Alma Mater 2019

Sveika šeima SVEIKOS VISUOMENĖS ABĖCĖLĖ

25 metai Lietuvos

SVEIKATA

Nr. 18 (1319) | 2019 gegužės 2-8 d. | Kaina - 0,98 Eur | Su „Lietuvos sveikata“ platinamas nemokamai | www.lsveikata.lt

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Alma Mater 2019 Išskirtinės sveikatos specialistų kalvės, kuriomis akademinis jaunimas didžiuojasi, nes dėstytojai ir profesoriai gerai žino, ko reikia šiuolaikiniam, moderniam mokymo procesui

2-3 p.

Apie nemokamą aukštąjį mokslą ir gyvybės mokslų plėtros perspektyvas kalbamės su švietimo, mokslo ir sporto viceministru prof. habil. dr. Valdemaru Razumu. sių ir perspektyviausių pasaulyje tiek dėl atliekamų aukščiausio lygio mokslinių tyrimų, tiek dėl sėkmingai veikiančių verslo įmonių. Biotechnologijos Lietuvoje sukuria maždaug vieną procentą šalies BVP ir šiuo rodikliu lenkiame Šveicariją bei JAV. Šalies gyvybės mokslų sektorius auga sparčiausiai ES, kasmet – dvidešimt penkis procentus, jo produktai eksportuojami į septyniasdešimt šalių.

Daugiau nei devyniasdešimt procentų visų pajamų Lietuvos gyvybės mokslų ben-

Prof. V.Razumas: „Dėl nemokamų

Profesionalūs medikai LSMU rengiami pagal pasaulinius standartus Pasak LSMU Medicinos fakulteto dekano prof. A.Tamelio, iš šiuolaikinio gydytojo tikimasi stiprių komandinio darbo, problemų sprendimo, lyderystės įgūdžių – tad keičiasi ir studentų rengimas.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

4-5 p.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas – aukščiausio lygio biomedicinos specialistų Meka Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas – modernumu ir studijų kokybe pasaulinio lygio universitetams nenusileidžianti mokslo įstaiga.

Kauno kolegijos Medicinos fakultetas

medicinos studijų ruošiame saugiklius“ - Ministerijos pažadas – nuo kitų metų visuotinės nemokamos bakalauro studijos. Skeptikai klausia, iš kur tam imsite lėšų?

- Šiuo metu kaip tik dirbame prie nemokamo bakalauro modelio, vyksta diskusijos su aukštosiomis mokyklomis ir socialiniais partneriais. Siekiame, kad nuo kitų metų aukštasis mokslas taptų prieinamas visiems, perkopiantiems minimalių reikalavimų kartelę. Tokiu būdu būtų suderinti stojančiųjų lūkesčiai ir valstybės poreikis. Kurdami nemokamo aukštojo mokslo modelį Lietuvoje orientuojamės į Skandinavijos ir Estijos pavyzdžius. Švedai, norvegai ir danai turi ilgalaikę patirtį šitaip finansuojant aukštąjį mokslą. Kaip rodo praktika, toks modelis pasiteisina: aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys ne tik sėkmingiau kopia karjeros laiptais, bet ir yra verslesni, mažiau linkę nusikalsti, sveikesni ir pilietiškai aktyvesni. Taigi investicija į nemokamą aukštąjį mokslą atneša ne tik finansinės naudos. Tiesa, pastebima, kad Šiaurės Europos valstybėse jaučiamas nežymus „atsitraukimas“ nuo visuotinai nemokamo aukštojo mokslo. Tos valstybės, kurios turėjo visiškai nemokamą finansavimą, pradėjo galvoti apie tam tikrus modelio taikymo apribojimus. Mes planuojame startuoti atsargiau. Kol kas dis-

kutuojame tik apie bakalauro pakopos studijų programas ir manome, kad tam tikri apribojimai yra reikalingi. Ministras pirmininkas ir Finansų ministerija yra užtikrinę, kad tam bus skiriama papildomai lėšų.

- Daug metų akis bado netvarka dėl sveikatos priežiūros specialistų poreikio apskaičiavimo metodikos. Nemokamas mokslas dar labiau neiškreips situacijos? Kur garantijos, kad baigę vientisąsias

“

- Ieškodami sotesnio duonos kąsnio daug medikų, ypač jaunų išvyksta iš šalies. Kokį jūs matote priešnuodį už valstybės pinigus rengiamų specialistų emigracijai?

- Jauni specialistai, rinkdamiesi gyvenimo kelią, daro jiems priimtiniausius sprendimus. Emigracijos, jei jos priežastys finansinės, problemas sprendžia patrauklių atlyginimų, darbo ir gyvenimo sąlygų sukūrimas Lietuvoje. Siekdamos pri-

drovės uždirba užsienio rinkose.

- Kaip planuojate skatinti mokslo plėtrą, kad mokslininko profesija šalyje visais atžvilgiais taptų prestižinė?

- Ši Vyriausybė padarė didelį žingsnį pritraukiant gabų jaunimą į akademinę karjerą. Vienas jų – 83 procentais padidintos doktorantų stipendijos. Pirmų metų doktorantų stipendija Lietuvoje nuo šių metų siekia 722 eurus, antrų ketvirtų metų –

6 p.

Kauno kolegijos Medicinos fakultetas: ilgametės studijų tradicijos Fakultete puoselėjamos ilgametės podiplominių studijų tradicijos, įkurtas Tęstinių studijų skyrius.

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas

Siekiame, kad nuo kitų metų aukštasis mokslas taptų prieinamas visiems, perkopiantiems minimalių reikalavimų kartelę. Tokiu būdu būtų suderinti stojančiųjų lūkesčiai ir valstybės poreikis.

studijas jaunuoliai bus užtikrinti dėl rezidentūros?

- Šiuo metu diskutuojame apie tam tikrus saugiklius, ypač galvojant apie tokias studijų kryptis kaip medicina, kurios tarp gerai pasirengusių stojančiųjų yra populiarios ir brangios.

Taip pat svarbu bus įvertinti ir absolventų įsidarbinamumo rezultatus ir specialistų poreikį. Manome, kad priėmimą į tam tikras studijų kryptis pradžioje reiktų riboti, nusakant, kiek finansuojamų vietų valstybė garantuotų. Priėmimo kriterijai ir saugiklių mechanizmas bus suderinti su suinteresuotomis šalimis.

traukti reikiamus specialistus tuo šiuo metu rūpinasi savivaldybės.

- Ne vienerius metus buvote Lietuvos mokslų akademijos prezidentas. Jūsų nuomone, ko labiausiai reikia, kad šalis taptų patraukli užsienio investuotojams mokslo srityje?

- Tam pirmiausia būtinas aukštos kokybės mokslas, kuris priklauso nuo finansavimo, ir gebėjimas bendradarbiauti su verslu. Tokių sėkmės pavyzdžių jau turime, vieni svariausių – tai Lietuvos biotechnologijos ir lazeriai. Lietuvos biotechnologijos ir biofarmacijos sektorius vertinamas kaip vienas sėkmingiau-

836 eurus. Prieš porą metų pirmą kartą per dešimtmetį buvo pakelti mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai – vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo ir tyrėjo pareigybėms padidintos apatinės pareiginės algos koeficientų ribos. Šiam tikslui buvo skirta 3,1 milijono eurų. Pernai dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti skirta 22,9 mln. Tai leido atlyginimus padidinti vidutiniškai dvidešimčia procentų. Šiemet tam taip pat numatyta skirti tokią pačią sumą. KALBINO AIGUSTĖ TAVORAITĖ

Priedas parengtas bendradarbiaujant su universitetais, kolegijomis, valstybės institucijomis

7 p.

Klaipėdos universitete – unikalios radiologijos studijos Pasiūlymus, pageidavimus, mintis siųskite adresu: Tauro g. 12, Vilnius, tel. (8*5) 26 51 093, el.paštu: dizainas@lsveikata.lt, www.lsveikata.lt

ISSN 2351-6623

2

Nr. 18 (1319) 2019 gegužės 2-8 d. SVEIKA ŠEIMA

Profesionalūs medikai LSMU rengi

“

Pasak LSMU Medicinos fakulteto dekano prof. A.Tamelio (centre), iš šiuolaikinio gydytojo tikimasi stiprių komandinio darbo, problemų sprendimo, lyderystės įgūdžių – tad keičiasi ir studentų rengimas. „Visuomenės lūkesčiai žvelgiant į būsimąjį gydytoją – skirtingi: tėvai tikisi, jog jis bus geras, sėkmingas gydytojas, pacientai viliasi, jog tiksliai diagnozuos, rūpestingai gydys.

Mes savo ruožtu tikimės, kad absolventas bus kompetentingas savo srities žinovas.

Lūkesčių – daug, jie išsipildo negreitai, studijos ilgos, sudėtingos bei atsakingos ir jos nesibaigia, nes mokymosi visą gyvenimą koncepcija medicinoje – aktuali kaip niekad. Kita vertus, žinios ir technologijos sparčiai sensta, tad studentus turime ir išmokyti, kaip mokytis“, – pabrėžia LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis.

Sudėtinga, kompleksinė sveikatos priežiūra iš šiuolaikinio gydytojo reikalauja ne vien puikių specialybės žinių, bet ir stiprių komandinio darbo, problemų sprendimo, lyderystės įgūdžių. Tokie gydytojai ugdomi Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Ilgametes medikų rengimo tradicijas puoselėjantis universitetas neatsilieka nuo pažangiausių pasaulinių medikų rengimo tendencijų ir jau šiandien inovatyviais metodais rengia ateities sveikatos profesionalus. Kuo išskirtinės medicinos studijos LSMU ir ko tikėtis šiemet pravėrus šio universiteto duris?

“

„Išsikėlęs ambicingus ateities tikslus, universitetas siekia ugdyti aukščiausios kompetencijos specialistus, kuriais pasitikėtų ir pacientai, ir darbdaviai ir kurie gebėtų prisitaikyti sparčiai kintančiame ateities pasaulyje“, sako LSMU Studijų centro vadovas prof. Žilvinas Dambrauskas.

Pasak dekano, pažangiausiose pasaulio aukštosiose medicinos mokyklose jau kuris laikas reikšmingai kinta profesionalaus mediko rengimo metodai. Biheviorizmą, kai tobulėjimo pagrindu laikytą stebėjimą ir imitavimą keičia konstruktyvizmas, kai žmogus save, karjerą tarsi konstruoja pats: jau turimas žinias, įgūdžius papildo tais, kurių trūksta.

Pasaulinė tendencija – į studentą nukreiptos studijos Keičiasi edukacinė paradigma – kitoks ir studentų rengimas: studi-

jos organizuojamos „aplink studentą“, įtraukiant ir skatinant jį patį ieškoti, ko dar jis nežino ar nemoka.

Tokių studijų dalimi LSMU tapo jau beveik 15 metų taikomas integruoto probleminio mokymo metodas, parengtas drauge su Ženevos (Šveicarija) mokslininkais.

Metodas pagrįstas specifine mokymosi technika, organizuojamas moduliais. Jis ugdo klinikinį mąstymą ir požiūrį į organizmą kaip į visumą, o taip pat moko dirbti komandoje ir spręsti problemas, skatina ieškoti ryšių tarp žinių, ugdo giluminio išmokimo gebėjimus. Šiuo metu integruotas probleminis metodas LSMU taikomas ne tik medicinos, bet ir dar 7 studijų programose.

Pirmuosius 3 metus medicinos studijos LSMU – integruotos, mokymasis vyksta ciklais (moduliais), baigus kiekvieną modulį laikomas egzaminas. Studijuojant koncentruojamasi į visapusį konkrečios temos – pavyzdžiui, apie ligas ar organų sistemas – nagrinėjimą. Štai studijuodami ligas studentai susipažįsta su jų diagnostika, visais gydymo aspektais, reabilitacija. „Integruotos studijos padeda suvokti, kaip sąveikauja organizmo dalys. Taip pat nagrinėjamas ir biocheminis, ir ląstelių lygmuo. Studijuo-

Komentaras: LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis:

Ko tikėtis LSMU priėmime šiemet?

- Šiemet Odontologijos ir Medicinos studijų programose laukiami itin motyvuoti būsimieji studentai. Dėl valstybės prioritetų pokyčių Odontologijos ir Medicinos rezidentūros studijoms skiriamų valstybės vietų skaičius po truputį gali mažėti – tad didės konkurencija tarp pretenduojančių į šias ir valstybės nefinansuojamas vietas.

dami organizmo, kaip visumos, funkcionavimą atkreipiame dėmesį į dažniausius sutrikimus, kaip jie kyla, kaip juos atpažinti ir gydyti. Per šiuos pirmuosius trejus metus studentai pasirengia klinikinėms studi-

Tačiau institucinio priėmimo etape į Medicinos, Odontologijos ir Veterinarinės medicinos studijas pretenduojantiems studentams šiais metais bus rengiamas standartizuotas motyvacijos pokalbis: bus skiriama papildomų balų už mokslo, sporto, meninės veiklos pasiekimus, asmenines savybes. Tikimasi, jog tai padės pasiekti trokštamas studijas tiems, kurie nuosekliai ruošėsi studijuoti, lavino savybes, kurios būtinos gydytojų darbe, bet kuriems galimai nepasisekė per brandos egzaminus.

Abejojantiems, kokią studijų programą rinktis, vertėtų pasižvalgyti į Slaugos, Kineziterapijos, Ergoterapijos studijų programas. Puiki ateitis laukia Farmacijos studijų: net ir įsigalėjus dirbtinio intelekto sistemos, farmacininkai bus reikalingi ne tik kaip pacientų konsultantai, bet ir kaip mokslininkai, tyrėjai, naujų vaistų kūrėjai. ¬

joms“, – pasakojo prof. A.Tamelis.

Klinikinius įgūdžius tobulina simuliacijų centruose Dar viena svarbi studijų LSMU ypatybė – plačios galimybės saugio-

je aplinkoje 24 valandas per parą išmokti ir tobulinti tam tikrus veiksmus, elgseną, diagnostikos algoritmus, pasirengti dirbti su pacientu. Šiuolaikiškuose simuliacijos centruose, naudodami manekenus,

3

SVEIKA ŠEIMA Nr. 18 (1319) 2019 gegužės 2-8 d.

ami pagal pasaulinius standartus Studijos LSMU: kodėl verta?

LSMU – vienas tarptautiškiausių universitetų Lietuvoje.

• Išskirtinės studijų galimybės: Šiuolaikiškuose simuliacijos centruose, naudodami manekenus, muliažus, būsimieji gydytojai mokosi valdyti sudėtingas klinikines situacijas.

Standartizuotas praktinių įgūdžių mokymasis, kol tie įgūdžiai išmokstami iki automatizmo – neatsiejama profesionalaus mediko parengimo dalis.

ti, analizuoti ir panaudoti kasdienėmuliažus, būsimieji gydytojai, slauje praktikoje. gytojai, reabilitacijos specialistai saugiai įgyja praktinių įgūdžių, moProfesionalumas – tai sutartis kosi valdyti sudėtingas klinikines sisu visuomene tuacijas.

Kaip pabrėžia Kauno klinikų AkuMedicinos studentų pratyboms šerijos ir ginekologijos klinikos vaskirtų specialių erdvių LSMU yra ir dovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišausdaugiau. Standartizuotas praktinių kienė, studijos LSMU išskirtinės ir įgūdžių mokymasis, kol šie išmoksankstyva galimybe bei pareiga bentami iki automatizmo – neatsiejadrauti su ligos ištiktais žmonėmis, ma profesionalaus mediko parenpagal žinių ir kompetencijos lygį pagimo dalis. Universiteto studentai dėti jiems įveikti ligą, ugdant būtiitin mėgsta 24 valandas per parą nus bendravimo, atjautos gebėjimus kasdien veikiančias vadinamąsias bei pamažu kaupiant profesines žihibridines laboratorijas, kuriose nias, tobulinant praktinius įgūdžius. jiems patogiu metu pakaitomis, „Studijos LSMU išskirtinės ir „Profesionalumo siekis ugdomas kruopščiai ir tiksliai mokosi atlikti ankstyva galimybe bei pareiga jau pirmaisiais metais – studijuojant kurią nors dėstytojo skirtą užduotį: siūti žaizdą, priimti naujagimį, bendrauti su ligos ištiktais žmo- profesinę kalbą, elgesiu, išvaizda pradėjus identifikuoti save su megaivinti žmogų. Dėstytojai šią veiknėmis, pagal žinių ir kompeten- dikų bendruomene. Profesionalulą stebi ir vertina nuotoliniu būdu – mas – tai sutartis su visuomene, kuper vaizdo kameras. cijos lygį padėti jiems įveikti ri įpareigoja paciento interesus išStiprus praktinis parengimas, akligą, ugdant būtinus bendravimo, kelti aukščiau gydytojo“, – pabrėžė tyviai įtraukiant studentus į mokyatjautos gebėjimus bei pamažu prof. dr. R.Nadišauskienė. mosi procesą – vienas didžiausių LSMU sparčiai reaguoja į pokymedicinos studijų LSMU privalumų. kaupiant profesines žinias, to- čius pasaulio sveikatos mokslų eduKasmet vien Lietuvos sveikatos bulinant praktinius įgūdžius“, - kacijos srityje, tad, stiprinant būsimokslų universiteto ligoninė Kaumųjų medikų pasirengimą klinikino klinikos per 5 tūkst. studentų teigia Kauno klinikų Akušerijos nei praktikai, su pacientais bus motampa teorinių studijų ir pratybų vieta. Studijos vyksta visuose speir ginekologijos klinikos vadovė komi bendrauti jau ir pirmakursiai.

Tobulėjant studentų gebėjimams, cializuotuose skyriuose, tad studenprof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė. klinikinių susitikimų gausėja. tai susipažįsta su visomis medicinos specializacijų ypatybėmis.

Mokymo tikslams pasitelkiama auditorijas. Reikšminga medicinos Vertina žinių ir egzaminų naujausia įranga, modernios labo- studijų LSMU dalis – mokslinis dar- objektyvumą LSMU Medicinos fakulteto dekaratorijos, iš operacinių vaizdai tie- bas: studentai išsiugdo gebėjimą siogiai transliuojami į mokomąsias kurti įrodymus, juos gauti, sistemin- nas prof. A.Tamelis pasakoja, jog

“

pastaraisiais metais, vadovaujantis pasaulinėmis rekomendacijomis ir metodikomis, itin daug dėmesio skiriama ir studentų žinių vertinimo, ir pačios medicinos studijų programos objektyvumui, mokymo veiksmingumui įvertinti. Patikrinus studentų žinių kokybę, atliekami psichometriniai pačių egzaminų kokybės vertinimai. Unikalus ir tik LSMU rengiamas medicinos studijų programos finalas: objektyvus struktūrizuotas klinikinis egzaminas, kurio metu studentai pademonstruoja praktinius gebėjimus ir savo, kaip gydytojų, veiklos būdus. „Kiekvienas mūsų dėstytojas suvokia, jog rengia gydytoją, kuris gydys ne šiaip abstrakčią visuomenę, o mūsų visų artimuosius, pažįstamus. Tai - ypač atsakingos studijos, ir mūsų universitete itin atsakingai suprantamas jų rezultatas. Labai svarbios pasekmės – ką gebės ir kaip elgsis mūsų absolventai“, – kalbėjo prof. A.Tamelis.

Tobulinasi ne tik studentai, bet ir dėstytojai LSMU Studijų centro vadovas prof. Žilvinas Dambrauskas pabrėžė, jog žinių ir dėstymo kokybei universitete skiriamas milžiniškas dėmesys. Studijų programos sparčiai papildomos naujomis kompetencijomis, netrukus į ikidiplomines studijas bus pamažu perkeliamas kompetencijų įgijimu grįstų studijų modelis. Kaip ir disciplinų bei studijų programų integracija, tai – studijų proceso naujovės, kurios po truputį diegiamos bendradarbiaujant su Europos inovacijų ir technologijų institutu (EIT Health).

Universitete nuolat mokytis tenka ir dėstytojams: kasmet LSMU rengia dvi dideles tarptautines konferencijas – „Edukacinis pavasaris“ ir „Diplomatai už gyvybę“. Pasitelkus kviestinius lektorius, pristatomi geriausi LSMU pavyzdžiai, pasaulinės medicinos edukacijos naujienos.

Pasak prof. Ž.Dambrausko, išsikėlęs ambicingus ateities tikslus, universitetas siekia ugdyti aukščiausios kompetencijos specialistus, kuriais pasitikėtų ir pacientai, ir darbdaviai ir kurie gebėtų prisitaikyti sparčiai kintančiame ateities pasaulyje. ¬

Lietuvoje tik LSMU 8 studijų programos dėstomos unikaliu integruoto probleminio mokymo metodu, o studijos vyksta ciklais (moduliais). Medicinos studijų programa garsėja pažangiais mokymo metodais. Žiniomis ir praktine patirtimi dalijasi įvairių sričių autoritetai, pacientus gydantys praktikai bei mokslininkai. Ugdomi stiprūs komandinio darbo įgūdžiai. Veikia hibridinio mokymo auditorijos, medicininės simuliacijos centrai. LSMU biblioteka – itin draugiška studentams ir dirba 24 val. per parą.

• Puikus praktinis parengimas – vienas didžiausių studijų LSMU privalumų. Daugybė praktikos valandų – Kauno klinikose, LSMU vaistinėje, mokomosiose laboratorijose, pažangiose įmonėse. Jau nuo pirmo kurso galima rinktis papildomas praktikas.

• Daugiakultūrė aplinka: LSMU – vienas tarptautiškiausių universitetų Lietuvoje, mokomasi daugiakultūrėje aplinkoje, o stažuotėms ir praktikai galima rinktis geriausius Europos universitetus.

• Itin geros įsidarbinimo galimybės: LSMU absolventai itin paklausūs darbo rinkoje: per pirmuosius metus baigus įsidarbina apie 80 proc. bakalaurų, beveik 90 proc. magistrų.

• Platus profesinės veiklos laukas: profesinę karjerą galima plėtoti norima kryptimi – mokslo, praktikos, verslo. Štai baigus medicinos studijas galima rinktis apie 70 subspecializacijų; farmacijos absolventai – ne tik vaistininkai, bet ir mokslininkai, dirba ir vaistų gamybos įmonėse.

• Aktyvus laisvalaikis: veikia stipri studentų atstovybė, aktyviai ginami studentų interesai. Itin plačios visuomeninės, meno, sporto, laisvalaikio veiklos. ¬

4

Nr. 18 (1319) 2019 gegužės 2-8 d. SVEIKA ŠEIMA

Vilniaus universiteto Medicinos fa biomedicinos specialistų Meka Studijų programos: Ikidiplominės studijos

Naujos auditorijos ir pagražėjusi aplinka Medicinos fakultetas – vienas didžiausių ir reikšmingiausių Vilniaus universitete, sutraukiantis gabiausius jaunuolius ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų šalių. Čia jų laukia profesionalūs dėstytojai, užsienio lektoriai, atnaujinamos studijų programos, gerinama studijų aplinka. Toliau augant studentų skaičiui dar daugiau dėmesio skiriama ir fakulteto infrastruktūrai gerinti. „Šiais metais buvo suremontuotos ir atiduotos naudojimui iš Chemijos ir geomokslų fakulteto perimtos patalpos – iš viso beveik 900 kv. m.

Pagal šį projektą buvo papildomai sutvarkytos ir įrengtos šešios auditorijos (iš viso 230 vietų), 184 vietų amfiteatrinė auditorija, 54 vietos studentų savarankiškam darbui, patalpos Studentų atstovybei. Tai stipriai pagerino fakulteto studentų darbo ir poilsio sąlygas, sukūrėme erdves, kuriose studentai gali leisti laiką tarp paskaitų – bendrauti ir kartu mokytis“, – pabrėžė VU MF bendrųjų reikalų ir strateginės plėtros prodekanas dr. Aleksas Pikturna.

Nuo rudens studentų lauks ir naujai įrengta Medicinos ir geomokslų 50 darbo vietų skaitykla. Šiuo metu remonto darbai beveik baigti, laukiama baldų ir po truputį vyksta kraustymosi darbai. Studentų laukia erdvios ir modernios patalpos, draugiška aplinka, patogios darbo vietos. Skaitykloje taip pat bus įrengti 2 grupinio darbo kambariai. Planuojama, kad skaitykla veiks visą parą, o leidinius bus galima skolintis ir grąžinti savitarnos pagrindu – tai gerokai palengvins studentų savarankiško darbo sąlygas.

STUDIJŲ PROGRAMOS

Medicina Medicinos studijos – viena pagrindinių fakultete siūlomų programų, kurią noriai renkasi jaunimas. Ši programa dėstoma lietuvių ir anglų kalbomis. Tai – vientisosios dieninės, 6 metus trunkančios integruotos bakalauro ir magistro studijos (su integruota internatūra). Programoje taikomi įvairūs studijų metodai: paskaitos, seminarai, praktikos ir laboratoriniai darbai. Studijų procesas organizuojamas skatinant studentus domėtis ir mokytis savarankiškai, o įgytas teorines žinias sustiprinti praktiniais klinikiniais įgūdžiais. Nuo antrųjų studijų metų medicinos mokslus kremtantiems studentams praktiniai užsiėmimai vyksta ligoninėse.

Absolventams suteikiama medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija ir magistro laipsnis. Tęsti podiplomines studijas jie gali rezidentūros studijų

VU Medicinos fakultete šiemet bus priimami studentai į šias studijų programas: Vientisosios: • Medicina (lietuvių ir anglų kalba), • Farmacija, • Odontologija (lietuvių ir anglų kalba).

Bakalauro: • Ergoterapija, • Kineziterapija, • Slauga*, • Visuomenės sveikata.

Magistro: • Medicinos biologija, • Medicinos genetika, • Muzikos terapija, • Reabilitacija, • Sistemų biologija (anglų kalba), • Slauga*, • Taikomoji fizinė veikla, • Visuomenės sveikata. *kol kas nepatvirtinta

Trečią šimtmetį skaičiuojantis Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas – modernumu ir studijų kokybe pasaulinio lygio universitetams nenusileidžianti mokslo įstaiga. Kasmet kelis šimtus naujų studentų pritraukiantis fakultetas rengia aukščiausio lygio medicinos specialistus, kurie paklausūs ir už Lietuvos ribų.

Interviu

Apie tai, kodėl verta rinktis medicinos studijas Vilniaus universitete ir ko jį baigus, kalbamės su Medicinos fakulteto dekanu prof. (HP) dr. A

“

„Stipriai pagerinome fakulteto studentų darbo ir poilsio sąlygas, sukūrėme erdves, kuriose studentai gali leisti laiką tarp paskaitų – bendrauti ir kartu mokytis“, – teigia VU MF bendrųjų reikalų ir strateginės plėtros prodekanas dr. Aleksas Pikturna.

programose, kurios leidžia įgyti gydytojo specialisto (gydytojo chirurgo, gydytojo akušerio-ginekologo, gydytojo kardiologo, gydytojo psichiatro ir kt.) profesinę kvalifikaciją ir dirbti sveikatos apsaugos įstaigose. Norintieji gali rinktis doktorantūros studijas ir dirbti mokslinį darbą.

Farmacija Farmacijos studijos – vientisos, 5 metus trunkančios, dieninės studijos. Studijų tikslas – parengti farmacijos specialistus, turinčius žinių, reikalingų farmacinei veiklai įvairiose sveikatinimo srityse. Farmacijos absolventai galės atlikti farmacinius tyrimus, spręsti vaistų kūrimo ir jų vartojimo gydymo praktikoje problemas, mokės gaminti ir analizuoti vaistinius preparatus. Baigusieji šias studijas įgytas farmacijos mokslų žinias apie vaistus ir jų gamyboje naudojamas medžiagas, gali taikyti farmacines technologijas vaistų gamybai, analizei, laikymui, saugojimui bei platinimui. Ši programa turi tvirtus tarptautiškumo pa-

- Patarkite dar abejojantiems dėl studijų – kuo VU patrauklus būsimiems medikams?

- Pirmas argumentas – tarptautinės ekspertizės patvirtinta, jog medicinos studijų kokybė Lietuvoje yra puiki! Kodėl verta rinktis medicinos studijas Vilniaus universitete?

Medicinos fakultete dirba puikūs dėstytojai, aukščiausio lygio specialistai, kurie perteikia naujausias teorines ir praktines žinias.

Kasmet sulaukiame daugybės užsienio lektorių, kurie veda užsiėmimus mūsų studentams, tobulina darbuotojų pedagogines kompetencijas. Mūsų studentai,

grindus, o artimiausioje ateityje planuojama įdiegti Groningeno universitete sukurtą „simuliacinį“ farmacijos specialistų mokymo metodą, kuris studijoms suteiks išskirtinumo.

Odontologija Odontologijos studijos – vientisosios, 5 metus trunkančios, dieninės studijos su integruota internatūra. Šių studijų programos tikslas – parengti

besimokydami daugiaprofiliniame ir seniausiame Lietuvos universitete, įgyja ne tik tinkamus įgūdžius darbui asmens sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir turi galimybes pasisemti žinių iš tarpdisciplininių dalykų aruodo, žinių, kurios reikalingos išsilavinusiam ir plačių bei tolerantiškų pažiūrų Lietuvos piliečiui.

Mūsų absolventai yra laukiami gydymo įstaigose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Administracija ir akademinis personalas ypač stengiasi, kad Medicinos fakultete kiekvienas, turėdamas savo požiūrį, mintis, įsitikinimus, jaustųsi visateisiu Vilniaus universiteto bendruomenės nariu. Kaskart pasitikdamas pirmakursius jiems sakau: „Sveiki atvykę į naujuosius savo namus!“ Labai tikiuosi, kad, nepaisant tikrai sunkaus darbo, studijų metais būsimieji medikai išgyvena nuostabų gyvenimo etapą.

- Kokios laukia studijų programų naujovės?

- Šiuo metu Medicinos fakultete darbus orientuojame į kokybę, ne į kiekybę. Taigi šiemet kviečiame rinktis visas jau žinomas ir pažįstamas vientisąsias bakalauro bei magistro

studijų programas. Tiesa, pastaraisiais metais daug dirbome ties slaugos bakalauro ir magistro studijų programomis. Jos buvo naujai parengtos ir vertintos tarptautinių ekspertų.

Dabar laukiame galutinių ekspertizės rezultatų ir labai tikimės, kad įvertinimas bus teigiamas.

Tokiu atveju jau šiais metais Lietuvos jaunimui galėsime pasiūlyti rinktis ypač reikalingas Lietuvai slaugos studijų programas. Praėjusiais metais pradėjome vykdyti sistemų biologijos magistro programą anglų kalba. Įdomu, kad pirmieji ją įvertino ir pasirinko Lietuvos piliečiai, o šiais metais jau tikimės pritraukti ir studentus iš užsienio. Sistemų biologija yra gana nauja studijų programa Europos kontekste, tad Vilniaus universitetas, siūlydamas tokias studijas, parodo lyderystę mokslo ir studijų srityje. Svarbu paminėti, kad šiai programai rengti ir vykdyti susitelkė keletas Vilniaus universiteto kamieninių padalinių: Medicinos fakultetas, Gyvybės mokslų centras ir Matematikos – informatikos fakultetas. Kartu sukūrėme modernią ir perspektyvią studijų programą, kurioje rengiami aukštos klasės specialistai, gebantys dirbti mokslo institucijo-

aukštos kvalifikacijos gydytojus odontologus. Studijų metu siekiama supažindinti studentus su odontologinių ligų epidemiologija, išmokyti diagnozuoti ir gydyti odontologines ligas įvairaus amžiaus pacientų grupėms.

Odontologijos studijos sulaukia itin didelio Lietuvos abiturientų susidomėjimo, o 2014 m. pradėtos odontologijos studijos anglų kalba tapo itin populiarios tarp užsieniečių. Gavę gy-

dytojo odontologo diplomą, absolventai gali pradėti dirbti savarankiškai arba, norėdami įgyti vieną odontologijos specialybių, gali tęsti studijas rezidentūroje. Gydytojas odontologas gali dirbti valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose.

Ergoterapija Ergoterapijos studijos – dieninės, 4 metus trunkančios, bakalau-

5

SVEIKA ŠEIMA Nr. 18 (1319) 2019 gegužės 2-8 d.

akultetas – aukščiausio lygio listus. Visuomenės sveikatos specialistai dirba ir mokyklose, ir ikimokyklinėse įstaigose, visuomenės sveikatos biuruose, tad jų poreikis yra didelis. Rengiamos visos trys visuomenės sveikatos studijų pakopas: bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros.

Programa yra registruota Europos visuomenės sveikatos asociacijos ASPHER narė. Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos studijų išskirtinumas – Epidemiologijos šaka visuomenės sveikatos magistro studijose. Baigusieji tampa aukštos kvalifikacijos epidemiologais, kurių Lietuvoje šiuo metu taip pat trūksta. Visuomenės sveikatos magistro studijos kasmet pritraukia nemažai ir kitų fakultetų studentų.

Slauga*

okios įsidarbinimo galimybės Algirdu Utkumi. se, biotechnologinėse įmonėse, laboratorijose.

- Kasmet Medicinos fakultetas stiprėja tiek akademine, tiek infrastruktūros prasme. Kokius reikšmingiausius pastarųjų metų darbus išskirtumėte?

- Praėjusiais metais nuveikta daug svarbių ir reikšmingų darbų. Noriu pasidžiaugti studijų skyriaus veikla, kuri ypač svarbi organizuojant pedagoginį procesą. Į jį puikiai įsiliejo ir podiplominių studijų dalis. Tai leidžia užtikrinti sklandų visų su studijomis susijusių procesų funkcionavimą. Peržiūrėtos ir atnaujintos rezidentūros studijų programos. Po truputį planuojama pereiti prie pakopinių kompetencijų įgijimo. Įkurtas atskiras Mokslo, inovacijų ir doktorantūros skyrius, kuris užtikrina sklandų mokslinių veiklų funkcionavimą ir vidinę darną.

Per praėjusius metus stiprėjo Medicinos fakulteto institutų „jėgos“ ir, tikiuosi, artimiausiu metu pamatysime struktūrinius pokyčius, pateisinančius institutų veiklos rezultatus. Vykdyta ir daug mokslinių, infrastruktūrinių projektų. Vertinant pagal piniginę išraišką, Medicinos fakultetas turėjo daugiausiai projektų Vilniaus universitete. ¬

ro studijos. Studijų tikslas – parengti ergoterapijos specialistus, gebančius analizuoti asmens fizinę, socialinę ir vidinių veiksnių aplinką, siekiant prarastų galimybių grąžinimo ar sutrikimų kompensavimo per tikslingas veiklas. Studijų programa orientuota į kritišką, tyrimais grįstų ergoterapijos žinių, įgūdžių ir principų taikymą praktikoje. Ergoterapijos studijų programos absolventai gali dirbti

visų sveikatos priežiūros lygių valstybinėse ir privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ugdymo ir mokymo įstaigose, savivaldybėse, socialinės reabilitacijos įstaigose, socialinės rūpybos, globos ir slaugos įstaigose, ortopedijos įmonėse, kompensacinės technikos centruose. Tai – ateities specialybė, ergoterapijos specialistų poreikis tik didės.

Kineziterapija Kineziterapijos studijos – dieninės, 4 metus trunkančios, bakalauro studijos. Studijų tikslas – parengti kineziterapijos specialistus, gebančius išsaugoti, gerinti bei atgauti maksimalias asmens fizines ir funkcines judėjimo galimybes, teikti rekomendacijas apie fizinio aktyvumo svarbą asmens sveikatai. Studijų programa orientuota į tyrimais grįstų kineziterapijos žinių ir įgūdžių taikymą praktikoje. Šios studijų programos absolventai gali dirbti visų sveikatos priežiūros lygių valstybinėse ir privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ugdymo ar mokymo įstaigose, socialinės reabilitacijos bei sveikatingumo įstaigose, ortopedijos įmonėse, socialinės rūpybos, globos ir slaugos, privačiose gydymo įstaigose. Svarbu tai, kad jau studijų metu, būsimieji specialistai turi galimybę taikyti įgytas žinias praktikoje. Tai ne tik palengvina mokymosi procesą, bet ir padaro jį įdomesnį.

Visuomenės sveikata Visuomenės sveikatos studijos – dieninės bakalauro studijos, trunkančios 4 metus ir dieninės magistro studijos, trunkančios 2 metus. Studijų programos tikslas – rengti kompetentingus visuomenės sveikatos specia-

Slaugos studijos - dieninės bakalauro studijos, trunkančios 4 metus ir dieninės magistro studijos, trunkančios 2 metus. Atsižvelgdamas į didėjantį kvalifikuotų ir kompetentingų slaugytojų poreikį, Medicinos fakultetas greitu metu „startuos“ su naujomis slaugos studijų programomis.

Slaugos magistrantūroje planuojamos dvi kryptys: viena - Slaugos magistro programa orientuota į slaugos vadybininkų, mokslininkų, dėstytojų rengimą, kita – Išplėstinės slaugos praktikos magistrantūra. *kol kas nepatvirtinta

Stiprus tarptautiškumas Universitetas kaip ir anksčiau išlieka stiprus studijų tarptautiškumo ir partnerystės srityse. „Kasmet užsienio piliečių susidomėjimas Medicinos fakultetu tik auga. Stebime didėjantį užsieniečių paraiškų stoti į medicinos ir odontologijos studijų programas anglų kalba skaičių. Matydami augantį susidomėjimą, pernai padidinome priimamų užsienio studentų skaičių į mediciną iki 85 studentų, o į odontologiją – iki 20 studentų. Šiemet skaičius dar augs, planuojama, kad studijuoti medicinos programoje anglų kalba priimsime 100 užsieniečių. Fakultete šiuo metu mokosi 350 nuolatinių užsienio studentų. Kasmet vidutiniškai sulaukiame apie 70 mainų studentų iš įvairių pasaulio valstybių, kurie Medicinos fakultete studijuoja vieną semestrą arba visus metus pagal programą „Erasmus+“ bei dvišalę partnerystę. Labai didžiuojamės, kad birželio mėnesį į pasaulį išleisime jau antrąją užsienio studentų medikų laidą ir pirmąją odontologų laidą“, – pabrėžė VU Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekanė prof. dr.

Vaiva Hendrixon.

Taip pat studentai gali pasinaudoti „Erasmus +“ ir dvišalių bendradarbiavimo sutarčių teikiamomis studijų

mainų galimybėmis. „Jau daugelį metų viena populiariausių studijų mainų programų išlieka „Erasmus +“. Pagal šią programą vienam arba dviem semestrams kasmet apie 40 VU MF studentų išvyksta studijuoti į kitus Europos universitetus. Per pastaruosius porą metų į Europos ligonines ir sveikatos centrus praktikai išvykusių VU MF studentų skaičius išaugo dvigubai: 2016 m. „Erasmus +“ praktikos galimybėmis pasinaudojo 79 studentai, o 2017 m. ir 2018 m. – net 140 studentų. Pagal „Erasmus +“ praktikai vykstančių studentų skaičių MF pirmauja visame universitete“, – sakė fakulteto akademinių reikalų prodekanė.

Ji pridūrė, kad visu pajėgumu Fakultete pradėjo dirbti studijų konsultantė, kuri gali pagelbėti sprendžiant įvairius klausimus arba nukreipti studentus reikiama linkme.

“

„Studijų kokybės ir aplinkos gerinimas yra mūsų nuolatinis, kasdieninis darbas.

Kasmet peržiūrime studijų programų turinį, stengiamės optimizuoti jų valdymo procesą, gerinti infrastruktūrą bei komunikaciją“, – sako VU MF akademinių reikalų prodekanė prof. dr. Vaiva Hendrixon.

“

„Siekiama sukurti tokias sąlygas, kad būsimieji gydytojai galėtų įgyti kuo daugiau kompetencijų, realių, klinikinių įgūdžių, kurie padėtų teikti kokybiškas paslaugas sveikatos priežiūros sistemoje“, –

sako Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius.

Podiplominės studijos Įgiję bakalauro laipsnį studentai mokslus gali tęsti magistrantūros studijų programose. Rezidentūros studijos ir sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas – pagrindinės VU MF vykdomų podiplominių studijų kryptys. Fakultete kuriamos inovatyvios, nuolat atnaujinamos rezidentūros programos. „Per pastaruosius dvejus metus atnaujinome visų 63 rezidentūrų programų aprašus. Siekiama sukurti tokias sąlygas, kad būsimieji gydytojai galėtų įgyti kuo daugiau kompetencijų, realių, klinikinių įgūdžių, kurie padėtų teikti kokybiškas paslaugas sveikatos priežiūros sistemoje“, – sakė Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius.

Šiandien universitete mokosi apie 800 rezidentų, per visą Lietuvą jų laukia 76 klinikinių rezidentūros bazių. „Universitetas glaudžiai susijęs su pažangiomis, inovatyviomis ligoninėmis – Santaros klinikomis, Nacionaliniu vėžio institutu, Respublikine Vilniaus universitetine ligonine. Tačiau naujų bazių vis atsiranda ir nuo sostinės nutolusiose vietose. Tai suteikia galimybę įstaigoms pritraukti jaunus žmones į regioną. Čia studentai rezidentūros metu ne tik gali atlikti įvairias procedūras, lavinti įgūdžius, bet susipažinti su įstaiga, vėliau gal net apsispręsti likti dirbti“, – pasakojo podiplominių studijų prodekanas.

Kitoje bazėje, tarp jų – ir užsienio šalyse, studentai gali praleisti pusę rezidentūros laiko. Vilniaus universitetas yra pasirašęs sutartį su ne viena Skandinavijos šalimi, Vokietija, Didžiąja Britanija. Dalį rezidentūros galima atlikti ir JAV bei tokiose egzotiškose šalyse kaip Meksika, Brazilija, Australija. „Tikrai palaikome norinčius svetur atlikti praktiką studentus – kita kultūrinė terpė padeda geriau adaptuotis prie įvairių iššūkių, plačiau mąstyti“, – akcentavo prof. V.Kasiulevičius.

Naujas galimybes tobulinti praktinius įgūdžius ne tik gydytojai rezidentai, bet ir visų studijų programų ir pakopų studentams suteiks artimiausioje ateityje duris turintis atverti Simuliacijų centras.

Inovatyvus mokslo centras Gydytojai rezidentai aktyviai įtraukiami ne tik į klinikinį darbą, bet ir mokslinę veiklą. Profesiniam jų tobulėjimui ir moksliniam aktyvumui skatinti fakultetas kasmet skiria vidutiniškai 130 tūkst. eurų. „Mokslinėse konferencijose rezidentai kasmet pristato apie 200 pranešimų. Tai – geras rezultatas, iš to gimsta ir publikacijos mokslo žurnaluose. Galimybių išvykti su mokslo darbais jie randa ir aktyviai dalyvaudami kituose įvairiuose projektuose. Po truputį pagreitį įgauna ES remiami projektai. Rezidentų studijų kokybei gerinti laukiame, kol žalia šviesa bus uždegta dėl etapinių kompetencijų diegimo“, – sakė podiplominių studijų prodekanas.

Naujas mokslo perspektyvas atvers ir naujas Mokslo centras, išdygsiantis VU valdomame žemės sklype greta Nacionalinio vėžio instituto.

Pernai su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašyta projekto finansavimo ir administravimo sutartis, su LR finansų ministerija – paskolos iš Europos investicinio banko sutartis. Šiuo metu yra derinamos statybos darbų viešojo pirkimo procedūros konkurso sąlygos. „Naujai sukurta Medicinos Mokslo centro infrastruktūra – tai genetinių tyrimų centro, fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos specializuotų mokslinių laboratorijų patalpų kompleksas, atitinkantis aukščiausio lygio moksliniam ir eksperimentiniam darbui keliamus technologinius reikalavimus.

Jame funkcionuos visų pagrindinių klinikų specifinės mokslinės laboratorijos, vaistinė su ekstemporalių vaistų gamybos laboratorija, simuliacinės medicinos centras, kiti šiuolaikiniam mokslui plėtoti ir inovatyviam studijų procesui vykdyti reikalingi dariniai“, – dėstė dr. A.Pikturna. ¬

6

Nr. 18 (1319) 2019 gegužės 2-8 d. SVEIKA ŠEIMA

Kauno kolegijos Medicinos fakultetas: ilgametės studijų tradicijos

“ Medicinos fakultetas kviečia studijuoti šiose studijų programose: • Akušerija, • Bendrosios praktikos slauga, • Farmakotechnika, • Biomedicinos diagnostika, • Radiologija, • Ergoterapija, • Kineziterapija, • Burnos higiena, • Dantų technologijos, • Odontologinė priežiūra, • Kosmetologija, • Dietetika, • Socialinis darbas. ¬

Ilgametės studijų tradicijos Kauno kolegijos Medicinos fakultetas (KK MF) – seniausia buvusi medicinos mokykla Lietuvoje, kitais metais minėsianti sveikatos priežiūros specialistų rengimo šimtmetį.

Profesoriaus akušerio ginekologo, klinicisto, pirmojo ir ilgamečio mokyklos vadovo Prano Mažylio 1920aisiais organizuoti akušerių ir medicinos seserų kursai išaugo į šiandieninį KK MF. Per 99-erius veiklos metus parengta daugiau kaip 33 tūkst. įvairių profesinių kvalifikacijų sveikatos priežiūros specialistų ir socialinių darbuotojų.

Fakultete puoselėjamos ilgametės podiplominių studijų tradicijos, įkurtas Tęstinių studijų skyrius. Čia galima rinktis įvairių studijų programų dalies studijas. Dirbančiųjų neformaliuoju būdu pasiekti laimėjimai, žinios ir praktiniai gebėjimai gali būti pripažinti studijų rezultatais. Skyriuje vykdomos sveikatos priežiūros ir socialinio darbo specialistų kvalifikacijos tobulinimui skirtos neformaliojo švietimo programos.

Neformaliųjų švietimo programų metu paskaitas skaito ne tik fakulteto dėstytojai, bet ir lektoriai iš kitų Lietuvos ir užsienio institucijų, firmų atstovai, dantų technikaimeistrai. Pasak tęstinių studijų vedėjos Rasos Juozapavičienės, ben-

„Profesijos pasirinkimas – labai svarbus gyvenimo žingsnis. Nuo jo priklauso jauno žmogaus savigarba, vidinė asmens harmonija, savireguliacija, socialinė – ekonominė padėtis, statusas visuomenėje, socialinis saugumas, asmens psichologinė būsena.

Profesijos rinkimasis yra sudėtingas, daugiaprasmis ir nesibaigiantis, visą gyvenimą trunkantis procesas, kurį veikia įvairūs vidiniai bei išoriniai veiksniai. Mūsų fakultete suteikiamos visos galimybės kiekvieno bendruomenės nario saviraiškai ir saviugdai. Puoselėjame pasitikėjimu ir demokratija grindžiamą kultūrą. Čia dirba nuostabūs žmonės, puikūs dėstytojai, kurie studentams atiduoda didžiausią turtą – sukauptas žinias bei gyvenimo patirtį“, – sako vienos pirmaujančių aukštųjų mokyklų Medicinos fakulteto dekanas gydytojas Julius Dovydaitis. dradarbiavimas su absolventais po profesijos bakalauro diplomų įteikimo nenutrūksta, nes slaugytojai, akušeriai, farmakotechnikai, dantų technikai, burnos higienistai, gydytojo odontologo padėjėjai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai gali tobulinti profesinę kvalifikaciją.

Medicinos fakultete vyksta daug

įvairiausių seminarų, tarptautinių, respublikinių mokslinių–praktinių konferencijų, kuriose dalyvauja specialistai praktikai, kolegos iš kitų aukštųjų mokyklų. Fakultete sudaromos sąlygos mokymuisi visą gyvenimą. Sveikatos priežiūros ir socialinio darbo specialistams taikomos tinkamiausios kvalifikacijos tobulinimo formos. ¬

Komentaras Farmakotechnikos studijų programos studentas Paulius Budrevičius: - Jau vidurinėje mokykloje žinojau, jog noriu padėti žmonėms, todėl pasirinkau farmakotechniko specialybę. Farmakotechnikos studijų programa turi ilgametę profesinės veiklos ir studijų patirtį, kas įrodo jos paklausą. Studijos suteikė daug teorinių žinių, praktinių gebėjimų apie žmogaus gyvybę, sveikatą, jos svarbą ir kaip ją reikia saugoti bei prižiūrėti. Šias žinias profesinės veiklos praktikos metu drąsiai pritaikau bendraudamas su vaistinės pacientais. Žinių, įgūdžių, gebėjimų nebūčiau įgijęs be puikių, kompetentingų dėstytojų, kurie perdavė savo patirtį ir visada stengiasi padėti, jei kyla neaiškumų. Kauno kolegijos Medicinos fakultetas suteikia galimybę semtis žinių, ugdytis gebėjimus ne tik gimtinėje, bet ir dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

Atlikdamas praktiką Portugalijoje turėjau galimybę pažinti šią nuostabią šalį, įgavau daug svarbios gyvenimiškos bei profesinės patirties, todėl noriu padėkoti Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dėstytojams, ypač Farmakotechnikos katedrai, už suteiktą šviesą ir atidarytas naujas gyvenimo duris. Čia tikrai verta studijuoti! ¬

„Džiaugiamės, kad pastaraisiais metais itin padidėjo jaunų žmonių susidomėjimas sveikatos mokslų krypties ir socialinio darbo studijomis. Svarbu ir tai, kad studijų programų įvairovė atspindi sveikatos priežiūros specialistų tarpdiscipliniškumą. Tai leidžia realizuoti komandinio darbo principus. Profesinės veiklos praktikas studentai atlieka realiose darbinėse aplinkose – asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tai – neatsiejama studijų proceso dalis, gilinanti studentų profesinius gebėjimus ir įgūdžius“, sako fakulteto dekanas gydytojas Julius Dovydaitis.

Prodekanė dr. Lijana Navickienė: - Studijas mūsų Medicinos fakultete renkasi gabūs, smalsūs ir reiklūs studentai. Todėl didelis dėmesys skiriamas studijų kokybei, kurią stengiamės gerinti pasitelkdami įvairias priemones. Glaudus bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros, socialines paslaugas teikiančiomis institucijomis, darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais, fakulteto dėstytojų vykdomi profesinės veiklos, specialistų poreikių, kvalifikacijų tyrimai leidžia užtikrinti studijų programų sąsajas su darbo rinkos poreikiais, planuoti kryptingą studijų turinio atnaujinimą ir kaitą, siekiant atliepti rinkos keliamus reikalavimus rengiamam specialistui. Teorinių ir praktinių žinių integraciją į studijų procesą padeda užtikrinti studijų programose dirbantys dėstytojai-praktikai, kurių patirtis ir dalijimasis praktinėmis situacijomis labai naudingas padedant studentams suvokti profesinės veiklos aktualijas. Studentai praktines žinias ir įgūdžius įgyja ne tik dalyvaudami praktiniuose užsiėmimuose bei atlikdami praktiką realiose darbo vietose. Jiems taip pat sudaromos plačios galimybės įsitraukti į įvairias fakulteto aktyviai vykdomas savanoriškas konsultavimo, švietimo, mokymo, sveikatinimo veiklas, tyrimus, projektus, kuriuose ne tik gilinamos profesinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, bet taip pat plėtojami atsakomybės, iniciatyvumo, bendravimo, problemų sprendimo, emocinio intelekto ir kiti sėkmingai profesinei veikla būtini gebėjimai. ¬

Komentaras

Bendrosios praktikos slaugos studijų programos studentė Milda Juškevičiūtė: - Po mokyklos baigimo nebuvau iš tų žmonių, kurie jau žino, ką nori veikti visą gyvenimą, todėl pirmos studijos buvo ten, kur patarė aplinkiniai žmonės. Bet mokydamasi supratau, kad tai, ką studijuoju, - ne man, todėl ieškojau savęs įvairiose veiklose.

Po ilgų ieškojimų suvokiau, kad man patinka rūpintis žmonėmis, jiems padėti ir kartu su jais džiaugtis. Todėl pasirinkau Bendrosios praktikos slaugos studijas Kauno kolegijoje. Čia studijuodama siekiu Bendrosios praktikos slaugos profesinio bakalauro laipsnio. Šios studijos visiems norintiems tobulėti ir būti geriausiais iš geriausių suteikia puikias galimybes. Tiek teorinės žinios, tiek praktikose pamatytos ir išgyventos situacijos per visus mokslo metus manyje išugdė nepaprastą pagarbą žmogui ir jo gyvenimo kokybei. Kauno kolegijoje save realizuoti galėjau ne tik paskaitų metu, bet ir dalinantis žiniomis bei patirtimis su kitais įvairiuose projektuose. Esu labai dėkinga už suteiktas galimybes, didžiulį palaikymą įvairiose situacijose ir išugdytas kompetentingos slaugytojos vertybes. Džiaugiuosi, kad pasirinkau slaugytojos kelią, nes dabar keliuosi kiekvieną dieną su šypsena ir su nekantrumu laukiu, kokius gerus darbus atliksiu baigusi mokslus. ¬

7

SVEIKA ŠEIMA Nr. 18 (1319) 2019 gegužės 2-8 d.

Klaipėdos universitete – unikalios radiologijos studijos Dvidešimtmetį minintis Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakultetas – vienas didžiausių ir moderniausių uostamiesčio universitete.

Vydūno sveikatos filosofiją puoselėjančiame fakultete studijuoja per tūkstantį studentų, dirba apie šimtas dėstytojų.

Baigusieji sveikatos mokslus absolventai laukiami šalies ligoninėse, sveikatingumo centruose, klubuose.

Paklausios specialybės „Fakultetas vykdo sveikatos priežiūros vadybos, slaugos, sveikatos ug-

dymo, kineziterapijos, radiologijos, socialinio darbo studijų programas, iš viso - 9-iose studijų kryptyse. Tai nėra gydomoji medicina. Fakultetas orientuojasi daugiau į socialinį sveikatos aspektą, sveikatos išsaugojimą, puoselėjimą. Kaip kalbėjo filosofas Vydūnas, svarbiausia – rūpintis sveikata ir ją puoselėti, tada nereiks jokių gydytojų. Tokia fakulteto misija“, – teigia KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Leta Dromantienė.

Sveikatos specialistų trūkumas visuomenėje nuolat jaučiamas. Tad tokios studijų programos kaip slauga ar socialinis darbas – labai populiarios. „Sveikata yra fizinė, dvasinė ir socialinė. Kiekvienas atėjęs studijuoti mūsų fakultete gali rasti visus šiuos tris komponentus. Tiek fizinės sveikatos profesijas, kada mes grąžiname sveikatą, pavyzdžiui, – kinezite-

Universitetinės radiologijos studijos • Būsimi KU Sveikatos mokslų fakulteto studentai gali rinktis ir ypatingą studijų programą, kurios nėra kituose šalies universitetuose. „Mes darome pirmą žingsnį į radiologiją kaip į studijas, akademinę veiklą, mokslą. Tai yra labai svarbu visai Lietuvai“, – sako prof. dr. E.Acienė.

“

„Turime partnerių Hanze universitete (Olandija), Tamperės universitete (Suomija). Dirbdami drauge mokslininkai puoselėja aktyvų visuomenės senėjimą, reabilitaciją, socialinį darbą, įtraukdami visas socialines grupes“, – pabrėžė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

• Radiologas – tai specialistas, gebantis savo darbe taikyti naujausias medicinos technologijas, dirbantis su rentgeno, kompiuterinio ir magnetinio rezonanso, angiografijos, radionuklidinės, spindulinės terapijos, ultragarso įranga.

• Baigę šias studijas absolventai gali dirbti visų lygių sveikatos priežiūros įstaigose, mokslinėse biomedicinos laboratorijose, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos įstaigose. ¬

rapija, tiek dvasinės sveikatos profesijas, kaip rekreacija, turizmas, ir, be abejo, socialinės sveikatos profesijas, kada įgaliname žmones grįžti į gyvenimą per socialinio darbo programas. Sveikatos specialistai – ypač reikalingi. Šių profesijų atstovų niekada nebus pakankamai. Visada reikės slaugytojų, kineziterapeutų, socialinių darbuotojų“, – pabrėžia KU Sveikatos mokslų fakulteto Tarybos pirmininkė prof. dr. Elvyra Acienė.

Stiprus mokslo centras Fakultete vystomos ne tik studijos, bet ir mokslas. Dirba tarptautinio lygio mokslininkai, vykdomi bendri moksliniai projektai su užsienio universitetais. „Turime partnerių Hanze universitete (Olandija), Tamperės universitete (Suomija). Dirbdami drauge mokslininkai puoselėja aktyvų visuomenės senėjimą, reabilitaciją, socialinį darbą, įtraukdami visas socialines grupes“, – pabrėžė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Fakultete veikiančiame sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centre atliekami aukšto lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai bei eksperimentinės (socialinės) plėtros darbai. „Čia rengiami mokslininkai, integruojamas mokslo ir studijų procesas, sudaromos sąlygos dėstytojų ir kitų specialistų kvalifikacijai kelti. Taip pat siūlomos alternatyvios, papildomosios medicinos terapijos. Tokios kaip balneologija, biblioterapija, delfinų terapija“, – sakė KU rektorius. ¬

Mokslininko profesija – kaip gyvenimo būdas

“

Nors dar sutiksite tvirtinančių, kad didysis mokslas „daromas“ tik kažkur už Lietuvos ribų, patys mokslininkai skuba tai paneigti. Jų teigimu, gyvybės mokslų srityje ne tik kad neatsiliekame, bet ir žengiame priešakyje.

„Buvimas mokslininku daugiau yra gyvenimo būdas nei profesija, mat sunku nustoti būti mokslininku uždarius laboratorijos duris.

Pasaulį įpranti nuolat matyti pro tam tikrus mokslo akinius, jį stebi, lygini, išgirdęs naujus dalykus svarstai, kaip tai galėtų padėti tavo tyrimams“, – teigia neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė.

Stipri mokslo sritis Neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė, galimybę darbuotis pasaulinio lygio laboratorijose iškeitusi į Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centrą, tvirtina, kad gyvybės moksluose, ypač molekulinėje biologijoje, tikrai niekam pasaulyje nenusileidžiame. „Kai išvykau studijuoti doktorantūros į Kembridžo universitetą, manęs, grįždavusios po atostogų, visi klausdavo: „Na, kaip ten? Ar nesijauti atsilikusi, kažko nespėjanti?“ Atsakydavau, jog ne tik kad niekada nejaučiau jokių spragų, bet esame visa galva aukštesni“, – sako ji.

Biochemijos mokslus VU krimtusi mokslininkė pabrėžia, jog tai išlieka labai stipria mokslo šaka šalyje. Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog biochemijos studijos Lietuvoje unikalios tuo, kad čia žmonės turi gali-

mybę anksti ateiti į laboratoriją. „Pavyzdžiui, Kembridžo universitete, kur dirba pasaulinio lygio mokslininkai, bakalauro studentai atlieka šešiolikos savaičių, o magistrantai – tik keturių savaičių praktiką laboratorijoje. O pas mane ir kitus dėstytojus ateina žmonės nuo pat pirmo kurso ir sako: „Norime dirbti“.

Galbūt pirmais metais yra dar kiek per anksti, bet didžioji dauguma nuo antro kurso jau susiranda dar-

bo laboratorijoje. Ir ten ne šiaip „žaidžia“, atlieka laboratorinius darbus, bet prisideda prie tikrų mokslinių tyrimų, kurie vėliau publikuojami.

Retai kur pasaulyje pirmų pakopų studentai turi galimybę įgyti tiek praktinės patirties“, – pasakojo U.Neniškytė.

Profesija – gyvenimo būdas Pašnekovė sako mokslininkės kelią pasirinkusi labai sąmoningai:

„Chemija ir biochemija buvo įdomi nuo mokyklos laikų. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad pasirinktas darbas – ne tiek profesija, specialybė, kiek identiteto dalis. Buvimas mokslininku daugiau yra gyvenimo būdas nei profesija, mat sunku nustoti būti mokslininku uždarius laboratorijos duris. Pasaulį įpranti nuolat matyti per tam tikrus mokslo akinius, jį stebi, lygini, išgirdęs naujus dalykus svarstai, kaip tai galėtų padėti tavo tyrimams. Ši profesija atveria erdvę mąstymui ir smalsumui taikyti, ko daugelyje specialybių dažniausiai nebeturime“, – kalbėjo ji.

U.Neniškytė pridūrė, jog ir finansinė situacija tikrai keičiasi į gerą: „Tie mokslininkai, kurie dirba aukščiausiu lygiu, gauna gana konkurencingus atlyginimus.“ ¬

Tarp kitko: • Vienas ryškiausių paskutinių Lietuvos mokslo sėkmės pavyzdžių – VU biotechnologo Virginijaus Šikšnio su komanda pasiektas revoliucinis proveržis genų redagavimo srityje – atrastos „genų žirkles“. Ši technologija leis gydyti sudėtingiausias paveldimas genetines ligas, kurti šalčiui ar sausrai atsparius augalus, spręsti organų transplantacijos iššūkius. Virginijus Šikšnys už savo atradimą sulaukė pasaulinio pripažinimo – yra apdovanotas prestižinėmis Harvardo universiteto Warreno Alperto bei Norvegijoje įsteigta Kavli premija.

O JAV bendrovė„DuPont“ įgijo išskirtinę VU intelektinės nuosavybės licenciją, apimančią visą galimą komercinį panaudojimą, įskaitant žemės ūkio sritį.

Taip pat VU ir „DuPont“ pasirašė kelerių metų bendrų tyrimų sutartį dėl tolesnio technologijos plėtojimo.

• Veik prieš trejus metus Pasaulinį proveržį žadančią mikroskysčių technologiją gydant pažeistas ląsteles ir vėžį pirmasis Lietuvoje plėtojantis mokslininkas dr. Linas Mažutis, dr. K.Leonavičius, doktorantai J.Nainys ir Dalius Kučiauskas įkūrė startuolį „Droplet Genomics“. Jaunieji mokslininkai ėmėsi komercializuoti mikroskysčių technologiją, leidžiančią pažvelgti į vėžį pavienių ląstelių lygiu. Siekiama sukurti aparatą, kuris būtų nesudėtingas naudoti, pagerintų duomenų kokybę ir būtų pritaikomas jau ligoninėse imti mėginius iš pacientų ir vietoje juos analizuoti. ¬

8

Nr. 18 (1319) 2019 gegužės 2-8 d. SVEIKA ŠEIMA

Nacionalinio vėžio instituto chirurgas onkologas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto absolventas doc. dr. Audrius Dulskas:

“

Universitetas labai gerai paruošia profesiniam gyvenimui

- Prisiminimai apie universitetą – patys šviesiausi, turėjome nuostabių profesorių – tų korifėjų, kurie buvo pavyzdžiai siekiant tolimesnės karjeros. Pirmieji mokytojai – amžiną atilsį profesoriai G.Česnys, A.Raugalė. Tai buvo tie medicinos „banginiai“, kurie, dėstę per pirmuosius metus, realiai ir sudėliojo viską, kaip reikėtų mokytis, ko kaip turi siekti. Vėliau chirurginių subtilybių mokė profesoriai N.Samalavičius, E.Poškus, K.Strupas, T.Poškus. Universitetas labai gerai paruošia profesiniam gyvenimui. Vėliau studentai, rezidentai ar darbuotojai kaip lygiaverčiai specialistai gali bet kur važiuoti stažuotis ar dirbti. Jei turi noro, iniciatyvą užsiimti mokslu, vykti į tarptautines konferencijas, skaityti pranešimus, galimybių gausu. Aišku, nors mokslai nelengvi, įmanoma studijas suderinti ir su studentavimu. Čia galioja ta taisyklė – kuo daugiau veiklos, tuo daugiau suspėji. Turėjau labai linksmų kurso draugų, kurie buvo ne tik gabūs mokslams, bet ir rasdavome būdų atsipalaiduoti. Aktyviai dalyvavau ir studentų atstovybės veikloje, ir stalo tenisą fakultete žaidžiau. Chirurginė specialybė šiaip labai įdomi, čia nėra jokios rutinos, kiekvienas pacientas individualus. Todėl neretai pabrėžiu, kad medicina nėra matematika, čia niekur negali būti šimtu procentų tikras, bet tai profesijai ir suteikia žavesio. ¬

VUL Santaros klinikų pilvo chirurgas, Lietuvos koloproktologų draugijos viceprezidentas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto absolventas prof. dr. Tomas Poškus:

“

Laimė, kad tenka dirbti su gabiausiais žmonėmis

- Nieko nenustebinsiu sakydamas, kad medicinos studijos yra sunkios. Nuo pat pradžių turi intensyviai mokytis to, ką tiesiogiai darysi vėliau. Žmogus turi norėti dirbti mediko darbą, kuris dažnai sunkus ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Tačiau jeigu įdomu, užsiimti tuo yra laimė. Aišku, dažniausiai tam, kad pasišvęstum šiai profesijai, turi paaukoti jaunystę. Bet niekada dėl to nesigailėjau. Prisimenant studijas medicinos fakultete ypač iškyla pirmieji metai. Buvome viena iš paskutiniųjų docento V.Gavelio grupių. Anatomiją mokytis pas jį nebuvo lengva, bet gal tai tik į naudą. Taip pat išskirčiau profesorių R.Kazakevičių, dėsčiusį patologinę fiziologiją. Rezidentūros metais tikrieji mokytojai buvo R.Drąsutis, N.Samalavičius. Laimė, kad tenka dirbti su gabiausiais žmonėmis, juk į mediciną dažniausiai įstoja tie, kurių intelektinis pajėgumas didžiausias. Turime galimybę į chirurgiją atsirinkti tuos, kurie labiausiai nori. Tad tenka dirbti su labai gabiais, darbščiais, įdomiais žmonėmis. Džiugina, kad jų rankose yra medicinos ateitis. ¬

Sėkmingi absolventai – apie studijas Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytojas, Lietuvos medikų sąjūdžio sekretorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventas Martynas Gedminas:

“

Mokymosi procese svarbu ne tik žinios, bet ir autoritetai

- Vienas vertingiausių dalykų universitete – probleminiu mokymo metodu grįstos studijos, išmokančios komandinio darbo. Taip pat mokymosi procese labai svarbu ne tik žinios, bet ir autoritetai, pavyzdžiai, kuriais norėtų sekti studentai. Išmokti iš dėstytojų jie gali viską, bet norėtųsi, kad pamokytų to, ko nėra mokoma vadovėliuose – empatijos, lyderystės, profesionalumo. Tyrimai rodo, kad jei yra mokoma empatijos, tai skatinama ugdymo įstaigoje, stipriai sumažėja ir perdegimų rizika. Iš mane asmeniškai įkvėpusių asmenų išskirčiau profesorius R.Nadišauskienę, A.Macą, A.Vaitkų. Skubioji medicina – labai patraukli, bet kartu labai sunki specialybė. Tai – darbas su budėjimais, lydimas streso. Rajoninės ligoninės labai laukia skubiosios medicinos gydytojų, tik norėtųsi iš visų suinteresuotų pusių, tarp jų – ir vietos valdžios, sulaukti didesnio palaikymo. Planuojame su kolegomis atkurti Lietuvos skubiosios medicinos draugiją. Po kokių penkerių metų turėtų būti šios specialybės pakilimas, kai jau baigę ją galės mokyti, nes mūsų mokytojai buvo skirtingų specialybių gydytojai. Ko galėčiau palinkėti besiruošiantiems stoti į mediciną? Visų pirma išbandyti save, savanoriauti. Žiūrėdami garsius serialus – „Grey anatomiją“, Daktarą Hausą, galima susidaryti klaidingą įspūdį apie mediko darbą. O medicina dažniausiai yra pagalba vyresnio amžiaus žmonėms, kurie negali savimi pasirūpinti. Ir jei nematai, kad gali mylėti tą žmogų ir darbą, visos procedūros, operacijos anksčiau ar vėliau pabosta. Mane į mediciną atvedė noras padėti žmogui. Kitą kartą padarai kad ir nesudėtingą veiksmą, bet po to palydinti žmogaus šypsena yra labai apdovanojantis dalykas. ¬

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausioji slaugytoja, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto absolventė Aida Smagurienė:

“

Į slaugos studijas atvedė smalsumas

- Į Klaipėdos universitetą atėjau smalsumo vedina – man buvo įdomu, kaip atliekami moksliniai tyrimai slaugos srityje, ką gali slaugytojai pakeisti paciento priežiūroje. Pati dirbau su pacientais, kuriems implantuoti elektrokardiostimuliatoriai ir buvo svarbu išsiaiškinti, kaip jiems padėti, kad jų gyvenimo kokybė pasikeistų, kaip į šį mokymą įsijungti slaugytojams. Studijuodama magistrą patekau pas nuostabią vadovę amžiną atilsį Vidą Mockienę, kuri „užkrėtė“ slaugos mokslu, išmokė, kaip ieškoti mokslinės medžiagos. Tai padeda ir dabartiniame darbe, galiu sukoordinuoti savo koleges. Šie įgūdžiai nepakeičiamai ir pačiai dėstant fakultete. Tačiau jokiu būdu dar mokant jaunus žmones nereikia šios specialybės piešti rožinėmis spalvomis. Slaugytojai yra arčiausiai žmogaus, sugeria jų išgyvenimus, išklauso, neretai perduota gydytojui tai, ko pacientai neišdrįso ar nesusiprato pasakyti. Tie, kurie renkasi slaugos specialybę, neturėtų eiti vien dėl diplomo, bet jausti pašaukimą. Mediko specialybė reikalauja daug vidinių jėgų ir atsidavimo. ¬

Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (tuometinio – Kauno medicinos universiteto) absolventas prof. dr. Andrius Macas:

“

Universitetas moko ir visuotinės moralės dėsnių

- Mūsų universitetas moko bazinių įgūdžių, kurie dera ir su visuotinės moralės dėsniais.

Pirmiausia – pagarbos gyvybei. Kitas, daugiau gamybinis, aspektas – mokslai yra klasikiniai ir gana nelengvi. Tenka daug sužinoti apie žmogų ir čia būtinas žinių tikslumas bei reiklumas, „kietumas“. Medicinoje negali filosofuoti ir vadovautis tik pajautimais. Trečias dalykas – pareigingumas, mokėjimas pacientui pateikti profesionalias žinias. Bet kartu nereikia būti siauro mąstymo, kai remiamasi tik turimais faktais, rasti aukso viduriuką.

Tas, kuris renkasi studijuoti mediciną tik dėl uždarbio, nejaučiantys pašaukimo, geriau darbo sveikatos sistemoje nesirinktų. Nes jei galvoja, kad pamils darbą, taip nebus. Gal ir pamils, bet vėliau pavargs ir bus piktas. Tad linkiu jauniems žmonėms rinktis specialybę pagal pašaukimą. Jei jis jaučia, kad galės būti prie sergančio žmogaus, klausyti beviltiškai sergančiojo, jam padėti, palydėti, toks studentas yra labai mylimas ir laukiamas. ¬

Sanatarijos „Eglė“ kineziterapeutė, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto absolventė Simona Stakauskienė:

“

Stipri mokymo bazė padėjo pakloti pamatus sėkmingai karjerai

- Labai džiaugiuos baigusi Kauno kolegiją. Mokiausi tokią specialybę, kur aktualiausia įgyti kaip įmanoma daugiau praktinių įgūdžių, išmokti nebijoti prisiliesti prie žmogaus. Stipri kolegijos praktinė bazė tikrai nenuvylė, padėjo pakloti pamatus sėkmingai karjerai. Dabar džiaugiuosi galėdama suderinti tiesioginį kineziterapeutės ir jau vadovės darbą – sanatorijoje turiu trisdešimties kineziterapeutų komandą. Galiu drąsiai pasakyti, kad renkantis darbuotojus kolegijos absolventai yra labai vertinami, turi itin gerą praktinį pasiruošimą. Be to, džiaugiuosi grįžusi į savo fakultetą ir kaip dėstytoja. Dar norėčiau pridurti, kad iš kolegijos išsinešiau ne tik žinias. Įstrigo šiltas, draugiškas santykis tarp dėstytojų, katedros vedėjos, studentų, puiki atmosfera. Tiktai norėčiau pastūmėti dar svarstančiuosius, ar verta rinktis kineziterapiją. Tai labai įdomi ir perspektyvi specialybė, atverianti labai daug kelių tobulėti, daug sričių, kur galima specializuotis. ¬