MENO AVILIO 2022 metų veiklos ataskaita

MENO AVILYS

2022 M. VEIKLOS ATASKAITA

Turinys

Apie mus Apžvalga Partneriai Komanda Ką nuveikėme 2022-aisiais Statistika Prioritetai ir veiklos Medijų edukacijos projektai Bendruomeniškumo skatinimo platforma Audiovizualinių medijų įvairovė: archyvavimas ir pristatymas Renginiai ir jų prieinamumas Tyrimai: tarptautiškumas ir regioniškumas Kinas ir emocinė sveikata Erdvė pradedantiems kūrėjams

2023-iųjų perspektyva

4 6 8 10 12 14 16 18 26 28 32 42 46 48

50

Apie mus

4

Mes, medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“, aktyviai ir efektyviai audiovizualinių medijų lauke veikiame jau 17 metų.

Nuo įsikūrimo pradžios tikslingai siekiame giluminio ir vientiso judančių vaizdų kultūros pristatymo, todėl skirtingomis formomis dirbame su įvairiomis auditorijomis.

Simo Lin nuotrauka

5

Atliekame ir visuomenei pristatome audiovizualinių medijų kultūros tyrimus, skaitmeniname ir restauruojame audiovizualinį paveldą, užsiimame jo sklaida tiek skaitmeninėje erdvėje (Sinemateka.lt), tiek „Meno avilio“ Sinematekoje ir visoje Lietuvoje. Organizuodami nemokamus renginius, vadovaujamės tarpsritiškumo, bendruomeniškumo, socialinio aktyvumo ir prieinamumo principais, palaikome ryšius su vietos ir tarptautiniais partneriais.

Medijų edukacijos projektuose nuosekliai dirbame su mokyklinio amžiaus auditorijomis, taip augindami kritiškai mąstančią (-į), smalsią (-ų), aktyvią (-ų) kultūros vartotoją ir kūrėją. Vėliau suteikiame platformą pradedančių kūrėjų saviraiškai ir padedame žiniai apie jų darbus sklisti po pasaulį.

Kviečiame apie viską plačiau skaityti šioje 2022 m. apžvalginėje ataskaitoje.

Apžvalga

6

2022 m. mums buvo partnerysčių metai.

Su kultūros, meno, švietimo organizacijomis, institucijomis dalijomės sukaupta patirtimi, mokėmės vieni iš kitų ir įgyvendinome projektus, kurie, kaip matyti iš šioje metinėje ataskaitoje pateiktų rezultatų, prisideda prie visuomenės kultūrinio sąmoningumo augimo, tarpkultūrinės komunikacijos plėtros ir – kas mūsų kaip organizacijos identitetui itin svarbu – didina visuomenės medijų raštingumą ir kviečia pažinti įvairialypę judančių vaizdų kultūrą.

Suvieniję jėgas su tame pačiame lauke veikiančiais bendraminčiais, galėjome pasiūlyti daug skirtingo pobūdžio, kokybiškų nemokamų audiovizualinių medijų srities renginių: nuo judantį vaizdą įvairiais rakursais pristatančių šalies ir užsienio lektorių paskaitų, lyčių lygybei įtvirtinti skirtų ar su audiovizualiniu šalies paveldu susijusių diskusijų, parodų, kino ir vaizdo meno peržiūrų, jaunimui ir jų ugdytojams kuruotų vietinių ir tarptautinių visus mokslo metus trunkančių kūrybinių projektų, dirbtuvių, stovyklų iki pokalbių apie kiną ir emocinę sveikatą ciklo. Visuomenei atviras profesionalių „Meno avilio“ projektų kuratorių parengtas turinys padedant partneriams buvo dar plačiau prieinamas įvairaus amžiaus skirtingose Lietuvos vietose gyvenančioms socialinėms grupėms ir tautinėms bendrijoms.

Ypač džiaugiamės partneryste su Ukrainos Nacionaliniu Oleksandro Dovženko centru, nes supažindino mus su šalies audiovizualiniu paveldu, o per jį – su politiniu ir kultūriniu kontekstu.

Esame dėkingi asociacijai AGATA, Lietuvos nacionalinei Martyno

7

Mažvydo bibliotekai, Britų tarybai už drauge visus mokslo metus šalies mokyklose vykdytus medijų raštingumo, kultūrinių intervencijų, kino edukacijos, autorių teisių projektus, daugybei šalies kultūros įstaigų organizuojant vilniečiams renginių ciklą po Liubarto tiltu „Gilios upės tyliai plaukia“, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai už kartu organizuotą Vidurio Rytų Europos kino istorijai dedikuotą tarptautinį simpoziumą, Kauno visuomenės sveikatos biurui, kuris drauge leidosi į kelionę – per kiną suteikti psichologinę pagalbą, festivaliui „Videogramos“, padėjusiam baigti praėjusius metus, koncentruojantis į „Meno avilio“ identiteto ašį – judantį vaizdą.

Su bičiuliais „Skalvijos“ kino centru #Goštauto2 (kino teatras, kino ir medijų erdvė „Planeta“, Sinemateka, jos peržiūrų kambariai ir parodinė erdvė) vis labiau įtvirtiname kaip išskirtinę Vilniaus kultūrinę erdvę.

Taip pat norisi paminėti projektinio bendradar­bia­vimo su šalies menininkėmis (-ais) – režisierėmis (-iais), dramaturgėmis (-ais), kompozitorėmis (-iais), animatorėmis (-iais), fotografėmis (-ais) – ir kitų sričių specialistėmis (-ais) vertę. Žinoma, dėkojame informaciniam partneriui LRT už mūsų kuriamo turinio viešinimą, Lietuvos kultūros tarybai, Britų tarybai, Vilniaus miesto savivaldybei ir Lietuvos kino centrui už pasitikėjimą ir ilgalaikes strategines partnerystes.

2022 m. dėl neįkainojamų partnerysčių išsigryninome 2023 m. kryptį – tarpsritinę perspektyvą atveriant visuomenei audiovizualinių medijų kultūrą. O tai leis mums dar atviriau megzti ir vystyti įvairias vietines ir tarptautines bendradarbystes. „Meno avilys“

Finansuotojai

8

Informacinis partneris

Partneriai

Dėkojame

AGATA, Lietuvos gretutinių teisių asociacija „Banguoja“, audiofestivalis „CinEd“, tarptautinis kino edukacijos projektas „Jaunimo linija“, emocinės paramos tarnyba „Just A Moment“, gamybos kompanija „Young Blood“, kino mokykla Kauno menininkų namai Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Kirtimų kultūros centras „Lapas“, leidykla Lietuvos muzikos ir teatro akademija Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka „Lithuanian Shorts“, agentūra Lodzės universitetas Nacionalinis Oleksandro Dovženko centras NARA, atsakingos žiniasklaidos erdvė „Romuva“, kino centras „Rupert“, rezidencijų ir edukacijų centras „Sidabrinė linija“, emocinės paramos tarnyba „Synaesthesis“, šiuolaikinės muzikos ansamblis „Skalvijos“ kino centras Utrechto universitetas „Videogramos“, festivalis Vilniaus dailės akademija

Gediminas G. Akstinas Ugnė Balsytė Birutė Bikulčienė Vaida Gasiūnaitė Martyna Gudaitė-Gulbinienė Austėja Kuskienė Monika Lipšic Javier Gutierrez Lopez Renata Miškinienė Elena Narbutaitė Rimantas Oičenka Auksė Podolskytė Viktorija Šiaulytė Raimonda Tamulevičiūtė Dagnė Vildžiūnaitė Saulė Žvikaitė

9

Andrej Vasilenko nuotrauka

Komanda

10

DOVILĖ ALĖBAITĖ, organizacijos vadovė, edukacijos krypties kuratorė. Rūpinasi organizacijos vadyba ir kuruoja edukacinę kryptį, kuria mokymus ir metodines priemones ugdytojams, sudaro leidinius medijų raštingumo, autorių teisių temomis.

Projektai: „Dideli maži ekranai“, „Istorijos. Garsais ir vaizdais“, „Meno teisės, mano pareigos!“.

Edukologė, medijų edukatorė, turinti ilgametę vadovavimo patirtį didelės apim­ties tęstiniams kultūros edukacijos projektams Lietuvos mokyklose.

ANNA BURDINA, Ukrainos kultūrai skirtų edukacinių ir meno projektų vadovė.

Ilgiau nei 15 metų dirba kultūros vadybininke, prodiusere, komunikacijos specialiste.

GIEDRĖ BUROKAITĖ, kino prodiuserė. Kino gamybos platformos įkūrėja, bendradarbiauja su pradedančiais kūrėjais nuo jų kino projektų vystymo iki sklaidos.

ONA KOTRYNA DIKAVIČIŪTĖ, kino programų kuratorė.

Projektai: „Gilios upės tyliai plaukia“, „Maištas, meilė ir draugystė: nepriklausomas JAV moterų režisierių kinas“, „Projekcijos“.

Kino kuratorė ir programų sudarytoja, semiotikė, turinti ilgametę darbo įvairiuose Lietuvos kino festivaliuose ir renginiuose patirtį. ŽYGIMANTAS JANČORAS, projektų vadovas. Formuoja ir vysto organizacijos strategiją, planuoja ir įgyvendina finansų ir projektines veiklas.

Daugiau nei 15 metų organizacijų valdymo ir strateginio vadovavimo patirties, daugiau nei 10 metų tarptautinių projektų valdymo, darbo tarptautinėse komandose ir ekspertinio konsultavimo patirties.

UGNĖ JONAITYTĖ, Sinematekos erdvės administratorė.

Istorijos mokslo doktorantė.

LINA KAMINSKAITĖ, viena iš organizacijos įkūrėjų, tyrimų projektų vadovė. Dirba organizacijos strategijos, kultūros politikos, lyčių lygybės, audiovizualinio paveldo skaitmeninimo klausimais.

Projektai: „Projektorinė. Kino teatras regione“, tarptautinis simpoziumas „Kino gimimas imperijų paribiuose Vidurio Rytų Europoje“, bendradarbiavimo su Ukrainos kultūros sektoriumi vystymas, audiovizualinio paveldo tyrimas regione.

Medijų ir kultūros istorikė, kinotyrininkė, tiria kino rodymo ir žiūrėjimo praktikas, kino vietą kultūros ir kasdienybės istorijoje, kino gamybos procesus.

11

KOTRYNA KRAYNAITĖ, edukacijos projektų vadovė, VR erdvės koordinatorė.

Projektai: „Garsovaizdžiai“, „Meno teisės, mano pareigos!“, „Dideli maži ekranai“.

GERDA PALIUŠYTĖ, fizinės ir virtualiosios Sinematekos veiklų kuratorė. Organizacijoje atlieka lietuviško audiovizualinio paveldo tyrimus, kuruoja skaitmeninimo ir restauravimo projektus, sudaro Sinematekos peržiūrų programas, kuruoja parodas, organizuoja paskaitas ir diskusijas, atnaujina ir pildo leidinių ir filmų kolekcijas.

Projektai: Sinemateka.lt vystymas, parodos „Nemiga“, „Ne tik akys: geismas“, Sinematekos peržiūros, paskaitos ir diskusijos, festivalis „Videogramos“, „Gilios upės tyliai plaukia“.

Menininkė, šiuolaikinio meno projektų kuratorė ir tyrėja.

DOVILĖ RAUSTYTĖ-MATEIKĖ, komunikacijos koordinatorė.

Kino komunikacijos specialistė, kultūros žurnalistė, rašytoja.

KAROLIS ŽUKAS, kino programų kuratorius. Organizacijoje sudaro kino programas ir koordinuoja pasiruošimo kino renginiams darbus.

Projektai: „Maištas, meilė ir draugystė: nepriklausomas JAV moterų režisierių kinas“, „Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos moterų kūrėjų filmai: tarp praeities ir ateities“, festivalis „Videogramos“, „Gilios upės tyliai plaukia“.

Kino tyrėjas ir programų sudarytojas.

GINTĖ ŽULYTĖ, viena iš organizacijos įkūrėjų, edukacijos projektų vadovė. Strateguoja ir įgyvendina organizacijos edukacines veiklas, rengia projektų metodologiją, metodinius leidinius ir ugdymo programas, bendradarbiaudama su nacionalinėmis, regioninėmis ir tarptautinėmis institucijomis, konsultuoja metodologiniais klausimais.

Dirba su vaikais, jaunimu ir pedagogais įgyvendindama vietos ir tarptautinius kino edukacijos projektus.

Projektai: „Moving Cinema“ / „Jaunieji programeriai“, „CinEd“, „Kinas, šimtas metų jaunystės“, kino stovykla „Laisvė“, „Garsovaizdžiai“.

Kino edukatorė, medijų antropologijos magistrė, viena iš kino edukacijos pradininkių Lietuvoje.

Ką nuveikėme 2022-aisiais

12

Tautvydo Stuko nuotrauka

Tęstiniai projektai Tarptautinis edukacijos projektas „CinEd“ Tarptautinis edukacijos projektas „Kinas, šimtas metų jaunystės“ Tarptautinis edukacijos projektas „Moving Cinema“ / „Jaunieji programeriai“ Edukacinis autorių teisių projektas „Meno teisės, mano pareigos!“ (MEMA) Medijų raštingumo projektas „Dideli maži ekranai“

Emocinei sveikatai skirtas kino peržiūrų ir susitikimų ciklas „Projekcijos“ Bendradarbiavimo su Ukrainos kultūros sektoriumi vystymas Fizinės ir virtualiosios Sinematekos vystymas Platformos pradedantiems kūrėjams vystymas

Projektai ir renginiai Instaliacija „Projektorinė. Kino teatras regione“ Kultūrinių intervencijų edukacinis projektas „Istorijos. Garsais ir vaizdais“ Edukacinis projektas „Garsovaizdžiai“ Jaunimo kino stovykla „Laisvė“ Kino kursai suaugusiesiems Bendruomeniškumo skatinimo platforma „Gilios upės tyliai plaukia“ Peržiūrų ir paskaitų ciklas „Maištas, meilė ir draugystė: nepriklausomas JAV moterų režisierių kinas“ Peržiūrų ir paskaitų ciklas „Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos moterų kūrėjų filmai: tarp praeities ir ateities“ Paskaita ir peržiūra „Kelios linijos“ Paskaita ir peržiūra „Miglota nuovoka – kinas, gamta, valstybė“ Atviroji diskusija-peržiūra „Įsibrauti į TV programų miegą“ Meninink(i)ų filmų ir judančių vaizdų festivalis „Videogramos“ Paroda „Nemiga“

13

Paroda „Ne tik akys: geismas“ Avangardinio Ukrainos kino peržiūros-koncertai Tarptautinis simpoziumas „Kino gimimas imperijų paribiuose Vidurio Rytų Europoje“ Inesos Pavlovskaitės Brašiškės paskaita „Judančių vaizdų teritorijos“ Dirbtuvės, skirtos Ukrainos kino istorijai Mėgėjiško ir namų kino programa „Apie namus ir draugus“

Statistika ~2 200 50

Tęstiniuose edukaciniuose projektuose dalyvavo pedagogų iš

550

14

mokinių, daugiau nei

Lietuvos mokyklų.

Suorganizuota

Renginiuose sulaukta

renginių: peržiūrų, paskaitų, parodų, dirbtuvių, diskusijų ir koncertų.

lankytojų.

~100

~15 000

Suskaitmeninta

10 val. 35 min.

audiovizualinio paveldo.

Į veiklas įtraukta

~100

vietinių ir tarptautinių mokslo, švietimo ir kultūros įstaigų.

15

Dainiaus Putino nuotrauka

Prioritetai ir veiklos

Medijų edukacijos projektai Bendruomeniškumo skatinimo platforma Audiovizualinių medijų įvairovė: archyvavimas ir pristatymas

16

17

Renginiai ir jų prieinamumas Tyrimai: tarptautiškumas ir regioniškumas Kinas ir emocinė sveikata Erdvė pradedantiems kūrėjams

Medijų edukacijos projektai

18

#medijų raštingumas #švietimo ir kultūros lauko sinergija #edukacinės inovacijos #kultūrinis sąmoningumas #tautinė įvairovė #socialiai jautrių grupių įtrauktis #prieinamumas #kritinis mąstymas #regioniškumas #tarptautiškumas #tarpkultūrinė komunikacija #kūrybiškumas

I. Kultūrinių intervencijų projektas „Istorijos. Garsais ir vaizdais“

19

Modesto Endriuškos nuotrauka

KADA? 2021 m. rugsėjis–2022 m. birželis

KUR? 12-oje visų Lietuvos apskričių mokyklų: Alytaus r., Kauno m., Kauno r., Kretingos, Kupiškio r., Radviliškio, Plungės, Šakių, Šilalės, Vilniaus m., Vilniaus r., Visagino.

APIE Šis projektas – tai formaliojo ugdymo ir su juo susijusių problemų sprendimo veikla, grindžiama ilgalaikiu kūrėjų ir mokyklų bendradarbiavimu, skatinančiu mokytojas (-us) ir vyresnių klasių mokines (-ius) ieškoti ir atrasti kūrybinių idėjų ir istorijų kasdienybėje, pažvelgti į meną kaip į daugialypį kultūros reiškinį, analizuojamą iš įvairių ugdymo dalykų perspektyvų.

LEKTORIAI IR VEIKLOS Didžiausia projekto verte tiek mokytojos (-ai), tiek mokinės (-iai) įvardijo galimybę visus metus dirbti drauge su įkvepiančiomis (-iais) kūrėjomis (-ais). Seminarus pedagogėms (-ams), kūrybiškais metodais grįstas pamokas, kūrybines sesijas mokinėms (-iams), ekskursijas ir renginius vietų bendruomenėms vedė fotografas Visvaldas Morkevičius, režisierės Kamilė Milašiūtė, Marija Stonytė, Aistė Žegulytė, scenaristė, dramaturgė Teklė Kavtaradzė, multimedijos žurnalistai Berta Tilmantaitė, Mindaugas Drigotas ir kiti žinomi savo sričių specialistai ir specialistės.

SOCIALINIS ASPEKTAS Projekte dalyvavo mokyklos iš absoliučiai visų Lietuvos apskričių, tad buvo praplėsta kultūrinių raiškų įvairovė mokyklose, kurioms ją sunkiau pasiekti dėl nuotolio nuo didžiųjų miestų.

PROJEKTO VADOVĖ Dovilė Alėbaitė

PARTNERIS Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

II. Medijų raštingumo projektas „Dideli maži ekranai“

20

KADA? 2021 m. rugsėjis–2022 m. gruodis

Dainiaus Putino nuotrauka

KUR? 24-iose ugdymo įstaigose, kuriose dėstoma rusų, lenkų, lietuvių kalbomis (mokyklose, socializacijos centre, suaugusiųjų ir profesinėse mokyklose), regionuose, pasižyminčiuose tautine įvairove: Dieveniškėse, Klaipėdoje, Šalčininkuose, Trakuose, Vilniuje, Vilniaus r., Visagine.

APIE Tai vienas ilgiausiai (7 metus iš eilės) trunkančių medijų raštingumo projektų Lietuvoje, kuriuo siekiama ugdyti Lietuvos jaunimo ir jaunimo ugdytojų medijų raštingumo gebėjimus, pasitelkiant audiovizualines medijas ir jaunam žmogui patrauklius medijų produktus: filmus, reklamas, kompiuterinius žaidimus, socialinius tinklus, televiziją, multimedijų žurnalistiką.

LEKTORIAI IR VEIKLOS Medijų edukacijos ekspertai ir audiovizualinių medijų industrijos atstovės (-ai) iš Lietuvos ir Didžiosios Britanijos John Potter, Sandra Kairė, Tomas Nemura, Živilė Mičiulytė, Artūras Morozovas, Mindaugas Survila, Elena Kairytė, Eitvydas Doškus, Jonas Juškaitis, Mindaugas Docaitis, žaidimų ir virtualiosios realybės kūrimo platformos „Unity“ komandos nariai ir kiti organizavo mokymus, kūrybinius seminarus jaunimo ugdytojoms (-ams) ir rengė mokymo priemones, vedė medijų raštingumo pamokas, kūrybines dirbtuves ir kitus užsiėmimus jaunuoliams, renginius jų vietų bendruomenėms.

SOCIALINIS ASPEKTAS Projektas atveria mokyklų duris judantiems vaizdams, kurie yra neatsiejama daugumos iš mūsų, ypač jaunimo, kasdienybės dalis, tačiau ugdymo procesuose ši tema bene labiausiai apleista, nustumta į laisvalaikio, nerimto užsiėmimo paraštes. Projekto veiklomis siekiama sumažinti šią spragą. Projektas taip pat sujungia skirtingas kalbines bendruomenes, įtraukia jautrių socialinių grupių jaunuolius iš suaugusiųjų ir profesinių mokyklų ir, pasak mokytojų, sudomina tuos, kurie sunkiai pasiduoda formaliajam ugdymui.

PROJEKTO VADOVĖ Dovilė Alėbaitė

PARTNERIAI Britų taryba, iš dalies Lietuvos kultūros taryba

III. Paaugliams skirta filmų programos sudarymo stovykla „Laisvė“ (projekto „Dideli maži ekranai“ dalis)

Marijos Stonytės nuotrauka

DALYVIAI Lietuvoje gyvenanančios (-ys) įvairių tautinių bendrijų mokinės (-iai). Dėl tautinės įvairovės stovykla vyko anglų kalba.

APIE Stovykloje užsiėmimus vedė kino kritikės (-ai), istorikės (-ai), pedagogės (-ai), režisierės (-iai), edukatorės (-iai). Mokinės (-iai) su jomis (jais) diskutavo apie matytus filmus. Galiausiai stovyklos dalyvės (-iai) sudarė trijų filmų programą, kuri 2023-iaisiais keliaus po mokyklas ir kino teatrus.

PROJEKTO VADOVĖS Gintė Žulytė ir Kotryna Kraynaitė

PARTNERIAI Britų taryba, Lietuvos kultūros taryba

21

IV. Kultūrinių intervencijų projektas „Garsovaizdžiai“

22

Lino Andriekaus nuotrauka

KADA? 2021 m. rugsėjis–2022 m. birželis

KUR? 7-ių apskričių mokyklose: Krinčino, Visagino, Klaipėdos, Eržvilko, Alytaus, Gelgaudiškio, Radviliškio.

APIE Šių dienų medijų kupiname pasaulyje dažnai pamirštama sustoti ir įsiklausyti ne tik į aplinką, bet ir į save. Šiuo projektu buvo siekiama suteikti gebėjimą pedagogėms (-ams) ir mokinėms (-iams) žvelgti į reiškinius iš meno ir mokslo perspektyvos, taip ugdant jų kūrybiškumo ir kritinio mąstymo kompetencijas. Kaip integruoto, patyriminio ugdymo modelis šiame projekte veikė garso reiškinio tyrinėjimas.

LEKTORIAI IR VEIKLOS Visus mokslo metus kartu su mokytojomis (-ais) dirbo kompozitoriai Dominykas Digimas ir Vladas Dieninis, garso ir muzikos tyrėja Ieva Gudaitytė, kino garso režisierius Mantas Kazlauskas, režisierė Marija Stonytė, muzikos kūrėjas Remigijus Rančys. Jie supažindino mokines (-ius) su „garsovaizdžio“ sąvoka, praktikavo klausymosi meną, tyrinėjo gyvenamosios vietovės garsus, leidosi į garsinius pasivaikščiojimus, rinko ir darė įvairius garso įrašus. Iš surinktų garsų kolekcijos buvo sukurti baigiamieji darbai – garsinės instaliacijos, kūriniai, garsinis žaidimas, garso kapsulė, tinklalaidės; jie pristatyti vietų bendruomenėms.

SOCIALINIS ASPEKTAS Projekto veiklomis buvo siekiama ugdyti visuomenės pagarbą intelektinei nuosavybei ir nepakantumą neteisėtam jos naudojimui, skatinti sąmoningumą, pilietinę brandą, toleranciją, ugdant mokinių raštingumo ir kritinio mąstymo įgūdžius autorių teisių srityje, į bendras veiklas įtraukti skirtingų gebėjimų mokines (-ius).

PROJEKTO VADOVĖS Kotryna Kraynaitė ir Gintė Žulytė

PARTNERIAI Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, AGATA

V. „Meno teisės, mano pareigos!“ (MEMA)

23

Jono Juškaičio nuotrauka

KADA? 2021 m. birželis–2022 m. gruodis

KUR? 30-yje Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Vilniaus apskričių miestų ir miestelių mokyklų.

APIE Trečius metus iš eilės vykdoma autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programa, kuria siekiama skatinti kultūrinę įvairovę ir puoselėti pagarbą autorėms (-iams) ir jų kūriniams Lietuvos mokyklose.

LEKTORIAI IR VEIKLOS Bendradarbiaujant su AGATA teisininkėmis (-ais), edukatorėmis Ginte Marija Ivanauskiene ir Živile Mičiulyte 30-ies ugdymo įstaigų pedagogėms (-ams) organizuoti kvalifikacijos kėlimo mokymai autorių teisių tema. Fotografai Visvaldas Morkevičius ir Artūras Morozovas, dailėtyrininkė Jurga Minčinauskienė, tarpdisciplininio meno kūrėjas Audrius Novickas ir kompozitorius Dominykas Digimas MEMA metodų rinkinį pedagogėms (-ams) papildė pamokų planais apie juos įkvėpusius meno kūrinius ir jų autores (-ius). Projekte dalyvavusios (-ę) mokinės (-iai) ugdėsi pagarbą autorėms (-iams) ir jų kūriniams dalyvaudami integruotose pamokose, matavosi kūrėjų vaidmenis per dirbtuves su Lietuvos menininkėmis (-ais), dalyvavo įkvepiančiuose susitikimuose su įvairių meno sričių atstovėmis (-ais).

SOCIALINIS ASPEKTAS Siekiant didinti kultūrinės įvairovės prieinamumą ir kultūrinį sąmoningumą, projektas įgyvendintas įvairių Lietuvos miestų ir miestelių mokyklose. Sukurtas ir nuolat pildomas pirmasis vadovėlis mokykloms autorių teisių tema Lietuvoje. Projekto veiklos orientuotos į pagarbos intelektinei nuosavybei ugdymą, legalaus ir kokybiško turinio naudojimą. Projektas kurtas ir įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant visoms suinteresuotosioms grupėms: mokytojoms (-ams), meno kūrėjoms (-ams), autorių teisių specialistėms (-ams) ir neformaliojo švietimo edukatorėms (-iams).

PROJEKTO VADOVĖS Dovilė Alėbaitė ir Kotryna Kraynaitė

PARTNERIS Lietuvos kultūros taryba ir AGATA

VI. Tarptautiniai edukaciniai projektai

24

Tarptautiniais projektais siekiame skatinti Lietuvos kultūros edukacijos lauko plėtrą, pasiūlyti naujų raiškos būdų jaunimui ir inovatyvių veiklų bei metodų, kuriais siekiama edukacijos ir kultūros lauko sinergijos.

SOCIALINIS ASPEKTAS Projektų metu tobulinami pedagogių (-ų) ir kino kūrėjų kino edukacijos gebėjimai ir kuriamos darbo pozicijos kino edukacijos lauke. Ugdomos (-i) aktyvios (-ūs) kultūrinių renginių dalyvės (-iai) ir kūrėjos (-ai). „MOVING CINEMA“ / „JAUNIEJI PROGRAMERIAI“ Tarptautinis kino edukacijos projektas, įgyvendinamas su kino organizacijomis iš Ispanijos, Vokietijos, Slovėnijos ir Serbijos.

Inovatyviais kino edukacijos metodais siekiama ugdyti vaikų ir jaunų žmonių atvirumą ir atidumą pasauliui, gilinti jų santykį su gyvenamąja vieta ir bendruomene. Jaunimas supažindinamas su kino kūrimo ir vertinimo procesais, siūloma atrasti filmą kaip vieną iš asmens saviraiškos būdų.

Viena žinomiausių projekto veiklų Lietuvoje – septynerius metus rengiami „Jaunieji programeriai“. Per projektą kinu besidomintys vyresniųjų klasių mokinės (-iai), lydimos (-i) profesionalių kino kuratorių, edukatorių, istorikių (-ų), komunikacijos specialisčių (-ų), atrenka aktualius filmus, sudaro filmų programas kino teatrams, festivaliams, atvirosioms erdvėms, rengia jų pristatymus ir viešina. 2022 m. „Meno avilio“ jaunuosius programerius buvo galima sutikti festivalyje „Kino pavasaris“, Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje, „Skalvijos“ kino centre ir kt.

PARTNERIAI ES programos „Kūrybiška Europa“ paprogramė MEDIA, Lietuvos kultūros taryba

PROJEKTO VADOVĖ Gintė Žulytė

„CINED“ Portugalų sinematekos kartu su partneriais vykdomas tarptautinis kino edukacijos projektas, siūlantis švietimo ir kultūros institucijoms nemokamą Europos filmų platformą, metodines medžiagas, interaktyviąją erdvę darbui su filmais ir teminius edukacinius renginius.

PARTNERIS Lietuvos kultūros taryba

„KINAS, ŠIMTAS METŲ JAUNYSTĖS“ Tai ilgametis tarptautinis projektas, kuriame „Meno avilys“ dalyvauja nuo 2015-ųjų. 1995 m. jį inicijavo ir metodologijos gaires sukūrė prancūzų sinemateka.

Nuo 2020 m. į projekto vadovų grupę aktyviai įsitraukė vokiečių Kino institutas. Per projektą mokinės (-iai) susipažįsta su Europos kino istorija, žiūri ir aptaria kino kūrinius, kuria filmą-esė, tada jį pristato tarptautiniame renginyje Prancūzijoje.

PARTNERIS Lietuvos kultūros taryba

25

Agnės Papievytės nuotrauka

Bendruomeniškumo skatinimo platforma

#tarpinstitucinis bendradarbiavimas #prieinamumas #tarpsritiniai projektai

Vasaros seansų ciklas po Liubarto tiltu Vilniuje „Gilios upės tyliai plaukia“

Modesto Endriuškos nuotrauka

APIE Tai tęstinis, trečius metus vykęs vasaros renginių ciklas, kuriuo siekiama telkti įvairias Vilniaus ir Kauno kultūrines organizacijas ir taip kurti bendruomeniškais principais paremtą, miestiečiams atvirą renginių erdvę. Ji dviem vasaros mėnesiams įrengiama dešiniojoje Neries krantinėje, po Liubarto tiltu.

Ten 2019 m. menininkai Andrius Labašauskas ir Rytis Urbanskas sukūrė rausvą skulptūrinį objektą.

2022 m. vasarą įvyko 20 seansų, kurių programą vienijo tapatybės problematika tiek šiuolaikiniame, tiek klasikiniame kine. Teminę liniją išpildė trys kryptys: nebylusis kinas, avangardiniai filmai iš Ukrainos ir šiuolaikinis nekonvencinis Vidurinės Azijos kinas.

DALYVIAI Ukrainos Nacionalinis Oleksandro Dovženko centras, Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“, „Skalvijos“ kino centras, „Skalvijos“ kino akademija, Vilniaus queer festivalis „Kreivės“, Kauno menininkų namai, Kirtimų kultūros centras, „Meno avilio“ jaunieji programeriai, audiofestivalis „Banguoja“, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, nepriklausomas eksperimentinių filmų kūrėjų kolektyvas „Freefilmers“ (Ukraina), ukrainiečių kompozitorius Anton Baibakov su grupe profesionalių muzikos atlikėjų.

SOCIALINIS ASPEKTAS Nemokamų seansų metu miesto gyventojams ir svečiams sukurta erdvė susipažinti su mieste veikiančiomis kultūros organizacijomis ir jų projektais. Taip pat užtikrinta šių organizacijų tinklaveika.

Daugelis programos filmų buvo titruoti ne tik lietuvių, anglų, bet ir ukrainiečių kalba.

PROJEKTO VADOVĖ Ona Kotryna Dikavičiūtė

KURATORIAI Lina Kaminskaitė, Gerda Paliušytė, Karolis Žukas

PARTNERIAI Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, AGATA

Audiovizualinių medijų įvairovė: archyvavimas ir pristatymas

#tarpsritiniai projektai #tarptautinis bendradarbiavimas #audiovizualinis paveldas #skaitmeninis paveldas „Meno avilio“ Sinemateka – fizinė (A. Goštauto g. 2 ir peržiūrų kambariai adresu A. Goštauto / A. Vienuolio g.) ir virtualioji (Sinemateka.lt) erdvės

I. Sinematekos fizinė erdvė

29

Tautvydo Stuko nuotrauka

APIE Visuomenei ir tarpsritiniam tyrėjų bei praktikų bendradarbiavimui atvira, vienintelė audiovizualinėms medijoms skirta specializuotoji vieta Lietuvoje. Sinemateką įkūrėme remdamiesi menininko Jono Meko leidinių kolekcija. Dabar čia galima susipažinti su įvairiomis medijų formomis: žiūrėti, tyrinėti, skaityti vietoje arba pasiimti leidinį iš Sinematekos kolekcijos į namus. Sinematekos kolekciją sudaro leidiniai apie kiną ir audiovizualines medijas. Ji nuolat pildoma naujausiais ir svarbiausiais audiovizualinę įvairovę pristatančiais leidiniais.

SOCIALINIS ASPEKTAS Sinemateka ir jos veiklos aktualiausiomis šiuolaikinėmis priemonėmis lavina Lietuvos visuomenės medijų raštingumo lygį, prisideda prie lietuviško audiovizualinio paveldo populiarinimo įvairaus amžiaus ir išsilavinimo visuomenės grupėms.

VEIKLOS 2022 m. Sinematekoje vyko daug nemokamų renginių: kritinio mąstymo paskaitos apie judantį vaizdą diskursui formuoti, diskusijos, šiuolaikinio meno parodos, tarptautinis simpoziumas, judančių vaizdų festivalis, lyčių lygybei mene skatinti skirtos peržiūros, Ukrainos kultūriniam paveldui tirti ir aktualizuoti dedikuotos dirbtuvės. Apie viską plačiau skaitykite tolesniuose ataskaitos skyriuose.

PROJEKTO VADOVĖS Gerda Paliušytė ir Lina Kaminskaitė

PARTNERIS Vilniaus miesto savivaldybė

II. Sinematekos virtualioji erdvė – Sinemateka.lt

30

APIE Tai visuomenei atvira virtualioji prieiga prie lietuvių kūrėjų judančių vaizdų archyvo. Čia nemokamai galima žiūrėti mūsų restauruotą ir suskaitmenintą dokumentiką, videomeną, kuruotas programas.

Prie archyvinės medžiagos pateikiami pokalbiai su autoriais, kūrinių atsiradimo kontekstą paaiškinantys tekstai.

VEIKLOS IR SOCIALINIS ASPEKTAS 2022 m. buvo restauruota ir suskaitmeninta moterų kūryba, rengtos peržiūros ir parodos, kuriose lietuviškas audiovizualinis paveldas pristatytas greta šiandien kuriančių aktualių vietinių ir tarptautinių menininkių (-ų). Tai leido iš naujo padaryti aktualius Lietuvos meno istorijai reikšmingus filmus, videomeno ir judančių vaizdų kūrinius.

Prie audiovizualinio paveldo populiarinimo ir aktualinimo prisidėjo ir atvirų diskusijų bei paskaitų, į kurias buvo pakviesti šiuolaikiniai mąstytojai, kūrėjai ir kritikai, rengimas, bendradarbiaujant su vietos ir užsienio kultūros organizacijomis. Projekto veiklos leido pristatyti Sinemateka.lt turinį ir veiklas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo visuomenės grupėms, taip skatinant medijų raštingumą visoje Lietuvoje.

VEIKLOS 2022 m. Sinematekoje vyko daug nemokamų renginių: kritinio mąstymo paskaitos apie judantį vaizdą diskursui formuoti, diskusijos, šiuolaikinio meno parodos, tarptautinis simpoziumas, judančių vaizdų festivalis, lyčių lygybei mene skatinti skirtos peržiūros, Ukrainos kultūriniam paveldui tirti ir aktualizuoti dedikuotos dirbtuvės. Apie viską plačiau skaitykite tolesniuose ataskaitos skyriuose.

PROJEKTO VADOVĖ Gerda Paliušytė

31

Naujai restauruotų filmų techninė peržiūra. Andrej Vasilenko nuotrauka

2022 m. suskaitmeninti ir restauruoti trys lietuviški dokumentiniai filmai: „Charakterio gimimas“ (rež. Antanina Pavlova, 1967) „Venera su katinu arba iš peteliškių gyvenimo“ (rež. Janina Lapinskaitė, 1997) „Šičionykštė“ (rež. Diana ir Kornelijus Matuzevičiai, 2001)

Suskaitmeninti lietuvių autorių videomeno kūriniai: Irmos Stanaitytės Bazienės, VDA Vaizdo studijos studentų, Valdo Ozarinsko ir Aidos Čeponytės videomeno darbai.

PROJEKTO VADOVĖS Gerda Paliušytė ir Lina Kaminskaitė

PARTNERIS Lietuvos kultūros taryba

Renginiai ir jų prieinamumas

#judantys vaizdai #audiovizualinis paveldas #tarptautiškumas #lyčių lygybė (kino industrijoje) #kultūrinis sąmoningumas

32

Paskaitos, diskusijos, dirbtuvės, peržiūros, parodos

33

Bon Alog nuotrauka

Šios mūsų veiklos peržengia akademinės bendruomenės ribas, nes drauge su šių dienų kino ir kultūros tyrėjais savo žinias praplėsti kviečia visus, kurie domisi judančiais vaizdais. Didžioji dalis renginių vyksta Sinematekoje.

Parodas eksponuojame netradicinėje galerinėje erdvėje – „Meno avilio“ Sinematekos peržiūrų kambariuose.

SKLAIDA Dalis filmų rodyti informacinio partnerio LRT mediatekoje. Paskaitos įkeltos į virtualųjį archyvą (www.menoavilys.org) ir prieinamos iki šiol.

SOCIALINIS ASPEKTAS Sudarydami renginių programas, nuolat atsižvelgiame į kultūrines, socialines ir politines aktualijas ir jas atliepiame. 2022 m. kalbėjome apie lyčių lygybę kino industrijoje, kitų kultūrų pažinimą, dinamiškos posovietinės tapatybės, jos autentiškumo ir suverenumo problemas. Kai kurie renginiai organizuoti reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, sukurta ir vystoma bendradarbiavimo su Ukrainos menininkais ir organizacijomis platforma.

Taip pat siekiame auditorijoms pristatyti judančių vaizdų formų įvairovę, apimančią kiną, menininkių (-ų) filmus, videomeną, mėgėjišką kiną, šiuolaikinio kino praktikas ir kt. Taip ne tik rūpinamės skirtingų sričių integracija, bet ir prisidedame prie bendros kultūrinės savasties formavimosi. Užtikriname renginių prieinamumą organizuodami juos nemo­kamai, o turinį pristatydami originalo kalba su lietuviškais, angliškais ar ukrainietiškais subtitrais.

Peržiūrų ir paskaitų ciklas „Maištas, meilė ir draugystė: nepriklausomas JAV moterų režisierių kinas“

34

6 peržiūros su įžanginiais profesionalų pranešimais, paskaita

Bon Alog nuotrauka

Renginių ciklas, skirtas pristatyti svarbiausiems 7–9 dešimtmečio nepriklausomo JAV moterų režisierių kino pavyzdžiams. Remdamiesi šia programa, kėlėme klausimus ne tik apie JAV nepriklausomo kino specifiką ir raidą, bet ir apie lyčių lygybę kino industrijoje, moterų ir LGBTQ+ režisierių indėlį į naujų kino formų atsiradimą.

Lietuvoje šio regiono moterų kūryba taip išsamiai pristatyta pirmą kartą.

KURATORIAI Karolis Žukas ir Ona Kotryna Dikavičiūtė

PARTNERIAI Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė

Peržiūrų ir paskaitų ciklas „Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos moterų kūrėjų filmai: tarp praeities ir ateities“

35

4 peržiūros, 10 filmų su profesionalų įžanginiais pranešimais

Andrej Vasilenko nuotrauka

Renginių serija, kuria buvo siekiama prisidėti prie Lietuvoje mažiau pažįstamos arabų šalių kultūros pažinimo ir tolerancijos skatinimo. Programoje Lietuvos ir užsienio tyrėjos išsamiai pristatė Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos moterų režisierių kino ir videomeno istoriją ir šiuolaikines jo tendencijas.

KURATORIUS Karolis Žukas

PARTNERIAI Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Užsienio reikalų ministerija

Meninink(i)ų filmų ir judančių vaizdų festivalis „Videogramos“

36

Andrej Vasilenko nuotrauka

Šiemet pirmą kartą drauge su festivalio rengėjais organizavome trečius metus vykstantį festivalį „Videogramos“. Šių metų programa – 8 peržiūros ir paroda – nagrinėjo Rytų Europos regioną per kitą, tai yra regiono pakraščius ar kultūrines Vakarų pasaulio įtakas. Taip pat buvo kviesta Rytų Europą suvokti kaip integralią pasaulinių, visa apimančių ekonominių ir sociopolitinių sistemų dalį.

KURATORIAI Monika Lipšic, Viktorija Šiaulytė, Gerda Paliušytė, Karolis Žukas

PARTNERIAI Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kino centras

Paskaita ir peržiūra „Kelios linijos“ Du dokumentinių filmų seansai, per kuriuos pristatyti Ukrainos kūrėjų Oleksiy Radynski ir Oksanos Karpovych filmai ir lietuvių menininkės Lauros Stasiulytės kūriniai. Juos papildė politologės Dovilės Jakniūnaitės pranešimas.

37

KURATORĖ Gerda Paliušytė

Atviroji diskusija-peržiūra „Įsibrauti į TV programų miegą“ Šiaulių fotografijos muziejuje

Edvardo Tamošiūno nuotrauka

Dešimtajame dešimtmetyje menininkai televiziją pasitelkdavo kaip eksperimentams ir ieškojimams atvirą erdvę ar net priemonę pasiekti tuos, kurie įprastai šiuolaikiniu menu nesidomi. Renginys skirtas iš naujo padaryti aktualų Sinemateka.lt archyvo turinį.

DALYVIAI Gediminas ir Nomeda Urbonai, Virginija Januškevičūtė, Paulius Arlauskas, Virginijus Kinčinaitis

KURATORĖ Gerda Paliušytė

Paskaita ir peržiūra „Miglota nuovoka – kinas, gamta, valstybė“

38

Andrej Vasilenko nuotrauka

Rašytojo, kuratoriaus iš Norvegijos Mike Sperlinger kuruota eksperimentinių ir dokumentinių filmų peržiūrapaskaita ekologijos tema apie besikeičiantį Skandinavijos ir Baltijos šalių santykį su gamta. Peržiūra surengta kartu su rezidencijų centru „Rupert“.

Meno istorikės, kuratorės Inesos Pavlovskaitės Brašiškės paskaita „Judančių vaizdų teritorijos“ Tai koliažinė paskaita, paremta kuratorės refleksijomis, gimusiomis stebint dviejų – meno ir kino – pasaulių susidūrimus ir persidengimus modernaus ir šiuolaikinio meno lauke.

Ukrainos kinui skirtos kūrybinės dirbtuvės Skaitmeninėmis priemonėmis ir padedant profesionaliems lektoriams sukurtas Ukrainos kinui ir jo istorijai skirtas „Vikipedijos“ puslapis, kurti videoesė.

39

KURATORĖS Lina Kaminskaitė ir Gerda Paliušytė

Mėgėjiško ir namų kino programa „Apie namus ir draugus“

Vytautės Ribokaitės nuotrauka

Bendradarbiaujant su Vilniaus dokumentinių filmų festivaliu suorganizuota „Meno avilyje“ saugomų ir naujai suskaitmenintų mėgėjiškų filmų ir namų kino siužetų programa. Jos metu surengta specialioji peržiūra su gyva fortepijono muzika „Skalvijos“ kino centre ir ekspozicija bei susitikimas su kuratore „Meno avilio“ Sinematekoje.

KURATORĖ Ona Kotryna Dikavičiūtė

PARTNERIAI „Skalvijos“ kino centras, Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Tarptautinė paroda „Nemiga“

40

Andrej Vasilenko nuotrauka

Festivalį „Videogramos“ atidariusioje parodoje lankytojai galėjo išvysti menininkų Tom Kobialka, Peter Wächtler ir Sallamari Rantala kūrinius, pasakojančius apie archajišką vartotojiškumą, vaizdinę ekonominių sistemų išraišką ir tai, kaip ji tampa asmeninio archyvo dalimi.

KURATORĖ Gerda Paliušytė

ARCHITEKTAS Gediminas G. Akstinas

PARTNERIAI Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kino centras

Jungtinė meno akademijų paroda „Ne tik akys: geismas“

41

Andrej Vasilenko nuotrauka

Dviejų Lietuvos aukštųjų meno mokyklų studentų judančių vaizdų paroda – ne tik paroda, bet ir skirtingų aukštųjų meno mokyklų susitikimo vieta, kurioje sąveikauja įvairūs šiuolaikinių medijų ir kino mokymo(si) bei vartojimo būdai.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedros ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kino ir televizijos katedros studenčių (-ų) įvairių formų ir sričių kūrinius (videomeną, skulptūras, instaliacijas, tekstus, tyrimus, filmus ir kt.) vienijo geismas pažinti ir suprasti daugiasluoksnę, kompleksinę realybę, noras reaguoti į intensyvų išorinio pasaulio ritmą.

KURATORĖ Gerda Paliušytė

ARCHITEKTAI Gediminas G. Akstinas ir Antanas Gerlikas

PARTNERIS Lietuvos kultūros taryba

Tyrimai: tarptautiškumas ir regioniškumas

#tarptautiškumas #tarpsritiniai projektai #tolygi kultūra #mokslo, kultūros ir meno lauko sinergija

42

I. Tarptautinis simpoziumas „Kino gimimas imperijų paribiuose Vidurio Rytų Europoje“ ir Ukrainos avangardinio kino seansai

43

Ben Alog nuotrauka

APIE Simpoziumo programa tarptautinei kinotyrininkų bendruomenei pristatė dekolonizuotą žvilgsnį į Rytų Europos ankstyvojo kino istoriją. Teorinę simpoziumo dalį papildė prieš tai aprašytame renginyje „Gilios upės tyliai plaukia“ vykę Ukrainos avangardinio kino seansai su Ukrainos muzikantų gyvai atliekama muzika.

DALYVIAI Mokslininkės (-ai) iš Utrechto (Nyderlandai), Lodzės (Lenkija), Masariko (Čekijos Respublika) universitetų, Ukrainos Nacionalinio Oleksandro Dovženko centro, Latvijos kultūros akademijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos.

SOCIALINIS ASPEKTAS Simpoziumas organizuotas siekiant skatinti tarpinstitucinį, tarptautinį bendradarbiavimą. Ukrainos kino tyrėjai įtraukti į tarptautinį diskursą.

KURATORĖ Lina Kaminskaitė

PARTNERIAI Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Nacionalinis Oleksandro Dovženko centras, Lietuvos mokslų taryba, Lietuvos kultūros taryba

II. Instaliacija „Projektorinė.

Kino teatras regione“

44

Lino Gruzdžio nuotrauka

KUR? Alytus, Gargždai, Marijampolė, Nida.

APIE Vykdydami kino kultūros tyrimą Lietuvos regione, kartu su fotografu Simu Lin leidomės į kelionę po šalį siekdami įamžinti kino teatrų istoriją, pastatų ir vietovių unikalumą ir jiems būdingas ypatybes. Per tyrimą archyve aptiktas 1988 m. dokumentas su Lietuvos kino teatrų ir kino rodymo įrenginių sąrašu.

Jis tapo atspirties tašku ieškant senųjų kino teatrų. Tyrimas atskleidė, kad iš 260 sovietmečiu Lietuvoje veikusių kino rodymo erdvių apytikriai 160 buvo kino teatrai, kurių beveik absoliuti dauguma – apie 140 – įkurti šalies regionuose, t. y. ne Vilniuje ar Kaune. Taip gimė instaliacija „Projektorinė. Kino teatras regione“. Joje demonstruojamuose kadruose užfiksuota 16 Lietuvoje išlikusių kino teatrų ir jų interjerų.

SOCIALINIS ASPEKTAS Projektas organizuotas siekiant aktualinti regiono kino kultūrą, mažinti atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų ir vystyti tarpsritinį bendradarbiavimą architektūros, fotografijos, kultūros istorijos ir kino srityse.

VEIKLOS 22 kino teatrų fotografijų instaliacijos pristatymas keturiuose miestuose, kuriuose veikia senieji kino teatrai. 4 dokumentinio filmo „Kalbant apie medžius“ („Talking about Trees“, rež. Suhaib Gasmelbari) seansai.

PROJEKTO VADOVĖS Raimonda Tamulevičiūtė ir Lina Kaminskaitė

PARTNERIS Lietuvos kultūros taryba

45

Vytautės Ribokaitės nuotrauka

Kinas ir emocinė sveikata

46

#sveikatos ir kultūros lauko sinergija #prieinamumas #regioniškumas

Pokalbių apie kiną ir emocinę savijautą ciklas „Projekcijos“

47

Vytauto Paplausko nuotrauka

APIE Jau trečius metus vykstantis emocinei sveikatai skirtas kino peržiūrų ir susitikimų ciklas „Projekcijos“.

Per nemokamus renginius psichologinės tematikos filmas aptariamas su psichikos sveikatos specialistu. Projektu siekiama gerinti Kauno miesto gyventojų emocinę savijautą, atsispiriant nuo kino ugdyti savirefleksijos įgūdžius ir šviesti žmones apie psichikos sutrikimus ir emocinių sunkumų įveiką.

2022 m. suorganizuota 12 filmų peržiūrų su psichologų aptarimais; kai kurie jų vyko virtualiai, kai kurie kino centre „Romuva“. Daugiausia susidomėjimo sulaukė senjorų auditorijai skirtos peržiūros.

SOCIALINIS ASPEKTAS Vienas iš nedaugelio projektų, skirtų kultūros ir emocinės sveikatos ryšio tyrinėjimui. Nemokami renginiai leidžia kultūrinėje veikloje dalyvauti įvairias pajamas gaunantiems žmonėms. Gerinamos užimtumo galimybės senjorams, kuriama erdvė jų susitikimui.

PROJEKTO VADOVĖ Ona Kotryna Dikavičiūtė

PROJEKTO KOORDINATORĖ Ugnė Balsytė

PARTNERIS Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Erdvė pradedantiems kūrėjams

48

Kaip jau buvo minėta ataskaitoje anksčiau, daugelį metų bendradarbiaujame su jaunosiomis (-aisiais) kūrėjomis (-ais), įtraukdami jas (juos) kaip lektores (-ius) į edukacines veiklas, rengdami jų kūrinių peržiūras cikle „Gilios upės tyliai plaukia“ arba Sinematekos erdvėje. Vasarą atidarėme dviejų Lietuvos aukštųjų meno mokyklų studenčių (-ų) judančių vaizdų parodą „Ne tik akys: geismas“ (žr. „Renginiai ir jų prieinamumas“). Siekdami dar nuoseklesnio bendradarbiavimo, prieš septynerius metus įkūrėme pradedančių kino kūrėjų filmų gamybos platformą: vystome, prodiusuojame pirmuosius arba antruosius filmus, užsiimame jų sklaida ir viešaisiais ryšiais. Šiemet dirbta su dviem kūrėjais ir jų filmais.

#bendradarbiavimas su kūrėjais #režisūriniai debiutai #platforma saviraiškai

Jurgos Šeduikytės animacinis filmas „Mora Mora“

49

Pasaulinė premjera įvyko 2021 m. rugsėjį Otavos tarptautiniame animacinių filmų festivalyje (Kanada), nacionalinė premjera – 2022 m. kovą festivalyje „Kino pavasaris“.

Filmas „Mora Mora“ apdovanotas „Sidabrine gerve“ kaip geriausias animacinis filmas.

„Mora Mora“ – sapnų įkvėptas animacinis filmas apie vidinio vaiko kelionę stengiantis susipažinti su savo baime ir stoti su ja akis į akį. Šis filmas – garsios atlikėjos J. Šeduikytės režisūrinis debiutas. Ji taip pat yra filmo scenarijaus autorė ir kompozitorė. Filmo animaciją kūrė animacijos režisierius Robertas Nevecka; pagrindinė animatorė Lina Vaiškūnaitė; animatoriai Pijus Čeikauskas, Pijus Balkaitis, Justinas Erminas; fonų dailininkas Gediminas Skyrius.

PRODIUSERĖ Giedrė Burokaitė

GAMYBA, KOMUNIKACIJA „Meno avilys“

Eitvydo Doškaus filmas „Čia buvo Vilnius“ Pasaulinė premjera įvyko 2022 m. rugpjūtį Korėjos kino ir muzikos festivalyje „Jecheon“ (JIMFF), nacionalinė premjera – 2022 m. rugsėjį Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje (VDFF).

E. Doškus – vienas žymiausių šių dienų lietuvių operatorių. „Čia buvo Vilnius“ yra debiutinis E. Doškaus, kaip režisieriaus, filmas.

Filmas atidarė VDFF, premjera surengta su gyva muzika netradicinėje erdvėje – Lietuvos medicinos bibliotekoje.

E. Doškus neslepia, kad filmą „Čia buvo Vilnius“ įkvėpė klasika tapęs Almanto Grikevičiaus filmas „Laikas eina per miestą“ (1966 m.) – žmonių, laiko ir Vilniaus miesto portretas, jį 2017 m. restauravo ir suskaitmenino „Meno avilys“ (filmą galima pamatyti Sinemateka.lt). Taip per jaunąją kartą aktualizuota kino klasika.

PRODIUSERIAI Dagnė Vildžiūnaitė, „Meno avilys“

2023-iųjų perspektyva

50

2023 metais dirbsime judėdami veiklų tarpsritiškumo link, o formuodami temines metų veiklų linijas ryškinsime lyčių lygybės audiovizualinių medijų sektoriuje svarbą, tyrinėsime travelogue ir kelio filmų žanrų ribas, miestą ir erdvę audiovizualinėse medijose. Išliksime jautrūs sociopolitiniam kontekstui ir organizuodami renginius lanksčiai reaguosime į visuomenėje aktualius reiškinius.

Edukacinėse veiklose pristatysime audiovizualinių medijų įvai­ rovę – garsą, fotografiją, šiuolaikinį meną, judančius vaizdus ir kita – ir judėsime tarpsritiškumo link kurdami edukacines tarpsritines programas kartu su Lietuvos kultūros organizacijomis. Siekdami gerinti medijų raštingumą ir kultūros prieinamumą, šalies regionuose socialiai pažeidžiamoms grupėms ir tautinėms bendrijoms vykdysime projektą „Dideli maži ekranai“, o jo kontekste sukurtas video pamokas viešinsime bendradarbiaudami su naciona­liniu transliuotoju LRT. Kursime ir įgyvendinsime pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą autorių teisių srityje.

Megsime naujas ir palaikysime ilgametes vietines ir tarptautines partnerystes su įvairiose srityse veikiančiomis organizacijomis.

Sausį kartu su Vilniaus trumpųjų filmų festivaliu ir tarptautiniais partneriais pradėsime tarptautinį projektą „Young4Film“, kurio metu tęsime „Meno avilio“ jaunųjų programerių veiklas ir plėtosime kino festivalių bei mokyklų partnerystę. O vasaros renginių cikle „Gilios upės tyliai plaukia“ subursime įvairių sričių kultūros

51

organizacijas, su kuriomis rengsime atvirus nemokamus muzikos, šokio, literatūros ir kino renginius.

Vienas iš ilgamečių „Meno avilio“ prioritetų – vykdyti mokslo ir kultūros laukų sinergiją: šiemet aktualiausius šiuolaikinius medijų tyrimus pristatysime dar platesnėms auditorijoms. Tai įgyvendinsime tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lygmenimis. Kartu su leidykla „Lapas“ išleisime atnaujintą Linos Kaminskaitės ir Anna Mikonis-Railienės knygos, skirtos Lietuvos kino isorijai, I dalį. Bendradarbiaudami su Lietuvos muzikos ir teatro akademija tarptautinius medijų tyrėjus ir plačiąją auditoriją kviesime į VIII-ąją Tarptautinę Baltijos jūros regiono kino istorijos konferenciją „Miestas kine ir audiovizualinėse medijose“ bei ją lydinčius renginius. Įvairiapusiškai pristatysime rečiau sutinkamas audiovizualinių medijų formas: sudarysime sąlygas virtualiosios realybės kūrinių peržiūroms, aktualizuosime iki šiol sudėtingai prieinamą Lietuvos videomeno ir menininkių (-ų) filmų, mėgėjiško ir namų kino paveldą. 2023 m. atnaujinsime VOD platformą Sinemateka.lt, o Sinematekos erdvės lentynas reguliariai pildysime naujausiomis ir aktualiausiomis knygomis bei periodika apie audiovizualines medijas.

Iki pasimatymo mūsų projektuose, renginiuose ar prie Sinematekos leidinių ir filmų lentynų!

Kalbos redaktorė: Renata Vyšniauskaitė Dizaineris: Jurgis Griškevičius

2022 m.