Elektroninė (atstuminė) kelių apmokestinimo sistema – socialiai teisingesnis ir proporcingesnis mokestis

2023 m. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) planuoja įdiegti naują kelių apmokestinimo sistemą e-tolling. Naudojant šią sistemą, kelių mokestis bus taikomas ne už laiką, bet už nuvažiuotą atstumą.

Pasak LAKD Išmaniųjų transporto sistemų ir kelių apmokestinimo departamento direktoriaus Dariaus Ražinsko, pagrindinis sistemos technologinis sprendimas bus paremtas aplikacija išmaniesiems įrenginiams. Šiuo atveju pasirinktas Europos Sąjungos direktyvoje 2019/520 numatytas technologinis palydovinės padėties nustatymo (GNNS) sprendimas, kuris yra taikomas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Lietuva, įvertinusi šalies kelių tinklo specifiką ir ypatumus, geografinę padėtį, klimatą ir su konkrečiu sprendimu susijusias sąnaudas bei technologines tendencijas, pasirinko išmaniųjų įrenginių (pvz., mobiliojo telefono aplikacija ir pan.) sprendimą. Taip pat vežėjams bus sudaryta galimybė iš anksto deklaruoti važiuojamą maršrutą ir už jį susimokėti, nenaudojant išmaniųjų įrenginių.

D. Ražinskas atkreipia dėmesį, kad išmaniųjų įrenginių naudojimas tampa praktiškai visų kasdienybe, o šių technologijų vystymosi tendencijos didina jų prieinamumą ir užtikrina vartotojams naudojimosi paprastumą bei patogumą. Be to, kuriama sistema bus pritaikyta veikti ir su specialiais išoriniais įrenginiais, kurie naudojami ir kai kuriose Europos Sąjungos šalyse.

Pasirinktas sprendimas yra jau sukurtos ir veikiančios, LAKD prižiūrimos, Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos vieno iš modulių modifikacija. LAKD turi patirties kuriant ir kitas informacines sistemas, organizuojant jų diegimą, priežiūrą ir plėtrą.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantis kelių naudotojo mokestis yra paremtas laikine sistema ir nėra susietas su realiai transporto priemonės nuvažiuojamais kilometrais, todėl mokestis už laiką (vinjetės sistema) nėra laikomas socialiai teisingu ir proporcingu mokesčiu. Įvedus atstuminę kelių rinkliavą (e-tolling), būtų taikomi principai „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“.

Dabar galiojanti „vinjetės“ sistema yra palankesnė didesnius atstumus nuvažiuojančių transporto priemonių valdytojams ir naudotojams. Įvedus elektroninę kelių rinkliavą, būtų atsižvelgiama į kelių infrastruktūros naudotojus, kurie dabar už mokamais keliais nuvažiuotą trumpą atstumą sumoka nepagrįstai didelį mokestį. Pavyzdžiui, šiuo metu tiek už važiavimą per Lietuvą mokamais keliais tranzitu (300 km), tiek už važiavimą mokamu keliu trumpą atstumą (pvz., 1 km) mokamas vienodas mokestis (pvz., 11 eurų), t. y. kuo ilgesnis mokamais keliais nuvažiuotas atstumas, tuo mažesnis 1 km įkainis, nors, važiuojant ilgesnį atstumą, kelių infrastruktūrai padaroma daug didesnė žala.

Kitas svarbus aspektas – kuo sunkesnė transporto priemonė, tuo didesnė jos padaroma žala kelių infrastruktūrai, kuo taršesnė transporto priemonė – tuo didesnė aplinkos, oro ir akustinė tarša. Kuo didesnis nuvažiuotas atstumas – tuo didesnis kelių infrastruktūros nusidėvėjimas. Todėl įdiegta elektroninė kelių rinkliavos sistema e-tolling leis užtikrinti teisingą išlaidų kelių infrastruktūrai sukurti ir išlaikyti pasidalijimą tarp visų mokamos kelių infrastuktūros naudotojų, nes kelių rinkliavos mokestis už kelius bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į transporto priemonės tipą (svorį), EURO klasę (taršą) ir mokamais keliais nuvažiuotą atstumą (km).

Svarbu, kad e-tolling projektas prisidės ir prie taršos mažinimo, nes skatins transporto priemonių valdytojus ir naudotojus atsisakyti „tuščios“ ridos, konsoliduoti siuntas, optimizuoti maršrutus, naudoti aplinkai „draugiškas“ transporto priemones, įsigyjant mažiau taršias (aukštesnės EURO klasės) transporto priemones. Dėl šių priežasčių sumažės aplinkos, oro ir akustinė tarša.

Naujai e-tolling sistemai įdiegti Lietuvoje diegiama informacinė sistema, kuria bus aptarnaujami vartotojai (krovininių transporto priemonių savininkai ir valdytojai), automatiniu būdu apskaičiuojamos mokėtinos kelių rinkliavos sumos, suformuojamos sąskaitos ir ataskaitos vartotojams.

Naujai e-tolling sistemai įdiegti Lietuvoje bus kuriama ir diegiama informacinė sistema, kuria bus aptarnaujami vartotojai (krovininių transporto priemonių savininkai ir valdytojai), automatiniu būdu apskaičiuojamos mokėtinos kelių rinkliavos sumos, suformuojamos ir teikiamos sąskaitos bei ataskaitos vartotojams.

Keliuose jau dabar yra įrengta kelių infrastruktūros kontrolės įranga,

kuri automatiškai nustato kelių rinkliavos pažeidėjus, nemokančius arba netinkamai mokančius kelių naudotojo mokestį. Papildomai LAKD planuoja praplėsti kontrolės infrastruktūros tinklą ir atitinkamus Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos (toliau – Eismo informacinė sistema) pakeitimus.

LAKD jau dabar administruoja e. vinječių platinimą, tad nauja sistema bus kuriama jau esamos sistemos pagrindu, panaudojant įgytą patirtį ir kompetencijas, o tai leis sutaupyti lėšų.

LAKD Išmaniųjų transporto sistemų ir kelių apmokestinimo departamento direktorius Darius Ražinskas primena, kad pasirinktas sprendimas yra jau sukurtos ir veikiančios, LAKD prižiūrimos, Eismo informacinės sistemos vieno iš modulių modifikacija. LAKD perėmus e. vinječių platinimą, kasmet sutaupoma apie 3,8 mln. eurų. 2019 m. LAKD e. vinječių platinimas kainavo 0,3 mln. eurų, o 2018 m. tarpininkui už platinimą buvo sumokėta 4,1 mln. eurų, tai yra šios paslaugos valstybei 2019 m. kainavo 14 kartų pigiau nei 2018 m. 2020 m. e. vinječių parduota už 49,43 mln. eurų (2019 m. – už 48,69 mln. eurų). Šios lėšos yra skirtos kelių priežiūrai ir plėtrai, tačiau tik dalis jų tenka apmokestintų magistralinių kelių priežiūrai ir plėtrai.

Kelių naudotojas yra ir bus atsakingas už teisingų duomenų pateikimą ir mokesčio sumokėjimą. Užfiksavus pažeidimus, duomenys bus perduoti į Administracinių nusižengimų registrą ir papildomai prašoma susimokėti už suteiktas paslaugas – naudojimąsi keliu. Tokia praktika taikoma ir dabar – esant laikinei (vinjetės) kelių naudotojų mokesčių sistemai.

gistraliniais keliais) bus skirtos šių kelių infrastruktūros gerinimui. „Magistraliniuose keliuose eismo intensyvumas yra didžiausias, todėl teigiamą pokytį pajus visi šalies kelių naudotojai. Atsiras galimybių daugiau lėšų skirti magistralinių kelių infrastruktūros būklei ir eismo saugumui juose pagerinti“, – teigia LAKD vadovas Remigijus Lipkevičius.

Transporto priemonių kategorijos, kurioms bus skaičiuojama rinkliava už važiavimą magistraliniais keliais, lieka tos pačios kaip ir dabar: autobusai (transporto priemonių kategorijos M2–M3), krovininės transporto priemonės (transporto priemonių kategorijos N1–N3) ir jų junginiai bei specialios kelių transporto priemonės. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1700 km apmokestintų magistralinių kelių.

Parengta bendradarbiaujant su

In 2023, the State Enterprise Lithuanian Road Administration plans to implement a new road charging system – e-tolling. With this system, the charge will be paid not for the time but for the distance travelled. Lithuania, having assessed the specifics and peculiarities of the country’s road network, its geographical location, climate, the costs and technological trends related to a specific solution, has chosen a solution of intelligent equipment. For the implementation of the new e-tolling system, an information system will be developed and implemented in Lithuania, which will serve consumers (heavy vehicle owners and operators), automatically calculate the amounts of tolls payable, form and provide invoices and reports to the users. Roads are already equipped with the road infrastructure control equipment that automatically detects toll offenders, those who do not pay or do not pay the toll properly. The generated funds from road tolls (for the use of toll main roads) will be used to improve the infrastructure of these roads.