Kūrybiniai trečiadieniai Naujienlaiškis. 2019 balandis.
Mykolo Žilinsko galerijoje
Rygos tekstilės trienalės paroda „Tapatybė“ 2018 metais Baltijos šalys: Latvija, Lietuva ir Estija šventė savo valstybių atkūrimo šimtmetį, todėl meno kūriniai iš visų trijų valstybių yra eksponuojami kartu, pristatant Baltijos šalių meno tapatybę, grįstą bendra istorija, tradicijomis ir mąstysena. Menininkų kūriniuose atsispindi Baltijos tekstilės meno mokyklos vertybės – profesionalumas, techninio išpildymo meistriškumas, inovacijų paieška meninėje raiškoje. Kviečiame į edukacinę ekskursiją balandžio 17 d. 13.00 val.
Lankytojams siūloma pažintis su visame pasaulyje garsiu Japonijos pynimo menu (angl. basketry). Keliasdešimties nedidelio formato pynimo darbų kolekcija (kuratorė – Kakuko Ishii) sudaryta iš neseniai 30metį atšventusios Pynimo parodų grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) narių kūrinių. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio Japonijoje gyvuojanti menininkų grupė, subūrusi arti šimto narių, plėtoja archajines krepšių pynybos technikas, jas taiko šiuolaikinėms erdvinėms kompozicijoms. Iš tradicinių krepšių pynybos kilusi tarptautinė tekstilės pakraipa rado tinkamą dirvą Japonijoje, turinčioje senas krepšių gamybos tradicijas. Pynimas iš gamtinių pluoštų, popieriaus, vielos atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą perteikti pirmapradį medžiagos grožį, jį tikslingai pasitelkti dirbinio struktūrai paryškinti, jo dėka kurti subtilias užuominas ir iškalbingas potekstes.
Japonijos pluošto meno paroda „Pynimas" Mykolo Žilinsko dailės galerija
Parodos kuratorė ir menininkė Kakuko Ishii XX a. devintajame dešimtmetyje pradėjusi rengti kursus, siekė Japonijoje paskleisti konceptualų požiūrį į krepšių pynybą. Kai kurie tuometiniai Kakuko Ishii mokiniai vėliau ėmėsi organizuoti kasmetines pynimo meno parodas, toliau puoselėdmi šią Japonijai naują meno šaką. Pirmoji paroda buvo surengta 1986 m.
galerijoje „Senbikiya“ Tokijo Čiūo rajone. Nuo pat pradžių pynimo grupės tikslas buvo mokytis vienam iš kito ir garsinti savo narius. Pynimo parodų grupės ekspozicijos keliauja po pasaulį, supažindindamos su Japonijos kultūra ir neišsenkančiomis senų technologijų galimybėmis tarnauti šiuolaikiniam menui. Parengta pagal M. Žilinkso galerijos informaciją.
„Kūrybinių trečiadienių“ dalyvių įspūdžiai
Tarpdisciplininė „Pelkių mokykla“ Balandžio mėnesį apsilankėme vaizdinguose šiuolaikinės architektūros VDU mokslo ir studijų rūmuose. Čia per kelis aukštus veikia unikalus projektas – eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“, praėjusiais metais atstovavusi Lietuvai Venecijos bienalėje. Projektą kuruoja Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai. 2019-uosius Jungtinės Tautos paskelbė klimato kaitos ir pelkių metais. „Pelkių mokyklos“ ekspozicija įsikūrė skirtinguose VDU mokslo ir studijų centro aukštuose – ją sudaro akustinis kambarys, kvapų koridorius, taip pat – mediateka, kurioje galima stebėti videomedžiagą iš Pelkių paviljono Venecijoje. Lankytojus pasitinka patys įvairiausi eksperimentai: „Garso baublys“, „Kvapų drevės“, „Pelkių pončai“, Šepetos durpyno kolona, argentiniečių kilmės menininko R. Tiravanijos užauginta kombuča (arbatos grybas), „Pelkių radijas“, „Pelkių muilas“, „Islandiškas turfas“, „Pelkių intelektas“ ir kiti elementai.
Pasibaigus prestižinei Venecijos architektūros bienalei, Nomeda ir Gediminas Urbonai „Pelkių mokyklos“ pristatymus rengia visame pasaulyje – JAV, Kinijoje, Norvegijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitose šalyse. Menininkai ir mokslininkai kviečia permąstyti pasaulinę pelkių svarbą urbanistikai ir aplinkai – ypač 2019-aisiais, kuriuos Jungtinių Tautų Ramsaro konvencija paskelbė pelkių ir klimato kaitos metais. Pelkės gali ne tik reguliuoti vandens lygį, apsaugoti miestus nuo potvynių, bet ir kaupti anglies dvideginį – triskart našiau už medžius ar dumblius vandenynuose. Kuratoriai siūlo permąstyti pelkių reikšmę. Priešingai nei šiandien vis dar populiarios metaforos apie pelkių sausinimą (angl. drain the swamp), pelkės turėtų būti ne siejamos su korupcija ar kitomis blogybėmis, o vertinamos kaip labai subtilios, sudėtingos sistemos, kurių veikimas įkvėpė mokslininkus. Pirmąjį mokslinį tyrimą apie pelkę dar 1898 m. Aukštumalos pelkėje atliko vokiečių botanikas Carlas Albertas Weberis.
Smagios bendravimo akimirkos ______________________________________________________________ Programą remia:
Parengė Inovatyvūs kūrybiniai projektai, www.inoprojektai.lt tel. 8-619-17092