__________________________________________________________________
____________________________________________________________________
Naujienlaiškis. 2015 m. liepos-rugpjūčio. Nr. 4.
„Inovatyvūs kūrybiniai projektai“ tikisi, kad gerai praleidote vasaros atostogas: keliavote, susitikote su įdomiais žmonėmis, užsiėmėte kūryba ir pan. Rašykite mums savo vasaros įspūdžius ir siųskite adresu: norviliene.ikp@gmail.com
Danutė Smolkovienė šiame numeryje dalinasi įspūdžiais iš savo gyvenimo svajonės kelionės į Olandijos gėlių paradą. Dalia Karpavičienė pasakoja, ką ji pamatė egzotiškoje Indijoje.
Būkime gėlės, kurios nemato savo šešėlių
Aš jai atsakydavau: „Dabar, kol mudvi kartu, dovanoju tau gėles, bet jų neatnešiu ant tavo kapo“. „O kodėl?" - klausdavo ji manęs. „O todėl, kad tada tu jų nematysi. Bet aš tau atnešiu žvakių šviesos ir šilumos". Taip mes ir susitarėme. O dabar jau nebeturiu kam jų priskinti, belieka tik liūdnai pažvelgti į žiedus ir nubraukti ašarą. Vaikščiodama Olandijos Keukenhofo parku aš žavėjausi gėlėmis, tarytum žvelgdama į jas savo mamytės akimis. Norėjau, kad ir ji galėtų regėti tokį Dievišką grožį. Jeigu ne ji, mylima MAMA, ar galėčiau aš tai pamatyti?
KELIONĖ Į PAVASARINĮ OLANDIJOS GĖLIŲ PARADĄ
Gėlės mano gyvenime labai daug ką reiškia. Kai mano mamytė buvo šalia, aš gėlių jai nupirkdavau arba priskindavau pievose. Per Jonines papuošdavau vainiku jos galvą. Pavasariais skubėdavau priskinti jai pirmųjų žibuoklių ar kvepiančių pakalnučių puokštelę. Nespėdavo gėlės nuvysti, kaip aš jau vėl atnešdavau jai šviežių. Nustebusi ji klausdavo: „Kodėl tu man dovanoji tiek daug gėlių?“
Važiavome vaizdingu Roterdamo keliu pro svogūninių gėlių - tulpių, narcizų, jacintų auginimo laukus. Pakeliui
grožėdamiesi milžiniška spalvų gama, atvykome stebėti senas tradicijas turintį Olandijos pavasarinių gėlių paradą, kuris sutraukia gėlių mylėtojus iš viso pasaulio.
sunaudojama šimtai tūkstančių pavasarinių gėlių žiedų. Stebėdama paradą žavėjausi žmonių darbštumu ir kantrumu, nes nėra paprasta tiek daug žiedelių sudėti taip, kad kompozicija neiširtų. Mane jaudino ir žavėjo visos kompozicijos. Tačiau galbūt dėl sodrios spalvos ir svaiginančio kvapo ypatingai gražiai atrodė kompozicijos iš jacintų. Taip pat mane pavergė paradą stebintys žmonės, kurie su meile ir šypsenomis veiduose, garsiai džiūgaudami bei plodami rankomis pasitikdavo kiekvieną naują kūrinį. Grįžusi į Lietuvą kelis kartus peržiūrėjau gėlių parado nuotraukas. Man visos gražios ir įspūdingos. Apkabinčiau visas savo kambario sienas gėlių nuotraukomis. Juk kada, jeigu ne dabar, kol esi gyvas ir dar matai gražųjį pasaulį, privalai džiaugtis tokiu grožiu.
Iškilminga žmonių eisena lydėjo didžiules iš gyvų gėlių sukurtas kompozicijas. Metinis Nyderlandų gėlių paradas su šokėjais, dainininkais ir muzikantais, lėtai vingiavo nuo Nordvijko iki Haarlemo apie 40 kilometrų, kad žmogaus rankomis sukurtą įvairiaspalvį žiedų grožį pamatytų kuo daugiau Olandijos žmonių ir tokių kaip mes, šalies svečių. Ilgoje eisenoje išvydome dvidešimt originalių kompozicijų. Jų kūrėjai iš pavasarinių gėlių žiedų ir lapų, pasitelkę savo fantaziją ir kruopštų darbą, gėles pavertė žirgais, karietomis, laivais, drugeliais, pasakų personažais ir net motociklais. Kompozicijos paradui ruošiamos keletą dienų, o kartais šis darbas užtrunka net visą savaitę. Vienai kompozicijai kaip karieta ar laivas
Ši kelionė - tai mano išsipildžiusios svajonės kelionė. Labai myliu gėles. Jas tapau, siuvinėju, veriu iš karoliukų, darau iš organzos ir kaspinėlių. Jomis puošiu savo buitį. Na, o Lietuvos moterims labai norėčiau pasakyti: mylėkite gėles, jomis puoškite savo namus, balkonus, palanges, pinkite vainikus ir puoškite jais vaikučių galveles. Nepamirškite stabtelti prie žydinčių lauko gėlių. Pažiūrėkime, kokie tobulai gražūs jų žiedeliai, kaip svaiginančiai jos kvepia. O svarbiausia, palinkėčiau visoms būti gėlėmis, kurios niekada nemato savo šešėlio, nes jos VISADA ŽIŪRI Į DANGŲ...
Danutė Smolkovienė
Foto: autorė Danutė Smolkovienė. Visos foto iš autorės asmeninio albumo.
Žiurkių šventykla ir kiti įspūdžiai iš Indijos
natūralaus marmuro nebūčiau galėjosi nė įsivaizduoti. Tai jis man pirmiausia iškyla vaizduotėje kiekvieną kartą, kai paminima Indija. Neveltui Tadž Mahalas
yra Indijos
simbolis, vieta, apipinta legendomis. Šį rūmą imperatorius Shah Jahan pastatytė savo mylymiausios antrosios žmonos Mumtaz Mahal atminimui, kuri mirė gimdydama 14 vaiką. Tadž Mahalą 22 metus statė 20 000 amatininkų, jis buvo baigtas 1653 metais. Meistrai buvo ne tik iš Indijos, bet kviečiami iš Centrinės Azijos, daugiausiai iš tuometinės Persijos. Manoma, kad statybininkų tarpe buvo nemažai moterų. O darbas buvo pragariškas... Bet ir dabar Indijoje dažnai pamatysite moteris ant galvos nešiojančias sunkiai suvokiamus svorius ar tiesiančias kelius... Antrieji stiprūs įspūdžiai iš Indijos būtų purvas, kalnai šiukšlių, marios leisgyvių sulysusių bei perkarusių Foto: Autorė Tadž Mahalo fone. Mano kelionė po Indiją buvo tokia intensyvi ir įvairi neužmirštamų įspūdžių, kad sunku atrinkti vieną, kuris buvo didžiausias. Na, visgi Tadž Mahalas turbūt pats didingiausias dalykas, kurį ten išvydau: tokio dydžio ir grožio pastato iš
gyvūnų kaip karvės, šunys, na, ir išvargę paprasti eiliniai žmogeliai, tiesiog gatvėse gyvenantys žemiausios kastos žmonės, purvini, alkani, kovojantys už duonos kąsnį.
detalių – raižytų statulėlių, skiautinių technika atliktų rankinių, tekstilės gaminių. Jie jau rado vietą mano namuose.
Foto: Ne visi Indijoje tokie laimingi, kaip šie žmonės. Tačiau jei tai būtų buvusi pirmoji mano aplankyta egzotiška šalis, tai be abejo būtų sunku tokį vaizdą matyti. Tačiau kadangi jau esu apvažiavusi nemažai šalių kaip Marokas, Egiptas ir t.t., kur gyvenimas labai
Foto: Indas įpila žiurkėms pieno į didelius dubenis šventykloje.
skiriasi nuo mūsų, europiečių, gyvenimo, tai pasakyti, kad Indijoje kažkas labai stipriai pritrenkė, negaliu.
O kur dar indų nuostabi architektūra! Iš
Kelionės yra mano hobi. Na, o papuošalai - tai
keisčiausių Indijoje patirtų įspūdžių, tai šventykla, kurioje
mano meilė. Mada, grožis, menai – visa tai mane be galo
pamačiau tūkstančius žiurkių, čia jos specialiai maitinamos.
domina, aš pati kuriu moteriškus aksesuarus. Indiški
Nuotraukoje matote, kaip padedamas dubuo su pienu, greit
papuošalai,
visos ratu sutūpusios žiurkės laks pieną ir stiprinsis. Čia
kurie
mane
žavi,
dažniausiai
daromi
iš
kupranugario kaulo, mėgstami raižyti, sidabro gaminiai,
galbūt
įsigijau indišką sarį, iš kurio pasidariau dvi skaras, interjero
nesibjaurima, bet jos yra mylimos ir gerbiamos. Netrukus
vienintelė
pasaulyje
vieta,
kur
ilgauodegėmis
matysiu, kaip vienas žmogus pamaldžiai išgers likusį nuo
Pamačiusi nemažai musulmoniškų šalių, o
žiurkių pieną. „Jis įgys tokiu būdu ypatingų galių“, –
dabar ir hinduistinę Indiją, lietuviams galėčiau pasakyti, kad
pakomentuos pastarojo poelgį gidas.
paprastam žmogui matyt visame pasaulyje nėra lengva. Tik tose šalyse, kur daug saulės gal jie kiek optimistiškesni nei mes. Be to, lietuvius pjauna begalinis pavydas. Indijoje to nepastebėjau. Materialine prasme mes gyvename žymiai geriau, bet per tą dvasinę tuštumą - kaimynas nusipirko geresnę mašiną, didesnį televizorių ar kaimynė garsesnės firmos sijoną, nematome dvasinių dalykų, o tai mūsų gyvenimą prastina. Nebelieka užuojautos, meilės, savitarpio supratimo, o dažnai ir laimės. Tad, duok Dieve galimybę mums keistis ir gyvensim dar geriau. Dalia Karpavičienė
Foto: Žiurkės renkasi puotauti šventykloje. Kas manyje pasikeitė po šios kelionės? Bene kiekviena kelionė, kurioje tik esu buvusi, visada palieka manyje pilnatvės, laimės jausmą. Juk mums, gimusiems Sovietų Sąjungoje, apie kitas šalis net pagalvoti buvo draudžiama. Prisimindama tai, negaliu atsistebėti, kad čia aš pati tiek daug šalių apkeliavau. Visos foto iš autorės asmeninio albumo.
AKIMIRKOS IŠ „INDIŠKO VAKARĖLIO“,
kuris įvyko 2015 m. gegužės 19 d.
Viršuje: Dalia Karpavičienė (dešinėje) demonstruoja indišką sarį.
Susirinkusias pasveikino indiška lėlė
VšĮ „Inovatyvūs kūrybiniai projektai“ kviečia: prisijunkite Facebooke prie mūsų draugų https://www.facebook.com/Inovatyvuskurybiniaiprojektai
Naujienlaiškį parengė Vitalija Norvilienė