Juozapas, vienuoliktasis Jokūbo ir Rachelės sūnus, gražuolis ir mylimas. Jo kova su Egipto gundytoja.
1 Juozapo Testamento kopija.
2 Kai jis jau ruošėsi mirti, jis sušaukė savo sūnus ir brolius ir tarė jiems:
3 Mano broliai ir mano vaikai, klausykite Juozapo, Izraelio mylimojo. Klausykite, mano sūnūs, savo tėvo.
4 Aš mačiau savo gyvenime pavydą ir mirtį, tačiau neklydau, bet ištvėriau Viešpaties tiesą.
5Šie mano broliai manęs nekentė, o Viešpats mylėjo mane.
6 Jie norėjo mane nužudyti, bet mano tėvų Dievas mane saugojo.
7 Jie nuleido mane į duobę, o Aukščiausiasis vėl mane iškėlė.
8 Ašbuvau parduotas į vergiją,irvisų Viešpats mane išlaisvino.
9 Ašbuvau paimtasį nelaisvę,irJo stiprirankamane padėjo.
10 Mane apėmė alkis, ir pats Viešpats mane maitino.
11 Aš buvau vienas, ir Dievas mane paguodė:
12 Aš susirgau, ir Viešpats mane aplankė.
13 Aš buvau kalėjime, ir mano Dievas parodė man malonę.
14 Pančiais, ir Jis mane paleido.
15 Šmeižtas, ir Jis gynė mano bylą.
16 Egiptiečiai karčiai kalbėjo prieš, ir Jis išgelbėjo mane.
17 Pavydėjo mano kolegos vergai, ir Jis mane išaukštino.
18 Šis faraono vyriausiasis vadas patikėjo man savo namus.
19 Aš kovojau prieš begėdę moterį, ragindamas mane nusižengti su ja. bet Izraelio Dievas, mano tėvas, išgelbėjo mane nuo degančios liepsnos.
20 Buvau įmestas į kalėjimą, mane sumušė, iš manęs tyčiojosi. bet Viešpats leido man rasti pasigailėjimą kalėjimo prižiūrėtojo akyse.
21 Nes Viešpats neapleidžia tų, kurie Jo bijo, nei tamsoje, nei pančiais, nei suspaudimais, nei nepritekliais.
22 Nes Dievas nėra sugėdintas kaip žmogus, kaip žmogaus sūnus nesibaimina, nėra silpnas ar išsigandęs kaip gimęs žemėje.
23 Bet visa tai Jis apsaugo ir įvairiais būdais paguodžia, nors trumpam pasitraukia išmėginti sielos polinkį.
24 Dešimtyje pagundų Jis parodė man pritarimą ir visuose juos ištvėriau. nes ištvermė yra galingas žavesys, o kantrybė duoda daug gero.
25 Kaip dažnai egiptietė grasino man mirtimi!
26 Kaip dažnai ji mane bausdavo, tada skambindavo ir grasindavo, o kai nenorėjau su ja bendrauti, ji man pasakė:
27 Tu būsi manęs ir visko, kas yra mano namuose, valdovas, jei atsiduosi man ir būsi kaip mūsų šeimininkas.
28 Bet aš prisiminiau savo tėvo žodžius ir, įėjęs į savo kambarį, verkiau ir meldžiau Viešpatį.
29 Aš pasninkavau tuos septynerius metus ir pasirodžiau egiptiečiams kaip subtiliai gyvenantis žmogus, nes tie, kurie pasninkauja dėl Dievo, įgyja grožį.
30 Jei mano valdovas būtų išvykęs iš namų, aš negėriau vyno. ir tris dienas neėmiau savo maisto, bet daviau vargšams ir ligoniams.
31 Aš anksti ieškojau Viešpaties ir verkiau dėl egiptietės iš Memfio, nes ji nepaliaujamai vargino mane, nes taip pat naktį ji ateidavo pas mane apsimetusi, kad mane aplankė.
32 Ir kadangi ji neturėjo berniuko, ji apsimetė, kad mane laiko sūnumi.
33 Kurį laiką ji apkabino mane kaip sūnų, bet aš to nežinojau. bet vėliau ji bandė mane patraukti į paleistuvystę.
34 Ir kai aš tai suvokiau, nuliūdau iki mirties; Kai ji išėjo, aš susimąsčiau ir daug dienų raudojau dėl jos, nes atpažinau jos klastą ir klastą.
35 Ir aš paskelbiau jai Aukščiausiojo žodžius, jei ji tikriausiai nusigręžtų nuo savo pikto geismo.
36 Todėl ji dažnai mane, kaip šventą vyrą, glostydavo žodžiais ir klastingai savo kalboje gyrė mano skaistybę prieš savo vyrą, norėdama įvilioti mane į spąstus, kai esame vieni.
37 Nes ji atvirai gyrė mane kaip skaisčią ir slapčia man pasakė: Nebijok mano vyro! Jis yra įsitikinęs tavo skaistybe. Net jei kas jam pasakytų apie mus, jis nepatikėtų.
38DėlvisošitogulėjauantžemėsirmeldžiauDievo, kad Viešpats išgelbėtų mane nuo jos klastos.
39 Kai ji nieko nenugalėjo, ji vėl atėjo pas mane, prašydama pamokyti, kad išmoktų Dievo žodžio.
40 Ir ji man pasakė: Jei nori, kad palikčiau savo stabus, gulėk su manimi, ir aš įtikinsiu savo vyrą atsitraukti nuo savo stabų, ir mes vaikščiosime pagal tavo Viešpaties įstatymą.
41 Ir aš jai pasakiau: Viešpats nenori. kad tie, kurie Jį gerbia, būtų nešvarūs, o Jis nesidžiaugtų tais, kurie svetimauja, bet tais, kurieartinasi prie Jo tyra širdimi ir nesuteptomis lūpomis.
42 Bet ji klauso savo ramybės, trokšdama įgyvendinti savo piktą troškimą.
43 Aš dar labiau pasidaviau pasninkui ir maldai, kad Viešpats išvaduotų mane nuo jos.
44 Irvėl, kitu metu jimanpasakė: Jei tu nesvetimauji, aš nužudysiu savo vyrą nuodais; ir imk tave būti mano vyru.
45 Aš, tai išgirdęs, perplėšiau savo drabužius ir tariau jai:
46Moterie,gerbkDievąirnedarykšiopiktopoelgio, kad nebūtum sunaikinta. Nes tikrai žinok, kad aš paskelbsiu apie tavo ketinimą visiems žmonėms.
47 Todėl bijodama ji prašė nepaskelbti šio sumanymo.
48 Ir ji išėjo, ramindama mane dovanomis ir siųsdama man visus žmonių malonumus.
49 Po to ji man atsiuntė maisto, sumaišyto su kerais.
50 Kai atnešė eunuchas, pažvelgiau į viršų ir pamačiau baisų vyrą, duodantį man su lėkšte kardą, ir supratau, kad jos planas turėjo mane apgauti.
51 Kai jis išėjo, aš verkiau ir neparagavau nei to, nei kito jos maisto.
52 Tada po vienos dienos ji atėjo pas mane, stebėjo maistą ir tarė: Kodėl tu nevalgei šio maisto?
53 Ir aš jai pasakiau: Taip yra todėl, kad tu pripildai jį mirtinų kerų; ir kaip tu sakei: Aš artinuosi ne prie stabų, bet prie Viešpaties vieno.
54 Taigi dabar žinok, kad manotėvo Dievas persavo angelą man atskleidė tavo nedorybę.
55 Bet kad sužinotum, jog bedievių nedorybė neturi galios tiems, kurie skaičiai garbina Dievą, štai aš paimsiu jį ir valgysiu prieš tave.
56 Tai pasakęs, meldžiau: Mano tėvų Dievas ir Abraomo angelas, būk su manimi! ir valgė.
57 Tai pamačiusi, ji verkdama parpuolė veidu man prie kojų. o aš ją pakėliau ir įspėjau.
58 Irjipažadėjodaugiaunebedarytišitonusikaltimo.
59 Bet jos širdis vis dar buvo linkusi į blogį, ji apsidairė, kaip mane suvilioti, ir giliai atsidususi nuliūdo, nors ir nesirgo.
60 Pamatęs ją, vyras jai tarė: Kodėl tavo veidas nukrito?
61 Ji jam tarė: Man skauda širdį, ir mano dvasios dejonės slegia mane; ir taip jis paguodė ją nesergančią.
62 Tada, atitinkamai pasinaudojusi proga, ji atskubėjo pas mane, kol jos vyras dar nebuvo lauke, ir pasakė man: Aš pasikarsiu arba nusileisiu ant uolos, jei negulėsi su manimi.
63 Ir kai pamačiau, kad Beliaro dvasia ją trikdo, meldžiau Viešpatį ir tariau jai:
64 Kodėl, vargana moterie, tu sunerimęs ir sutrikęs, apakęs nuodėmių?
65 Atsimink, kad jei tu nusižudysi, tavo vyro sugulovė Asteho, tavo varžovė, sumuš tavo vaikus, ir tu sunaikinsi savo paminklą nuo žemės.
66 Ir ji man pasakė: štai, tu mane myli; Tegul man užtenka to: stenkis tik dėl savo gyvybės ir vaikų, ir aš tikiuosi, kad ir man patiks mano troškimas.
67 Bet ji nežinojo, kad aš taip kalbėjau dėl savo valdovo, o ne dėl jos.
68 Nes jei žmogus pateko prieš pikto troškimo aistrą ir tapo jos vergais, kaip ir ji, kad ir ką gero išgirstų apie tą aistrą, jis tai priima atsižvelgdamas į savo nedorą troškimą.
69 Todėl sakau jums, mano vaikai, kad buvo apie šeštąvalandą,kai ji pasitraukėnuomanęs; Ašklūpau prieš Viešpatį visą dieną ir visą naktį. ir apie aušrą aš atsikėliau, verkdama ir melsdama, kad ji būtų paleista.
70 Pagaliau ji sugriebė mano drabužius ir jėga tempė mane, kad su ja bendraučiau.
71 Todėl, kai pamačiau, kad ji savo beprotybėje tvirtai laikosi už mano drabužio, palikau jį ir nuogas pabėgau.
72 Tvirtai įsikibusi į drabužį, ji melagingai apkaltino mane ir, atėjus jos vyrui, įmetė mane į kalėjimą savo namuose. o rytojaus dieną jis mane nuplakė ir pasiuntė į faraono kalėjimą.
73 Kai buvau sukaustyta, egiptietę slėgė sielvartas, ji atėjo ir išgirdo, kaip aš dėkojau Viešpačiui ir giedoju šlovę tamsos buveinėje ir linksmu balsu džiaugiausi, šlovindama savo Dievą, kad buvau išgelbėta. nuo geidulingo egiptietės troškimo.
74 Ir dažnai ji siųsdavo pas mane sakydama: Sutik, kad išpildyčiau mano troškimą, ir aš išlaisvinsiu tave iš tavo pančių ir išvaduosiu iš tamsos.
75 Ir net mintyse nepalenkiau prie jos.
76 Nes Dievas labiau myli tą, kuris nedorybės duobėje pasninką derina su skaistybe, o ne žmogų, kuris karalių kambariuose prabangą derina su leidimu.
77 Ir jei žmogus gyvena skaistybėje ir trokšta šlovės, o Aukščiausiasis žino, kad jam tai naudinga, Jis dovanoja tai ir man.
78 Kaip dažnai, nors ir sirgo, netikėtai ateidavo pas mane ir klausydavosi mano balso, kai meldžiausi!
79 Ir kai išgirdau jos dejavimą, aš tylėjau.
80 Kai buvau jos namuose, ji buvo įpratusi apnuoginti rankas, krūtis ir kojas, kad galėčiau gulėti su ja. nes ji buvo labai graži, nuostabiai pasipuošusi, kad mane suviliotų.
81 Ir Viešpats saugojo mane nuo jos sumanymų.
2 SKYRIUS
Džozefas yra daugelio kėslų dėl Memfijos moters išradingumo auka. Įdomų pranašišką palyginimą rasite 73–74 eilutėse.
1 Taigi jūs, mano vaikai, matote, kokius didelius dalykus daro kantrybė ir malda su pasninku.
2 Taip pat ir jūs, jei sekate skaistybę ir tyrumą su kantrumu ir malda, pasninkaudami nuolankios širdies,Viešpats gyvens tarpjūsų, nes myli skaistybę.
3 Ir kur begyventų Aukščiausiasis, net jei žmogų ištiktų pavydas, vergystė ar šmeižtas, jame gyvenantis Viešpats dėl jo skaistumo ne tik išgelbėja jį nuo blogio, bet ir išaukština jį kaip ir mane.
4 Nes žmogus visais atžvilgiais yra pakylėtas, ar darbais, ar žodžiais, ar mintimis.
5 Mano broliai žinojo, kaip mano tėvas mane myli, bet aš neišaukštinau savęs. Nors buvau vaikas, širdyje turėjau Dievo baimę. nes aš žinojau, kad viskas praeis.
6 Aš nepasikėliau prieš juos turėdamas piktų ketinimų, bet pagerbiau savo brolius. ir iš pagarbos jiems, net kai buvau parduotas, aš susilaikiau nepasakydamas izmaelitams, kad esu Jokūbo sūnus, didis ir galiūnas.
7 Taip pat jūs, mano vaikai, visuose savo darbuose turėkite prieš akis Dievo baimę ir gerbkite savo brolius.
8 Nes kiekvienas, kuris vykdo Viešpaties įstatymą, bus Jo mylimas.
9 Kai atėjau į Indokolpitus su izmaelitais, jie manęs paklausė, sakydami:
10 Ar tu vergas? Ir aš pasakiau, kad esu namuose gimęs vergas, kad nepadarysiu gėdos savo broliams.
11 Ir vyriausias iš jų man pasakė: Tu ne vergas, nes net tavo išvaizda tai parodo.
12 Bet aš pasakiau, kad esu jų vergas.
13 Kai atvykome į Egiptą, jie ginčijosi dėl manęs, kuris iš jų nupirks mane ir paims mane.
14 Todėl visiems atrodėgerai, kadpasilikčiauEgipte su jų prekeiviu, kol jie grįš atnešdami prekių.
15 Viešpats suteikė man malonę pirklio akyse, ir jis patikėjo man savo namus.
16 Dievas palaimino jį mano pagalba ir padaugino aukso bei sidabro ir namų tarnų.
17 Aš buvau su juo tris mėnesius ir penkias dienas.
18 Maždaug tuo metu memfietė, Pentefrio žmona, nusileido kovos vežimu su didele pompastika, nes iš savo eunuchų buvo girdėjusi apie mane.
19 Ji pasakė savo vyrui, kad pirklys praturtėjo per jaunąhebrajų, irjiesako, kadjis tikrai buvopavogtas iš Kanaano žemės.
20 Taigi dabar išteisk jį ir pasiimk jaunimą į savo namus. taip tave palaimins hebrajų Dievas, nes jam malonė iš dangaus.
21 Pentefris buvo įtikintas jos žodžių ir įsakė atvesti pirklį ir tarė jam:
22 Ką aš girdžiu apie tave, kad vagi žmones iš Kanaano žemės ir pardavei juos už vergus?
23 Bet pirklys puolė jam po kojų ir maldavo: “Maldauju tavęs, mano viešpatie, aš nežinau, ką tu sakai”.
24 Pentefris jam tarė: Iš kur tada hebrajas vergas?
25 Jis tarė: Izmaelitai patikėjo jį man, kol sugrįš.
26 Bet jis netikėjo juo, bet liepė jį išrengti ir sumušti.
27 Ir kai jis atkakliai laikėsi šio teiginio, Pentefris pasakė: Tebūna atvestas jaunimas.
28 Kai mane atvedė, aš nusilenkiau Pentefriui, nes jis buvo trečias pagal faraono pareigūnus.
29 Jis atskyrė mane nuo savęs ir paklausė: „Ar tu vergas ar laisvas?
30 Aš pasakiau: vergas.
31 Jis paklausė: Kieno?
32 Aš pasakiau: „Izmaelitai“.
33 Jis tarė: Kaip tu tapai jų vergu?
34 Aš pasakiau: „Jie išpirko mane iš Kanaano žemės“.
35 Ir jis man pasakė: Tikrai tu meluoji; ir tuojau pat liepė mane nurengti ir sumušti.
36DabarMemfijos moterisžiūrėjo į maneprolangą, kol buvau mušama, nes jos namai buvo arti, ir ji pasiuntė jam sakydama:
37 Tavo sprendimas neteisingas; Tu nubausi laisvą žmogų, kuris buvo pavogtas, tarsi jis būtų nusikaltėlis.
38 Ir kai aš nepakeičiau savo pareiškimo, nors ir buvau sumuštas, jis įsakė mane įkalinti, kol, pasak jo, ateis berniuko savininkai.
39 Moteris tarė savo vyrui: „Kodėl tu sulaikai sukaustytą nelaisvę ir gimusį berniuką, kuris verčiau turėtų būti paleistas ir laukiamas?
40 Nes ji norėjo mane pamatyti, trokšdama nuodėmės, bet aš nežinojau apie visus šiuos dalykus.
41 Jis jai tarė: Egiptiečiai neturi papročio atimti tai, kas priklauso kitiems, prieš tai neįrodant.
42 Todėl tai jis pasakė apie pirklį; bet kalbant apie vaikiną, jis turi būti įkalintas.
43 Po dvidešimt keturių dienų atėjo izmaelitai. nes jie girdėjo, kad mano tėvas Jokūbas labai gedi dėl manęs.
44 Ir jie priėjo ir paklausė manęs: „Kaip tu sakei, kad esivergas?irštai,messužinojome,kadtuesigaliūno sūnus Kanaano žemėje, o tavo tėvas vis dar gedi tavęs ašutinėmis ir pelenais.
45 Kai tai išgirdau, mano viduriai ištirpo ir širdis tirpo, ir aš labai norėjau verkti, bet susilaikiau, kad nepadaryčiau gėdos savo broliams.
46 Aš jiems atsakiau: Aš nežinau, aš esu vergas.
47 Todėl jie nusprendė mane parduoti, kad nebūčiau jų rankose.
48 Nes jie bijojo mano tėvo, kad jis neateitų ir neįvykdytų jiems sunkaus keršto.
49 Nes jie girdėjo, kad jis buvo galingas prieš Dievą ir žmones.
50 Tada pirklys jiems tarė: Paleiskite mane nuo Pentifrio teismo.
51 Jie atėjo ir prašė manęs, sakydami: Sakyk, kad mus nupirko už pinigus, ir jis mus išlaisvins.
52 Memfietė tarė savo vyrui: Pirkite jaunystę; Ji pasakė, kad girdžiu, kad jie jį parduoda.
53 Ji tuojau pat pasiuntė eunuchą pas izmaelitus ir paprašė mane parduoti.
54 Bet kadangi eunuchas nesutiko manęs nupirkti už jų kainą, jis grįžo, išmėginęs juos ir pranešė savo šeimininkei, kad jie prašo didelės kainos už savo vergą.
55 Ji atsiuntė kitą eunuchą, sakydama: “Nors jie reikalauja dviejų minų, duok jiems, negailėk aukso. tik nupirk berniuką ir atvesk jį pas mane.
56 Eunuchas nuėjo, davė jiems aštuoniasdešimt aukso ir priėmė mane. bet egiptietei jis pasakė, kad daviau šimtą.
57 Ir nors tai žinojau, tylėjau, kad eunuchas nepaliktų gėdos.
58 Taigi jūs, mano vaikai, matote, kokių didelių dalykų aš ištvėriau, kad nepadaryčiau gėdos savo broliams.
59 Taigi jūs taip pat mylėkite vieni kitus ir kantriai slėpkite vienas kito kaltes.
60 Nes Dievui patinka brolių vienybė ir širdis, kuri džiaugiasi meile.
61KaimanobroliaiatvykoįEgiptą,jiesužinojo,kad aš jiems grąžinau pinigus, ir jų nepriekaištavo ir paguodė.
62 Irpo savo tėvo Jokūbo mirtiesaš juos mylėjau dar labiau, ir viską, ką jis įsakė, padariau jiems labai gausiai.
63 Ir aš leidau, kad jie nebūtų kankinami dėl menkiausių dalykų; ir visa, kas buvo mano rankoje, atidaviau jiems.
64 Jų vaikai buvo mano vaikai ir mano vaikai kaip jų tarnai. ir jų gyvybė buvo mano gyvenimas, ir visos jų kančios buvo mano kančia, ir visos jų ligos buvo mano negalia.
65 Mano žemė buvo jų žemė, o jų patarimas buvo mano patarimas.
66Irašneišaukštinausavęstarpjųišdidumudėlsavo pasaulinės šlovės, bet buvau tarp jų kaip vienas iš mažiausių.
67Taigi,jeijūs,manovaikai,einatepagalViešpaties įsakymus, Jis jus ten išaukštins ir laimins jus gėrybėmis per amžių amžius.
68 Ir jei kas nori padaryti jums pikta, darykite jam gera ir melskitės už jį, ir būsite Viešpaties išpirkti iš viso pikto.
69 Nes štai jūs matote, kad iš savo nuolankumo ir kantrybės paėmiau į žmonas Heliopolio kunigo dukterį.
70 Su ja man buvo duotas šimtas talentų aukso, ir Viešpats padarė juos, kad man tarnautų.
71 Jis taip pat davė man grožį kaip gėlę už Izraelio gražiųjų; Jis išsaugojo mane iki senatvės jėga ir grožiu, nes viskuo buvau panašus į Jokūbą.
72 Ir išgirskite, mano vaikai, regėjimą, kurį mačiau.
73 Ganėsi dvylika elnių. Iš pradžių devyni buvo pasklidę po visą žemę, taip pat ir trys.
74 Ir aš mačiau, kad iš Judo gimė mergelė, vilkinti drobiniaisdrabužiais, oiš jos gimėbedėmėsėriukas. o kairėje jo rankoje buvo tarsi liūtas. ir visi žvėrys puolė prieš jį, ir ėriukas juos nugalėjo, sunaikino ir trypė po kojomis.
75 Dėl jo džiaugėsi angelai ir žmonės, ir visa žemė.
76 Ir tai įvyks savo laiku, paskutinėmis dienomis.
77 Taigi jūs, mano vaikai, laikykitės Viešpaties įsakymų ir gerbkite Levį bei Judą. nes iš jų jums kils Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę, kuris gelbsti visas pagonis ir Izraelį.
78 Nes Jo karalystė yra amžina karalystė, kuri nepraeis. bet mano karalystė tarp jūsų baigsis kaip sargybos hamakas, kuris po vasaros išnyks.
79 Nes aš žinau, kad po mano mirties egiptiečiai jus vargins, bet Dievas atkeršys jums ir įves į tai, ką pažadėjo jūsų tėvams.
80 Bet mano kaulus nešiositės su savimi. Kai mano kaulai bus paimti ten, Viešpats bus su jumis šviesoje, o Beliaras bus tamsoje su egiptiečiais.
81 Nuneškite savo motiną Asenatą į hipodromą ir palaidokite ją šalia Rachelės.
82 Tai pasakęs, jis ištiesė kojas ir mirė būdamas gero amžiaus.
83 Jo apraudojo visas Izraelis ir visas Egiptas su dideliu gedulu.
84 Kai izraelitai išėjo iš Egipto, jie pasiėmė Juozapo kaulus ir palaidojo jį Hebrone pas jo protėvius. Jo gyvenimo metai buvo šimtas dešimt metų.