girtų... Įdomu, kad pradžioje vakarėliuose nebūdavo ypatingos apsaugos, bet iš esmės viskas tikrai praeidavo gana fainai ir taikiai.
kitur neišgirsi. Kauno mieste tuo metu juk aklinai grojo popsą. Bet, mano suvokimu, tikroji reivo pradžia vis dėlto buvo „Pakalnėje“.
Kokios subkultūros tuo metu veikė Kaune? Mano nuomone, reivas pataikė atsirasti tokiu metu, kai beveik visi neformalų judėjimai mieste buvo labai nuslūgę. Štai jei grįžtume dešimt metų atgal – buvo aišku, kokiose Kauno vietose kas sėdi. Kad ir prie Menininkų namų rinkdavosi ir laumės, ir metalistai, pankai. Kaip sakoma, gera vieta tuščia ilgai nebūna.
O kaip jūs suvokiate reivą? Na, „Treste“ buvo išlikę šiek tiek tų šokių elementų, trumpai tariant, ten buvo diskoteka. O reivas – visi žino, ko eina, visi žino, kaip baigsis, ir žino, kad bus afteris.
Apie tas įdomias vietas. Valgykla, bromos, kas dar? Galiu pasakyti, kad įdomiausius vardus pats pirmas į Kauną pradėjo vežti Šarūnas Karalius. Įdomūs reivai vykdavo „Šilelyje“ (kultūros namai, – red. past.), čia ant kalno. Ten atvežė ir pirmuosius rimtesnius atlikėjus iš užsienio. „Šilelis“ nuolat keitė ir pavadinimus, ir organizatorius, be to, viskas vykdavo tam tikromis bangomis. Paskutinė banga buvo klubas „Terra X“ – vieta, pažymėta tikrai stipraus judesio. Beje, galiu atskleisti, kad mano turėtoje fotostudijoje irgi vykdavo pogrindiniai vakarėliai. Seniau užsiiminėjau fotografija ir Profsajungų rūmų paskutiniame aukšte turėjau gana dideles patalpas. Ten vykdavo tokie visiškai uždari, „Bombos“ branduolėliui skirti vakarai. O šiaip daug kas mano, kad viskas prasidėjo kultūros namuose „Trestas“, kur nuo mokyklos laikų vaikščiojome į vadinamuosius šokius. Į „Trestą“ eidavo pajudėti visi neformalai. Ten pirmiausia pasirodė žmonės, apsirengę kaip „The Prodigy“. Dar seniau „Treste“ vykdavo metalotekos – buvo įmanoma išgirsti įdomesnių kolektyvų, kurių niekur
Kada baigdavosi įprastas „Pakalnės“ reivo vakaras? Iki paryčių, o po to gali tęstis ir dieną, ir dvi. Kamavo vakarėlių badas. Jeigu toje pačioje „Pakalnėje“ per mėnesį įvykdavo du vakarėliai, tai jau buvo labai gerai. Laukdavom kalendoriuje raudonai datą apsibraukę. Ar nestypsodavo didžiulė minia už „Pakalnės“ durų , bandydama patekti į vidų? Na, ne – labai trumpai, atsiradus kam nors naujo, susikuria niša, kurioje sukasi nedaug, bet labai įdomių žmonių. Pirmuosiuose renginiuose lankėsi itin įdomių personažų. Užklydę prašalaičiai tiesiog likdavo nesupratę: juk žmogus, mėgstantis popatlikėjus, patekęs į metalo koncertą apsisuka ir išeina. Buvo tikrai ypatingas metas – meno žmonės, daug jaunimo, labai įdomus branduolys sukosi aplink „Muzikos bombą“. Man atrodo, kad iki šiol didesnė dalis to branduolio liko ištikimi muzikai. Tas pats Povilas Pauplys turi puikią laidą „Liūdesys radio“, dirba su muzika, kuria kompozicijas. Kas pasikeitė jūsų veikloje nuo tada iki dabar? Muzikos atžvilgiu niekuo nepasikeičiau. Noras surasti, išgirsti, pateikti publikai ką nors naujo liko toks pats, gal net išaugo. Su patirtimi galbūt atsirado gebėjimai geriau tai padaryti ir plačiau į viską žiūrėti.
2019
BALANDIS
2 7