Gimtasis kraštas Nr. 72 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Kaina 1,99 Lt

Lietuvių krepšinio tornadas nusiaubė pasaulį 6–7 p.

Eltos nuotrauka

Iš odontologijos kabineto – į naujagimių slaugytojas 5 p.

Nepakartojamas ledinės Aliaskos žavesys Gyvenęs ir žaidęs ypatingu istoriniu laikotarpiu 12 p.

13 p.

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Kaunas – griuvenų karalystė Laikinojoje sostinėje gausu pavojingų, metų metais darkančių miesto veidą statinių.

Kunkuliuoja aistros dėl škvalo padarinių Dzūkijos girios uogautojams ir grybautojams kelia pavojų, nes po pernai rugpjūtį prasiautusios vėtros liko daug netvarkytų privačių miško valdų.

Saulius TVIRBUTAS Kauno senamiestis galėtų būti vienas gražiausių šalyje. Čia stūkso išlikę gotikos, renesanso, baroko epochų, savitos tarpukario laikų architektūros pastatai. Bet architektai juos vadina išbarstytais pavieniais perlais nesutvarkytoje ir nepatrauklioje aplinkoje. O ir daug senųjų pastatų virtę griuvėsiais. Nemažai jų privatizuoti tikintis brangiai parduoti, bet jau daug metų jie tik šiurpina turistus, kurie klausinėja, ar Kauno nenusiaubė koks nors šių laikų karas. Miesto valdžia jau ne pirmi metai siūlo keisti įstatymus, kurie leistų didinti nekilnojamojo turto mokestį apleistų pastatų savininkams.

Saulius TVIRBUTAS Jau beveik metai praėjo nuo škvalo, kuris nusiaubė kelių rajonų miškus. Urėdijos sėkmingai baigė tvarkyti audros padarinius, pasodino naujų medžių. Daug kur sutvarkytos ir privačios valdos. Tačiau Dzūkijoje vietos valdžia skambina pavojaus varpais, kad žmonėms pavojų kelia netvarkomos privačių miškų valdos.

Gražuolis išdaužtais dantimis Architektas Audrys Karalius apgailestaudamas tiesiai šviesiai rėžia, kad Kauno senamiesčio veidas yra bjauriai sudarkytas. „Šis miestas yra tarsi gražuolis su išmuštais dantimis ir nusėtas mėlynių, – vaizdžiai apibūdino architektūrinę miesto situaciją A.Karalius. – Taip, čia yra nuostabių pastatų, bet tai tarsi architektūros perlai, neįpinti į jokį vientisą miesto audinį, nes stūkso tarp apleistų statinių.“ Architektas pastebi, kad senamiesčio kiemai yra neskoningai perstatyti, netekę savo natūralių erdvių, nesutvarkyti. „Jei ir atsiranda iniciatyvių gyventojų, kurie norėtų sukurti jaukią aplinką, jiems to neleidžia įvairios valdžios biurokratinės kliūtys“, – teigė jis. Pasak A.Karaliaus, labiausiai miestą bjauroja apleisti, griūvantys statiniai. „Tik Vilniaus gatvė išoriškai sutvarkyta, čia padaugėjo kavinių, tai sukėlė paauglišką džiūgavimą esą senamiestis atgimsta, bet užtenka pažvelgti į šalutines gatveles, kiemus ir džiaugsmas greitai išgaruoja“, – rėžė A.Karalius.

Nesitvarko net įspėti Varėnos rajonas yra tarp labiausiai nuo pernai metų audros nukentėjusių regionų. Ten stichija pridarė žalos už maždaug 10 mln. Lt. Visoje šalyje nuostoliai siekė pusšimtį milijono litų. Varėnos rajono savivaldybė neseniai paskelbė, kad nemažai privačių miškų dar net nepradėti tvarkyti. Kauno senamiestis galėtų būti vienas gražiausių šalyje, tačiau daug senųjų pastatų virtę griuvėsiais.

Pastatai vaiduokliai, pasak architekto, daro senamiestį nepatrauklų. „Skirtingai nei sostinėje, čia nėra prestižinė vieta gyventi ir dauguma centre įsikūrusių žmonių yra iš žemesnio nei vidutinis socialinio sluoksnio“, – įsitikinęs jis.

Klausia, ar nebuvo karo Naujoji Kauno taryba neseniai kreipėsi į šalies valdžią, kad būtų leidžiama padidinti nekilnojamojo turto mokestį neprižiūrintiems savo turto savininkams. Šiuo metu savivaldybė gali nustatyti nuo 0,3 proc. iki 1 proc.

nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Maksimalus 1 proc. tarifas taikomas 33 Kaune esantiems pastatams, bet iš viso priskaičiuojama per 100 tokių statinių. Kauno tarybos narys Gintautas Labanauskas mano, kad mokestį reikėtų didinti bent iki 3 proc. „Tikiuosi šis pasiūlymas Seime neužstrigs ir apleisto turto savininkai nepaveiks politikų“, – vylėsi jis. G.Labanauskas prisimena, kai viena savivaldybėje apsilankiusi užsienio delegacija, pasivaikščiojusi po senamiestį, paklausė, ar Lietuvai kartais neteko įsivelti į pilietinius karus kaip

Autoriaus nuotrauka

Balkanuose. „Juos nustebino griuvėsių miesto centre gausa“, – sakė politikas. Didinti nekilnojamojo turto tarifą šią vasarą pasiūlė ir parlamentaras Jurgis Razma. Jis mano, kad galima leisti mokestį didinti iki 6 proc. „Inicijuoti įstatymo pataisas paprašė Palangos valdžia, kuri negali priversti savininkų sutvarkyti griuvėsius gražiose gamtos vietose,– pasakojo jis. – Tokie apleisti statiniai ne tik kelia pavojų, bet ir yra piktžaizdės turistus siekiantiems pritraukti miestams.“ Nukelta į 2 p.

Nukelta į 3 p.

Gamtos stichijos pernai Lietuvoje pridarė milijoninės žalos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Dujų tiekėjo apetitas sunkiai pažabojamas Valdžios užmojis sutramdyti dujų monopolininkę „Gazprom“ kol kas duoda tik tiek, kad už dujas mokame daugiausia iš Baltijos šalių. Žadamas monopolio suardymas jau dvejus metus tėra tik vizija. Saulius TVIRBUTAS

Lietuvos vartotojai ir toliau gasdinami dujų kainomis.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Šios kadencijos Vyriausybė geriausiai demonstruoja ryžtą ten, kur sumano ką nors sunaikinti ar sukelti konfrontaciją, bet daug vangiau įgyvendina savo užmojus. Tai pripažino ir iš esmės valdančiąją koaliciją palaikanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vis dar rengiami dokumentai Vyriausybė parodė sugebėjimus gana greitai sugriauti, bet įgyvendinti visuomenei pateiktas strategijas jai sekasi sunkiai. Energetikos srityje valdžia lyg uraganas sunaikino išties abejotiną darinį „Leo LT“, bet vietoje to sukūrė naują energe-

tinį monstrą, iš kurio nauda kol kas tik valdantiesiems, nes ten padidėjo jų įtaka. Lėtai vyksta ir suskystintų dujų terminalo statyba, kol kas rengiami tik dokumentai. Kantrybės, atrodo, netenka ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nukelta į 2 p.

Gimtasis kraštas

Kaunas – griuvenų karalystė

Daug apleistų, griūvančių ir pavojingos būklės pastatų yra ne tik Kaune. Šalyje esama apie 9 tūkst. apleistų statinių. Sauliaus Tvirbuto nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Vyriausybė kurčia G.Labanauskas mano, kad reikėtų ne tik didinti mokesčius apsileidusiems savininkams, bet ir perimti efektyvesnę kovos taktiką, taikomą daugelyje kitų šalių. „Pavyzdžiui, JAV įspėja savininkus net jei šie reprezentacinėse vietose nenusipjauna žolės. Jei įspėjimo nepai-

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Aktualijos

soma, savivaldybė savo lėšomis atlieka tuos darbus, tik didesniais įkainiais, ir paskui pateikia sąskaitą, – pasakojo jis. – Pas mus irgi būtų galima sutvarkyti statinius už savivaldybės lėšas ir išieškoti išlaidas iš savininko. Nemokumo atveju jis prarastų neprižiūrėtą ir savivaldybės sutvarkytą turtą.“ Kitas Kauno tarybos narys, buvęs meras Andrius Kupčinskas pasakojo, kad savivaldos pastangas dažnai su-

žlugdo Aplinkos ministerija. „Verslininkai teisėtai piktinasi, kad, investavę į statinių atnaujinimą, turi mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį, nes pakyla valdomo turto vertė, o apleistų pastatų šeimininkai nieko neveikdami moka tą procentą nuo balansinės, taigi daug mažesnės, vertės. Tačiau mūsų pasiūlymas per pinigus paveikti netvarkingus savininkus likdavo neišgirstas.“

Kelia pavojų Šiais metais Aleksoto mikrorajone sugriuvo apleistas vilnietėms pensininkėms priklausantis namas. Griūdamos sienos sulamdė du automobilius. Baisesnė nelaimė pernai įvyko Kauno rajone, kai nuo audros apleistame statinyje pasislėpusius keliautojus sužalojo pažirusios plytos, o vieną jų sužalojo mirtinai. Taigi neprižiūrimi statiniai kelia pavojų ir praeiviams. Kauno savivaldybė ne kartą siūlė padidinti baudas apleistų pastatų savininkams nuo dabar maksimalios 5 tūkst. Lt iki 10 tūkst. Lt. Bet irgi veltui. Netgi mažesnėmis baudomis nubausti savininkai išsisuka teismuose. „Jie paprasčiausiai aptveria apleistą pastatą tvora ir formaliai ta teritorija laikoma kaip nekelianti pavojaus, vadinasi, ir bausti nėra už ką“, – skėstelėjo rankomis A.Kupčinskas. Senamiesčio gyvenamuosius pastatus administruojančios bendrovės „Žaidas“ atstovas Vilius Mackonis teigė, kad situacija gerėja – bent jau senamiesčio daugiabučiuose. „Centro gyventojus sunku įtikinti skirti lėšų saviems būstams remontuoti. Ten taikomi griežti paveldosaugos reikalavimai, namų konstrukcijos yra senoviškos ir specifinės, o tai labai brangina darbus, – aiškino jis. – Tačiau per ilgus gyventojų įtikinėjimo metus situacija lėtai gerėja: jau yra dešimtys namų, kurių sutvarkyti pavojingai nusidėvėję balkonai, pakeisti stogai.“

Apleistų pastatų gausu visoje Lietuvoje Net ir privertus savininkus sutvarkyti savo turtą, Kaune dar liktų daug statinių, kurių šeimininkai nėra aiškūs. Juos būtų galima pripažinti bešeimininkiais, bet ši teisinė procedū-

Užsienio delegacija, pasivaikščiojusi po griūvantį senamiestį, paklausė, ar Lietuvai kartais neteko įsivelti į pilietinius karus. ra yra itin sudėtinga ir ilgai trunkanti. Paskui būtina suformuoti ir įregistruoti griuvėsių sklypą, net jei ketinama juos tik nugriauti, o tai kainuoja nemenkus pinigus. Daug apleistų, griūvančių ir pavojingos būklės pastatų yra ne tik Kaune. Šalyje esama apie 9 tūkst. apleistų statinių, iš kurių apie 80 proc. yra žemės ūkio paskirties. Maždaug pusė visų pastatų neturi savininkų.

Dujų tiekėjo apetitas sunkiai pažabojamas Atkelta iš 1 p. „Vertinant šios Vyriausybės darbą energetikos srityje, galima sakyti taip: sugebėjo sugriauti „Leo LT“, ir tam aš pritariau, bet sukurti ar pastatyti kažką naują kol kas nesugebėjo. Vyriausybė moka griauti efektyviai, o kurti kol kas – ne“, – sakė ji žiniasklaidai. Jos nuomone, Vyriausybė dvejus metus tuščiai vilkino laiką dėl dujų terminalo statybos, nors tai nėra labai sudėtingas objektas. D.Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas irgi ne kartą yra sakęs, kad terminalo buvimas padėtų derėtis su dujų monopolininku, nes dujų kainos būtų galima nesieti su naftos rinkos verte kaip yra pagal dabartinę dujų tiekimo sutartį. Lietuva šiuo metu už dujas moka daugiausia iš visų ES šalių. Po Seimo rinkimų naujai iškepta Energetikos ministerija pažadėjo taisyti šią padėtį, tačiau vietoje derybų ir realių argumentų buvo pasukta atviros konfrontacijos keliu. Kol kas rezultatas tik

toks: mokame net 15 proc. brangiau nei mažiau gyventojų turinčios Latvija ir Estija. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad koncernas „Gazprom“ nepagrįstai didindamas kainas pažeidžia „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį ir dėl to bus bylinėjamasi. Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, Rusijos koncernui „Gazprom“ – 37,06 proc., Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ – 38,9 proc. Vyriausybė teigia, kad dalis „Lietuvos dujų“ vadovų proteguoja tik „Gazpromą“, todėl jie turi atsistatydinti. Ministerija numatė 14 mln. Lt samdyti teisininkus būsimam teismo procesui. Tačiau viešasis konkursas buvo sustabdytas dėl sąlygų tikrinimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.

Brangs šildymas Kol Energetikos ministerija rengiasi bylinėtis (pavasarį jau įteikė ieškinį), dujų kainos kyla kaip ant mielių. Dujos, pernai Lietuvos pasienyje kainavusios 306 JAV dolerius už 1 tūkst. kubinių metrų, šiemet pavasario pabaigoje perkopė 400, o iki rudens gali pasiekti ir 489 JAV dolerius. Daugumai šilumos įmonių pagrindinis kuras yra dujos, todėl gyventojams gali brangti šildymas. Dar ir dabar žmonės, įmonės ir savivaldybės šilumos tiekėjams skolingi apie 200 mln. Lt. Šilumos tiekėjų asociacija tikina, kad šilumos kainos augs dar labiau, ir siūlo žmonėms tam rengtis bei neišlaidauti per atostogas.

Geriau nekonfrontuoti Prezidentės nuomone, Vyriausybė dvejus metus tuščiai vilkino laiką dėl dujų terminalo statybos, nors tai nėra labai sudėtingas objektas.

Akademikas energetikas Jurgis Vilemas mano, kad konfliktuodami su koncernu „Gazprom“ nepasieksi-

Kainas gali pažaboti tik sprendimai

Lietuva dabar už dujas moka daugiausia iš visų ES šalių. Martyno Vidzbelio nuotraukos

me jokių nuolaidų. „Lietuva yra pasirašiusi ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, kurioje numatyta tarptautinė kainos apskaičiavimo formulė. Galima tikėtis tik malonių. Tuo ir naudojasi mūsų kaimynai: Estija sutiko neskubėti įgyvendinti ES direktyvos, reikalaujančios atskirti magistralinius vamzdynus nuo dujų tiekėjo, Latvija turi dujų saugyklas, kurias nuomoja koncernui „Gazprom“. O mes dar neturėdami dujų terminalo, taigi ir jokių alternatyvų ar kitų poveikio svertų, iš anksto ėmėme erzinti Rusijos koncerną. Vargu ar galima gauti naudos tampant liūtą už ūsų“, – mano akademikas.

Nesusitarė dėl bendro terminalo Trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius kritikuoja visų kadencijų Vyriausybes. „Per 20 metų visos valdžios sugebėjo tik kalbėti apie suskystintų dujų terminalą, – stebėjosi jis. – Kelia nerimą tai, kad nežinia, ar pavyks gauti ES lėšų terminalo statybai. Jeigu ne, ar neatsitiks taip, kad dujų negalė-

sime piginti vien dėl to, jog objektas brangiai kainavo? Pasigendu skaičiavimų ir aiškių ekonominių argumentų. Apskritai pastebiu, kad Energetikos ministerijoje nėra apie energetiką išmanančių specialistų.“ Šiuo metu derinama terminalo statybos dokumentacija. Skaičiuojama, kad objektas kainuos 200 mln. eurų. Jį tikimasi pastatyti iki 2014 m.J.Vilemas mano, kad terminalas Lietuvai būtinas. „Gaila, kad nepavyko susitarti Baltijos šalims dėl vieno bendro terminalo, – apgailestavo akademikas. – Geriausia vieta tam būtų Ryga, kur jau yra dujų saugykla, tad projektas taptų pigesnis. Bet jei nepavyko, tenka statyti atskirai. Tai ne tiek ekonominis, kiek politinis reikalas, nes nebūsime priklausomi nuo vieno tiekėjo.“

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius įsitikinęs, kad vien dujų terminalas neišvaduos nuo didelių mokesčių už šilumą ir elektrą. „Kol daugumai šilumos gamintojų pagrindinis kuras bus dujos, tol gausime dideles sąskaitas, nes vis tiek būsime priklausomi nuo pasaulio dujų rinkos. Juk kiti dujų tiekėjai neparduos kur kas pigiau nei „Gazpromas“, – aiškino jis. Taip pat V.Lukoševičius pastebi, kad patenkinti dabartinį dujų poreikį vien terminalo nepakaktų, todėl „Gazpromas“ vis tiek turėtų didelę įtaką. „Planuojama terminalo galia būtų apie 2 mlrd. kubinių metrų. Šalis suvartoja apie 3 mlrd., bet labai netolygiai – žiemą dujų poreikis šokteli penkis kartus, o tada terminalo pajėgumų neužtektų, nebent turėtume talpias saugyklas“, – svarstė V.Lukoševičius. Pasak specialisto, energetikos kainas pažaboti gali tik kompleksiniai valdžios sprendimai. „Vien masinė renovacija leistų sutaupyti 30 proc. išlaidų, – teigė V.Lukoševičius. – Kita kryptis – biokuro panaudojimo plėtra.“ Pasak jo, skandinavų patirtis rodo, kad vietinio kuro kaina visada būna stabilesnė. Pavyzdžiui, dujos gali brangti vien dėl didesnės jų paklausos Kinijoje, o biokuras yra gaminamas vietoje ir ten pat parduodamas, todėl jo kaina visada yra mažesnė.

Dujos gali brangti vien dėl didesnės jų paklausos Kinijoje, o biokuras yra gaminamas vietoje ir ten pat parduodamas, todėl jo kaina visada yra mažesnė.

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Kunkuliuoja aistros dėl škvalo padarinių

Lietuviai vėl kausis Žalgirio mūšyje Lietuvos kariuomenės kariai ir istorinių klubų nariai šį savaitgalį dalyvauja Žalgirio mūšyje – jie atstovauja Lietuvai Lenkijoje Griunvaldo lauke rengiamoje Žalgirio mūšio inscenizacijoje.

Miškininkai įsitikinę, kad tvarkingi savininkai seniai galėjo susitvarkyti savo plotus.

Atkelta iš 1 p. „Nesutvarkytuose plotuose daug vėjo išverstų ir pavojingai pakibusių medžių, kurie kelia ypač didelį pavojų miške besilankančių žmonių gyvybei“, – tvirtino rajono meras Elvinas Jankevičius. Pasak rajono vadovo, neprižiūrimuose miškuose yra didelis gaisrų pavojus, o pažeisti medžiai – labai palanki terpė daugintis greitai plintantiems medžių kenkėjams. Jis teigė nesuprantąs, kodėl iki šiol nepriimami jokie sprendimai. „Kas atsakys, jei nesutvarkytuose Varėnos rajono miškuose žus žmogus?“ – piktinosi E.Jankevičius. Mero nuomone, jeigu privačių miškų savininkai net ir po įspėjimo nesugeba sutvarkyti savo valdų, tada šiuos darbus priverstinai gali atlikti konkurso būdu parinktos privačios įmonės arba urėdijos. Patirtos išlaidos būtų išieškotos iš savininkų. E.Jankevičius su šiuo pasiūlymu kreipėsi į Seimą, Aplinkos ministeriją, Generalinę miškų urėdiją.

Nesusitvarkė tik apsileidėliai Kitų nukentėjusių nuo audros urėdijų vadovai tikino, kad ir valstybiniai, ir privatūs miškai sutvarkyti. Dzūkijoje esančios Valkininkų miškų urėdijos urėdas Arvydas Strazdas tvirtino, kad rajono valdžia, skelbdama apie didelį pavojų, perlenkia lazdą. „Išties yra netvarkytų plotų, bet tai pavieniai sklypai, – mano urėdas. – Kai kuriuos valdo tarpusavyje nesutariantys savininkai, todėl nė vienas jų nieko nedaro, kitų neįmanoma rasti.“ Varėnos miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Gintaras Kazlauskas taip pat įsitikinęs, kad nesutvarkytų miškų plotų likę ne daugiau kaip 5 proc. „Aplinkosaugininkų išsiųsti laiškai tokių apleistų miškų savininkams grįžta

atgal, matyt, jie yra išvykę į užsienį“, – svarstė G.Kazlauskas. Miškininkai įsitikinę, kad tvarkingi savininkai seniai galėjo susitvarkyti savo plotus. „Po audros daugybė įmonių siūlė tvarkymo paslaugas, o už parduotą medieną savininkai galėjo ne tik padengti tvarkymo išlaidas, bet ir uždirbti gražaus pelno, – kalbėjo A.Strazdas. – Be to, parengusieji miško atsodinimo projektus galėjo gauti iki 80 proc. kompensacijas kirtimo išlaidoms.“

Situaciją blogina naujos vėjavartos Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis Varėnos valdžios skleidžiamą informaciją pavadino klaidinančia, o kai kurie urėdijų miškininkai mano, kad tai panašu į politikavimą. „Aplinkosaugininkų duomenimis, netvarkytų vėjavartų ir vėjalaužų liko ne daugiau kaip 10 proc. – teigė A. Gaižutis. – Privačiuose miškuose škvalo pažeistų nesutvarkytų plotų, kur reikalingas plynas sanitarinis kirtimas, beveik neliko, kaip ir valstybiniuose miškuose.

Pasak miškininko, reikėtų pasinaudoti kai kurių kitų šalių patirtimi, kai apleistus privačius miškus sutvarko valstybė, o tada išieško išlaidas iš savininko.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Miškų priežiūra – būtinybė

Dauguma savininkų atsakingi

Gintaras Visalga, generalinio urėdo pavaduotojas

Rytis Kuliešius, Lietuvos privačių miškų savininkų asociacijos vadovas

Miškų priežiūra būtina dėl sanitarijos, saugant medžius nuo kenkėjų plitimo, priešgaisrinės prevencijos. Valstybiniai miškai prižiūrimi atsakingai, o privačių savininkai konsultuojami, mokomi. Po škvalo sutvarkyti valstybiniai ir privatūs miškai, tik Varėnoje liko rūpesčių. Apskritai miškų priežiūrą privačiame sektoriuje reikėtų tobulinti.

Nemanau, kad reikėtų papildomų reglamentų privačių miškų savininkams.Sutinku, kad yra nesąžiningų žmonių. Tačiau dauguma miškų tvarkomi gerai, žmonės nė nepastebi skirtumo tarp valstybinių ir privačių girių. Daug privačių plotų patenka į draustinius, kitas saugotinas teritorijas, bet savininkai vis tiek negaudami jokių kompensacijų tvarko miškus.

Šiuo metu privačių miškų savininkai kreipiasi tik dėl pavienių pažeistų medžių tvarkymo.“ A.Gaižutis pastebi, kad situaciją blogina vis naujai praūžiančios vėtros ir atsirandančios naujos vėjavartos. „Ten, kur gali kilti pavojus miško lankytojų sveikatai ir gyvybei, miškingų rajonų savivaldybės turėtų pasinaudoti būtent joms įstatymų suteikta teise apriboti lankymąsi“, – kalbėjo pirmininkas. Meras E.Jankevičius savo ruožtu tvirtino, kad kalbėdamas apie Dzūkijos miškus ne reklamuojasi, o kelia rimtas problemas. „Man nesvarbu, kiek procentų liko netvarkyta – 5 ar 10. Juk kalbame apie pavojų gyvybei. Tai ne politikavimas – į Seimą eiti neketinu, – tvirtino meras. – Pravažiuokite miško keliais ir pamatysite baisų vaizdą.“

ninkus tvarkyti savo plotus, – aiškino jis. – Aplinkosaugininkai išrašo administracines baudas, įspėjimus, bet tai nieko negelbsti, jei savininkas išvykęs. Būna, kad žmogus sumoka tą baudą ir vis tiek nieko nedaro.“ Pasak miškininko, reikėtų remtis kai kurių kitų šalių patirtimi, kai apleistus privačius miškus sutvarko valstybė, o tada išieško išlaidas iš savininko. A.Gaižutis mano, kad škvalas tik išryškino senus skaudulius. „Būtina rasti mechanizmą, kuris leistų sklandžiai vykdyti privačių miškų priežiūrą, – sakė jis. – Seniai siūlėme šalia valstybinio formuoti privačią miško ūkio valdymo struktūrą, skatinti savininkų kooperaciją, kaip tai daroma žemės ūkyje, bet apie miškininkystės strategiją niekas nenori diskutuoti.“ Pernai rugpjūčio 8 d. siautusi vėtra nuniokojo Alytaus, Kaišiadorių, Prienų, Švenčionėlių, Trakų, Valkininkų ir Varėnos rajonų miškus. Mažesnės audros šių metų vasarį ir balandį dar išvartė daug išjudintų škvalo medžių.

Niekas negali priversti A.Strazdo teigimu, škvalas parodė, kad dar reikia tobulinti miškų priežiūros tvarką. „Iš tikrųjų nėra realių priemonių, kurios priverstų savi-

Parlamentarų išleistuvės kainuos milijonus Kitais metais po rinkimų numatomas Seimo sudėties pasikeitimas valstybės biudžetui gali kainuoti, preliminariais duomenimis, 5,8 milijono Lt. Tokia suma būtų skirta išeitinėms kompensacijoms. „Mes iš karto turime planuoti išeitines kompensacijas tiems Seimo nariams ir jų padėjėjams, kurie nebus išrinkti į Seimą. Susidaro tikrai gana didelė suma. Paprastai pasikeičia maždaug apie 100 Seimo narių

ir 300 Seimo narių padėjėjų“, – ketvirtadienį po Seimo valdybos posėdžio žurnalistams sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Posėdyje buvo pateiktas pirminis kitų metų Seimo kanceliarijos biudžeto projektas. Seimo statutas numato, kad pasibaigus Seimo nario įgaliojimams jam išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadenci-

ja Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka. Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nevisus kadencijos metus, tai didesnės negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis laikomas visais kadencijos metais. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko, vėl išrenkamas Seimo nariu. GK, Eltos inf.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys rekonstruotas XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformas, kartu su riteriais iš Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ir kitų istorinių klubų inscenizuotame mūšyje kaunasi jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai. Šiemet pirmą kartą mūšyje lietuvių gretose yra ir viduramžių lankininkų, kuriuos pasiuntė istorinis klubas „Strėlė“. Inscenizuotame mūšyje dalyvaujantys kariai ir jų pagalbininkai įsikūrė pagal viduramžių papročius įrengtoje stovykloje, kurioje gyvena to laikotarpio stilistikos palapinėse, naudodami viduramžiams būdingus rakandus ruošia valgį, tvarko ginklus, ilsisi. Stovykloje lankytojams siūloma apžiūrėti ginklų ir šarvų parodą, stebėti parodomąją kovos programą su senaisiais lietuvių ginklais, apžiūrėti Vytauto Didžiojo palapinę, pabendrauti su jos šeimininku ir kariais. Šeštadienį stovykloje bus surengtos į mūšį išvykstančių Lietuvos karių išlydėtuvės. Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti 1998 m. Jose dalyvauja riteriai iš visos Europos. Riterių būrys iš Lietuvos inscenizacijos kovose dalyvauja nuo 2004 m. 1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. GK, Eltos inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas,

Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius, Aurelija Meškaitė, Rūta Klišytė.

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Kokią valstybę kuriame?

Valdžios ir kapitalo santykiai, kuriuose valdžia tampa kapitalo ekonominių laisvių garantu, verčia mus kitaip traktuoti patį naująjį valstybės modelį. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vitalijus BALKUS Per kelias pastarąsias dienas viešojoje erdvėje vienu metu pasirodė net keli straipsniai, kuriuose buvo bandoma įvilkti į tautinius drabužius visiems žinomą amerikietiškos svajonės viziją. Daug kartų buvo paminėti žodžiai „galimybės“ ir „efektyvumas“ bei teigta, kad Lietuva yra puiki šalis verslui vystyti. Palikime tų autorių sąžinei nekritišką vieno ar kito virtualaus verslininko teiginių perteikimą kaip neginčijamą tiesą. Juk virtualus verslininkas tuo ir stiprus, kad moka užsidirbti iš savo paties sukurto ir vartotojui įteigto poreikio, jam negalioja dauguma veiksnių, turinčių įtakos realiam sektoriui. Pagaliau visiškai atvirai buvo paskelbta vadinamojo modernaus verslo samprata, paliekanti valstybei pagalbinį vaidmenį. Valstybės pagrindas yra nebe piliečiai, o kažkas, kas vadinama „verslu“. Tiesa, toks požiūris nėra naujas. Jis dažnai pateikiamas ultraliberalų ar stambiam ﬁnansiniam (bankų) kapitalui tiesiogiai atstovaujančių analitikų rekomendacijose. Sunku nesutikti, kai jie kalba apie biurokratinę valstybės aparato prigimtį, apie nepakankamą įstatymų kokybę ir pasirinktinį jų taikymą. Tačiau ar mes, dažnai kalbantys apie tą patį, iš tiesų matome tuos pačius problemų sprendimo kelius, o svarbiausia – tą patį siektiną tikslą? Valstybės raidą galime nusakyti seka: kunigaikščių valstybė – monarchinė valstybė – teritorinė valstybė – nacijos valstybė. Nacijos valstybės modelis – tai visuomenės modelis, kuris į piliečių ins-

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Komentarai

titutą įtraukia plačiausius gyventojų sluoksnius. Nacijos valstybė piliečiais pavertė visus šalies gyventojus, visą naciją (etninę organizacijos formą, kurios bazinis vienetas yra individas). Valstybė ir nacija susitapa-

Mes dar negyvename valstybėjekorporacijoje, tačiau tendencija sulydyti kapitalą ir valstybės valdymą aiškiai pastebima, ir ji tik stiprės. tino. Aukščiausia nacijos valstybės forma – gerovės valstybė („welfare state“), kurioje piliečiams užtikrinama didžiausia socialinių paslaugų apimtis. Tačiau toks valstybės modelis, ypač jei jis orientuotas į gerovės valstybės sukūrimą, yra nepriimtinas tarptautinėms kompanijoms, nes daug paprasčiau dirbti su uniﬁkuotu vartotoju uniﬁkuotoje verslo aplinkoje. Valdžios ir kapitalo santykiai, kuriuose valdžia tampa kapitalo ekonominių laisvių garantu, verčia mus kitaip traktuoti patį naująjį valstybės modelį. Iš visų šio modelio apibūdinimų taikliausias, mano nuomone, valstybės-korporacijos terminas. Valstybė-korporacija – tai vienalytis valdžios ir privačios nuosavy-

bės darinys, kurio funkciniai uždaviniai grįsti bendrojo ekonominio efektyvumo siekiu. Atitinkamai šio modelio sėkmė grindžiama verslui būdingais kriterijais. Vienas jų – mažinti išlaidas, t.y. atsisakyti neperspektyvių ir nuostolingų piliečių. Nerentabili piliečių dalis turi būti atskiriama nuo bendrojo gėrybių pyrago dalybų arba išstumiama už sistemos ribų. Būtent tą mes matome stebėdami emigracinius procesus Lietuvoje. Valstybė ima veikti kaip korporacija, kuriai principas „išgyvena stipriausias“ tampa pagrindinis. Formaliai valstybė-korporacija išlaiko visus nacionalinės valstybės atributus, maža to, dalis teisės aktų gali ganėtinai griežtai reglamentuoti formalią nacijos atributikos apsaugą, tačiau po šiuo kevalu slepiasi jau visai kitas darinys. Valdžios organai valstybėjekorporacijoje pirmiausia atstovauja grupiniams interesams. Grupės, cecho ar klano vaidmuo tokioje valstybėje apskritai yra pats svarbiausias. Valdžia joje tiesiogiai vykdys korporacijų nurodymus arba savo sprendimus perleis per korporacinių interesų prizmę. Savaime suprantama, kad stiprėjant grupiniams interesams mažėja individo (piliečio) vaidmuo . Valstybėje-korporacijoje nėra jokių realių svertų daryti įtaką valdžios sprendimams. Parlamentinėje atstovaujamoje demokratijoje sprendimų priėmimo įrankiai – partijos. Todėl būtent partijos yra pirmiausia privatizuojamos. Už įstatymo ribų sudaromi susitarimai tarp valdžios ir korporacijų bei tarpusavio susitarimai tarp korporacijų yra normalus reiškinys valstybėje-korporacijoje. Mes net negalime vartoti žodžio „korupcija“, nes, vadovaujantis korporacine etika, tai tampa įprastu komunikacijos procesu. Juo labiau reikia nepamiršti, kad korupcija – tai visuomeninių funkcijų panaudojimas privatiems interesams. Mes dar negyvename valstybėjekorporacijoje, tačiau tendencija sulydyti kapitalą ir valstybės valdymą aiškiai pastebima, ir ji tik stiprės. Oligopolinių junginių formavimas šalies viduje, o svarbiausia – tiesioginių tarptautinių kompanijų atėjimas paverčia ne tik Lietuvą, bet ir visas buvusias Rytų bloko valstybes idealia terpe šiam modeliui įsigalėti. Šį procesą dar labiau pagreitina pilietinės savivaldos ir pilietinės kontrolės mechanizmų nebrandumas, sovietinio socializmo (o gal vis dėlto valstybinio kapitalizmo?) metais susiformavęs įprotis gyventi politiškai ir ekonomiškai tvirtai valdomoje visuomenėje. Vienas dalykas, kai apie įstatymų skaidrumą kalba korporacijos, ir visai kitas, kai apie tą patį kalba pilietinės valstybės šalininkai. Jei apsiribosime antraščių ir pavienių citatų skaitymu, galėsime susidaryti klaidingą įspūdį – juk stambus korporacinis verslas pasisuko veidu į pilietį. Maža to, nemažai piliečių šiandien noriai palaiko stambiajam kapitalui atstovaujančius politikus. Jie nesuvokia, kad dėl tariamo efektyvumo bei konkurencingumo bus smarkiai nutolta nuo nacijos valstybės modelio ir gerovės valstybė taps nebeįmanoma.

Ant politinių svarstyklių

Dveji Prezidentės metai Prezidentė Dalia Grybauskaitė surengė spaudos konferenciją savo dvejų metų prezidentavimo proga. Pasipylė vertinimai, ką gero nuveikė ir kokias klaidas padarė politikė, itin populiari visuomenėje.

Pirmoji atsigręžė į vidaus politiką

Žmonėms kalba tai, ką jie nori girdėti

Jurgis Razma, Seimo narys

Lauras Bielinis, politologas

Prezidentės veiklą vertinu labai teigiamai. D.Grybauskaitė pirmoji iš Lietuvos prezidentų atsigręžė į vidaus politikos sritis, ko labiausiai trūko prie ankstesnių šalies vadovų. Valdas Adamkus beveik visą dėmesį skirdavo užsienio politikai. D.Grybauskaitė rado labai gerą balansą tarp užsienio ir vidaus politikos. Būtent ji iš esmės atkreipė dėmesį į teisėsaugos, teisėtvarkos ir kovos su korupcija problemas, padėjo suskaidyti LEO LT, naikina monopolijas. Ar prisimenate kitą tokį Lietuvos Prezidentą, kuris taip ryžtingai būtų ėmęsis veiksmų? Žinoma, užsienio politikoje Prezidentė didesnį dėmesį galbūt skiria Europos Sąjungos valstybėms, bet tai suprantama – 2013 m. Lietuva pirmininkaus ES, todėl glaudesni ryšiai tik pravers. Nenoriu sureikšminti to, kad Prezidentės ir premjero reitingai kardinaliai skiriasi. Juk premjerui faktiškai tenka visa atsakomybė ir dažnai – nepelnyta. Sunkmetis palietė daugelį šalių. Bet Andriaus Kubiliaus ir Prezidentės bendradarbiavimas yra konstruktyvus. Kiekvieną savaitę jie aptaria Lietuvos aktualijas.

Per dvejus metus D.Grybauskaitės populiarumas nė kiek nenukrito. Tai paaiškinčiau jos kalbėjimo visuomenei retorika. Prezidentė žmonėms kalba tai, ką jie nori girdėti, visiškai neatsižvelgdami į konkrečius darbus. O tų darbų nebuvo daug. Sveikintina tai, kad Prezidentė mėgino išjudinti sustabarėjusią biurokratinę sistemą, ėmėsi tam tikrų žygių reformuojant prokuratūros sistemą. Deja, panašu, kad net šioje srityje įnešta daugiau sumaišties, o ne racionalumo. Per dvejus metus įžvelgiau ir esminių D.Grybauskaitė klaidų. Pavyzdžiui, užsienio politikoje visiškai nusisukta nuo Rytų krypties. Lietuva tikrai gali daug nuveikti Moldovoje, Gruzijoje ar net daryti įtaką Ukrainai. Prezidentė koncentruojasi į santykius su turtingomis Vakarų Europos šalimis, bet ten Lietuvos balsas vargu ar girdimas. Aišku, šios klaidos atsirado ir dėl D.Grybauskaitės politinės patirties stokos, neturint geros komandos. JAV prezidentas Ronaldas Reiganas nieko neišmanė politikoje, bet apie save buvo sutelkęs visą politikų žvaigždyną.

Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72) Genovaitė PRIVEDIENĖ Ar slaugytojus slegiančios problemos pažįstamos šios specialybės atstovams, dirbantiems Jungtinėje Karalystėje? Apie tai sutiko papasakoti Karališkosios Londono ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus slaugytoja Asta Laukaitytė.

Iš odontologijos kabineto – į naujagimių slaugytojas

Kaip atsidūrėte Jungtinėje Karalystėje? Mokslus baigiau Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. Po vidurinės nebuvau tikra, kur noriu mokytis, tad nusprendžiau niekur neskubėti ir nestoti bet kur. Kadangi brolis gyveno Londone, su mama sutarėme, kad nuvyksiu pas jį, pabūsiu kelis mėnesius ir tada grįšiu studijuoti. Tuoj po vidurinės, 2002 metais, išvažiavau. Po kelių mėnesių Jungtinėje Karalystėje gavau pasiūlymą baigti kursus ir pradėti dirbti odontologo asistente. Grįžimą atidėjau. Mokiausi Anglijoje: iš pradžių tobulinau anglų kalbos įgūdžius vakarais, paskui baigiau dviejų savaičių odontologo asistentės savaitgalinius kursus, kol galiausiai apsisprendžiau stoti į universitetą ir įgyti slaugytojos specialybę. Mokslus, reikalingus registracijai, baigiau pernai vasarą. Šiuo metu dirbu visu etatu ir baigiu bakalauro studijas. Ar teko dirbti odontologo padėjėja? Odontologijos kabinete dirbau truputį daugiau nei dvejus metus. Paskui mane pervedė į registratūrą, galiausiai, kai išėjo vadybininkė, teko porą mėnesių ir jos darbą dirbti. Vėliau nusprendžiau keisti darbą, nes vakarais netoli namų mokiausi anglų kalbos kursuose, o tarp namų ir darbo – apie valandą kelio metro, todėl nelabai suspėdavau. Kitas odontologijos kabinetas, kuriame dirbau, buvo privatus. Ten dirbau daugiau nei dvejus metus. Išėjau, nes pradėjau slaugytojos mokslus. Kai lankiau slaugytojų kursą, laisvadieniais trejus metus dirbau odontologo asistente per agentūrą. Čia tai populiaru: kas nors suserga ar išvažiuoja atostogų, paskambina į agentūrą ir gauna asistentę dienai, savaitei, keliems mėnesiams, kaip kam reikia.

Gimtasis kraštas

Emigracija

Londone darbuojasi tūkstančiai mūsų šalies piliečių. GK archyvo nuotrauka

„Po kelių mėnesių Jungtinėje Karalystėje gavau pasiūlymą baigti kursus ir pradėti dirbti odontologo asistente“, – sakė Londone gyvenanti Asta Laukaitytė.

Tada teko pamatyti visokių dantistų, ypač tarp tų, kurių paslaugos valstybės ﬁnansuojamos. Kartais pamačius, kaip jie dirba, norėdavosi bėgti, nes ten viskas dėl kiekybės – nuo jos priklauso atlyginimas. O kokybė būdavo apgailėtina. Prisižiūrėjusi tokio gydymo, pati dabar lankausi tik pas tokius dantistus, kurių darbą stebėjau ir kuriais pasitikiu. Nors darbas nebuvo sunkus, jis man pradėjo atsibosti. Tad atėjo laikas pokyčiams. Ligoninė dabar. Asmeninio archyvo nuotraukos

Koks jūsų darbo krūvis Karališkosios Londono ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje? Dirbame 150 valandų per 4 savaites, tai yra 37,5 valandos per savaitę. Dirbame pamainomis po 12, 5 valandos (1 val. pertraukai). Todėl dažniausiai tris savaites tenka dirbti po tris pamainas, vieną savaitę – keturias pamainas. Pagal reglamentą slaugytojai turi tekti vienodai dieninių ir naktinių budėjimų, bet į tai griežtai nežiūrima. Dažniausiai paskiriama budėti tada, kai labiausiai tuo metu reikia. Ar galite kai kuriuos sprendimus priimti savarankiškai, be gydytojo? Galime. Iš keturių Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus palatų viena yra slaugytojų vadovaujama („nurse led“). Joje daugumą sprendimų priima slaugytojos, o gydytojai ateina kartą per dieną ir tada, kai yra kviečiami. Slaugytojos, atsižvelgiant į jų išsilavinimą, patirtį, specializaciją ir t. t., skirstomos į skirtingus lygius („bands“). Kuo aukštesnis lygis – tuo daugiau galių slaugytoja turi priimant sprendimus, nes pagal lygį skirstomos pareigos. Kiekviena pamaina turi paskir-

tą vadovaujančią slaugytoją („nurse in charge“). Be jos žinios niekas nevyksta. Dar yra paskirtos slaugytojos atskiroms palatoms vadovauti. Ar jūsų atlyginimas priklauso nuo darbo stažo, išsilavinimo ir pan.? Dirbantiesiems valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose atlyginimas skaičiuojamas atsižvelgiant į minėtą lygį ir patirtį. Naujai kvalifikuota slaugytoja skiriama į 5 lygį ir tas lygis kyla kas

Kuo Jums patinka Anglijos sveikatos priežiūros sistema? Kuo nepatinka, kas, jūsų nuomone, galėtų būti geriau organizuota? Patinka tuo, kad visą reikalingą gydymą galima gauti nemokamai, nereikia nelegaliai susimokėti gydytojui ir kitam medicinos personalui, kad atliktų savo darbą, nėra diskriminacijos. Nepatinka tai, kad daug kur yra didelės eilės, kurias dabar bandoma mažinti. Skirtingoms ligoms nu-

Į Lietuvą grįžti neplanuoju, būtų sunkoka pradėti dirbti, nes tektų perprasti kitokią sveikatos sistemą. 6 mėnesius nuo darbo pradžios. Bet kad pereitum, pvz., į 6 lygį, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kurie skirtingi kiekvienam darbui. Dažniausiai tai reikalavimai baigti tam tikrus kursus, turėti atitinkamos patirties ir pan. Dirbantiesiems Londone prie metinio atlyginimo pridedama dar apie 5 tūkst. svarų, nes pragyvenimas brangesnis nei kitur.

Po 6-8 mėnesių ligoninė persikels į šį baigiamą statyti pastatą.

statyti skirtingi maksimalaus laiko nuo pirmosios kreipimosi į gydytoją dienos iki pradedamo gydymo limitai. Beje, dauguma žmonių nežino, kaip sveikatos sistema čia veikia, tad, užuot kreipęsi į šeimos gydytoją, kai kosti ir pakyla temperatūra, jie išsikviečia greitąją ir atvažiuoja į priimamąjį, kur jų problema nėra prioritetas, nes jų gyvybei pavojus negresia. Tada skundžiamasi, kad ilgai tenka laukti. Dėl to švaistomos lėšos – greitosios išsikvietimas, kad nuvežtų į priimamąjį, kainuoja apie 400 svarų, o dar lėšos gydymui, papildomo personalo atlyginimams… Ar neketinate grįžti dirbti į Lietuvą? Kol kas į Lietuvą grįžti neplanuoju, būtų sunkoka ten pradėti dirbti, nes tektų perprasti kitokią sveikatos sistemą, priprasti prie kitokios aparatūros, kitokių taisyklių. vlmedicina.lt

Emigraciją siūloma stabdyti nemokamo mokslo kaina Emigraciją ir nedarbą siūloma stabdyti perpus mažinant valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose šalies mokyklose. Lietuvos studentų sąjunga kritiškai vertina Seimo nario Andriaus Burbos siūlymą, pateiktą birželio 22 d. Seime vykusioje diskusijoje dėl rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos demografinės padėties gerinimo ir emigracijos stabdymo“.

„Siūlymas stabdyti emigraciją ir mažinti nedarbą nemokamo aukštojo mokslo kaina atrodo mažiausiai neadekvatus ir prasilenkiantis su logika. Perpus sumažintas valstybės ﬁnansuojamų vietų skaičius gali tik paskatinti didesnę jaunuolių emigraciją. O darbo rinkoje tokie sprendimai po 4–5 metų Lietuvoje gali atsiliepti kvaliﬁkuotos darbo jėgos trūkumu“, – Lietuvos studentų są-

jungos prezidentas Dainius Dikšaitis komentavo Seimo nario siūlymą. Taip pat kyla abejonių dėl tokių siūlymų atitikties Konstitucijai, kurioje teigiama, kad aukštasis mokslas yra prieinamas visiems gerai besimokantiems piliečiams. Būtina akcentuoti ir tai, jog Europos Sąjungoje visos valstybės narės skatinamos aukštąjį mokslą išskirti prioritetine šalies veikla ir aktyviau didinti šios srities ﬁnansavimą.

Šiuo tikslu Lietuvos studentų sąjunga artimiausiu laiku pateiks siūlymus, kuriuos įgyvendinus jaunuoliams būtų daugiau paskatų studijuoti Lietuvoje. Kartu studentų

atstovai pasiūlys, kaip galima būtų motyvuoti išsilavinusius asmenis realizuoti save Lietuvoje, panaudojant įgytą išsilavinimą. „Savas“ inf.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Sportas

Lietuvių krepšinio tornadas nusiaubė pasaulį Lietuvos jaunių krepšinio rinktinė pirmą kartą sporto istorijoje tapo pasaulio čempione. Lietuvos rinktinė į pasaulio jaunių čempionato finalą iškopė antrą kartą. 2003 m. mūsiškiai pelnė planetos pirmenybių sidabro medalius. Kazio Maksvyčio treniruojamoje mūsų šalies komandoje nesulaikomas buvo Jonas Valančiūnas. Jo sąskaitoje – net 36 taškai, 8 atkovoti kamuoliai, 3 blokuoti metimai ir 9 išprovokuotos varžovų pražangos. Nugalėtojams Edgaras Ulanovas pelnė 12 taškų, Vytenis Čižauskas ir Arnas Butkevičius – po 9. Serbijos komandoje Džordžė Drenovacas pelnė 14 taškų, Bogdanas Bogdanovičius – 13, Aleksandras Cvetkovičius ir Bogičius Vujoševičius – po 11. Pasaulio čempionato bronzos medalius iškovojo Rusijos rinktinė, kurioje treneriu dirba lietuvis Rolandas Radvila. Ji rungtynėse dėl trečios vietos 77:72 (19:19, 16:21, 15:13, 27:19) įveikė Argentinos krepšininkus.

Krepšininkai ir jų treneriai Prezidentei padovanojo krepšinio rinktinės marškinėlius ir krepšinio kamuolį su visų žaidėjų parašais.

Rytis BURNECKAS

Valstybiniai apdovanojimai Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos krepšininkams, Latvijoje tapusiems pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempionais, vakar įteikė valstybinius apdovanojimus – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius. Prezidentės teigimu, Lietuva gali didžiuotis ne tik šlovinga, daug istorinių pergalių padovanojusia sporto praeitimi, bet ir stipria, vilčių teikiančia ateitimi. „Krepšinio laimėjimais ne kartą parodėme pasauliui savo atkaklumą ir tvirtybę. Tikrinome ir ugdėme savo pačių patriotiškumą. Iškovotos reikšmingos pergalės ypač suvienija tautą – tomis pakiliomis triumfo akimirkomis suprantame, kad esame vienos valstybės – Lietuvos – piliečiai. Visi kartu. Visi išvien. Visa tai yra didžiulis Jūsų nuopelnas“, – susirinkusiems jauniesiems krepšininkams sakė D.Grybauskaitė. Teikdama apdovanojimus, šalies vadovė krepšininkams palinkėjo

sėkmės ir ryžto toliau siekti sporto aukštumų. Krepšininkai ir jų treneriai Prezidentei padovanojo Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinės marškinėlius ir krepšinio kamuolį su visų žaidėjų parašais.

Vyriausybė skyrė premiją Lietuvos vaikinų krepšinio rinktinei Vyriausybė nusprendė skirti 150 tūkst. Lt premiją. Trenerio Kazio Maskvyčio auklėtiniams pinigai bus skirti iš Kūno kultūros ir sporto departamento lėšų. „Tai turime daryti todėl, kad įprastinėje apdovanojimų tvarkoje nėra numatyti tokie apdovanojimai laimint pasaulio jaunimo čempionatus“, – posėdyje sakė mūsų šalies premjeras Andrius Kubilius. Šios kartos mūsų šalies rinktinė laimėjo du iš eilės savo amžiaus grupių Europos čempionatus ir tapo pajėgiausia planetoje. Pasaulio čempionus audringai pasveikino daugiatūkstantinės Lietuvos krepšinio gerbėjų minios Vilniuje ir Kaune.

davo po 13,9 kamuolio ir blokuodavo po 3,2 metimo. Lietuvis pagal šiuos rodiklius pirmavo tarp visų čempionato dalyvių. J.Valančiūno vedama Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate iškovojo 7 pergales iš 9 galimų.

Finale grūmėsi jau antrąkart Naudingiausias planetoje Primename, kad Lietuvos jaunių (iki 19 metų) krepšinio rinktinė Latvijoje vykusio pasaulio čempionato finale 85:67 (18:13, 21:19, 23:15, 23:20) nugalėjo Serbijos krepšininkus ir pirmą kartą šalies istorijoje iškovojo planetos jaunių čempionato aukso medalius.

Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas išrinktas naudingiausiu Latvijoje vykusio pasaulio jaunių čempionato žaidėju. 19-metis 210 cm ūgio J.Valančiūnas planetos pirmenybėse Latvijoje per rungtynes pelnydavo vidutiniškai po 23 taškus, atkovo-

Lietuviai finale sutriuškino Serbijos jaunimo rinktinę.

Čempionų taure džiaugėsi 8 tūkst. Rygos arenoje finalą stebėjusių lietuvių ir milijonai mūsų tautiečių visame pasaulyje.

Lietuvos krepšinio rinktinei Vyriausybė

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Gimtasis kraštas

Sportas

Į simbolinį geriausių planetos pirmenybių žaidėjų penketuką, be J.Valančiūno, dar pateko serbas Aleksandras Cvetkovičius, rusas Dmitrijus Kulaginas, amerikietis Džeremis Lembas ir australas Hju Grynvudas.

Krepšinio žvaigždės pagyros Lietuvos devyniolikmečių triumfą Rygos arenoje stebėjęs legendinis šalies krepšininkas Arvydas Sabonis basketnews.lt pareiškė, kad J.Valančiūnas jau šį rudenį turėtų praverti vyrų rinktinės duris. „Baikit bajerius, turi būti“, – atsakė A.Sabonis, paklaustas, ar J.Valančiūnas turėtų būti vyrų rinktinėje. „Ką, mes mėtomės tokiais centrais? Aš įsivaizduoju, kad čia mūsų ateities flagmanas. Juk aplink jį lipdys komandą. Aišku, čia tik mano nuomonė, yra treneriai ir jie matys. Tobulėti jis gali tik žaisdamas su stipresniais. Jeigu žaisi su silpnesniais arba užmigsi ant laurų, sustosi vietoje. O iš kur daugiau to potencialo paimti?“ – klausė legendinis Lietuvos krepšininkas. „Kad jis stipresnis tarp savų, matyti – kaip tėtis, bet reikia dar metimus patobulinti. Šiandien varžovai jį kelis kartus paliko, bet užtikrintumo nematėme“, – basketnews.lt sakė A.Sabonis.

Pasaulio čempionus audringai pasveikino daugiatūkstantinės Lietuvos krepšinio gerbėjų minios Vilniuje ir Kaune.

Prezidentės neramioji naktis „Lietuvos jaunieji krepšininkai – geriausi pasaulyje. Tai garbingiausia pergalė. Didžiuojuosi, kad mūsų šalyje auga stiprūs, talentingi ir ryžtingi jaunieji sportininkai, kurie savo ryžtu ir darniu komandiniu darbu plačiai garsina Lietuvos vardą“, – pranešime spaudai cituojama Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, krepšinis yra ypatinga sporto šaka, kurioje geriausi rezultatai pasiekiami visai komandai vieningai ir pasiaukojamai siekiant pergalės. Prezidentė žurnalistams teigė Lietuvos devyniolikmečių rinktinę laikanti sektinu pavyzdžiu visai tautai. „Visą naktį sveikinome. Miegoti buvo net sunku. Išties didžiulis pasididžiavimas savo tauta, savo jaunąja karta. Labai viliuosi, kad šis gražus pavyzdys įkvėps ir mūsų krepšininkus Europos čempionate“, – sakė D.Grybauskaitė.

nusprendė skirti 150 tūkst. Lt premiją.

Lietuvos jaunių rinktinė pirmą kartą sporto istorijoje tapo pasaulio čempione.

Kartu – jau nuo penkiolikos „Kaip įvertintumėte savo komandos žaidimą?“ – po šio čempionato paklausėme trenerio K.Maksvyčio.

„Serbai buvo gerai pasiruošę, todėl pradėjome rungtynes sunkiai. Bet po pertraukos ėmėme naudoti aikštės gynybą, kuri atvėrė galimybes kontratakoms. Kai keletą kartą apsigynėme ir sėkmingai nubėgome į greitą puolimą, pajautėme savo žaidimą: greitą, akiai malonų krepšinį. Tuomet iš karto paaiškėjo ir šio mačo nugalėtojas. Vyrai – šaunuoliai, užuodę kraują, išlaikė persvarą iki galo ir laimėjo. Bent keturi žaidėjai šioje komandoje rungtyniauja nuo penkiolikos metų. Viskas prasidėjo, kai laimėjome olimpinį festivalį, vėliau tapome Europos šešiolikmečių ir aštuoniolikmečių pirmenybių čempionais, o dabar jau esame ir pasaulio čempionai. Mes pažįstame vienas kitą labai ilgą laiką, esame susidraugavę. Ši komanda turi charakterį, be to, šiose pirmenybėse iki galo atsiskleidė Jonas Valančiūnas“, – džiaugėsi Lietuvos rinktinės treneris. Nė viena kita Lietuvos krepšinio karta tris kartus iš eilės nenuskynė auksinių laurų. Ar toli nuo tiesos būtų teiginys, kad tai geriausia per šalies nepriklausomybę jaunimo komanda? „Sunku vertinti – pamatysime ateityje. Praeityje matydavome, kad

iš jaunimo rinktinių, tapusių čempionėmis, nemažai krepšininkų kildavo aukštyn. Tikėsimės, kad ir ši žaidėjų karta neišsibarstys ir galbūt kada nors net sudarys suaugusiųjų rinktinės pagrindą“, – sakė K.Maksvytis.

Pamišę sirgaliai Po įspūdingo Lietuvos rinktinės triumfo pasaulio jaunimo čempionate Latvijoje gražių žodžių mūsiškiams bei visos šalies krepšiniui nepagailėjo ir Rusijos žiniasklaida. Portalo sports.ru žurnalistas Vladimiras Spivakas ne tik džiaugėsi savo komandos iškovotais bronzos

Eltos nuotraukos

medaliais, bet ir negailėjo liaupsių lietuvių meilei šiam žaidimui bei K.Maksvyčio auklėtiniams. „J.Valančiūnas vėl tapo jaunių turnyro naudingiausi žaidėju. Komanda su juo ketvirtus metus iš eilės savo amžiaus kategorijoje laimi turnyrą. Čempionatas Latvijoje J.Valančiūnui tapo reikšmingu įvykiu – jis iš berniuko virto vyru ir greičiausiai nebežais jaunių rinktinėse ateityje. Nenustebsiu, jei jau artimiausiame Europos vyrų čempionate jam bus skirtas solidus žaidimo laikas suaugusiųjų komandoje“, – rašo V.Spivakas. „Na, bent jau lietuvių aistruoliams labai šito norėtųsi – 19 m. vidurio puolėjas jau antrus metus yra populiariausias šalyje krepšininkas, o tai prilygsta populiariausio žmogaus titului“, – pažymi Rusijos žurnalistas. Rungtynėse dėl trečios vietos,kai J.Valančiūnas pasirodė arenoje (tuo metu dar vyko rungtynės dėl bronzos tarp Rusijos ir Argentinos), salė iš karto ėmė skanduoti „Lietuva“. Ir taip garsiai, kad rusų žaidėjai nenoromis atsiminė šeštadienį vykusį pusfinalį, sutriko ir du kartus prarado kamuolį. Vėliau J.Valančiūnas pradžiugino savo gerbėjus – finale pelnė 36 taškus. Lietuvių aistruoliai pavergia savo neaprėpiama meile krepšiniui. Finale lietuviai su J.Valančiūnu ir 8 tūkst. aistruolių palaikymo armija tiesiog negalėjo pralaimėti. Tai galėtų patvirtinti bet kuris Rusijos jaunimo komandos žaidėjas. Vladislavas Truškinas net pasiūlė kitą čempionatą rengti Afrikoje, „kad šitie neatvažiuotų“. Vis dėlto panašu, kad šitie dėl krepšinio pamišę aistruoliai prasibrautų ir iki Juodojo žemyno.

Kauno miesto valdžia planetos čempionus apdovanojo įspūdingais kalavijais.

Gimtasis kraštas

Gediminas STANIŠAUSKAS Valstybės institucijų abejingumas Vilniaus kraštui ir jo problemoms sugrįžta nemalonumais pačiai Lietuvai. Per 2011 m. savivaldos rinkimus, kaip ir per ankstesniuosius, tuo savireklamai pasinaudojo Europos Parlamento (EP) narys Valdemaras Tomaševskis. Tai tas pats politikas, kuris anksčiau viešai buvo išplaktas už lenko kortą, kuri išduodama tik Lenkijai lojaliems lenkams.

Švietimas

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Lietuvos ir Lenkijos santykiai dėl kai kurių politikų ambicijų tapo vieni blogiausių per visą nepriklausomybės dvidešimtmetį ir dabar primena šaltojo karo laikus.

Įsikišo lenkų europarlamentarai V.Tomaševskio vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija savivaldos rinkimuose ne tik nušlavė tradicines partijas, bet vos neužėmė Lietuvos sostinės mero kėdės ir toliau sėkmingai aplink save buria nepatenkintuosius. Šių metų kovo 17 d. priimtas Švietimo įstatymas, kurį neseniai pasirašė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, be problemų dėl asmenvardžių ir vietovardžių rašybos, suteikė papildomos dingsties dirbtinai bloginti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Lenkų rinkimų akcija, inspiruojama V.Tomaševskio, siekia Paakinti įvy- įsitvirtinti Vilniaus krašte ir naudodama šovinistines bei kių Lietuvoje, EP nacionalistines priemones siekia suvienyti savo rinkėjus. priklausantys 26 Lenkijos europarlamentarai kreipėsi į buvo surengtas vienintelis Seimų deBriuselį, ragindami Europos Sąjungą legacijų narių susitikimas. „apginti autochtoninės Lietuvos len„Po susitikimo Vilniuje eina jau kų tautinės mažumos teises (...), imtis treti metai, ir lenkai mūsų į Lenkiją visų įmanomų veiksmų siekiant, kad net nekviečia, Seimų santykiai visišLietuvoje būtų baigtas lenkų tautinės kai nutrūko, – lenkams priekaištavo mažumos diskriminavimas“. S.Stoma. – Tai vienas pavyzdžių, kaip santykiai yra politizuoti vien dėl tokių veikėjų kaip V.Tomaševskis kaltės.“ Papylė šmeižikiškų skundų Politiko teigimu, Lenkų rinkiKreipimosi autoriai nurodo, kad mų akcija siekia įsitvirtinti Vilniaus prieš 700 metų įsikūrusi lenkų tau- krašte ir naudodama šovinistines bei tinė mažuma šiuo metu kai kuriuo- nacionalistines priemones siekia suse Lietuvos rajonuose sudaro dau- vienyti savo rinkėjus. „Tai pats šlykšgumą (Vilniaus r. gyvena 61 proc., čiausias politinis elgesys, ir jiems tai o Šalčininkų r. – 79 proc. lenkų), o pavyksta“, – pridūrė S.Stoma. Lietuva ją diskriminuoja. LR Seimo narys nepatikslino, koLenkai jau 20 metų siekia, kad Lie- dėl santykiai tarp šalių taip stipriai tuvos valdžia leistų dokumentuose var- pablogėjo, nes, panašu, Lietuva iš tiedus ir pavardes, taip pat gatvių ir kitus sų nepadarė nieko, ką sutartimis įsipavadinimus Vilniaus krašte rašyti len- pareigojo abiejų valstybių politikai. kų kalba, tai yra leistų naudoti „W“ ir kitas ne lietuviško raidyno raides. Lenkijos lietuviai Šis nedidelis nesutarimas iki šiol jaučia įtampą buvo daugiau diskusijų, derybų tarp abiejų šalių klausimas ir netrukdė geSkirtingai nuo Lietuvos lenkų rai valstybių kaimynystei. Įtampa pa- Vilniaus krašte, Lenkijos lietuviai siekė apogėjų kovo mėnesį Lietuvos Punske gali, bet nesinaudoja jiems Seimui priėmus Švietimo įstatymą. suteiktomis laisvėmis. Lenkai tikina, kad įstatymas gerokai apriboja lenkų tautinės mažumos teises į mokymąsi gimtąja kalba. Lietuvos valdžią kaltinančius pareiškimus ES vadovams, JAV ambasadai Lietuvoje išsiuntė Lietuvos lenkų sąjunga, kitos organizacijos ir judėjimai. Galiausiai kreipimąsi į Briuselį pasirašė 26 iš 50 Lenkijos europarlamentarų.

Europos parlamente dirbtinai eskaluojama „lenkų problema“.

Nesantaiką kurstantis Valdemaras Tomaševskis beldžiasi į atviras duris Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė žurnalistui pripažino, kad formaliai Lenkijos lietuviai gali naudotis teise dokumentuose vartoti lietuvišką raidyną. „Tiesa, tai padaryti neretai būna neįmanoma, nes lietuviško raidyno dažna valstybės institucija neturi, be to, nenorime būti įkaitais, kad girdi Lenkijoje lietuviai gali vardus ir pavardes rašyti lietuviškai, todėl ir Lietuvoje lenkams suteikite tokią teisę“, – teigė I.Gasperavičiūtė. Jos teigimu, visaverčiai savo teises į gimtąją kalbą lietuviai gali įgyvendinti tik Punsko valsčiuje, kuriame galima net gatvių pavadinimus užrašyti lietuviškai. Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės įsitikinimu, įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos eskaluojama dirbtinai.

Rašyba aiškiai reglamentuota paguojantys politikai ras kitų būdų, Vienas patriotiškiausių lietuvių kalbos sergėtojų Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros dekanas dr. Antanas Smetona teigia, kad lenkiškų pavardžių ir vietovardžių rašybos tema Lietuvoje eskaluojama dirbtinai, o iš abiejų šalių girdėti tik tuščios ambicijos. „Kažkam patogu kelti sumaištį, nors visi tie rašybos klausimai yra labai paprastai surašyti Lietuvių kalbos instituto 1997 metais išleistoje „Lietuvių kalbos gramatikoje“, – sako A.Smetona. Šioje knygelėje teigiama, kad lietuvių kalboje yra 22 raidės, bet svetimų kalbų vardai gali būti rašomi ir originalo kalba, taigi ir lenkų. „Kas kita yra vietovardžių ir gatvių pavadinimų rašymas, kuriuos reguliuoja tarptautinės sutartys, to-

„V.Tomaševskis skelbia klaidingą informaciją ir pats kursto dviejų tautų nesantaiką“, – įsitikinusi europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Jaučiame tą įtampą skaitydami Lenkijos žiniasklaidą, nors realiai mūsų situacija čia, Lenkijoje, nepablogėjo“, – sakė I.Gasperavičiūtė. Lenkija bent jau de jure įtvirtino tautinių mažumų teises, o Lietuva net to nesugebėjo padaryti.

dėl juos reikėtų rašyti lietuviškai, jei mes gerbiame savo šalį ir laikome šią žemę sava“, – tikino VU Lietuvių kalbos katedros dekanas dr. A.Smetona. Jis neabejoja, kad jeigu neliks rašybos problemų, nacionalizmą pro-

Asamblėja nutraukė darbą Lietuvos ir Lenkijos Seimų asamblėjos, kuri aptaria aktualiausius dvišalius klausimus ir problemas, narys parlamentaras Saulius Stoma apgailestauja, kad tik kadencijos pradžioje

Vienas patriotiškiausių lietuvių kalbos sergėtojų Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros dekanas dr. Antanas Smetona teigė, kad vietovardžius ir gatvių pavadinimus reikėtų rašyti lietuviškai, jei mes gerbiame savo šalį ir laikome šią žemę sava. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

kaip rinkimams suvienyti rinkėjus. „Pavyzdžiui, pamaldos Sudervės, Dūkšto ir Maišiagalos bažnyčiose vyksta ne lietuvių, o lenkų kalba. Štai jums dar viena tema eskaluoti nacionalizmą“, – kalbėjo A.Smetona.

Kaltinimus paneigė laišku Seimo narys S.Stoma pripažįsta, kad po nepriklausomybės atkūrimo valdžia „pamiršo“ Vilnijos kraštą, todėl dabar ir skina rūgščius vaisius. „Sąjūdžio laikais ten retas žmogus pasisakydavo esąs lenkas, o dauguma save laikydavo tuteišais, tikrais Lietuvos piliečiais, bet dabar dalis žmonių pasuko kitu keliu“, – prisiminė S.Stoma. Valdžią kaltina ir EP narys V.Tomaševskis. „Nemanau, kad šis konfliktas kyla dėl lietuvių požiūrio į lenkus. Šis konﬂiktas kilo dėl dabartinės valdančiosios koalicijos Lietuvoje“, – sakė V.Tomaševskis. Kaip į Lenkijos europarlamentarų laišką sureagavo Lietuvoje išrinkti politikai? Lietuvos EP nariai laišku kreipėsi į ES vadovus teigdami, jog jie yra „didžiai nusivylę, kad Europos lyderiai yra klaidinami, bandoma įžiebti neapykantą tarp žmonių, kurie dešimtmečius taikiai gyvena vieni šalia kitų, ir nubrėžti naujas skiriamąsias linijas tarp vietos bendruomenių“. „Lietuva nepažeidžia jokių tarptautinių sutarčių, gerbia ir gerbs joje gyvenančių mažumų teises (...). Esame vieningi ir pasiryžę stabdyti bet kokius bandymus kurti naujas įtampas tarp Europos tautų“, – tikina Lietuvos atstovai. „V.Tomaševskis skelbia klaidingą informaciją ir pats kursto dviejų tautų nesantaiką, – įsitikinusi europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. – Juk Švietimo įstatymas Lietuvoje yra analogiškas veikiančiam Lenkijoje.“ Jos teigimu, pastaraisiais metais Lenkijos užsienio politika pasikeitė ir ši šalis ieško sąlyčio taškų su Rusija, siekdama įsirašyti į didžiųjų ES valstybių gretas.

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Brangstant degalams lietuviai savo kelionių automobiliu netrumpina Vismantas ŽUKLEVIČIUS Net ir gerokai padidėjus degalų kainoms, lietuviai lieka ištikimi automobiliams, o viešąjį transportą renkasi tik nedidelė dalis. Degalų brangimas nekeičia beveik 70 proc. lietuvių važiavimo automobiliu įpročių. Vis dėlto nemažai vairuotojų prisipažįsta, kad ieško būdų, kaip sumažinti degalų sąnaudas.

Važiavimą riboja netvarkingos gatvės 16 proc. lietuvių automobilį vis dažniau keičia į viešąjį transportą, o 19 proc. pripažįsta, kad didėjančios degalų kainos yra naudingos – dabar jie stengiasi daugiau važinėti dviračiu, vaikščioti pėsčiomis. Prognozuota, kad degalų kainų didėjimas pakeis lietuvių važiavimo automobiliu įpročius, tačiau taip neatsitiko. Dažniausios to priežastys – automobilis reikalingas dirbant bei per didelis prisirišimas ir patogumo jausmas. Vilnietė Jurga be automobilio neįsivaizduoja nė vienos dienos. „Man jo reikia nuvykti į darbą, taip pat darbo metu. Viešuoju transportu nespėčiau nuvažiuoti į įvairias miesto vietas ir laiku atlikti pavestų užduočių“, – sakė 6 metų vairavimo stažą turinti mergina, dirbanti nekilnojamojo turto bendrovėje. O studentas Deividas sako, kad, pabrangus degalams, labiau pagalvoja, kur ir kuo važiuoti. „Anksčiau važinėdavau dažniau, o pastaraisiais metais jau labiau skaičiuoju. PaKiekviena šalis gali pasigirti turinti bent po vieną legendinį kelią. Kai kurie tų kelių yra keisti, kai kurie gražūs, o kiti tiesiog baisiai pavojingi! Rusijoje toks įvairiais pasakojimais apipintas yra Lenos greitkelis, kuris dažniau vadinamas Rusijos greitkeliu į pragarą. Lenos greitkelis driekiasi autonominėje Jakutijos Respublikoje maždaug 1235 km palei Lenos upės krantus ir jungia Skovorodino miestą Amūro srityje su Jakutsku, o dar tiksliau – su Žemutiniu Bestiachu, nes vis dar nėra tilto, leidžiančio pasiekti kitame upės krante esantį Jakutsko miestą. Federalinis kelias M56 „Lena“ eina lygiagrečiai su dar nebaigtu Amūro – Jakutsko geležinkeliu (BAM-o atšaka). Kelias pastatytas kalinių ir tremtinių, tarp jų ir lietuvių, 1925–1964 m. Lenos kelias – neįprastas greitkelis. Didžioji jo dalis neasfaltuo-

Kas ketvirtas lietuvis per dieną automobiliu nurieda nuo 50 iki 100 kilometrų, o 12 proc. vairuotojų – daugiau Klaudijaus Driskiaus nuotraukos nei 100 kilometrų.

vyzdžiui, į m i e s to cent rą vykstu troleibusu – taip pigiau ir nereikia sukti galvos, kur palikti automobilį“, – sakė Kaune informatiką studijuojantis vaikinas. Pasak Deivido, važiavimą automobiliu riboja ne tik aukštos benzino kainos, bet ir itin netvarkingos miesto gatvės. „Turi nuolat stebėti kelią. Ne eismo ženklus, o būtent kelią, nes Kauno gatvėse – duobė už duobės. Ne kartą teko keisti ratų diskus ar pačias padangas“, – sakė studentas ir pridūrė, kad dažniausiai automobiliu vyksta aplankyti tėvų į nedidelį Žemaitijos miestelį. Kas ketvirtas lietuvis per dieną automobiliu nurieda nuo 50 iki 100 kilometrų, o 12 proc. vairuotojų – daugiau nei 100 kilometrų. Įdomu

tai, kad 65 proc. automobilius vairuojančiųjų per metus nuvažiuoja daugiau nei 11 tūkst. km. „Tiek pat vairuoju, kaip ir statistinė dauguma vairuotojų – savo vairavimo įpročių nekeičiu dėl degalų kainos“, – sakė vilnietis Zenonas, per dieną nuvažiuojantis mažiausiai 50 km. Vis dėlto vairuotojas prisipažino, kad, kylant degalų kainoms, pradėjo ekonomiškiau važiuoti, optimalų greitį pasirinkti, kad mažiau benzino sudegintų.

Atbaidytų dar didesnės kainos Vienos vairuotojų apklausos rezultatais, didesnė dalis (54 proc.) važinėja dyzelinu varomais automobiliais, beveik 27 proc. – benzinu ir tik kiek daugiau nei 19 proc. – benzinu arba dujomis. Gargždiškis Vytas vairuoja benzinu varomą „Mazda 626“. 23 metų vairavimo stažą turintis vyras sako,

kad darbo reikalais daug keliauja į kaimyninę Latviją ir Estiją. „Latvijoje degalų kainos apie 15 centų mažesnės nei Lietuvoje, o Estijoje – net 40–50 centų pigiau. Kaimyninėse šalyse dažnai ir benzino įsipilu“, – sakė daug keliaujantis vairuotojas, per dieną vidutiniškai nuvažiuojantis per 200 km. „Anksčiau mėgdavau ir Lietuvoje laisvomis dienomis pakeliauti, tačiau dabar tam nebelieka laiko, ir tikrai ne dėl pabrangusių degalų. Jei litras benzino kainuotų daugiau kaip 5 litus, tada jau gal ir susimąstyčiau“, – sakė gargždiškis. Vytui pritarė ir šiaulietis Tomas, kurį nuo nebūtinų kelionių atbaidytų 5 Lt/l degalų kainos. „Dabar važinėju tiek, kiek noriu ir kiek man reikia, tačiau jei litras benzino kainuotų penkis litus ar daugiau – nebūtinas keliones atidėčiau“, – sakė šiaulietis, tikinantis, kad vieną dieną nuvažiuojantis 500 km, o kitą dieną net neišvarantis automobilio iš garažo.

Amerikoje – perpus pigiau Vairuotojų apklausos parodė ir tai, kad degalų rūšis turi įtakos nuvažiuotų kilometrų skaičiui. Daugiausia vairuotojų, kurie per metus nulekia per 11 000 km, vairuoja automobilį su dyzeliniu varikliu (74 proc.), mažiausiai (51 proc.) – su benzininiu varikliu. „Kai litras benzino kainavo iki 4 litų – pilną baką prisipildavau už 100 litų, o dabar – 180 litų. Man tai labai daug. Išaugusios degalų kainos iš manęs atima kosmetologę, kirpėją ir kitus moteriškus malonumus. Aš, kaip moteris, turiu save nuskriausti“, – sakė vilnietė Jorūnė. Vilnietė dabar labai apgalvoja kiekvieną kelionę, atsisako nebūtinų. „Dažnai važiuoju į sodą netoli Maišiagalos. Priklausom sodų bendrijai, todėl su kaimynais sutarėm, kad vieni kitus vežiosim – taip pigiau ir linksmiau“, – sakė moteris.

Purvinasis Lenos greitkelis ta, nebetonuota ir net negrįsta jokia tinkama skalda. Kadangi jis driekiasi amžino įšalo žeme, juo ganėtinai saugu ir patogu keliauti didžiąją metų dalį. Pavasarį, kai ledas pradeda tirpti, kelias pažliunga ir jo paviršių padengia didžiulis purvo sluoksnis.

GK archyvo nuotraukos

Dažnai skundžiamės netvarkingais mūsų krašto keliais ar žvyrkeliais, tačiau mes net neįsivaizduojame, kokių baisių ir nepravažiuojamų kelių gali būti! Įdomu, kaip mūsų kelius, gatves ir juos prižiūrinčias tarnybas įvertintų vairuotojai, jei nors kartą išbandytų automagistralę M56 Rusijoje. Trumpą vasarą, prasidėjus lietų sezonui, kelias M56 virsta klampaus purvo neišvažiuojamu košmaru. Pakelėje stovintys greičio ribojimo ženklai, draudžiantys važiuoti greičiau kaip 70 km/val., tarsi įžūliai tyčiojasi iš įstrigusių ir iš vietos negalinčių pajudėti vairuotojų.

Gimtasis kraštas

Kelyje

Liūdniausia, kad šis greitkelis yra vienintelė žemyninė arterija, jungianti Jakutską su šalies pietumis. Drėgnuoju sezonu miesto gyventojai tampa šio nepravažiuojamo kelio įkaitais. Jakutsko miestas kol kas nėra sujungtas geležinkeliu, todėl vienintelis realus būdas keliauti tarp miestų tuo metų laiku – skristi lėktuvu arba plaukti laivu. Vasarą Lenos upe netgi kursuoja keltas. Tačiau Jakutsko gyventojai dažnai gyvena skurdžiai ir neturi pinigų netgi kelionei laivu. Todėl, nors ir suvokia visas skaudžias to pasekmes, prispyrus reikalui jie bando keliauti purvinuoju Lenos greitkeliu.

Las Vegase gyvenantis Andrius Galnaitis sakė, kad Amerikoje benzinas perpus pigesnis nei Lietuvoje. „Amerikiečiai jau dabar susiėmę už galvų, kad didelės degalų kainos, tačiau, palyginti su Lietuva, jie čia kelis kartus pigesni“, – sakė prieš pusantrų metų į Ameriką išvykęs vilnietis. Tikriausiai visi su baltu pavydu žvelgiame į naftos turtingų šalių degalų kainas, kurios siekia vos trečdalį ar pusę lito už litrą. Tačiau gana bauginamai atrodo aukštu pragyvenimo lygiu garsėjančios Norvegijos kainos, kur litro degalų kaina viršija 6 litus.

Pasaulio šalių degalų kainos (litais už litrą). Šalis Saudo Arabija Kuveitas Meksika Baltarusija JAV Rusija Kinija Kanada Estija Bulgarija Slovėnija Latvija Lenkija Liuksemburgas Ispanija Lietuva Japonija Austrija Vengrija Malta Šveicarija Čekija Slovakija Airija Italija Portugalija Vokietija Švedija Prancūzija Suomija Graikija Danija Belgija Olandija Norvegija

A95 0,39 0,58 1,9 2,19 2,35 2,38 2,46 3,31 4,18 4,2 4,35 4,48 4,48 4,49 4,59 4,64 4,72 4,76 4,82 4,87 4,92 4,98 5,08 5,25 5,32 5,35 5,46 5,49 5,56 5,63 5,73 5,78 5,8 5,9 6,58

Dyzelinas 0,31 0,5 2 2,17 2,62 2,17 2,32 3,4 4,11 4,25 4,25 4,28 4,35 4,07 4,35 4,3 4,5 4,56 4,73 4,49 4,64 4,88 4,66 4,94 4,87 4,63 4,8 5,46 4,94 4,73 5,04 5,3 4,97 4,83 6,1

Rusijos vyriausybė ne kartą bandė taisyti šią „purviną“ situaciją. Buvo netgi bandymų padengti kelią asfaltu. Bet žiemą to padaryti neįmanoma, nes asfaltas tuoj pat suskilinėja, o vos atšilus orams kelias tuoj pat pavirsta į nepravažiuojamą purvo pragarą, o bandyti pilti asfaltą ant skysto purvo – absurdiška. Vis dėlto kelios asfaltuotos atkarpos šiame kelyje buvo nutiestos, tačiau tai mažai kuo gelbsti keliaujantiesiems. Paradoksas šiame kelyje – spūstys. Bandantieji įveikti Lenos greitkelį vasaros metu iki šiol dažnai pakliūva į spūstis, sukeltas mašinų, įstrigusių purve. Žmonės, įstrigę šiame pragare, dažnai yra priversti praleisti čia net kelias dienas. Nors šiame kelyje dar niekas nemirė, jame yra kilę riaušių ir netgi ligų protrūkių. Viena moteris, užstrigusi mašinų kamštyje, netgi sėkmingai pagimdė. Taigi jeigu jums kada nors teks keliauti Lenos greitkeliu vasaros metu, bent jau tinkamai tam pasiruoškite: pasiimkite su savimi pakankamai maisto atsargų, vandens, degalų, traukimo lyną, šiltų drabužių ir užklotų, o gal net ir šaunamąjį ginklą. Bet geriau pasistenkite išvengti tokios kelionės. GK, ratestogo.com inf.

Gimtasis kraštas

Susiruošus į tolimą šalį būtina imtis specialių apsaugos priemonių.

gydytoją būtina informuoti, kad buvote išvykęs.

Apsaugo skiepai

Keliautojas Donatas Puzaras mėgsta turistų mažai lankomas vietas, bet ir pavoAsmeninio archyvo nuotrauka jus sveikatai jose didesnis.

Mėgautis kelione geriau sveikam Aurelija MEŠKAITĖ Dauguma žmonių per atostogas keliauja, o kai kurie išvyksta į itin egzotiškus kraštus. Šiuo metu Londone gyvenantis kaunietis Donatas Puzaras aplankė 60 pasaulio šalių: keliavo po Europą, Afriką, Viduriniuosius Rytus, Aziją. Vaikinas pasakoja, kad kelionių metu neretai susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, tačiau kuo daugiau keliauja, tuo daugiau patirties įgyja, todėl kita kelionė jau būna lengvesnė.

Būtina pasiruošti Donatas dažniausiai keliauja po turistų mažai lankomas vietas, kur didesnė ligų, infekcijų rizika, todėl stengiasi pasidomėti informacija apie ligas ir sveikatos sistemą tose šalyse, pasiskiepija. Tačiau vaikinas pripažįsta: kelionėms pasiruošęs geriau, daugelio probleminių situacijų jis galėjo ir nepatirti. Pavyzdžiui, jei nebūtų taupęs: „Galėjau pirkti brangiau kainuojantį maistą, kur sanitarinės sąlygos atrodė padoresnės, arba negerti bet kokio vandens.“ Daug naudingos informacijos, kaip apsisaugoti, anot Donato, galima sužinoti bendraujant su vietiniais gyventojais.

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Sveikata

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė teigia, kad norint išvengti virškinimo problemų kelionių metu reikia valgyti reguliariai, o svarbiausia – kokybišką maistą. Keliaujantiesiems patariama negerti nevirinto vandens, nevalgyti neplautų ir neluptų vaisių ar daržovių, rinktis gerai iškeptą ir išvirtą maistą, vartoti pakankamai skysčių. Anot jos, dažnai kelionėse pasitaikantis virškinimo sutrikimas – viduriavimas. „Užsienyje mūsų virškinimo traktą staiga užplūsta galybė jam svetimų mikroorganizmų, tarp jų pasitaiko ir ligų sukėlėjų. Organizmas nuo jų ginasi jam įprastu būdu – viduriavimu“, – aiškina specialistė. Viduriuojant patariama vartoti daugiau skysčių, geriausiai tinka negazuotas mineralinis vanduo. Trumpas viduriavimas dažniausiai nieko bloga nereiškia ir yra natūralus organizmo valymasis. Tačiau jei viduriavimas užsitęsia ilgai – 48–72 valandas, blogėja savijauta, atsiranda mieguistumas, svaigsta galva, pakyla temperatūra, vemiate ar išmatose pastebite kraujo – tai ženklas, kad būtina kreiptis į gydytoją. Grįžus iš užsienio ir pajutus kokius nors negalavimus,

Vykstant į egzotiškas šalis, R.Babravičienė pataria pagalvoti apie skiepus: tai padaryti reikėtų likus bent 4–6 savaitėms iki kelionės. Keliaujant su vaikais, jiems gali prireikti papildomų skiepų. Kur, kada ir nuo ko skiepytis, gali pasakyti gydytojas specialistas. Gydytojas įvertins kelionės pobūdį, trukmę, keliautojo sveikatos būklę, infekcijų riziką. Ligų, nuo kurių verta pasiskiepyti, sąrašas ilgas: hepatitas A, hepatitas B, vidurių šiltinė, difterija, pasiutligė, stabligė, cholera ir kt. Specialistė aiškina, kad pavojinga liga maliarija susergama, jei įkanda šį parazitą pernešantis uodas. Ypač didelė tikimybė ja užsikrėsti yra Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Pietų Azijoje, Vidurio Rytuose. Reikėtų vengti maliarinių uodų įkandimų, o profilaktiškai galima vartoti vaistus, tačiau, anot R.Babravičienės, labai svarbu laikytis šių vaistų vartojimo instrukcijos.

Vertėtų pasiimti vaistinėlę Specialistės rekomenduoja į kelionę pasiimti vaistinėlę, kurioje prireikus rastumėte bet kurioms aplinkybėms tinkamų priemonių. Su savimi reikėtų turėti vaistų nuo skausmo, priemonių nuo sumušimų ar patempimų, elastinio tvarsčio, pleistro. Jei nuolat vartojate kokius nors vaistus – pasiimkite ir jų, nepamirškite gydytojo recepto. Preparatų nuo alergijos vertėtų turėti net tiems, kurie nėra alergiški, nes organizmas bet kada gali alergiškai sureaguoti į egzotišką maistą, augalus, vabzdžių įkandimus. Savo sveikata ypač atidžiai turėtų pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonės, būtina prižiūrėti ir vaikus, nes jie labai jautrūs aplinkos pokyčiams. Būsimoms mamoms R.Babravičienė išvykas pataria tik antrojo nėštumo metu, kai kūnas jau pripratęs prie pasikeitimų, mažesnė persileidimo tikimybė, o pilvas dar nėra toks didelis, kad trukdytų judėti, ir sumažėja priešlaikinio gimdymo rizika. Nėščiosioms rekomenduojama atsisakyti kelionių į tolimas šalis, nes nepatartina skiepytis. Išsiruošus į bet kokią kelionę pravers papildomas sveikatos draudimas, o keliaujantiesiems Europoje naudinga bet kurioje teritorinėje ligonių kasoje užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę. Apsidraudusiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ji išduodama nemokamai. R.Babravičienė teigia: norint mėgautis kelione, užtenka šiek tiek ja pasirūpinti iš anksto.

Prakaituojame, kad neperkaistume Jolanta KURAITYTĖ Norime to ar ne, bet kai karšta – prakaituojame smarkiau. Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė doc. dr. Matilda Bylaitė aiškina, kad prakaitavimas – labai reikalinga organizmo funkcija. Anot jos, prakaituojant ne tik pašalinamos organizme susidariusios toksinės medžiagos, druskos, bet ir išsiskiria kai kurie vaistai, prieskoniai, reguliuojama organizmo temperatūra. Pasitaiko žmonių, kurie turi mažiau prakaito liaukų, negali normaliai prakaituoti, todėl aktyvesnė fizinė veikla karštą dieną juos gali privesti prie peršilimo, karščio šoko. Intensyviau prakaituoja žmonės, kurie sportuoja, gyvena aktyviai, patiria stresą ar yra genetiškai tai paveldėję. Jei žmonės vartoja aštresnį maistą, geria tonizuojančius, alkoholinius gėrimus, stiprią kavą, arbatą, tuomet ir prakaitas gali būti aštresnio, nemalonaus kvapo. Medikė pataria visada laikytis asmens higienos ir naudoti dezodorantus: „Nereikia pamiršti, kad tose pačiose patalpose dirba kolegos, yra žmonių, važiuojančių tuo pačiu autobusu ar troleibusu, todėl reikėtų gerbti aplinkinius. Žmonės yra jautrūs kvapams, ypač per karščius. Esant gausesniam prakaitavimui, vertėtų išbandyti ir antiperspirantus.“ Gydytoja atkreipė dėmesį, kad prakaituoja ne tik pažastys, bet ir delnai, padai, visas kūnas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti padams: kasdien drungnu vandeniu plauti kojas, dėvėti kuo natūralesnę, ne sintetinę avalynę, galima naudoti antiperspirantus, specialius kremus. Jei prakaitavimas itin didelis ir jokios priemonės nepadeda, pacientams siūlomos botulino toksino injekcijos, kurios pusę metų efektyviai suvaldo prakaitavimą. Tie-

sa, ši procedūra nepigi, tačiau labai veiksminga. Vis dėlto itin gausiai prakaituojant reikėtų susimąstyti apie to priežastis. „Atkreipkite dėmesį, ar nepadidėjo fizinis aktyvumas, nepasikeitė hobis, nepervargstate, ar nepadaugėjo streso šeimoje, įtampos darbe“, – galimas priežastis vardija M.Bylaitė. Jei prakaitavimo negalite paaiškinti, tai gali būti ne tik endokrininių liaukų patologijos, cukrinio diabeto ženklas, bet ir rimtos ligos, pavyzdžiui, kraujo vėžio, pirmas požymis. Sunerimti reikėtų, jei smarkiai prakaituojate naktimis, atsibundate šlapias. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų tikslią diagnozę.

Gydytojos patarimai: • Karštą dieną gerkite daug vandens, geriausia mineralinio, kad atsikurtų vandens ir natūralių druskų kiekis organizme. Tačiau valgomosios druskos nevertėtų padauginti. • Budriai stebėkite mažų vaikų, kūdikių aktyvumą ir prakaitavimą. Jų termoreguliacinė sistema nėra iki galo susiformavusi, todėl organizmo vandens balansas labai greitai sutrinka. • Dėvėkite natūralaus pluošto medvilninius, neprigludusius drabužius, avėkite natūralią, atvirą avalynę. • Norėdami išvengti nemalonaus kvapo, venkite stimuliuojančių gėrimų, alkoholio, pikantiškų aštrių prieskonių. • Dažnai prauskitės drungnu vandeniu, ypač labiau prakaituoti linkusias vietas. • Naudokite prakaito kvapą mažinančius dezodorantus ir jį stabdančius antiperspirantus. • Prakaituojant dėl streso, pravartu užsiimti joga, išmokti kontroliuoti emocijas.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atsargumas gėdos nedaro Roberta TYLAITĖ

Šokant žemyn galva, tikimybė, kad žūsi arba liksi visam gyvenimui neįgalus, didžiulė. Raimundo Šuikos nuotrauka

Dažniausiai vasarą traumos ištinka dėl neatsargaus elgesio vandenyje, kelyje ar tiesiog lauke. Tam didelės įtakos turi ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas dr. Algimantas Pamerneckas teigia, kad žmonės visada turėtų pasitelkti sveiką protą ir be reikalo nerizikuoti. Anot A.Pamernecko, viena tragiškiausių vasaros traumų patiriama šokinėjant į vandenį: „Šokant žemyn galva, tikimybė, kad žūsi arba liksi visam gyvenimui neįgalus, didžiulė. Kaklo

trauma ir nugaros smegenų pažeidimas kaklo srityje iš esmės yra bilietas į kapines.“ Dažniausiai į nežinomus vandens telkinius šokinėja jauni vaikinai. Vieniems toks šuolis bus sėkmingas, tačiau kiti gali atsitrenkti į vandenyje slypintį akmenį ar kelmą. „Neriate trise. Du šalia tavęs išniro sėkmingai, o tu – lavonas, tavo gyvenimas baigėsi“, – pateikia pavyzdį gydytojas. Jis pataria prieš šokinėjant kuo geriau ištirti vandens telkinio dugną, pabraidyti, paklausinėti vietinių. Po tokių nesėkmingų šuolių kenčia ne tik pats jaunuolis, bet ir visa šeima. „Jei paralyžiuojama viskas, kas žemiau kaklo – kojos, rankos, sutrinka šlapinimosi, tuštinimosi funkcijos.

Šie žmonės patys nepasituština, jiems tenka daryti klizmas. Jie patys nepasišlapina, į šlapimo takus vedamas kateteris, per kurį į šlapimo pūslę gali patekti infekcija. Nuolatinis sauskelnių naudojimas, šlapimo kvapas, pragulos, infekcijos, klizmos – tiek daug bėdų užgula šeimos pečius. Ta šeima tiesiog iškrenta iš visuomeninio gyvenimo“, – dėsto A.Pamerneckas. Ilgai prasikankinę tokie ligoniai neretai numiršta nuo įvairių komplikacijų. Kaip mirtiną derinį traumatologas įvardija neatsargumą ir alkoholio vartojimą. Gydytojo A.Pamernecko teigimu, mažiau rizikinga į vandenį šokti ne galva, o kojomis.

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Gimtasis kraštas

Sodo lapas

Gyvatvorė ir puošia, ir saugo

Kaip darže apsieiti be chemijos

Nusprendusieji vietoj mūrinės, metalinės ar medinės tvoros pasisodinti gyvatvorę turi atsiminti, kad rūpesčių su gyva tvora užteks visais metų laikais.

Joana GIEDRAITYTĖ Iš visų augalų ligų didžiausią dalį (per 80 proc.) sudaro grybinės ligos. Laiku apsaugoję savo daržoves nuo ligas sukeliančio grybelio, sulauksite gausaus derliaus.

Žaliąja teritorijos tvora reikia rūpintis, kaip ir visais kitais augalais – purenti pomedžius, naikinti kenkėjus, kovoti su ligų sukėlėjais.

Nijolė BARONIENĖ

Sumaniusiesiems savo namų valdas apsodinti gyvatvore, dendrologė Irena Noreikienė sakė, kad galima pasirinkti visais metų laikais žaliuojančią ar numetančią lapus gyvatvorę. „Šiaurinėje sodybos pusėje geriau sodinti atsparius žvarbiam vėjui ir šalčiams lapuočius – ligustrus, gudobeles, kaukazines slyvas, sedulas, pūslenius, kaulenius. Šiuos medžius ir krūmus galima karpyti. Pavėsį mėgsta kukmedžiai ir darželinės hortenzijos, tačiau reikia atsiminti, kad jos leidžia atžalas“, – patarė specialistė. Didžiausias augalų pasirinkimas saulėtai vietai. Galima sodinti visžalius, spygliuočius koloninius kadagius ‘Skyrocket‘, paprastuosius kadagius ‘Hibernica‘, kolonines tujas. Įspūdingai atrodys tujos ‘Smaragd‘. Išvardytų augalų nereikės karpyti, nes jų formą lemia veislė.

ži, bet neilgaamžė. Po šaltesnės žiemos puskiparisiai iššals arba stipriai apšalę nuruduos. Šalčiui jautrios ir raudonlapės kaukazinės slyvos. „Jei bijote, kad gyvatvorė neiššaltų, galima sodinti alyvas, putinus, gudobeles, ginalinius klevus, skroblus, Zybolto obelis, pūslenius, ligustrus, kaulenius, – vardijo specialistė, – tačiau reikia atsiminti, kad karpomi krūmai ir medžiai nežydės. Jei norite neaukštos ir žydinčios gyvatvorės, reikia rinktis japoninę lanksvą arba sidabrakrūmius.“ Pasak dendrologės I.Noreikienės, norintieji suformuoti gražią karpomą gyvatvorę turi sodinti jaunus augalus. „Klysta manantieji, kad pasisodinę ūgtelėjusius augalus galės iškart džiaugtis gražia karpoma gyvatvore, – perspėjo I.Noreikienė. – Vienmečiai ar dvimečiai augalai geriau sutankėja nei senesni. Iš jaunų augalų galima lengvai suformuoti nepermatomą pageidaujamo pločio gyvatvorę. Pasodinus pirmaisiais metais gyvatvorė nesiaurinama, laukiama, kol medeliams ir krūmams užaugs šoninės šakelės, taigi karpomas tik viršus. Sezono metu gyvatvorės karpomos mažiausiai du kartus. Jei formuojama žema ir tanki gyvatvorė, augalai karpomi 3–4 kartus per vegetaciją.“

Geriau jaunesni augalai

„Pikta“ ir nepraeinama

Dendrologė pataria nesižavėti puskiparisiais. Jų gyvatvorė bus gra-

Jei teritorija neaptverta, galima sodinti gerai sutankėjančius spy-

Atsiradus galimybei augalus sodinti ne tik pavasarį, dažnas vasaros viduryje įsigyja iš medelynų ar augalininkystės centrų vazonuose parduodamus augalus. Tinkamai pasodinti bei prižiūrimi iki rudens jie puikiai įsišaknija ir puošia sodybą.

Pasirinkimas didelis

Autorės nuotrauka

Gyvatvorės turi būti genimos reguliariai. Daugumą gyvatvorių reikia genėti bent du kartus per metus. Genėjimas vasarą paspartina ūglių augimą, dėl to neišretėja gyvatvorės apačia. Naujų ūglių augimą skatina ir reguliarus tręšimas, laistymas. Pavasariais verta patręšti azoto trąšomis. Jei pamatėte, kad jūsų gyvatvorė apačioje prie žemės yra gerokai praretėjusi, suteikite jai tokią formą, kad apatines šakas pasiektų saulės spinduliai. Dėl daugelio augalų plastiškumo galite suformuoti įvairiausių formų figūras. gliuotus augalus, pro kuriuos nepraeis nei žmogus, nei žvėris. Tokia gyvatvorė, anot dendrologės, namus saugos geriau už tvorą. „Ilgaamžiškiausios ir „pikčiausios“ yra švelniųjų gudobelių gyvatvorės, – sakė pašnekovė. – Dvimečius, trimečius sodinukus reikia sodinti 30–40 cm atstumu. Jų viršūnė kerpama 30–40 cm aukštyje. Kai augalai pradeda šakotis, jiems suteikiama norima forma. Tokios pat tankios ir nepraeinamos gali būti kaukazinių slyvų, erškėčių ir raugerškių gyvatvorės.“

Eilės ir atstumai Siaurai gyvatvorei augalai sodinami viena eile, plačiai – šachmatiškai dviem eilėmis. „Tujų ir kitų visžalių spygliuočių negalima sodinti dviem eilėmis, – perspėjo dendrologė. – Jei formuojama karpoma gyvatvorė iš vakarinių tujų, medeliai puikiai sutankėja ir galima palaikyti norimo aukščio ir pločio formą. Koloninės tujos ir kadagiai suaugs ir susiglaus nekarpomi. Svarbu nesu-

sodinti jų per tankiai, nes nenumetantys spyglių ir lapų visžaliai augalai gali išplikti arba pradėti sirgti grybelinėmis ligomis. Geriausias atstumas – 70–80 cm. Lapuočiai sodinami tankiau – viena eile kas 30 cm, o dviem eilėmis šachmatiškai 30 x 30 cm.“

Būtina prižiūrėti Pasak specialistės, šalia gyvatvorės sodinant kitus augalus svarbu išlaikyti tinkamus atstumus. „Jei auginate aukštą medelių, o ne krūmų gyvatvorę, vaismedžius ir vaiskrūmius nuo jos sodinkite 8 metrų atstumu, – patarė I.Noreikienė. – Derlių duodantys augalai turi augti 4 metrų atstumu nuo kaulenių, ligustrų, sedulų, lanksvų, sidabrakrūmių, žilakrūmių gyvatvorės. Gyvatvorė „neapvalgys“ šalia pasodintų augalų, jei bus patręšta. Žaliąja teritorijos tvora reikia rūpintis, kaip ir visais kitais augalais – purenti pomedžius, naikinti kenkėjus, kovoti su ligų sukėlėjais.“

Grybeliai lengvai patenka į nusilpusių augalų audinius. Pastebėję, kad ant augalų atsirado grybinės ligos požymių, skubiai nuskinkite pažeistus lapus ir naudokite biologinius preparatus, į kurių sudėtį įeina lecitinas. Galima paruošti organinių trąšų. Pvz., svogūnų ir česnakų ištrauka neleis plisti grybeliams. Tokiam nuovirui paruošti imkite 500 g svogūnų ir česnakų, užpilkite juos 10 l vandens ir kurį laiką palikite, kad pritrauktų. Paskui paruoštą ištrauką praskieskite 10 dalių vandens ir palaistykite dirvą. Veiksminga priemonė nuo grybinių ligų yra dirvinių asiūklių nuoviras. Norint išsaugoti sveikus augalus, labai svarbu juos tinkamai prižiūrėti. Nepatartina pertręšti azoto trąšomis, nes nuo jo pertekliaus augalų audinių sienelės tampa porėtos, o tai leidžia grybelio sporoms lengvai patekti į augalo audinius. Jei netaupote vietos ir daržovių nesusodinote pernelyg tankiai, tai po lietaus ar laistymo greičiau išdžiūva lapai, nesusidaro palankios sąlygos ligai plisti. Laistant reikia stengtis nesudrėkinti lapų, stiebų, žiedų ar vaisių. Geriausias laikas laistyti – pavakarys, o vanduo turi būti drungnas. Kartą per mėnesį daržovių daigus nupurkškite augalų nuovirais. Jei norite, kad dirva kuo ilgiau išliktų drėgna, tarpus tarp daržovių būtinai mulčiuokite smulkintais lapais, nupjauta žole ar šiaudais. Vietoje daug azoto turinčių trąšų naudokite kalio trąšas, augalams gali būti naudingas žaliosios piktžolių masės nuoviras. Dirvinių asiūklių nuoviras turi daug silicio rūgšties. Jis stiprina augalų audinius, todėl grybelio sporoms sunku prasiskverbti. 1 kg šviežių arba 150 g džiovintų asiūklių užpilkite 10 l vandens ir palaikykite parą. Tada nuovirą pavirkite pusę valandos. Jį atvėsinkite ir sumaišykite su 5 dalimis vandens. Vėliau juo nupurkškite augalus.

GK archyvo nuotrauka

Vandens lelijoms patinka ramybė

GK archyvo nuotrauka

Rūta LAUKAITYTĖ Pasak biologės, augalų kolekcininkės Danguolės Šereikienės, vandens telkinys ne tik pagyvina aplinką. Jame galima „prisodinti“ daug įvairių augalų rūšių. „Reikia nepamiršti, kad dalį vandens telkinio paviršiaus turi dengti vandens augalų lapai. Jie sudarys šešėlį ir neleis gausiai augti dumbliams. Karštomis vasaros dienomis vanduo

po lapais ne taip įkaista, o tai labai svarbu, jei tvenkinyje yra žuvų ir kitų vandens gyvūnų“, – sakė pašnekovė. Dažniausiai įsirengusieji tvenkinį galvoja, kaip jame pasisodinti vandens lelijų. Puikūs jų žiedai išsiskleidžia ryte ir užsiskleidžia vakarop arba prieš lietų. Vienas žiedas žydi 3–4 dienas. „Geriausias laikas sodinti vandens lelijas – gegužės–birželio mėn., nors galima jas sodinti ir iki rugpjūčio. Sodinama į krepšius ar dėžes, kurios turi

būti su skylutėmis šonuose, – perspėja augalų kolekcininkė. – Sodinimui tinka molinga daržo žemė, į kurią labai gerai būtų įmaišyti perpuvusio karvės mėšlo. Sodinant lelijas reikia kruopščiai paskleisti šaknis, senesnes ar pajuodusias išpjauti aštriu peiliu.“ Pasodinus lelijas, D.Šereikienė pataria žemės paviršių užberti 2 cm žvyro ar smulkių akmenėlių sluoksniu. Lelijas rekomenduojama sodinti į 30 x 50 cm dydžio ir bent 20 cm gylio dėžes ar krepšius. Kad vandens lelijos gerai augtų ir žydėtų, saulė tvenkinį turi apšviesti ne mažiau kaip 5 valandas per parą. Nesodinkite lelijų prie fontanų ar krioklių, joms patinka ramus vanduo. Didžiausią problemą kelia lelijų žiemojimas, ypač jei tvenkinys negilus ir žiemą iki pat dugno užšąla. Tokiu atveju lelijas rudenį reikia pernešti žiemoti į rūsį. augalai.net (Užs. 268)

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Monika PAVASARYTĖ Kai prieš dvidešimt vienerius metus Lietuvoje dainavo Sąjūdžio revoliucija, krepšinio legenda Šarūnas Marčiulionis vienas pirmųjų iš Europos ir dar sovietų kariuomenės kontroliuojamos Lietuvos prasiveržė pro geležinę uždangą užkariauti iki tol lietuviams nepažintos stipriausios pasaulyje NBA lygos. 1989-aisiais palikęs Vilniaus „Statybą“ Šarūnas pradėjo savo pirmąjį sezoną klube „Golden State Warriors“. Pradžia nebuvo lengva, kaip ir vėlesnis krepšinio bei verslo kelias. Daugeliui Lietuvos krepšininkų pirmosios galimybės išvykti žaisti į užsienį atsivėrė po Geros valios žaidynių Maskvoje 1986-aisiais, kai lietuvius, žaidusius tuometinėje SSRS rinktinėje, pastebėjo Amerikos Atlantos „Hawks“ klubo savininkas Denis Terneris. 1988-aisiais SSRS rinktinė nugalėjo amerikiečius. Ši pergalė tapo dar vienu įrodymu, kad lietuviai, kurių visas būrys žaidė tuometinėje rinktinėje, – puikūs kovotojai ir gabūs krepšininkai.

Pralaužęs geležinę uždangą Ar 1989-aisiais į JAV išvažiavote jau kaip Lietuvos atstovas, ar dar kaip SSRS? Prašymą išvažiuoti rašiau kaip SSRS rinktinės narys. Visus dokumentus išvykti į JAV padėjo susitvarkyti šachmatininko Gario Kasparovo juristai. Atvykęs į JAV nepatyrėte šoko? Ar sunkiai pritapote naujajame pasaulyje? Kai atvykdavau rungtyniauti į JAV, važinėdamas autobusu iš vienos salės į kitą tik dairydavausi pro langą ir stebėdavau vakarietišką gyvenimą. O kai jau reikėjo įsikurti, įsitraukti į treniruočių sistemą, kuri tuo metu buvo visiškai kitokia nei Lietuvoje ar SSRS, ištiko psichologinis šokas. Pagaliau ir mano anglų kalba buvo tik buitinio lygio. Maždaug metus jutau vadinamąjį šuns sindromą – supranti, ką tau sako, bet atsakyti tinkamai negali ir tik linkčioji. Reikėjo išmokti daugybę sporto terminų, kad galėčiau žaibiškai reaguoti į trenerių nurodymus. Nevisavertiškumo komplekso atsikračiau tik normaliai išmokęs susikalbėti angliškai. Dažnai grįždavote į Lietuvą? Juk tai buvo įdomus metas, prasidėjo nepriklausomybės kovos? Kai buvo skelbiama Lietuvos nepriklausomybė, buvau Amerikoje. Kai išvykau, parvažiuoti į Lietuvą turėjau galimybę 1991 m. vasarą. Tada ir vėliau parveždavau Amerikos lietuvių suaukotos labdaros – drabužių, maisto, medikamentų, siuntų vaikų namams. Už Atlanto, kaip ir Lietuvoje, buvo jaučiamas didžiulis tautiečių pakilimas – žmonės pagaliau sulaukė nepriklausomybės tėvynėje paskelbimo, todėl rėmė ją kiek išgalėdami. Veždavau tas labdaros siuntas, nes supratau, kad tai būtina, kad daugeliui Lietuvoje reikia pagalbos.

„Kaip dabar madinga, žvaigždinis būti tikrai nesistengiu ir man to nereikia,“ – sako olimpinis čempionas, o dabar verslininkas Š.Marčiulionis.

Gyvenęs ir žaidęs ypatingu istoriniu laikotarpiu Per daug susireikšminame Nenorėjote visko mesti ir grįžti į Lietuvą, nes čia tuo metu vyko vieni reikšmingiausių praėjusio šimtmečio mūsų šalies istorijos įvykių? Apie tai net negalėjau pagalvoti, nes buvau pasirašęs sutartį su klubu, ir viskas. Privalėjau žaisti.

Mūsų šalis pernelyg save pasauliui praneša? Be to, mūsų valdžia nesugebėjo ir iki šiol nesuapsnūdusi Š.Marčiulionis NBA lygoje pasižymėjo kieta gynyba.

Ar tai, kad esate iš Lietuvos, jums kaip nors padėjo? Paprasti amerikiečiai tuo metu nė nežinojo, kur ta Lietuva ir kas joje iš tikrųjų dedasi. Jiems buvo nei šilta, nei šalta. Mes patys sau, ko gero, prieš dvidešimt vienerius metus atrodėme beveik pasaulio centras, ypač svarbūs... Ir dabar save laikome per daug ypatingais. Galbūt dėl to nesugebame daugelio dalykų įvertinti objektyviai ir pasižiūrėti į save iš šalies.

Istorinių pergalių vedlys

čiau tautiečių kvėpavimą į nugarą. Tai ir padėjo, ir įpareigojo. Negalėjau grįžti į Lietuvą nepritapęs JAV arba kaip pralaimėtojas. Nenorėjau jaustis kaip bloga investicija. Taip pat supratau, kad, jeigu man pasiseks, ir kitiems Lietuvos krepšininkams praskinsiu kelią į NBA. Kiek kartų žaisdamas JAV buvote pakviestas į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę? 1992, 1993, 1995 ir 1996 metais. Tos rinktinės buvo skirtingos ir jų lyginti neįmanoma.1992-aisiais Barselonos olimpinėse žaidynėse nacionalinė komanda buvo tarsi Lietuvos simbolis. Patys ją suklijavome, patys pinigų sumetėme kiek galėjome, patys treneriu Vladą Garastą išsirinkome, patys ir medalius iškovojome (juokiasi).

Krepšinį palikote 32 metų, kai tokio amžiaus daugelis krepšininkų dar sėkmingai žaidžia. Neviliojo trenerio darbas? Dar žaisdamas JAV, Lietuvoje įsukau verslą – buvo pastatytas viešbutis ir krepšinio mokykla. Visu tuo reikėjo rūpintis, todėl imtis trenerio darbo tiesiog nebuvo laiko. Pagaliau norėjau ir sau laiko skirti – juk NBA sezonas trukdavo devynis mėnesius. Bet ir baigęs krepšininko karjerą dar atstovavote Lietuvai – turėjote įgaliotojo ambasadoriaus rangą. Jį tebeturite? Šis rangas man buvo suteiktas, kai Gediminas Vagnorius pirmą kartą buvo premjeras. Turėdamas jį galėjau nemažai nuveikti Lietuvos krepšinio labui. Galbūt būčiau galėjęs tarpininkauti ir įsikuriant kokioms nors pasaulio kompanijoms Lietuvoje, deja, valdžia prieš dešimt metų neturėjo realios strategijos – ko labiausiai mūsų šaliai reikia. Panaši padėtis ir dabar. Pasižiūrėkime, kaip vystosi kitos mažos Europos šalys – Slovėnija ar Slovakija. Per CNN galima išvysti bėgančią eilutę su informacija, kokie šiose šalyse verslo mokesčiai. O ką Lietuva apie

Dabar jus daug kas vertina kaip istorinę asmenybę – pirmasis Lietuvos krepšininkas, įveikęs geležinę uždangą. Istorine asmenybe savęs nelaikau. Kita vertus, iš tikrųjų buvau atsidūręs iki tol niekam nepatirtoje situacijoje. Dariau tai, ko anksčiau niekas nebuvo daręs. Juk Lietuvoje buvo sekamas kiekvienas mano žingsnis, tiesiog jau- Šarūnas savo įspūdingą sportinę karjerą pradėjo Vilniaus „Statybos“ klube.

geba pasinaudoti žinomais pasaulyje tautiečiais ir jų laimėjimais, kad būtų susidomėta investicijomis Lietuvoje.

Žvaigžde savęs nelaiko Ar aštuonmetis sūnus Augustas ir dukra Urtė lanko jūsų krepšinio akademiją? Sūnus krepšinio akademiją lanko antrus metus. Jis neišrankus sportui – žaidžia ir futbolą, ir krepšinį, ir lauko tenisą. Pastebiu, kad Augustas nori nugalėti – nori laimėti ir kovodamas savęs negaili. Ši jo savybė gera ir svarbi kaip sportininkui. Sudarysiu jam visas sąlygas sportuoti ir tobulėti. Sportu užsikrėtė ir jaunėlė dukra Urtė. Pamačiusi, kaip brolis sportuoja, bando jau kamuolį mėtyti ir atsispaudimus daryti. Jeigu ateityje sportuos, galėtų pasiekti gerų rezultatų, nes ji – kovinga ir stipri mergaitė. Vyresnioji Kristina, gyvenanti Amerikoje, taip pat bandė žaisti krepšinį, bet dabar nebežaidžia. Ji kitokia. Kaip niekas kitas turėjote unikalių galimybių likti Amerikoje ir ten pastatyti tą pačią krepšinio mokyklą ar viešbutį. Kodėl nusprendėte grįžti į Lietuvą? Matyt, turiu vadinamąjį ungurio instinktą. Kita vertus, jei ilgiau būčiau gyvenęs su amerikiete, šeima būtų labiau susaisčiusi mane su JAV. Juk ne vienas lietuvis liko už Atlanto ne dėl to, kad nenorėjo grįžti į Lietuvą, o dėl to, kad ten sukūrė šeimas su amerikietėmis. Daugeliui lietuvių jūs – žvaigždė, legendinis krepšininkas. Toks santykis jums labiau trukdo ar padeda? Man tiesiog pasisekė, kad gyvenau tokiu istoriniu laiku. Kaip dabar madinga, žvaigždinis būti tikrai nesistengiu ir man to nereikia. Su visais bendrauju vienodai. Kai žmogus gyvenimo kartelę pakelia aukščiau už savo galimybes, ją labai sunku nuleisti. Aš nesistengiu jos pakelti tiek, kad negalėčiau įveikti aukščio. „Ieva“

Eltos ir GK archyvo nuotraukos

13 Nepakartojamas ledinės Aliaskos žavesys 2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Gimtasis kraštas

Kelionės

Eglė JASIŪNIENĖ Trečdalį pasaulio išmaišęs vilnietis keliautojas Vytautas Gaučys su bendražygių grupe sėkmingai įkopė į aukščiausią Aliaskos kalnagūbrio ir visos Šiaurės Amerikos viršūnę – Makinlį.

Tik pusę pasiekia tikslą Kelionei į Aliaską lietuviai rengėsi porą metų. Anot Vytauto, tai normalus laikotarpis išsiruošti į tolimąją šiaurę: reikia įsigyti aprangos ir įrangos, atsparios 30–40 laipsnių šalčiui ir stingdančiam vėjui, Makinlio viršukalnėje kartais siaučiančiam net 160 km/val. greičiu. Lietuvos alpinistai įsigijo geriausios Europoje ir pasaulyje mantos. „Niekas ten nerizikuoja“, – kaip ledkirčiu nukerta Vytautas. Užtrunka gauti JAV vizų, užsiregistruoti, sumokėti mokesčius ir pateikti duomenis apie ankstesnę patirtį kalnuose. Pastaruoju reikalavimu stengiamasi atbaidyti avantiūristus, pavyzdžiui, iš Pietų Afrikos, Pietų Korėjos ar Amerikos, vykstančius į Makinlį tik todėl, kad jis yra arčiausiai. „Visi į Makinlį atskridę europiečiai į jį įkopia – skystablauzdžiai nevažiuoja, – sako Vytautas. – Kelionė yra brangi, tad vyksta tik tie, kurie nori ir gali įkopti.“ Tuo tarpu iš viso į šalčiausią viršukalnę sėkmingai užsiropščia tik pusė kopiančiųjų.

Laikraštį galima skaityti ir mėnulio šviesoje Didžiausiame Aliaskos mieste Ankoridže nėra dangoraižių – čia stovi dažniausiai vienaaukščiai žemės spalvų pastatai, nemažai jų suręsta iš medžio. Suvenyrų krautuvėlės, žuvies restoranėliai ir net maisto parduotuvės vilioja turistus lokių iškamšomis. „Atvykus į svečią šalį pirmiausia reikia paragauti alaus ir pažiūrėti, ar jis nėra geresnis už lietuvišką“, – juokiasi Vytautas. Paprašęs atnešti geriausio keliautojas nustebo taurėje išvydęs skaisčiai oranžinį gėralą, paskanintą apelsino griežinėliu. Pasirodo, tai buvo nealkoholinis vaisinis Sietlo alus. Didžiausias Aliaskos delikatesas – lašišinės žuvys ir jūros gėrybės. Jų prigaudoma tiek, kad pakanka ir kitoms valstijoms. Į Sietlo žuvų turgų produkcija irgi gabenama iš Aliaskos. Pirkėjams brukte brukamos krevetės, raibuliuojančių jūros akmenėlių spalvos omarų uodegos, o karališkieji krabai tarsi girdamiesi žnyplėse laiko užrašus „Fat crab“ (riebus krabas). Žuvį nepopuliaru rūkyti – ji kepama arba verdama. Nemažai jūros gėrybių sužvejojama ir iš trijų pusių Ankoridžą supančioje Kuko įlankoje. Iš ketvirtosios miestas remiasi į akinamai baltus kalnus. Aliaska lietuvius pasitiko gana švelniu oru. Kalnų baltumo įspūdį nustelbė baltosios naktys. Beveik mėnesį po Amerikos šiaurę keliavę alpinistai taip ir neregėjo sutemų. „Ankoridže prieblanda trunka apie valandą, bet vis

Aliaskos didybę ir platybę nusako pusiasalio pavadinimas — senųjų gyventojų aleutų kalba Aliaska reiškia Didžiąją žemę.

tiek galima skaityti laikraščius“, – pasakoja Vytas. Čia trumpiausios naktys būna birželio 15–24 dienomis, o kalnuose apskritai netemsta.

Kalnų taksi Aukščiausias Šiaurės Amerikos kalnas Makinlis priklauso Aliaskos kalnagūbriui, apie 1000 km besidriekiančiam per centrinę valstijos dalį rytų-vakarų kryptimi. Kalną tuometinio Respublikonų partijos kandidato į prezidentus Viljamo Makinlio vardu 1896 metais praminė vienas aukso ieškotojas – šitaip jis norėjo išgarsinti aršų aukso standarto šalininką ir atsikirsti burnojantiems sidabro kasyklų savininkams. Makinlio pavadinimas labiau

Rusų laikus primena slaviški vietovardžiai: Mikolajevsk, Ninilčik, Russian Lake (rusų ežeras).

paplitęs Europoje, o Aliaskoje populiaresnis senasis – atabaskų indėnų duotas vardas Denali (Aukštasis). Arčiausiai Denali esanti gyvenvietė – Talketna. Nedideliame miestelyje negausu gyventojų – tik apie 600. Čia kasmetės žiemos šventės šurmulyje renkamas šauniausias kalnietis ir Šiaurės amazonė. Talketnoje lietuviai išklausė paskaitą, kaip elgtis kalnuose, ir gavo... du maišus šiukšlėms parsinešti. Kalnuose šiukštu negalima šiukšlinti, net gamtiniai reika-

lai atliekami keliose vietose įrengtuose stacionariuose tualetuose ar į tarpeklius. Baltas spindintis sniegas rodo, jog šios taisyklės niekas nelaužo. Alpinistai iš anksto įspėjami, kad bus tikrinami, ar parsinešė atliekas (šiukšlių maišai sveriami ir lyginami su kitų turistų parsigabentais). Lietuviai netruko įsitikinti, jog kalnuose – ideali švara. Talketnoje likus valandai iki išskridimo vienas keliautojas iš jų grupės smarkiai įsipjovė pirštą – teko siūti. Per 13 dienų sterilioje kalnų aplinkoje pirštas sugijo. Kelionė į Makinlio viršūnę prasideda 2200 metrų aukštyje, Kalhitnos ledyne. Į šią stovyklavietę atskraidina Talketnos taksi, kurių, anot keliautojų, čia daugiau nei lėktuvų Vilniaus oro uoste. Alpinistai apsiauna šiltus arktinius batus dvigubu padu, pasiima ledkirčius, užsiverčia 40–50 kg kuprines, sėda į lėktuvą ir jau po pusės valandos nusileidžia Kalhitnoje. Ypač pavojingose vietose tenka eiti susirišus. Plyšių plotis kartais siekia iki 15 metrų, todėl du žmones rišanti virvė privalo būti

bent 20 metrų – vienam įsmukus į tarpeklį, kitas gali jį išlaikyti. Kol kelias ledynu nestatus, kai kur net nuožulnus, alpinistai mantą gabenasi rogėmis, o per gurgždantį sniegą klampoja iš odos nupintais sniegžengiais – slides primenančiais įrenginiais riestu galu, tik 3–4 kartus platesniais ir trumpesniais.

Aliaskos miestuose važinėjama išklerusiais kledarais – čia automobiliai, kaip ir visi daiktai, tarnauja iki pabaigos. Čia vienintelės spalvos – melsvai balta sniego ir vaiskiai žydra dangaus, dar ryškesnės dėl kaitrios saulės. Tik vakarais, pasikeitus spindulių lūžio kampui, šešėliai įgauna nežemišką violetinį atspalvį. Septintą kelionės dieną pasiekę 5200 metrų aukštį ir rimtai pasiruošę lemiamam žygiui į viršūnę alpinistai taip ir nepajudėjo iš stovyklos – užklupo pirmoji pūga.

Ankoridže prieblanda trunka apie valandą, bet vis tiek galima skaityti laikraščius.

Tądien lietuviai į kalną įkopė antrieji – juos aplenkė niujorkiečių grupė. Nedidukėje viršūnėje telpa penki ar šeši žmonės. Vytautas Gaučys apgailestauja, kad pasitaikė debesuota diena – baltiems kamuoliams rangantis apie snieguotas uolienas buvo matyti vos viena viršukalnė. Reikėjo skubėti – apačioje eilės laukė suomiai ir norvegai. Viršukalnė – toli gražu ne kelionės pabaiga. Visi nelaimingi atvejai Makinlyje ir dauguma alpinizmo istorijoje įvyko leidžiantis, kai jėgos išsekusios, dėmesys atbukęs. Retkarčiais teko eiti atbulomis, kad vieni raumenys pailsėtų, o kiti padirbėtų. Bjūrantis oras vertė skubėti.

Kiek kainuoja oras? Lietuviai buvo pasiruošę kopti 19 dienų, bet nuo kalno nusileido 13 paros vakarą. Sutaupytas laikas – puiki proga pasižvalgyti po valstiją. Jie išsinuomojo automobilį ir pajudėjo šiauriausiu amžino įšalo žemės greitkeliu, jungiančiu pramoninį miestą Ferbanksą ir Siuardo uostą Kenajo pusiasalyje. Aliaskos miestuose važinėjama išklerusiais kledarais – čia automobiliai, kaip ir visi daiktai, tarnauja iki pabaigos. Amerikiečiai ne tik taupūs, bet ir išradingi – atvykėliams pardavinėja maišelius su aukso smilčių žiupsniais bei buteliukus, pripildytus... Aliaskos oro. Aliaska – bene mėgstamiausia turistų Amerikos valstija. Kiekvieną dieną Siuardo uoste prisišvartuoja kruizinis laivas su trimis tūkstančiais žmonių. Šis Kenajo pusiasalio uostas vilioja vandenyno faunos mylėtojus. Nedidukais laiveliais jie plukdomi į garsiuosius Kenajo ﬁordus stebėti jūros liūtų, ruonių, banginių ir paukščių. Vienas gražiausių paukščių – papūgą primenantis puﬁnas oranžiniu snapu. Aliaskoje jo vardu vadinami restoranai ir parduotuvės. balsas.lt

GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas

Akustinis koncertas Vilniaus mokytojų namų kiemelyje Liepos 16 d. 20 val. Vilniaus mokytojų namų kiemelyje Nojus (Darius Mileris) kartu su bičiuliu ir scenos partneriu Eimantu Belicku surengs akustinį koncertą. Šiuo metu Nojus, gyvenantis Airijoje, retokai pasirodo gimtinėje, tačiau visada nelieka abejingas čionykščių muzikos organizatorių kvietimams. Kūrybinį kelią pradėjęs 1988 m., Darius Mileris 1991 m. grojo grupėje „Vynas“, 1992 m. vasario mėn. pasivadino Nojumi, o tų pačių metų rudenį su draugais sukūrė grupę „Airija“, įrašė 5 albumus, aktyviai koncertavo ir kūrė Lietuvoje. Iširus grupei nuo 2001 m. Nojus tęsia solinę muzikinę veiklą Dubline. Koncerto svečias multiinstrumentalistas Eimantas Belickas nuo 1992 m. kartu su Nojumi grojo gru-

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Laisvalaikis

pėje „Airija“, o 1998 m. padėjo Nojui įrašyti pirmą solinį albumą „Vardas“. Geriausios šio albumo ir grupės „Airija“ dainos ir skambės šį vakarą. Kartu su Nojumi ir Eimantu koncerte dalyvaus grupė „Karma“. Grupės „Karma“ pradžia – 2009 m. birželis. Trys koncertai Andriaus Mamontovo 1 000 koncertų ture, Alytaus, Druskininkų ir Utenos miestuose. Vėliau „Karma“ nesustojo koncertavusi, kūrusi ir repetavusi. 2010 m. muzikantai buvo pakviesti groti Sostinės dienų atidaryme. 2011 m. su naujais nariais ir programa „Karma“ išvažiavo į savo pirmą turą per Lietuvą. Šiuo metu grupė – Kazimieras, Danas, Tomas, Ieva ir Žygimantas – toliau repetuoja, koncertuoja ir ruošiasi išleisti savo pirmą albumą. GK inf.

Kartu su Nojumi ir Eimantu koncerte dalyvaus grupė „Karma“. GK archyvo nuotrauka

„Velnio akmens“ į šoną nenurideno

Britų metalo pažiba „Benediction“ koncertuos Anykščiuose.

Prieštaringų vertinimų kasmet sulaukiantis muzikos festivalis „Velnio akmuo“, kurį bando užgniaužti dvasininkai ir kuris jau yra patekęs į teisėtvarkininkų akiratį, su kuo taikiausiomis nuotaikomis jau šį savaitgalį Anykščių Dainuvos slėnyje įvyks trečią kartą. „Velnio akmuo“ prasidėjo ketvirtadienį įžanginiu trijų jaunų Lietuvos grupių pasirodymu didžiųjų festivalio koncertų išvakarėse. Nuo to momento įsisukęs veiksmas įtrauks festivalio lankytojus į muzikalią, pozityvią ir energingą savaitgalio iškylą klausant daug gyvos, kūrybiš-

Rengėjų nuotrauka

kos muzikos iš įvairių pasaulio šalių. Kaip ir kasmet didžiojoje scenoje pasirodys daugiau nei 20 grupių iš Norvegijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Italijos ir JAV. Itin galingas lietuviškos muzikos desantas – net devyni kolektyvai. Anot organizatorių, šiemet nėra svarbiausių, svarbesnių ar pagrindinių grupių. Surinktos tikrai stiprios ir kiekvieną stilių savitai reprezentuojančios komandos. Tačiau verta paminėti sunkiosios muzikos pasaulyje puikiai žinomus ir dominuojančias pozicijas užimančius metalo grandus. Tai britai „Benediction“, vieni sėkmingiausių ir ryškiausių

death metalo veteranai amerikiečiai „Inquisition“, išsiskiriantys nesumeluota ideologija ir profesionalumu, italai „Forgotten Tomb“, vieni iš depresyvaus metalo pradininkų, taip pat švedai „Octovber Tide“ ir norvegai „Susperia“. Deja, viena iš anksčiau paskelbtų grupių, death metalą grojantys prancūzai „Destinity“, neatvyks dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. „Velnio akmens“ programoje svarbią vietą užims kūrybinės dirbtuvės – Muzikos laboratorija – kuriose save išbandyti kviečiami visi grojantys ir dainuojantys entuziastai. Čia pat visi būgnininkai galės pademonstruoti savo miklumą Greičiausio būgnininko konkurse, o sugebantys „plėšyti“ gerkles laukiami „MC Growl“ kovose. Festivalio renginiai vyks ir naktį. Visi naktinėtojai galės šėlti smagioje rokotekoje arba ramiai įsitaisyti naktiniame kine, kuriame bus rodoma kultinė ir radikali animacija. Aktyviausieji laukiami futbolo varžybose šeštadienį. Be viso to, kaip ir kasmet festivalio svečiai galės mėgautis arbatos meistrų sukurta arbata, atsigaivinti Šventosios upėje ar tiesiog grožėtis jaukiu Anykščių miesteliu ir jį supančia gamta. GK inf.

Horoskopai E

(liepos 11–17 d.)

Avinai dėl juos persekiojančių nesėkmių profesinėje sferoje įpykę ant viso pasaulio. Nusiraminkite ir pasistenkite įveikti savo ambicijas, persiorientuokite į kitą veiklos sritį. Nebijokite nežinomų dalykų. Kaip rodo praktika, visa, kas vyksta, – tik į gera.

Jaučiai visą ateinančią savaitę turės skirti su darbu susijusioms problemoms. Naujos idėjos ir planai dabar bus atmesti, todėl užbaikite tai, ką jau seniai reikėjo padaryti. Tik tada galėsite žengti toliau ir planuoti savo veiklą likusiam pusmečiui.

Dvyniams kažkas mėgins pridaryti nemalonumų. Tikėjimas savo teisumu jums padės atremti visus priešiškus išpuolius. Atminkite, kad stiprus tas, kuris teisus. Kita savaitė bus ypač sėkminga komercinės mąstysenos žmonėms – jie labai efektyviai atskleis savo sugebėjimus.

Vėžiai turėtų pasistengti su niekuo nekonfliktuoti. Tramdykite save bet kokiomis aplinkybėmis ir neeikvokite energijos menkniekiams, atminkite, kad gyvybinės jėgos lengvai prarandamos, o atgaunamos labai sunkiai. Kita savaitė žada teigiamas tendencijas. Vyresnybė jus deramai įvertins.

Liūtai turi tvarkyti reikalus, susijusius su įvairiais popieriais ir dokumentais. Tokia būtinybė jau seniai pribrendo. Pademonstruokite visus savo organizacinius sugebėjimus, tai leis pasiekti teigiamų rezultatų bet kokiame darbe. Išplėsite pažinčių ratą.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Me Mergelės turės gerų perspekttyvų papildomai užsidirbti. Jums seksis ieškoti naujų pajamų šaltinių, jeigu benp drausite su žmonėmis, mod kančiais ne tik gražiai kalbėti, ka bet ir priimti reikiamus sprenbe dimus. Artimieji parems jūsų dim naujus projektus. nau

Svarstyklės gali sėkmingai įgyvendinti visus sumanymus, susijusius su karjera arba išsilavinimu. Šiose srityse padėtis klostysis jūsų naudai. Nekreipkite dėmesio į kai kuriuos nesutarimus su aplinkiniais. Jūs lengvai atliksite įprastus darbus.

Skorpionų laukia savaitė, tinkama aktyviai veiklai įvairiose srityse – nuo verslo iki išsilavinimo. Esama galimybių pakelti savo profesinį lygį ir visuomeninį statusą. Savaitė labai palanki anksčiau su bičiuliais parengtų komercinių projektų įgyvendinimui.

Šauliai turi atidžiai stebėti padėties raidą ir neišleisti iniciatyvos iš savo rankų. Tai jums suteiks galimybę sėkmingai išspręsti visus darbo klausimus. Patirtis ir profesionalumas jums leis tapti svarbiausiu strategu. Bendradarbiai ir artimi žmonės tiksliai realizuos jūsų pasiūlymus.

Ožiaragiai turės pritapti prie naujos aplinkos. Tai susiję su kopimu karjeros laiptais arba naujo viršininko atėjimu. Jūsų sugebėjimas įtikinėti šiomis dienomis gerokai sustiprės, todėl aplinkiniai parems jūsų sumanymus. Yra galimybių įgyvendinti visus jūsų kūrybinius polėkius.

Vandeniai turi visus šansus pasiekti didelių profesinės veiklos laimėjimų, tik reikės pademonstruoti dalykinę iniciatyvą ir sumanumą. To rezultatas bus jūsų tikslų įgyvendinimas. Galimas daiktas, kad atsivers nauji pajamų šaltiniai, todėl galėsite daugiau pinigų skirti mylimiems žmonėms.

Žuvys galės realizuoti planus, kuriuos anksčiau buvo sunku įgyvendinti. Įgysite naujų globotojų, daug padės artimieji. Darbe gali būti tam tikrų keblumų, bet įtakingas asmuo padės jų išvengti. Priimdami svarbius sprendimus, būtinai pasitarkite su artimu žmogumi.

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Druskininkų teatro festivalis gyvas fluxus dvasia Ada PAUKŠTYTĖ Spalvingu korėjiečių ansamblio „Yeongnam Yesuldan“ koncertu šiomis dienomis prasidėjo septintas Druskininkų teatro festivalis. Jo programoje tradiciškai išvysime ryškiausius sezono spektaklius, filmus, muzikinius projektus. Iki šiol stogo virš galvos neturinčio festivalio organizatoriai sako esą gyvi fluxus dvasia. Šį savaitgalį (liepos 15–17 d.) festivalis pakvies į šiuolaikinio baleto premjerą „Arachnė“ ir „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotą šokio spektaklį „Budėjimai“. Išgirsime iš Anglijos grįžusią Rasą Bubulytę su grupe, Airijos dvasią skleidžiančio Denio Maklohlino koncertą, garsūs Lietuvos muzikantai pagerbs maestro Vytautą Kernagį. Spektaklio „Arachnė“ ašis – antikinis Ovidijaus kūrinys „Metamorfozės“. Jis byloja apie visais laikais aktualią pražūtingą puikybę. „Arachnėje“ akcentuojamos antikinio mito aktualijos, susipinančios su šių dienų tiesomis, taip pat moterų santykiai, kova dėl konkurencijos. Spektaklis ypatingas ir tuo, kad jame naudojamas neįprastas apšvietimo dizainas – teatre

Festivalio rengėjų nuotrauka

paplitusi taisyklė, kad apšvietimo turi nesimatyti, čia akivaizdžiai laužoma. Festivalyje svečiuosis ir vienu įdomiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjų laikomas choreografas Vytis Jankauskas. „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas jo spektaklis „Budėjimai“ nagrinėja žmogaus vidinio būdravimo temą. Ypatingą dėmesį formai skiriantis menininkas teigia, kad „Budėjimuose“ galima įžvelgti pasikartojantį tikėjimo, nusivylimo, atsižadėjimo ir sugrįžimo prie užsibrėžto tikslo ciklą. Šis spektaklis ypač gražus savo harmonija ir šokėjų susiklausymu.

Po spektaklių kvies muzikiniai renginiai. Rasa Bubulytė ir norvegai Snorė, Sindrė, Nils bei Bjorn pristatys Liverpulyje gimusį projektą „Rasabasa“. Grupės kuriamą muziką priskirti vienam žanrui būtų sudėtinga – viskas, ko klausosi „Rasabasa“ nariai, susilieja į visumą ir virsta netipišku muzikiniu audiniu. Festivalyje bus pagerbtas Vytauto Kernagio, kuris šiemet būtų šventęs savo 60-ies metų jubiliejų, atminimas. „Vytautas Kernagis „Gyvai“ – koncertas, kuriame maestro dainuoja iš didžiulio ekrano, o jam gyvai pritaria būrys profesionalių muzikantų.

Iki rugpjūčio pabaigos šurmuliuosiantis Druskininkų teatro festivalis pristatys solidžią ir intriguojančią teatro programą, kurioje po ilgos pertraukos vėl puikuosis tokių režisierių kaip Oskaras Koršunovas, Rimas Tuminas vardai. Pamatysime tarptautinį pripažinimą pelniusius jų spektaklius „Dugne“ pagal Maksimą Gorkį ir „Mistras“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę. Su scenos metrais originaliais darbais „rungsis“ būrys jaunųjų kūrėjų – Šiaulių dramos teatre „Valentinų dieną“ režisavusi Loreta Vaskova, „Antigonės“ mitą šifruojantys „Atviro rato“ aktoriai. Išvysime ir Prancūzijoje gyvenan-

čio vertėjo bei režisieriaus Mišelio Poli Rusų dramos teatre pastatytą komediją „Kvailių vakarienė“. Vienu netikėčiausių festivalio projektų taps šiuo metu Maskvoje režisūros mokslus kremtančio aktoriaus ir muzikanto Vido Bareikio įkurto judėjimo „No Theatre“ naujo spektaklio „Mr. Fluxus“ laboratorija. Ji truks visą mėnesį, tad visi atvykę į Druskininkus gali netyčia tapti šios akcijos dalyviais. Projekto, kurį konsultuoja Jonas Mekas, pristatymas vainikuos festivalio pabaigą. Įvairove džiugins muzikinė Druskininkų teatro festivalio programa. Su tradicinėmis gruziniškomis dainomis aranžuotomis džiazo stiliumi pažindins Šorena, akustinį koncertą ir naujas dainas festivalio svečiams dovanos Jurga Šeduikytė, pasiausti kvies tarptautinis kvartetas su brazilu Gaio de Lima priešaky. Viena festivalio naktis tradiciškai priklauso jaunimui – po atviru dangumi jis vėl šėls „Druskos naktyje“ pagal elektroninę muziką. Vasaros amfiteatre taip pat koncertuos nenuilstanti SEL. Festivalis tęs pažintį su tarptautinį pripažinimą pelniusiais Europos kūrėjų darbais ir lietuviško kino naujienomis, kvies į susitikimus su filmų kūrėjais.

Pasijuokime ••• Šuo: Jis mane maitina, Jis manimi rūpinasi, Jis suteikia man pastogę, Jis turbūt Dievas! Katinas: Jis mane maitina, Jis manimi rūpinasi, Jis suteikia man pastogę, Aš turbūt Dievas! ••• Tapo zuikis tardytoju. Tuoj pradėjo miške tvarką daryti. Pasikviečia lapę ir klausia: – Kieno kailį nešioji? – Savo. – Meluoji, rudoji, pavogei. Pasodino lapę į kalėjimą. Sėdi lapė, knygas skaito. Po savaitės į tą pačią kamerą pasodina žąsį. Lapė nustebusi: – O už ką tave pasodino? – Zuikis pradėjo domėtis, už kokias aš lėšas kiekvienais metais į pietus skraidau. ••• Susitinka du alkoholikai: – Na, jau pusryčiavai? – Ne, dar nė lašo... ••• Medikas pacientui: – Jums labai pakilo temperatūra. – O, tai todėl man taip šąla kojos.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Vabalas. Apatinė. Apibarti. Emalis. Linèas. Ešerys. Ka. Þais. Resursai. Ûgiu. „Orbit“. Uta. Li. Alkis. Tau. Antilopë. Ada. Testas. Ekscesas. Am. Izaokas. La. Sausės. Os. Caras. Horizontaliai: Vaižgantas. Sapnai. Tema. Bièiulis. Labas. Iltis. Las. Oazė. Dar. Rapsas. Sterblė. Išeik. Eko. Estiškas. Peru. SS. Pamyro. AC. TASS. Dega. Il. Autas. Nikita. Ala. Vėsa. Auksas. Pažymėtuose langeliuose: ZODIAKAS.

••• – Klausai, ko norėtum – broliuko ar sesutės? – Oi, jei tau būtų nesunku, mamyte, pageidaučiau ponio. ••• Įsimylėjėlių pora audringai ginčijasi. Ji: – Jei būtum mano vyras, aš tau duočiau nuodų. Jis: – Jei būčiau tavo vyras, juos paimčiau! ••• Tapytojas modeliui: – Šiandien nedirbsime. Likite su drabužiais, gersime šampaną. Staiga už durų pasigirsta bildesys. – Renkitės, greitai renkitės, – išsigąsta tapytojas. – Mano žmona ateina! ••• Mokytoja: – Ką čia pieši, Anita? – Karvę. – O kur uodega? – Dar pieštuke. ••• – Daktare, nemiga mane visai išsekino. Ką daryti? – Ar nebandėte skaičiuoti avių? – Bandžiau, nepadeda. – Tuomet tegu kiekviena avis papasakoja savo biografiją.

(Užs. 15)

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje. (Užs. 14)

(Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

TV programa LTV2

Liepos 18, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 13.00 13.30 14.20 14.35

„Komisaras Reksas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Sveikinimų koncertas (k.). 14.15 Žingsnis po žingsnio (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Klausimėlis.lt. 20.00 Myliu krepšinį. 2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio taikinyje“.

„Specialioji Los Andželo policija“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Super KK2 (k.). (N-7) 10.45 Nuotykių f. „Gimusi laisva“ (k.). 12.40 Farai (k.). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada V“. 18.45 Žinios. 19.10 Neišgalvoti gyvenimai. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“. Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 23.30 „Bręstantis blogis“. (N-14) 0.30 „Vampyro dienoraščiai“. (N-14) 1.30 „Ozas“.

„Amerikos nindzė“.

6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10

13.10 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.10

1.05 2.00 2.50

„Hana Montana“. „Simpsonai“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Nuotykių f. „Mažasis sniego žmogus“ (1997 m., JAV). Norite – tikėkite, norite – ne! „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. TV3 žinios. Akistata. Vasara pagal Rūtą. Pasirink mane. Pasimatymų šou. (N-7) TV3 žinios. „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) Veiksmo f. „Amerikos nindzė“ (1985 m., JAV). (N-7) „Išgelbėk mane“. „Kaltės kaina“. (N-7) „Biuras“. (N-7)

„Snaiperis“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Tarp miesto ir kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų koncertas (k.). (N-7) 14.30 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Veiksmo f. „Snaiperis“ (2009 m., Honkongas). (N-14) 22.50 Baimės faktorius (k.). 23.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 1.10 Karštas vakaras. 1.35 Bamba. (S)

„Romeo turi mirti“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Jūros šventė 2009. Grupės „Rondo“ koncertas (k.). 13.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 14.15 Klausimėlis.lt 14.30 Myliu krepšinį. 2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.). 10.40 „Pavogta laimė“ (k.). 11.40 Neišgalvoti gyvenimai (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 Neišgalvoti gyvenimai. 19.40 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Romeo turi mirti“ (2000 m., JAV). (N-7) 1.55 „Išrinktieji“.

„Amerikos nindzė 2“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00

0.45 1.40 2.30

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Vasara pagal Rūtą. Pasirink mane. Pasimatymų šou. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. (N-7) TV3 žinios. Akistata. (N-7) Ūkininkas ieško žmonos. „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Vilko bilietas“. (N-7) Veiksmo f. „Amerikos nindzė 2“ (1987 m., JAV). (N-7) „Išgelbėk mane“. „Kaltės kaina“. (N-7) „Biuras“. (N-7)

17.50 18.35 19.05 20.50 21.30 22.00 0.40 1.10

TV1 8.05 8.40 9.40 10.05 10.30 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00

Teleparduotuvė. „Ekomitas”. „Antinas Dafis“. „Supermergaitės”. „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. „San Francisko raganos“. „Detektyvė Džonson“. „Velniūkštė“. Teleparduotuvė. „Draugai VI“. „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.05 Spaudos apžvalga.

LTV2

Liepos 19, antradienis

„Makleodo dukterys“.

15.05 16.00 16.30 17.00

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Kamerinės muzikos vakaras (k.). Mažųjų žvaigždžių valanda (k.). Etnokultūros ratas (k.). „Makleodo dukterys“. Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas. Dalia Kutraitė kalbina... Aloyzą Sakalą. 1998 m. (k.). Miesto kodas (k.). Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Raudonoji karalienė. Majų paslaptis. „Likimo valsas“. Sietynas. Detektyvo klasika. „Prisiminimai apie Šerloką Holmsą“. Septynios Kauno dienos. Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“. Elito kinas. „Titas“. Istorinė drama. (N-14) Panorama. „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30

„Nežinomybė“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Romantinė drama „Vestuvės Hardingsholme“ (k.). (N-7) 14.35 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Romantinė komedija „Nežinomybė“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.15 Baimės faktorius (k.). 0.15 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 1.25 Karštas vakaras (k.). 2.00 Bamba. (S)

12.00 12.55 13.30 14.20 15.10 15.50 16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.05 20.10 21.10 23.00 23.30

24.00 0.30

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Miesto kodas (k.). Sietynas (k.). „Makleodo dukterys“. Čiurlionio kodas (k.). Septynios Kauno dienos. Vienas eilėraštis. Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Gyvenimas gražus. „Likimo valsas“. TV serialas. Kaimo akademija. LTV aukso fondas. „Dviese sūpuoklėse“ (2). TV filmas. Veidai. Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. „Įkyrių minčių nelaisvėje“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Koncertuoja M.Sogny fondo jaunieji pianstai. Panorama. Labdaros koncertas „Musica liberat” (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”. Animac. serialas. 9.40 „Antinas Dafis“. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. Animac. serialas. 11.00 „San Francisko raganos II”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

16.00 „Jos vardas Nikita” (1). 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Ponas Didsas”. Romantinė komedija. (N-7) 22.50 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.50 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. Nuotykių serialas. (N-7) 12.00 „Spec. būrys“. Veiksmo drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Spec. būrys“. Veiksmo drama. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“. Komedija. (N-7) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro laida. 21.35 „Pagieža“. Siaubo f. (N-14) 23.30 „Pietų parkas“. 24.00 „CSI Niujorkas“. 1.00 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.40 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

TV parduotuvė. Teletabiai. 24/7 (k.). Griūk negyvas! Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Kas tu toks? (k.) Šiandien kimba. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.05 Griūk negyvas! 12.30 24/7 (k.). 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai Spaudos puslapiai. Laida „112“. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba.

16.00 „Jos vardas Nikita”. Nuotykių serialas. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos” (1). Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Netikėta sėkmė”. Veiksmo komedija. (N-7) 22.50 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.50 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.55 0.25 1.20

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Angelas“. „Kobra 11“. „Spec. būrys“. Veiksmo drama. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Spec. būrys“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. „Žurnalistai“. Humoro laida. „Vaikinai, tapę istorija“. Drama. (N-14) „Pietų parkas“ „CSI Niujorkas“. Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). „Kas tu toks?” Namų daktaras (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida „112“. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

13.30 14.00 14.50 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.15 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15 0.20 0.50

TV parduotuvė. Gongo Gangas (k.). Griūk negyvas! Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Sodo detektyvės”. TV serialas. (N-7) Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. „Zona”. (N-14) „Sodo detektyvės” (k.). „Pora kaip tvora” (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Animacinis f. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitikimas”. 22.05 Vienatvės tinkluose. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Kruizas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris. 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika P.Panavas. LR himnas. Nakties programa.

13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Sodo detektyvės”. (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „100% FKE“. Speciali laida apie futbolą. 19.00 UEFA Čempionų lygos atrankos rungtynės: „Ekranas” (Panevėžys)– „Valletta” (Malta). Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Per pertrauką – Žinios. 21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 Dok. serialas „Katastrofų pamokos”. „Tuneliai” (k.) 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitikimas”. 22.05 Liudytojai. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.35 TV serialas „Kruizas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Nyka-Niliūnas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Liepos 20, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 11.45

„Senis“.

„Laiko policininkas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.30 Gustavo enciklopedija (k.). 14.00 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 „Pavogta laimė“ (k.). 11.40 Neišgalvoti gyvenimai (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 Neišgalvoti gyvenimai. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 Aš myliu Lietuvą. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Laiko policininkas“ (1994 m., JAV). (N-14) 0.35 „Vampyro dienoraščiai“ 1.35 „Ozas“.

„Dingę be žinios“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 22.05 23.05

1.10 2.05 2.55

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Ūkininkas ieško žmonos. Pasirink mane. Pasimatymų šou. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. TV3 žinios. Akistata. „Didieji pokyčiai“. Realybės šou. Pasirink mane. Pasimatymų šou. TV3 žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. Veiksmo f. „Dingę be žinios“ (1984 m., JAV). (N-14) „Išgelbėk mane“. „Kaltės kaina“. (N-7) „Biuras“. (N-7)

„Sukčius“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Drama „Kelios dienos rugsėjį“ (k.). 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Komedija „Sukčius“ (2010 m., Kanada). (N-14) 22.50 Baimės faktorius (k.). 23.50 „Srautas I“. 0.50 Karštas vakaras (k.). 1.25 Bamba. (S)

13.30 14.20 15.10 16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.05 20.40 21.15 22.25

23.00 23.30 24.00 0.30 1.20

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Kultūros paveldas. „Pietizmas. Kas tai?“ Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.). „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai. Veidai. Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Be pykčio. „Likimo valsas“. Brydė. Antano Baranausko giesmynas. Europos kinas. „Peteris ir Pavla“. Drama. (N-7) Gyvenimo ratu. Gyvenimą prailginanti kūryba. Dok. f. ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai”. Dalia Kutraitė kalbina... Gražiną RučytęLandsbergienę. 1997 m. Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. Gyvenimas gražus (k.). „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”. 9.40 „Antinas Dafis“. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. 11.00 „San Francisko raganos II”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Velniūkštė”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Liepos 21, ketvirtadienis

Nacionalinė paieškų tarnyba.

„Kaip apiplėšti banką“.

„Baikeriai“.

Statybų TV.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 14.15 „Šilko kelias“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Dok. serialas „Tuk tuk Indija“. 19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Autentiška dokumentika. „Karo šešėlyje“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 KK2. 9.50 Abipus sienos. 10.40 „Pavogta laimė“. 11.40 Neišgalvoti gyvenimai (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą. (N-7) 20.10 Nuo... Iki... 21.00 Farai. 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris „Žmogžudystė Baltuosiuose rūmuose“ (1997 m., JAV). (N-17) 0.45 „Vampyro dienoraščiai“. 1.45 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys paklydėlės“. (N-7) 11.10 Didieji pokyčiai. (N-7) 12.05 Pasirink mane. Pasimatymų šou. 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie Tarzaną“. Animac. serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Akistata. (N-7) 20.00 Nuodėmių dešimtukas. 21.00 „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. 22.00 „Pagrindinis įkaltis“. (N-7) 23.00 Veiksmo f. „Pagrindinis įkaltis“ (1984 m., JAV). (N-14) 0.55 „Išgelbėk mane“. 1.50 „Kaltės kaina“. (N-7) 2.40 „Biuras“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Šaolino vaikai“ 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Romantinė komedija „Geras vaikinas, blogas vaikinas“ (k.). (N-7) 14.55 Smagiausios akimirkos. 15.20 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Romantinė drama „Kartachena“ (2009 m., Prancūzija). (N-7) 23.00 Baimės faktorius. 24.00 „Srautas I“ (k.). (N-14) 1.00 Karštas vakaras. 1.35 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Dok. filmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai” (k.). 13.05 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Gyvenimo ratu. (k.). 15.45 Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai. Palanga (1). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai. 20.55 Kuluarai. 21.40 Šalia mūsų. Labdarių portretų salė. 22.00 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (2). 22.30 Gimtojo uosto dainos. 22.45 Pasaulio dokumentika. „Švedijos Karelija“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Simfoninės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.40 0.10 1.00

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”. Animac. serialas. 9.40 „Antinas Dafis”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 11.00 „San Francisko raganos II”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Velniūkštė”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”.

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Spec. būrys“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Spec. būrys“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. „Žurnalistai“. Humoro laida. „Jūrų pėstininkas“. Veiksmo f. (N-14) „Pietų parkas“. „CSI Niujorkas“. Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks? Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Skambanti vasara. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 19.03 Sveikinimų ratas.

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (2). Nuotykių serialas. 16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14) 22.35 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Spec. būrys“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Spec. būrys“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. (N-7) „Žurnalistai“. Humoro laida. „Atgal į gamtą“. Nuotykių f. (N-7) „Pietų parkas“. (N-14) „CSI Niujorkas“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks? Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.05 Ilgai ir laimingai (k.). 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

12.05 13.00 13.30 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.15 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 21.35 22.15 23.05 0.05 0.40

Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

Gongo Gangas (k.). Reporteris. TV parduotuvė. Dok. serialas „Katastrofų pamokos”. „Traukiniai“ (k.). Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Sodo detektyvės”. (N-7) Super L.T. (N-7) 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Festivalis „Tamsta muzika”. „Antis”. Ekovizija. Žalioji idėja. „Sodo detektyvės” (k.). Bušido LT. Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.25 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.20 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitikimas”. 22.05 Liudmila Čiursina. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Kruizas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. H.Nagys. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

13.00 13.30 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.25 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15

23.15

TV6

0.40 1.10

TV1

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. Nuotykių serialas. 16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Klastotė”. Veiksmo f. (N-14) 22.45 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.45 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

0.15 0.45

Reporteris (k.). TV parduotuvė. „Sodo detektyvės” (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. Ilgai ir laimingai. Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Dok. serialas „Katastrofų tyrimai”. „Černobylio katastrofa”. (N-7) Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). „Pora kaip tvora”. Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.30 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitkimas”. 22.05 Žmogus ir įstatymas. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.25 A.Makarevičiaus koncertas. 0.30 TV serialas „Pėdsakas”. 1.00 Detektyvai. 1.30 Žvaigždėlaivis. 1.50 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. N.Miliauskaitė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Gimtasis kraštas

LTV2

Liepos 22, penktadienis

„Slenkstis“.

„Rytdienos paštas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.00 „Snaiperio taikinyje“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.09 Duokim garo! 22.45 Trileris „Slenkstis“ (2006 m., JAV).

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. 9.50 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). (N-7) 10.50 Geriausi LNK koncertai „Žvaigždžių duetai 5“. (k). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK koncertai „Kai švenčia svarstyklės“. 21.10 Veiksmo trileris „Terminatorius 3. Mašinų prisikėlimas“ (2003 m., D.Britanija JAV). (N-7) 23.25 Premjera. Veiksmo komedija „Rytdienos paštas“ (2009 m., JAV,). (N-14) 1.10 Kriminalinis trileris „Paslaptingas langas“ (2004 m., JAV). (N-7)

„Didingiausias filmas“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00

22.10

23.55

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Nusivylusios namų šeimininkės“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. TV3 žinios. Prieš srovę. Komedija „Paskutinis jaunikio išbandymas“. (2000 m., JAV). (N-7) Nuotykių komedija „Didingiausias filmas“ (2007 m., JAV). (N-7) Siaubo f. „Veidrodžiai“ (2008 m., JAV, Rumunija). (N-14)

„Linksmasis našlys“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Šaolino vaikai“ 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Romantinė drama „Kartachena“ (k.). 14.45 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 Mano šaunioji sodyba. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Amerikos talentai V. 22.10 „Tauras“ Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. III etapas, Birštonas. 23.10 Veiksmo f. „Snaiperis“ (k.). (N-14) 1.05 Bamba. (S)

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.00 „Kaimynai“ (2). 13.15 Juokis. 15.30 Sveikinimų koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.00 Kine kaip kine. 18.30 TV muzikinė pasaka „Geltonų plytų kelias“ (1993 m.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Jūros šventė 2010. Atidarymo koncertas „Prie jūros gimusiųjų dainos“. 23.15 Premjera. Istorinė drama „Džefersonas Paryžiuje“ (1995 m., JAV, Prancūzija). (N-14)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Antano Baranausko giesmynas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (k.). 14.50 Kultūros paveldas. „Pietizmas. Kas tai?“ (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika. „Tbilisis, Tbilisis“. Drama. (N-7) 20.40 LNOBT spektaklis. Baletas „Don Kichotas”. 22.30 Jonas Strielkūnas. Meilės lyrika. Skaito Dalia Jankauskaitė. 22.50 Autentiška dokumentika. „Karo šešėlyje“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas. „Dviese sūpuoklėse“ (k.).

TV1 8.05 8.40 9.10 9.40 10.05 10.30 11.00 12.00 13.00 14.00

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Teleparduotuvė. „Tazmanija”. „Edas, Edis ir Edys”. „Antinas Dafis”. „Supermergaitės”. Animac. serialas. „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. Animac. serialas. „Jos vardas Nikita”. „Detektyvė Džonson”. „Velniūkštė”. Teleparduotuvė.

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Liepos 23, šeštadienis

„Džefersonas Paryžiuje“.

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

TV programa

„Tai nutiko Manhatane“.

„Geri metai“.

„Mirtinas smūgis“.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“. 7.45 Animac f. „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 Animac. f. „Antinas Dafis“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Pričiupom! 10.00 Kino pusryčiai. Veiksmo ir nuotykių komedija „Turtuolis Ričis“ (1994 m. JAV). 12.00 „Omnitel“ 1 000 km lenktynės. Tiesioginė starto transliacija. 13.00 Kriminalinė komedija „ Apvali sumelė“ (2005 m., JAV, Kanada). 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 „Omnitel“ 1 000 km lenktynės. Didysis nugalėtojų sutikimo koncertas. 22.00 Melodrama „Tai nutiko Manhatane“ (2002 m., JAV). (N-7) 0.15 Veiksmo f. „Masalas“ (2000 m., JAV). N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas. „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mistinė drama „Paviršius“ (2005 m., JAV). 10.00 Komedija „Atkovotas kamuolys“ (2005 m., JAV). (N-7) 11.40 Komedija „Ideali porelė“ (1997 m., JAV). 13.40 Komedija „Kaukazo belaisvė, arba nauji Šuriko nuotykiai“ (1967 m., TSRS). 15.10 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 EUROBASKET 2011. Naujo krepšinio himno rinkimai. 21.30 Komedija „Geri metai“ (2006 m., JAV). (N-7) 24.00 Trileris „Skiriamoji juosta“ (2002 m., JAV). (N-14) 1.55 Komiška drama „Orų pranešėjas“ (2005 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). 9.00 „Tauras“ Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. III etapas, Birštonas (k.). 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai V (k.). 12.50 Baimės faktorius (k.). 13.50 „Mylimam Tėveliui“. Koncertas. 15.45 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas I“. 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 21.20 Veiksmo f. „Mirtinas smūgis“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.25 Romantinė komedija „Septyniolikmečiai“ (2002 m., JAV, Kanada). 1.25 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Kelias. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Gyvenimas yra gražus. 11.45 Etnokultūros ratas. „Etnoversija. Ar esame nykstanti tauta?” 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė. Aktorės Marijos ČerniauskaitėsBarauskienės 80-mečiui. Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Kas bijo Virdžinijos Vulf?” 16.50 Kuluarai (k.). 17.30 Savęs link. „Mįslingi reiškiniai. NSO“ (k.). 18.00 Pasaulio dokumentika. „Karo šešėlyje“ (k.). 18.45 „Beatričė“. LTV muzik. f. 19.00 Muzika gyvai. Skambina Petras Geniušas. Koncertas, skirtas pianisto jubiliejui. 20.35 Trakų festivalis-2000. Choreografinės miniatiūros „Naktis su Karmen”. 21.05 „Brangioji Prudens“. Trileris. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Rašytojas P.Dirgėla”. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu”. Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas.

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai.

14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXI. Taikinyje – detektyvai”. (N-14) 22.35 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.25 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 0.50

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Spec. būrys“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Spec. būrys“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas”. Drama. (N-7) „Po uragano“. Krimin. serialas. (N-7) „Vilko bilietas“. Krimin. drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Ledi Čaterli istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks?” 10.40 Griūk negyvas! 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

12.10 „Mano puikioji auklė”. Humoro serialas. 12.40 „Šnipų žaidimai“. Nuotykių serialas. 13.30 „Omnitel” 1 000 km lenktynės. Tiesioginė transliacija. 13.45 Sąžinės balsas. 14.15 „Senosios Kristinos nutikimai”. Humoro serialas. 14.45 „Omnitel” 1 000 km lenktynės. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7) 16.15 „Omnitel” 1 000 km lenktynės. 16.30 „Pasitikėk manim”. 17.30 „Omnitel” 1 000 km lenktynės. 18.00 „Skaičiai”. 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. (N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Mamos vaikučiai“. Romantinė komedija. (N-7) 22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.50 „Senosios Kristinos nutikimai“.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.15 12.10 12.40 13.40 14.05 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 22.00 23.00 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Teleparduotuvė. Vienam gale kablys. Robinzonai. Lietuva. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) „Džeimis Oliveris Amerikoje“. Kulinarinis šou. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Jokių kliūčių! „Kaulai“. „Žinių vedėjas“. Komedija. „Pretendentas“. Drama. „Po uragano“. (N-7) „Vilko bilietas“.

Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.05 Skonio reikalas. 13.00 Reproteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). 15.00 Super L.T. 15.30 „Pora kaip tvora”. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.25 Gongo Gangas. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. „Myliu tave, Paryžiau”. Drama. (N-14) 0.10 „Policijos nuovada”. (N-7) 1.10 „Pora kaip tvora“ (k.). (N-7) 1.40 Reporteris. Orai.

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Miškinis. LR himnas. Nakties programa.

23.55 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. 0.50 „Ledi Čaterli istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 18.50 21.00 21.15

0.45

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! Mitų griovėjai. Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. Dok. serialas „Katastrofų pamokos”. „Stadionai”. „Dangoraižiai”. „Pora kaip tvora” (k.). Žinios. Orai. Super L.T. Žinios. Orai. Gongo Gangas. Žinios. Orai. Griūk negyvas! Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis”. (N-7) Žinios. Orai. Europos krepšinio karštligė. Europos jaunimo (vyrų iki 20 m.) krepšinio čempionato rungtynės. Pusfinaliai. Transliacija iš Ispanijos. „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 8.00 8.05 8.45 9.00 9.20 10.00 11.00 11.20 15.35 17.25 19.00 20.00 20.20 22.30 0.15 3.05 19.03 20.03 20.23 20.45 21.03 23.48 23.58 24.00

Naujienos. Top-shop. Noriu žinoti. Animacinis f. Grok, armonika! Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Aleksandras Kaidanovskis. Naujienos. TV serialas „Palikimas”. Vaidybinis f. „Mes iš džiazo”. Koncertas. Aš – supermenas. Laikas. Vaidybinis f. „Ant kabliuko”. Linksmųjų ir išradingųjų klubas. Vaidybinis f. „Aukso veršis”. Naktinis eteris. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika P.Lembertas. LR himnas. Nakties programa.

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

LTV2

Liepos 24, sekmadienis

„Pažadėk man“.

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.30 Gustavo enciklopedija. 11.00 Grupės „Saulės vaikai“ dešimtmečio šventinis koncertas. 1 d. 12.30 Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Raudonoji karalienė. Majų paslaptis“. 13.30 Dok. filmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 14.00 „Prisiminimai apie Šerloką Holmsą“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.15 Gamtos kodas. 17.00 Septynios Kauno dienos. 17.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Tragikomedija „Pažadėk man“ (2007 m., Serbija). (N-14) 23.30 Elito kinas. Premjera. Drama „Monstrų puota“ (2001 m., JAV, Kanada). (S)

„Universalus karys. Kita karta“. „Šioje šalyje nėra vietos senukams“.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 „Antinas Dafis“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Animacinis f. „Batuotas katinas“ (1970 m., Japonija). 11.40 Drama „Džeris Makgvairas“ (1996 m., JAV). (N-7) 14.35 Pričiupom! 15.00 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Universalus karys. Kita karta“ (2010 m., JAV). (N-14) 23.05 Veiksmo f. „Juodojo vanago žūtis“ (2001 m., JAV). (N-14)

Gimtasis kraštas

TV programa

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 „Paviršius“. 10.00 Nuotykių f. „Mažasis sniego žmogus 2“ (1997 m., JAV). 11.50 Romantinė komedija „Aleksas ir Ema“ (2003 m., JAV). (N-7) 13.50 Romantinė drama „Mėnesienos mylia“ (2002 m., JAV). (N-7) 16.10 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 16.40 „Choras“. 17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija. Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai 2010. 22.50 Drama „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ (2007 m., JAV). (N-7) 1.10 Kriminalinė drama „Sutemos“ (1998 m., JAV). (N-7)

BTV Pirmadienis, liepos 18 d. 21.00 val. GERAS FILMAS „Snaiperis“. Honkongas, 2009 m. Rež. Dante Lam (N-14). Vaidina: Richie Ren, Edison Chen, Huang Xiaoming, Mango Wong, Michelle Ye, Bowie Lam, Wilfred Lau, Charmaine Fonh. Hartmanas ir Linkolnas buvo geriausi snaiperiai policijos istorijoje ir amžini konkurentai. Per nelaimingą atsitikimą sudėtingos misijos metu Linkolnas netyčia nušauna nusikaltėlių įkaitą – jam tenka sėsti į kalėjimą. Dabar Hartmanui atėjo ne pačios lengviausios dienos: jis priverstas apmokyti ir prižiūrėti visiškai žalią savo partnerį ir tuo pat metu sekti buvusį kolegą Linkolną, kuris grįžęs iš cypės dirba gangsterių bosui ir visais būdais stengiasi jam padėti pabėgti iš kalėjimo. Vienu šūviu buvęs faras nori nušauti du zuikius: gerai užsidirbti iš mafijos boso ir atkeršyti buvusiems kolegoms policijos nuovadoje, o ypač Hartmanui, kuris, Linkolno nuomone, nuslėpė įkalčius jo byloje... Pavojingas žaidimas tarp buvusių kolegų ir konkurentų prasideda. Tik vienas iš jų gali būti geriausias snaiperis...

„Meilė su prieskoniais“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). 9.00 Tauro ragas. 9.30 Laida apie žūklę ir medžioklę. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.50 Komedija „Meilė su prieskoniais“ (2005 m., Indija). 14.00 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 15.45 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Melodrama „Savaitgalis Zioderholme“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 23.15 Veiksmo drama „Mirtinas smūgis“ (k.). (N-14) 1.05 Bamba. (S)

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Gyvenimo ratu. Gyvenimą prailginanti kūryba (k.). 9.05 Šalia mūsų. „Labdarių portretų salė“ (k.). 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai. Palanga (k.). 11.40 Muzika gyvai (k.). 13.15 Trakų festivalis-2000 (k.). 13.45 Būtovės slėpiniai. 14.35 Kine kaip kine. 15.40 „Geltonų plytų kelias“. TV muzik. pasaka. 16.35 Dalia Kutraitė kalbina... Gražiną Ručytę-Landsbergienę. 1997 m. (k.). 17.05 Krašto garbė. 18.00 Dok. filmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai”. 19.10 Auksinės melodijos. Ryčio Cicino jubiliejinis koncertas. 2 d. 20.20 Žvelgiu namop... Juozas Strolia. 21.00 Istorinė drama „Džefersonas Paryžiuje“. (N-14) 23.15 Panorama. 23.30 Karlo Orfo kantata „Carmina burana”. Teatralizuotas koncertas Palangos gintaro muziejaus parke.

TV1 8.05 8.40 9.10 10.05 11.05 12.10 12.40 13.40 14.05 15.00 15.30 16.00

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.15 12.15 12.40 13.35 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00

21.30 Teleparduotuvė. Etnos. Eko mitas. „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu”. Dok. serialas. „Šunys darbininkai”. Dok. serialas. Tarptautinis žurnalistų ralis Šiauliuose. 2011. „Gyvenimo prieskoniai” (1). Serialas. Makaliaus kelionės. „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas. Teleparduotuvė. „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7)

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Vasaros metą – vasaros dainos.

22.00 23.00 23.55 0.50

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Robinzonai. Lietuva. Džeimis Oliveris Amerikoje. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! „Aiškiaregys“ (1). Kriminalinė komedija. (N-7) „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! „Kaulai“. „Formulės-1” pasaulio čempionato Vokietijos Didžiojo prizo lenktynės. Vaizdo įrašas. Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) „Vilko bilietas“. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Ledi Čaterli istorijos“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 10.30

TV parduotuvė. Namų daktaras. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Girių takais. Dok. serialas „Gimę žudyti”. „Žmogėdros”. (N-7) 11.00 Šiandien kimba. 11.30 Dok. serialas „Grobuonys”. „Masinis puolimas”. (N-7) 10.03 11.03 12.10 13.03 13.43 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj.

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Aligatoriai Jungtinėse Valstijose”. (N-7) 13.00 „Pagrindinis įtariamasis”. TV serialas (k.). 15.00 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 „Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Šiaulių „Šiauliai”–Marijampolės „Sūduva”. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių. Per pertrauką – Žinios. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Europos krepšinio karštligė. Europos jaunimo (vaikinų iki 20 m.) krepšinio čempionato rungtynės. Finalas 24.00 Du karaliai. 1.10 „Zona” (k.).

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.50 8.20 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.20 12.30 14.05 16.00 18.05 20.00 20.25 21.30 23.20 0.10 2.10

Naujienos. Top-shop. Laida kariams. Genijai ir piktadariai. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Liudmila Čiursina. Vaidybinis f. „Užmigęs keleivis”. Vaidybinis f. „Seniai plėšikai”. Vladimiras Vysockis. TV serialas „Teismo kronika”. Laikas. Didelis skirtumas. Vaidybinis f. „Nusišypsok, kai verkia žvaigždės”. Yesterday live. Vaidybinis f. „Barchanovas ir jo asmens sargybinis”. Naktinis eteris.

18.10 19.03 20.03 20.39 20.45 21.03 23.48

Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Kunčinas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Vaidina: Donald Sutherland, Russell Peters, Terra Vnesa, Rebecca Romijn, Sarah Roemer, Rosif Sutherland. Temperamentingas žavus vyriškas, pašėlęs ir neslepiantis kriminalinės praeities, – vyro menininko idealas? Galbūt. Vincento talentą pastebėjo vienos žymiausios galerijos darbuotoja ir per vieną dieną nepralenkiamas miesto automobilių vagis tapo menininku, kurio skulptūrų, iš garaže besimėtančių atliekų, trokšta visas pasaulis. Jam patinka žingsniuoti raudonuoju kilimu, gurkšnoti šampaną ir uždirbti krūvas pinigų, tačiau jam labai nepatinka dar kartą susitikti su miesto nusikaltėlių „tėveliu“, kuris vėl privers jį dirbti... Pirmas darbas lyg ir nėra toks blogas – žigolo, tačiau antrasis – didžiausia metų automobilių vagystė privers buvusį šios srities profesionalą gerai pasukti galvą, kad jam vėl netektų sėsti į belangę...

TV6 Ketvirtadienis, liepos 21 d. 21.35 val. Nuotykių filmas. „Atgal į gamtą“. JAV, 2007 m. Rež. Sean Penn. Vaidina: Emile Hirsch, Marcia Gay Harden, William Hurt, Jena Malone, Brian H. Dierker, Vince Vaughn.

TV3 Penktadienis, liepos 22 d. 20.00 val. Komedija „Paskutinis jaunikio išbandymas“. JAV, 2000 m. Rež. Jay Roach (N-7). Vaidina:Robert De Niro, Ben Stiller, Teri Polo, Blythe Danner. Ligoninės sanitaras Gregas ilgai repetavo, kaip pasipiršti mylimai merginai Pem. Jis vyksta į užmiestį susipažinti su jos tėvais. Čia jis turėtų iškilmingai pasipiršti merginai. Tačiau Gregas – nevykėlis, kurio geriausi sumanymai virsta niekais ir gyvenimą paverčia košmaru. Nelaimėlis nė nenutuokia, kokie išbandymai jo laukia. Paaiškėja, kad Pem tėvas – CŽV atsargos karininkas ir kiekvienam Pem draugui surengia griežtą išbandymą. Tikrina net melo detektoriumi. Egzaminuojamas Gregas padaro daugybę klaidų. Be to, dingo ir Grego bagažas, kuriame sužadėtuvių žiedas... Staiga Gregas nustoja svajoti apie vedybas su Pem. Jam svarbiausia išsinešdinti iš šių namų. Deja, tai ne taip paprasta...

TV3 Sekmadienis, liepos 24 d.

BTV Trečiadienis, liepos 20 d. 21.00 val. GERAS FILMAS „Sukčius“. Kanada, 2010 m. Rež. Risa Bramon Garcia (N-14).

17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”. (N-7) 19.00 „Majamio ligoninė” (1). Serialas. 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 Sekmadienio romantika. Iš Utos Danielos kolekcijos „Šokis ant vaivorykštės“. Romantinis f. (N-7) 22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.50 „Senosios Kristinos nutikimai”.

22-ejų koledžo absolventui Kristoferiui Makandelsui prieš akis – daug žadanti ateitis. Tačiau, užuot iš karto puolęs naudotis jos teikiamais pranašumais, vaikinas nusprendžia leistis į nežinomybę ir ieškoti nuotykių. Visa tai, kas jam nutinka šioje kelionėje, pakeičia vaikino pasaulį, požiūrį į gyvenimą, svajones... Iš naivaus idealisto, trokštančio patirti ką nors didingo, jis tampa tragiška figūra, bandančia surasti pusiausvyrą tarp žmogaus ir gamtos. Savo kelionėje Kristoferis sutinka pačių įvairiausių žmonių iš visų Amerikos visuomenės grupių. Godžiai sugeriantis visus naujus įspūdžius, vaikinas šioje kelionėje į tiesą ir laimę pamažu susikuria naują savo vidinį pasaulį.

22.50 val. Drama „Šioje šalyje nėra vietos senukams“. JAV. , 2007 m. Gūdžiame Teksaso valstijos užkampyje Vietnamo karo veteranas Levelynas Mosas netyčia suranda du milijonus dolerių. Tiesa, be didžiulės grynųjų sumos kulkų suvarpytame furgone guli keli kūnai su šautinėmis žaizdomis ir heroino krovinys. Kaubojus nusprendžia pinigus priglausti savo namuose, tačiau dviejų milijonų niekas taip paprastai iš rankų nepaleidžia... Netrukus kaitriuose Teksaso smėlynuose įsiplieskia kruvinos gaudynės. Levelyno pėdomis seka žiaurūs mafijozai ir bebaimis negailestingas žudikas. Savo aukas pasirinkdamas tiesiog mesta moneta – herbas ar skaičius, į apsnūdusį miestelį jis atneša negailestingą blogį.

Gimtasis kraštas

,,Meilės žygis Valdovų keliu“

Lietuva per savaitę

2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)

Projektas ,,Misija Sibiras“ tęsiasi Projekto „Misija Sibiras“ dalyviai išvyko į buvusias lietuvių trėmimų, masinių žudynių, koncentracijos stovyklų ar įkalinimo vietas Rusijoje ir Tadžikistane. 24 jaunuoliai tvarkys kapavietes, statys medinius kryžius negrįžusiems lietuviams atminti.

Valdovų rūmuose Vilniuje pristatytas projektas „Meilės žygis Valdovų keliu“. Tai „2000 km istorijos“ žygio iki Juodosios jūros organizatorių rengiamas naujas žygis žirgais senuoju Jogailaičių, dar vadinamu Valdovų, keliu, kuriuo Žygimantas Augustas prieš 560 metų lydėjo Barboros Radvilaitės palaikus. Rugpjūčio mėnesį 10 raitelių su žemaitukais ketina nujoti nuo Vilniaus iki Krokuvos.

Jauniai – pasaulio čempionai!

Lietuvos jaunių (iki 19 metų) vaikinų krepšinio rinktinė Latvijoje vykusio pasaulio čempionato finale 85:67 (18:13, 21:19, 23:15, 23:20) nugalėjo Serbijos krepšininkus ir pirmą kartą šalies istorijoje iškovojo planetos jaunių čempionato aukso medalius.

Minos prie Baltijos jūros

Baltijos jūroje ir kranto smėlyje prie Šventosios aptikta dešimtys Antrojo pasaulinio karo minų be sprogdiklių. Visos jos išgabentos į Kairių karinį poligoną ir sunaikintos.

Savaitgalio orai

Metų valstybės tarnautojas

Žurnalas „Veidas“ jau septintą kartą paskelbė geriausią Metų valstybės tarnautoją – juo tapo Ministro Pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis. Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo premjeras Andrius Kubilius.

Karūnuota gražiausia lietuvaitė

Šeštadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis, kai kur griaudės perkūnija. Žemiausia temperatūra naktį – 12– 17, aukščiausia dieną – 19–24 laipsniai šilumos. Sekmadienį be didesnio lietaus. Žemiausia temperatūra naktį – 10–15, aukščiausia dieną – 20–25 laipsniai šilumos. Miškuose sirpsta mėlynės, šilauogės, avietės... Turguje už litrą mėlynių prašo 9-10 litų. Brangoka? Tada eikite į mišką.

Pilnatis. Saulė teka 5.01, leidžiasi 21.48.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +12 +17°

Naktį: +10 +15°

Dieną: +19 +24°

Dieną: +20 +25°

Palangos vasaros estradoje 14 žaviausių lietuvaičių varžėsi dėl gražiausiosios titulo ir „Mis Lietuva 2011“ karūnos. Ja šiemet pasipuošė Ieva Gervinskaitė. „Mis Foto“ titulas atiteko Eglei Jakubavičiūtei, „Mis Elegancija“–- Liudvikai Jankauskaitei, „Mis Publika“ – Brigitai Buožytei, „Mis Gracija“–Kristinai Ivanovai. Pirmąja vicemis tapo Greta Savickytė. Raimundo Šuikos nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos