Tvarių automobilių kelių link

limato kaitos pasekmės tiesiogiai ir netiesiogiai jau palietė kiekvieną iš mūsų. Pastaraisiais metais sinoptikai praneša apie aukščiausias mėnesio ar dienos temperatūras, sausras ir kritulių stygių bei kitas anomalijas. Nuolat girdime apie ekstremalius reiškinius (tropinius ciklonus, viesulus, pūgas, šalčio ar karščio bangas) visuose žemynuose, kurie sukelia neregėto masto gaisrus, potvynius, nuošliaužas. Šiltnamio efektą spartina nuolat didėjanti industrializacija ir vartojimas, kurie lemia kasmet augančius išmetamųjų dujų kiekius. Transporto, pramonės, žemės ūkio sektorių generuojami dujų emisijos kiekiai yra tokie dideli, kad daro įtaką visos atmosferos cheminei sudėčiai. Klimato ir aplinkos kaita kelia egzistencinę grėsmę, todėl Europos Komisija (EK) paskelbė ambicingą planą „Europos žaliasis kursas“, kuriuo siekiama iki 2050 m. Europoje neutralizuoti poveikį klimatui, skatinant saikingą išteklių naudojimą, pereinant prie švarios žiedinės ekonomikos, atkuriant biologinę įvairovę ir sumažinant taršą. Šį tikslą numatyta įgyvendinti etapais, pirmiausia pasiekiant, kad iki 2030 m. anglies dvideginio (CO2) emisija Europoje sumažėtų iki 55 proc., lyginant su 1990 m. emisija. Kadangi pusė viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro vykdant išteklių gavybą ir perdirbimą, buvo paskelbtas naujas žiedinės ekonomikos (ŽE) veiksmų planas. Šiame plane daugiausia pertvarkų numatyta ištekliams imliuose sektoriuose, tokiuose kaip statyba, kartu ir kelių tiesyba. Žiedinė ekonomika – tai uždaro ciklo sistema, orientuota į išteklių sunaudojimo

ir susidarančių atliekų, taršos bei išmetamo CO2 kiekio mažinimą. Apibendrinant EK politiką, galima teigti, kad pirmenybė teikiama žiedinės ekonomikos principais besivadovaujantiems verslo modeliams, tvariam gamybos ir statybos procesui bei tvariai produkcijai (1 pav.).

Žinant, kiek daug viešojo sektoriaus lėšų išleidžiama prekėms ir paslaugoms Europoje, šio sektoriaus pirkėjai gali reikšmingai prisidėti prie tvarumo tikslų įgyvendinimo, pirkdami paslaugas ir darbus, kurių poveikis aplinkai yra mažesnis. Viena iš svarbiausių ŽE skatinančių priemonių yra žalieji viešieji pirkimai (ŽVP), kurie įgalina viešojo sektoriaus institucijas efektyviau pirkti mažesnį poveikį aplinkai darančius produktus, paslaugas ir darbus. Automobilių kelių projektavimo, tiesimo ir priežiūros darbų poveikio aplinkai studijoje išskiriami reikšmingiausi poveikį aplinkai turinys veiksniai (pateikiami prioriteto tvarka): 1. dujų emisija dėl degalų sąnaudų, susijusių su kelio dangos pasipriešinimu rato riedėjimui; 2. dujų emisija dėl eismo spūsčių kelių tiesimo ir kelių priežiūros darbų metu; 3. dujų ir atliekų emisija dėl kelių tiesybos medžiagų gamybos ir jų žaliavų gavybos; 4. dujų emisija dėl kelių tiesybos medžiagų ir jų žaliavų transportavimo (į gamyklą ir objektą); 5. dujų ir atliekų emisija dėl rangos darbų statybvietėje; 6. išteklius tausojantis žemės sankasos projektavimas ir optimizuotas grunto bei pagrindo sluoksnių paruošimo darbų vykdymas; 7. dujų ir atliekų emisija dėl kelių priežiūros ir atnaujinimo darbų; 8. kiti poveikio aplinkai veiksniai: – triukšmo emisija; – vandens tarša ir paviršinės nuotekos; – grėsmė augalijai ir gyvūnijai.

Atsižvelgdama į kelių infrastruktūros statybos veiksnius, turinčius didžiausią poveikį aplinkai, EK perkančiosioms organizacijoms rekomenduoja sudaryti ŽVP sutartis, remiantis šiais kriterijais: Tvarumo ver nimas

Žalieji pirkimai

Žiedinė ekonomika

– gyvavimo ciklo analize (angl. life cycle analysis) – potencialūs paslaugų teikėjai turi pateikti visų pagrindinių kelio elementų gyvavimo ciklo poveikį aplinkai; – anglies pėdsaku (angl. carbon footprint) – potencialūs paslaugų teikėjai turi pateikti visų pagrindinių kelio elementų poveikį globaliam šiltnamio efektui per statinio gyvavimo ciklą; – reikalavimais dėl perdirbtų ir pakar totinai naudojamų medžiagų kiekio – konkurso dalyviai pagrindiniams kelio elementams turi naudoti medžiagas, atitinkančias minimalų reikalavimą dėl perdirbtų ir pakartotinai naudojamų medžiagų kiekio jose; – reikalavimais dėl transportavimo dujų emisijos – konkurso dalyvių pasiūlyta kaina turi būti tikslinama, atsižvelgiant į deklaruotą CO2 emisiją transportuojant žaliavas ir medžiagas.

Automobilių kelių tiesybos darbų ŽVP vis dažniau organizuojami Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse. Kaip geroji praktika pristatomas Nyderlanduose 2015 m. paskelbtas ir įgyvendintas A6 greitkelio Almere Havendreef–Almere Buiten Oost 13 km ilgio ruožo (2 pav.) projektavimo, rekonstravimo ir 20 metų priežiūros paslaugų pirkimo konkursas. ŽVP konkursas organizuotas taikant MEAT (angl. Most Economically Advantageous Tender) procedūrą, taip siekiant atrinkti dalyvius pagal pa-

siūlytą geriausią kainą ir kokybę, pastarąją vertinant pagal pateiktą rizikų valdymo planą, eismo organizavimo planą statybų metu ir tvarumą. Dalyvių pasiūlyti kokybiniai projekto įgyvendinimą apibrėžiantys elementai buvo lyginti su referenciniu perkančiosios organizacijos projektu. Poveikis aplinkai įkainotas apskaičiuojant ECI (angl. Environmental Cost Indicator, pagal CO2 e Performance ladder ir DuboCalc), taip patikslinant ir galutines pasiūlymų kainas. Apibendrinant šio pilotinio ŽVP ir įgyvendinimo metu įgytas patirtis, teigiama: – Konkurso dalyviams turi būti sudarytos sąlygos eksperimentuoti ieškant optimalaus sprendimo tvarumo atžvilgiu. Turi būti pateikti privalomieji funkciniai reikalavimai ir techninės naudojimo gairės, neapibrėžiant konkrečių medžiagų. – Pasiūlymams įvertinti reikia nustatyti didžiausią tikėtiną aplinkos poveikio kainą ECI, todėl perkančioji organizacija turi turėti gerą referencinį (palyginamąjį) kelio projektą. – Siektina aplinkosaugos nauda (CO2 emisijos sumažinimas) turi atsispindėti galutinėje pasiūlymo kainoje, tačiau tam gali prireikti jautrumo analizės.

Žiedinė ekonomika ir žalieji viešieji pirkimai kyla iš neišvengiamo poreikio vis labiau atsižvelgti į tvarumą (3 pav.). Tvarumas kelių sektoriuje suvokiamas kaip nenutrūkstamas atsinaujinančių išteklių naudojimas, maksimaliai prailginant statinio gyvavimo ciklą. Gyvavimo ciklas, poveikio aplinkai vertinimo atžvilgiu, apima laikotarpį visu statinio (kelio) egzistavimo metu, pradedant žaliavų gavyba ir medžiagų gamyba, statyba, statinio naudojimu, atnaujinimu, priežiūra, ir baigiant statinio griovimu bei atliekų utilizavimu. Tvarumo vertinimas (angl. Sustainability assessment) – tai standartizuota kompleksinė aplinkosauginių, socialinių (visuomeninių) ir ekonominių charakteristikų analizė, apimanti techninius ir funkcinius civilinės inžinerijos darbams keliamus reikalavimus. Numatoma, kad šių metų viduryje bus patvirtintas standartas EN 17472 „Statinių tvarumas. Inžinerinių statinių tvarumo vertinimas. Skaičiavimo metodai“, kuris apibrėš tvarumo vertinimo metodus naujiems bei esamiems civilinės inžinerijos darbams ir atnaujinimo projektams. Tad dar turime laiko tinkamai pasiruošti užgriūsiančioms naujovėms. Standarto EN 17472 projekte nurodyta, kokiomis konkrečiomis priemonėmis vertinami trys pagrindiniai tvarumo elementai: – aplinka – gyvavimo ciklo analize (LCA, angl. life cycle analysis) nustatoma CO 2, statybinių ir vandens atliekų emisija bei poveikis globaliam atšilimui visu statinio gyvavimo ciklu, įskaitant žaliavų gavybos, gamybos, įrengimo, naudojimo ir nugriovimo, perdirbimo etapus; – ekonomika – gyvavimo ciklo išlaidų analize (angl. life cycle cost analysis, LCCA) apskaičiuojama dabartinė išlaidų vertė visam statinio gyvavimo ciklui, įskaitant statybos, eksploatavimo, priežiūros ir likvidavimo etapus; – visuomenė – vertinami su sveikata ir gyvenimo kokybe susiję kiekybiniai duomenys, vykdant aprašomąją analizę.

Vienas pagrindinių duomenų šaltinių LCA atlikti yra aplinkosauginės produkto deklaracijos (EPD, angl. Environmental product declaration), atitinkančios standarto LST EN 15804:2012+A2:2020 reikalavimus. EPD apimtis, duomenų įvestis ir tikslumas priklauso nuo produkto kategorijos taisyklių (PCR, angl. Product Category Rules). Analizuodami šiuos standartus, matome, kad, priklausomai nuo produkto ir gyvavimo ciklo etapų, yra trijų tipų EPD: – „nuo lopšio iki vartų“ (angl. cradle to gate) – vertinama CO2 emisija, išskirta žaliavų gavybos (A1), transportavimo (A2) ir gamybos proceso (A3) gyvavimo ciklo etapais. Šis EPD tipas taikomas tik toms medžiagoms ar produktams, kuriuos panaudojus nebeįmanoma jų fiziškai atskirti ir perdirbti (pvz., užpildai, rišikliai, priedai), kurie gyvavimo ciklo pabaigoje nebeatpažįstami dėl fizinių arba cheminių pokyčių (pvz., emulsija) ir kurie sudėtyje neturi biogeninės anglies (pvz., mineralinių medžiagų skalda); – „nuo lopšio iki vartų su pasirinkimais“ (angl. cradle to gate with options) – vertinama CO2 emisija, susidaranti gamybos metu (žaliavų gavybos (A1), transportavimo į gamyklą (A2) ir gamybos (A3) procesuose), gyvavimo ciklo pabaigos stadijoje (ardymo (C1), transportavimo į sąvartyną (C2), atliekų tvarkymo (C3) ir naikinimo (C4) procesuose) ir vertinamas perdirbimo potencialas už gyvavimo ciklo ribų (pakartotinis panaudojimas, atnaujinimas, perdirbimas (D)). Pasirinktinai gali būti deklaruojama emisija statybos (A4–5) ir naudojimo (B1–7) etapuose. Tai yra minimalūs reikalavimai, taikomi visiems statybos

Tvarumas Tvari politika – žiedinė ekonomika ir tvarus gyvavimo ciklo valdymas Tvarūs veiksmai – žalieji viešieji pirkimai, projektavimas tvarumui, perdirbimas, tvari (eco) gamyba ir t. t. Tvarumo vertinimo priemonės – LCA, LCCA, medžiagų sunaudojimas (atliekos), anglies pėdsakas, rizikų valdymas ir t. t. Duomenys tvarumui įvertinti – anglies dvideginio ir vandens emisija, išlaidos, poveikis visuomenei – sveikatai ir gyvenimo kokybei

A4-5. Tiesimo stadija B1-7. Naudojimo stadija C1-4. Gyvavimo ciklo pabaigos stadija

Perdirbimopotencialas Transportavimas į gamyklą Mišinio sudėtinių medžiagų gamyba A1-3. Gamybos stadija Transportavimas į objektą Mišinio gamyba Kelio tiesimas Mišinio gamyba A4-5. Tiesimo Transportavimas į objektą stadija Kelio tiesimas B1-7. Naudojim stadija o Naudojimas neanalizuota C1-4. Gyvavimo ciklo pabaigos Ardymas (demontavimas) stadija Transportavimas į gamyklą

Naudojimas neanalizuota Ardymas (demontavimas) Transportavimas į gamyklą 0 10 20 30 40 kgCO2.ton-1

D.Perdirbimopotencialas 0 10 20 30 40

PA (0% NAG) AC (50% NAG) kgCO2.ton-1

produktams ir medžiagoms, kurie sudėtyje turi biogeninės anglies; – „nuo lopšio iki kapo“ (angl. cradle to grave) – vertinama CO2 emisija, susidaranti kiekvienoje gyvavimo ciklo stadijoje: gamybos (A1–3), statybos (A4–5), naudojimo (B1–7), gyvavimo ciklo pabaigos (C1–4) ir perdirbimo potencialas už gyvavimo ciklo ribų (pakartotinis panaudojimas, atnaujinimas, perdirbimas (D)).

Taigi, asfalto mišiniams ir sluoksniams EPD turi apimti „nuo lopšio iki vartų su pasirinkimais“ arba „nuo lopšio iki kapo“ gyvavimo ciklo stadijas. Vėlgi, kaip gerąjį pavyzdį paanalizuokime Nyderlandų viešosios administracijos Rijkswaterstaat atliktą poringojo asfalto ir asfalto su 50 proc. naudoto asfalto granulių EPD „nuo lopšio iki vartų su pasirinkimais“ pateiktą CO2 emisijų palyginimą (4 pav.). Šiuo atveju palyginti tokią pačią funkcinę paskirtį turintys mišiniai, tai yra mišiniai, naudojami asfalto viršutiniam sluoksniui. Studijos metu nustatyta, kad didžiausias CO 2 kiekis išskiriamas asfalto gamybos proceso metu, ir tvaresnis yra asfalto mišinys, kurio sudėtyje yra naudoto asfalto granulių. Norvegijoje vykdytos asfalto mišinių gamybos proceso analizės metu nustatyta, kad vienai asfalto mišinio tonai pagaminti į aplinką išskiriama apie 51 kg CO2 emisijos. Asfalto gamintojams padidinus naudoto asfalto granulių kiekį iki 17 proc., sausai sandėliuojant užpildus ir naudojant biomasę, pasiekta 38 proc. mažesnė CO 2 emisija. Todėl galima teigti, kad tvarumą automobilių keliuose galima pasiekti tik užtikrinus tvarią asfalto PA (0% NAG) AC (50% NAG)

ir kitų kelių tiesybos medžiagų gamybą.

Taigi yra svarbu laiku imtis strateginių veiksmų, dėl kurių automobilių keliai taptų tvarūs: 1. Formuoti ir įgyvendinti tvarumo politiką, įsisavinat tvarumo vertinimo procedūras, kuriant ŽVP kriterijais grindžiamas paslaugų teikėjų atrankos procedūras ir organizuojant pilotinius ŽVP. 2. Gamintojams ir kelių tiesybos organizacijoms nuosekliai pereiti prie

ŽE verslo modelio, kelių tiesyboje mažinant CO2 emisijas ir atliekų susidarymą. 3. Parengti nacionalinius standartus ir normatyvinius techninius dokumentus, susijusius su tvarumo vertinimo procedūrų įgyvendinimu,

PCR ir EPD kelių tiesybos medžiagoms ir konstrukciniams elementams apibrėžimu. Parengti aplinkosaugines produktų deklaracijas (EPD), sukurti tikrinimo ir tvirtinimo sistemą. 4. Atlikti mokslinius tyrimus, susijusius su susisiekimo komunikacijų statinių gyvavimo ciklo prailginimu ir CO 2 emisijų apskaita bei mažinimu, apimant visas susijusias statinio gyvavimo ciklo stadijas, pradedant nuo projekto rengimo ir užbaigiant medžiagų iš statinio utilizavimu.

VILnIUS TECH APF Kelių tyrimo institutas

By R. Kleizienė, A. Vaitkus

Global warming and climate change pose an existential threat, and so the European Commission has launched an ambitious plan “European Green Deal” to neutralize climate change in Europe by 2050. The European Green Deal promotes the reuse of resources in a clean circular economy, restoring biodiversity and reducing pollution. As half of all greenhouse gas emissions come from extraction and manufacturing the raw materials, a new Circular Economy Action Plan has been published focusing on high recourses usage sectors, such as building and road construction. One of the most important incentives for a Circular Economy is Green Public Procurement (GPP), which enables public sector stakeholders to purchase more sustainable products, services, and works. This article provides an overview of the environmental impacts of the road sector, criteria of green public procurement, principles of sustainability assessment, and environmental product declarations (EPD). Summarising the literature review authors state that the shaping and implementation of sustainability policies are inseparable from the adoption of sustainability assessment procedures based on specific criteria for the selection of service providers by organizing a pilot GPP in Lithuania. The authors note the importance of the national standards and normative technical document development related to the implementation of sustainability assessment, PCR, and EPD procedures. And, emphasizes the relevance of conducting scientific research into extending the life cycle of transport communications structures and reducing CO2 emissions.