Issuu on Google+


Jean Carper

Iš anglų kalbos vertė agnė mackevičiūtė


ĮVADAS

KĄ DARYTI, KOL LAUKIAME NAUJOVIŠKŲ VAISTŲ

V

ienas žmogus yra ištaręs tokius šmaikščius žodžius: „Iš visų dalykų, kurių netekau, labiausiai ilgiuosi savo pro-

to“. Kažkodėl man jie visada kėlė nerimą, o pastaruoju metu tas jausmas tapo ypač stiprus. Visiškai atsitiktinai, prieš kelerius metus atliekant paprasčiausią kraujo tyrimą dėl cholesterolio kiekio, buvo nustatyta, kad esu geno, kuris reiškia, jog turiu polinkį Alzheimerio ligai, nešiotoja. Kaip ir dvi mano jaunes-

nės seserys. Geno, tiksliau ApoE4, nešiotojai yra maždaug 25 procentai amerikiečių. Ir nors tai ne vienintelis su Alzheimerio liga siejamas genas, bet jis yra dominuojantis tarp visų iki šiol žinomų šios ligos genų. Be abejo, tai nereiškia, kad aš arba kiti šį geną turintys žmonės yra pasmerkti susirgti Alzheimerio liga. Tačiau žinodama, jog esu paveldėjusi šią nedidelę uždelsto veikimo bombą, kuri


6

Jean carper

gali iš lėto pažeisti smegenų ląsteles ir tiesiog sunaikinti mano intelektą, visas savo jėgas skiriu tam, kad rasčiau tokį būdą, kuris galėtų užkirsti kelią grėsmei, kylančiai mano senstančioms smegenims. Na, tikriausiai visada jaučiau, jog galiu tapti šios klastingos ligos taikiniu. Beveik keturiasdešimt metų dirbu rašytoja, nagrinėju medicinos ir mitybos klausimus. Visą dėmesį esu nukreipusi į nemalonią senėjimo realiją, jau ir anksčiau įdėmiai analizavau Alzheimerio ligos tyrimus ir su amžiumi susijusias atminties pablogėjimo temas: pradedant nuo vis įdomesnių biocheminių priežasčių analizių, baigiant paieškomis, kaip būtų galima užkirsti kelią, sulėtinti arba netgi visai išgydyti patologiją ir atminties sutrikimo simptomus. Būdama vyresnioji CNN korespondentė devintajame dešimtmetyje sukūriau dokumentinį filmą, kurio tema buvo mokslinė vaisto nuo Alzheimerio ligos paieška. Pati įsimintiniausia akimirka buvo tada, kai visame pasaulyje įžymus Alzheimerio ligos tyrėjas Peteris Deivisas (Peter Davies), einantis medicinos mokslų daktaro pareigas Alberto Einšteino medicinos koledže prie Ješivos universiteto, iš šaldiklio išėmė šios ligos pažeistas smegenis, skrodimo metu ištrauktas iš žmogaus galvos, ir atpjovė jų dalį. Joje buvo galima pamatyti skyles – išsiplėtusius skilvelius, kurie dėl ligos buvo išvagoti erozijos. Paduodamas man į rankas tai, ką buvo galima pavadinti šaltais smegenų li-


100 paprastų dalykų, kurie jums padės išvengti alzheimerio ligos

7

kučiais, vyras pastebėjo, jog jos primena šveicariško sūrio riekelę. Iš mano atminties iki šiol neišdilo anuomet matytų ligos pažeistų smegenų reginys. Dažnai įsivaizduodavau, kaip veikė biologinis ligos inžinierius, kuris sugebėjo paveikti mano regėtas smegenis, pažeisdamas jų funkcijas ir visavertį žmogaus egzistavimą. Ne kartą susimąsčiau, ar mokslas kada nors sugebės sustabdyti arba užkirsti kelią tokiam baisiam niokojimui, kuris galbūt jau vyksta ir mano smegenyse. Laimei, daugumai tyrėjų ir garsių medicinos centrų rūpėjo lygiai tas pats reikalas, tad jie visą dėmesį ir savo protus skyrė sprendimų paieškai, kad būtų galima išnagrinėti painų Alzheimerio ligos rebusą. Per pastaruosius dvidešimt penkerius metus jie daug sužinojo apie ligos patologiją ir iškėlė ne vieną teoriją, kas pažeidžia neuronus, sutrikdo jų funkcijas, galiausiai dėl kokių priežasčių jie žūsta, kodėl smegenys nenormaliai susitraukia, kodėl mokymasis ir gebėjimas įsiminti išnyksta. Nekyla abejonių, kad siekis perprasti ligą yra priešnuodžio arba vaisto, – galbūt vakcinos ar farmacinio preparato – kuris galėtų vieną dieną stebuklingai sumažinti žalą ir galbūt net padėtų atkurti stipriai išvargintas smegenis, grąžindamas joms energiją, preliudija. Dauguma ekspertų, su kuriais man tenka bendrauti, yra įsitikinę, kad jie kada nors tikrai pažabos ligą, šiuo metu kamuojančią 35 milijonus žmonių. Reali grėsmė, jog iki 2050 metų,


8

Jean carper

vis labiau ilgėjant gyvenimo trukmei ir daugėjant vyresnio amžiaus gyventojų, šia liga sergančių žmonių skaičius pasieks 115 milijonų. Alzheimerio ligą tyrinėjantys mokslininkai susiduria su dilema, kokių veiksmų imtis. Daugelio veiksmai yra nukreipiami į profilaktikos būtinybę. Akcentuojama, kad turėtume užbėgti už akių baisioms ligos pasekmėms, kol ji dar nepakeitė smegenų taip, kad jau niekas nebegali padėti. Garsus smegenų tyrėjas Deividas Benetas (David Bennett), einantis medicinos mokslų daktaro pareigas Čikagoje įsikūrusiame Medicinos centre prie Rašo universiteto, teigia, jog kur kas lengviau išgelbėti sergantį nei žuvusį neuroną. Jis ir kiti šios srities lyderiai energingai ieško naujų metodų, kad galėtų atpažinti smegenų pokyčius bei senatvinės neurodegeneracijos simptomus, sugebėtų užkirsti jiems kelią ir laiku apsaugotų žmones nuo galimos žalos. Medicinos mokslų daktaras Erikas B. Larsonas (Eric B. Larson) ir medicinos mokslų daktaras Tomas Dž. Montinas (Thomas J. Montine), dirbantys Sietlo grupės Sveikatos tyrimų institute ir Vašingtono universitete, pateikė savo įžvalgas šia tema naujosios redakcijos Amerikos medicinos asociacijos žurnale. Smarkiai pailgėjusi pasaulio gyventojų gyvenimo trukmė, jų teigimu, „skatina kuo greičiau rasti sprendimą, kaip būtų galima užkirsti kelią, atitolinti, sulėtinti ir gydyti Alzheimerio ligą bei su ja susijusias demencijas (silpnaprotystę)“.


100 paprastų dalykų, kurie jums padės išvengti alzheimerio ligos

9

Galbūt nustebsite sužinoję, kad dauguma tyrėjų ir genetikos specialistų Alzheimerio ligą ir kitas demencijos formas įvardija „gyvenimo būdo“ ligomis. Tokia nuomonė gali sumažinti mūsų baimę, padėti nesijausti tokiems bejėgiams ligos gniaužtuose. Iš tyrimų yra žinoma, kad amerikiečiai, kuriems daugiau nei penkiasdešimt penkeri, Alzheimerio ligos bijo labiau nei bet kokios kitos ligos – netgi labiau nei vėžio, insulto ar infarkto. Daugelis pasiduodame vyraujančiai nuomonei, kad iš esmės esame bejėgiai, idant apsisaugotume nuo ligos, kuri atrodo tokia paslaptinga ir klastinga, todėl negebame pripažinti egzistuojančių galimybių jos išvengti. Pozicija suprantama, tačiau autoritetingi šios srities specialistai teigia, kad tai mitas. Tyrėjai vis labiau atkreipia dėmesį į faktą, kad Alzheimerio liga sergančių žmonių gyvenimo būdas yra panašus  – jie serga širdies ligomis arba diabetu, juos kamuoja nutukimas, jų kraujyje yra didelis blogojo MTL (mažo tankio lipoproteinas) cholesterolio, kraujo spaudimas aukštas, tokių žmonių fizinis aktyvumas labai menkas. Sutikite, kai kalba pasisuka apie jūsų smegenis, kartelė kyla vis aukščiau. Nėra nieko baisiau už grėsmę prarasti savastį – intelektą, asmenybę, apskritai už grėsmę mirti. Taigi Alzheimerio ligą tyrinėjantys mokslininkai yra linkę vis uoliau ieškoti metodų, kaip užkirsti kelią šiai ligai, taip pat stengtis rasti profilaktikos būdų.


10

Jean carper

KAS YRA ALZHEIMERIO LIGA?

Alzheimerio liga yra labiausiai paplitusi demencijos (silpnaprotystės) forma (dar kitaip ši liga įvardijama kaip „proto skurdas“), kuri yra diagnozuojama nuo 60 iki 80 procentų tokių ligonių. Pagal griežtą mokslinį apibrėžimą yra žinoma, kad Alzheimerio silpnaprotystė yra liga, kuriai progresuojant iš lėto ir palaipsniui traukiasi smegenys, blogėja jų funkcijos. Ligai būdingi dviejų tipų saviti neuronų pažeidimai – smegenyse kaupiasi kenksmingos beta amiloidų nuosėdos, formuojasi kito smegenų toksino, kuris žinomas kaip tau baltymas, sankaupos. Be abejonės, tai senėjimo liga, todėl žmogaus amžius yra svarbiausias rizikos veiksnys. Iki šešiasdešimties metų ligos simptomai retai tampa akivaizdūs. Peržengus šią ribą tikimybė, kad susirgsite Alzheimerio liga, kas penkerius metus padvigubėja. Alzheimerio ligos asociacijos duomenimis beveik pusė visų žmonių, kuriems daugiau kaip aštuoniasdešimt penkeri, serga Alzheimerio liga. Tai nereiškia, kad ši liga yra neatsiejama nuo „normalaus senėjimo“. Alzheimerio liga yra chroniška. Neįprasti atminties pablogėjimai yra vertinami kaip perspėjimo ženklas. Tyrėjai Alzheimerio ligą anksčiau apibūdindavo kaip vienintelę demencijos (silpnaprotystės) formą. Tačiau Erikas B. Larsonas (Eric B. Larson) teigia, kad situacija yra kur kas sudėtingesnė. Senatvinė demencija (silpnaprotystė) nėra atskira


100 paprastų dalykų, kurie jums padės išvengti alzheimerio ligos

11

liga kaip, tarkim, Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija (silpnaprotystė) ar Levi kūnelių liga. Tai bendras terminas, kuriuo apibūdinamos visos demencijos, pasireiškiančios vyresniame amžiuje. Levi kūnelių ligai yra būdingos toksinės nuosėdos smegenyse, o šis simptomas yra bendras su Parkinsono liga. Visoms demencijoms būdingi bendri bruožai: sumenkusios smegenų pažintinės funkcijos, ypač gebėjimas atsiminti, taip pat dažnai suprastėjusi kūno motorika, kuri lemia sutrikusią įprastinę žmogaus elgseną ir veiksmus. Polinkį Alzheimerio ligai ir kitoms demencijoms lemia genai. Tačiau genai tikrai nelemia visko. Veikiami gyvensenos ir aplinkos genai gali būti nuslopinami arba suaktyvinami. Taip pat svarbu atskirti iki šešiasdešimties metų pasireiškusią Alzheimerio ligą ir tą, kuri išryškėjo po šešiasdešimties. Ankstyvą ligą sukelia genetinės mutacijos, tokia ligos forma gana dažnai yra paveldima, tačiau ji pasitaiko retai, yra diagnozuojama tik 5 procentams visų ligonių. Didžiausią grėsmę beveik visiems mums kelia vėlyvoji Alzheimerio ligos forma, kurią gali lemti vadinamieji imlumo genai – vienas jų ApoE4. Tai reiškia, kad šių genų turintys žmonės yra kur kas labiau linkę susirgti Alzheimerio liga. Ankstyvoje ligos stadijoje yra įmanoma sušvelninti tokių genų padarinius, tik būtina „gydyti“ Alzheimerio ligą kuo anksčiau, kol ji dar netapo nepažabojama. Svarbiausia yra tai, kad tyrėjai jau nebevertina Alzheimerio ligos kaip staigios smegenų katastrofos, pasireiškiančios seny-


12

Jean carper

vame amžiuje. Dabar specialistai šią negalią traktuoja kaip nepertraukiamą ligos seką, kuri tęsėsi dešimtmečius ir ją nulėmė ankstyvame, vidutiniame ir vėlyvame amžiuje pasireiškę veiksniai, pavyzdžiui, mityba, infekcijos, išsilavinimas, diabetas ir protinė bei fizinė veikla. Iki šešiasdešimties, septyniasdešimties ir aštuoniasdešimties metų smegenyse vykstantys procesai reiškiasi pasyviai. Kaip ir kitos chroniškos ligos, Alzheimerio liga vystosi ilgą laiką. Neurodegeneracija gali lėtai ir slapta vykti nuo dvidešimties iki trisdešimties metų, kol galiausiai vieną dieną pasireiškia Alzheimerio ligos patologija, išryškindama savo simptomus. Smegenys ima gerokai blogiau funkcionuoti, kadangi susitraukia. Galiausiai smegenų zonose, atsakingose už pažintines funkcijas, tarp jų žievėje bei hipokampe  – juos pirmiausia paveikia Alzheimerio liga – žūsta neuronai. Padarę stulbinančius atradimus, kurie tapo įmanomi sukūrus ir pasitelkus smegenų tyrimo technologijas bei atlikus smegenų skysčio analizes, dabar mokslininkai gali nustatyti anksčiausiai pasireiškusius žalingus smegenų pokyčius, kurie lemia simptomus, išryškėjančius po daugelio metų. Pasitelkęs modernią pozitronų emisijos topografiją Sent Luiso mieste įsikūrusiame Alzheimerio ligos tyrimo centre prie Vašingtono universiteto medicinos mokslų daktaras Džonas C. Morisas ( John C. Morris) turi galimybę senyvo amžiaus žmonių, kuriems būdingi


100 paprastų dalykų, kurie jums padės išvengti alzheimerio ligos

13

kokie nors protinio pablogėjimo požymiai, smegenyse įžvelgti toksinio beta amiloido nuosėdų, neatsiejamų nuo Alzheimerio ligos. Viename iš novatoriškų savo darbų Morisas teigia, kad ilgą laiką iki to momento, kol pasireiškia ligos simptomai, tęsiasi ligos preliudija, kuri iš pažiūros atrodo kaip normali būsena (atliekant tomografinį tyrimą galima įžvelgti pirmuosius destruktyvius požymius), po kurios neretai seka dešimtmetį ar panašiai palaipsniui vykstantis blogėjimas, vadinamas nedideliu pažinimo sutrikimu (NPS), arba, jei tiksliau, „ankstyva Alzheimerio ligos forma“. Morisas ir kiti mokslininkai viliasi, kad būtent per šį ilgai trunkantį laikotarpį, kurio metu ima reikštis simptominiai organizmo pokyčiai ir pamažu blogėja sveikata, jie kada nors sugebės nustatyti, kurie individai yra labiausiai linkę susirgti Alzheimerio liga, bei sustiprinti organizmą, kad ilgiems metams atitolintų ligą, o gal net apskritai užkirstų jai kelią. Tai iš esmės reiškia ligos simptomų atitolinimą iki natūralios žmogaus mirties arba mirties dėl kitų priežasčių. Meine gyvenanti medicinos mokslų daktarė, žmogaus senėjimo specialistė, Alzheimerio ligos asociacijos tarybos narė Laurel Koleman (Laurel Coleman) teigia: „Tarkim, nustatyta, kad būdamas aštuoniasdešimt dvejų jūs susirgsite Alzheimerio liga. Jūs turėsite galimybę atitolinti ligos pasireiškimą iki jums sukaks galbūt devyniasdešimt dveji.“ Garsi Alzheimerio ligos


14

Jean carper

tyrėja Suzana Tias (Suzanne Tyas), einanti medicinos mokslų daktarės pareigas Ontarijo Vaterlo universitete, teigia, kad gali būti įmanoma taip stipriai atitolinti Alzheimerio ligos simptomus, jog „jie taip ir nepasireikš, kol būsime gyvi“. Tokia perspektyva, esą žmogus kada nors galėtų įsikišti į biologinę sferą ir sugebėtų atitolinti ligos pasireiškimą, turi be galo įdomią potekstę. Vašingtono universitete vyriausia moksline tyrėja dirbanti ir medicinos mokslų daktarės pareigas einanti Suzana Kraft (Suzanne Craft) teigia, jog yra nustatyta, kad jei galėtume atitolinti Alzheimerio ligos pasireiškimą net penkeriems metams, dėl to perpus sumažėtų naujų ligos at­ vejų. JŪS GALITE IŠGELBĖTI SAVO SMEGENIS

Nors Alzheimerio liga labai alina žmogų, šioje srityje vis labiau įsitvirtina optimistinės nuotaikos, kadangi kartkartėmis pavyksta pažaboti riziką susirgti šia liga ir galbūt net išsigelbėti. Įvairiose antraštėse, leidiniuose, knygose vis dažniau sušmėžuoja šūkis, atspindintis naujausias mokslines idėjas: „Mes išradome vaistą Alzheimerio ligos prevencijai.“ Daugiausia Alzheimerio ligos tyrimų srityje dirbantys tyrėjai dabar teigia, kad liga pasirenka žmones neatsitiktinai. Visiškai nesvarbu, kokią lemtį ar gyvenimo tikslą jums sugalvojo Dievas, su senėjimu susijusių pasekmių nepavyks išvengti nė vienam.


100 paprastų dalykų, kurie jums padės išvengti alzheimerio ligos

15

Dabar tas laikas, kai senatvės sulaukė gimusieji pokario metu, kuris vertinamas kaip savotiškas epidemijos tarpsnis. Tačiau tik ateityje galime tikėtis dalinio arba tikrojo vaisto nuo Alzheimerio ligos. Tačiau faktas yra tas, kad mūsų polinkis į Alzheimerio ligą, kaip ir polinkis širdies ligoms, vėžiui ir diabetui, kurį įgijome dėl savo genų, taip pat iš dalies yra nulemtas veiksnių, kuriuos galime kontroliuoti. Kadangi liga progresuoja iš lėto daugybę metų, mes turime galimybę per ilgą laiką viską pakeisti. Ypač svarbu paminėti, kad jūsų sveikatos būklė, sulaukus vidutinio amžiaus, tiksliau, keturiasdešimties ir penkiasdešimties, yra tarsi pranašas to, kokia bus jūsų smegenų būklė tada, kai jums bus septyniasdešimt ir aštuoniasdešimt. Be to, mokslas aiškiai teigia, kad kasdieniai sprendimai, net ir patys menkiausi, gali padėti išlavinti tokias smegenis, kurios galėtų sėkmingai funkcionuoti iki žmogui sueis devyniasdešimt, o gal net iki pat mirties. Šioje srityje dirbantys mokslininkai tikina, kad patys galime labai stipriai nulemti, kokios bus mūsų smegenys. Pavyzdžiui, valgydami tinkamą maistą, gyvendami turiningą socialinį gyvenimą, atlikdami atitinkamus sporto pratimus, vartodami reikiamus maisto papildus ir stengdamiesi palaikyti tinkamą cukraus kiekį kraujyje, vengdami depresijos ir streso galime sumažinti tikimybę susirgti Alzheimerio liga, galbūt uždelsdami jos pasireiškimą taip ilgai, jog net per visą gyvenimą ji nepasireikš.


16

Jean carper

Medicinos mokykloje prie Vašingtono universiteto buvo atlikti reikšmingi tyrimai, kuriais nustatyta, kad valgant maistą, kuriame gausu prisotintųjų riebalų, didelė cukraus koncentracija, smegenyse ima kauptis dideli kiekiai beta amiloido, kuris yra įvardijamas kaip toksinis baltymas, skatinantis alinančią Alzheimerio ligą. Valgydami tam tikrą vertingą maistą galime sumažinti toksinio amiloido keliamą grėsmę smegenų ląstelėms. Atlikęs stebėtinus eksperimentus smegenų srityje įžymus tyrėjas Karlas Kotmanas (Carl Cotman), einantis medicinos mokslų daktaro pareigas Kalifornijos universitete, įsikūrusiame Ervaino mieste, nustatė, kad sporto pratimai yra kur kas veiksmingesnė priemonė nuo Alzheimerio ligos keliamos žalos ir atminties praradimo nei bet kuris žinomas vaistas. Ypač stipriai sudomina įrodymai, kad netgi sunki patologija nėra lemtis. Kai kurių vyresnio amžiaus žmonių smegenys normaliai funkcionuoja, net jei jose yra kenksmingų beta amiloido nuosėdų ir plokštelių, visada aptinkamų tų žmonių smegenyse, kuriems yra diagnozuojama Alzheimerio liga. Mokslininkai aiškina šį faktą: tam tikras gyvenimo būdas, o tai gali būti įgytas aukštesnis išsilavinimas, turiningas socialinis gyvenimas ir intelektualinė veikla, gali padėti išsaugoti vadinamąjį smegenų pažintinį rezervą, kad būtų galima išgydyti jų fizines žaizdas. Taip smegenys galės ilgą laiką tinkamai funkcionuoti. Suprantama, žmonėms sunku suvokti, kokius stebuklus gali sukurti jų


100 paprastų dalykų, kurie jums padės išvengti alzheimerio ligos

17

smegenys, patirdamos spaudimą, nuolatinį raginimą, stimuliavimą. Rašo universitete dirbantis neuropsichologas, medicinos mokslų daktaras Robertas S. Vilsonas (Robert S. Wilson) teigia: „Dabar suvokiame, kad smegenų veikla priklauso ne tik nuo genų, bet ir nuo to, kaip gyvename... Dažnai žmonių, kuriems nustatoma Alzheimerio liga, smegenyse nėra jokių beta amiloido nuosėdų ir plokštelių.“ Tiesa ta, kad jūsų smegenų, kaip ir širdies, būklė priklauso nuo asmeninio gyvensenos pasirinkimo. Mes galime pasistengti, kad padėtume savo smegenims atremti pavojus, susijusius su senėjimu. KODĖL PARAŠIAU ŠIĄ KNYGĄ?

Pastaraisiais metais pastebėjau, kad vis dažniau atliekami tyrimai, siekiant atsakyti į klausimą, ką galėtume daryti, kad atremtume ir atitolintume Alzheimerio ligą. Mane visada domino tokie tyrimai, nes pati turiu lemties man duotą geną, keliantį riziką susirgti šia liga. Visada galvodavau, jog jei man pavyktų surinkti faktų apie 100 moksliškai įrodytų galimybių išvengti Alzheimerio ligos bei su senėjimu susijusio atminties pablogėjimo, sudėsiu šią informaciją į knygą, galėsiančią atsakyti į klausimą: ką galime padaryti, kol laukiame, kada galiausiai bus išrastas vaistas nuo Alzheimerio ligos.


18

Jean carper

Galiausiai surinkau informaciją apie 100 paprastų būdų, kuriuos gali pasitelkti žmonės, norėdami išlavinti smegenis, kad jos būtų kur kas atsparesnės senėjimui ir pajėgtų sėkmingai funkcionuoti ilgus gyvenimo metus. Suprantu, kad galbūt nenorėsite visais šiais būdais pasinaudoti iš karto vienu metu, kad bus tokių, kurių niekada net ir neišbandysite. Įsivaizduokite, kad ši knyga yra didžiulis bufetas. Tikėtina, jūs norėsite paragauti visko, kas sudėta ant šio stalo. O gali būti ir priešingai, jūs visko atsisakysite. Patariu jums išbandyti kažką, kas jus sudomins ir pasirodys patrauklu. Be abejo, kai kurie dalykai gali būti veiksmingesni vieniems žmonėms, o kitų nepaveiks, tai priklauso nuo nežinomų genetinių skirtumų ir individualių bruožų. Kol kas neįmanoma pasakyti, kurie būdai jums bus veiksmingiausi, nors tiesa yra akivaizdi – stimuliuodami savo smegenis, reguliariai atlikdami sporto pratimus, gyvendami turiningą socialinį gyvenimą ir vartodami maistą, kuriame būtų gausu antioksidantų, galite pasiekti labai gerų rezultatų. Mes žinome, kad mokslas kupinas staigmenų. Daugybę metų tradicinėje medicinoje vyravo tendencija, kad skrandžio ir žarnyno opos atsiranda dėl netinkamos mitybos ir streso. Net dešimt metų vienas Australijos gydytojas vargo, kol galiausiai skeptikams įrodė, jog opą sukelia Helicobacter pylori bakterija, kurią galima sunaikinti vartojant antibiotikus. Todėl negaliu susiturėti neįtraukdama kai kurių mokslinių teorijų,


100 paprastų dalykų, kurie jums padės išvengti alzheimerio ligos

19

kurios pastebimos už vyraujančių tyrimų ribų. Daugeliu atvejų Alzheimerio ligos tyrimai yra vertintini kaip margas krepšys, prikimštas neaiškių teorijų, nepaisant tvirtos mokslinių įsitikinimų šerdies. Kol kas nėra aiškių ir pagrįstų žinių, kokios yra ligos priežastys ir prevencinės priemonės. Kad ir kaip būtų, šioje knygoje yra sukaupta informacija tik apie prevencines priemones, jos pagrįstos kvalifikuotų specialistų, kurių dauguma bendradarbiauja su garsiomis mokslinėmis institucijomis ir tyrimų grupėmis. Šiame leidinyje nerasite informacijos apie neprofesionalius profilaktikos metodus, nebent jie būtų įrodyti moksliškai. Ar aš skrupulingai vykdau visa tai, ką patariu šioje knygoje? Iš esmės taip, ypač kalbant apie mitybą. Pastaruoju metu, prabėgus dešimtmečiui nuo pastarojo karto, vėl ėmiau žaisti tenisą. Joga man yra nauja patirtis, kaip ir vandens aerobika. Rašydama šią knygą suvokiau, kad man dar reikia pradėti filtruoti geriamąjį vandenį, be to, negaliu spręsti kryžiažodžių bei žaisti žodžių žaidimo Scrabble (beje, jo žaisti niekada negalėjau). Viliuosi, kad šios knygos rašymas buvo puikus akstinas mano smegenims, nors rašydama ją ne visada pakankamai miegodavau (o tai negerai smegenims). Aš visada gyvenau turiningą socialinį gyvenimą (palankus dalykas smegenims), nors vyrauja stereotipinis supratimas, kad rašytojas didžiąją gyvenimo dalį praleidžia be kitų žmonių draugijos, sėdėdamas vienoje vieto-


20

Jean carper

je. Aš ne itin daug dėmesio skiriu pasivaikščiojimams gamtoje ir tikriausiai per daug laiko praleidžiu žiūrėdama filmus. Nors mėgstu teigti, kad filmai stimuliuoja protą, bet neturiu jokių įrodymų. Man pačiai yra svarbus atradimas, kad mano, septyniasdešimt aštuonerių metų moters, smegenys funkcionuoja gana gerai, nepaisant genetinės grėsmės organizmui. Ir noriu, kad jos tokios išliktų visada. Tačiau žinau, kad gyvenimas kaip ir mokslas kupinas staigmenų. Nežinau, ar kada nors susirgsiu Alzheimerio liga. Bet darau viską, kas priklauso nuo mano galios, kad tik galėčiau pragyventi visą gyvenimą, nepajutusi jos gniaužtų. Raginu ir jus taip elgtis. Norėdami sužinoti visą mokslinę informaciją, kaip būtų galima apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos, panaudotą šioje knygoje, apsilankykite internetinėje svetainėje www.jeancarper.com


1 ALKOHOLIS – JŪSŲ DIDŽIAUSIAS PRIEŠAS Nuo alkoholio gali padidėti, o kartais net žūti smegenų ląstelės

Š

iek tiek alkoholio smegenims tikrai nepakenks, jis net gali būti naudingas, bet kiekis neturėtų būti per didelis. Vienas

po kito atlikti tyrimai atskleidė, kad retsykiais alkoholio pavartojantys žmonės yra kur kas mažiau linkę susirgti Alzheimerio liga. Neseniai Baptistų medicinos centre prie Veik Foresto universiteto buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie kas savaitę išgerdavo nuo aštuonių iki keturiolikos alkoholinių gėrimų (po vieną ar du per dieną), buvo linkę net 37 procentais rečiau susirgti demencija (silpnaprotyste) nei alkoholio visiškai nevartojantys asmenys. Blogoji naujiena: jei jūs patenkate į stipriai alkoholį vartojančiųjų kategoriją, tai yra, jei suvartojate daugiau kaip keturiolika


22

Jean carper

alkoholinių gėrimų per savaitę, rizika susirgti demencija (silpnaprotyste) išauga dvigubai, palyginti su asmenimis, kurie alkoholio iš viso nevartoja. Vienu gėrimu traktuojama dvylika uncijų alaus, taurelė likerio arba penkios uncijos vyno. (Uncija – 28,3 g – red. past.) Kalifornijos universiteto tyrėjai nustatė, kad labai dažnas alkoholio vartojimas dvejais ar trejais metais pagreitina tikimybę susirgti Alzheimerio liga. Dažnai alkoholį vartojantys asmenys, kurie yra ApoE4 geno – Alzheimerio ligos sukėlėjo – nešiotojai, gali tikėtis, kad demencija (silpnaprotystė) jiems pasireikš nuo ketverių iki šešerių metų anksčiau. Be to, atlikus didelio masto tyrimą, kurį vykdė Freiminghamo širdies tyrimo centras, kurio metu kelis dešimtmečius buvo stebima visuomenės sveikatos būklė, nustatyta, kad dažnas alkoholio vartojimas (daugiau kaip keturiolika taurelių per savaitę) skatina smegenų zonų, kontroliuojančių atmintį, susitraukimą. Didžiosios Britanijos gydytojai, rašantys Britanijos psichia­ trijos žurnalui, neseniai įspėjo, kad dažnas ir gausus alkoholio vartojimas vyresniems žmonėms skatina „tylią alkoholinės demencijos epidemiją“, kuri sudaro 10 procentų visų demencijų (silpnaprotysčių). Netgi tie suaugę žmonės, kurie tik retsykiais ir negausiai vartoja alkoholį, susiduria su didesne rizika susirgti demencija (silpnaprotyste). Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad suaugę


100 paprastų dalykų, kurie jums padės išvengti alzheimerio ligos

23

žmonės, kurie sulaukę vidutinio amžiaus girtaudavo bent kartą per mėnesį, tai yra vienu kartu išgerdavo daugiau kaip penkis butelius alaus arba butelį vyno, buvo linkę tris kartus dažniau po dvidešimt penkerių metų susirgti demencija (silpnaprotyste), taip pat ir Alzheimerio liga. Jei žmogus bent du kartus per metus nusigerdavo iki sąmonės netekimo, tikimybė, kad jis susirgs demencija (silpnaprotyste) išaugdavo iki dešimt kartų. Kita vertus, vienas alkoholinis kokteilis per dieną arba taurė vyno gali padėti atitolinti demenciją (silpnaprotystę). Tyrimų metu buvo atskleista, kad alkoholis veikia kaip priešuždegiminė medžiaga (uždegimai skatina Alzheimerio ligą) ir padidina gerojo DTL (didelio tankio lipoproteinas) cholesterolio kiekį kraujyje, kuris padeda apsisaugoti nuo demencijos. Didelis antioksidantų kiekis raudonajame vyne suduoda papildomą smūgį demencijai (silpnaprotystei). Tokie antioksidantai kaip resveratrolis veikia kaip antikoaguliantas, kuris praplečia kraujagysles ir padidina kraujo srautą, o tai savo ruožtu pagerina smegenų pažintines funkcijas. Dėl šios priežasties daugelis tyrėjų palankiau už baltąjį vyną, kuriame yra gana mažai antioksidantų, vertina raudonąjį. (Taip pat skaitykite „Gerkite vyną, patartina raudonąjį“.) Ką daryti? Įsisąmoninkite, kad suaugusiojo žmogaus nedide-

liais kiekiais vartojamas alkoholis veikia kaip smegenis apsau-


24

Jean carper

ganti priemonė, tačiau didelis alkoholio kiekis pražudo smegenų ląsteles arba joms pakenkia. Dėl šios priežasties žmogus tampa labiau pažeidžiamas, jo smegenų pažintinės funkcijos gali nukentėti, o po kelių dešimtmečių gali pasireikšti Alzheimerio liga. Toksinis poveikis trunka ilgai. Jei geriate alkoholį, stenkitės jo vartoti kuo mažiau, gurkšnokite iš lėto, geriau su maistu. Tai reiškia, kad moterys negali per dieną išgerti daugiau kaip vieną alkoholinį gėrimą, o vyrai ne daugiau dviejų. Vienu gėrimu įvardijamos dvylika uncijų alaus, taurelė likerio arba penkios uncijos vyno.


2 ALFA LipoiNĖ RŪGŠTIS IR ALCAR (ACETIL-L-KARNITINAS) Šie du maisto papildai, veikdami išvien, atgaivina senstančias smegenims

J

ei galėtume vartoti kokį nors antioksidantą, kuris užtikrintų gerą smegenų funkcionavimą, koks tai būtų preparatas?

Atsakymą į šį klausimą rado Oregono valstijos Linuso Paulingo instituto tyrėjai. Instituto profesorius Toris Hagenas (Tory Hagen) teigia, kad alfa lipoinė rūgštis, kitaip žinoma kaip lipoinė rūgštis, yra pats stipriausias smegenis atgaivinantis antioksidantas. Tai tyrėjams leidžia teigti atlikus tyrimus su senstančiais gyvūnais. Profesorius pastebi, kad preparatas yra ypač veiksmingas, kai vartojamas kartu su papildu acetil-l-karnitinu, kitaip žinomu kaip ALCAR. Hagenas buvo pirmasis, kuris Kalifornijos universitete Berklyje atliko tyrimą su lipoine rūgštimi ir ALCAR. Jam talkino


26

Jean carper

biochemijos profesorius Briusas Eimsas (Bruce Ames). Eimsas, kuriam dabar yra aštuoniasdešimt, nustatė, kad dešimtajame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje Italijoje buvo prekiaujama ALCAR, kuris buvo vertinamas kaip „proto blaivumą“ skatinantis vaistas. Atlikęs novatorišką tyrimą Hagenas atskleidė, kad senos, vangios žiurkės, vos po kelių savaičių šėrimo ALCAR preparatu ir lipoine rūgštimi, gali tapti lygiai tokios pat fiziškai ir protiškai aktyvios, kaip ir perpus už jas jaunesnės jų rūšies atstovės. Eimsas teigia, kad tokios žiurkės gali būti sutapatinamos su septyniasdešimt penkerių metų žmogumi, savo energija prilygstančiu keturiasdešimt penkerių metų individui. Vyras aiškina, kad smegenų ląstelėms reikia ALCAR kaip degalų, kuriais yra maitinami mažyčiai energijos generatoriai – mitochondrijos, galinčios taip išlikti be perstojo gyvybingos. Sendami sintetiname 50 % mažiau ALCAR. Neaprūpinamos pakankamu degalų kiekiu mūsų ląstelinių energijos gamyklos nustoja tinkamai funkcionuoti, todėl neuronai negali tinkamai tarpusavyje komunikuoti. Atlikus vieną iš naujausių tyrimų paaiškėjo, kad nusilpus smegenų ląstelių neuronų sandūrai mitochondrijose šį faktą galima vertinti kaip vieną ankstyviausių biocheminių Alzheimerio ligos požymių. Eimsas teigia, kad ALCAR preparatu aprūpinant smegenų ląsteles galima atgaivinti mitochondrijų funkcionavimą, taip pat paskatinti didesnį protinės ir fizinės energijos susidarymą. Apibendrinus tyrimus paaiškėjo, kad atliekant bandymus mėgintuvėliuose ALCAR


100 paprastų dalykų, kurie jums padės išvengti alzheimerio ligos

27

taip pat blokuoja Alzheimerio ligą sužadinančių neuronų rezginių susidarymą. Esminis alfa lipoinės rūgšties efektas smegenų ląstelėms – apsaugoti mitochondrijas, kuriose gaminama energija. Taip užkertamas kelias žalai, kurią sukelia nepaliaujamas laisvųjų radikalų, esančių cheminėse medžiagose, poveikis. Lipoinė rūgštis yra viena iš kelių žinomų antioksidantų molekulių, galinčių prasiveržti pro kraujo barjerą, kad būtų galima užkirsti kelią tokiai destrukcijai. Be tinkamos apsaugos, kurią galima užtikrinti vartojant lipoinę rūgštį, mitochondrijos suyra ir užsisklendžia, dėl to jūsų smegenys patiria nuolatinę „nusilpusio funkcionavimo“ būseną. Hagenas taip pat nustatė, kaip lipoinė rūgštis padeda smegenims išvengti galimos žalos. Rūgšties chelato principu „iškerpa“ arba nuplauna geležies nuosėdas nuo smegenų. Senstant geležis kaupiasi neuronuose ir skatina „žalingą oksidaciją“, dėl kurios pasireiškia pažintinių smegenų funkcijų sumenkėjimas ir silpnaprotystė. Kol Hagenas dvi savaites maitino senas žiurkes didelėmis lipoinės rūgšties dozėmis, geležies kiekis jų smegenyse nukrito iki tokio lygio, kuris paprastai būdingas jaunoms žiurkėms. Kalbant apie žmones, nustatyta, kad alfa lipoinė rūgštis mažina kraujospūdį, cukraus ir trigliceridų kiekį kraujyje, slopina organizmo atsparumą insulinui ir apsaugo nuo diabetinės neuropatijos. Kai kurie gydytojai reguliariai diabetikams skiria 600 miligramų lipoinės rūgšties, kad būtų galima užkirsti kelią komplikacijoms.


įsigykite

knygą dabar


100 paprastų dalykų, kurie jums padės išvengti Alzheimerio ligos ir turėti puikią atmintį senatvėje