Issuu on Google+


Turinys

Įžanginis žodis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 1. Meilė retai ateina viena Besąlygiškos meilės sąlygos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Dainos ir šešėliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ko iš tikro ieškome? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Vertingiausi sekso patarimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Meilės ir kivirčo įrodymų kortelės . . . . . . . . . . . . . . . Aukštasis kivirčo pilotažas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Jei ginčo pavyko išvengti, nebuvo priežasties ginčytis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Vedybų rinka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Viliojimo malonumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Tu toks neromantiškas! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kalbėkitės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Tikimybių teorija šokio ritmu . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

14 19 25 30 36 39 46 52 58 65 69 76

2. Ta pati meilė Draugystė nerūdija! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Gražiausios akimirkos? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kokiam atostogautojų tipui priklausai? . . . . . . . . . . . Besiaukojančios bakterijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Krepšinis nedrąsiems . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Nesusipratimas, vadinamas mama . . . . . . . . . . . . . . . . Blogos kaip varnos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Tu nusipelnei geresnio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

81 87 93 97 101 104 108 112


Ei, atleisk! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 120 O dabar aš pati save vesiu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 126 3. Meilė pilvui, kojoms ir sėdynei Žuvų ėdalas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Visa, ko lig šiol nežinojote apie krūtis . . . . . . . . . . . . Grožio kaina . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Šlamštas, sperma ir pakalnutės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Laiko dantis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

130 134 140 143 148

4. Meilė protui ir geidulingumui Ką ten man burbi? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 158 Spaudimas su ašaromis akyse . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 162 Vienas paskui kitą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 165 Skaičiuok! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 169 Didžiausias atlygis – prakaitas! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 174 Ką tu sakai? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 177 Akys skaito drauge . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 184

Turinys

5. Potraukis maistui ir gėrimui Protingesnis išvirsta iš koto . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kas vyrams yra seksas, tas moterims valgymas . . . . Kas stipresnis – valia ar bulvių krakmolas . . . . . . . . . Apie nerūkančius ir nemokančius plaukti . . . . . . . . Negražus gėrimo veidas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

188 191 194 204 209


6. Smulkmenų poreikis Trumposios žinutės lapsus linguae . . . . . . . . . . . . . . . . 215 Važiuojame ir leidžiame važiuoti . . . . . . . . . . . . . . . . . . 220 Nuotoliniai santykiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 226 Elgesio su moterimis instrukcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . 232 Aštuonkojo Pauliaus paslaptis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 235 Vandens čiaupai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 243 Elektronika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 246 Pagaliuku per galvą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 252 Nesulaikoma . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 255 Tik vienas bučinys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 260 7. Niekaip nesibaigianti meilė Tik paklausyk, kaip maloniai skamba! . . . . . . . . . . . . „Nemirtingumas duotas ne kiekvienam“ . . . . . . . . . Dovana! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kaip tapti sveikatos guru? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Bus gerai, ir tiek! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Baigiamasis žodis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Pingvinų istorija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Padėka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

264 267 274 282 289 294 296 301


Meilė retai ateina viena

Vertingiausi sekso patarimai

30

Jūsų dėmesį patraukė skyrelio pavadinimas? Daugybė laik­raščių antraščių vilioja mus sekso ir dietos patarimais. Ir mes visada užkimbame ant kabliuko, tikėdamiesi per savaitę tapti seksualūs ir liekni. O jei šios savaitės laikraščio neuž­ tektų tapti tokiam kaip Dženiferė Lopez arba Bradas Pitas, kitą savaitę mus vilios kitas laikraštis, nors visiškai neaišku, ar gyvenime tie asmenys išties mėgaujasi seksu. Ar išvis gyvena tikrą gyvenimą. Ar išvis užsiima seksu. Bent jau ne vienas su kitu. Kitaip apie tai seniai skambintų visi varpai. Tad retkar­ čiais tenka pasitikėti savaitraščiais! Neseniai perskaičiau antraštę: „Neįprasti pasiūlymai, kaip patirti nuotykį gamtoje“ ir apimtas smalsumo nusipirkau laik­raštį. Gal aš ko nors nežinau, pamaniau, gal galiu dar iš­ mokti? Ir nustebęs perskaičiau „neįprastą pasiūlymą“ – pasi­ imti antklodę! Iš pradžių supykau ant laikraščio, paskui ant savo naivu­ mo: tik pamanykit, patikėjau, kad sekso, kuris šioje planetoje praktikuojamas milijonus metų, srityje per pastarąją savaitę buvo padarytas esminis atradimas. Kitame moteriškame žur­ nale (skaičiau jį laukdamas savo eilės pas kirpėją) buvo rašo­ ma, kad moterį galima nustebinti viešpatavimą pabrėžiančiu žaidimėliu: reikia žaismingai čiupti draugę už plaukų ir nu­ sitempti į lovą. Ir tame pačiame moteriškame žurnale buvo gausu trumpų plaukų šukuosenų. Iš karto matyti, kad rašan­ tieji patys netiki savo paistalais.


Štai ką dar ten radau: kad seksui vertėtų pasirinkti ne­ įprastas vietas, pavyzdžiui, rūsį arba skalbyklą. Paskui atsisės­ ti ant skalbyklės, ir, bent kol suksis centrifuga, malonumas bus garantuotas. Galite mane išjuokti, bet nesigilindamas į smulkmenas pasakysiu, kad esu tai išmėginęs ir turiu prisipa­ žinti: buvo visai ne taip, kaip žadama „recepte“. Kita vertus, pats buvau kaltas, mat per vėlai pastebėjau, kad įsitaisėme ant džiovintuvo. Ar šia tema negalima pašnekėti bent kiek moksliškiau? Esant ilgalaikiams santykiams, mylėjimųsi skaičius laips­ niškai mažėja. Tarkim, jei jūs per pirmuosius dvejus bendro gyvenimo metus po kiekvieno lytinio akto įdėtumėt į stiklainį po stiklinį rutuliuką, o nuo trečiųjų metų pradėtumėte juos išiminėti, daugeliui porų tas stiklainis niekada neištuštėtų. Tokia statistika. Nenoriu jūsų liūdinti, atvirkščiai – tik pasa­ kyti, kad esate normalesni nei manote! Kiti žmonės taip pat nebesimyli. Keisčiausia, kad tai priklauso ne nuo amžiaus, o nuo santykių trukmės. Penkiasdešimtmečių pora, bendrau­ janti vos dvejus metus, mylisi dažniau nei trisdešimtmečiai, jau dešimt metų gyvenantys drauge. Žodžiu, nesvarbu, kiek jums metų, su laiku po truputį darotės suaugesni. Būtų naivu tikėtis, kad po dešimties bendro gyvenimo metų pulsit vienas kitam į glėbį kaip pirmomis savaitėmis. Kaip galima ilgėtis to, kuris visą laiką šmėsčioja prieš akis? Gamta taip jau sutvarkė, kad aklas garbinimas dingtų, ki­ taip nieko gyvenime nepasiektume. Kita vertus, kaip mes daugintumėmės, jei visiems laikams dingtų pirmųjų aki­ mirkų stebuklas? Veikiausiai būtume jau išmirę. Svarbiausia mūsų kultūros dilema ta, kad visko norime iškart, ir dar su tuo pačiu žmogumi. Gal tai ir įmanoma, bet vargu. Daugu­

31


Meilė retai ateina viena 32

ma žmonių su partneriu elgiasi arba itin meiliai, arba itin aistringai. Juk net mūsų smegenyse yra dvi skirtingos hor­ monų sistemos: bendravimo pradžioje vyrauja dopaminas, sukeliantis euforiją, ekstazę, viliojantis į draudžiamas, sve­ timas teritorijas ir pan. Kai kurie dar prisimena tuos laikus. Bet pamažu dopaminą ima stelbti oksitocinas, lemiantis pa­ stovumą ir prieraišumą, kai maloniausi darosi drauge pati­ riami įspūdžiai, bendri tikslai, vaikai, nekilnojamasis turtas ir kreditai, kai visa tai užtikrina ilgalaikius ryšius. Kalbant poetiškiau, meilė apakina, o ilgalaikis ryšys grąžina regą. Kaip gali eiti į medžioklę, jei nuogas guli šalia kito žmogaus? Tam stačiai stinga reikiamos įtampos. Juk gyvūnai nelaisvėje nesidaugina. Todėl norėdami patirti didesnį susijaudinimą mylėdamie­ si mes slapčia įsivaizduojame kitą žmogų. Nieko čia blogo, kol neištari to kito žmogaus vardo. Savivertės problemų iškyla tik tada, kai imi įsivaizduoti pats esąs kitas žmogus. Vyrai my­ lėdamiesi yra gaisrininkai. Kylant karščiui, reikia kuo skubiau veikti. O moterys panašios į židinio malkas – šios pasiren­ gusios būti uždegtos, bet tik tada, kai laikomasi visų sąlygų. Intymius santykius primena iškalbingas šunų elgesys, kai šie valandų valandas meldžia glamonės arba žaidžia žaidimą „ap­ simesk negyvas“. Kaip jūs manot, kada paprastai žmonės skiriasi? Ogi tada, kai dopamino kiekis kraujyje sumažėja, o oksitocino taip ir nepadidėja. Tada beveik nieko nelieka, nebesinori bendrauti, o galvoje sukasi vienintelė mintis: „Kas mane nešė į tą galerą?“ Kita sąlyga išsiskirti atsiranda tada, kai pasitikėjimas vienas kitu lieka, o geismas išgaruoja, ir ištariama garsioji frazė: „Li­ kime draugais.“ Trečiasis ir maloniausias variantas, kai vai­


kinas ir mergina lieka tik draugais, bet dėl to nesiskiria. Ne erotiškiausia išeitis, bet nebūtina rinktis šį kelią. Reti lytiniai santykiai nėra prasto bendravimo rodiklis. Atvirkščiai, nėra reikalo nuolat įrodinėti kūnišką patrauklu­ mą, jei kitose srityse puikiai sutariate. Tad kyla teisėtas klau­ simas, kodėl šiam natūraliausiam pasaulyje dalykui skiriama tiek kalbų ir instrukcijų. Vis dėlto kokie patarimai iš tikro vertingi? Taigi: 1. Tinkamai parinkta švelnumo akimirka verta aukso. Pirmiau švelnumas kildavo savaime, jam buvo galima skirti ištisas naktis. O dabar auga vaikai, sekina atsakingas darbas, rytais esame pernelyg nervingi, o vakare pavargę. Ir kažkodėl miegas tampa svarbesnis už mylėjimąsi. Skirkit pasimatymus, susitarkite susitikti tokioje vietoje, kad jums niekas netrukdytų. Penktadienį ketvirtą valandą popiet arba sekmadienį vienuoliktą. Burkitės į vaikų bend­ raminčių būrelius. Patikėkit, vaikų grojimo fleita pamokos penktadienio popietę bus naudingiausia jūsų šeimos investici­ ja. Galbūt skaitydami šiuos žodžius pirmą kartą suprasite, ko­ dėl patys buvote verčiami mokytis groti fleita. Atleiskit už tokį atvirumą. Antraip nebūtumėt turėję nei brolių, nei seserų. 2. Kalbėkitės vienas su kitu. Iš pradžių, kol esi jaunas ir pašėlęs, žodžiai nereikalingi, bet netrukus viskas baigiasi. Tad kuo geriau vienas kitą pažinsit, tuo svarbesnis taps bendravi­ mas. Mat kiekvienas kitaip supranta, kas malonu. Seksolo­ gai kartais tai vadina erotiniais pirštų atspaudais. Jie ne itin keičiasi. Juk homoseksualu, pedofilu arba sauskelnių fetišistu tampama ne iš karto. Ir darbas čia niekuo dėtas. Ko gero, yra atvirkščiai, tik pajutę trauką ieškome tinkamos terpės. Baleto šokėjas, pastorius arba sauskelnių pardavėjas tėra profesijos,

33


Meilė retai ateina viena 34

nors profesija dažnai renkamasi atsižvelgiant ne tik į pašauki­ mą, bet ir į ypatybes. Šiais laikais sunku patikėti, kad medicinos mokslas tiek metų manė, jog homoseksualius žmones gydant galima pa­ versti heteroseksualiais. Dar iki septintojo dešimtmečio ho­ moseksualumas buvo laikomas „klinikine diagnoze“. Įsivaiz­ duokit milijonus žmonių, kurie teoriškai turėjo galimybę skambinti viršininkui ir tvirtinti negalį dirbti dėl ligos: „Šian­ dien negaliu ateiti į darbą, nes vis dar esu homoseksualus.“ „Sveikit!“  – turbūt atsakydavo viršininkas. Neįvyko jokio ekonominio stebuklo, tik užklupo seksualinė revoliucija. Ji atnešė begalę laisvių ir leido atsikratyti daugybės atsiprašinė­ jimų naštos. Jei dėl mūsų nesugebėjimo lytiškai save išreikšti nekalta nei Bažnyčia, nei visuomenė, nei auklėjimas, tai kas tada kaltas? Kas gi pasikeitė nuo 1968 metų? Moterys nebe­ sigėdydamos patenkina pačios save. O vyrai, ir taip visuomet save tenkindavę, dabar gėdijasi būti vyrais. Dar buvusioji karta tikėjo, kad nuo savęs tenkinimo ga­ lima apakti. Ar tai ką nors sulaikė? Ne vienas tąsyk rizikavo nusprendęs: „Kas bus, tas, o vieną akį galima ir paaukoti.“ O štai nūdienos medicina sako, kad masturbacija saugo nuo prostatos vėžio. Ką gi, bent viena maloni profilaktinė prie­ monė vyrams. Beje, tai padeda pažinti savo paties kūną, kad galėtum pa­ tirti malonumą su kitu žmogumi. Jei pasiseka, randi žmogų, su kuriuo gali dalytis savo pomėgiais. Bet pasiseka ne visiems. Jei manote, kad leidžiama daryti tik tai, kas visą laiką patinka abiem, praleidžiate begalę galimybių. Mat šioje srityje nėra tvirtų žaidimo taisyklių, čia gali būti kūrybiškas, mokytis ir keistis patyrimu. Tai, kas vienam ypač malonu, galima iškeisti


į tai, kas kitam visai nemalonu. Ir, žinoma, atvirkščiai. Keičiu du greitukus į vieną žoliapjovę. Arba vonią į glamonę. 3. Lieskite taip, kad kitam būtų malonu. Moterys pa­ prastai mėgsta švelnius prisilietimus, it glostymą plunksna. O vyrams patinka aistringesnės glamonės. Tiesa, kiekvienas žmogus vis kitoks. Nuo tada, kai išgarsėjo „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“*, leidžiama viskas, tik su sąlyga, kad patiktų abiem. Juk puiku, kai galima užsimiršti. Prancūzai orgazmą vadina la petite mort – mažąja mirtimi. Jei po šios jūs vėl galite kvėpuoti, vadinasi, didžioji ateis dar negreit. Kvėpuoti visada puiku. Gerai įsidėmėkit, jei kyla abejonių, klauskit! Teiraukitės! Svarbiausias patarimas: neleiskite vienas kitam klaidžioti tam­ soje, bet žodžiais arba be žodžių praneškite, ko norite ir kas jus jaudina. Tad jei vienas sako: „Žinai, man labai patinka, kai tu šitaip lieti alkūnę“, kitas gali atsakyti: „Ką, alkūnę? O ma­ nęs tai visiškai nejaudina. Nepažįstu tokio žmogaus, kurį jau­ dintų alkūnės lytėjimas. Alkūnės aš neliesiu, man tai atrodo tikras iškrypimas.“ Bet galima ir kitaip: „Dėkoju, kad man pasakei. Niekada nebūčiau pamanęs, kad alkūnė tave gali jau­ dinti. Padėk man geriau tave pažinti. Kaip tau maloniau – ar kai glostau štai šitaip, ar kai spusteliu?“ Nenusiminkit, alkūnė tik pavyzdys. P. S. Mylintis leidžiama juoktis! Tik nerodykit pirštais.

* E. L. James „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, Alma littera, 2013 (čia ir kitur vert. past.).

35


Meilės ir kivirčo įrodymų kortelės Jas ne sykį minėsiu šioje knygoje

Šios kortelės yra dalis eksperimento, kurį kas vakarą atlikdavau su savo programos „Meilės įrodymai“ žiūrovais. Suskirstydavau juos į dvi grupes: kivirčų ir meilės. Per pertrauką viena žiūrovų dalis užrašydavo pikčiausius ginčijantis ištartus epitetus. O kita – labiausiai jaudinančius meilės žodžius. Antrosios programos dalies pradžioje aš visuomet pastebėdavau, kad kivirčų grupė būdavo gerokai prasčiau nusiteikusi nei meilės. Nieko nuostabaus, jei penkiolika minučių tenka kapstytis po sielos bedugnę. Štai todėl jūsų per kivirčą pasakyti žodžiai dažniausiai esti gerokai juokingesni nei meilės įrodymai, bent jau aplinkiniams. Bet spręskit patys, juoktis ar ne. Knygoje aš pateikiau įdomiausius trejų metų eksperimento rezultatus. Mano mėgstamiausia barnių frazė yra ši: „Ir užčiaupk nasrus, kai kalbiesi su manimi!“ O pats gražiausias meilės prisipažinimas – „Bet kuris kitas tave laikytų konstrukcijos klaida. O man esi nuostabiausias išradimas.“ Nuoširdžiai dėkoju visiems žiūrovams, parašiusiems, o gal net sukūrusiems šiuos sakinius – žinoma, anonimiškai. Kokie žodžiai arba kokie veiksmai jums buvo tikras meilės įrodymas? Kokius siaubingus žodžius esate ištarę arba išgirdę kivirčydamiesi?

Jei norite, galite užpildyti korteles!


Aukštasis kivirčo pilotažas

Kodėl daug paprasčiau mylėti žmoniją nei vieną kurį nors žmogų? Televizijos žurnalistas įkyriai klausinėja šimtametį senu­ ką: „Išduokit paslaptį, kaip sulaukti šimto metų. Tik prašom vienu sakiniu.“ Kiek pagalvojęs senukas atsako: „Niekada ne­ sikivirčyk.“ Žurnalistas nusivylęs: „Tai negali būti ta lemtinga paslaptis!“ – „Tikriausiai jūs teisus!“ Iš tiesų niekada nesibarti neįmanoma. Amerikiečių psi­ chologas Džonas Gotmanas daug metų tyrinėjo, kokią reikš­ mę gyvenimo trukmei turi įvairūs šeiminiai barniai. Jo ty­ rimų rezultatai sukrečiantys. Pasirodo, pakanka penkiolika minučių pasiklausyti, kaip pora ginčijasi net dėl neesminių dalykų, kad suprastum, gyvens kartu ar ne! Nes vaidydamie­ si mes atskleidžiame savo destruktyviąją pusę ir keliais saki­ niais suardome tai, ko kartais neįmanoma pataisyti jokiais žodžiais. Netyčia iš lūpų išsprūdusius žodžius galima palyginti su akmeniu – vos sviedęs imi gailėtis, norėtum sulaikyti, grą­ žinti, neleisti jam pasiekti tikslo ir viską sunaikinti. Jaunajai kartai pasakysiu kitaip: jie panašūs į trumpąją telefono žinutę, vos spustelėjęs mygtuką tą pačią akimirką suvoki: „Šūdas, ne tam išsiunčiau!“ Religingas žmogus pakeltų akis į dangų ir sušuktų: „Ei, ryšio trikdžiai, kur jūs, kai man jūsų reikia?“ Dž. Gotmanas iš savo tyrimų padarė aiškią išvadą: ge­ riau tokių žodžių neištarti (neišsiųsti žinutės). Jo nuomone, kerštas, pasibjaurėjimas ir panieka yra didžiausi santykių nai­

39


Meilė retai ateina viena 40

kintojai, tikri „apokalipsės riteriai“. Arba – šitai, ko gero, ne vienas patyrė – visiškai nutrauktas bendravimas. Tada prasi­ deda įvairios kuriai nors lyčiai būdingos insinuacijos. Atrodo gerokai nuvalkiota, bet taip jau yra: moterys labiau mėgsta kalbėti apie tarpusavio santykių bėdas nei vyrai. Jos kalba, kalba, kol įsiunta. Tada staiga nutyla. Kvailiausia, kad vyras visa tai nebūtinai priima kaip bausmę. Na kaip, ar ganėtinai diplomatiškai paaiškinau? Itin svarbios kivirčo aplinkybės. Kada dažniausiai jis kyla? Ogi pačiu nepatogiausiu metu, kai nėra jokios galimybės rasti geriausią, abiem pusėms naudingą išeitį. Kai kur nors sku­ bame, esame išgėrę, veikiami hormonų audrų ar tiesiog pro­ tiškai pavargę. Štai tada ir pradedame svaidytis žodžiais bei porcelianiniais indais. Tad draugų pastaba, kad mums ne visi namie, yra teisinga. Veikiami streso puolame į vieną iš dviejų kraštutinumų: bėgame arba kovojame, daugiau nėra ko rinktis. Susinervinus visiškai neįmanoma žiūrėti į partnerį arba žvelgti į pasaulį jo akimis. Mes dažnai elgiamės ne protingiau už pabaidytą vištą, prisispaudusią prie tvoros ir baisiai susijaudinusią, kad nega­ lės perskristi per tvorą pakirptais sparnais. Višta plaka spar­ nais, kudakuoja, mėgina kojomis kapstyti žemę, bet nei per viršų, nei per apačią pabėgti nepavyksta. Vargšei belieka liū­ dnai žvelgti kitapus tvoros ir svajoti, kaip ten gerai. O juk te­ reikėtų atsitraukti tris žingsnius, kad pamatytum tvorą esant vos metro platumo, tokią galėtum visai nesunkiai apibėgti. Šitoks atsitolinimas nuo savo problemų yra humoras. Višta jo neturi. Bet žmogus turi, kol nepradeda ginčytis. Džonas Gotmanas aprašo „santuokos specialistus“ – ši­ taip jis vadina laimingas poras. Koks esminis jų bruožas? Ogi


tai, kad į ginčą jos žiūri tarsi į savotišką žaidimą. Kiekvienas žino, koks smūgis partneriui būtų skaudžiausias, bet nemuša, o tik kutena. Šie žmonės jokie šventieji, tiesiog jie sąmonin­ gai arba intuityviai laikosi bendravimo taisyklių. Kelias tokias mano surašytas taisykles rasite toliau. Beje, esama mėgstančių bartis porų, nes joms reikia pre­ liudijos. Kartą viena ponia man prisipažino, kad užvis geriau­ siai mylėjosi skirdamasi su vyru. „Tai mus itin jaudino, nes visą laiką jautėmės tuo pat metu mulkinantys abu advokatus.“ Kodėl agresija ir aistra dažnai esti susijusios? Šį reiškinį pa­ prasta paaiškinti mediciniškai ir psichologiškai. Tarkim, per orgazmą pulsas pakyla iki dviejų šimtų tvinksnių per minutę. O kai sėdi arba guli, tavo pulsas tesiekia šešiasdešimt tvinks­ nių per minutę, iki dviejų šimtų dar labai toli. Lengvos gla­ monės tikriausiai gali padidinti juos iki aštuoniasdešimties. Bet ir tada sunku pasiekti deramą lytinį jaudulį. Lengvesnis kelias yra barnis – išsilaksto visi miegai, pulsas ima tvinksėti šimtą aštuoniasdešimt kartų per minutę. Tada du šimtai jau čia pat. Dabar tereikia skubiai susitaikyti ir kristi į lovą. Kaip sakoma, susitaikymo seksas turi savotiško žavesio. Kvailiausia gultis į lovą dar nesusitaikius, kai kiekvienas vis dar laikosi savo nuomonės. Pateiksiu pavyzdį, kodėl prieš einant miegoti derėtų susitaikyti. Po barnio pora, netarusi nė žodžio, nuėjo gulti. Vyras kitą rytą turėjo svarbų susitikimą, tad prie lovos padėjo raštelį: „Būk gera, prižadink mane ryte septintą valandą, tai svarbu!“ Abudu įpykę vartėsi nuo šono ant šono ir ilgai neužmigo. Kitą rytą vyras pabudo sunkia gal­ va, jo žmona buvo jau pakirdusi. Jis pažvelgė į laikrodį, šis rodė aštuonias. Vyras baisiai pramigo, o prie laikrodžio rado raštelį: „Jau septynios, kelkis, tai svarbu!“

41


Meilė retai ateina viena 42

Grįžkim prie Gotmano porų tyrimo. Besipykstančiųjų organizme buvo rasta streso hormonų – paaiškėjo, kad esama itin susinervinusių ir tik pusėtinai nervingų kovos gaidžių. Po dvejų metų tų, kuriems ginčas ir adrenalinas atstojo gyveni­ mo eliksyrą, liko gerokai mažiau nei nuosaikiųjų. Pasirodo, kaip tik tie, kurie vis kartoja, kad geriausias oras dargana, nesupranta, kas atsitinka debesims, kai nušvinta saulė – šie susitraukia ir netrukus išgaruoja. Kai šeimoje santykiai sta­ bilūs, ginčijantis niekada nesuabejojama pamatinėmis šei­ mos vertybėmis. Atvirkščiai, juokais, pokštais ir palankumo gestais partneriai vienas kitam parodo, kad jų emocinis ryšys tebėra tvarus. Anglų kalboje yra terminas passive agressive – nepastebi­ ma agresija, kai konfliktai sprendžiami ne tuo lygiu, kuriuo prasideda. Štai patys nuostabiausi žodžiai, kuriuos kartą man pasakė besikivirčijanti moteris: „Tik nedrįsk viso šito išreikšti moksliškai!“ Iš savo kuklios patirties žinau, kad patys taikliau­ si ir logiškiausi argumentai emociškai nestabiliose situacijose dažnai daro visiškai priešingą poveikį. Bendravimo be pyk­ čio teorijos pagrindėjas Maršalas Rozenbergas kartą paklau­ sė: „Ar nori būti teisus, ar laimingas? Ir vieno, ir kito drauge nebūna!“ Jaunuoliai, jei jums visa tai per sudėtinga, įsidėmėkit pa­ prastą taisyklę: jei manote, kad esate neteisūs, patylėkit. Jei esate teisūs – taip pat! Po geros savaitės, kai dangus išsigiedrys, paklausite par­ tnerio, kokios jūsų reakcijos jis tikėjosi, ir išgirsit netikėtą atsakymą: „Betgi aš nesiekiau jokių kivirčų, man nereikia jokių argumentų, jokių tiesų. Tik norėjau, kad mane apka­ bintum...“


Džonas Gotmanas ir kitas garsus psichologas paneigia ge­ rai žinomą devintojo dešimtmečio paklydimą, kad tarpusavio santykiams nenaudinga, jei apie juos nuolat kalbama. Didu­ mos tarpusavio bendravimo problemų neįmanoma visiškai išgyvendinti, ypač nuolat jas aptariant. Vis dėlto įrodyta, kad laimingesnės yra tos poros, kurios daug kalba, bet ne apie skaudžiausius dalykus, o apie kasdienius rūpesčius. Tie, kurie gerai pažįsta savo antrąją pusę, – kas ką mėgsta mokykloje, ką veikia darbe, net tokias smulkmenas, kokią renkasi kavą ar arbatą, – poroje esti laimingesni. Draugas šeimos psichoterapeutas sykį man papasakojo anekdotišką situaciją, kaip konsultacijoje išaiškėjo, kad pro­ blemų neturintys žmonės patys jas susikuria. Viena atėjusi konsultuotis pora niekaip negalėjo sutarti, kaip reikia kabinti tualetinį popierių. Vienas sutuoktinis tvirtino, kad reikia ka­ binti juosta į priekį, kitas buvo įsitikinęs, kad juosta turi būti nusukta į sieną. To negana, kai vienas sutuoktinis išeidavo iš namų, kitas apsukdavo visus ritinėlius, kaip jam reikėjo! Ir štai juodu ėmė tartis su psichoterapeutu apie savo tualetinio popieriaus kabinimo teorijas. Pirmiau abudu vengė pokalbio. „Ar jūs mums iš tiesų neturit ko pasakyti?“ – paklausė nuste­ bę. „Betgi apie tai mes šnekėjomės praeitą savaitę!“ Dabar yra sukurta visai neblogų prevencijos koncepcijų. Freiburge vyksta streso prevencijos mokymai „Partnerystės mokymo programa“. Nors bendravimo specialistai gali dau­ geliui pagelbėti, prieš tuokiantis tokie mokymai niekam nė motais. Keista, norėdamas vairuoti automobilį nesėdi be nie­ kur nieko vidun ir nevažiuoji. O juk gyvenimas su partneriu daug sudėtingesnis, kad pasitikėtum vien įgimtais įgūdžiais. Jei vienas mėgsta ilgiau pamiegoti ryte, nedera to prilyginti

43


Meilė retai ateina viena 44

asmeniniam įžeidimui, o reikia priimti kaip partnerio būdo savybę, ko gero, niekada nepasikeisiančią. Daugiausia keblu­ mų sukelia ne pati problema. Kaip protestantas aš pavydžiu katalikams išpažinties ir nuodėmių atleidimo. Ne sykį esu stebėjęs, kad daugelis porų įveikia krizę tik tada, kai atliekamas koks nors ritualas, įtvir­ tinantis konflikto pabaigą kaip supratimo ir atleidimo sim­ bolis. O juk daugelis žmonių visą gyvenimą nešiojasi kaltės jausmą arba per kiekvieną ginčą yra linkę išsitraukti nepa­ mainomą džiokerį „tu vis dar kaltas“. Nors ir nesu itin ge­ ros nuomonės apie teisininkus, vis dėlto net jie turi juridinį proporcingumo terminą. Už nusižengimą, daugių daugiausia trunkantį mažiau nei pusvalandį, negalima bausti atgailavimu iki gyvos galvos. Norintiems galiu papasakoti, koks ritualas tinka karo kirviui užkasti: dvi minutes spausti vienas kitą glėbyje, dvi valandas praleisti italų restorane ir dvi savaites Italijoje. Tik nepiktnaudžiaukite. Dž. Gotmanas taip pat mano, kad tėškus į akis kokią nors bjaurastį nepakanka paskui pasakyti ką nors malonaus. Nes neigiami dalykai įsimenami daug geriau nei teigiami. Jei po neigiamo veiksmo seks mažiau nei penki teigiami, garantuo­ ju, kad 94 procentai santuokų žlugs. Vadinasi, jūs galit gin­ čytis kiek telpa, bet tarpais būtinai susitaikykit. Taigi išvada tokia: poras išskiria ne dažni ginčai, o pernelyg menkas jų užglaistymas teigiamomis emocijomis. Kad panaikintumėte neigiamą vieno nevykusio sakinio poveikį, reikia penkių tikrų komplimentų. Ir net po tų penkių malonių akimirkų jūsų partneris nebus septintame danguje, o viso labo nulinės tem­ peratūros – ties užšalimo riba!


„Kartu su partneriu įsigyji visą glėbį problemų.“ Nuo to pradedamos visos šeimos konsultacijos. Moterys visuomet nori, kad vyrai pasikeistų, bet jie nesikeičia. O vyrai trokšta, kad moterys nesikeistų, ir jos nesikeičia.

45


Jei ginčo pavyko išvengti,

nebuvo priežasties ginčytis

Banalus, bet tam tikromis aplinkybėmis labai

1 patarimas

ŠVELNINANČIOS APLINKYBĖS

veiksmingas būdas: laikykitės taisyklės, kad ginčytis galima tik tinka­ momis aplinkybėmis. Dažniausiai imame ginčytis su partneriu būdami susinervinę, pervargę, išsekę arba visokie tuo pat metu. Tai nepalankios aplinkybės. Turėtumėte susitarti, kad po 22 valandos nenagrinėsite opių temų. Juk mūsų protas ima snausti jau apie dešimtą vakaro. Tam jis ir protas. Tuo tarpu mūsų jausmai ir kū­ nas vis dar būdrauja. Štai todėl vakare, nedalyvaujant protui, prikrečiame pokštų, dėl kurių kitąryt labai gailimės. Daug sveikiau pasišnekėti ramiai vaikštinėjant gamtoje, nei užsidarius varyti partnerį į kampą.

Jei paste­ bite, kad imate nederamai elgtis, pažeidžiate taisykles arba kiek­ viename žodyje matote įžeidimą, prašykit minutės pertraukėlės, kaip daroma sporte. Trumpo atokvėpio. Arba ilgo. Sveikiausia būtų visos nakties miego, geriausia drauge vienoje lovoje. Tada pasaulis jums nušvis visiškai kitokiomis spalvomis.

2 patarimas

MINUTĖS PERTRAUKĖLĖ


Visuo­ met namuose turė­ kite porą raudonų nosių. Kai pajusit, kad imat nervintis ir pamažu tampate koviniu gaidžiu ar beždžione, prisitaisykit raudoną nosį ir iškart atro­ dysit kitaip, maža to, visas pasaulis drauge su jumis pasikeis! Ši emocinė oro pagalvė visada gelbės, jei partneris pradės svaidytis kaltinimais. Nebe taip rimtai žvelgsit į save ir savo partnerį, kai šis subaubs: „Tu daraisi vis panašesnė į savo mamą!“ Pamėginkit, šis metodas išties veiksmingas! Mano žiūrovai ne sykį rašė tokiu paprastu ir veiksmingu būdu išgyvendinę net įsisenėjusias kivirčų tradicijas.

3 patarimas HUMORAS

Kad gin­čo energija nusektų, verta pamąstyti: „Į kie­ kvieną daiktą galima pa­ žvelgti trejopai: kaip matau

4 patarimas

aš, kaip matai tu ir o kaip nė

NUSTEBINK

vienas iš mūsų nematome.“ Todėl tam tikromis aplinkybė­ mis verta pasitelkti į pagalbą

Jei po ranka

draugą arba psichoterapeutą.

neturit raudonos no­

Žmogų, kuris išklausytų abi

sies, padės mobilusis telefonas

puses ir padarytų išvadą.

arba fotoaparatas. Ginčo įkarštyje

Net jei ginčas trunka be

čiupkit fotoaparatą ir nutaikykit į savo

galo, tai dar nereiškia,

partnerį. „Mielasis, nekeisk šios veido

kad jį labai sunku

išraiškos, norėčiau ją įamžinti!“ Jei partneris nenusijuoks, tada galima ir skirtis.

5 patarimas PAGALBA IŠ ŠALIES

išspręsti.


Šioje knygoje pateiktos ginčininkų frazės kitados buvo išties pasakytos iš pirmo žvilgsnio labai malonių mano programos „Meilės įrodymai“ žiūrovų. Anonimiškai ne vienas prisipažįsta bent sykį pažėręs kvailiausių palinkėjimų ir kaltinimų, pavyzdžiui, „kad tau iškristų visi dantys, išskyrus vieną, o tasai skaudėtų“ , „net siusiodamas iš valties negalėtum pataikyti į vandenį“. Štai dar taikliau: „Yra tik dvi nuomonės – tavo ir klaidinga.“ Kai skaitai šias frazes vieną po kitos, kyla dvejopa reakcija: pirma, gali pamanyti, kad netrukus kils naujas kivirčas, nes jos, galima sakyti, universalios, tinkamos kone kiekvienam žmogui. O tai rodo, kad ginčo įkarštyje visai nesvarbu, kas kaltas ir kas pradėjo barnį. Jei jau šie žodžiai tokie universalūs, nedera jų taikyti sau asmeniškai. Kita vertus, juos išgirdę žmonės ima juoktis! Kai girdi ginčijantis kitus, imi suprasti, kaip kvailai pats tai darydamas atrodai.

6 patarimas

Išmėginkite mentalinį dziudo, pakeiskite savo požiūrį ir paklauskite savęs: „Kas mus šiame ginče pralinksmintų, jei ginčytųsi mūsų kaimynai?“


Iš kur ateina meilė. Nuo romantikos iki fiziologijos