„Nuo Svėdasų miestelio, Jaros ir Šventosios upių santakos link, už trijų kilometrų, tarp kalnų ir kalniukų stūkso į Vosintos upelį atsirėmęs mažai kam žinomas Grikiapelių kaimas. Jį kai kas net Grikonėliais vadina,“ – rašė 1938-aisiais metais poetiškos sielos svėdasiškis, gimęs ir gyvenęs Grikiapelių kaime, buvęs žymus savo krašto patriotas, bankininkas, verslininkas, ekonomistas, politikas ir visuomenininkas Adomas Prūsas savo knygoje „Gyvenimo keliai“. Kada šis kaimas įsikūrė tikslių žinių nėra: gal baudžiavos laikais, kuomet šio kaimo žemės priklausė Marikonio dvarui, o gal ir dar seniau – IX-XII amžiais, kuriuos mena ant Šventosios kranto kaimo teritorijoje iki mūsų dienų išlikę paminkline lenta pažymėti senkapiai, dabar vadinami Milžinų kapais. O kaimo legenda pasakoja: „Kai dvaro žemes skirstė Mamytė su dukromis jauniausios sesės Daivos vienuolikos klasių baigimo šventėje. Priekyje – pirmasis anūkas Artūras. Apie 1979 m. Foto G. Kepežinskienės nuosavybė.
į kaimus, matininkas apsigyveno pas vieną gaspadorių, kuris jį pavaišino grikine babka (tai naminėmis girnomis malta, moliniame puode virta rupių grikinių miltų košė). Vaišės matininkui taip patiko, kad kaimą jis pavadino Grikiapeliais (grikių pelais)“.
Anykščių krašto Svėdasų parapija gerai žinoma, nes
Tokiose gražiose apylinkėse prabėgo mano vaikystė.
yra mūsų tautos rašytojo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto
Mūsų tėvai užaugino gausią pavyzdinę šeimą. Vinco ir Genovaitės
gimtinė. Šį gimtąjį kraštą jis labai mylėjo ir gražiai savo raštuose
Matelių šeimoje gimėme mes, penkios sesės: Dalė (1950), Gražina
aprašė.
(1952), Irena (1955), Birutė (1956) ir Daiva (1961).
99