Irenos Rei išnykimas

Romanas

Iš anglų kalbos vertė RIMA BERTAŠAVIČIŪTĖ

Vilnius, 2025

Versta iš: Jennifer Croft

The Extinction of Irena Rey Melbourne, London, Minneapolis: Scribe, 2024.

Knygoje panaudotos šių leidinių citatos ir vertimai:

p. 109 – Joseph Conrad, Tamsos širdis, in: Džozefas Konradas, Radjardas Kiplingas, Apysakos. Apsakymai, vertė Gražina Zolubienė, Zita Marienė, Nijolė Regina Chijenienė, Kristina Miliūnienė, Romualda Zagorskienė, Jurgis Čebanauskas, Vilnius: Vaga, 1990.

p. 240 – William Shakespeare, Romeo ir Džuljeta, in: Viljamas Šekspyras, Dramos. Sonetai, vertė Aleksys Churginas, Vilnius: Vaga, 1986.

p. 244, 248, 249 – Šventasis Raštas. Senasis ir Naujasis Testamentas, vertė Antanas Rubšys, Česlovas Kavaliauskas, Vilnius: Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998.

p. 297 – Emily Dickinson, Liepsnas įamžina pilka..., vertė Sonata Paliulytė, 2025.

Bibliografinė informacija pateikiama

Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.

Šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.

Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 978-609-487-582-3

A Nora Insúa

Ir taip jie suliejo savo dvejybę į vienį ir tapo mišku.

Suzanne Simard

Perspėjimas Vertėjos žodis

Man dar niekad nebuvo taip sunku versti knygą. Kadangi pasitikėjimas – svarbiausia kiekvieno vertimo etapo dalis, skaitytojams ir skaitytojoms jaučiuosi skolinga paaiškinimą.

Pirma, esu vieno iš pagrindinių Išnykimo personažų prototipė. Jei nuspręsite skaityti toliau, jums bus aišku kaip dieną, kad man turėjo būti ne itin smagu šį kūrinį versti. Ir vis dėlto, kaip žmogus, nuolatos mąstantis apie žodžius, suvokiu, kad „nesmagu“ čia veikiausiai nėra tinkamas žodis. Buvo nesmagu susidurti su tam tikru savo pavidalu ir jo neatpažinti. Kita vertus, versti – ne tas pats, kas skaityti. Verčiant tenka iš naujo parašyti knygą. Irenos Rei išnykimas privertė mane sukurti save kaip patį baisiausią asmenį pasakotojos pasaulyje, kaip pabaisą, siekiančią jį sugriauti.

Dar blogiau – o gal dar „nesmagiau“ – buvo dažnos liaupsės mano personažės išvaizdai. Kaip visiems suprantama, gražūs žmonės nekaišioja to savo grožio kitiems po nosimi, tad, Išnykimo autorės priversta taip nuolatos elgtis, pasijutau iš tiesų esanti gana bjauri.

Antra, siužetą iš dalies įkvėpė tikri įvykiai, ir nors negaliu atskleisti, kuri tai dalis, pasakysiu tiek, kad mano partnerė yra teisininkė – puiki teisininkė, turinti didžiulę gynybos baudžiamajame procese patirtį, –o mudvi gyvename Mongolijoje, neturinčioje ekstradicijos sutarties nei su Lenkija, nei juolab su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Croft

Trečia, Išnykimas buvo parašytas lenkų kalba, tačiau jo autorė gimė ir augo Pietų Amerikoje, faktiškai nieko nežinodama apie Vidurio Europos kalbas. Todėl kiekvienas šios knygos sakinys originalo kalba – tai lyg trobelė su vaiduokliu. Ispanų kalbos dvasia, palikta užmaršty, iš įniršio laksto kiekvienos pastraipos sienomis, daužo indus, be paliovos junginėja šviesą ir užlieja viską netinkamybės nuotaika, ir dar mirtinai nugąsdina visų šunis.

Pataisydama žodžių tvarką ir registrą, savo vertimu stengiuosi išvaryti iš šių apylinkių piktąją dvasią.

Galiausiai pakeičiau romano pavadinimą. To net neminėčiau, tačiau šis mano sprendimas jau sulaukė kritikos tam tikruose interneto užkaboriuose (lenkakalbiuose). Tačiau pirminis autorės pasirinkimas

Amadou nei moraline, nei intelektualine prasme tiksliai nenusako tikrosios jo temos – 2026 metų Nobelio literatūros premijos laureatės

Irenos Rei.

Pati, ieškodama pavadinimo grybų karalystėje, būčiau rinkusis ne neįspūdingą parazitėlį, bet reiši, Amanita virosa, o gal puikiąją alksniabudę – grybą, randamą visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, kur karaliauja kerpės. (Daugiau apie tai žr. Irenos Rei knygoje Šviesos grūdas, vertimas mano.) Bent tiek šios knygos autorė būtų galėjusi padaryti. Alksniabudės gali įgyti 23 328 skirtingas lytis, ir kiekviena vienos lyties alksniabudė gali poruotis su visais likusių 23 327 lyčių atstovais.

Galbūt vertimas, kaip rodo ir šis romanas, išties ištrina savasties ribas, tačiau tuomet jis nutrina ir kitoniškumo ribas, o štai to šiame pasakojime, nepaaiškinamai susitelkusiame į vieną vyrą (kad ir išties patrauklų), visiškai nepasistengta suvokti.

Užtat nusprendžiau knygą pavadinti Irenos Rei išnykimu, siekdama išryškinti didžiausią pastarųjų maždaug dešimties metų Irenos rūpestį – mūsų šeštąjį išnykimą, laukiantį visos planetos, ir norėdama prisipažinti, ką mes padarėme.

Trumpa pastaba dėl tarimo: lenkų, kaip ir vokiečių, kalboje w tariama kaip v. Lenkiškoji ł girios pavadinime tariama kaip u. Ż tariama kaip ž. Jeigu skaitysite toliau – nors aš jums siūlyčiau dar gerai pagalvoti apie tą „jeigu“, – tikiuosi, išgirsite „bjaurų driežą“ kaskart aptikę pavadinimą Belovežas – Białowieża, pražūtingoji ribinė giria, iš kurios man vos pavyko ištrūkti praleidus joje daugiau kaip septynias nuodingas, alinančias, savotiškai įaudrinančias ir itin vaisingas savaites.

Aleksis Arčer, Ulan Batoras 2027 m. balandžio 13 d.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook