų kylančių sunkumų palengvina tai, kad medicinos studijas paprastai renkasi gabiausieji. „Tikrai džiaugiamės, kad mediciną studijuoja gabūs ir motyvuoti jaunuoliai. Tuomet net ir pandemijos metu studijų procesas tampa daug paprastesnis“, – sako dekanas. ¬


4

Nr. 18 (1420) 2021 balandžio 29 - gegužės 5 d. SVEIKA ŠEIMA

VU Medicinos fakultetas: nuotoli dar viena galimybė tobulėti Studijų programos: VU MF studentai šiemet bus priimami į šias ikidiplominių studijų programas: Vientisosios:  Medicina (lietuvių ir anglų k.)  Odontologija (lietuvių ir anglų k.)  Farmacija Bakalauro:  Ergoterapija  Kineziterapija  Slauga  Visuomenės sveikata  Optometrija (nauja studijų programa)

Nuotolinis mokymasis – naujos galimybės VU MF studijų prodekanė profesorė Vaiva Hendrixson neslepia – COVID-19 pandemija nepagailėjo iššūkių ir paskatino keistis. Į studijų procesą teko pažvelgti kūrybiškai, ieškoti inovatyvių dėstymo metodų, išnaudoti nuotolinio virtualaus mokymosi įrankius. Naujų sprendimų reikėjo ieškoti ir ugdant praktinius, ypač klinikinius gebėjimus, nuo kurių neatsiejamos sveikatos priežiūros studijos. Nepaisant kilusių iššūkių, vienam didžiausių Vilniaus universiteto padalinių pavyko persiorientuoti. Visa studijoms reikalinga medžiaga bei paskaitų įrašai keliami į virtualias mokymosi platformas, o studentai juos gali peržiūrėti jiems patogiu metu. Sėkmingai persiorientuoti padėjo dar prieš pandemiją turėtas įdirbis ugdymui pasitelkti šiuolaikines inovacijas. „Džiaugiamės, kad jau iki karantino paskelbimo dalis mūsų dėstytojų studijų procese sėkmingai naudojo virtualią mokymosi aplinką, buvo parengę vaizdo paskaitas, tad jiems buvo nesunku persiorientuoti“, – sakė V.Hendrixson, įsitikinusi, kad naudotis virtualaus mokymosi privalumais studentai galės ir pasibaigus pandemijai. Atsižvelgiant į pandemijos iššūkius, pritaikytas ir praktinių gebėjimų ugdymas. Dar praėjusį pavasarį įdiegta virtualių pacientų platforma, daug investuota į praktiniam mokymuisi reikalingas technologijas. „Fakultetas daug investavo į naujų simuliacinių įrankių ir programų pirkimą, virtualių laboratorijų ir mokymo kursų diegimą, duomenų bazių atnaujinimą, naujų leidinių įsigijimą. Tikime, kad šios išlaidos pasiteisins ir sudarys sąlygas studijas vykdyti dar sklandžiau ir sėkmingiau“, – kalbėjo VU MF studijų prodekanė. Tikimasi, jog rudenį fakulteto bendruomenė sugrįš į auditorijas ir studijos vyks „gyvai“. Tačiau V.Hendrixson sako, kad dėl ateities svarstantys abiturientai neturėtų baimintis ir nuotolinio mokymosi – tai ne kliūtis, o naujos galimybės. „Pacientas kompiuteryje, žinoma, visiškai nepakeis paciento palatoje, tačiau būsimų sveikatos priežiūros spe-

Magistro:  Išplėstinės praktikos slauga  Medicinos biologija  Medicinos genetika  Menų terapija (jungtinė VU MF ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos programa)  Reabilitacija  Sistemų biologija (anglų k.)  Visuomenės sveikata ¬ Mokslinė veikla, tyrimai, atradimai ir galimybė mažais žingsneliais prisidėti prie ateities kūrimo – dar viena pasirinkimų kupina erdvė, kurioje save gali realizuoti VU MF studentai

Daugiau nei dviejų šimtų metų istoriją skaičiuojančio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atstovai konstatuoja – prie COVID-19 pandemijos metu kilusių iššūkių prisitaikyta sėkmingai. Naujos nuotolinio mokymosi galimybės, visapusiškas praktinis ugdymas, tarptautinė bendruomenė, mainų programos, mokslinė veikla bei kylantis modernus Mokslo centras – visa tai laukia būsimų fakulteto studentų.

Komentaras:

VU MF STUDIJŲ PRODEKANĖ PROFESORĖ VAIVA HENDRIXSON: Fakultetas daug investavo į naujų simuliacinių įrankių ir programų pirkimą, virtualių laboratorijų ir mokymo kursų diegimą, duomenų bazių atnaujinimą. Tikime, kad šios išlaidos pasiteisins ir sudarys sąlygas studijas vykdyti dar sklandžiau ir sėkmingiau.

cialistų profesionalumas apima ne tik specialiuosius manualinius gebėjimus atlikti tam tikras procedūras. Ne mažiau svarbūs ir kiti profesiniai įgūdžiai, kurių puikiai galime išmokyti nuotoliniu būdu – tarpusavio komunikacija, darbas komandoje, klinikinis mąstymas, krizinių situacijų valdymas. Beje, šiandien ypač aktualus sveikatos priežiūros specialistų profesionalumą rodantis gebėjimas – konsultuoti pacientus nuotoliniu būdu. Nuotolinių studijų metu kaip tik tokia patirtis ir įgyjama“, – teigia V.Hendrixson.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof optometrija. Ją vykdyti planuojama nuo naujų mokslo metų. Rudens semestro metu įvedus karantiną visų dalykų mokomąją medžiagą teko kelti į virtualią mokymosi aplinką, o studijų veiklos tęstos tik nuotoliniu būdu. Išimtis taikoma tik laboratorijose atliekamiems nepertraukiamiems individualiems tyrimams, kurie yra būtini - Pandemija pakoregavo studijų procesą fakultete, buvo apribotas kontaktinis darbas. Nepaisant to, dėstymas vyko sėkmingai. Pandemijos metu fakultete įvyko keletas reikšmingų studijų tarptautiškumo iniciatyvų. Organizuoti virtualūs dėstytojų iš užsienio vizitai, jų kursai integruoti į fakultete dėstomus dalykus. Paskaitas skaitė dėstytojai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Portugalijos, Naujosios Zelandijos, Švedijos. Be to, per šį laikotarpį atnaujinome visas fakultete vykdomas studijų programas. Parengta ir nauja programa –

stygių kompensuoja ir nuotolinių studijų procesą palengvina mūsų įsigytos specialios virtualaus mokymosi platformos. Taigi, iššūkiai dideli, bet manau, kad tiek studentai, tiek dėstytojai puikiai susitvarkė su pandemijos sukelta situacija bei sėkmingai perėjo prie nuotolinio mokymosi. Kadangi vakcinacijos apimtys didėja, labai tikiuosi, kad

Šiuo metu vykdomas svarbus projektas – vasario mėnesį pradėta Mokslo ce metų turėsime mokslo centrą su moderniomis tyrimams pritaikytomis labo tomis erdvėmis. Manau, kad centro atsiradimas pagerins tiek studijų, tiek m rengiant baigiamuosius darbus. Pandemijos metu nenutrūko ir disertacijų rengimas bei gynimas. Svarbus su pandemija susijęs dalykas – mūsų bendruomenės narių savanoriška veikla. Pernai savanoriavo didžioji dalis mūsų fakulteto studentų. Kontaktinio ir praktinio mokymosi

rudenį galėsime sugrįžti į „gyvą“ mokymąsi ir per pandemijos metus patirtos netektys įgyjant praktinius gebėjimus bus kompensuotos. Šiuo metu vykdomas svarbus projektas – vasario mėnesį pradėta Mokslo centro statyba. Tikimės, kad po dviejų metų turėsime mokslo centrą su moderniomis tyrimams


5

SVEIKA ŠEIMA Nr. 18 (1420) 2021 balandžio 29 - gegužės 5 d.

nės studijos –

tavimosi, futbolo, krepšinio, šaudymo, plaukimo ir kt.) iki kultūros ir meno kolektyvų (orkestrai, šokio ir dainų ansambliai, chorai, teatras).

Vienas tarptautiškiausių fakultetų

VU MF KOMUNIKACIJOS SKYRIAUS VADOVĖ LINA KOCIENĖ:

Daugybė praktikos galimybių

f. Algirdas Utkus: pritaikytomis laboratorijomis bei mokymuisi pritaikytomis erdvėmis. Manau, kad centro atsiradimas pagerins tiek studijų, tiek mokslo kokybę. Jaunus žmones norėčiau paakinti klausytis savo širdies balso. Jei žmogus pasižymi meile kitam, empatija, altruizmu, noru keisti pasaulį, nestokoja motyvacijos, yra

ntro statyba. Tikimės, kad po dviejų oratorijomis bei mokymuisi pritaikymokslo kokybę. atkaklus, pastabus, psichologiškai atsparus bei geba planuoti laiką, manau, kad nėra geresnės profesijos nei medikas. Kalbu plačiąja prasme – ne tik apie medicinos, bet ir apie kineziterapijos, ergoterapijos, odontologijos, farmacijos, slaugos visuomenės sveikatos ir kitas programas. ¬

VU MF studentai prie medicinos „gyvai“ prisiliečia dar pirmuosiuose studijų kursuose. Daugelio studijų programų pirmojo kurso planuose numatyti gaivinimo įgūdžiai, kuriuos, pasak fakulteto atstovų, turėtų įgyti ne tik studijuojantieji mediciną. Papildomas galimybes praktiškai prisiliesti prie medicinos suteikė ir COVID19 pandemija. VU MF Komunikacijos skyriaus vadovės Linos Kocienės teigimu, pandemijos metu didžiosiose Vilniaus ir visos Lietuvos gydymo įstaigose, taip pat visuomenės sveikatos biuruose bei mobiliuosiuose punktuose savanoriavo dauguma fakulteto studentų. Tai neabejotinai prisidėjo prie būsimų sveikatos priežiūros specialistų profesionalumo ugdymo. „Nuoširdžiai tikime, kad empatija ir noras padėti kitiems, būsimajam sveikatos specialistui yra natūralūs, iš širdies, rūpesčio aplinkiniais ir noro dovanoti žinias kylantys jausmai. Taip mokydamiesi ir taikydami žinias bei įgūdžius ne tik paskaitose, bet ir gyvenime mūsų studentai ruošiasi tapti savo sričių profesionalais“, – sako L.Kocienė. Tačiau savanorystė – ne vienintelė VU MF studentams siūloma praktikos galimybė. Praktika numatyta visose studijų programose. Būsimieji medikai šeštame, o odontologai penktame studijų kursuose atlieka bendrąją praktiką – internatūrą, o studijuojantys kitose programose – profesinę praktiką. L.Kocienės teigimu, fakultetas šiuo metu turi sutartis su daugiau nei 60 studentus įsipareigojusių priimti sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų, taip pat socialinių ir jaunimo centrų. Farmacijos studentams artimiausiu metu žadama siūlyti atlikti praktiką VU vaistinėje. „Žinoma, šiuo metu ne visus planus galime įgyvendinti, bet net ir pandemijos laikotarpiu, siekiame, kad vyresnių ir baigiamųjų kursų studentai turėtų galimybę atlikti būtinąsias praktikas „gyvai“. Dažnai susiduriame su įvairiais iššūkiais, tačiau fakulteto administracija ir dėstytojai kartais daro neįmanomus dalykus, kad užtikrintų studentų kompetencijų tobulėjimą ir apsaugotų jų sveikatą“, – teigia L.Kocienė. Praktikos galimybės neapsiriboja vien Lietuva – studijuojantys VU MF praktinius įgūdžius gali tobulinti užsienio šalyse. Medicinos vientisųjų studijų programos studentai profesinę praktiką gali atlikti Vokietijoje, Izraelyje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose – fakultetas turi sutarčių tinklą su šiose šaly-

Šiuo metu ne visus planus galime įgyvendinti, bet net ir pandemijos laikotarpiu, siekiame, kad vyresnių ir baigiamųjų kursų studentai turėtų galimybę atlikti būtinąsias praktikas „gyvai“.

VU MF MOKSLO, INOVACIJŲ IR DOKTORANTŪROS SKYRIAUS VADOVĖ LAURA SABALIAUSKIENĖ:

Moksline veikla susidomėję studentai gali pretenduoti į Lietuvos mokslo tarybos skelbiamus kvietimus dalyvauti finansuojamose vasaros praktikose arba atlikti tyrimus semestro metu. se esančiomis ligoninėmis. Be to, visų studijų programų studentai atlikti tarptautinę praktiką gali pagal „Erasmus“ programą. Norint įgyti praktinių įgūdžių, VU MF rengiamiems būsimiems sveikatos priežiūros specialistams nebūtina vykti į užsienį ar laukti studijų programoje numatyto praktikai skirto laiko. Studentai bet kada gali atlikti savanorišką papildomą praktiką – užtenka pasirašyti dvišalę sutartį su priimančia institucija, įmone ar organizacija. Žinoma, studijuojant tikrai nebūtina nuolat sėdėti prie vadovėlių ar leisti laiko laboratorijose. VU MF studentai – didžiulės universiteto bendruomenės dalis, todėl jie save realizuoti gali daugybėje neakademinių veiklų – nuo keliolikos sporto šakų (gimnastikos, dziudo ir sambo, fech-

VU MF – ne tik vienas didžiausių, bet ir vienas tarptautiškiausių universiteto padalinių. Šiuo metu čia studijuoja daugiau nei 500 studentų iš užsienio šalių (Vokietijos, Skandinavijos šalių, Izraelio, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos, Jemeno ir kt.), kurie sudaro beveik penktadalį fakulteto studentų bendruomenės. Be to, apie 50 studijuojančiųjų kasmet atvyksta pagal tarptautines mainų programas. Iš užsienio atvykę studentai sėkmingai integruojasi ir tampa visaverte fakulteto bendruomenės dalimi. „Džiaugiamės, kad užsieniečius pozityviai priima lietuviai studentai. Būtent jų tarpusavio bendravime ir vyksta tikrieji tarpkultūriniai mainai“, – įsitikinusi L.Kocienė. Pasinaudoti „Erasmus“ tarptautinių mainų programos galimybėmis, išvykti į užsienį ir įgyti studijų kitų šalių aukštosiose mokyklose patirties taip pat gali ir VU MF studentai iš Lietuvos.

vykdomų doktorantūros studijų krypčių: mediciną, visuomenės sveikatą arba odontologiją. Šiuo metu VU MF studijuoja beveik 150 doktorantų – tai vienas didžiausių skaičių universitete. Baigusieji vientisąsias medicinos arba odontologijos programas studijas gali tęsti rezidentūroje. Fakultetas siūlo 63 rezidentūros programas, kuriose nuolat studijuoja apie 800 įvairių specialybių gydytojų rezidentų. VU MF Podiplominių studijų prodekano profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus teigimu, COVID-19 pandemijos padariniai neaplenkė ir rezidentūros studijų – atsirado daugiau nuotolinio mokymosi, bendravimą seminaruose teko perkelti į virtualią erdvę. Vis dėlto tai neužkirto kelio nuo rezidentūros studijų neatsiejamam praktiniam mokymuisi. Gydytojai rezidentai itin ekstremaliomis sąlygomis aktyviai dirba ligoninėse ir prisideda prie COVID-19 pasekmių likvidavimo.

Mokslinės veikla ir finansinės paskatos Mokslinė veikla, tyrimai, atradimai ir galimybė mažais žingsneliais prisidėti prie ateities kūrimo – dar viena pasirinkimų kupina erdvė, kurioje save gali realizuoti VU MF studentai. Fakultete veikiantis Studentų mokslinės veiklos tinklas (SMVT) jungia 35, platų temų spektrą apimančias, studentų mokslines grupes, o jo veikloje dalyvauja apie 1400 studentų. Kasmet rengiama tinklo konferencija, kurios metu pristatomi ir išrenkami geriausi studentų moksliniai darbai. Dar viena mokslinės veiklos forma – studijuojančiųjų iniciatyva, dažnai bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentais, organizuojamos jungtinės studentų mokyklos. Moksline veikla susidomėję studentai taip pat gali pretenduoti į Lietuvos mokslo tarybos skelbiamus kvietimus dalyvauti finansuojamose vasaros praktikose arba atlikti tyrimus semestro metu. „Sėkmės atveju studentas savarankiškai su mokslinio vadovo pagalba įgyvendina tyrimo idėją, nesėkmės atveju įgyja vertingų žinių apie projekto paraiškos rengimą, gauna ekspertų pastabas. Dalyvavimas šiose veiklose dažnai tampa tvirtu pagrindu tolesnei mokslinei veiklai“, – pasakojo VU MF Mokslo, inovacijų ir doktorantūros skyriaus vadovė Laura Sabaliauskienė. Už aktyvų dalyvavimą mokslinėje veikloje, aukštus studijų ir akademinius rezultatus, taip pat aktyvią neakademinę veiklą studentai gali tikėtis finansinių paskatų – skatinamųjų ir vardinių stipendijų. Studijuojantieji gali pretenduoti į vieną kartą per metus skiriamas VU MF vardines stipendijas, privačių asmenų įsteigtas vardines stipendijas (Sophie Valentina Ambroza premiją bei Džono ir Idos Valauskų stipendiją), taip pat Lietuvos mokslų akademijos skiriamą Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus vardo stipendiją.

Rezidentai išlaikė pandemijos egzaminą Bakalauro studijas baigę studentai mokslus gali tęsti VU MF magistrantūros studijų programose. Įgijus magistro laipsnį arba baigus vientisąsias studijas galima rinktis vieną iš trijų fakultete

VU MF PODIPLOMINIŲ STUDIJŲ PRODEKANAS PROFESORIUS VYTAUTAS KASIULEVIČIUS:

Norime harmonizuoti procesą, užtikrinti tolygų mokymą ir padaryti jį efektyvesnį, kad gydytojai rezidentai gautų kuo daugiau klinikinių įgūdžių ir kad kuo greičiau juos galėtų taikyti praktikoje. V.Kasiulevičius VU MF rengiamais gydytojais rezidentais didžiuojasi ir konstatuoja – pandemijos išbandymą jie išlaikė puikiai. „Daugelis gydytojų rezidentų dirbo pasiaukojamai ir tikrai tebėra viena su pandemija padedančių susitvarkyti atraminių jėgų. Noriu jiems padėkoti už tą milžinišką indėlį. Žinoma, jie susiduria su įtampa ir tokiais išbandymais, kurių turbūt neteko patirti ankstesnėms kartoms. Tikiuosi, kad šis išbandymas gydytojus rezidentus užgrūdins ir jie taps dar geresniais gydytojais“, – įsitikinęs V.Kasiulevičius. Šiuo metu vykdoma keletas svarbių projektų, kurie ateityje turėtų pagerinti gydytojų rezidentų mokymosi sąlygas. Vienas jų – kuriamas simuliacijų centras su specialia įranga, kuri būsimiems gydytojams padės lengviau prisitaikyti realioje aplinkoje. Taip pat vykdomi su gydytojų tobulinimu susiję pakopinių kompetencijų projektai, kuriais numatoma atnaujinti visas rezidentūros programas nuo IT iki kasdieninių komunikacinių sprendimų, apimančių rezidento ir jo vadovo bendravimą. „Norime harmonizuoti procesą, užtikrinti tolygų mokymą ir padaryti jį efektyvesnį, kad gydytojai rezidentai gautų kuo daugiau klinikinių įgūdžių ir kad kuo greičiau juos galėtų taikyti praktikoje“, – sako V.Kasiulevičius. ¬


6

Nr. 18 (1420) 2021 balandžio 29 - gegužės 5 d. SVEIKA ŠEIMA

Klaipėdos universitetas: laisvė

ir erdvė studijuoti prie jūros

Šiuo metu fakultete studijuoja apie 900 studentų – būsimųjų bakalaurų ar magistrų, Lietuvos ir užsienio šalių piliečių. Čia vykdomos 8 bakalauro, 6 magistro studijų programų bei podiplominės studijos profesionaliems medikams, turintiems poreikį kelti kvalifikaciją.

Klaipėdos universiteto istoriniame komplekse taikiai sugyvena praeitis ir šiandienis mokslas, čia dirbanti, kurianti bei studijuojanti mokslo ir akademinio jaunimo bendruomenė.

Skaičiai ir faktai: • Klaipėdos universitetas įkurtas 1991aisiais ir šiemet mini 30-mečio jubiliejų. • KU sudaro 3 fakultetai: Jūros technologijų ir gamtos mokslų, Socialinių ir humanitarinių mokslų, Sveikatos mokslų; 2 mokslo institutai: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Jūros tyrimų institutas. • Bendruomenė: apie 2500 studentų, apie 550 mokslininkų ir dėstytojų. • Per 30 gyvavimo metų išleista apie 38 tūkst. absolventų; • KU vykdo 30 bakalauro ir 31 magistro studijų programą, 11 mokslo krypčių doktorantūros studijas.

„Esame išskirtiniai Lietuvoje jūriniu braižu, unikalia akademine erdve, kompaktiška bendruomene bei perspektyvine linija, vedančia į Europos universitetų šeimą. Studentams, pasirinkusiems studijas Klaipėdoje, suteikiame prabangą studijuoti prie jūros, mokslininkams – tirti jūrą, neapsiribojant tik vakariniu Lietuvos horizontu. Greta jūrinės krypties čia sėkmingai skleidžiasi ir kitos krašto bei visos Lietuvos bendruomenei aktualios mokslo bei studijų sritys – humanitariniai, socialiniai, edukologijos, gamtos bei sveikatos mokslai“, – pristatydamas Klaipėdos universitetą sako jo rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas. Pandemija išryškino medicinos specialistų svarbą

• Išskirtinumai: Botanikos sodas – 9,3 ha plotas miesto teritorijoje su teminėmis augmenijos kolekcijomis, erdvėmis mokslo tyrimams ir visuomenės pažinimui; trijų laivų flotilė – mokslinių tyrimų laivas „Mintis“, didžiausias Lietuvoje plaukiojantis burlaivis „Brabander“ bei mokomoji jachta „Odisėja“. • KU įsikūręs mokslo ir studijų reikmėms pritaikytame istorinių kareivinių komplekse, statytame XX amžiaus pradžioje. • KU vykdo daugiau nei 100 mokslinių projektų per metus, čia atliekami net 2/3 nacionalinių jūros tyrimų. • Prestižiniame pasaulio aukštųjų mokyklų akademiniame reitinge („Academic Ranking of World Universities“) KU Jūros tyrimų institute plėtojama Okeanografijos mokslo kryptis yra įsitvirtinusi pasaulio aukštųjų mokyklų 200-tuke. ¬

Karinį miestelį užkariavo mokslas ir studijos Nepastebėti Klaipėdos universiteto uostamiestyje – neįmanoma. Raudonų plytų pastatų kompleksas, kuriame ir apie kurį koncentruojasi Klaipėdos akademinės bendruomenės gyvenimas, seniausio Lietuvos miesto architektūrinio paveldo brangakmenis, kurį, perėmus iš sovietų kariuomenės, pavyko restauruoti ir pritaikyti taikioms mokslo reikmėms. Erdvi akademinio miestelio teritorija per pastaruosius dešimtmečius pasipildė naujais statiniais: čia išaugo šiuolaikiškas auditorijų kompleksas AULA MAGNA, Klaipėdos mokslo ir technologijų

lė Lietuvoje. Unikalios ir Sveikatos mokslo fakultete dirbančių mokslininkų klinikinių bei tarpdisciplininių tyrimų temos – semtis patirties delfinų terapijos, hipoterapijos, balneologijos klausimais į Klaipėdą atvyksta mokslininkai ar reabilitologai-praktikai iš visos Europos, aktyviai bendradarbiaujama su partneriais įgyvendinant tarptautinius mokslo projektus. „KU studentai per COVID-19 viruso pakilimus buvo vieni pirmųjų savanorių krašto gydymo ir socialinėse įstaigose. Įprastomis sąlygomis mūsų rengiami specialistai dar studijuodami užsitikrina darbo vietas ar net derina darbą ir studijas“, – teigia Sveikatos mokslų fakulteto prodekanė, kviesdama jaunimą medicinos ar sveikatinimo paslaugų studijoms rinktis Klaipėdą.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO REKTORIUS PROF. DR. ARTŪRAS RAZBADAUSKAS:

Renkiesi studijas Klaipėdos universitete – tampi šešių Europos universitetų studentu. Manau, jog studijuojančiam jaunimui tai – didelė galimybė semtis žinių tarptautinėje erdvėje. parko, Jūros tyrimų instituto, Verslo inkubatoriaus, modernaus studentų bendrabučio pastatai. Tolesniuose plėtros planuose – ne mažiau ambicingi projektai: dar vieno modernaus studentų bendrabučio, Tiksliųjų mokslų laboratorijų, sporto komplekso statybos. Pandeminiai ribojimai prislopino šios vietos gyvastį, bet tuo pat metu telkia bendruomenę naujiems iššūkiams.

KU vadovas – profesionalus gydytojas-chirurgas, mokslininko kelią pradėjęs Sveikatos mokslų fakultete įsitikinęs, jog pandemija visuomenei akivaizdžiai parodė medikų ir stiprios sveikatos apsaugos sistemos svarbą. „Mums, klaipėdiečiams, akivaizdu, jog tokio masto infekcijoms sukontroliuoti ypač aktualus stacionarinių sveikatos paslaugų sektorius. Lietuvoje turi formuotis naujas, trečiasis universitetinio lygio medicinos centras. Klaipėda jau yra pribrendusi tam. Tikiuosi, jog idėja ras bendraminčių ir valdžios institucijose, juolab kad pastaruoju metu nuolat girdime kalbas apie galimas grėsmes, kurias Lietuvai kelia Baltarusijos Astravo atominė elektrinė“, – sako prof. dr. A.Razbadauskas. Pastaruoju metu KU jaučia vis didėjantį visuomenės bei jaunosios kartos dėmesį sveikatos mokslams. „Sveikatos mokslų fakultetas – vienas sparčiausiai augančių Universiteto padalinių. Tai atspindi tiek šios srities specialistų darbo rinkos poreikį, tiek didėjantį visuomenės dėmesį medicinos bei sveikatinimo paslaugoms, tiek pačių medikų siekį nuolat tobulėti, atnaujinti žinias“, – sako KU SvMF prodekanė Aelita Skarbalienė. Šiuo metu fakultete studijuoja apie 900 studentų – būsimųjų bakalaurų ar magistrų, Lietuvos ir užsienio šalių piliečių. Čia vykdomos 8 bakalauro, 6 magistro studijų programų bei podiplominės studijos profesionaliems medikams, turintiems poreikį kelti kvalifikaci-

KU SVMF PRODEKANĖ AELITA SKARBALIENĖ:

Sveikatos mokslų fakultetas – vienas sparčiausiai augančių Universiteto padalinių. Tai atspindi tiek šios srities specialistų darbo rinkos poreikį, tiek didėjantį visuomenės dėmesį medicinos bei sveikatinimo paslaugoms, tiek pačių medikų siekį nuolat tobulėti, atnaujinti žinias. ją. Populiariausi norinčiųjų studijuoti pasirinkimai: bakalauro kvalifikaciniam laipsniui gauti – slauga, kineziterapija, radiologija, magistro – slauga, sveikatos priežiūros įstaigų vadyba. Doc. dr. Aelita Skarbalienė akcentuoja, jog tokia studijų programa kaip radiologija yra vieninte-

EU-CONEXUS – kelias į Europos universitetų mokslo lobynus KU rektorius A.Razbadauskas akcentuoja dar vieną uostamiesčio universiteto išskirtinumą – partnerystę besikuriančiame Europos universitetų tinkle. 2019-aisiais KU įsiliejo į Europos Komisijos inicijuotą Europos universitetų aljansų kūrimo procesą. Vieno jų – EU-CONEXUS aljanso – steigėju KU tapo drauge su penkiais universitetais – partneriais iš skirtingų Europos valstybių: La Rošelio universitetu (Prancūzija), Atėnų žemės ūkio universitetu (Graikija), Bukarešto technikos universitetu (Rumunija), Valensijos universitetu (Ispanija), Zadaro universitetu (Kroatija). Prie šio aljanso jungiasi dar 3 asocijuoti partneriai: Voterfordo technologijų institutas (Airija), Rostoko universitetas (Vokietija), Fredericko universitetas (Kipras). EUCONEXUS specializacija – išmanių urbanizuotų pakrančių tvarumas, mėlynasis augimas, novatoriška tarptautinė akademinė veikla globalioms problemoms spręsti. EU-CONEXUS (be asocijuotų partnerių) vienija beveik 42 tūkst. studentų, daugiau nei 5,4 tūkst. darbuotojų, junginyje veikia 34 fakultetai, 65 mokslinių tyrimų grupės. Aljanso tikslai – jungtinės studijų programos, bendri diplomai absolventams, intensyvūs akademiniai ir moksliniai mainai, išmanaus universitetinio miestelio kūrimas, inovatyvių mokymo metodų diegimas, „Mokymosi visą gyvenimą“ programos plėtra, kalbų kursų organizavimas, jungtiniai mokslo institutai ir tyrimai ir kt. Aljansas jau dabar įgyvendina bendras bakalauro studijų specializacijų programas, tarptautinę akreditavimo procedūrą sėkmingai įveikė ir pirmosios magistro studijų programos. „Renkiesi studijas Klaipėdos universitete – tampi šešių Europos universitetų studentu. Manau, jog studijuojančiam jaunimui tai – didelė galimybė semtis žinių tarptautinėje erdvėje“, – akcentuoja KU vadovas. ¬ PARENGĖ DALIA GRIKŠAITĖ


7

SVEIKA ŠEIMA Nr. 18 (1420) 2021 balandžio 29 - gegužės 5 d.

Kauno kolegijos Medicinos fakultetas: laiko

ir patirties patikrintos studijos

Absolventų atsiliepimai

Studijų programos: KK MF realizuojama 13 studijų programų: • Akušerija, • Bendrosios praktikos slauga, • Dietetika, • Farmakotechnika, • Biomedicinos diagnostika, • Radiologija, • Ergoterapija, • Kineziterapija, • Burnos higiena, • Dantų technologija, • Odontologinė priežiūra, • Kosmetologija, • Socialinis darbas. • KK MF – seniausia buvusi Kauno medicinos mokykla, turi kuo džiaugtis ir didžiuotis:

Komentaras:

Akušerijos studijų programos absolventė Katažyna Makevič: - Baigiau akušerijos studijas Kauno kolegijoje galiu teigti, jog jos yra ypatingos tuo, kad mokslo metais daug dėmesio skiriama ne tik teorinėms žinioms, tačiau ir praktikiniams įgūdžiams ugdyti įvairiose Lietuvos miestų ligoninėse. Kauno kolegijos Medicinos fakultetas – puiki vieta ieškantiems savęs medicinos srityje.  ¬

• 100 metų sveikatos priežiūros specialistų rengimo tradicijos ir patirtis. • Parengta daugiau nei 34 tūkst. įvairių kvalifikacijų sveikatos priežiūros specialistų ir socialinių darbuotojų. • Apie 1900 studentų. • Kasmet išleidžiama apie 500 absolventų. ¬

Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekanas gydytojas Julius Dovydaitis: - Profesinė veikla sveikatos priežiūros ar socialinio darbo srityje – tai tarnystė žmogui ir visuomenei, kuri, neabejotinai, pašaukimo vedamam specialistui gali ne tik padėti realizuoti savo profesines ambicijas, bet ir patirti gyvenimo prasmės pojūtį. Fakultetas suteikia tarptautinį pripažinimą turinčias profesines kvalifikacijas. Studijos sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse suteikia žinių bei vertingos profesinės patirties, reikalingos visuomenės sveikatos poreikiams tenkinti, pokyčiams socialinėje aplinkoje realizuoti. Fakultete dirba nebijantys iššūkių, atviri naujovėms, ambicingi ir kūrybingi dėstytojai, kurie studentams atiduoda didžiausią savo turtą – sukauptas žinias ir patirtį. Žinių, požiūrių ir profesinės patirties mainai – vienas svarbiausių mūsų fakulteto vertybių bei stiprybių. ¬

Į darbo rinką orientuotas mokymas Didesnė dalis studijas realizuojančių dėstytojų – praktikai, kurie studentams teorinių žinių perdavimą paįvairina realiais praktinio darbo pavyzdžiais. Tai ne tik didina studijų patrauklumą, bet ir padeda užtikrinti teorijos bei praktikos dermę, studijų atitikimą rinkos poreikiams. Fakultete rengiami aukštos kvalifikacijos Europos standartus atitinkantys sveikatos priežiūros specialistai, galintys sėkmingai konkuruoti ir prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos sąlygų bei visuomenės poreikių. „Studijas Medicinos fakultete renkasi motyvuoti, gabūs ir reiklūs studentai. Stebėdami mūsų absolventų profesinę karjerą, džiaugiamės,

Kauno kolegijos Medicinos fakultete (KK MF) siūlomos laiko ir patirties patikrintos studijos, realizuojamos studijų programos patenka tarp geriausių Lietuvos kolegijose sveikatos priežiūros specialistų rengimui skirtų programų. Fakultete būsimi sveikatos priežiūros specialistai rengiami moderniose edukacinėse aplinkose, pažangia, šiuolaikine įranga ir priemonėmis aprūpintose laboratorijose, praktinių įgūdžių ugdymui skirtuose specializuotose auditorijose ir kabinetuose. kad jie po studijų gana greitai ir nesunkiai randa darbo vietą. Didžioji jų dalis jį renkasi pagal įgytą specialybę. Darbdaviai taip pat džiaugiasi fakultete parengtais specialistais, ypač vertinamos studijų metais jų įgytos praktinės profesinės veiklos žinios“, – sako fakulteto dekanas gydytojas Julius Dovydaitis. Didelis dėmesys skiriamas studijų kokybei, kurią stengiamasi gerinti pasitelkiant įvairias priemones. Dėstytojų vykdomi profesinės veiklos, specialistų poreikių tyrimai, taip pat kryptingo bendradarbiavimo dėka gaunamas nuolatinis grįžtamasis ryšys iš sveikatos priežiūros, socialines paslaugas teikiančių institucijų, darbdavių, socialinių partnerių leidžia užtikrinti studijų programų sąsajas su darbo rinkos poreikiais, planuoti kryptingą studijų turinio atnaujinimą ir kaitą. Į studijų kokybės gerinimo procesus įtraukiami ir studentai, klausiama jų nuomonės dėl studijų organizavimo, dalykų turinio, dėstymo ir kitų su studijomis susijusių klausimų.

Praktika grįstos studijos Išskirtinis dėmesys rengiant sveikatos ir socialinio darbo specialistus skiriamas praktinėms žinioms bei įgūdžiams. Jie ugdomi laboratorijose, specializuotuose kabinetuose bei realiose profesinės veiklos vietose.

Fakultetas bendradarbiauja su daugiau nei 200 Lietuvos asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų, kurios studentams suteikia galimybes atlikti praktikas. Vadovo praktiniam mokymui Donato Gužausko teigimu, dėl sveikatos mokslo krypčių studijų realizavimo specifiškumo praktinis mokymas vyksta socialinės partnerystės

principu. Studentai profesinės veiklos praktikas atlieka ne tik Kauno miesto, bet ir kitose Lietuvos asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose, užsienio šalių institucijose. Studentų praktikų realiose profesinės veiklos vietose kokybę užtikrinti padeda ir joms vadovauja fakultete parengti praktikų vadovai-mentoriai. ¬

Odontologinės priežiūros ir burnos higienos studijų programų absolventė Giedrė Girdžiūtė : - Burnos sveikatos srities studijas Medicinos fakultete pasirinkau dėl aukštos studijų kokybės, bendradarbiavimo tarp studento ir dėstytojo, tarptautinių galimybių ir praktinių įgūdžių. Renovuota ir atnaujinta mokymosi bazė, kompetentingi dėstytojai, speciali įranga praktiniams įgūdžiams gerinti – visa tai atitiko mano lūkesčius. Dėstytojai čia užima svarbų vaidmenį ir iki dabar nuoširdus ačiū jiems už skirtą laiką, pamokas. ¬

Komentaras:

Kauno kolegijos Medicinos fakulteto prodekanė dr. Lijana Navickienė: - Fakultete greta pagrindinės studijų veiklos aktyviai vykdomos ir įvairios kitos veiklos. Dėstytojai aktyviai dalyvauja projektuose, vykdo tyrimus, organizuoja

konferencijas, specialistų ir plačiosios visuomenės švietimui skirtus edukacinius bei informacinius renginius, įvairias sveikatinimo, savanoriškos veiklos iniciatyvas. Studentai taip pat kviečiami ir skatinami įsitraukti į šias veiklas, tokiu būdu sudarant jiems galimybes mokytis, stiprinti tam tikrus asmeninius ir dažnu atveju profesinius įgūdžius peržengiant studijoms įprastas edukacines aplinkas. Mūsų studentai išties motyvuoti, smalsūs, noriai dalyvauja įvairiose papildomose veiklose, supranta jų teikiamą pridėtinę vertę, kuri gali būti matuojama ne tik asmeniniu, bet ir instituciniu lygmeniu – užtikrinamas bendradarbiavimo su ilgalaikiais socialiniais partneriais tęstinumas, užmezgami ir plėtojami nauji tarpinstituciniai ryšiai, stiprinamas fakulteto, o kartu ir visos kolegijos, kaip socialiai atsakingos organizacijos, įvaizdis. ¬

Bendrosios praktikos slaugos studijų programos absolventė Vita Šuliokienė: - Studijuodama turėjau išskirtinę galimybę pažinti talentingus, atsidavusius Kauno kolegijos dėstytojus, kurie padėdavo neskaičiuodami laiko bei jėgų. Studentams  suteikiamos  galimybės atlikti mokomąsias praktikas didžiausiose klinikose Baltijos šalyse: Kauno klinikose, LSMU Kauno ligoninėje ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose šalyje. Šios studijos  – išskirtinis pasirinkimas studentams dėl profesionalių dėstytojų komandos bei  teorinio ir praktinio parengimo didžiausiose sveikatos priežiūros įstaigose. ¬


8

Nr. 18 (1420) 2021 balandžio 29 - gegužės 5 d. SVEIKA ŠEIMA

Gintautas Jakštas: „Nuotolinis mokymas išlaisvina geografiškai“ Dosjė:

Gimimo data ir vieta:  1990 m. gegužės 28 d., Plungė

Atkelta iš 1p.

Išsilavinimas Ar numatoma ką nors keisti planuojant specialistų poreikį, kaip prie to žada prisidėti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija? - Ministerija skyrė projektinių Europos Sąjungos fondų lėšų Vyriausybės strateginės analizės centrui (STRATA – red. past.), kuris turėjo sukurti valstybės finansavimo planavimo modelį. Buvo parengta abstrakti metodika, kurią sieksime pritaikyti. Esame sukūrę darbo grupę, kuri peržiūrės mokslo ir studijų institucijų finansavimo modelį. Šio proceso dalis bus ir valstybės finansuojamų vietų planavimas. STRATA prognozuoja medicinos specialistų poreikį. Tačiau norėdami tikslesnių prognozių, turime turėti aiškią sveikatos priežiūros paslaugų tinklo viziją. Ankstesnė Vyriausybė buvo paruošusi atitinkamą reformą, tačiau ji nebuvo patvirtinta. Žiūrėsime, ar bus toliau bandoma tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų tinklą, nes jis nėra efektyvus ir neatliepia dabartinių standartų. Už specialistų planavimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, o mes padėsime įvesti bendrus principus ir įgyvendinti planus. Pats planavimas dabar nėra blogas, tiesiog reikėtų patobulinti kiekvieną jo elementą. Rezidentams valstybės finansuojamų vietų skiriama ne mažiau, nei jų suplanuota vientisosioms studijoms. Problemų atsiranda tada, kuomet tiek dėl kainų, tiek dėl medicinos studijų populiarumo universitetai priima daug studentų į valstybės nefinansuojamas vietas. Pastaraisiais metais jų skaičius išaugo dvigubai. Vientisąsias medicinos studijas baigę absolventai daugeliu atveju negali tapti tikrais gydytojais nebaigę rezidentūros. Šiame etape būtų siekis turėti tik valstybės finansuojamas vietas. Tačiau, kai valstybės nefinansuojamų studentų skaičius yra taip išpūstas, valstybė tikrai nėra pajėgi visiems studijuojantiems rezidentūroje užtikrinti finansavimą.

• 2013–2014 m. Tilburgo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas, finansų ir draudimo matematikos magistras, Nyderlandai • 2008–2012 m. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas, ekonometrijos bakalauras • 2006–2008 m. Plungės „Saulės“ gimnazija Darbo patirtis • Nuo 2020 m. gruodžio 21 d. paskirtas švietimo, mokslo ir sporto viceministru studijų, mokslo sritims • 2016–2020 m. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas • 2015–2016 m. Vyriausybės strateginės analizės centro politikos analitikas • 2015– 2016 m. AB Lietuvos draudimas, kainodaros ekspertas Todėl tikrai turime pergalvoti specialistų planavimo sistemą. Žinoma, aukštosios mokyklos yra autonominės institucijos, todėl negalime reguliuoti priėmimo į valstybės nefinansuojamas vietas. - Kaip reikėtų suvaldyti jaunų sveikatos priežiūros specialistų migraciją? - Migracijos nesuvaldysime. Pasaulis yra globalus, todėl žmonės migruoja. Turėtume siekti, kad migracija nebūtų vienkryptė – kad nebūtume tik specialistus eksportuojanti šalis, bet ir jų pritrauktume. Palaikyti specialistų, kurie kitose šalyse gauna didesnius atlyginimus nei Lietuvoje, teigiamą migraciją yra sudėtinga. Viskas remiasi į tai, kokias jiems galime pasiūlyti sąlygas. Tačiau net jei jos prilygtų toms, kokios yra kitose šalyse, vis tiek atsiras išvykstančių, kurie norės pagyventi ar padirbti kitur – natūrali migracija bus. Žinoma, migracija, kuri vyksta vien ieškant geresnių darbo sąlygų, mūsų

netenkina. Sveikatos apsaugai skiriama lėšų dalis nuo BVP nėra didelė. O specialistų kiekis, palyginti su kitomis šalimis pagal gyventojų skaičių, yra labai didelis. Todėl užtikrinti geras sąlygas sudėtinga. Jeigu patobulinsime sistemą ir investuosime į gyventojų skatinimą rūpintis savo sveikata, sportuoti, tuomet reikės mažiau sveikatos priežiūros paslaugų, o specialistams bus galima mokėti didesnį darbo užmokestį ir sukurti geresnes sąlygas. Dirbtinai sulaikyti migruojančių specialistų, matyt, nepavyks. Galbūt galima svarstyti apie absolventų įsipareigojimą keletą metų padirbti Lietuvoje mainais už valstybės finansavimą ar papildomą skatinimą. Tačiau, kaip rodo statistika, absolventai ir taip kelerius metus po studijų dirba Lietuvoje. Didžioji migracija vyksta, kai yra sukaupta šiokia tokia darbinė patirtis. Medicina, IT, inžinerija – programos, kur ruošiami universalūs specialistai, galintys prisitaikyti dirbti bet kurioje šalyje. Todėl jų išlaikymas kelia

• 2012–2013 m. Lietuvos statistikos departamentas, Kainų skyriaus vyr. specialistas Kita darbo patirtis Nuo 2018 metų buvo laisvai samdomas švietimo ekspertas. 2020 m. Nacionalinei švietimo agentūrai rengė analizę ir rekomendacijos, kaip geriausiais būdais įvertinti mokinius, Europos profesinio mokymo plėtros centrui (CEDEFOP) Europos įgūdžių indekso apžvalgą, 2018– 2019 m. Europos Komisijos rekomendacijas Vengrijos suaugusiųjų švietimui, „Dvynių projekto“ rekomendacijas Azerbaidžano švietimui. Dalyvavo nacionalinėse ir tarptautinėse (EBPO ir Europos Komisijos) ekspertų ir darbo grupėse. ¬ daugiausia problemų. - Lietuvos mokslininkai, tarp jų ir biomedicinos tyrėjai, pasižymi aukšta kompetencija, tačiau jų atliekamiems tyrimams trūksta pakankamo finansavi-

mo. Nekonkurencingas ir mokslininkų (ypač jaunųjų) darbo užmokestis. Ar numatomi pokyčiai šiose srityse? - Tai pagrindinis tiek mūsų, tiek bendras Vyriausybės siekis. Pažvelgus į Vyriausybės programą ir priemonių planą, jau pirmame prioritete suprantame, kad neskirdami didesnio finansavimo, neturėsime pakankamo aukštojo mokslo lygio. Dabartinėmis sąlygomis, turint ir taip deficitinį biudžetą bei planuojant skolos grąžinimą, rasti lėšų bus sudėtinga. Bet tikiu, kad mums pavyks pasiekti numatytus įsipareigojimus, jog tyrėjų darbo užmokestis iki Vyriausybės kadencijos pabaigos vidutiniškai siektų šimtą penkiasdešimt procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio. Didesnis darbo užmokesčio finansavimas reikštų ir didesnes galimybes gauti finansavimą iš Europos Sąjungos fondų. Jų remiamuose projektuose darbo užmokestis negali būti didesnis nei mokamas iš nacionalinio biudžeto. Dėl to dalyvavimas tarptautinėse programose nėra aktyvus, nes dirbant viename projekte kartu su tyrėjais iš kitų šalių, mūsų mokslininkai gaus mažesnį darbo užmokestį – nustatytą pagal tai, koks mokamas Lietuvoje. Tai pagrindinė problema, kurią siekiame spręsti ir didinti finansavimą, kad tyrėjų darbo užmokestis būtų konkurencingas. Kartu norime peržiūrėti ir tyrėjų karjerą, kad ji atlieptų tarptautinius principus bei būtų patraukli – ne tik dėl darbo užmokesčio, bet ir dėl galimybės kilti karjeros laiptais. Jau šiemet papildomas finansavimas buvo skirtas jauniesiems tyrėjams. Aišku, tai nėra sisteminis sprendimas. Dalyje universitetų net ir vyresniems tyrėjams mokamas mažesnis nei doktorantūros stipendija darbo užmokestis. Tai susiję ir su iki galo nesutvarkytu tinklu, kuris atlieptų mūsų žmonių kompetencijas, tyrėjų ir studentų skaičių. Mūsų finansavimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai nuo BVP – perpus mažesnis nei turėtų būti norint proveržio. Todėl galvojame lygiuotis bent į šalis vidutiniokes. ¬ KALBINO GIEDRIUS GAIDAMAVIČIUS

Profile for lsveikata.lt

Alma Mater 2021  

Išskirtinės sveikatos specialistų kalvės, kuriomis akademinis jaunimas didžiuojasi, nes dėstytojai ir profesoriai gerai žino, ko reikia šiu...

Alma Mater 2021  

Išskirtinės sveikatos specialistų kalvės, kuriomis akademinis jaunimas didžiuojasi, nes dėstytojai ir profesoriai gerai žino, ko reikia šiu...

Advertisement

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded