PIRMADIENIS, RUGSĖJO 1, 10 VAL.
Pastaruoju metu mano sesutė Brajana buvo
TIKRA NENAUDĖLĖ ¶!
O taip, su savo kasytėmis, raukinukais ir rausvais
Barbės bateliais ji atrodo tokia MEILUTĖ! Bet
man labiau patiktų turėti nedidelę GYVATĘ
BARŠKUOLĘ vietoj tokios sesės.
KODĖL? Nes Brajana ir jos ĮŽŪLI išgalvota drau -
gužė, panelė Penelopė, slapta LANDŽIOJA į mano kambarį ir KNIAUKIA mano daiktus! O jei pasiskun -
džiu tėvams, tie pradeda ją teisinti ir aiškinti, kaip
Brajana mane myli, nes esu jos didžioji sesė.
Mokslo įrodyta, kad žmogaus kūne yra daugiau nei
7 TRILIJONAI NERVŲ. Tačiau DAR nuostabiau, kad
Brajana įsigudrino man IŠTAMPYTI JUOS VISUS¶!
ŠTAI su kuo man tenka susidurti!..
BRAJANA VISAI PAŠĖLO IR GARSIAI
APSIŽLIUMBĖ, KAI NELEIDAU JAI APIPAIŠYTI
SAVO KAMBARIO SIENŲ...
JI PASIČIUPO MANO TELEFONĄ!..
O KAI PAPRAŠIAU ATIDUOTI, PASPRUKO!..
BRAJANA, TUOJ PAT ATIDUOK MAN TELEFONĄ!
JI IŠVERTĖ MANO SPINTĄ IR APSIVILKO
MANO SUKNELĘ...
PANELĖ
PENELOPĖ
PRIEŠ KELIONĘ Į PARYŽIŲ JI PAGROBĖ
MANO DRABUŽIUS!..
O ŠIANDIEN JI PRANOKO PATI SAVE!
UŽLIPDĖ MAN ANT DURŲ ŠITĄ ŠLYKŠTŲ
PORTRETĄ...
Na... KAS GI TAIP DARO?!
O varge! Ta ŠIURPI Brajanos terlionė varo man
SIAUBĄ!
Gerai, gal mano galva išties kiek suplota.
O viena akis truputį didesnė už kitą.
TAČIAU ŠITAIP MANE VAIZDUOTI,
KAIP TAI DARO
JI, YRA SMARKIAI
PERDĖTA IR NEDORA!
Tiesa, kartais būnu kiek SUSIRAUKUSI.
Bet tai NEREIŠKIA, kad aš – PABAISA!
Tai NETEISYBĖ! ¶!
PIRMADIENIS, 13 VAL.
Sunku patikėti, kad jau ketvirtadienį man reikės eiti
Į MOKYKLĄ! Vasara pralėkė taip greit...
Šiemet aš mokysiuosi naujoje vietoje kartu su trijų kitų mokyklų moksleiviais. Man BAISU net pagalvoti apie tai!
KODĖL? Nes ir taip VOS IŠTVĖRIAU savo vidurinėje! O ši mokykla daug didesnė, su daugybe mokinių.
Visą vasarą SVAJOJAU ir PLANAVAU, kaip nuostabu bus naujais mokslo metais ∆! O šiandien mane iš baimės net IŠBĖRĖ, ir jokio pasitikėjimo savimi NELIKO ¶!
O varge! Kas bus, jei visai NEPRITAPSIU toje mokykloje? Vien pagalvojusi apie tai, aš beveik SUSERGU. Vis dėlto, išliejusi širdį dienoraštyje, aš ŠĮ TĄ sugalvojau. Man juk svarbu tik TRYS dalykai...
BANDAU SURAŠYTI TRIS SVARBIUS
DALYKUS...
TAI MANO BIČIULĖS CHLOJA IR ZOJĖ
BEI MANO MEILĖ BRENDONAS ∆ !
Aš irgi noriu būti jiems PATI GERIAUSIA BIČIULĖ,
kuria jie galėtų visiškai pasikliauti, kas benutiktų.
Vadinasi, mano PRIETRANKOS laikai turi baigtis!
Turiu VOS kelias dienas, per kurias teks visiškai
PERKURTI save, kad mano bičiuliai galėtų manimi didžiuotis.
Nuo šiol noriu būti...
DRAUGIŠKIAUSIA, ŠAUNIAUSIA, PROTINGIAUSIA, LINKSMIAUSIA, MIELIAUSIA IR ĮDOMIAUSIA
MOKINĖ NAUJOJOJE SAVO MOKYKLOJE.
Iš esmės... TOBULA AŠ!
O, taip! Pripažįstu, kad IŠTIES noriu tapti
Koks būtų PIRMAS žingsnis?
Todėl kreipiausi patarimo į dvi GYVENIMO BŪDO
ekspertes – Chloją ir Zoję!
O kadangi pasakiau, kad reikalas SKUBUS, juodvi nedelsdamos atlėkė pas mane.
Pirmiausia jos ištraukė visus mano
FANTASTIQUE
apdarus, kurių prisipirkau Paryžiuje! Aš grįžau vos prieš porą dienų, ir mane TEBEKAMUOJA laiko skirtumas!
(Ar pastebėjot, kokį stilingą prancūzišką žodį pavartojau, norėdama pasakyti, kad drabužiai „FANTASTIŠKI“?!)
Paskui mano bičiulės peržiūrėjo senus pernykščius mano drabužius, atrinko pačius GRAŽIAUSIUS ir sukrovė juos į krepšį.
Tada Chloja pervertė gerą pustuzinį mados žurnalų, kuriuos atsinešė iš namų, o Zojė peržiūrėjo, ką siūlo populiariausi mados influenceriai socialiniuose tinkluose, kad prisirinktų pačių naujausių idėjų naujajam mano stiliui...
GALIAUSIAI reikėjo įsitikinti, kad tikrai atrodysiu
NUOSTABIAI! Užtat jos privertė mane kuo greičiau viską PA-SI-MA-TUO-TI!..
Baigėsi tuo, kad Chloja ir Zojė spėjo parinkti man garderobą visam PIRMAJAM mėnesiui mokykloje!
O taip, pagaliau aš ĖMIAU pati sau PATIKTI
KUO VILKĖSIU PIRMĄJĄ
DIENĄ MOKYKLOJE!
Iš dėkingumo sugalvojau pasiūlyti bičiulėms pasivaišinti
mėgstamais keksiukais iš kepyklėlės.
Tačiau Zojė pareiškė, kad kaip tik turinti kalbinti vietos merginų grupę naujosios mokyklos YouTube kanalui, o Chloja prisipažino turinti su kitomis moksleivėmis prikepti keksiukų labdaros projektui, skirtam surinkti lėšų mūsų rajono skaučių stovyklai.
Tai, kas iš pradžių buvo tik VASAROS IŠŠŪKIS, tapo
NAUJĄJA jų aistra!
Turėjau pripažinti, kad esu sužavėta – ir net kiek pavydžiu, – kad jos jau spėjo įsitraukti į užklasinę veiklą ir susirasti naujų draugų.
O juk PAMOKOS dar nė NEPRASIDĖJO!
Aš tuo tarpu ėjau iš proto, kokias kojines mautis pirmajai dienai mokykloje ir ar jos DERĖS prie mano
LŪPŲ BLIZGIO! Palyginti su manim, mano bičiulės atrodė tokios... SUAUGUSIOS.
– VAJE! Kaip man pasisekė, kad turiu jus abi, –
atsidusau. – Nuoširdžiai ačiū, kad padėjote man išsirinkti dra bu žius. Jei kuriai iš jūsų reikėtų KOKIOS pagalbos, tik pasakykit. Mielai jums padėsiu! Rimtai.
Mes visos trys dar paskubom apsikabinome ir mano bičiulės puolė prie durų.
Likusi viena, įsistebeilijau į savo atvaizdą veidrodyje.
Tada giliai įkvėpiau, nusišypsojau ir pamėginau nusiteikti pozityviai...
Manęs, Nikės Maksvel, laukia
GRAŽIAUSI MOKSLO METAI
jei dėl to gaučiau GALĄ