Naujienlaiškis 2019 m. vasaris. Nr. 2
Kūrybiniai trečiadieniai Supažindiname
Kūrybinė ekskursija įvyks: M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, 2019 vasario 13 dieną, 13.00 val. Kviečiame!
Parodoje „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ pristatomas verslininko Kurto Tilmanso šeimos palikimas. 1906 m. pakviestas dėdės Richardo, jis su žmona Marija atvyko į Kauną. Įsikūręs viloje Smėlio g. 16 (dab. Griunvaldo g.) Kurtas Tilmansas kartu su giminaičiais įsitraukė į miesto gyvenimą, politinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą. 1878–1941 m. Kaune gyvenusi verslininkų Tilmansų šeima, priklausiusi turtingiausiam Lietuvos gyventojų sluoksniui ir sėkmingai į krašto gyvenimą integruotai tautinei (vokiečių bendruomenei) bei religinei (evangelikų liuteronų bažnyčiai) mažumai. Trijų Tilmansų šeimos kartų atstovai pasižymėjo ne tik kaip sėkmės susilaukę pramonininkai, bet ir kaip gabūs prekybininkai. 1893 m. senojo „Vulkano“ bazėje Richardas Tilmansas įkūrė bendrovę „Br. Tilmansai ir Ko“, gaminusią vinis, varžtus, sraigtus, vielą ir kitus metalo dirbinius. Brolių Tilmansų
įkurti geležies dirbinių ir statybinių medžiagų Prekybos namai „Br. Tilmansai ir Ko“ veikė 1894– 1940 m. Tilmansai aktyviai veikė ir finansų srityje: dalyvavo steigiant Lietuvos komercijos banką ir draudimo bendrovę „Lietuvos Lloydas“. 1921 m. įsteigė akcinę bendrovę „Tilka“ gaminusią degtukus, baldus, šokoladą ir saldainius, o vėliau tik saldainius, šokoladą ir kakavą. Sudėtingų istorinių aplinkybių laikotarpiu Tilmansų šeimos veikla įvairiose sferose atskleidė ir savitą Kauno istorijos puslapį.
4 deš. pasiturinčių Kauno verslininkų interjerą. Kaip vieni turtingiausių miestiečių, Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcininkai, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometinei Kauno aukštuomenei. Parodoje eksponuojamas Tilmansų rinkinys, leis prisiminti šeimą, labai ryškiai įsiliejusią į Kauno istoriją.
Daugiau apie Inovatyvūs kūrybiniai projektai veiklą:
www.inoprojektai.lt
Parodoje eksponuojamos Marijos ir Kurto Tilmansų vilos interjero vertybės – vienas iš nedaugelio išlikusių tokio pobūdžio rinkinių Lietuvos muziejuose. Jis puikiai iliustruoja XX a. 1–
Supažindiname
Prano Gailiaus retrospektyvinė paroda
M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune,
Prano Gailiaus retrospektyvinė paroda „Gyvenimo scenos“ („Scènes de la vie de Pranas“). Pranas Gailius – apie jį meno pasaulis pradėjo mokytis nuo 1955 metų. Pirmoji personalinė dailininko paroda Paryžiuje, Galerie du Haut Pavé, sulaukė palankių atsiliepimų spaudoje bei
televizijoje ir atvėrė kelią į pripažinimą. Paskui vyko parodos Berlyne, Miunchene, Štutgarde, Tokijuje, Ženevoje, Liuksemburge, Čikagoje, Geteborge. Tačiau gimtajame krašte su jo kūryba pradėta susipažinti gana vėlai. Pirmoji Gailiaus paroda Lietuvoje įvyko tik 2004 m. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo parodytos autorinės, pagal Oskaro Milašiaus eiles sukurtos knygos „Pirmoji lietuviška siuita“ ir „Jūra“. Praną Gailių kaip menininką suformavo Paryžius, o lietuviški vaikystės prisiminimai bei liaudies menas tapo įkvėpimo šaltiniu, suteikusiu jo kūriniams originalumo. Tarp daugybės dailininko kūrinių yra keturi tapybos darbai, pavadinti „Scène de la vie de Pranas“ (Prano gyvenimo scena). Iš tiesų, visi jo darbai vaizduoja jo gyvenimą. Apie savo kūrybą jis sakė: „Mano menas yra mano biografija.“ Paskutiniuosius beveik porą dešimtmečių P. Gailius kūrė tarp Paryžiaus ir Provanso. Netoli miestelio Sannes, Roque Colombe, jis nuomojosi dirbtuvę. Parengta pagal M. Žilinsko dailės galerijos informaciją.
„Kūrybinių trečiadienių“ dalyvių įspūdžiai
„Geriausio 2018 metų kūrinio“ parodoje. KriAgnez „Mergaitė su knyga“. Paveikslų galerija. Kaunas
Rėmėjai:
Malonu su senjorų grupe aptarti parodą kavinėje Caif Cafe prieškario modernizmo stiliaus name, kurį tarpukariu suprojektavo vokiečių kilmės architektas Arnas Funkas ir kuriame veikė kultūros žurnalo „Nemunas“ redakcija