Studijos VILNIUS TECH Kelių katedroje

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) yra vienintelis universitetas Lietuvoje, teikiantis universitetinį išsilavinimą kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos srityje. Šios srities specialistai ugdomi VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedroje.

Apie Kelių katedrą

2022 m. sukaks šimtas metų, kai gyvuoja VILNIUS TECH Kelių katedra. Tai reikšmingas laikotarpis ne tik šiai katedrai, bet ir visiems Lietuvos kelininkams – jos auklėtiniams: inžinieriams, bakalaurams, magistrams ir mokslų daktarams.

Kelių katedra nuo pirmųjų dienų vykdo aktyvią pedagoginę ir mokslinę veiklą. Joje dirba šiuolaikiški ir profesionalūs pedagogai – lektoriai, docentai, profesoriai.

Katedra daugelį metų bendradarbiauja su daugeliu Europos šalių universitetais: studentai vyksta studijuoti ir ginti baigiamųjų darbų, o dėstytojai – stažuotis ir skaityti paskaitų.

Kelių katedra taip pat palaiko glaudžius ryšius su socialiniais partneriais, kurių atstovai dalyvauja studijų programų komitetuose, skaito pranešimus per paskaitas, dalyvauja baigiamųjų darbų gynimuose, priima studentus profesinės veiklos praktikai atlikti bei kitaip prisideda prie šios katedros vykdomų studijų veiklų.

nių apie šiuolaikinės kelių ir geležinkelių infrastruktūros planavimo, projektavimo, statybos ir priežiūros metodus bei technologijas; • Miestų inžinerijos specializacijos studentai įgyja žinių apie miestų planavimą ir projektavimą, miestų infrastruktūros priežiūrą ir valdymą, susisiekimo sistemų bei inžinerinių tinklų įrengimą išmanaus miesto teritorijose.

Studijos

Kelių katedroje ruošiami technologijos mokslų statybos inžinerijos krypties trijų kvalifikacinių lygių specialistai: bakalaurai (I pakopa), magistrai (II pakopa) ir mokslų daktarai (III pakopa). I ir II pakopose sudaromos galimybės studijuoti šias studijų programas:

Pirmosios pakopos bakalauro studijų Kelių, geležinkelių ir miestų in-

žinerijos studijų programa skirta ketinantiems įgyti žinių ir gebėjimų, susijusių su kelių, gatvių, geležinkelių ir kitų susisiekimo statinių planavimu, projektavimu, statyba bei jų priežiūra, taip pat miestų planavimu ir projektavimu, miestų infrastruktūros priežiūra ir valdymu.

Studentai, įstoję į šią studijų programą, dvejus metus studijuoja bendrai, o po dvejų metų turi galimybę pasirinkti vieną iš dviejų specializacijų – Kelių ir geležinkelių inžineriją arba Miestų inžineriją: • Kelių ir geležinkelių inžinerijos specializacijos studijos suteikia ži-

Kuo patraukli bakalauro Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studijų programa?

• VILNIUS TECH yra vienintelis universitetas Lietuvoje, teikiantis universitetinį išsilavinimą kelių inžinerijos srityje. • VILNIUS TECH yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, ruošianti geležinkelių ir miestų inžinerijos specialistus. • Nuo pirmo kurso paskaitas skaito kviestiniai svečiai iš įmonių:

AB „Kauno tiltai“, AB „Kelių priežiūra“, UAB „Kelprojektas“, UAB

„Sweco Lietuva“, RB Rail AS Lietuvos filialas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „Urban Line“, UAB „Wirtgen Lietuva“, UAB „Grinda“,

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. • Siūlomas nuoseklus studijų planas, specialybės dalykus pradedant studijuoti nuo antro kurso. • Pirmuosius dvejus metus studijuojami bendrieji statybos inžinerijos dalykai, o nuo trečio kurso galima rinktis vieną iš dviejų specializacijų – kelių ir geležinkelių inžineriją arba miestų inžineriją. • Studentai turi galimybę išvykti studijuoti vieną ar kelis semestrus į kitų šalių universitetus, Kelių katedros partnerius, arba išvykti atlikti praktiką kitos šalies įmonėje. • Po trečio kurso atliekama profesinės veiklos praktika, kurią galima atlikti pasirinktoje arba katedros pasiūlytoje įmonėje. Čia studentai pamato karjeros galimybes ir dažnai pasilieka tose įmonėse dirbti. • Aukštas įsidarbinimo lygis. Pabaigę bakalauro studijas ir įgiję inžinerijos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį, pagal specialybę dirba apie 95 proc. absolventų. • Pabaigus bakalauro studijas ir dirbant pagal specialybę, yra galimybė po trejų metų atestuotis atitinkamų susisiekimo komunikacijų srityse.

Galimybė gauti nuolatinę stipendiją (paramą)

Įstojusieji į bakalauro nuolatinių studijų programą „Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija“ turi galimybę gauti nuolatinę stipendiją (paramą), pasirašydami sutartį su VILNIUS TECH partnere AB „Kelių priežiūra“ arba AB „Kauno tiltai“. Stipendija (parama), kurios dydis yra 100–200 eurų, skiriama visam studijų laikotarpiui – ketveriems metams (8 semestrai). Stipendijos (paramos) gavimas ir jos dydis priklauso nuo konkursinio balo stojant į universitetą ir dalyvavimo motyvaciniame pokalbyje, o vėlesniuose kursuose – nuo studijų pasiekimų (vidurkio), pažangumo ir dalyvavimo kasmetiniame motyvaciniame pokalbyje. Įstoję į mokamas studijas, studentai turi galimybę pretenduoti į VILNIUS TECH partnerės AB „Kauno tiltai“ 75 proc. finansuojamas studijas.

Studijos ViLNiUS TecH Kelių katedroje

Antrosios pakopos magistrantū-

ros studijų programos skirtos absolventams ir kitiems, turintiems kvalifikacinį statybos inžinerijos mokslų bakalauro laipsnį: • Keliai ir geležinkeliai magistro studijų programa skirta sužinoti ir išmokti projektuoti kelio ir geležinkelio dangos konstrukcijas, stebėti ir prognozuoti susisiekimo infrastruktūros tinklo būklės kitimą, taikyti nuolatinės ir periodinės priežiūros kriterijus bei normatyvus, taip pat sudaryti skaitinį statinio modelį, taikyti ir interpretuoti normatyvinius techninius dokumentus, įsisavinti intelektinių transporto sistemų ir eismo saugos veikimo principus. • Kelių saugumo valdymo magistro studijų programos tikslas – parengti inžinerijos magistrus, gebančius pritaikyti mokslo žinias, analitiškai ir kritiškai mąstyti, argumentuotai priimti efektyvius kelių saugumo valdymo ir saugaus eismo organizavimo sprendinius, grįstus sisteminiu, kritiniu bei konstruktyviu mąstymu ir moksline argumentacija. • Miestų inžinerinės informacinės sistemos magistro studijų programos tikslas – parengti miestų inžinerijos specialistus, gebančius išmaniai planuoti, modeliuoti ir valdyti miestų inžinerines sistemas, integruoti atskiras miesto inžinerines sistemas, gebančius kūrybiškai ir kritiškai mąstyti bei naudotis moderniomis informacinėmis sistemomis, taikyti mokslo ir technologijų naujoves sprendžiant miestų inžinerines problemas, ekonomiškai įvertinti ir pagrįsti racionalius sprendinius. • Inovatyvi kelių ir tiltų inžinerija – jungtinė magistrantūros studijų programa, vykdoma kartu su Rygos technikos universitetu. Ši studijų programa skirta rengti specialistus, gebančius pritaikyti statybos inžinerijos mokslo ir praktikos žinias formuojant, vertinant ir savarankiškai priimant efektyvius kelių ir statinių juose priežiūros ir plėtros sprendimus. Tokie sprendimai grįsti sisteminiu, kritiniu ir konstruktyviu mąstymu, moksliškai argumentuoti. Pabaigus šią studijų programą, suteikiami abiejų universitetų magistro kvalifikacinio laipsnio diplomai. Studijos vykdomos anglų kalba.

Kuo patrauklios Kelių katedros magistrantūros studijų programos?

Kelių katedros siūlomos magistrantūros studijų programos yra vienintelės ir vykdomos tik VILNIUS TECH. • Studijų programos „Keliai ir geležinkeliai“ ir „Kelių saugumo valdymas“ visiškai atnaujintos nuo 2020 m., o studijų programa „Miestų inžinerijos informacinės sistemos“, – nuo 2018 m. • Studijų programos suteikia koncentruotas, svarbiausias ir naujausias žinias. • Galimybė bendradarbiauti, renkantis tyrimų sritis ir objektus. • Galimybė atlikti magistrantūros studijų baigiamąjį darbą studento arba darbdavio pasiūlyta tema. • Galimybės atestuotis atitinkamose srityse ir dvejų studijų metų įskaitymas į patirtį atestuojantis. • Pakankamas valstybės finansuojamų vietų prieinamumas.

Atnaujinant magistrantūros studijų programas, didelis dėmesys skiriamas: • naujam požiūriui į studijų organizavimą; • studijų dalykų orientavimui į rinką; • planavimui, pasibaigus karantinui, studijas organizuoti mišriu būdu: paskaitos vyktų nuotoliniu būdu, o pra-

tybos ir laboratoriniai darbai – kontaktiniu būdu; • paskaitų vedimui nuo 16:20 val.; • galimybei įskaityti įgytas kompetencijas atskiruose studijų programų dalykuose; • pasiūlyti vieną pagrindinį studijų dalyką kiekviename semestre; • pasiūlyti pasirenkamus studijų dalykus.

Po magistrantūros studijų Kelių katedroje galima mokytis technologijos mokslų statybos inžinerijos arba transporto inžinerijos krypties doktorantūroje (trečioji pakopa).

Visų Kelių katedros vykdomų pirmosios ir antrosios pakopų studijų programų studentams sudaromos palankios sąlygos studijuoti ir atlikti praktikas ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių įmonėse.

Absolventai yra pasirengę projektuoti, statyti ir prižiūrėti (remontuoti) automobilių kelius, geležinkelius ir kitus susisiekimo statinius, vykdyti susisiekimo infrastruktūros objektų techninę priežiūrą ir statybą, dirbti projektavimo, statybos, priežiūros (remonto) įmonėse bei miestų ir rajonų savivaldybėse, regioninėse institucijose, valstybės įmonėse bei organizacijose.

Doc. dr. Viktoras Vorobjovas

VILnIAUS TECH Kelių katedros vedėjas

Norintiems studijuoti

Informaciją apie VILNIUS TECH Kelių katedros vykdomas studijų programas ir stojimo tvarką galima rasti VILNIUS TECH internetinėse svetainėse https://vilniustech.lt https://atvirasvilniustech.lt/

Donatui Čygui – 60

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato pirmininkas, Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas, Kelių katedros profesorius daktaras Donatas Čygas šiais metais mini gražų 60 metų jubiliejų.

Iš Nemunėlio Radviliškio (Biržų rajonas) kilęs D. Čygas 1984 m. su pagyrimu baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Jame, tik jau nauju pavadinimu – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), dirba iki šiol ir vadina jį geriausia darbo vieta bei „antraisiais namais“.

Po studijų pasirinkęs akademinį kelią, 1997 m. D. Čygas apgynė disertaciją „Padidinto korozinio patvarumo asfaltbetonio mišinių gamybos technologinių būdų kūrimas“. Jam suteiktas technologijos mokslų daktaro laipsnis. 1998 m. suteiktas docento, o 2006 m. – profesoriaus pedagoginiai vardai.

Prof. dr. Donatas Čygas, aktyviai dirbdamas kuriant naujas kelių tiesimo, taisymo ir priežiūros technologijas, sprendžiant eismo saugumo gerinimo klausimus, ieškant naujų transporto infrastruktūros modernizavimo būdų, yra paskelbęs daugiau kaip 170 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių, yra 7 metodinių leidinių ir 1 vadovėlio autorius ir bendraautoris, perskaitė daugiau kaip 40 mokslinių pranešimų tarptautinėse konferencijose, vadovavo 8-iems sėkmingai disertacijas apgynusiems doktorantams. Profesorius taip pat yra ir 7 patentų naujų kelių tiesimo medžiagų gamybos technologijoms bendraautoris.

Profesorius yra aktyvus ne tik mokslinėje, bet ir administracinėje Universiteto veikloje. 1990 m. pradėjo dirbti Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanu, o 1999 m. tapo fakulteto dekanu ir šias pareigas eina iki šiol. Nuo 2002 m. vadovauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Senatui – yra jo pirmininkas.

Prof. dr. Donatas Čygas yra Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys, Baltarusijos architektūros akademijos užsienio garbės narys (akademikas), Tarptautinės informatikos akademijos narys (akademikas), Tarptautinės organizacinių ir valdymo mokslų akademijos narys (akademikas), Pasaulio kelių asociacijos (PIARC) narys, Tarptautinės asfalto dangų asociacijos (ISAP) narys, taip pat tarptautinio mokslo žurnalo „The Baltic Journal of Road and Bridge Engineering“ steigėjas, daugiau nei 10 m. ėjęs vyriausiojo redaktorius pareigas, o šiuo metu – redakcinės kolegijos narys.

Už nuopelnus kelininkų bendruomenei ir Universitetui prof. dr. D. Čygas yra apdovanotas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtu „Garbės kelininko“ ženklu (2002), Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Automobilių kelių ir gatvių tiesybos technologijų eksperimentiniai tyrimai ir taikymas (1993–2005 m.)“ (kartu su prof. dr. Alfredu Laurinavičiumi, 2006), „Baltarusijos garbės kelininko“ ženklu (2011), Vilniaus Gedimino technikos universiteto 1-ojo laipsnio garbės ženklu (2016), Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 1-ojo laipsnio garbės žvaigžde (2019).

D. Čygas 60 metų sukakties proga 2021 m. apdovanotas asociacijos „Lietuvos keliai“ aukščiausiu garbės ženklu „Kelininko žvaigždė“.

Prof. dr. Donatas Čygas yra gerbiamas VILNIUS TECH bendruomenės narys, kurio vardas tiek Universiteto kolegų, tiek studentų ir absolventų, tiek kelininkų bendruomenėje visada tariamas su pagarba ir dėkingumu.

Arvydui Gribuliui – 60

Arvydas Gribulis, UAB „Fegda“ ir UAB „Tilsta“ valdybų pirmininkas, šiais metais mini 60 metų jubiliejų.

Anykščių rajone gimęs ir augęs, 1979 m. sėkmingai baigė Kavarsko vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas), kurį baigė 1984 m. Gavęs inžinieriaus kelininko diplomą, A. Gribulis pradėjo dirbti vienoje geriausių Vilniaus kelių statybos įmonių – KSRV-1. Čia dirbo 10 metų, ėjo įvairias pareigas.

Sėkmingai dirbdamas KSRV-1, susimąstė apie naujas darbo perspektyvas ir nusprendė įkurti naują bei nepriklausomą įmonę. Tai buvo gana rizikingas žingsnis, tačiau 1993 m. liepos 2 d. įsteigta UAB „Fegda“ – viena pirmųjų privačių kelių statybos įmonių Lietuvoje.

A. Gribulis nuo UAB „Fegda“ steigimo pradžios dirbo generaliniu direktoriumi iki 2012 m., kai buvo išrinktas valdybos pirmininku.

A. Gribulio partneriai, su kuriais dirba iki šiol, liko ištikimi sukurtam verslui. Po penkerių metų (1998 m.) UAB „Fegdą“ pastebėjo Danijos įmonės „Superfos construction AS“ bei „IO foundation“ ir kartu įkūrė bendrą įmonę. Vėliau partnere tapo „NCC Roads AS“. Dirbant su užsienio partneriais. A. Gribulio įkurta bendrovės išsiskyrė iš kitų tuo, kad buvo įkurta nauja, o ne privatizuota esama kelių statybos įmonė.

Toks kelias naujai įmonei buvo nelengvas, tačiau lėmė jos lankstumą, spartesnį naujos technikos ir technologijų įsisavinimą, aukštą darbų kokybę ir modernesnį valdymą. UAB „Fegda“ kapitalas yra 100 proc. lietuviškas. 1998 m, buvo pastatyta nauja, pirmoji Lietuvoje „AMMANN“ asfaltbetonio gamybos gamykla. 2002 m. bendrovė tapo asociacijos „Lietuvos keliai“ nare, o A. Gribulis daug metų buvo asociacijos tarybos narys.

A. Gribuliui dirbant UAB „Fegda“ generaliniu direktoriumi ir vėliau pirmininkaujant jos valdybai, buvo įvykdytas didžiausias projektas – Vilniaus pietinio aplinkkelio (trūkstamos IXB transporto koridoriaus grandies) statyba. Už šio projekto įgyvendinimą UAB „Fegda” konkurse „Metų gaminys” apdovanota aukso medaliu statybos pramonės kategorijoje.

UAB „Fegda“ įgyvendino nemažai kitų sudėtingų projektų, pavyzdžiui, atliko „Via Baltica“ magistralės ruožo nuo 45,15 iki 56,83 km rekonstrukciją, Vilniuje ir Kaune pastatė viešųjų logistikos centrų intermodalinius terminalus, dabar užbaiginėja Žirnių ir Liepkalnio g. sankryžos Vilniuje rekonstrukcijos darbus ir kt.

Siekdama praplėsti veiklos sritį, 2013 m. UAB „Fegda“ įsigijo Vilniaus tiltų statybos įmonę UAB „Tilsta“, turinčią beveik 50 metų rinkoje patirtį, o 2017 m. – projektavimo įmonę „SRP Projektai“.

Už aktyvią ir rezultatyvią veiklą, plėtojant Lietuvos kelių infrastruktūrą, ir UAB „Fegda“ 20-mečio proga Arvydas Gribulis 2013 m. apdovanotas asociacijos „Lietuvos keliai“ garbės ženklu „Kelininko aukso ženklas“.

Už ypatingus nuopelnus, vystant ir tobulinant Lietuvos kelių ir gatvių tinklą, įmonės gamybinio potencialo sukūrimą ir vystymą, A. Gribulis 2021 m. apdovanotas asociacijos „Lietuvos keliai“ aukščiausiu garbės ženklu „Kelininko žvaigždė“.

A. Gribulio suburta profesionali ir darni kelininkų specialistų komanda sudaro bendrovei sąlygas dirbti sparčiai, ekonomiškai ir optimaliai. Šiandien „Fegda“ grupės įmonės (UAB „Fegda“, UAB „Tilsta“, UAB „SRP Projektai“) yra vienos iš Lietuvos kelių tiesimo, miesto infrastruktūros ir inžinerinių tinklų įrengimo lyderių. Tai yra ir Arvydo Gribulio daugiamečio darbo nuopelnas.

Virmantui Puidokui – 60

Virmantas Puidokas – buvęs ilgametis AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius, aktyvus asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos narys, UAB „Skalduva“ vadovas, šiais metais mini 60 metų jubiliejų.

V. Puidokas gimė 1961 m. kovo 15 d. Radviliškyje, kur praėjo ir jo vaikystė. 1979 m., sėkmingai baigęs Radviliškio 2-ąją vidurinę mokyklą, pasirinko statybos inžinerijos studijas VISI – Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar –Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 1984 m., baigęs institutą, įgijo inžinieriaus statybininko kvalifikaciją, o dar po penkerių metų (1989 m.) – inžinieriaus ekonomisto kvalifikaciją.

Tik pabaigęs studijas VISI, įsidarbino Panevėžio 5-ojoje kelių statybos valdyboje (dabar – AB „Panevėžio keliai“) meistru. Po metų darbo buvo paskirtas darbų vykdytoju, kuriuo dirbo iki 1992 m., kai, priėmęs įmonės AB „Klovainių skalda“ kvietimą, buvo paskirtas šios įmonės komercijos direktoriumi. Šioje įmonėje V. Puidokas dirbo iki 1998 m. 1998 m. V. Puidokas buvo pakviestas grįžti į AB „Panevėžio keliai“ ir eiti šios bendrovės generalinio direktoriaus pareigas. Laikotarpis nuo 1998 iki 2021 m., kai ėjo bendrovės AB „Panevėžio keliai“ generalinio direktoriaus pareigas, buvo nelengvas, pilnas įvairiausių iššūkių, pareikalavusių nemažai jėgų ir išmanymo, siekiant suvaldyti procesus ir užtikrinti vadovaujamos bendrovės veiklos tęstinumą. Padedant vadovybei ir visai vadovų komandai, V. Puidokas sukūrė vieną didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių projektavimo ir statybos įmonių grupių, vykdančių nacionalinės ir tarptautinės svarbos projektus.

V. Puidoko vadovaujama bendrovė AB „Panevėžio keliai“ pastaruosius dešimtmečius atliko projektavimo ir rangos darbus keliuose, priklausančiuose transeuropiniams transporto koridoriams, tarp jų – magistralėje „Via Baltica“, europinėse magistralėse E67, E28, E77, E85, E262, E272. Siekiant pagerinti eismo sąlygas, sėkmingai įgyvendinti projektai rekonstruojant valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys ruožus; dalį magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena; magistralinio kelio A9 Panevėžys–Šiauliai ruožą Radviliškis–Šiauliai, tiesiant Kairių miestelio aplinkkelį.

Geležinkelių infrastruktūros plėtros srityje bendrovė taip pat sukaupė solidų įgyvendintų projektų sąrašą, tarp kurių – europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statybos darbai.

Vadovaujant V. Puidokui, AB „Panevėžio keliai“ išvystė įmonių ir gamybos bazių tinklą Baltijos šalyse, Skandinavijoje, Lenkijoje, Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje.

Kita V. Puidoko vadovaujama įmonė – UAB „Skalduva“, įkurta 1997 m., sėkmingai dirba Lietuvos ir Latvijos rinkose, operatyviai reaguoja į dolomitinės skaldos pirkėjų poreikius.

V. Puidokas – ilgametis asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos narys, įmonės bei švietimo ir valstybinių įstaigų bendradarbiavimo bei ilgalaikių socialinių programų įgyvendinimo iniciatorius. Jis taip pat yra aktyvus Lietuvos aviacijos bendruomenės narys. Panevėžio priemiestyje V. Puidoko iniciatyva Įstros aerodrome įkurtas privatus aviacijos muziejus su vienintele šalyje karinių lėktuvų ir sraigtasparnių ekspozicija po atviru dangumi.

Už aktyvią ir rezultatyvią veiklą profesinėje ir visuomeninėje srityse V. Puidokas buvo įvertintas ir apdovanotas: 2011 m. Lietuvos automobilių kelių direkcijos padėka už gerą ir sąžiningą darbą, rekonstruojant ir taisant valstybinės reikšmės automobilių kelius; 2011 m. Susiekimo ministerijos apdovanojimu „Garbės kelininko ženklas“; 2015 m. asociacijos „Lietuvos keliai“ garbės ženklu „Kelininko aukso ženklas“; 2015 m. „Rail Baltica“ projekto atkarpos nuo Lietuvos ir Latvijos sienos iki Kauno baigimo proga „Už nuopelnus Lietuvos geležinkeliams“. 2021 m. 60 metų sukakties proga V. Puidokas apdovanotas aukščiausiu asociacijos „Lietuvos keliai“ garbės ženklu „Kelininko žvaigždė“.

Per visus aktyvius gyvenimo metus V. Puidokas tapo tikru ir atsidavusiu kelininkų bendruomenės nariu, kartu su ja aktyviai prisidedančiu, kuriant tvaresnę ir kokybiškesnę šalies susisiekimo infrastruktūrą.