Štai dabar virš mūsų leidžiasi lėktuvas ir mato visą senamiestį, Gedimino pilį, Trijų kryžių kalną, jau matyti nusileidimo takas. Jie mato žymiai daugiau nei mes, čia dabar sėdėdami. Ir kuo daugiau matai, tuo įdomiau. Pabūti tau nenatūralioje aplinkoje (taip vadinu skraidymą, nes žmogus iš prigimties neskraido) yra labai įdomu. Dangus apskritai yra įdomi terpė. Gali pabūti 3–11 km aukštyje, daug pamatyti, viską apgalvoti, galų gale – tiesiog nuskristi iš taško A į tašką B kur kas greičiau, nei nuvažiuoti automobiliu. Vis dėlto įdomiausia skrydžio dalis man yra nusileidimas. Sėkmingai nutūpti – tai savotiškas dienos paįvairinimas. Ir nors visi pilotai skrydžio metu deklaruoja, kad jaučiasi gerai ir saugiai, bet kartu su nusileidimu ateina ir vidinis atsipalaidavimas, kai gali ramiai išgerti kavos, susitvarkyti po skrydžio ir pradėti ruoštis kitam skrydžiui. Tai išbaigtumo jausmas. Žmonės susigalvoja daugybę darbų, kurie amžinai tęsiasi, neturi aiškios pradžios ir pabaigos, o pilotuojant viskas labai aišku: tavo ratai pakilo – prasideda darbas, ratai ant žemės – darbas baigėsi. Nenorėčiau skrydžių dažnumo vadinti grafiku, tai nenuspėjama ir pati įdomiausia mano darbo dalis. Kartas dvi tris dienas budi „stand by“ režimu, kitą kartą per tą patį laiką atlieki penkis skrydžius. Rutinos nebuvimas itin džiugina, atskridęs į dar neaplankytą oro uostą tarsi padedi dar vieną pliusiuką savo žemėlapyje.
108
Lamų slėnis
– Ar kada nors skaičiavai, kiek šalių esi aplankęs? Ką atrandi ir prarandi tiek daug keliaudamas? – Šalių dar niekada neskaičiavau, oro uostus kažkada mėginau, bet iš tiesų mes skaičiuojame tik skrydžio valandas. Tai yra tiesioginė aktuali patirtis. Pagrindinis keliavimo pranašumas – kad pamatai įvairių žmonių, su jais bendrauji, tai padeda išvengti rutinos. Skraidydamas supratau viena: kad visi visur yra panašūs. Visur žmonės turi savų džiaugsmų ir problemų. Dabar grįžti į Lietuvą man gerokai maloniau nei anksčiau. Lietuva yra artimesnė, gražesnė, tai vieta būti. Man atrodo, kad pasaulyje yra tik keletas vietų, kur galėtų būti smagiau nei čia. Na, o pagrindiniu skraidymo trūkumu įvardyčiau tai, kad nieko negali planuoti. Kartais per mažai būnu namie, pasiilgstu sužadėtinės, draugų, bet pranašumų vis dėlto matau daugiau nei trūkumų. Jei būtų kitaip, tikriausiai negalėčiau būti pilotas. – Koks buvo tavo įsimintiniausias skrydis? – Įsimintiniausi yra tolimi skrydžiai, man tai būtų Tailandas. Ilgų skrydžių metu reikia sustoti ir pailsėti ar užsipilti kuro. Europoje įdomiausios vietos yra Pietų Vokietija, Austrija, kur viskas labai gerai organizuota, puiki oro uostų infrastruktūra. Ten lėktuvai gali kilti ir leistis kas 30 sekundžių, veiksmas be paliovos verda ir tai atrodo įspūdingai.