GYVASŽODIS

BENDRUOMENIŠKOS VIZIONIERIŲ BIBLIOTEKOS

Dr. Ingrida Veliutė. Liudo Masio nuotr.

Nuo dienos, kai per tris Pabaltijo šalis Baltijos kelyje nusidriekė taiki lietuvių, latvių ir estų grandinė, jau skaičiuojame trisdešimtmetį. Šiemet rugpjūčio 23 d. rankomis susikibusių žmonių energija ir taikios mintys buvo siunčiamos Minsko, kuriame dabar tramdomi protestuotojai, link. Laisvės troškimui sienos neegzistuoja... O juk beveik prieš penkiolika metų kaip tik Baltarusijos nacionalinė biblioteka tapo traukos simboliu: ji pradėjo vilioti ne tik kontrastinga deimanto formos architektūrine išraiška, bet ir atvertomis čia saugomomis, tarp jų ir lituanistikos paveldo, kolekcijomis. Lieka tikėtis, jog kontroversiški politiniai sprendimai neužgniauš mokslo ir kultūros galimybių...

O kaip per tris pastaruosius Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius pasikeitė šalies bibliotekų įvaizdis ir jų veidas? Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002 m. patvirtinus Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 m. programą 1 , Kultūros ministerija per dešimtmetį įsipareigojo ne tik pagerinti bibliotekų veiklą, bet ir atnaujinti senuosius pastatus ar pastatyti naujų. Tuo metu šalyje veikė daugiau kaip 3000 valstybės, savivaldybių ir kitų žinybų įsteigtų bibliotekų, iš kurių daugiau nei 1300 buvo viešosios bibliotekos, įsikūrusios miestuose, miesteliuose ir

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1454 „Dėl bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programos patvirtinimo”, 2002 m. rugsėjo 17 d. Prieiga per internetą: www.e-tar.lt/portal/lt/ legalAct/TAR.C20862E3D9CD/asr. kaimuose 2 . Ir jau tuomet tiek Kultūros ministerijos planuose, tiek UNESCO ir IFLA viešųjų bibliotekų manifeste buvo išreikšta siekiamybė, kad bibliotekose „paslaugos teikiamos remiantis visiems lygia naudojimosi teise, nepaisant amžiaus, rasės, lyties, tautybės, kalbos ar padėties visuomenėje“. Taip pradėta formuoti nauja viešųjų bibliotekų misija iš tradicinės bibliotekos, saugančios rašytinį ir spaudos paveldą, pasitelkiant kūrybiškumą bei modernias elektronines priemones, tapti bendruomeninėmis erdvėmis, kuriose visi be išimties nariai turėtų galimybę pažinti, mokytis, tobulėti ir jaustis skaitančios bendruomenės dalimi.

Iš ambicingos modernizavimo programos, kurioje buvo suplanuota per 150 statybų ir rekonstrukcijos projektų , finansavimas numatytas 44-iems, jiems skirta 50,8 mln. Eur (175,4 mln. Lt), iš jų panaudota 44,9 mln. Eur (155,2 mln. Lt). Galima vertinti dvejopai ir pesimistiškai numykti, jog tai – vos 29,3 proc. visų suplanuotų projektų, tačiau galima ir pasidžiaugti, jog bibliotekos papildomai iš Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų ir kitų šaltinių gavo 5,7 mln. Eur (19,7 mln. Lt), rekonstrukcijai ir statyboms 3,6 mln. Eur (12,3 mln. Lt) skyrė savivaldybės.

2 Petuchovaitė, Ramunė. Lietuvos bibliotekų kaitos kelias: sustoti negalima. In: Moderniai visuomenei – naujoviška biblioteka. Prieiga per internetą: www.bibliotekospazangai.lt/media/public/Atsisiuntimui/Moderniai%20 visuomenei-small.pdf.

Šioje Lietuvos bibliotekų atsinaujinimo trisdešimtmečio apžvalgoje privalu paminėti ir nacionalinį projektą „Bibliotekos pažangai“ (2008–2012 m.) 3 , vykdytą pagal tarptautinį trišalį susitarimą tarp Kultūros ministerijos, Billo ir Melindos Gatesų ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Projekto biudžetas viršijo 32 mln. Eur (apie 112 mln. Lt). Projekto pabaigoje buvo išplėtota visą šalį apimanti bibliotekų infrastruktūra, automatizuota sistema sujungė bibliotekas į tinklą ir buvo sukurta nauja viešosios interneto prieigos infrastruktūra, o tai šiandien jau laikoma labiau nei privalomu aspektu bibliotekose. Itin svarbus programos indėlis į darbuotojų ir lankytojų kompetencijų ugdymą (technologinio raštingumo mokymuose dalyvavo 61 tūkst. gyventojų, daugiau kaip 420 tūkst. konsultuota) – taip bibliotekose suaktyvintas tiek skaitmeninių paslaugų vartojimas, tiek naujų paslaugų kūrimas, tiek tradicinių leidinių iš fondų išdavimas.

Šių programų tikslus pavadinčiau pavykusiu vizionierišku ateities planavimu, nes jei rašytume naują programą ryt, jau žinotume, jog turime nemažą būrį kvalifikuotų specialistų, veikiančią LIBIS sistemą, ne tik daugybę kompiuterizuotų darbo vietų, bet ir tokių inovatyvių priemonių, apie kurias anuomet geriausiu atveju buvo tik svajojama. Nekalbant jau apie tai, jog ne tik Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka po centrinių rūmų kapitalinio remonto į kultūros lauką įsiveržė su aiškiu tarpdiscipliniškumo pareiškimu, bet ir mažesnių miestų bei miestelių, pavyzdžiui, Kretingos, Plungės ar Ukmergės bibliotekos kaskart verčia pasitikrinti, ar iš tiesų užsukai į biblioteką.

Dar šiek tiek pozityviosios statistikos. 2016-ieji buvo paskelbti Bibliotekų metais, o 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis, gyventojų vertinimu, viešosios bibliotekos teikė kokybiškiausias kultūros paslaugas 4 . 2019 m. kiekvienas šalies gyventojas bibliotekose apsilankė vidutiniškai po 8 kartus (21 236 123 fiziniai lankytojai), virtualiai – vidutiniškai po 6 kartus per metus (18 193 120). Bibliotekose įdiegus automatizuotas aptarnavimo sistemas ir savitarnos įrenginius, pakito darbuotojų darbo turinys: svarbiausia veikla tapo bendravimas su lankytojais, jų mokymas ir konsultavimas, edukaciniai ir kultūros renginiai. Biblioteka tapo viešąja bendruomenės erdve – susibūrimams, aktyvioms kūrybinėms ir kultūrinėms veikloms, kurioje keičiamasi nuomonėmis, ugdoma tolerancija, randama bendrų interesų ir formuojama daugiakultūrė tapatybė. Džiugu priminti, jog rekonstruota Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka šiais metais už inovatyvią veiklą gyventojų skaitmeninių kompetencijų ugdymo srityje įvertinta tarptautinio EIFL fondo apdovanojimu, Trakų rajono viešosios bibliotekos Lentvario filialą perkėlus į bendrą pastatą su kultūros rūmais, ne tik pagerėjo bibliotekos darbo sąlygos, bet ir išsiplėtė renginių organizavimo galimybės. Stebina

Prieiga per internetą: www.bibliotekospazangai.lt/lt/. Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis: galutinė tyrimo ataskaita, 2017-06-22. Prieiga per internetą: www.kulturostyrimai.lt/wpcontent/uploads/2017/08/2017-Gyventoju-dalyvavimo-kulturoje-tyrimo-ataskaita. pdf. atnaujintos Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos pastato architektūra, kritikų teigimu, lyg būtų įkurdinta priešistorinio gyvūno griaučiuose 5 . Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje modernizavimo darbai dar tik startuoja, bet jau aišku, kad miestiečiai po kelerių metų turės beveik nepakitusios architektūros, tačiau inovatyvią ir modernią bendruomeninę erdvę. Apibendrinant galima paminėti, jog 2014–2020 m. bibliotekų infrastruktūros lėšas nukreipus į Kultūros objektų aktualizavimo programą 6 , už 23,9 mln. Eur (iš jų 17 mln. – Europos Sąjungos lėšos) buvo renovuota 13 viešųjų bibliotekų.

Čia racionalu būtų paklausti, tai kokie gi tolesni šalies bibliotekų tikslai, kuriuos suponuoja jau šiandienos poreikis. Šiemet 65 apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms fondams komplektuoti papildomai paskirstyta 1,7 mln. eurų 7 ; tai leido pasivyti ir net šiek tiek viršyti ES valstybių vidurkį: vienam Lietuvos gyventojui viešojoje bibliotekoje iš šiam tikslui skiriamų lėšų tenka 1,45 Eur (ES šalių bibliotekoje – 1,22 Eur).

Kas toliau? Planuojama nuosekliai tęsti 2020 m. pradėtas veiklas, susijusias su viso šalies viešųjų bibliotekų tinklo infrastruktūros pritaikymu autizmo spektro sutrikimą turintiems lankytojams. Rengiama gyventojų medijų ir

informacinio raštingumo ugdymo programa,

kuri bus vykdoma per bibliotekų tinklą. Ateinančiais metais numatomi reikminiai tyrimai apie dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes organizuojant 3D skenavimo procesus.

Itin svarbu neapleisti Nacionalinės bibliotekos puoselėjamo „žmonių bibliotekos“ modelio ir toliau rūpintis darbuotojų kompetencijų tobulinimu, atliepti sparčiai kintančius lankytojų poreikius ir laukti bibliotekoje visų – ar užsukančių tik pasiimti knygos, ar pasinaudoti bendradarbystės, kūrybos erdvėmis, ar tiesiog pabendrauti su draugais.

Mintimis vis grįžtu į pavasarį, kai, užklupus koronaviruso pandemijai, viso pasaulio bibliotekos nemokamai atvėrė fondus, kad žmonės, būdami namie, galėtų naudotis bibliotekose saugoma žmonijos išmintimi; kai, bibliotekoms vienoms pirmųjų Lietuvos kultūros sektoriuje per karantiną atvėrus duris lankytojams, per naktis kūrėme taisykles, kaip dirbti su išduodamais leidiniais, kad darbuotojai liktų saugūs; kai rankose atsidūrė bibliotekų 3D spausdintuvu pagamintas veido skydelis, skirtas apsisaugoti nuo klastingo viruso, ir žinojau, jog kažkas kantriai ir ilgai dirbo, kad jį turėčiau...

Čia nėra vietos nuoboduliui ir beveik neribotos galimybės įgyvendinti įvairiausias idėjas. Tik svarbu atrasti savo biblioteką ir bibliotekininką.

Dr. Ingrida Veliutė Kultūros viceministrė

5

6 Projektas „Architektūros kritika: Lietuvos bibliotekos”, 2017. Prieiga per internetą: http://archmap.lt/lt. Kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-711 „Dėl kultūros objektų aktualizavimo 2014–2020 metų programos patvirtinimo“, 2014 m. spalio 6 d. Prieiga per internetą: www.e-tar. lt/portal/lt/legalAct/b425eff064b911e4b6b89037654e22b1/asr. 2010 m. finansavimas šiam tikslui buvo sumažintas beveik 4 kartus.