Lentvario pervažos rekonstrukcija, įgyvendinant svarbiausią etapą

arbai vykdomi pagal VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020 m. rugpjūčio mėnesį pasirašytą sutartį su UAB „Tilsta“ dėl Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcijos ir tunelio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4707 Grigiškės–Lentvaris–Dobrovolė 4,95 km naujos statybos. Sutarties vertė – 20,7 mln. eurų su PVM. Darbai turi būti atlikti per 9 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Į šį terminą kasmetinė 3 mėnesių technologinė pertrauka neįskaičiuota.

Projektas įgyvendinamas pagal VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Trakų rajono savivaldybės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ partnerystės sutartį, pasirašytą 2020 m. rugpjūčio 19 d., ir finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos bei Europos Sąjungos investicijų lėšomis.

Lentvaryje įpusėjo vieno svarbiausių šalies geležinkelio mazgų rekonstrukcija. Rekonstrukcijos darbus atliekanti bendrovė „Tilsta“ po veikiančiu geležinkeliu pabaigė stumti iš dviejų segmentų sudarytą 64 m ilgio ir 6720 t svorio automobiliams ir pėstiesiems skirtą tunelį. Tokia automobilių tunelio įrengimo technologija Lietuvoje ir Baltijos šalyse taikoma pirmą kartą. „Rekonstruojant Lentvario geležinkelio pervažą, pirmą kartą Lietuvoje nusprendėme pritaikyti visame pasaulyje jau naudojamą tunelio įrengimo technologiją. Šis sprendimas unikalus tuo, kad visi pervažos rekonstrukcijos ir tunelio statybos darbai vykdomi nenutraukiant traukinių eismo, tik sumažinant jų greitį. Būtent šios technologijos panaudojimas leidžia reikšmingai sutrumpinti darbų trukmę ir sutaupyti biudžeto lėšų, visiškai neapsunkinant ir neapribojant vieno intensyviausio Lietuvos geležinkelio mazgo“, – teigia bendrovės „Tilsta“ direktorius Gediminas Gribulis.

Šiuo metu įgyvendinta pati sudėtingiausia projekto dalis – jau pagamintos gelžbetoninės tunelio konstrukcijos stūmimas po geležinkelio bėgiais. 10 m gylyje ties pervaža įrengtoje statybos aikštelėje specialiais domkratais pirmoji buvo stumiama tunelio konstrukcija su nusmailintu priekiu, po kuriuo tunelio viduje

kasamas ir išvežamas gruntas. Vėliau prijungta antroji konstrukcijos dalis. Visas tunelio stūmimo procesas truko apie tris savaites, po kurių konstrukcijos segmentai jau buvo projekte numatytoje padėtyje.

Tunelio konstrukcijų stūmimo darbai reikalauja ypatingo dėmesio, tikslumo ir pasiruošimo. Vienu metu reikalinga koordinuoti konstrukcijų stūmimą, bėgių kelio stabilumą ir užtikrinti sklandų bei nepertraukiamą traukinių eismą. Patirtis, vykdant pačius sudėtingiausius infrastruktūros projektus Lietuvoje, šiuolaikiškas ir lankstus požiūris yra būtini įgyvendinant tokios apimties sumanymą.

Po rekonstrukcijos geležinkelių bėgių skaičius iš esmės lieka tas pats – buvo tik panaikinta viena nenaudojama atšaka, tačiau automobilių eismas taps daug patogesnis. 5 m gylyje bus įrengti du automobilių žiedai, įrėminti atraminėmis sienų konstrukcijomis: įvažiavę į vieną iš žiedų, automobiliai nusileis žemyn ir važiuos naujai pastatytu tuneliu.

Iki šiol geležinkelio linija Lentvario miestą dalijo į dvi dalis ir dėl in-

Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė konkursą, kur rangovai galėjo pasiūlyti alternatyvias ir inovatyvias technologijas, kas leido žymiai sutaupyti projekto ir laiko sąnaudų.

tensyvaus traukinių eismo prie pervažos nuolat susidarydavo automobilių spūstys. Vairuotojams tekdavo laukti net po 40 minučių. Skaičiuojama, kad dėl traukinių eismo Lentvario pervaža būdavo uždaryta net 11 valandų per parą. Kiekvieną dieną ją pervažiuodavo apie 7000 automobilių, o geležinkelio linija – iki 200 traukinių. Tai vienas svarbiausių geležinkelio mazgų Lietuvoje, kuris taip pat jungia Vilnių su Varšuva, Kaliningradu.

Po rekonstrukcijos miestą jungs tunelis – susisiekimas taps daug patogesnis tiek miesto gyventojams, kasdien vykstantiems į darbus, mokyklas, darželius, apsipirkti ar kitur, tiek keliaujantiems į Vilnių ar Trakus.

Džiugu yra tai, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė konkursą, kur rangovai galėjo pasiūlyti alternatyvias ir inovatyvias technologijas. Tai leido reikšmingai sutaupyti projekto ir laiko sąnaudų, o bendrovės „Tilsta“ komanda ir darbuotojai puikiai įgyvendino naujas technologijas, prisidėdami prie reikšmingo infrastruktūros projekto Lietuvoje.

Prie pat Lentvario geležinkelio stoties atsiras nauja stovėjimo aikštelė automobiliams ir autobusams, bus nutiestas kelias privažiuoti prie aikštelės, tad susisiekimas keliaujantiems traukiniu taip pat taps patogesnis.

Daug dėmesio skiriama ir pėsčiųjų infrastruktūrai bei saugumui –tunelyje bus įrengtas nuo automobilių eismo visiškai atskirtas pėsčiųjų takas.

Visus Lentvario pervažos rekonstrukcijos darbus planuojama baigti šių metų rudenį.

UAB „Tilsta“ direktorius

By G. Gribulis

On October 6, 2020 a capsule was buried in Lentvaris, announcing the symbolic start of reconstruction works of the Lentvaris railway crossing and construction of the tunnel under the railway. This project, which improves traffic conditions and safety, will significantly improve traffic conditions in Lentvaris city, since the city is divided into two parts by the railway line, and due to intensive train traffic there are continuous traffic congestions at the crossing. Reconstruction of one of the most important railway junctions in the country is already halfway through. The company Tilsta, UAB has completed pushing a 64 m-long, 6.720 ton-weigh tunnel under the existing railway. The tunnel is intended for vehicles and pedestrians. This tunnel installation technology was used for the first time in Lithuania and the Baltic States.

Prieš dvidešimt trejus metus – 1998 m. – tuometinio asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidento dr. Jono Biržiškio iniciatyva buvo išleistas žurnalo „Lietuvos keliai“ pirmasis numeris. Žurnalas „Lietuvos keliai“ visada buvo skirtas profesionalams kelininkams – kelių tiesėjams ir tiltų statytojams, ir tiems, kurie ištisus metus prižiūri kelius, kelių ir jų statinių projektuotojams, akademiniam jaunimui – būsimiesiems kelių inžinieriams, ir kelininkams veteranams. Tai žurnalas visiems, kurie savo gyvenimą susiejo su nelengva, bet labai reikalinga ir garbinga kelininko profesija. Per daugiau kaip du dešimtmečius „Lietuvos keliai“ tapo mūsų šalies kelininkų metraščiu. Žurnale kiekvienas skaitytojas randa sau ko nors įdomaus ir naudingo iš kelių istorijos, projektavimo, tiesimo, naujų technologijų ir moderniausios technikos, mokslininkų atliktų tyrimų, eismo saugumo problematikos, užsienio šalių kelininkų patyrimo ir naujovių. „Lietuvos keliai“ yra vienintelis kelininkų leidinys, kuriame pristatomi visų šalies kelių tiesimo bendrovių atlikti svarbiausi susisiekimo infrastruktūros objektai: 1998 m. baigta tiesti magistralė Vilnius–Panevėžys, tiesiama ir rekonstruojama tarptautinė magistralė „Via Baltica“, šiemet baigiamas modernizuoti kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir kt.