Page 1


1

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


2

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


redaktoriaus žodis

3

Redaktoriaus žodis

G

yvename gražėjančiame vyno pasaulyje, nes mokyti apie

keičia vyno pasaulį: auganti Turkijos ir Bulgarijos vyno pramo-

vyną mus ima vis daugiau meno žmonių. Pažinti vyną

nė, Belgijos vynas, užsienyje nepažįstamos Pjemonto veislės,

per meną – skamba patraukliai. Nereikalauja besimokančiojo

„Txakoli“ iš Baskų krašto. Be pokyčių ir nuokrypių nuo standarto

pastangų. Po valandos trukmės filmo išeini pasikrovęs emocijų,

nebūtų evoliucijos, rinkos jėgoms nebūtų iš ko rinktis nežinia

prisipildęs geriausių norų ir sužinojęs... kokį vieną įdomų faktą.

kaip atrodysiančiame ateities pasaulyje. Be žinių vyno profesio-

Per tą pačią valandą gali mintinai išmokti puslapį enciklopedijos

nalai negalės sukelti emocijų savo klientams parduotuvėse ir

su šimtu faktų. Enciklopedijų niekas neskaito. „Wine Searcher“

restoranuose. Teigiamų emocijų, kokiomis spinduliuoja repor-

naujienų redaktorė Rebeka Gibb neseniai skundėsi, kad rinkti-

tažas apie šeštąjį vyno ir desertų derinių čempionatą, subūrusį

niai portalo lankytojai neskaito jos paruoštų detalių apžvalginių

Lietuvos konditerių ir someljė elitą, ir prisiminimai apie lanky-

straipsnių. O žinutės apie vyndario mirtį ar stichinę nelaimę

tojų mėgstamas „Vyno dienas“. Vyno kultūrai artimi susibūrimai,

atidaromos itin dažnai. Vyno pažinimą supa prieštaravimai.

nes juose gali pasireikšti žmogiški santykiai ir skleistis emocijos.

Atrodytų, kad pažinti įmanoma tik per žinias. Tačiau žmonės nori

Panašiai kaip mene.

emocijų. Tai kelia nerimą man, kaip ŽINIAsklaidos atstovui, nes reiškia, jog „Vyno žurnalas“ įdomus tik nedidelei vyno vartotojų daliai. Nedidelei, bet rinktinei. Todėl šiame numeryje mes be gailesčio tinginiams kalbame apie tai, ko jie nežino, bet kas tyliai Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


4

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


turinys

5

turinys įvykiai ir naujienos 6 psl.

Įvykiai ir naujienos

vynas ir vyno regionai 10 psl.

„Domaines Ott“ – Prancūzija, Provansas

12 psl.

Koks buvo 2015 m. vynuogių derlius Lietuvoje. Arūnas Starkus

14 psl.

Šiuolaikinis Bulgarijos vynas. Jurgis Šliogeris

28 psl.

Turkijos vynas. Arūnas Starkus

44 psl.

Valonijos perlas. Daiva Mumgaudienė

46 psl.

Muzikos, literatūros, ir vyno festivalis Barole „Collisioni“. Arūnas Starkus

50 psl.

‘Freisa‘ – link sauso elegantiško stiliaus. Arūnas Starkus

52 psl.

Txakoli iš Baskų krašto. Jurgis Šliogeris

54 psl.

„Mastroberardino“ – Italija, Kampanija

76 psl.

Vintage šampanai. Arūnas Starkus

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 36 psl.

„Vyno dienos“: 2015 m. akcentas – žinios

40 psl.

Ar bus kita investicijų į vyną aukso era? Arūnas Starkus

58 psl.

Vyno vertinimas: mokslas, vaizduotė ar patirtis? Ilja Šarov

60 psl.

Du Napoleonai. Aidas Puklevičius

64 psl.

„Château Margaux“ – vynas ir architektūra. Arūnas Starkus, Rasa Starkus

ne tik vynas 32 psl.

Parodų maratono trasa ilgėja. Rasa Starkus

42 psl.

Frankonija: „BrauBeviale“ ir alaus pramonės naujienos. Martynas Savickis

63 psl.

Iš prof. Kazio Daukšo vermuto receptų. Jurgis Šliogeris

68 psl.

48 mėnesius brandintas „Džiugas Luxurious“ mėgsta subrendusį vyną. Arūnas Starkus

70 psl.

Šviežutėlės austrės. Rasa Starkus

72 psl.

Meskalis vyresnėlis iš Oachakos. Linas Starkus

74 psl.

Ilgiuosi tavęs, Prancūzija...

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2016 m. gegužės mėn.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


6

įvykiai ir naujienos

Naujienos Namų restoranas „Monai“ Klaipėdoje Kristina ir Vytautas Samavičiai atidarė naują restoraną. Tai vieta, skirta šeimos vakarienėms, verslo susitikimams, smagiam pasisėdėjimui su draugais. Iš viso restorane 40 vietų: 24 pagrindinėje salėje ir 16 privačioje erdvėje. Restorano virtuvė atvira: lankytojai, laukdami savo užsakymo, gali stebėti, kaip iš kokybiškų maisto produktų meistriškose virėjų rankose gimsta gardūs patiekalai. Patiekalai lengvesni, subtilesni ir stilingesni, tačiau juose bus juntamas ypatingas šefo Vytauto Samavičiaus braižas. Bus daugiau žuvies patiekalų, įvairesnio skonio, įdomesnės tekstūros. Didelis dėmesys bus skiriamas desertams, o tingiais sekmadienio rytais šeimininkai pakvies Jus su šeima vėlyvų pusryčių. Ir tai ne „monai“, tai tikrai rimta... Adresas: Liepų g. 4, Klaipėda Darbo laikas: II–V: 11.30–22.00; VI: 12.00–22.00; VII: 11.00–17.00 Rezervuoti tel.: +370 626 63362, el. p.: info@restoranasmonai.lt

Šampano baras „The Bubbles“ Nuo gegužės mėnesio Vilniuje veikia šampano baras „The Bubbles“. Tai pirmasis baras Vilniuje ir Lietuvoje, kuriame šampanas ir kiti putojantys vynai yra pagrindinis siūlomas produktas. Čia itin platus šampano, prancūziško kremanto, ispaniškos kavos ir itališko proseko pasirinkimas. Daugumą jų galima ragauti taurėmis, neperkant viso butelio – tai dar viena naujovė, kurią „The Bubbles“ siūlo savo klientams. Adresas: Vilniaus g. 35 Darbo laikas: I–III: 17:00–02:00 IV-VI: 17:00–04:00 VII: 17:00–02:00

Restoranas „Va Thai Tau“ Azijos virtuvės restorane įvairūs rytų virtuvės patiekalai gaminami „Wok“ keptuvėje. Restorano moto: „Gaminame tau kaip sau“, taigi maistas šviežias, sveikas ir skanus. Adresas: J. Basanavičiaus g. 37 (iš kiemo pusės), Vilnius Darbo laikas: I–VI: 11:00–22:00 VII: 12:00–22:00

Restoranas „Ertlio namas“ „Ertlio namas“ – tai vieta, kur susijungia istorinė Lietuvos virtuvė, praeitį menančios senamiesčio erdvės ir šiuolaikiškas požiūris. Istoriniame Vilniaus pastate įsikūręs restoranas kviečia ne tik pasimėgauti gurmaniškais patiekalais, tačiau ir pasotinti smalsumą, pažinti dar neatrastą lietuvišką virtuvę. Greta istorinių receptų įkvėptų patiekalų, restoranas didžiuojasi ir vyno meniu, kuriame atsispindi senovės Lietuvoje mėgtos vyno šalys bei regionai. Adresas: Šv. Jono g. 7, Vilnius Darbo laikas: II–IV: 12:00–22:00 V: 12:00–23:00 VI: 13:00

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


įvykiai ir naujienos

7

„Michel Gros“ iš Vosne-Romanée kaimelio Grosų šeima yra įsikūrusi Vosne-Romanée kaimelyje nuo pat 1830 metų. Šiuo metu Michelis Grosas, jo brolis, sesuo bei pusseserė valdo tarpusavyje besiribojančius ūkius, tačiau kiekvienas iš jų turi savitą burgundiško vyno darymo stilių. Micheliui Grosui priklauso atskiras 2,12 ha Clos des Réas vynuogynas, taip pat plotai kituose Vosne-Romanée, Chambolle-Musigny, MoreySaint-Denis, Nuits-St-Georges vynuogynuose ir 0,2 ha Grand Cru plotelis Clos de Vougeot vynuogyne. Šiuo metu visoje Burgundijoje „Michel Gros“ valdo 18 ha vynuogynų. Dėl aukštos kokybės ir pastovių vyno savybių jis buvo du kartus iš eilės išrinktas geriausiu raudonojo vyno gamintoju „International Wine Challenge“ konkurse Londone. Verta pažymėti, kad „Michel Gros“ raudonuosius vynus brandina apie 22–23 mėnesius ilgesnio skrudinimo statinėse, Clos de Vougeot vynuogyno vynui skiriamos vien naujos statinės, Premier Cru vynams – 50 proc. naujų, o kaimelio lygio vynams – 30 proc. Lietuvoje vyną platina „Vyno klubas“.

„Opinel“ peiliai Lietuvoje Dėl tobulo, daugiau nei šimtmetį nesikeičiančio dizaino „Opinel“ peilis nuo 1985 m. Viktorijos ir Alberto muziejuje eksponuojamas tarp šimto geriausių pasaulio dizaino pavyzdžių, šalia „Porsche 911“ automobilio ir „Rolex“ laikodžio. Vytautas Samavičius – Klaipėdos restoranų „Momo Grill“ ir „Monai“ savininkas – šių peilių gerbėjas. Lietuvoje „Opinel“ platina UAB „Lukla“.

Salvadoro romas „Chihuatan“ turi lietuviškų šaknų Vytauto Kratulio – „Huracán coffee“ savininko, iniciatyva Salvadoro kavos augintojų, kilusių iš Lietuvos aristokratų Pacų šeimos, gaminamas romas atsirado Lietuvos rinkoje. Lietuva – pirmoji šio reto romo, brandinamo burbono statinių soleroje, eksporto rinka. Romą platina „Vyno klubas“.

Austrių valgymo kultūros puoselėtojas „Šiaurės jūros“ restorane Š. m. lapkritį Lietuvoje parduotuvės ir restorano „Šiaurės jūra“ kvietimu lankėsi Marcelis Lesoille‘is – pasaulio austrių atidarinėjimo čempionas. Penkiasdešimt penkerius metus austrių valgymo kultūrą skleidžiantis prancūzas publikai pasakojo apie austrių auginimo, jų valgymo subtilybes, mokė, kaip greitai ir saugiai jas atidaryti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


8

įvykiai ir naujienos

Naujienos „Domaine Sebastien Riffault“, arba natūrali vyndarystė lietuviškai 13,5 ha ekologinį „Riffault“ ūkį sudaro šešios augavietės šiaurinėje Sansero dalyje. Didesnė dalis (10,5 ha) užsodinta ‘Sauvignon Blanc’ vynuogėmis, o likusieji 3 ha – ‘Pinot Noir’. Kiekvieno vynuogyno derlius nurenkamas rankomis ir paprastai vėliau nei kituose ūkiuose, tad nedidelė dalis vynuogių būna natūraliai sudžiūvusi arba paveikta kilniojo puvinio. Vynas fermentuojamas panaudojant laukines mieles ir po malolaktinio virsmo brandinamas atskirai, kad būtų išlaikyti unikalūs terroir skirtumai. Kita įdomybė – lietuviški vyno pavadinimai: „Saulėtas“, „Akmeninė“, „Skeveldra“. Ši nefiltruoto, „natūralaus vyno“ be sulfitų serija, gaminama iš senų 35–40 metų vynmedžių derliaus ir brandinama panaudotose ąžuolo statinėse, buvo sukurta vyndario žmonos Jūratės garbei. „Les Quarterons“ yra tradiciškesnis, tačiau koncentruotas baltasis „Sancerre“. Lietuvoje vyną platina „Vyno klubas“.

„Diebolt-Vallois“ iš Kramanto (Grand Cru) kaimelio Viename garsiausių Šampanės kaimelių Kramante (Cramant) Jacques‘as Dieboltas ir Nadia Vallois, padedami vaikų Arnaud bei Isabelle valdo nedidelius šampano namus „Diebolt-Vallois“. Didžioji dalis 11 ha šeimai priklausančių vynuogynų turi Grand Cru bei Premier Cru statusą. Juose daugiausia auginama Cote des Blancs karalienė ‘Chardonnay‘ vynuogė. 1992 metais beveik nežinomas gamintojas staiga atsidūrė vyno mėgėjų dėmesio centre, kai vienas įtakingiausių Prancūzijos restoranų bei vyno gidų „Gault Millau“ metų šampano gamintoju paskelbė „DieboltVallois“. Nuo tada pasaulio vyno mėgėjai kasmet kaunasi dėl retų šio „Chardonnay“ meistro šampano butelių, o vyno kritikai šį gamintoją vertina aukščiausiais balais. Nepaisant šlovės ir dėmesio, „Diebolt-Vallois“ tebėra šeimos vyninė, kurios variklis – itin šilti ir draugiški žmonės, tad „Vyno klubui“ tikrai malonu šį puikų gamintoją pristatyti Lietuvos vyno mėgėjams. Lietuvoje vyną platina „Vyno klubas“.

Kokteilių baras „Alchemikas“ Pasaulyje populiarėjanti miksologija neaplenkia ir Lietuvos. Kokteilių bare „Alchemikas“ rasite teisingai paruoštus klasikinius ir vintažinius kokteilius bei jų variacijas, dėmesingus ir profesionalius miksologus, nedidelį, bet puikų šampano meniu, krūvą retų gėrimų šiek tiek siurrealistinėje aplinkoje. Paragaukite kokteilio „Sazerac“, gaminamo su daugiau nei 20 metų soleros metodu brandintu brendžiu „Ximenez-Spinola“. Adresas: Islandijos 1, Vilnius Darbo laikas: I–IV: 19:00–02:00 V–VI: 19:00–04:00 VII: 19:00–02:00

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


įvykiai ir naujienos

9

„Cave Vinicole de Hunawihr“ – žymiausias vyno kooperatyvas iš Elzaso Praėjus beveik dešimtmečiui po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, keli Hunaviro gamintojai nusprendė sujungti pajėgas ir įveikti pokario sunkumus dirbdami komandoje. Praėjus 60 metų po kooperatyvo įkūrimo, jis jungia apie 110 narių, kurie dirba apie 200 ha geriausių Elzaso vynuogynų. 80 proc. vynuogynų išsidėstę Hunavire ir jo apylinkėse (Riquewihr, Zellenber), iš jų 13 ha atitenka Grand Cru vynuogynams (Rosacker, Froehn, Sporen, Schoenenbourg, Osterberg), kur derlius nurenkamas tik rankomis. Kad būtų pasiektas tinkamas kompleksiškumas ir vynas geriau atsiskleistų, beveik visas pagaminamas vynas išlaikomas neutraliose talpose su smulkiomis mielių nuosėdomis nuo 18 iki 24 mėnesių prieš jo išpilstymą. „Cave Vinicole de Hunawihr“ pripažintas ne vien geriausiu Elzase, visos Prancūzijos mastu jis užima trečią vietą tarp vyno kooperatyvų. Dėl puikaus kainos ir kokybės santykio didesnė pagaminamo vyno dalis suvartojama vietinėje rinkoje ir tik apie 25 proc. eksportuojama į kitas šalis. Lietuvoje vyną platina „Vyno klubas“.

Restoranas „Gaspar‘s“ Vilniuje, Pylimo gatvėje, ką tik duris atvėrė restoranas „Gaspar‘s“, kuriame prestižinės Londono kulinarijos mokyklos „Le Cordon Bleu“ absolventas Gasparas Fernandesas siūlys paragauti Indijos kvapų ir skonių įkvėptų patiekalų. Kilęs iš Indijos, tačiau didžiąją dalį gyvenimo praleidęs Anglijoje Gasparas naujajame restorane kuria namų aplinką. Čia žmonės galės atsipalaiduoti ir jaukiai mėgautis moderniais patiekalais, kuriuose vakarietiška virtuvė persipina su tradicinių Indijos patiekalų dvasia. Adresas: Pylimo g. 23–3 Darbo laikas: I–V: 11:30–23:00 VI: 12:00–23:00 VII: 10:00–16:30

„Bukowski“ baras Pirmadienį – geras alus ir knyga. Antradienį – poezija su taure vyno ir cigarete rankoj. Trečiadienį – pokalbis su senu draugu iki ryto.  Ketvirtadienį – nauja meilė ir kinas po atviru dangum.  Penktadienį – beprotybė, viskis rankoje ir gyva muzika, aidinti terasoje tarp apgriuvusių senamiesčio sienų. Šeštadienį – apgirtimas, ragaujant bene geriausius dešrainius mieste ir klausant aštrių stand-uper’ių bajerių. Sekmadienį – pabudimas berlynietiškame brunch’e. Pasiimam shaker’į, viską suplakam ir ant stalo statom „Baras Bukowski“ kokteilį. Here you can find what you love and let it kill you.  Štai taip prisistato „Bukowski“ baras, įsikūręs Visų šventų g. 7, Vilniuje. Puiki, gyvos energijos kupina atmosfera, geras maistas ir gėrimai. „Bukowski“ baras – dalelė rašytojo mylimo miesto Los Andželo Vilniuje. Adresas: Visų šventų g. 7, Vilnius Darbo laikas: I–III 11:00–02:00; IV–VII 11:00–05:00

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


10

vyndariai, mylintys Lietuvą

„Domaine Ott“ – Prancūzija, Provansas V

yninė „Domaine Ott“ valdo tris Provanso ūkius: „Château

apžiūrėti ūkį ir paragauti vyno. Vynuogynai šiame Londe de

de Selle“, „Clos Mireille“ ir „Château Romassan“. Marcellio

Maureso kaimelyje driekiasi prie pat jūros. Už poros kilometrų

Otto įkurtos vyninės garsėja geriausiais rožiniais vynais pasaulyje. Šiandien tris „Domaine Ott“ ūkius prižiūri ketvirtos kartos

veikia puikus omarais garsėjantis restoranas. Vyninę įsteigęs Marcellis Ottas darė viską, kad Provanso

giminės atstovai pusbroliai Christianas and Jean-François Ottai.

vynas būtų aukšiausios kokybės. Šeimos nariai 1955 metais

„Domaine Ott“ yra „Louis Roederer“ šampano namų nuosavybė.

inicijavo geriausių Provanso ūkių (Cru Classe) sąrašą.

Ūkis išgarsėjo nuo 1938 m. daromu putojančiu vynu, kuris,

Rožinis vynas – svarbiausias Provanso turtas. Jis daromas

pasikeitus apeliacijos taisyklėmis 2003 m., virto baltuoju ir dabar

iš raudonųjų vynuogių veislių: ‘Grenache‘, ‘Cinsault‘, ‘Syrah‘, ‘Ca-

laikomas vienu geriausių Provanso baltųjų vynų.

bernet Sauvignon‘ (naudojamas tik „Clos Mireille“), ‘Mourvedre‘

Cristophe‘as Renard‘as – ūkio eksporto vadovas, visus, keliaujančius netoli Sen Tropezo, kviečia apsilankyti „Clos Mirreile“,

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s

(naudojamas tik „Romassan“ ūkyje) .


11

Nefiltruotas alyvuogių aliejus iš ūkininko Koks aliejus atkeliauja į Lietuvą? Kasmet, gruodžio-sausio mėnesį keliaujame tiesiai į Kalamata regioną, dirbame ūkyje ir padedame malūne, ragaujame aliejaus pavyzdžius bei atsirenkame geriausią aliejų, kurį patys vartojame visus metus. Kadangi graikiškas aliejus, kurį patys atsirenkame ir patys atsivežame, sudaro 99 % viso mūsų vartojamo aliejaus, mums asmeniškai labai svarbu išsirinkti patį geriausią. Prieš atrasdami Kalamata ūkininkų aliejų, dalyvavome įvairiose paskaitose apie gero aliejaus savybes ir jo degustavimą, bei ekskursijose ir degustacijose po Italijos, Ispanijos ir Graikijos alyvuogių aliejaus spaudyklas ir išsirinkome geriausią regioną bei geriausią aliejų.

Kaip atsirenkame šalto spaudimo alyvuogių aliejų? Aliejų perkame tiesiai iš ūkininkų arba iš spaudyklų (tačiau žinome, iš kokio ūkininko sodo ir kada atkeliauja alyvuogės). Patys dalyvaujame alyvuogių derliaus nuėmime ir stebime procesą spaudykloje. Degustacijų metu atsirenkame geriausią aliejų, vadovaudamiesi keliais kriterijais: alyvuogių surinkimo ir išspaudimo laiku (nuo surinkimo iki išspaudimo turi praeiti ne daugiau, kaip 24 val.), užtikrintu spaudyklos šaltojo spaudimo technologiniu procesu, ir svarbiausia – pačio aliejaus šviežumu, aromatu, skoniu. Pasirinkto alyvuogių aliejaus degustaciją kartojame keletą dienų, norėdami įsitikinti teisingu alyvuogių aliejaus pasirinkimu.

Koks šviežiai spausto alyvuogių aliejaus skonis? Aliejaus aromatas ir skonis priklauso nuo daugelio faktorių ir kartais skiriasi nesulyginamai. Jei šalia alyvmedžių augo citrusiniai vaismedžiai – turintys jautrią uoslę užuosite citrusus jo aromate ir pajausite skonyje. Aliejaus skonis varijuoja nuo švelnaus iki intensyvaus skonio su aštrumėlė, kuri „ateina“ pabaigoje. Šviežiai, mechaniniu būdu išspaustame aliejuje dominuoja nupjautos žolės aromatas. Ragaujant aliejų galima pajausti netgi artišoko ir migdolo prieskonį. Laikui bėgant šviežiai spausto alyvuogių aliejaus skonis švelnėja, šiek tiek mažėja aštrumas.

Kokia nefiltruoto alyvuogių aliejaus spalva? Ką tik išspaustas alyvuogių aliejus yra žalsvas ir drumstas. Laikui bėgant alyvuogių aliejus skaidrėja (drumstumas tampa nedidelėmis nuosėdomis apačioje), tačiau suplakus/supurčius aliejų, jis vėl įgauną pirminį drumstumą. Spalva taip pat kinta – nuo gana skaisčiai žalios ji tampa švelnesne, žalsvai gelsva spalva. Tačiau aliejaus savybės nesikeičia ir neprastėja. Šviežias, jauno derliaus nefiltruotas alyvuogių aliejus į Lietuvą atkeliauja kiekvienų metų sausio mėnesio gale. Jei Jums įdomu paragauti ar užsisakyti šaltuoju būdu šviežiai spausto, nefiltruoto alyvuogių aliejaus tiesiai iš Graikijos – susisiekite el.p. arturas@meniu.lt Šviežias, nefiltruotas alyvuogių aliejus – puiki dovana gurmanams!

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


12

lietuviškas vynas

Koks buvo 2015 m. vynuogių derlius Lietuvoje Arūnas Starkus

Šį sezoną vynuogės Lietuvoje pražydo ir užmezgė uogas vėliau nei įprasta, apskritai vasara buvo sausa, vėsi, išskyrus karščio bangą rugpjūčio mėnesio pradžioje. Nespėjančias prinokti vynuoges išgelbėjo ilgas šiltas ruduo, kurį spalio pradžioje pertraukė stipri šalna. Pasidomėjome, kaip sezoną vertina Lietuvos vyndariai, garsėjantys ir savo vynuogių vynu.

Vynuogės gali pasiekti 12 proc. alkoholio stiprumą Lietuva yra kiek tolokai į šiaurę nuo pagrindinių vynuoges auginančių regionų, todėl vynuogės ir kitos uogos sukaupia per mažai cukraus. Rokiškio rajone įsikūręs Raimundas Nagelė sako, kad šiemet jo ‘Solaris‘ sukaupė iki 22° Brix cukraus, o tai reiškia, kad natūraliai susifermentavusiame vyne bus apie 12,5 proc.

tuvą nutvilkiusi šalna neišgąsdino Gintaro Kanopkos, darančio vyną iš ‘Ivanausko rastinukės‘ Kretingoje. Greičiausiai todėl, kad kekės kabo aukštai virš žemės – ant kaimyno pavėsinės. Tiesa, vyndarys sako, kad vėlyvo nokimo veislė šiemet dėl vėlyvos vegetacijos pradžios nespėjo sunokti – vynas išėjo kiek šviesesnis, nei, pavyzdžiui, pernai.

alkoholio. R. Nagelės vynuogynas auga specialiai suformuotoje užuovėjoje, o štai Evaldas Petkus pripažįsta, kad vynuoges Žemaitijoje pasodinęs lauke su nedideliu vakariniu nuolydžiu suklydo – ten vėjuota, uogos nespėja gerai sunokti, jei kiek mažiau laiko skiri vynuogių priežiūrai vasarą, rezultatas nebūna toks geras, kaip vynuogyne prie namų. E. Petkus apgailestauja vynuoges ‘Solaris‘ nuskynęs pora savaičių per anksti – rugsėjo pabaigoje. Švenčionių rajone vynuogyną įsirengęs Andrius Diliautas džiaugiasi cukraus kiekiu, kurį sukaupė naujų, iš JAV atsivežtų veislių ‘Frontenac‘, ‘Marquette‘ vynuogės: 22–24° Brix, taigi apie 13,5 proc. potencialaus alkoholio. Tiesa, svarumą šiose vynuogėse lydi labai gausi ir ne visiems patinkanti rūgštis. Šiemet dėl sausros ir vėsos uogos užaugo mažesnės, turinčios daugiau taninų. Deja, daugelis Lietuvos vyndarių raudonąsias vynuoges drįsta maceruoti vos savaitę, taigi taninų gausos uogose neišnaudoja, rimtos vyno struktūros dar neišgauna. Trūksta patirties. Olga Vilkelienė Neries slėnyje Jonavos rajone lauke augina tik dalį vynuogių. Visas desertines laiko šiltnamyje. ‘Мuskat belyj’ šiemet prinoko iki 20 ° Brix (11,2 % potencialaus alkoholio). Kai kurie krūmai užmezgė ir sunokino iki 70-ies kilogramą sveriančių kekių. Andrius Diliautas lepias valgomąsias vynuoges taip pat sodina prie namų. Jis mini, kad atsiranda vis daugiau vynuogių augintojų, kurie perka po kelis šimtus valgomųjų vynuogių sodinukų ir įrengia joms šiltnamius. Lauke auga Olgos Vilkelienės ‘Izabella‘ ir ‘Alfa‘. ‘Izabelą‘ pakando pirmoji spalio šalna, ir teko nemažai uogų atrinkus išmesti. Spalio pirmoje pusėje visą Lie-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s

Ligos nepuolė Lietuvoje daug žalos pridarė 2010 metų miltligės epidemija. Vyndariai nebuvo pasiruošę su ja kovoti, todėl jautresnė ‘Rondo‘ veislė, iš kurios gero vyno padaroma Lenkijoje ir Danijoje, mūsų vynuogynuose beveik išnyko. Lietuvos vynuogininkai pamoką išmoko ir apie ligų profilaktiką vynuogyne šiandien nusimano ne prasčiau už prancūzus. Tačiau, anot Raimundo Nagelės, šiemet nebuvo nei tikrosios nei netikrosios miltligės. Ir kiti vyndariai minėjo nuo ligų purškę sezono pradžioje vieną du kartus. Tie, kurie augina ligoms ir šalčiui atsparią amerikietiškąją ‘Marechal Foch‘, net ir to galėjo nedaryti. Nebijo ligų ir lietuviškos veislės ‘Juodupė‘, ‘Alfa‘. Apibendrinant vynines vynuoges Lietuvoje auginančiųjų patirtį, galima teigti, kad šiemet uogos sunoko aukštos kokybės, derlius, nors ir gausesnis nei įprastai, sukaupė pakankamai cukraus. Vyndariai ligų pavojaus beveik nepajuto ir, sprendžiant iš pasakojimų, galėjo įsitikinti, kokį potencialą turi viena ar kita vynuogių veislė. Tai gali reikšti, kad kalbos apie vyno darymą iš vynuogių Lietuvoje yra pagrįstos, kad vyndarių kovą už išgyvenimą pamažu keičia kūrybinė stadija, kurioje gims pirmieji didesniais kiekiais pagaminti aukštos kokybės lietuviški vynuogių vynai.


lietuviškas vynas

13

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


14

Bulgarija

Šiuolaikinis Bulgarijos vynas Arūnas Starkus

Pamirškime apie pigų salstelėjusį Bulgarijos vyną iš apatinių prekybos centrų lentynų. Šiandien šioje Balkanų šalyje daromas vynas kokybe gali varžytis su australišku, o įdomumu nenusileidžia graikiškam ar itališkam. Šalis išmoko Naujojo Pasaulio vyno gamybos pamoką ir jau spėjo prisiminti savo europietiškas šaknis bei iš vietinių veislių išgauti unikalų skonį.

Domaine Boyar

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


Bulgarija

Bulgarija–Australija Pakanka privažiuoti Slivene prie didžiosios Bulgarijos vyninės „Domaine Boyar“, darančios 8 mln. litrų vyno per metus, ir paaiškėja, iš ko didelės apimties gamybos mokėsi bulgarai. Australijos bendrovė „A&G Engineering“ projektavo kaip australams: kad derliaus skynimo metu dešimtys su uogomis kasdien atvažiuojančių sunkvežimių (kai kurie su baltosiomis vynuogėmis atrieda net iš Varnos) būtų kaip galima greičiau iškrauti, uogos išspaustos, o sultys nutekėtų į 30 tonų talpos fermentavimo cisternas. Kai toks mastas, svarbiausiais darbo parametrais tampa higiena, sanitarija, galimų klaidų išvengimas ir kuo mažesni kaštai. Visa tai puikiai suvaldyta, todėl čia efektyviai, vadinasi, nebrangiai padarytas vynas užpildo reiklių Didžiosios Britanijos, Beneliukso šalių, JAV ir kitų rinkų lentynas. Kiek „Domaine Boyar“ turi dešimttūkstantinių fermentavimo talpų, tiek „Castra Rubra“ – naujų ąžuolo statinių. Gamybos mastai mažesni, todėl ir vynas daromas vadovaujantis kita filosofija: pasinaudojant puikiu klimatu ir naujausiais technologiniais pasiekimais vynuogyne (tik pačių užaugintos vynuogės, ekologinis ūkininkavimas, derlingumas – 2,5–5 t/ha) ir vyninėje (šaltas mirkymas, ąžuolo statinės, bent metus brandinama butelyje) iš prancūziškų vynuogių veislių padaryti geriausią įmanomą vyną.

15

puikus. Vyninė, priešingai nei kaimynai Pietų Trakijoje, pasisodino vietinių bulgariškų veislių ‘Melnik‘, ‘Mavrud‘, ‘Rubin‘ vynmedžių. Ypač daug dirbama su ‘Mavrud‘. Pirmuosius sodinukus atsivežė iš kolekcijos, išsaugotos Prancūzijoje, dešimtmetį vykdė geriausių vynmedžių atranką. Atmaina, pavadinta ‘Mažų uogų Mavrud‘, toliau puoselėjama, ja apsodinami nauji vynuogynų plotai, dirbama pagal ekologinės augalininkystės principus. Vyninę valdantys italai ir augantis Bulgarijos vyndarių kolektyvas supranta, kad vietinės vynuogės užsienio pirkėjams bus vis įdomesnės. O iš ‘Mavrud‘ padaromas ilgaamžis, taniniškas ir taurus vynas – potencialus tokių vartotojų numylėtinis. Kiek kitokia „Terra Tangra“ vyninės istorija. Jos vynams savitumo suteikia ypatingas dirvožemis – vos pusmetrio storio viršutinis dirvožemio sluoksnis dengia suirusio granito podirvį. Po eksperimentų ekologiškai augti paliktos tik kelios vynuogių veislės. Labiausiai čia klesti Bordo regiono baltosios ir raudonosios bei vietinės baltosios ‘Tamianka‘, kurių vynas primena kvapnųjį „Moscato“ – gėliškas, citriniškas. Raudonieji vynai turi paprikos, muskuso, mėtų natų. Nesistengiama vynuogių pernokinti, bandoma išlaikyti vidutinį alkoholio kiekį, neužgožti unikalaus minerališko skonio. Švelnesnės tekstūros, lazdyno riešutų aromato suteikia vyno brandinimas bulgarinio ąžuolo statinėse.

Ūkį per svarbiausius darbus – genėjimą, fermentaciją ir maišymą – aplanko ir svarbiausius sprendimus padeda priimti garsus vyno konsultantas Michelis Rolland‘as. Jis puikiai išmano vyno iš Bordo vynuogių gamybą. Pietų Trakijoje įsikūrusios vyninės

Mažieji vyndariai Bulgarijos vyndarių šeimą sparčiai pildo nauji smulkūs vyn-

produkcija primena Čilės, Australijos ar Kalifornijos vyną: tobulai

dariai. Įsikūrę garažuose, senose dirbtuvėse, jie kasmet įstengia

sunokusių vaisių, koncentruotas ir ekstrahuotas, jei tik reikia, ga-

nusipirkti tik kelias naujas brangias ąžuolo statines ir daro tokį

vęs teisę netrumpai pabūti prancūzinio ąžuolo statinėse. Vyninė

vyną, koks jiems patinka, tidėdamiesi pasaulio platybėse surasti

nerizikuoja savo reputacija – 2014 m. visą 150 ha plote išaugintą

savojo vyno mėgėją. Toks vynas paskęstų bet kurioje šiltesnėje

derlių pardavė kitiems, nes suprato negalinti padaryti tinkamos

pasaulio vietoje padaryto tarptautinio stiliaus vyno jūroje. Tačiau

kokybės vyno. „Domaine Boyar“ taip pat eksportuoja į Kiniją,

savitumo ieškotojams šie vyndariai – aukso kasyklos. Tanya

Japoniją, JAV, Lenkiją. Vynas parduodamas ir Lietuvoje.

Avramova iš „Bratanov“ vyninės vaišina mus savo keptu pyragu su sūriu ir prašo prie vyno rašyti, kad jis yra iš Pietų Sakaro. Šios

Savitumo paieškos Visos Europos šalys turi vietinių vynuogių veislių. Iš kai kurių

apeliacijos atsiradimas – Tanios rūpestis ir svajonė. Mat milžiniška, ketvirtį Bulgarijos užimanti Trakijos apeliacija neatspindi čia esančios klimato, dirvožemių įvairovės. „Bratanov“ vynuogynas

geras vynas daromas nuo antikos ir senesnių laikų. Iš kitų tik

plyti Rodopų kalnų prieigose, šiaurėje nuo jūros jį apsaugo

dabar pasiekiamas patenkinamas kokybės lygis, ir toks vynas

Sakaro kalnynas. Vynuogynai molingo smėlio dirvoje čia auga

iškart sudomina pasaulio vartotojus, kurie vis dažniau ieško „ko

pramaišiui su tabako plantacijomis.

nors įdomaus“. Kita vertus, ryškaus savitumo gali suteikti kli-

Ivo Vratanovas – pianistas, laisvalaikiu padarantis kelias

matas arba dirvožemis, jei tik jo neužgožia defektai ar pernelyg

statines vyno. Nė neketinantis įtikti gėrėjams, kategoriškas, nesi-

tarptautinis stilius.

ruošiantis laikytis nusistovėjusių taisyklių, todėl rožinį vyną daro

Putojantis vynas, padarytas tradiciniu metodu iš ‘Pinot

maišydamas baltąjį ir raudonąjį, ilgai taurina ąžuolo statinėse.

Noir‘ ir ‘Chardonnay‘, kiekvienoje šalyje skiriasi. Šios vynuogės

Nikolay’us Dalakovas save vadina garažiniu vyndariu („Better

jautrios klimatui ir dirvožemiui, juos gerai atspindi, kiekvienoje

Half Garage Wine“). Verslininkas vyninę pastatė savo dešimtme-

šalyje įgaudamos savitą skonį. Deja, mes bet kokį putojantį vyną

čiam sūnui: taip investuoja į jo ateitį ir, nesitikėdamas greitos

visada lyginame su šampanu, nes jis – putojančių vynų karalius.

grąžos, daro itin vaisišką Kalifornijos stiliaus vyną. Dėl kokybės

Nusiviliame, jei kitose šalyse nepavyksta pakartoti šampano

abejonių nekyla, savitumas ryškus, todėl keli tūkstančiai vyno

rūgštumo, kalkingo skonio, svarumo, ne iki galo sunokusių uogų

butelių per metus lengvai suranda savo vartotoją.

ir mielių nuosėdų suteikiamų aromatų, ilgo, tačiau švelnaus putojimo burnoje. Pripažintas bulgariško putojančio vyno gamintojas „Edoardo

Bulgarijos vyno pramonę sudaro apie 250 vyninių. Dauguma jų įsikūrė visai neseniai, XXI a. pradžioje. Jų savininkai – šiuolaikiški, išsilavinę ir labai entuziastingi žmonės. Jie ieško savo kelio,

Miroglio“ nuo 2001 m. įsikūrė prie Elenovo Goros – antikos laikus

lengvai pasiduoda kitų įtakai arba su jaunatvišku užsispyrimu

menančio Trakijos religijos centro. Ūkis didžiuojasi savo ‘Pinot

laikosi savo nuomonės. Kai tai vyksta šalyje, kurios klimatas vyno

Noir‘ vynuogėmis, kurios jų ypatingai vaisiškame putojančiame

gamybai tinka idealiai, nesudėtinga taikyti ekologinės žemdir-

vyne sudaro didžiąją dalį. Čia nereikia tikėtis šampano pakaitalo.

bystės metodus, ir ten, kur yra gerų vietinių vynuogių veislių,

Tačiau pagaminamas išraiškingas ir stilingas vynas yra tiesiog

netrunki sulaukti gerų rezultatų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


16

Bulgarija

Rinktiniai Bulgarijos vynai Vynas

Tipas

Aprašymas

Vertinimas

Domaine Boyar Solitaire Single Vineyard Grand Cepages 2011

Raudonasis

Kvepia avietėmis, juodaisiais serbentais, paprika, saldžiais ąžuolo statinių prieskoniais. Gaivus, taniniškas, sunkus, koncentruotas. Patartina dar bent 3 metus pabrandinti.

89

Edoardo Miroglio Mavrud Elenovo Nova Zagora 2011

Raudonasis

Sodri rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, lazdyno riešutais (bulgarinio ąžuolo statinių požymis), oda, vanile. Gaivus ir taniniškas, kartu vaisiškas.

89

Edoardo Miroglio Reserve Pinot Nero 2006

Raudonasis

Subrendęs „Pinot Noir“: miško paklotė, muskusas, grybiena, trešnės. Labai vaisiškas skonis, aksominiai taninai, vidutinė rūgštis. Primena vokišką vyną.

90

Edoardo Miroglio Metodo Classico Brut 2008

Putojantis

Blyški šiaudų spalva. Subtilūs raudonų uogų, sviestinės bandelės, vanilės, razinų aromatai. Vidutinė rūgštis, eleganiška puta ir ilgas poskonis. 80 % ‘Pinot Noir‘

89

Edoardo Miroglio Metodo Classico Rose 2009

Putojantis

Intensyvus raudonųjų serbentų, razinų, erškėtrožių vaisių uogienės, gėlių aromatas. Labai gaivus ir intensyvus. Plieninė rūgštis, ilgas poskonis.

89

Castra Rubra Reserva

Raudonasis

Sodri rubino spalva, trešnių, taurios ąžuolo vanilės (24 mėn. ąžuolo statinėse), vyšnių aromatai. Labai vaisiškas, bet nesaldus, galingų taninų, svarus, ilgai trunkančio poskonio. ‘Merlot‘ (60%), ‘Cabernet Sauvignon‘ (30%), ‘Cabernet Franc‘ (10%).

92

Castra Rubra Pinot Noir 2012

Raudonasis

Neintensyvi vyšnių spalva. Aviečių, braškių, vanilės aromatas. Vidutiniai minkšti, prinokę taninai, vidutinė rūgštis, itin vaisiškas. Naujojo Pasaulio stilius. Itin žemas derlingumas (2,5 t/ha)

92

Castra Rubra Syrah 2013

Raudonasis

Kvepia juodomis uogomis, pienišku šokoladu, juodaisiais serbentais, avietėmis. Puikus gaivos, gausių taninų balansas.

92

Terra Tangra Grand Reserve Blend

Raudonasis

Vyšnių spalva, intensyvus juodų uogų, granito, melasos, šokolado, dūmo, deguto, kavos pupelių aromatas. Labai taniniškas, tačiau tekstūra aksominė, grietinėliška. 16 mėn. ąžuolo statinėse.

90

Terra Tangra Tamianka

Baltasis

Blyški šiaudų spalva. Intensyvus gėlių, citrinžolės, agrastų, kriaušių aromatas. Sausas ir gaivus, lengvas, malonus.

88

Ivo Vratanov Se sie Ne Pas a Rose 2013

Rožinis

Rožinės spalvos baltųjų ‘Marsellane‘ ir raudonųjų ‘Syrah‘ mišinys. Dveji metai ąžuolo statinėse. Kvepia raudonaisiais serbentais, saldžiais prieskoniais, šviesių slyvų uogiene. Vidutinio gaivumo, vos taniniškas ir švelnios grietinėlės tekstūros.

88

Bratanov Syrah 2012

Raudonasis

Brandinta bulgariško ąžuolo statinėse. Kvepia ievų uogomis, vyšnių uogiene, rūkyta arbata. Taniniškas, vidutinės rūgšties, vidutinio svarumo. Mėsingas.

89

Ivo Vratanov Cabernet Franc 2011

Raudonasis

Kvepia šviežiomis vyšniomis, juodomis uogomis, dūmu, lazdynų riešutais, oda. Aksominiai gausūs taninai.

89

Betterhalf One Red 2013

Raudonasis

‘Grenache‘, ‘Syrah‘, ‘Mourvedre‘. Labai vaisiškas prinokusių juodų uogų ir saldžių prieskonių aromatas. Svarus, gana gausių, tačiau taurių taninų.

89

Betterhalf Paradise 2013

Raudonasis

Bordo mišinys su ‘Petit Verdot‘. Kvepia raudonų ir juodų uogų uogiene su paprikos natele. Daug aksominių taninų, saldi ataka, svarus.

91

Tanya Arvamova iš „Bratanov“ ir Ivo Vratanovas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


Bulgarija

Nicolas Zaitsevas verslą pradėjo nuo agurkų auginimo

17

„Edoardo Miroglio“ vyndariai Dessislava Baicheva ir Alberto La Rosa

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


18

Bulgarija

bulgarijos vyno regionai

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


vynas + desertas 2015

Š

eštasis Vyno ir desertų derinių čempionatas, vykęs lapkričio

ajerais“. Dėl lengviausio čempionato derinio titulo susikovė vice-

9 d. viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius“, nustebino virėjų,

čempionų „Dine“ bei „Salvete“ komandos. Geriausiu čempionato

konditerių ir someljė pastangomis atrasti lietuviško deserto išta-

vynu buvo išrinktas „Kempinski Telegrafo“ komandos patiektas

kas. Du iš trijų prizininkų – čempionato nugalėtojai restorano

„Mastroberardino Antheres Irpinia Aglianico DOC Passito 2010“ .

„Time“ komanda ir III vietą laimėjusi komanda „R&J“– bei dar

19

Nugalėtojams atiteko Auksinės šakutės prizas, kurį pagami-

bent aštuonios komandos vienaip ar kitaip žaidė lietuviškais

no „Mepra“ įrankių meistrai. Specialius prizus įsteigė: geriausiam

motyvais: medus, bitės, nostalgija, obuolių sūris, ajerai, aronijos,

lietuviškam desertui – Rokiškio „Grand“ sūris, lengviausiam de-

juoda duona, močiutė. Lietuviškiausiu desertu išrinktas restora-

riniui – vanduo „Tichė“, geriausiam čempionato vynui – „Riedel“.

no „Sweet Root“ desertas „Meduolis su obuoliais, aguonomis ir

Komisija šiemet neskyrė „Vyno klubo“ ir „Michel Cluizel“ įsteigto prizo už geriausią derinį su šokoladu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


20

vynas + desertas 2015

I vieta – restoranui „Time“: Andrius Kubilius, Audrius Simpukas, Andrej Anisko; obuolių desertas „Ir viskas, kas skanu, yra skanu“ su „Gintaro Sino obuolių ledo vynu“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


vynas + desertas 2015

II vieta ir prizas už lengviausią derinį – restoranui „Dine“: Martynas Žymantas, Indrė Klyvytė, Arminas Darasevičius; desertas „Peletrūno zefyras“ su „Prunotto Moscato d’Asti DOCG 2014“

21

III vieta – komanda „R&J“: Justinas Kapkovičius, Renatas Jauniškis; desertas „HoneyMoon“ su „Dr. Loosen Riesling Beerenauslese 2013“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


22

vynas + desertas 2015

Prizas už geriausią čempionato vyną – komandai „Kempinski Telegrafas“: Javier Lopez, Narimantas Miežys; desertas „Mc Macaroon“ su „Mastroberardino Antheres Irpinia Aglianico DOC Passito 2010“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s

Prizas už lietuviškiausią desertą – restoranui „Sweet Root“: Justinas Misius, Sigitas Žemaitis, Aleksandr Vasiljev, Ignas Damanskas; desertas „Meduolis su obuoliais, aguonomis ir ajerais“ su „Reichsgraf von Kesselstatt Josephshofer Monopole Riesling Auslese 6 2007“


vynas + desertas 2015

23

1. „Toma & Ada“ (Ada Sakalauskaitė, Toma Piskarskaitė): desertas „Keksiukas“/“Cupcake“ su „Petit Guiraud Sauternes 2012“; 2. „Buon Giorno“ (Rytis Grigaitis, Edgaras Padvelskis) – desertas „Il Calore“ su „White Port“; 3. „Čiop čiop“ (Urtė Mikelevičiūtė, Ronaldas Nagrockis): desertas „Nostalgija“ su „Marsala Superiore Dulce DOC“; 4. „XIX amžius (Karine Gerunyan, Daiva Ramanauskaitė, Žana Blaženec) – desertas „Vaikystės sapnas” su „Gewurztraminer Vendanges Tardives Alcase 2005“; 5. „Du mėnuliai“ (Julijus Glebovas, Neringa Glebovė) – desertas „Kubas“ su „Quady Elysium Black Muscat California 2013“, 6. „Dublis“ (Linas Kuklerius, Andžej Traskovskij) – desertas „Crème Grand“ su „10 Year Old Tawny Port“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


24

vynas + desertas 2015

7. „Ertlio namas“ (Martynas Pravilonis, Jūratė Patkačiūnienė, Paulius Janušas, Jonas Skomskis): „Meduje virtų cidonijų desertas“ su „Chateau Dereszla 3 Puttonyos Tokaji Aszu 2010“; 8. Estijos „Graspop“ (Svetlana Vavulina, Laura Murd): „Tamsios duonos pyragas“ su „Veinivilla Valgejõe 2014” (estiškas aronijų vynas); 9. „IDW Esperanza“ (Mickey Bhoite, Gustavo Devesas, Jolita Kryžiokaitė-Koneva, Ramunė Kacevičienė): desertas „Araguani 72% kremas, kvepiantis „Nicaraguan 1926 Padron Robust“ cigaru ir kt“ su „Warre’s Warrior finest Reserve Port“; 10. „Jungtinės pajėgos“ (Virginija Ona Kudelytė, Karolina Kalinauskaitė, Benediktas Druskis, Gitana Gruodė, Vilija Karbauskienė): desertas „Močiutės vazonėlis“ su „Royal Oporto Ruby Porto“; 11. „Salvete“ (Antonio Serra, Roberta Mazoraitė, Anton Vasilijev, Erikas Leitonas) - desertas „Millefoglie alle tre creme“ su „Moscato D‘Asti“; 12. „Uoksas + Celler Piñol“ (Andrius Senkus, Lukas Puidokas, Artūras Naidenko): desertas „Šokolado tekstūros” su „Celler Piñol, Josefina Piñol“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


vynas + desertas 2015

25

Mineralinio vandens ir desertų derinimas Nors daugeliui saldumynų skanavimas yra neatsiejamas nuo puodelio kvapnios kavos, deserto skonį taip pat darniai papildyti gali ir stiklinė vandens. Desertų ir vandens derinimas remiasi maisto ir vandens dermės kūrimo taisykle. Gazuotas mineralinis vanduo palaiko riebių desertų (kurių sudėtyje yra šantilji, mascarpone sūrio kremų) kompaniją, negazuotas mineralinis vanduo yra derinamas su sausesnės konsistencijos desertais: keksais, pyragais, lengvais tortais be pertepimų. Įdomu tai, kad pagal natūralaus mineralinio vandens „Tichė“ pH (7,6–8,0 šarminis) bei ištirpusių medžiagų kiekį, negazuotas mineralinis vanduo labiau tinka prie šokoladinių desertų, nei iš pirmo žvilgsnio šioje draugijoje numanomai tiksiantis gazuotas vanduo. Prie maisto derindami vandenį, siekiame sukurti pojūčius, kurie sušvelnina, paryškina arba tiesiog nuplauna patiekalo skonį ir paruošia gomurį naujiems potyriams. Daug įtakos vandens skoniui turi mineralizacija – jo sudėtyje esančios mineralinės druskos formuoja skonio intensyvumą. iš 689 m. gylyje esančio šaltinio išgaunamas vidutinės mineralizacijos nesūrus mineralinis vanduo „Tichė“ dėka puikaus mineralų balanso (1,378 g/l) yra minkštas ir lengvai geriamas. Beje, vandens patiekimo temperatūra taip pat turi įtakos gėrimo skoniui: gazuotą mineralinį vandenį „Tichė“ reikėtų patiekti 11–12°C, negazuotą – 13–14°C temperatūros

Varžyboms teisėjavo: Beatričė Laurinavičienė (Verslo žinios, Savaitgalis), Aidas Puklevičius (Lietuvos rytas), Elena Pipiraitė-Zimblienė (Restoranų verslas, meniu. lt), Ene Ojaveski (Kook), Linas Vaitulevičius (Vyno žurnalas), Arūnas Starkus, Alesia Mačiulis (laimesskonis.lt), Asta Eigėlytė-Gunnarsson (cloudsmag.eu), Aistė Čiučiurkaitė (vmgonline.lt), Elžbieta Monkevič (vmgonline.lt)

Varžybas organizuoja Someljė mokykla, Lietuvos someljė asociacija ir Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


26

vynas + desertas 2015

Atskiroji teisėjo nuomonė Linas Vaitulevičius

Eidamas į svečius retokai nešuosi saldaus vyno butelį. Kodėl? Tiesiog ne kartą teko susidurti su išankstine (?) nuostata apie tariamą tokio vyno nekilmingumą – neva saldumo pomėgis išduodąs menką ragautojo patirtį ar prastą skonį. Lietuvoje (beje, ir kitur) geras skonis tarsi švytuoklės mostu buvo suprojektuotas išskirtinai į sausąjį vyną, o saldžiajam atiteko kuklus, epizodinis pradedančiųjų viliotojo vaidmuo, kuris lyg ir turėtų baigtis įgijus šiek tiek daugiau ragavimo patirties ir drąsos. Žiauri neteisybė!

N

atūralaus cukraus kiekis vyne neturi tiesioginio ryšio su jo

komandų pasiruošimo lygiui ir konkurencijai kasmet augant,

kilmingumu ir kokybe, greičiau su istorinėmis tradicijomis

vis svarbiau neužmiršti išnaudoti visus svertus. Antraip, esant

ir – užvis labiausiai! – su emocijomis. Tuo galėjo įsitikinti kiekvie-

apylygiams varžovams, pergalę gali nulemti ne pats desertas o,

nas, užsukęs į Vilniuje surengtą šeštąjį kasmetinį čempionatą

pavyzdžiui, įtaigesnė istorija, derinio pagrindimas, patiekimo

„Vynas + desertas“, kuriame šio komentaro autoriui teko garbė ir

atsainumas, klaidos.

atsakomybė išgyventi visas „septyniolika smaližiavimo akimirkų“, bandant subjektyviai įvertinti, kaip kiekvienas derinys atitinka keletą paprastų kriterijų. Šių buvo viso labo trejetas:

Derinio pristatymas, patiekimas

1.

Derinio pristatymas, patiekimas

2.

Derinio estetika ir intelektualus pagrindimas

klupdo daugumą dalyvių. Iš dalies tai galima suprasti: virtuvės

3.

Derinio organoleptinė dermė

meistrai labiau įpratę kalbėtis su viryklėmis ir prikaistuviais nei

Kaip ir kasmet, vertinimo taisyklės leido papildomai skirti

Ši iš pažiūros nesudėtinga užduotis jau ne pirmus metus

su klientūra, o ypač į mikrofoną ir dar rampų šviesoje. Čia galėtų

nedidelį paskatinamąjį balą deriniui ar komandai už, ragautojo

labai pagelbėti specialistas, mokantis bendrauti su klientu ir

manymu, akivaizdų, tačiau iki galo neatskleistą potencialą. Ir

gebantis jam pateikti patrauklų „vertės pasiūlymą“, pavyzdžiui,

nors, komisijos susitarimu, didžiausią įtaką galutiniam vertinimui

someljė. Nes kas gi yra desertas? Visų pirma, pažadas patirti

turi trečiasis kriterijus (60 % maksimalaus balų skaičiaus), tačiau,

emocinę kulminaciją po sočių pietų ar vakarienės.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


vynas + desertas 2015

Tiek Arminas Darasevičius („Dine“), tiek Narimantas Miežys („Kempinski Telegrafas“) labai padėjo savo komandoms atlikti šią užduotį. Ne prasčiau pasirodė ir patyrę eksčempionai Renatas Jauniškis su Justinu Kapkovičiumi, kurie savo „Honey Moon“ pristatymui nepatingėjo atsigabenti tikrą bičių avilį, o švelniai niuansuotą desertą patiekė ant grubios tekstūros kadaise naudotų aprūkusių medaus rinkimo įrankių. Būtų ir to pakakę, tačiau vaizdą papildantis komentaras buvo gerai artikuliuotas ir emocingas – tai, ko reikia. Dar vienas įsimintinas patiekimo pavyzdys – pats pirmasis ragautas „IDW Esperanza“ ledų „cigaras“ improvizuotame humidore. Tokie dalykai intriguoja, apie tai grįžus norisi papasakoti draugams. Patarimas dalyviams: nepersistenkite smulkiai atpasakodami techninę, sausą informaciją apie deserto gamybos procesą, vyno ar vynuogyno parametrus (kam rūpi, kiek gramų cukraus ar rūgšties yra viename litre tauraus gėrimo – greičiau jį neškite ant stalo!). Būkite iliuzionistai, nepulkite čia pat atskleisti triuko detalių. Visiškai pakaks to aprašymo, kuris yra meniu, nebent klientas teirautųsi. Verčiau stenkitės apeliuoti į ragautojo emocijas, papasakokite intriguojančią istoriją.

27

Derinio organoleptinė dermė Ūkiškai tariant, deserto ir vyno išvaizdos, aromato bei skonio savybių lydinys – koks gi jis? Iškart pareiškiu: ši vertinimo dalis – pati subjektyviausia. Moksliškai buvo ne kartą įrodyta: skirtingų žmonių gebėjimas užuosti įvairius aromatus ar pajusti skonius gerokai skiriasi, ir nieko čia nepadarysi. Tai, ką vienas suvokia kaip galingą saldumo ataką, kitas apibūdins nuosaikiau ir stebėsis kolegos komentaru. Be to, vieni natūraliai labiau vertina deserto lengvumą ir saldžiarūgštę gaivą, kitiems indulgenciją ir paguodą teikia riebumas, sotumas. Tris valandas uostant ir vieną po kito ragaujant septyniolika derinių pasitaikė visko: nuo lengvutėlio, švelniai šalčiu anestezuojančio „Peletrūno zefyro“ („Dine“) iki daugiasluoksnės, minkštos, saldžios „bombikės“, kurią šiame čempionate tradiciniu jau tapusiame dubenėlyje patiekė „Dublio“ komanda. Ir viena, ir kita yra gerai, tačiau vyną abiem atvejais teks parinkti skirtingą: patys lengviausi ir gaiviausi desertai gerai atsiskleidžia su putojančiais vynais (pavyzdžiui „Dine“ ir „Salvete“ pasiūlytas „Moscato d‘Asti“); sodraus, sudėtingo, pikantiško skonio desertai gali atlaikyti net vintage porto bandymą dominuoti („IDW Esperanza“, „Dublis“).

Derinio estetika ir intelektualus pagrindimas Ši rungties dalis daugumai dalyvių nesukėlė keblumų, tačiau ir čia išryškėjo lyderiai ir vidutiniokai. Žinia, valgyti pradedame akimis, todėl verta apmąstyti viską: nuo indų, įrankių ir taurių stilistinės vienovės iki deserto porcijos dydžio, formos, vietos ir išdėstymo lėkštėje. Dar pernai rašiau, kad desertinis vynas visuomet estetiškiau atrodys specialioje mažoje taurėje. O ir pačiam desertui galioja taisyklė „geriau mažiau, bet skaniau“, čia – kaip niekur kitur – labai tinka miniatiūros formatas (nepamirškime, jog desertą valgantys žmonės ko gero prieš tai suvalgė pirmąjį ir antrąjį patiekalą). Mano akiai, miniatiūrinis Tomos ir Ados desertas „Keksiukas“ su didele soterno taure derėjo kaip espreso puodelis su dideliu šaukštu cukrui išsimaišyti. Pats vynas, tiesa, buvo parinktas taikliai. Na, o „Čiop Čiop“ komandos desertas „Nostalgija“ estetiškai buvo nepriekaištingas: intymus, kąsnio dydžio, patiektas šaukšte (tarsi slapčia pasemtas), savuoju koloritu atkartojantis vyno ir šaukšto spalvinius tonus. Senamadiškoji marsala, senovinis šaukštas, „paukščių pieno“ ir medaus klasika – viskas derėjo tarpusavyje ir akimirkai nukėlė į praeitį. Mano asmeninis favoritas – „Sweet Root“ restorano desertas su puikiu „Auslese“ klasės rislingu estetiškai buvo taip pat nepriekaištingas: minimalistinis haute couture įspūdį kuriantis derinys, nuo kurio seilė tįsta dar neparagavus. Mano galva, skonis ir ypač ilgas, svajingas poskonis buvo dangiški, akimirkai nukeliantys į šv. Kalėdų laikotarpį. Atskirai paminėti vertas estų „Graspop“ komandos desertas,

Šiaip jau vienas lanksčiausių ir didelį skonio bei elegancijos spektrą siūlančių vynų yra rislingas. Šis vynas turi sveikos gastronominės rūgšties (gaivina gomurį), neskuba dominuoti ir dažniausiai yra saikingai alkoholiškas. O štai saldus raudonasis vynas (pavyzdžiui, čempionato geriausiuoju išrinktas „Mastroberardino Antheres Irpinia Aglianico DOC Passito“) mėgsta pakonkuruoti su desertu ir, pasitaiko, jį užgožia. Kai taip atsitinka, vynas būna pats sau desertas ir groja pirmuoju smuiku. Kai kurie prieskoniai taip pat gali būti sunkiai valdomi ir linkę dominuoti: anyžiai, peletrūnas, trumai. Pastarasis padarė meškos paslaugą „Uokso“ desertui „Šokolado tekstūros“, akimirksniu sutraukęs visą dėmesį į save. Rizikingas bandymas mūsų krašte, kur trumų mėgėjus galima skaičiuoti ant rankos pirštų. Vis dėlto už drąsą ir šokoladinį neformatą – ačiū. Vienas įsimintinesnių buvo „Millefoglie alle tre creme“ desertas su „Moscato D‘Asti („Salvete“). Trys skirtingo kremo sluoksniai – nuo sodraus pistacijų iki gaivaus apelsinų ir greipfrutų šerbeto – derėjo tarpusavyje ir su parinktu vynu, o sumaniai išgauta sodrumo ir lengvumo dermė turėtų patikti daugeliui. Stebėtinai vientisą, tarsi sulydytą deserto ir vyno dermę pavyko pasiekti „R&J“ ir „Time“ komandoms. Pasirodo, norint laimėti, nereikia dairytis į tolimus, egzotiškus kraštus, pakanka vietinių gėrybių, tokių kaip medus ir obuoliai. „Time“ derinio net ir vynas buvo vietinis, obuolių. Vis dėlto, nepaisydamas teisėjų komandos sprendimo, aš į vieną gretą su nugalėtojais siūlyčiau „IDW esperanza“, „Sweet Root“, „Salvete“ derinius, o kitiems linkiu sėkmės ateity!

kurio asketiška išvaizda, lyg vienuolio abitas, derėjo su pabrėžtinai nekilmingu sausu vietiniu (!) aronijų vynu. Iš pažiūros paprasta, kaimiška, tačiau kaip puikiai atkartojo ir papildė papasakotą istoriją! Šiai komandai pavyko sėkmingai išnaudoti kontrasto estetikos kortą. Patarimas dalyviams: venkite šablonų, pasikartojančių, nučiupinėtų idėjų – tai nuobodu. Derinio ašimi turėtų būti ne desertas, o vynas, kurį norite atskleisti. Pastarojo jau nebepakeisite, o štai desertą galima niuansuoti tol, kol jis tobulai papildys vyno savybes.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


28

Tu r k i j a

Turkijos vynas Arūnas Starkus

Važiuodamas aplankyti Turkijos vynuogynų nesitikėjau nieko ypatinga. Anksčiau šalies viešbučiuose jau buvau ragavęs vieno kito vyno, mačiau nemažą jų asortimentą didžiųjų miestų parduotuvėse ir oro uostuose. Normalios kokybės vynas, nematytos vynuogių veislės – įdomu, bet ne daugiau. Tačiau taip jau yra vyno pasaulyje – didelę dalį įspūdžio lemia ne pats vynas. Dar reikia žmogaus žodžio ir vynuogynų vaizdo, patvirtinančių, kad tavo pojūčiai nėra vien netobulo žinojimo vaisius.

I

r tai, ką pamačiau, įtikino. Į vakarus nuo Stambulo miesto, Bos-

‘Merlot‘ ir ‘Cabernet Franc‘ vynuogių žinovu, turinčiu patirties

foro ir Dardanelų sąsiaurių ir Marmuro jūros plyti Trakijos že-

daryti šių vynuogių vyną skirtinguose pasaulio kampeliuose ir

muma, besitęsianti iki pat Bulgarijos sostinės Sofijos. Nors vasarą

žinančiu, kaip įtikti daugumos vyno mėgėjų ir kritikų skoniui.

čia nelabai karšta, bet saulės ir laipsnių pakanka šilumą mėgs-

„Porta Caeli“ vynai dar net neturi etikečių, jie padaryti iš labai

tančioms prancūziškoms vynuogėms sunokti. Vynai išeina ne

jaunų vynmedžių derliaus, tačiau jau stebina elegancija ir har-

perdėm alkoholiški, su gaivia rūgštimi ir uogų, bet ne uogienės

monija.

aromatais. Pirmoji vyninė moderniojoje Turkijoje įkurta Mustafos

Į vietinį kontekstą perkelta Prancūzijos patirtis, stipriai

Kemalio Ataturko iniciatyva 1925 m., tačiau vyno kultūra sparčiai

jaučiama ir žemyninėje Trakijos dalyje aplankytoje „Arcadia“

pradėjo vystytis tik 2002 metais šalies valdžiai leidus vyninėms

vyninėje.

gaminti vyną mažesniais nei 1 mln. litrų per metus kiekiais. Tada labiausiai Vakarų kultūra susižavėję, išprusę ir pinigų turintys šalies žmonės ėmėsi steigti pavyzdines vynines.

Rojus žemėje – „Arcadia“ vynuogynai * Šiaurinėje Trakijos dalyje, kur savo vyninei vietą išsirinko

Dangaus vartai – „Porta Caeli“ „Porta Caeli“ („Vinero“) vyninės kūrėjai savo svajonę paga-

Ozcan Arca su dukra Zeynep, vyrauja kontinentinis klimatas. Senovėje čia ėjo vyno kelias, tačiau sodinant vynuogyną 2002 m. aplinkui nebeaugo nė vienas vynmedis. Prieš apsodindami savo

minti tarptautinio lygio vyną nusprendė įgyvendinti Galipolio

35 ha, savininkai padarė 300 dirvos mėginių, ištyrė juos Mon-

pusiasalyje, besiribojančiame su Dardanelų sąsiauriu. Jūros

peljė universitete ir, konsultuojami prancūzo Michaelio Salues,

artumas, pušynų apsuptis ir net žvirgždo, riedulių bei molio

sodino vynuogyną tiksliai žinodami, kur kokios vynuogės augs

dirvožemis čia primena Bordo. 2007 m. iš smulkių ūkininkų

geriausiai. Aukščiausioje vynuogyno vietoje augantys ‘Cabernet

nupirkta 160 ha žemės ūkio naudmenų ir dideliu tankumu (10

Sauvignon‘ suformuoti neįprastos lyros formos – primena Y

tūkst. sodinukų/ha – kaip Burgundijoje) pasodinti prancūziškų

raidę ir, anot Zeynep, savo šakų šešėliu apsaugo kekę nuo saulės

‘Merlot‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Cabernet Franc‘, ‘Petit Verdot‘,

per didžiausią karštį bei užtikrina tinkamą ventiliaciją drėgnomis

‘Sauvignon Blanc‘, ‘Chardonnay‘, ‘Viognier‘ veislių vynmedžiai.

savaitėmis. Klimatui šylant, toks formavimo būdas gali pasirodyti

2014 m. pastatyta vyninė, kurioje įdiegtos naujausios techno-

praktiškas ir auginantiems Bordo veisles kituose regionuose. Prie

logijos, 2015 m. – prabangus viešbutis su spa procedūromis ir

pat vyninės pastato augančių ‘Sauvignon Blanc‘ kekės rudenį

puikiu restoranu, kuris publikai taps atviras 2016 m. pradžioje.

pasidengia pilkuoju kekeru – botrytis cinerea grybeliu, visai

Vyndarystės procesams „Vinero“ vadovauja Asli Bayhan, bai-

kaip saldžiu vynu garsėjančiame Soterne ar Barsake. Zeynep

gusi Bordo universitetą. 2011 m. vyno stilių suformuoti padėjo

Arca, pirmoji Turkijoje pasodinusi ‘Sauvignon Gris‘, augina ir dvi

Michaelas Roland‘as. Nors jo įvaizdį prieš dešimt metų vyno

turkiškas vynuogių veisles: raudonąsias ‘Okuzgozu‘ bei baltąsias

vartotojų akyse stipriai pagadino filmas „Mondovino“, vyndariai

‘Nacince‘. Šie vynai sulaukia vis daugiau užsienio šalių, kuriose

labai noriai klauso Roland‘o patarimų – jis laikomas geriausiu

madinga gerti nesvarbių vietinių vynuogių vyną, dėmesio. * Arkadija – idealistinė taikinga kaimo vietovė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


Tu r k i j a

29

l „Vinero“ savininkai Italijoje valdo šokolado verslą, Ispanijoje daro sultis

l

Ali Ronay – konsultuojantis „Vinero“ viešbučio-spa restorano šefas, daro įspūdingus patiekalus iš vietinių žaliavų

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


30

Tu r k i j a

l

Zeynep Arca karjerą pradėjo rinkodaros srityje, vėliau su tėvu valdė turizmo verslą. Įkūrusi savo vyninę, ji išmoko daryti vyną

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


Tu r k i j a

Tarptautinės klasės raudonosios turkiškos vynuogės Turkijoje auga beveik tūkstantis vynuogių veislių. Apie 50 jų naudojamos komerciniam vynui gaminti. Raudonosios ‘Oguzgozu‘ bei ‘Bogazkere‘ garsina Rytų ir Vidurio Turkiją, kur vyno pramonė atsirado pirmiausiai. Itin taniniškos ‘Bogazkere‘ sėkmingai maišomos su švelnesnėmis ‘Oguzgozu‘ ir gaunamas sodrus, subalansuotas raudonasis vynas. Visgi didžiausią įspūdį daro mažiau taninų turinčios vynuogių veislės. Bent keturias verta įsidėmėti: ‘Oguzgozu‘, ‘Papazkarasi‘, ‘Karasakiz‘, ‘Kalecik Karasi‘. ‘Papazkarasi‘ savaip panaši į ‘Pinot Noir‘ – nedaug taninų, gaivi šviežių vyšnių rūgštis ir svarumas. Šios vynuogės neturi būdingo

31

Iš Jose Vouillamozo* pernai girdėjau, kad šios šalies rytuose, Tauro kalnuose, prieš tūkstančius metų buvo sukultūrintas pirmasis žmonijos istorijoje vynmedis, tačiau dabartinė Turkijos valdžia vyno pramonei neskiria jokio dėmesio – čia nėra valstybės patvirtintų apeliacijų, vyno įstatymų, išskyrus mokesčių bei sanitarijos reikalavimus. Nors šalis yra penkta pagal vynuogynų plotus pasaulyje, jų derlius sunaudojamas razinų, vynuogių sulčių gamybai arba patenka į vaisių skyrių prekybos centruose. Visgi tai, ką šiandien galima pamatyti Turkijoje, teikia vilčių, kad ne tik Turkijos, bet ir pasaulio tauriausių vynų šeimos laukia pagausėjimas.

žemiško anei žoliško aromato, kuris klasikinio vyno mėgėjus galėtų nuvilti. Granitiniame Kirklarelio (Trakija) dirvožemyje jos derlingumas labai sumažėja, todėl čia padaromas geriausias šios veislės vynas. ‘Kalecik Karasi‘ vynas greitai įgauna granato atspalvį, o aromatą papildo prieskonių, virtų vaisių natos. Vynas burnoje gali būti gana svarus, tačiau išlaikantis rūgštį ir turintis nedaug taninų, primenantis „Grenache“. Iš ‘Oguzgozu‘ ir ‘Karasakiz‘ vynuogių dažniausiai padaromas lengvas, nesudėtingas vynas, tačiau drąsesni vyndariai pasiekia įspūdingos kompleksijos (žr. vyno vertinimus).

Didžiausią įspūdį padarę Turkijos vynai Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Chamlija Papaskarazi 2014 Kirklareli

Raudonasis. Saldus raudonų uogų aromatas: vyšnios, avietės, džiovintos gėlės, saldūs prieskoniai. Nedaug taninų, labai gaivus ir, nors stiprumas vos 12,5 proc., užpildo burną minerališkumu.

91

Suvla Karasakiz Grand Reserve 2013 Gallipoli (vyninė įkurta 2009)

Raudonasis. Labai šviesi granato spalva. Vynas kvepia ievų uogomis, baltaisiais pipirais, vyšniomis, ąžuolo statinių prieskoniais, vanile. Minerališkas, vidutinės rūgšties, svarus ir itin švelnių taninų.

92

Porta Caeli Viognier Sauvignon Blanc Chardonnay 2014 Gallipoli (daromas nuo 2014)

Baltasis. Kvepia medumi, kriaušėmis, persikais, agrastais. Subalansuota gaivi rūgštis ir nemenkas svarumas, papildytas grietinėlės glotnumu.

90

Arcadia Cabernet Franc 2012 (daromas nuo 2009)

Rubino spalva su granato krašteliu. Itin raiškus juodųjų serbentų uogienės, vanilės, lazdyno riešutų aromatas. Burnoje – būdinga paprikos dūmo natelė. Gaivus ir vidutinių taninų. Poskonis su vyšnių, melasos ir cinamono aromatais.

90

* „The Grapes“ bendraautoris su J. Robinson ir J. Harding.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


32

didžiausios vyno parodos

Parodų maratono trasa ilgėja Rasa Starkus

Labiausiai mane stebina žmonės, kuriuos, susitikusi po ilgo laiko, išgirstu sakant: „Kaip aš tau pavydžiu: tu nieko neveiki, tik keliauji, valgai ir geri – geras tavo gyvenimas.“ Kartais pagalvoju: gal ir gerai, kad jie neturi savo verslo, o jei taip manydami susigundys jį pradėti, tai įšoks į tokį maratoną, kad visos jų jaunystės sporto treniruotės atrodys niekai, palyginti su tuo, kiek reikia jėgų, žinių, energijos ir tolerancijos šiame nuostabiai romantiškame maisto ir vyno versle. Ir jei jums kas nors pasakys, kad tai nesąmonė, netikėkit. Aš nesiskundžiu, man patinka tai, ką darau, tačiau neslepiu, kiek tai reikalauja jėgų. Ne paslaptis, kad dar daugiau šis darbas suteikia malonumo, todėl gyvenu laimingą gyvenimą ir džiaugiuosi galėdama bėgti, lėkti, kartais dainuodama, o kartais ir burbėdama.

V

yno verslas, kaip ir visi kiti, nėra tik pardavimas. Pasiūla,

mai su žymiais lektoriais. Kitais metais bus atidaryti pasaulyje

atranka, pasirinkimas, paklausa ir jos įvertinimas, noras ją

populiarūs atskiri putojančio vyno ir šampano lounge. Viename

tobulinti ir atitinkamas produktų pirkimas potencialiems porei-

iš forumų vėl bus pristatyta rimta studija apie mažmeninės pre-

kiams. Svarbių parodų maratonas kiekvienais metais prasideda

kybos tendencijas, vėliau ją bus galima ir nusipirkti. Tiesa, reikia

nuo sausio mėnesio. Dar nespėji supakuoti visiems kalėdinių

paminėti, kad parodoje, kaip niekur kitur, juntamas labai didelis

dovanų, o jau turi susidėlioti savo kelionių kalendorių bent

vietinių restoranų, kavinių, viešbučių ir specializuotų parduo-

pusmečiui į priekį. Taigi vos prasidėjus naujiems metams jau

tuvėlių vadovų bei personalo susidomėjimas savu vokišku bei

krauniesi lagaminus ir keliauji. Ačiū Dievui, „Vyno klube“ mūsų

kaimynų austrų vynu. Todėl šie paviljonai paprastai perpildyti.

yra daugiau, ir dabar jau galima drąsiai pasidalyti keliones, o ne

Tai tikrai labai išskirtinė paroda. Joje juntama tokia darbinga

lėkti visur vienam ar dviese. Daugėjant parodų, atsirandant ma-

atmosfera, kad jau po pusdienio norisi stabtelti ir atsigerti kavos

žoms specializuotoms, atsiranda daugiau įvairovės bei galimybių

ar išeiti į lauką. Vakarais parodos dalyviai ir lankytojai persikelia

gilintis į konkrečius stilius ar vyno šalių diktuojamas madas.

į restoranus ir kavines, tai dar vienas įspūdingas parodos feno-

Garsiausios pasaulyje vyno parodos vyksta didžiųjų vyną daran-

menas, kai atrodo, kad visi tie keliasdešimt tūkstančių žmonių

čių šalių parodų centruose Prancūzijoje (Bordo, Paryžius), Italijoje

vienas per kitą kalbėdami, diskutuodami įvairiausiomis pasaulio

(Verona, Milanas), Ispanijoje (Barselona, Madridas) arba Vokietijoje

kalbomis mėgaujasi maistu, vynu ir kolegų draugija. Juokau-

(Diuseldorfas), kur susikerta bene daugiausia verslo kelių.

ju, kad „Prowein“ skirta jauniems karjeristams, dar galintiems

Galbūt labiausiai šiuo metu auganti ir populiariausia tarp

lakstyti ir trokštantiems susigriebti viską, ką tik gali panešti. Į šią

vynininkų yra kasmet kovo mėnesį Vokietijoje, Diuseldorfe

parodą važiuojame su komanda, nes man ten norisi judėti daug

(krokų ir narcizų jūroje), vykstanti paroda Prowein. 2015 metais

lėčiau... Tai išties nuostabi erdvė, kurioje geografiškai nutolusios

22-ąjį kartą suorganizuota paroda sulaukė 52 tūkst. lankytojų iš

vietos trumpam susijungia.

123 šalių (47 proc. užsieniečių). Savo produktus pristatė 5 970 dalyvių iš 50 šalių. Kai pagalvoji, tiek šalių sunku ir prisiminti, o paroda skirta tik profesionalams, kurie 3–4 dienas bėgioja tarp stendų, kad spėtų dalyvauti kuo daugiau dar namuose suplanuotų susitikimų, ragauti ir susipažinti, derėtis ir kovoti už rinką

(2016 m. kovo 13–15 d., Diuseldorfas; 2016 m. balandžio 12–15 d., Singapūras). Lėtesnį tempą galiu sau leisti, kai nuvažiuoju į Prancūziją, Bordo. Vien šiuodu žodžius išgirdusi, jau žinau, kad noriu ten vykti.

vyno ir spiritinių gėrimų pasaulyje. Ar, matant tokius skaičius,

O kai Bordo kas antrais (nelyginiais) metais birželio mėnesį,

kam nors dar kyla abejonių, kad parodos yra svarbi mūsų, vyni-

per patį vasaros gėlių žydėjimą, vyksta vyno ir spiritinių gėrimų

ninkų, verslo dalis. Paroda „Prowein“ pirmąkart buvo organizuota 1994 metais,

paroda Vinexpo, nė nedvejodama kraunuosi užrašų knygutes ir lekiu. Ši paroda buvo pradėta organizuoti 1981 metais. 2015

joje užregistuota 321 dalyvis bei 1517 lankytojai. Nuo 2013 metų,

metais jau 18-ą kartą ji sukvietė vyno ir stipriųjų gėrimų, stalo

sekdama kitos sėkmingos parodos „Vinexpo“ pavyzdžiu, ji savo

aksesuarų gamintojus, knygų ir žurnalų apie minėtus gėrimus

filialus perkėlė į Aziją, Šanchajų, o nuo 2016 m. – ir į Singapūrą.

leidėjus ir žurnalistus, rinkodaros paslaugų tiekėjus pristatyti

Kiekvienais metais „Prowein“ papildoma įvairiomis tiek lan-

savo produktus ir paslaugas vis didėjančiam lankytojų būriui.

kytojams, tiek dalyviams naudingomis paslaugomis: leidžiamos

Tiesa, yra nemažai skeptikų, teigiančių, kad „Vinexpo“ mažė-

įvairios studijos apie vyno ir stipriųjų gėrimų rinką bei jos raidos

ja, kad ji labiau skirta prancūzams, tačiau, mano giliu įsitikinimu,

tendencijas, vyksta paskaitos bei teminės degustacijos, foru-

tai yra netiesa, ir savo nuomonę netrukus pagrįsiu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


didĹžiausios vyno parodos

33

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


34

didžiausios vyno parodos

Visų pirma, į šią parodą važiuoju nuo 2001 metų, tad „Vinexpo“ lankiausi jau 8 kartus – nei daug, nei mažai. Galiu drąsiai teigti,

(2016 m. gegužės 24–26 d., Honkongas, 2017 m. birželio vidurys, Bordo)

kad man ši paroda yra geriausia, nes ten aš dirbu ir kartu ilsiuosi.

Vinitaly – tai Italijos mieste Veronoje vykstanti paroda,

Norėčiau pabrėžti, kad „Vinexpo“ skirta tik profesionalams. Be to,

kurią galėčiau pavadinti „made in Italy“. Ji skirta tiems, kas nori

tai paroda, kurioje gali ne tik susipažinti su produktais ir jų para-

ne tik paragauti gausybės Italijos vynų, bet ir pajusti itališką

gauti, bet ir skirti laiko mąstymui, kūrybai, pasisemti naujų idėjų.

atmosferą, kurią geriausiai sukuria paskutines kelias dienas

Antra, tai paroda, kur sutinki ne tik eksporto vadybininkų, bet ir

įleidžiami arba patenkantys mėgėjai. Šioje parodoje, skirtingai

pačių vyndarių, ūkių savininkų, gali su jais ramiai pabendrauti,

nuo kitų, dalyvauja daugiausia italų vyndariai. Kitų šalių stendų

pasidalyti įspūdžiais… Be to, aplink šią parodą vyksta be galo

daug mažiau. „Vinitaly“ yra viena seniausių parodų, pirmą kartą

daug renginių įvairiuose, taip pat ir garsiuose ūkiuose, kuriuose

surengta 1967 metais, taigi 2017 m. įvyks jubiliejinė – 50-ji par-

turi galimybę paragauti ne tik šviežiai į butelius išpilstyto vyno,

oda. Šiais metais parodoje dalyvavo daugiau nei 4 000 dalyvių,

bet drauge su vyndariais atkimšti legendinių vynmečių vyno,

apsilankė 150 145 lankytojai, 32 proc. lankytojų buvo iš kitų

apie kurį tik svajoti išdrįsdavai. Parodos metu rengiami susitiki-

šalių, tad šis faktas tik patvirtina, kokia svarbi paroda patiems

mai su garsiausiais Prancūzijos šefais, gali ragauti jų patiekalų, ir

italams. Dažniausiai tarptautiniai prekeiviai stengiasi atvykti

visa tai gaubia nepakartojama atmosfera. Įspūdingas degustaci-

pirmosiomis dienomis, nes būtent tada vyksta svarbiausi susiti-

jas rengia ne tik prancūzai, bet ir kitų šalių – Vokietijos, Ispanijos,

kimai bei įvairūs rimti renginiai ne parodos patalpose, ypatingos

Italijos, Čilės, Argentinos, Australijos, PAR – vyndariai, puikiai

garsių Italijos šefų vakarienės. Tomis dienomis, kai užplūsta vyno

suprantantys, kad į Bordo per „Vinexpo“ atvyksta visi, kas ieško

mėgėjai, į pavakarę jau galima išgirst ir dainų.

geriausio – nuo prekeivio iki vyno kritiko bei žurnalisto. Negaliu

(2016 m. balandžio 10–13 d., Verona)

žodžiais išreikšti savo susižavėjimo šia paroda, bet ji man geriau-

Alimentaria – dar viena profesionalams skirta tarptau-

sia... Tiems, kas sako, kad ji per brangi, galiu atsakyti garbingo

tinė paroda, ateinančiais metais švęsianti 40-metį. Kaip teigia

vienų šampano namų sero žodžiais: „Taip, „Vinexpo“ paroda yra

parodos organizatoriai, daugiau nei 4 000 dalyvių ir 140 000

brangi, tačiau dar brangiau joje nedalyvauti...“ O besiskundžian-

lankytojų kas antri metai susirenka Barselonos parodų centre.

tiems, kad paroda sumažėjo, paaiškinsiu, kad „Vinexpo“ iš tiesų

Dauguma tiekėjų yra iš Ispanijos ar Lotynų Amerikos šalių.

kiek sumažėjo Prancūzijoje, nes lankytojų iš tolimesnių šalių

30 proc. lankytojų atvyksta iš užsienio. Ji ypatinga tuo, kad čia

patogumui ji pirmoji iš visų parodų nusprendė keltis į tolimuo-

ypač daug specializuotos erdvės skiriama maistui: vaisiams,

sius kraštus, ir nuo 1998 metų atsirado „Vinexpo Asia–Pacific“

jūros gėrybėms, sūriams, aliejui, mėsai, saldumynams. Nemažai

Honkonge, nuo 2002 prasidėjo „Vinexpo Americas“, o nuo 2014

dėmesio tenka maisto pakavimui ir kitoms susijusioms paslau-

metų „Vinexpo Nippon“ pradėjo savo veiklą Japonijoje. Būtent

goms. Vyno ir spiritinių gėrimų salės sugrupuotos pagal stilius ar

„Vinexpo“ parodos organizatoriai nuo pirmųjų metų organizavo

šalis. Kaip ir „Vinexpo“, nemažai vietos skirta verslo susitikimams,

įvairią papildomą veiklą, kuri suteiktų lankytojams dar daugiau

beje, Italija tokius susitikimus mėgsta organizuoti atskirai, ne

naudos, žinių, duomenų, kad ši vyno ir spiritinių gėrimų sritis

parodos metu. Besilankant „Alimentaria“ prieš keletą metų, kiek

tobulėtų. Tai rodo ir šie faktai.

nustebino kelių Ispanijos vyndarių noras perkelti susitikimus

1981 metais „Vinexpo“ dalyvavo 524 dalyviai iš 21

į netoliese esančius viešbučius. Nors susitikimų esmės tai lyg

šalies, parodą aplankė 11 000 vyno profesionalų iš 50

ir nekeičia, tačiau lankytojui tenka sukarti nemažus atstumus,

šalių. 2015 metais „Vinexpo“ dalyvavo 2350 is 42 šaliu,

kartais net imti taksi ir trenktis per miestą į valandos trukmės

apsilankė 48 500 (36 proc. iš užsienio šalių) vyno profe-

susitikimą, o paskui lėkti atgalios.

sionalų. •

Nuo 1987 m. buvo įkurtas Prekybos ženklų klubas (Club

dienomis vyks jau 12-ąjį kartą, skaitykite atskirą reportažą šiame

stendų miestelį šalia ežero. (Club de lac).

žurnale. Dėl didėjančio dalyvių skaičiaus bei renginių gausos

Nuo 1991 m. parodoje atsirado speciali erdvė pre-

paroda iš Šiuolaikinio meno centro buvo perkelta ir jau antrus

keiviams ir spaudai, kurioje po įtemptų susitikimų jie

metus vyks LITEXPO parodų rūmuose. Džiugu, kad Lietuvoje

gali pailsėti, perduoti informaciją biuruose likusiems

turime tokio lygio vyno parodą, kuri pagal dydį pirmauja tarp

bendradarbiams ar tiesiai siųsti tiesiai į žiniasklaidos

Baltijos šalių bei prilygsta kitiems įvairiose šalyse organizuoja-

priemones. Taip pat tai puiki galimybė pabendrauti su

miems vyno salonams. vykstančių parodų, salonų ir vyndarių sambūrių, todėl kitus

tiesiamas raudonasis pontoninis tiltas į konferencijas,

didesnius artimiausius renginius tik paminėsiu, o ar jūs ten

nusidriekia garsių šefų restoranai bei kavinės, poilsio

keliausite, spręskite patys.

pasiimti lėkštę austrių ir, sėdint tarp kosmėjų ir levandų, raibuliuojant saulėje vandeniui, praleisti trumpą pietų pertrauką. „Vinexpo“ konferencijų centre kaskart susirenka tarptautinės asociacijos, vyksta čempionatai, forumai, meno ir vyno renginiai. •

Neįmanoma viename straipsnyje aprašyti visų pasaulyje

Palei žymųjį parodos ežerą (Lac), per kurį kaskart nu-

zonos. Nėra nieko geriau, kaip saulėtą birželio popietę

Apie Vyno dienas, kurios 2016 metais gegužės 27–28

de Marques), kuris vėliau transformavosi į įspūdingų

kolegomis iš viso pasaulio. •

(2016 balandžio 25–28 d., Barselona)

Kaskart „Vinexpo“ išleidžia išsamią 45 šalių rinkos analizę bei kitų svarbių studijų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s

SISAB, Portugalija, Lisabona – 2016 m. kovo 1–2 d. Millessime Bio, Prancūzija, Monpeljė – 2016 m. sausio 25–27 d. London Wine Fair, Didžioji Britanija, Londonas – 2016 m. gegužės 3–5 d. Salon du vin RVF de Paris – 2016 m. gegužės 20–21 d.


35

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


36

Vyno dienos 2015

„Vyno dienos“: 2015 m. akcentas – žinios

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


Vyno dienos 2015

G

egužės pabaigoje vykstanti paroda „Vyno dienos“ – didžiausia Baltijos šalyse. Šiemet per dvi parodos dienas „Litexpo“

Pirmą kartą parodoje vyko vyno spėjimo varžybos „Nosis 2015“. Anot jas organizavusios Someljė mokyklos direktorės

rūmuose apsilankė apie 3800 lankytojų. Beveik trečdalis jų – pro-

Agnės Dirgėlienės, gausus dalyvusiųjų skaičius rodo, kad lietu-

fesionalai: someljė, restoranų darbuotojai, prekiautojai vynu ir

viai apie vyną žino pakankamai ir linkę savo žinias demonstruoti.

kitais alkoholiniais gėrimais, žurnalistai, tinklaraštininkai. Dauge-

Trečdalis dalyvių buvo išklausę vyno kursus arba baigę vyno stu-

lis jų atvyko papildyti savo asortimentą vynu ar kitais gėrimais,

dijas, tačiau likusieji dalyviai žinių apie vyną įgijo savarankiškai.

kiti – dalyvauti edukacinėse degustacijose. Parodoje lankytojai

Varžybose nugalėjo Narimantas Miežys. Jis apdovanotas dviejų

praleido vidutiniškai keturias valandas, kiti užtruko visą dieną.

asmenų kelione į „Mastroberardino“ vyninę Kampanijoje.

Aštuoniasdešimties vietų degustacijų salėje šiemet netilpo visi

37

Šiemet parodoje didžiausią stendą turėjo Italijos–Lietuvos

norintys paragauti geriausių Bordo ūkių, Gruzijos, Italijos ir

prekybos rūmai. Jame vydariai siūlė vynus iš Pjemonto, Sicilijos,

Ispanijos vyno. Siekiant patenkinti augantį žinių poreikį šiemet

Markės, Sardinijos, Emilijos-Romanijos, Veneto, Apulijos, Toska-

parodoje buvo atidaryta pranešimų zona, kurioje vyko trumpi

nos bei kitų regionų. Tačiau ne mažiau pastebimi buvo ir Lietu-

seminarai apie alyvuogių aliejų, grapos panaudojimą koktei-

vos vyndariai. „Alitos“ stende buvo galima paragauti naujo neal-

liams, vyno patiekimą, italai čia pristatė viešą vyninių duomenų

koholinio putojančio vyno. O mažieji vyno ir midaus gamintojai

bazę, kuri padės susirasti partnerių Italijoje, o Someljė asociacija

siūlė visą spektrą gėrimų iš uogų ir vaisių. Gruzijos gamintojai

apdovanojo Vyno čempionato nugalėtojus bei įteikė sertifikuoto

greičiausiai išpilstė sausus vynus ir stebėjosi, kad pusiau sausu

someljė pažymėjimus profesionalams Martynui Praviloniui ir

lietuviai jau nelabai domisi. Vartotojų prioritetų pokyčius rodo

Gediminui Matekoniui.

ir „Vyno dienų“ lankytojų apklausa: iš populiariausių vynuogių

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


38

Vyno dienos 2015

sąrašo iškrito pernykštės lyderės ‘Primitivo‘ ir ‘Malbec‘. Suma-

vertinimais (33 %) ir Lietuvos vyno čempionato apdovanojimais

žėjo ‘Riesling‘ mėgėjų. Mėgstamiausių „Vyno dienų“ lankytojų

(40 %). Ketvirtadalis žmonių teigė priimantys sprendimus pagal

vynuogių penketas 2015 m. buvo toks: ‘Chardonnay‘, ‘Cabernet

„Wine Spectator“ vertinimus. 40 proc. apklaustų parodos dalyvių

Sauvignon‘, ‘Pinot Noir‘, ‘Syrah‘, ‘Sauvignon Blanc‘. Sąraše atsirado

naudoja vynui skirtas išmaniųjų telefonų programėles.

ir nemažai anksčiau neminėtų veislių, kurių vyno lankytojai

Anot „Vyno dienas“ organizuojančio „Vyno klubo“ direktorės

galėjo paragauti parodoje: ‘Xynomavro‘ (Graikija), ‘Nebiolo‘,

Rasos Starkuvienės, parodos lankytojų portretas atspindi teigia-

‘Sangiovese‘, ‘Fiano‘, ‘Aglianico‘ (Italija). Atsakydami į klausimą,

mus vyno kultūros pokyčius Lietuvoje: daugiau išmanymo, ak-

kur dažniausiai perka vyną, apklausos dalyviai vienodai dažnai

tyvesnis noras mokytis ir savarankiškai rinktis, daugiau perkama

minėjo „Vyno klubą“, „Vynoteką“, „Bottlery“ ir prekybos centrus.

specializuotose parduotuvėse. Išmanus pirkėjas nori vis daugiau

Pernai prekybos centrai buvo populiausia apsipirkimo vieta.

nematytų ir neragautų produktų, o tai skatina „Vyno dienas“

Nors kitos vyno parduotuvės buvo paminėtos gerokai rečiau,

toliau augti. Todėl dar didesni parodos plotai bus skiriami užsie-

jų svarba auga. Lietuviai dar nedaug vyno nuperka internetu,

nio vyndariams, atvykstantiems ieškoti rinkos arba supažindinti

tačiau iš užsienio vyno atsiveža kas penktas parodos dalyvis.

lietuvių su dar neragautais vynais.

Perkantys vyną Lietuvoje dažniausiai naudojasi „Vyno žurnalo“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s

2016 m. „Vyno dienos“ vyks gegužės 27–28 dienomis.


39

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


40

investicijos

Ar bus kita investicijų į vyną aukso era? Arūnas Starkus

Investicijų į vyną reiškinys, kai investuotojas sąmoningai patiria pelną arba nuostolį dėl kainų svyravimų antrinėje vyno rinkoje, stebimas nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos, kai Sotheby’s ir Christie’s vėl ėmė skelbti vyno aukcionus. Didžiausias susidomėjimas investavimu į vyną buvo 2005–2011 metais, kai brangūs vynai tapo finansinių instrumentų ar nekilnojamojo turto alternatyva. Tuo metu sustiprėjo investavimo infrastruktūra: buvo steigiami vyno fondai, stiprėjo internetiniai aukcionai, vyno biržos, į rinką plūdo pinigai. Nežiūrint pasaulinės finansinės krizės 2008 m., nuo 2005 iki 2011 metų vyno kainų indeksai išaugo 200 proc., o vyno aukcionų apyvarta patrigubėjo (nuo 166 mln. iki 486 mln. JAV dolerių). Tą laikotarpį galime vadinti investavimo į vyną aukso amžiumi. Deja, nuo 2011 m. vyno rinka stagnuoja arba auga labai lėtai, tad kyla abejonių, ar geri laikai besugrįš.

P

anagrinėkime, kokie faktoriai lėmė buvusią sėkmę ir nesė-

2011 m. padarė 222 mln. JAV dolerių apyvartą ir beveik trečdaliu

kmes, ir pamėginkime numatyti šios rinkos ateitį.

aplenkė prekybą JAV.

Investicinio vyno rinka susideda iš trijų pagrindinių segmen-

2011 m. Kinijai pradėjus vykdyti antikorupcinę politiką,

tų: vyno aukcionų, prekybos per vyno pirklius ir tiesioginių

beatodairiškas labai brangaus vyno pirkimas atslūgo. Indeksai

sandorių. Atskiro rinkos dalyvio požiūriu, rinkos sėkmę geriausiai

pradėjo kristi. „Wine Marketing Journal“ duomenimis, pirmųjų

nusako kainų indeksai. „Wine Spectator“ aukcionų indeksas iki

Bordo ūkių indeksas per metus nuo didžiausio 3400 (2011 m.)

aukso amžiaus pradžios padvigubėjo per 10 metų. Po 2005-ųjų

nukrito iki 2400. Šiandien jis lygus 2235 ir nežymiai traukiasi.

indeksui išaugti dar 100 proc. tereikėjo trejų metų. Augimas

Kainų kritimą ir iki 352 mln. JAV dolerių susitraukusią pasauli-

įvyko dėl sėkmingos 2005 m. Bordo derliaus prekybos. Antai

nę aukcionų apyvartą (2014 m.), be Kinijos, dar lėmė Rusijos,

„Château Margaux“ to vynmečio vyno kainą įstengė pakelti

Brazilijos rinkų susitraukimas be aiškių atsigavimo perspekty-

penkis kartus (2004 m. derlius parduotas po 80 eurų, 2005 m.

vų. Daugelis Bordo ūkių 2011–2014 m. vyną sunkiai parduoda

– po 400 eurų už butelį). Po kurio laiko šoktelėjo ir ankstesnių

išankstinėje prekyboje (en primeur). Ja mažiau domisi ir kai kurie

derlių kainos. Po trumpos reakcijos į finansinę krizę, puikaus

įtakingi kritikai, antai Robertas Parkeris š. m. pavasarį nevyko

2009 ir 2010 m. derliaus kainos šovė į viršų, ir pirmųjų Bordo

ragauti 2014 m. derliaus.

ūkių indeksai 2009–2011 m. ūgtelėjo dar daugiau nei du kartus. Augimo variklis buvo Azija (ypač Kinija): Honkongo aukcionai

Daugiausia vilčių, kad pasaulinė investicinio vyno rinka atsigaus, šiandien teikia auganti JAV rinka. 2014 m. 26 proc. aukcionų apyvartos augimas šioje šalyje kompensavo 6 proc. smukimą Europoje ir 7 proc. sumažėjimą Azijoje bei užtikrino bendrą pasaulinį 3 proc. augimą. Tikimasi, kad Kinijoje neslūgstant susidomėjimui vynu, pirkimą dovanoms pakeis natūralus vartojimas. R. Parkerio atsitraukimas gali būti laikinas, o jei ne – jo vieton stoja dešimtys kitų kritikų, kurių vyno vertinimo kriterijai gali skirtis nuo R. Parkerio, o tai suteiks galimybių iki šiol neatskleistiems vyndariams. Bordo vyndarių ir pirklių rankose atsirado dar vienas koziris – labai geros kokybės 2015 m. derliaus vynas. Jei jie nebus labai gobšūs, sėkminga pavasarinė šio derliaus vyno prekyba gali išjudinti rinką, kaip įvyko po puikių 2000, 2005 ir 2010 metų derlių pasirodymo. Yra ir daugiau pozityvių faktorių, kurie teikia vilties, kad investicinio vyno ateitis bus pelninga: aukcionai ir tiesioginės prekybos prekių krepšeliai diversifikuojasi, kitų nei Bordo regi-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


investicijos

41

onų kainų indeksai auga. Net ir Bordo indeksai gali būti pasiekę kainų dugną ir nuo šiol tik kils, tuo labiau kad pirkliai teigia, jog senų derlių atsargos jų saugyklose yra labai mažos. Iš kitų regionų daugiausia dėmesio šiandien sulaukia Burgundija. DRC („Domaine Romanee Conti“) indeksas nuo 1100 (2005 m.) yra pakilęs iki 3392 (2015 m. III ketvirtis). Bendras Burgundijos indeksas 2005–2014 m. ūgtelėjo nuo 100 iki 280.

Šampanės – nuo 120 iki 270. Burgundijos dalis kai kuriuose aukcionuose pasiekė ir perkopė pusę visos apyvartos. Deja, šis regionas yra mažas, jo galimybės patenkinti pasaulinę investicinio vyno rinką yra ribotos. Tačiau sudėjus teigiamą kryptį rodančių Ronos, Šampanės, JAV kultinių vynų, Pjemonto, Toskanos, kultinių Australijos gamintojų produkciją, galime tikėtis, kad bus kompensuotas Bordo rinkos kritimas, o gal net sulauksime ir naujo investicijų į vyną aukso amžiaus.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


42

alus

Frankonija:

„BrauBeviale“ ir alaus pramonės naujienos Martynas Savickis Kiekvieną rudenį Niurnbergas trims dienoms sutraukia dešimtis tūkstančių lankytojų: čia vyksta viena didžiausių Europoje alaus gamybos paroda „BrauBeviale“, kurioje galima pamatyti ne tik daugiau nei tūkstantį technologijų, įrangos, medžiagų ir dizaino įmonių ir jų produkciją, bet ir susipažinti su naujausiomis alaus gamybos tendencijomis bei rinkos naujovėmis.

Š

ios tendencijos, ypač techniniai jų aspektai, išryškėjo specialiame mažųjų aludarių simpoziume (Microbrewing Simpo-

Šiemet viena svarbesnių temų – prastas apynių derlius visame pasaulyje ir tuo pat metu auganti paklausa, susijusi su neprilygs-

sium), surengtame parodos išvakarėse ir skirtame daugiausia

tamu „premium“ ir „craft“ alaus sektoriaus augimu tiek JAV, tiek ir

profesionalams. Ir pačioje parodoje šiemet juntamas didesnis

visame pasaulyje. Šiam sektoriui būdingos ryškesnio, įvairesnio ir

dėmesys mažiesiems aludariams ir skonio įvairovei, atsirado

apyniams gerokai imlesnio alaus rūšys.

specialiai jiems skirtų naujų prekių ženklų ir gamintojų sąjun-

Dėl tos pačios priežasties kiekvienais metais didžiulio dėme-

gų, pavyzdžiui, salyklininkų. Pastarieji specializuojasi gaminti

sio sulaukia naujų apynių veislių pristatymas. Turint omenyje,

išskirtinius salyklus.

kad apyniai yra pagrindinis alaus skonį lemiantis komponentas, o

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


alus

naujai apynių veislei išvesti reikia kelerių metų, tai visuomet „karš-

gų. Prieš daugel metų jie atidarė natūralių, bekaramelių salyklo

ta“ tema. Apynių rinka kinta: didinami aromatinių apynių plotai,

ekstraktų padalinį, o štai naujausia, tik neseniai aprobuota

mažinami karčiųjų. Šiemet matyti, kad ne vien JAV augintojai kon-

salyklo rūšis „Special W“ suteiks alui sodrios gintarinės bei vario

kuruoja aromatų arenoje, bet ir konservatyvesni vokiečiai, britai

spalvos ir intensyvaus, kompleksiško riešutiško skonio. Specialiai

ir slovėnai vis labiau linksta prie šiuo metu madingų citrusinių

salyklams išbandyti pastatytoje mažoje darykloje „Weyermann“

ir tropinių vaisių natų. Kita besisiejanti tema – skonių suteikimo

produkciją naudojančios daryklos gali ištobulinti savo receptą

galimybės kitomis augalinėmis kultūromis ir su tuo susiję iššūkiai.

ar procesą kartu su salyklidės specialistais. Tačiau šiandien čia

Kaip minėta, simpoziumas labiau orientuotas į mažuosius aludarius, tačiau iškalbingas faktas, kad jame teko bendrauti su atstovais ne vien iš šeimyninės Pietų Korėjos alaus daryklos,

jau gaminamos ir alaus rūšys, kurių galima įsigyti Bambergo baruose ir parduotuvėse. Pasimėgavus jų padarytais naujadarais – silpnu kvietiniu

bet ir iš milžinės „Anheuser-Busch“, šiemet besikėsinančios

su kalendra, tirštu juoduoju eliu su saldymedžiu ar jubilieji-

į didžiausios pasaulyje alaus gamybos įmonės titulą. Didžiosios

niu alumi „Cerevisia Michaelsbergensis“ su tuzinu žolelių – verta

daryklos ir konglomeratai, jau seniai įkėlę koją į šį sektorių, pel-

plačiau pasižvalgyti po Frankonijos regioną, garsėjantį vaizdin-

nosi iš jo augimo ir bando jį pakreipti sau tinkama linkme.

gais miestais, istorija, vynu ir maistu. Vis dėlto pasaulio alaus

Skonių įvairovė ir žvilgsnis į kitą Atlanto pusę – taip gali-

mėgėjams tai pirmiausia alaus rojus. Tarp Viurcburgo (Würz-

ma būtų pavadinti medžiagų ir daryklos įrangos paviljonuose

burg) ir Bambergo, trečdalyje Bavarijos, kur išsidėsčiusios šios

vis dvelktelinčias nuotaikas. Jungtinės Amerikos Valstijos, kur

žemės, šiuo metu veikia per 300 alaus daryklų, kurių dauguma

alaus daryklų skaičius šiemet viršijo 4000, šiandien yra pasaulio

nedidelės, tradicinės, šeimų valdomos daryklėlės, ir daugybė jį

lyderė, diktuojanti madas. Ne tik išraiškingesni skoniai ir drąsesni

tiekiančių barų. Aplinkinėse kalvose įrengti rūsiai (Keller), juose

eksperimentai, bet ir pakavimas, įvaizdžiai bei verslo modeliai

vėsioje temperatūroje brandinamas vadinamasis keller alus,

eksportuojami į Europą. Tačiau Europa turi ką pasiūlyti ir JAV –

kurį taip mėgsta ragauti vietinių miestelių gyventojai, atvykę

vokiečiai ir italai garsėja savo šalyse gaminamos įrangos kokybe,

praleisti savaitgalio prie pat rūsių įrengtose atvirose terasose su

kartu su slovėnais bei čekais aprūpina pasaulį tradiciniais „kil-

atsiveriančiais puikiais apylinkių vaizdais. Vienas geriausių būdų

niaisiais“ apyniais, o 1886 m. Bamberge įkurtas Weyermanno

tyrinėti regioną – keliauti traukiniais ar dviračiais, nuo daryklos

šeimai priklausantis salyklo fabrikas yra garsiausias pasaulyje.

prie daryklos, nuo baro prie baro. Vien Bamberge, tarsi iš atviru-

Daugiau nei pusę savo produkcijos fabrikas eksportuoja į JAV

tės nužengusiame miestelyje, mums labiau žinomame kaip dū-

(antra pagal eksporto dydį rinka – Rusijos).

minio alaus sostinė, bus ką veikti, kol aplankysite visas 9 šiame

Geras pavyzdys, kad tokias gilias tradicijas turinti įmonė nesnaudžia ant laurų, bet vis ieško, ką nauja pasiūlyti – nuo patogesnės logistikos mažiesiems aludariams iki naujų medžia-

43

miestelyje veikiančias daryklas. Daugiau apie tai sužinosite www.franconiabeerguide.com arba Tikro alaus draugijos svetainėje www.tikrasalus.lt

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


44

Belgija

Valonijos perlas Daiva Mumgaudienė

Taip apie savo vynus kalba Philippe‘as Grafe‘as, „Domaine Viticole du Chenoy“ vyno namų vyndarys ir savininkas. Namai įsikūrę Belgijoje, Valonijos regione, netoli sostinės Namiūro (Namur).

P

rofesinis smalsumas nuvedė pas belgų vyndarius, nes jie augina ir daro vyną iš vynuogių, kurios auginamos ir

Lietuvoje.

Regiono klimatas švelnus ir drėgnas. Kalvota vietovė, molingas dirvožemis su pusės metro gylyje esančiais smiltainio pėdsakais, 15–20 % pietinis nuolydis ir šalia esanti Ry d‘Aržanto

„Kai kalbama apie vyndarystę Belgijoje, dažnai girdime

( Ry d’Argent) upė, sukuria tinkamas sąlygas auginti ligoms

esą tai netinka mūsų klimatui arba pas mus neužtenka saulės”,

atsparias, neįnoringas vynuoges. Kadangi klimatas vėsus, uogos

sako Philippe‘as Grafe‘as. Keturiasdešimties metų vadovavimo

nesukaupia daug cukraus, todėl vynas pagaminamas sausas, tu-

patirtis Liuksemburgo vyno namuose „Grafé Lecocq“ paskatino

rintis nedaug alkoholio. Vynuogynas dar gana jaunas, ir vynams

drąsiems žingsniams. Philippe’as, prieš priimdamas sprendimą

šiek tiek trūksta svarumo. Ūkyje plėtojama ekologinė vyndarys-

2002 metais įsigyti XVIII amžiuje statytus namus „Domaine

tė. Philippe‘as tiki savo vyno šviesia ateitimi.

du Chenoy“ bei šalia jų esančius 11 ha žemės, užsakė tyrimą

Šiuo metu vyndarys augina baltųjų vynuogių veisles ‘Bron-

ir išsamiai išanalizavo visus veiksnius, lemiančius projekto

ner‘, ‘Merzling‘, ‘Helios‘, ‘Johanniter‘, ‘Solaris‘, bei raudonųjų ‘Re-

gyvybingumą.

agent‘, ‘Pinotin‘, ‘Rondo‘,‘Cabernit‘, ‘Muscat bleu‘. Visas vynuogių derlius renkamas tik rankomis.

Ragauti vynai Vyno pavadinimas

Vynuogės

Tipas

Aprašymas

Perle De Wallonie

‘Johanniter‘ 65 %, ‘Bronner‘ 35 %

Putojantis, sausas – gaminamas tradiciniu metodu

Vėsaus klimato vynas. Labai trumpas burbuliukų žaismas taurėje, bet burnoje jis gana ilgai ir subtiliai putoja. Kriaušių, rugių, morkų aromatai. Rūgštis burnoje gana maloni. Vynas neįkyrus, gana elegantiškas, primenantis „Prosecco“ (12 %, 6 g/l cukraus)

La Foliette 2011

‘Solaris‘ 100 %

Baltasis sausas

Aromatai: duonos su kaimišku sviestu,linų sėmenų, kriaušių, cukrinių runkelių, keptų riešutų,lengva degalų nata. Burnoje lėkštokas, poskonis trumpai išlieka. Aromatai kiek primena ‘Riesling‘ vynuogių vyną.(12 %)

Combe Aux Herons 2010

‘Merzling‘ 60 %, ‘Bronner‘ 40 %

Baltasis sausas

Aromatai: keptų obuolių, migdolinių sausainių, kriaušių, pyrago,ananasų, krapų. Burnoje švelnus su labai lengva rūgšties nata.Vynas, primenantis ‘Viura‘ vynuogių vynus iš Pietų Prancūzijos.(12 %)

Eclat De Rose 2013 AOC

‘Reagent‘ 70 %, ‘Cabernit‘ 30 %

Rožinis sausas

Frizzante tipo vynas. Aromatai: braškių uogienės, greipfrutų, mėlynųjų kaukazietiškų slyvaičių kompoto.Jauni ir energingi burbuliukai burnoje.(11%).

Taille Aux Renards 2010

‘Pinotin‘ 75 %, ‘Cabernit‘ 25 %

Raudonasis sausas

Aromatai: cikorijos, žalio pipiro, burokėlių, juodųjų serbentų. Burnoje vandeningas,karstelėjęs, trumpai trunkančio poskonio.(12,5 %)

Butte Aux Lievres 2009

‘Reagent‘ 70 %, ‘Rondo‘ 30 %

Raudonasis sausas

Aromatai: saldymedžio, cinamono, kedro, bijūnų,girtuoklių. Burnoje svariausias iš visų ragautų, gana intensyvūs taninai, tačiau vynas lėkštas, poskonis trumpai trunka. (12 %)

‘Muscat bleu‘ 100 %

Raudonasis saldus/ likerinis

Aromatai – trešnių, džiovintų slyvų, cukatų, nenusisekusios mėlynių uogienės. Burnoje labai saldus,nes visai neturi rūgšties.Vynas gaminamas kaip Pietų Prancūzijoje – laikomas stiklinėse tarose saulėje.(14,5 %, 25–30g/l cukraus.

Muscat Bleu

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


Belgija

45

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


46

Pjemontas

Muzikos, literatūros, ir vyno festivalis

Barole „Collisioni“ Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


Pjemontas

47

Barolo miestelyje, kurio vardu pavadintas garsiausias Pjemonto vynas, kasmet liepos mėnesį vyksta ypatingą juslinį ir intelektualinį malonumą teikiantis festivalis. Dešimtyje scenų nuo ryto iki ryto vyksta susitikimai su rašytojais ir koncertai. Čia grojo Markas Knopfleris, Stingas, Bobas Dylanas, Suzanne Vega, Neilas Youngas, „Deep Purple“. Šiemet laukiama Eltono Džono su grupe. Ianas D’Agata jau treti metai suburia tarptautinę vyno ekspertų ir žurnalistų komandą, kurie festivalio publikai veda degustacijas Barolo pilies menėse. Čia ragaujami ne tik barolai. Šiemet dėmėsys skirtas mažiau užsienyje žinomoms Pjemonto veislėms: raudonosioms ‘Ruche‘ ir ‘Freisa‘, ‘Arneis‘, putojantiems Pjemonto vynams.

N

iekam nekelia abejonių klasikinių vynų iš ‘Nebbiolo‘ ir ‘Bar-

Pjemonte. Asčio provincijoje daromas klasikinės išraiškos vynas.

bera‘ kokybė. Pateiksime „Barbera d‘Asti“ ir „Barbera d‘Asti

Tačiau vis daugiau dėmesio sulaukia aštuoniolikoje komunų

Superiore Nizza“ degustacijos apžvalgą. Tačiau rekomenduoja-

aplink Nicos Monferato miestelį gaminamas „Barbera d‘Asti Su-

me nepraleisti progos sužinoti ir apie slaptą Pjemonto turtą –

periore Nizza“. Šiam vynui keliami ypatingi reikalavimai: vynuo-

„Arneis“ ir „Freisa“ vyną.

gės gali būti auginamos tik ant pietinių ir pietvakarinių šlaitų,

‘Barbera’ – trečia populiariausia Italijos vynuogė po ‘Sangiove-

renkama ne daugiau 7 tonų uogų iš hektaro, alkoholio negali būti

se’ ir ‘Montepulciano’. Ja užsodintas plotas prilygsta Burgundijos

mažiau nei 13 proc., vynas bent 6 mėn. turi būti brandinamas

vynuogynų plotui. Du trečdaliai Italijos ‘Barbera‘ vynuogių auga

ąžuolo statinėse ir dar bent 12 mėn. buteliuose prieš pardavimą.

Barbera d‘Asti DOCG ir Barbera d‘Asti Superiore DOCG Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Boeri Alfonso Porlapa Barbera d’Asti DOCG Superiore 2011

Juodieji serbentai, našlaitės, saldžios razinos. Svarus, galingas, koncentruotas. Saldi ataka.

92

Cascina Castlet Passum Barbera d’Asti DOCG Superiore 2011

Figos ir trešnės, džiovinti pomidorai. Svarus ir taniniškas, saldžios atakos.

91

Cassinelli Maria Vignalonga Barbera d’Asti DOCG Superiore 2012

Vanilės, dūmo, juodųjų serbentų ir vyšnių aromatas. Gaivus, svarus, kocentruotas, ilgai trunkančio poskonio.

91

Ca dei Mandorli La Bellalda Barbera d’Asti DOCG Superiore 2011

Juodos uogos, tamsus dūmas. Svarus, gana taniniškas.

90

Tre Secoli Sorangela Barbera d’Asti DOCG Superiore 2012

Vyšnios. Labai harmoningas, vidutinio intensyvumo skonis.

90

Vigne dei Mastri Arturo Barbera d’Asti DOCG 2013

Gervuogių, odos, juodųjų serbentų aromatas. Mėsingas ir kompleksiškas.

90

Alemat Augusta Barbera d’Asti DOCG Superiore 2013 14%

Rūgščių vyšnių, raudonųjų serbentų, rozmarino aromatas. Subalansuotas.

89

Bersano Cremosina Barbera d’Asti DOCG Superiore 2012

Vyšnios, kalkės. Koncentruotas, elegantiškas ir subalansuotas.

89

Cantina di Nizza 50 Vendemmie Barbera d’Asti DOCG Superiore 2012

Juodųjų serbentų, trešnių ir vanilės aromatas. Galingas, svarus, taniniškas.

89

Colle Mandora Manora Barbera d’Asti DOCG Superiore 2013

Raudonos vyšnios ir ąžuolo prieskoniai. Koncentruotas, vidutinio tvarumo.

89

Cantina Sant Evasio Barbera d’Asti DOCG Superiore 2012 14,5%

Trešnės, gervuogės ir tamsūs prieskoniai. Labai gaivus, labai koncentruotas, gana taniniškas.

89

Michele Chiarlo Cipresi Barbera d’Asti DOCG Superiore 2013

Vyšnios, spanguolės. Minkštas ir taurus.

89

La Ballerina Barbera d’Asti DOCG Superiore 2010

Juodos uogos, saldžiarūgštis skonis. Vidutinė koncentracija.

88

Sant’Anna dei Bricchetti Barbera d’Asti DOCG 2013

Raudonos uogos ir rozmarinas, labai gaivus.

87

Consorzio Barbera d’Asti DOCG 2013

Gaivus, juodų uogų aromato vynas.

85

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


48

Pjemontas

Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Franco Mondo Vigna dele Rose Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza 2010

Juodos uogos, riešutai, saldūs prieskoniai. Taurus, koncentruotas.

92

Coppo RIserva di Famiglia 2006

Oda, džiovintos vyšnios, grietinėlė. Tobulas balansas.

92

Cantina di Nizza Ceppi Vecchi Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza 2012

Juodos uogos, taurūs ąžuolo statinių aromatai. Gaivus, taurus.

92

Tenuta Olim Bauda Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza 2011

Prisirpusios vyšnios. Koncentruotas, gaivus ir harmoningas.

92

Bersano Generala Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza 2010

Raudonos uogos, kakava, grietinėlė. Subalansuotas, elegantiškas.

92

Cascina La Barbatella Vigna dell Angelo Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza 2012

Prisirpusios vyšnios, skrudinti riešutai. Svarus, taniniškas.

91

La Gironda Le Niccchie Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza 2012

Prisirpusios juodos uogos. Labai ekstrahuotas, harmoningas.

91

Cantina SOciale Tre Secoli Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza 2011

Vyšnios ir džiovinti vaisiai, brendį primenantys aromatai. Koncentruotas.

90

Borgo Isolabella Augusta Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza 2009

Gėlės, saldūs prieskoniai, mėtos. Grietinėlės švelnumo tekstūra. Elegantiškas.

90

Michele Chiarlo La Court Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza 2012

Vyšnios, vanilė ir dūmas. Svarus, gaivus, ąžuoliškas.

90

Cascina Giovinale Ansema Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza 2011

Juodos uogos ir tamsus ąžuolas. Minerališkas ir koncentruotas. Sunkokas, salstelėjęs skonis.

90

Cascina Garitina 900 Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza 2012

Gervuogės ir džiovinti vaisiai. Mėsingas.

89

Cossetti Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza 2011

Raudonos uogos ir truputis neprinokusių vaisių. Vidutinio išraiškingumo.

89

L’Armangia Vignali Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza 2010

Juodos uogos, žvėriena. Gaivus, subrendęs.

89

Erede di Chiappone Armando RU Barbera d’Asti Superiore DOCG Nizza 2009

Džiovinti vaisiai. Kiek džiovinantis poskonis.

87

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


Pjemontas

‘Arneis’ vynuogės – geriausiai žinomos sauso baltojo vyno

49

aromatų. Vidutiniškai gaivus, vidutinio svarumo. „Arneis“ stilius

vynuogės Langės (Langhe) regione, kur daromi raudonieji „Baro-

puikiai reprezentuoja baltąsias Italijos vynuoges, tačiau turi

lo“ ir „Barbaresco“. Jos vadinamos baltosiomis ‘Nebbiolo‘. Tačiau

natelę Austrijai būdingo prieskoniškumo. Retas vyndarys išdrįsta

vynas yra ne toks taurus: prieskoniškesnis, žoliškesnis, minerališ-

šį vyną brandinti ąžuolo statinėse.

kesnis. Dažniausiai turi baltųjų pipirų, prieskonių, žalių migdolų

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Battaglio Mario Rщero Arneis Paisi 2014

Citrinos spalva. Geltonų vaisių, citrinos, svarainių, liepžiedžių aromatas. Vidutinio rūgštumo, minkštas, „apskritas“. Gana svarus, minerališko pipirų poskonio.

89

Pace Dei Fratelli Negro Roero Arneis 2014

Citrinos geltonio spalva. Kvepia greipfrutais, žaliais persikais, žole. Gaivus, koncentruotas, ilgai trunkančio poskonio.

89

Citrinos spalva. Kvepia citrina, baltaisiais pipirais, migdolais, šviežiai pjauta žole. Puikus balansas.

89

Citrinos spalva. Kvepia svarainiais, citrina, žolelėmis, juntama daržoviška natelė. Gaivus, minkštas, „apskritas“, šiek tiek karsteli.

88

Taliano Michele di Talliano Alberto Serni 2014

Blyški citrinos spalva. Kvepia persikais ir vanile, medumi, migdolais. Vidutinė rūgštis, ilgai trunkantis poskonis.

88

L‘Cavis Roero Arneis Monic 2014

Citrinų geltonio spalva. Saldus vanilės, baltų persikų aromatas. Gaivus, vidutinio svarumo, gerai subalansuotas.

88

Aukso spalva. Vidutinio intensyvumo citrinos aromatas, žalių vaisių ir gėlių natos. Vidutinio gaivumo, vidutinio svarumo. Pipirmėčių poskonis. Kelis mėnesius brandintas su mielėmis.

87

Aukso spalva. Kvepia citrinomis, salierais. Ne itin koncentruotas.

86

Negro Angelo Roero Arneis Perdaudin 2014 Pradvaj Malabaila di Canale Roero Arneis 2014

Ca‘Adreja Rosso Francesco Roero Arneis 2014 Isnardi Ernesto Roeor Arneis 2014

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


50

Pjemontas

‘Freisa‘ – link sauso elegantiško stiliaus Arūnas Starkus

Praeityje iš vienos seniausių Pjemonto vynuogių veislių ‚Freisa‘ buvo daromas saldus (putojantis) vynas. Ji mažai žinoma užsienyje, tačiau italai jai yra skyrę plotus, tik tris kartus nusileidžiančius populiariajai ‚Nebbiolo‘. 85 proc. veislės genotipo sutampa su ‘Nebbiolo‘, sutampa ir neintensyvi spalva. Esminis skirtumas – ‘Freisa‘ turi mažiau taninų ir neretai karsteli. Šiandien vyndariai išmoko kartumo išvengti besifermentuojančias sultis atskirdami nuo daug kartumo turinčių sėklyčių. Aitrumo sumažėja ir kai uogos gerai sunoksta. Vis dar galime paragauti šių vynuogių putojančio vyno, bet dažnesnis neputojantis brandintas ąžuolo statinėse ar nebrandintas. Patraukliausias pastarasis – vaisiškas, energingas, su raudonų uogų ir bazilikų aromato natomis, netaniniškas. ‘Freisa‘ vynuogių vynas tauriai bręsta.

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Santa Caterina Sori di Giul Freisa d‘Asti 2011

Neintensyvi oranžinio atspalvio granato spalva. Kvepia braškėmis, spanguolėmis, raudonaisiais serbentais, oda, vanile. Gaivus, vidutinio svarumo, švelnių negausių taninų. Metus praleidęs didelės talpos ąžuolo statinėse.

90

Vajra Kye Freisa 2012

Neintensyvi vyšninė spalva. Gana kvapnus: raudonieji serbentai, spanguolės, rozmarino natelės. Labai gaivus, vidutinio svarumo ir tvaraus poskonio. Jauni negausūs taninai.

90

499 Coste del Fre Freisa Langhe 2012

Nedaug granato spalvos. Kvepia naujomis ąžuolo statinėmis, raudonomis uogomis. Gaivus, vidutinio svarumo ir vidutinių taninų. Auga 499 metrų virš jūros lygio.

90

Gili Freisa d‘Asti in Fonro 2013

Nedaug rubino spalvos. Sodriai kvepia rozmarinais ir raudonomis uogomis. Gaivus, lengvas, minkštos tekstūros vynas, nedaug taninų.

89

Cantina Mosparone Freisa d‘Asti Superiore 20??

Labai šviesi granato spalva. Kvepia balzaminiu actu, kedru, branda. Gaivus, vidutinių taninų, vaisiškas, ilgai trunkančio poskonio.

89

Bugiaden La Montagnetta Freisa d‘Asti Superiore 2012

Vidutinio intensyvumo vyšnių spalva. Kvepia aronijomis, juodomis uogomis, muskusu, balzaminiu actu, mėlynėmis ir našlaitėmis. Gaivus, vidutinių taninų, svarus, tamsus.

88

Zaffo Terre dei Santi Freiza d‘Asti 2011

Labai šviesi granato spalva. Kvepia braškėmis, saldžiais prieskoniais, turi žalių natų. Primena vermuto aromatų puokštę. Gaivus, vidutinio svarumo. Dar labai jaunatviško skonio, nes 18 mėn. praleido ąžuolo statinėse.

87

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


51

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


52

Ispanija

Txakoli iš Baskų krašto Jurgis Šliogeris

Vynmedžių auginimo tradicijos Biskajos įlankos pakrantėse siekia gilius viduramžius, kai ten dar klaidžiojo maldininkai, keliaujantys prie šventojo Jokūbo karsto Komposteloje. XIX a. tai buvo vienas didžiausių vyno gamybos rajonų Ispanijoje. Po filokseros nelaimės, sunaikinusios didesnę dalį vynuogynų, prasidėjo spartus šio krašto industrializavimas. Atsodinti vynuogynų jau niekas neturėjo laiko. Ir taip tęsėsi beveik šimtą metų. Iki tol, kol baskų virtuvė tapo garsi visame pasaulyje. San Sebastiano (baskiškai – Donostijos) restoranai pradėjo traukti geros virtuvės gerbėjus iš visos Europos ir ne tik. Atsirado ir vietinių aukštos klasės vynų poreikis. Tuomet ir buvo prisimintas vietinis vynas, paslaptingai vadinamas txakoli (čakoli). Iki tol iš Baskų krašto buvo žinomas tik Alavos Riochos raudonasis.

P

avadinimas txakoli baskiškai reiškia „padarytas namuose,

lyginant su portugališku vinho verde ar net sidru. Tai iškreiptas

naminis“. Ištisus šimtmečius šis vynas ir buvo daromas namų

stereotipas. Vis daugiau gamintojų daro stiprų, koncentruotą,

sąlygomis, sau ar artimiausiems kaimynams. Tik nuo paskutinio

sodraus skonio vyną. Labiausiai tai pastebima Txakoli de Bizkaia

praeito amžiaus dešimtmečio txakoli tapo šių vietų pagrindiniu,

apeliacijoje, kur vynas turi kiek daugiau alkoholio, todėl yra

net išskirtiniu vynu. Sukurtos trys specialios apeliacijos (DO). Ka-

panašesnis į albariño iš Galisijos nei į jauną portugališką vyną.

dangi Baskų krašte iškrenta daugiausia kritulių visoje Ispanijoje,

Dabar txakoli nemažai vyndarių brandina su mielėmis (sur lie),

dėl lietingo rudens negali gerai sunokti raudonosios vynuogės.

būna, kad fermentuoja ąžuolo statinėse, o kai kada jose ir bran-

Todėl per 90 proc. vyno yra baltasis. Kartais jis ne visai teisingai

dina. Pastaraisiais metais buvo bandymų daryti ir putojantį bei

apibūdinamas kaip lengvas, vandeningas ir švelniai gazuotas,

saldų txacoli iš vėlyvojo rinkimo vynuogių.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


Ispanija

Nežiūrint vyndarių pastangų, bendra txakoli gamyba visose trijose apeliacijose neviršija 1500 hl per metus. Palyginti su kitomis didžiulėmis Ispanijos apeliacijomis, tai yra labai mažai.

53

pirmasis ir geriausias gėrimas prie baskiškų užkandėlių (pintxos, isp. tapas) ar prie baskų jūreivių troškinio (marmitako). Pagal vietines tradicijas txakoli pilamas į stiklines ar taures iš

Todėl Baskų krašto vynas kituose regionuose, nekalbant jau ir

maždaug pusės metro aukščio taip, kad suputotų ir susidarytų

apie kitas šalis, dar yra retas svečias.

šampaniniai burbuliukai. Padavėjai tam specialiai treniruojasi. Stebėti tai baruose yra labai įdomu.

Gorka Izagirre nori parodyti pasauliui txakoli Vyndarys Gorka Izagirre – tai žmogus, sukurtas naujiems

Geriausi Txakoli de Bizkaia apeliacijos gamintojai:

iššūkiams ir ambicingiems projektams. Šis senos giminės baskas

Doniene Gorrondona Txakolina;

Alavos Riochoje jau buvo pastatęs vieną iš moderniausių vyni-

Bodegas Gorka Izagirre;

nių, vėliau ją pardavė ir pradėjo kurti kitą naujoje, grynai baskiš-

Txakoli Ameztoi

koje apeliacijoje Bizkaiko Txakolina, gimtojo Bilbao apylinkėse.

Txomin Etxaniz

Nuo pat kūrimo pradžios vyninė „Bodega Gorka Izagirre“ turėjo tapti vieta, kurioje daromi aukščiausios klasės txakoli. Vynuogyno pertvarka prasidėjo nuo to, kad beveik pusę iš naujai pirktų 40 ha užsodino ‘Hondarrabi Zerratia‘ vynuogėmis, kurios lyginant su „Hondarrabi Zuri“ yra gerokai mažesnio derlingumo, tačiau iš jų pagaminami kompleksiškesni, labiau koncentruoti ir sodresni vynai. Vyninės „Gorka Izagirre“ tikslas yra aukščiausios kokybės vynas iš vietinių veislių. Todėl vyninėje visą laiką diegiamos inovacijos. Pastaraisiais metais pradėta baltąsias vynuoges, prieš fermentuojant misą, palaikyti žemoje temperatūroje. Tai vynui suteikia tamsesnės spalvos, stipresnio, sodresnio aromato ir tvirtesnės struktūros. Vyninės rūsiuose yra 60 plieno talpų. Kiekvieno iš 14 sklypelių uogos fermentuojamos ir brandinamos atskirose talpose. Todėl vyriausias enologas Jose Ramonas Valpuesta puikiai žino, kuriame sklypelyje surinktos geriausios vynuogės. Geriausių sklypų derlius skiriamas geriausiam vyninės vynui – „G 22“. Šios vyninės savininkai nuo pat pradžių siekė parodyti tai, kas garsina Baskų kraštą – gerą vyną ir aukščiausios klasės virtuvę. Todėl prie vyninės buvo atidarytas šeimyninis restoranas, kuriame šeimininkavo Gorkos pusbrolis Eneko Atxa. Restoranas labai greitai buvo pažymėtas „Michelin“ žvaigždute. Dar po trejų metų restoranas, pirmasis iš Biskajos regiono, jau puikavosi trimis „Michelin“ žvaigždutėmis. Vyninei bendradarbiaujant su restoranu, buvo sukurtas visiškai naujas vynas „Eneko 42“, kuris, virėjui pageidaujant, buvo brandinamas ąžuolo statinėse, nors iki tol regione to niekas nebuvo daręs.

Txakoli apeliacijos DO Txakoli de Bizkaia (Bizkaiko Txakolina) 1994 metais įkurtoje apeliacijoje yra 250 ha vynuogynų. Panašiai kaip ir gretimose vietovėse, daugiausia daromi baltieji vynai iš vietinių veislių ‘Hondarrabi Zuri’ ir ‘Hondarrabi Zuri Zerratia’. Tai sudaro 95 proc. visos produkcijos. Vynuogynai iš trijų pusių supa Bilbao miestą, jie driekiasi pakrante ir toliau nuo jūros. Todėl vietiniai enologai disponuoja gana įvairiais sklypais. Arčiau jūros dominuoja molio dirvos, toliau dirva įvairesnė, joje daugiau kalkių ir mergelio. Tai didžiausias regionas, kuriame dabar yra 69 gamintojai. DO Txakoli de Getaria (Getariako Txakolina) Apeliacija įkurta 1990 metais, ji apima apie 200 ha vynuogynų jūros pakrantėje. Vyną gamina 17 vyninių. DO Txakoli de Alava (Arabako Txakolina) Tai mažiausia iš txakoli apeliacijų, apimanti tik 5 ha vynuogynų. Dėl didelio kritulių kiekio ir drėgmės vynmedžiai auginami ant atramų pergola.

Vyninė „Gorka Izagirre“ tuoj švęs savo įkūrimo dešimtmetį. „Jau įrodėme, kad ir čia galima daryti įdomaus, originalaus ir svarbiausia gero vyno, dabar reikia pasauliui parodyti txakoli“, – teigia vienas iš jaunosios kartos atstovų.

Saldusis txakoli Visai neseniai baskų vyninėse pasirodė ir saldaus vyno iš vietinių vynuogių veislių. Jis daromas iš vėlyvojo rinkimo uogų. Nors šis vynas pasirodė visai neseniai, tačiau jau pelnė pripažinimą. 2014 metais Londone ispaniškų vynų degustacijoje vynas „Bodegos Gorka Izagirre“ buvo pripažintas geriausiu ispanišku saldžiuoju. Kiekvienais metais įvairiuose Baskų krašto miesteliuose rengiamos txakoli šventės. Tortilja, lengvi užkandžiai su daržovėmis ar sotesni, pakepinti su daug sūrio – visa ši įvairovė puikiai dera su txakoli, lengvu, gaiviu, natūraliai paputojančiu, su malonia citriniška rūgštele ir švelniu persikų poskoniu. Visuose baskų baruose txakoli yra

Vynuogių veislės vartojamos txakoli gamyboje Hondarrabi zuri Vietinė baltųjų vynuogių veislė, šiose vietose auginama nuo viduramžių. Jos vynai gaivūs, citrusiniai, turintys gana daug rūgšties. Šioji veislė vyrauja visose trijose txakoli apeliacijose ir yra čionykščių baltųjų vynų pagrindas. Vynuogės sunoksta gana vėlai, renkama atsižvelgiant į oro sąlygas – nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Hondarrabi zuri zerratia Šios vietinės veislės vynuogių kekės yra mažos, telpančios delne. Jų derlingumas daug mažesnis, tačiau daugelis vyndarių jas vertina dėl sodresnės aromatų puokštės, didesnio kiekio alkoholio, taigi ir didesnio vynų potencialo. Hondarrabi beltza Raudonųjų vynuogių veislė, užimanti mažiau nei 5 proc. visų trijų apeliacijų vynuogynų ploto. Jos vynai vidutinio stiprumo, gaivūs, su ryškiais raudonų vaisių ir žalių paprikų aromatais.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


54

vyndariai, mylintys Lietuvą

„Mastroberardino“ – Italija, Kampanija Mastroberardino – aristokratiška, vyną gaminanti italų šeima. Dabartinis vyninės prezidentas Piero Mastroberardino, dešimtos kartos atstovas, prie vyninės vairo stojo prieš dvejus metus. Piero – universiteto profesorius, mokslininkas, poetas, menininkas.

P

er 1980 metų Pietų Italiją sukrėtusį žemės drebėjimą buvo smar-

ir jo žmonos Ariadnės santuoka. Piešinys atspindi nuotaikingą ir

kiai apgadintas „Mastroberardino“ vyninės pagrindinis senasis

sudėtingą vyno žmonių gyvenimą. Antroji dailininkė – iš Markės

pastatas ir rūsiai. Atliekant atstatymo darbus, buvo modernizuotos

regiono kilusi Maria Micozzi. Jos tapytos freskos tema – gyvenimo

vyno gamybos linijos bei restauruoti senieji vyninės rūsiai. Vyndarių

simbolis. Moters kūnas piešinio centre simbolizuoja žemę, teikian-

šeimos santykį su menu buvo nutarta įprasminti senųjų vyninės rūsių

čią gyvybę. Šalia jos nupieštas jautis simbolizuoja vyriškumą ir jėgą.

lubose. Jos išpuoštos ryškiaspalvėmis rankomis tapytomis freskomis.

Trečioji dailininkė – rumunė Doina Botez. Jos freskoje vaizduojamas

Vienas iš dailininkų – italas Raffaele De Rosa iš Neapolio, nutapė mitologinę freską, kurioje vaizduojama romėnų vyno dievo Bakcho

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s

Bakcho ir Ariadnės gyvenimas šokių ir žaidimų sūkuryje. Tai judėjimo, vyniško gyvenimo ekstazės ritualai.


vyndariai, mylintys Lietuvą

55

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


56

vyndariai, mylintys Lietuvą

1996 metais Italijos vyriausybė pasirinko „Mastroberardino“

dei Misteri“ („Paslapčių vila“). Vynas gaminamas iš 90 proc. ‘Piedi-

vyninę atlikti moksliniams tyrimams, atsodinti vynuogynams ir

rosso‘ ir 10 proc. ‘Sciascinoso‘ vynuogių. Šio vyno kiekvienais metais

gaminti vynams pagal senąsias tradicijas iš autochtoninių Pompė-

pagaminama iki 2 tūkst. butelių. Pusė iš jų atitenka Pompėjos

jos veislių. Šiuo metu „Mastroberardino“ vyninė Pompėjoje turi 15

archeologijos parką valdančiai valstybinei įmonei Soprintendenza

vynuogynų. Sėkmingiausiai Pompėjoje atsiskleidžia ‘Piedirosso‘ ir

Archeologica di Pompei, vyną parduodančiai aukcione. Likęs vynas

‘Sciascinoso‘ vynuogių veislės. Pirmasis vynas iš Pompėjoje užau-

tapo vyno kolekcinininkų objektu. Vynas nėra toks pat, kokį gėrė

gintų vynuogių pagamintas 2001 metais ir buvo pavadintas „Villa

senovės romėnai, bet puiki, moderni senojo vyno versija.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


57

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


58

vyno vertinimas

Vyno vertinimas:

mokslas, vaizduotė ar patirtis? Ilja Šarov

Vyną vertiname kiekvienas. Kartais nuomonę pasilaikome sau, kartais esame linkę ją paviešinti. Šiuo metu populiariausia vyno vertinimo mobiliąja programėle „Vivino“ naudojasi per 10 mln. vartotojų – tiek žmonių kasdien pasauliui skleidžia žinią apie tai, ką jie mano apie vieną ar kitą vyną. Susumavus grupinio darbo rezultatus, gauname vidutinę nuomonę, kuria pasitiki vis daugiau vyno vartotojų. Tačiau įprastesni yra sistemingi šios srities profesionalų – vyndarių ir vyno kritikų – vertinimai. Apžvelkime šių vertinimų įvairovę, metodus ir patikimumą.

Vertinimo metodai ir autoritetai Kadangi vyndarystės geografija plati ir turbūt dar labiau plė-

laimėti aukso medalį yra lygi 9 proc. Tas pats vynas skirtinguose

sis, nenuostabu, jog ir skonių įvairovė yra didelė. Tai, kas aukštai

vyno čempionatuose gali laimėti prizinę vietą arba likti nepa-

vertinama Europoje, nebūtinai bus mėgstama Šiaurės Ameri-

stebėtas. Tai reiškia, kad sėkmė čempionatuose iš esmės yra

koje; labiau į šiaurę arba į pietus nutolusių valstybių gyventojų,

atsitiktinė, kitaip tariant, universaliai tobulą vyną padaryti sunku.

netgi tos pačios šeimos vyro ir moters skonio prioritetai skiriasi,

Netgi atmetus asmeninius pomėgius, vyno vertinimą ir jautrumą

o pradedančio vyno mėgėjo ir profesionalo požiūriai į skonį

konkrečiam vynui papildomai veikia paros laikas, kiti degus-

skiriasi kokybiškai.

tuojami vynai ir jų tvarka, laiko tarpas, praėjęs nuo paskutinio

Anot Roberto Hodgsono, statistikos profesoriaus iš Humbolto universiteto ir vyninės „FieldBrook“ savininko, skaičiavimų, kur palyginami kelių vyno čempionatų rezultatai, tikimybė vynui

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s

valgio, pašaliniai kvapai ir sveikatos būklė. Be abejo, nuoseklūs ir ypač pakartotiniai vertinimai, apimantys tam tikro regiono, derliaus arba gamintojo vynus, leidžia


vyno vertinimas

atrasti naudingas kokybės tendencijas, padedančias atskirti

kurį siūlo „Enologix“ korporacijos įkūrėjas Leo McCloskey. Tarp

geriausius vynus nuo vidutiniškų. Šiandien beveik kiekvienoje

„Enologix“ vyndariams teikiamų paslaugų yra ne vien tinka-

reikšmingoje vyną gaminančioje šalyje egzistuoja bent vienas

miausios derliaus nuėmimo dienos prognozės ar vynų kokybės

tos šalies vyno vertinimo leidinys, pavyzdžiui, „Gambero Rosso“

nustatymas pagal jų chemines savybes, bet ir specialaus algori-

Italijoje, „La Revue du vin de France“ Prancūzijoje arba „Falstaff“

tmo panaudojimas, siekiant pagaminti vyną, kuris gautų aukštus

Austrijoje. Šių paprastai kasmetinių leidinių pranašumas – gali-

kritikų įvertinimus ir atitinkamai pakiltų jo rinkos kaina.

mybė stebėti ir lyginti geriausių šalies gamintojų vyno vertinimus laikui bėgant. Kiek kitaip atrodo įtakingų tarptautinių anglakalbių leidinių

Kadangi šios kompanijos veikla labiausiai orientuota į Kalifornijos gamintojus, nenuostabu, jog lyginamosios cheminės analizės atspirties tašku ir kokybės standartu laikomi vynai, kurie

vyno vertinimų paveikslas. Čia iš aibės skirtingais kanalais

gavo aukščiausius įvertinimus iš žymiausio vyno kritiko Roberto

pateikiamų viso pasaulio vynų labiausiai iškyla konkrečių kritikų

Parkerio ir kitų JAV leidinių, įskaitant „Wine Spectator“.

pastebėti ir aukštai įvertinti vynai. Šiuo momentu pasaulyje

Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip pataikaujama kritikų nuomo-

dominuoja šimtabalė vertinimo sistema, įsigalėjusi daugiausiai

nei, todėl natūralu, jog aukšti įtakingų kritikų mėgstamo vyno

dėl Roberto Parkerio ir jo įkurto leidinio „The Wine Advocate“.

vertinimai savo ruožtu susilaukia kritikos dėl vyno įvairovės

Nors pagal šią sistemą vynai gali būti vertinami nuo 50 iki 100

nuskurdinimo. Pragmatiški vyno gamintojai neretai prisitaiko

balų, o tai iš esmės atitinka amerikietišką (A-B-C-D-F) žinių

prie kritikų skonio ir siekia aukštų balų finansiniais sumetimais,

vertinimo sistemą, dauguma vynų įvertinami kaip geresni nei

nors tikrai ne kiekvienas tai pripažįsta.

vidutiniai, arba 80–100 balų. Keli britų leidiniai tebenaudoja 20

Technokratiniu McCloskey‘aus požiūriu, vyno kokybę galima

balų sistemą, o italų „Gambero Rosso“ vynui skiria nuo vienos iki

objektyviai išmatuoti ir moksliškai pagrįsti, jog aukštai įvertinti

trijų taurelių.

vynai yra neatsitiktinai geriausi rinkoje. Tokių įmonių kaip „Eno-

„The Wine Advocate“ šimtabalė vertinimo skalė:

logix“ metinis konsultacijų mokestis siekia keliasdešimt tūkstan-

96–100 – išskirtinis: klasikinis savo kategorijos vynas;

čių JAV dolerių. Neatsilieka ir žymieji privatūs konsultantai, kurie

90–95 – įspūdingas: itin kompleksiškas ir charakteringas;

taip pat gerai pažįsta vyno kritikų skonius. Pavyzdžiui, Michelio

80–89 – nuo kiek geresnio nei vidutinis iki labai gero: įvai-

Roland‘o paslaugomis naudojasi vyndariai iš viso pasaulio. Pa-

raus skonio lygio vynas;

prastai vyno konsultanto užduotis yra nurodyti, kaip iš turimos

70–79 – vidutinis: mažai išsiskiriantis, bet tvarkingai padarytas;

žaliavos (vynuogių derliaus), jau išspaustų sulčių arba pradėjusio

60–69 – blogesnis nei vidutinis: geriamas, bet su pastebi-

fermentuotis vyno pagaminti vyną, patrauklų kritikams ir rinkai.

mais trūkumais;

Vyno kritikai remiasi savo daugiamete degustavimo patir-

50–59 – prastas: nepriimtinas, nerekomenduotinas.

timi, tai leidžia jiems aptikti, palyginti ir įvertinti skirtingų vynų

Robertas Parkeris jau kelis dešimtmečius yra laikomas

derliaus ir brandos niuansus, o štai „Enologix“ duomenų bazėje

žymiausiu vyno kritiku pasaulyje, o jo gerai įvertinti vynai turi di-

jau prieš dešimt metų buvo sukaupta 70 tūkst. vynų aprašymai,

džiausią polinkį brangti, ypač lyginant su kitų kritikų vertinimais.

įskaitant informaciją apie dirvožemius, klimatą, vyndarystės

Be abejo, vienas žmogus negali savarankiškai aprašyti tūkstančių

technologijas ir vynininkystę, kainų pokyčius ir kritikų įvertini-

vynų, tad Parkerio komandą šiuo metu sudaro keli žmonės, atsa-

mus. Kita vertus, norintiems greitai susirasti informaciją apie

kingi už atskiras šalis ir regionus. Panašaus darbo principo laikosi

kokį nors vyną viešai prieinama „Cellar Tracker“ vynų duomenų

ir kiti žymūs leidiniai, kaip „Wine Spectator“, „Wine Enthusiast“,

bazė su beveik 6 mln. aprašymų, kurią pildo apie 400 tūkst.

„Decanter“, taip pat vyno kritikė Jancis Robinson.

vartotojų su 60 mln. vyno butelių kolekcija.

Paprastai degustavimas vyksta aklai, patiekiant panašaus

„Enologix“ vyną analizuoja pasitelkdami chromatografiją:

stiliaus vynus, tačiau vyno kainos ar konkretūs gamintojai kriti-

daugiau dėmesio skiriama ne pagrindiniams vyno elementams –

kams iš anksto dažniausiai nėra žinomi. Ne vien Parkerio grupė,

cukraus kiekiui, alkoholiui arba rūgščiai, bet antriniams elemen-

bet ir dauguma kitų vyno kritikų akcentuoja detalaus vyno apra-

tams, kurie suteikia vynui tekstūros, spalvos, skonio ir aromatų,

šymo vaidmenį, be kurio skirtas balas prarastų bet kokią prasmę.

tai yra fenoliniams junginiams, terpenams ir antocianinams.

Iš kitos pusės, kartais skirtingų kritikų to paties vyno aprašymai

Aptikta bent 100 junginių, kurių skirtingos proporcijos gali turėti

gali neturėti nieko bendra. Netgi vieno žmogaus vertinimai kelis

įtakos vyno „kokybės indeksui“, koreliuojančiam su kritikų ir

kartus iš eilės aklai degustuojant vyną iš to paties butelio gali labai

vyndarių vyno kokybės vertinimais.

skirtis: nesutaps ne tik įvardijami skoniai ir aromatai, bet ir bendras

59

Kita tokios analizės medalio pusė, kad pagal pasirinktus

įvertinimas balais. Šimtabalėje vertinimo skalėje paklaida gali

kokybės parametrus norima supaprastinti daugybę vyno stilių,

svyruoti 5–10 balų. Turint omenyje, jog visi geriausi vynai papras-

taigi drauge aukojama įvairovė ir neretai kompleksiškumas.

tai patenka į 90–100 balų kategoriją, tokia didelė paklaida šiuos

Pavyzdžiui, siekiant sodrios spalvos, minkštos tekstūros ir vai-

vertinimus paverčia statistiškai nereikšmingais. Kita vertus, galbūt

siškumo koncentracijos neretai ignoruojami kiti vyno balansui

logiškiausia būtų paisyti tų vyno kritikų nuomonės, kurių skonis

svarbūs elementai, tad netgi moksliškai atpažintas ir atkartotas

yra artimas jūsiškiam. Tačiau ką daryti, jeigu asmeninė patirtis nėra

vyno savybių modelis negali pretenduoti į universalumą, kadan-

didelė? Tuomet galima pasikliauti esama vertinimų įvairove arba

gi skirtingų kritikų skoniai ir vyno kokybės suvokimas gali skirtis.

pažįstamų vyno ekspertų patarimais, o išvadas pasidaryti pačiam. Kritikai ir vyndariai Koks vaidmuo augančioje vertinimų aibėje atitenka vyndariams? Ar visi jie gali ir nori paveikti vyno kritikus? Kad įtiktų kritikams ir priartėtų prie vartotojo, neretai vyndariai eina keliu,

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


60

istorija

Du Napoleonai Aidas Puklevičius

Vyno kelionė per amžius ir gomurius IV dalis Antrojoje režisieriaus Guy‘aus Ritchie filmo apie Šerloką Holmsą dalyje „Šešėlių žaidimas“ įžymusis dedukcinio metodo autorius, kaip visada, lydimas nepamainomo daktaro Vatsono, nusileidžia į Paryžiaus restorano rūsį. Ten jiedu turi susitikti su visą Europą sprogdinančių anarchistų lyderiu. Kaip ir dera prancūzui, pastarasis skaniai užkandžiauja, visiškai neimdamas domėn, kad netrukus ištaškys sau smegenis. Ir, aišku, užgeria vynu. Holmsas paima butelį į rankas ir pritariamai cakteli liežuviu. „Geri metai“, – pastebi jis. „Mūsų revoliucijos metai“, – patriotiškai atsako anarchistas. Ir, kaip jau minėjau, deda revolverį sau prie smilkinio.

T

aigi, 1789 m. derlius. Mūsų dienų nepasiekė amžininkų įspū-

Tačiau jo gyvenimo meilė buvo Burgundijos šambertenas

džiai, kokie tai buvo metai: vertėjo šį vyną pasidėti į kolekciją

(chambertin). Net 1812 m., traukdamasis iš Rusijos, jis keikė caro

ar geriau buvo gerti iškart. Viena aišku, jis tikrai galėjo atsidurti ir

kazokus ne tik už tai, kad jie nuolat puldinėjo šąlančias prancūzų

didžiausio Naujojo Pasaulio enofilo, JAV prezidento (1801–1809

gurguoles, bet ir dėl to, kad nujojo visas jo vyno atsargas.

m.) Thomaso Jeffersono rūsyje. Mat iš pasiuntinybės Paryžiuje

Napoleono žmonos Žozefinos skoniui patenkinti reikėjo

jis grįžo būtent 1789 metais, tad, tikėtina, galėjo prigriebti ir

daug įvairesnio vyno. Kai po jos mirties buvo atlikta didžiulio

vieną kitą šio derliaus butelį. Beje, palikęs Baltuosius Rūmus, jis

13 tūkstančių butelių rūsio inventorizacija, visi nustebę pamatė,

paliko ir neapmokėtą 11 tūkst. dolerių sąskaitą už išgertą vyną

kad kone pusė butelių buvo iš Bordo, o tai visiškai prieštara-

(maždaug 150 tūkst. dolerių šiandienos pinigais).

vo Burgundijai pirmenybę teikusių ikirevoliucinių aristokratų

Kad ir kaip būtų, dėl dviejų dalykų abejonių nekyla. Pirma, paskutinis viešai prieinamas tų metų „Chateau Mouton Rots-

skoniui. Bet nei pats Napoleonas, nei jo žmona nepadarė didelės

child“ butelis buvo parduotas 2000 m. „Christie‘s“ aukcione už

įtakos vyno skoniui. Toji šlovė atitenka chemikui ir politikui

24 tūkstančius dolerių. Tad jei norite jo paragauti, kreipkitės į

Jeanui-Antoine‘ui Chaptaliui. Beje, sunku pasakyti, kurioje sri-

laimingąjį savininką.

tyje – mokslo ar politikos – jis nuveikė daugiau. Kaip chemikas,

Antra, nepaisant to, kad didieji vyno namai jau buvo vis

jis nukalė terminą „azotas“, kaip vidaus reikalų ministras, steigė

labiau pripažįstami kaip gero ir kokybiško vyno gamintojai, iki

ligonines ir manufaktūras. O kaip mokslininkas ir politikas drau-

dabartinio vyno skonio dar buvo toli gražu.

ge, įvedė Prancūzijoje metrinę matų sistemą, vienu plunksnos

Ir pradėti reikia nuo Mažojo Kapralo.

brūkštelėjimu panaikindamas galybę nuo viduramžių gyvavusių ir painiavą gausinusių svorio, ilgio ir tūrio matų.

Cukrus ir matai Mažajam Kapralui, kaip draugiškai kareiviai vadino impera-

Tačiau jis mums įdomus kaip žmogus, sugalvojęs šaptalizacijos procesą. Tiesą sakant, mintis pridėti cukraus į nefermentuotas vynuogių sultis nebuvo visai nauja. Dar senovės

torių Napoleoną, priskiriamas vienas žinomiausių posakių apie

romėnai pasaldindavo sultis medumi, o prancūzai su pridėtiniu

šampaną. „Šampanas! Po pergalės jo nusipelnai, pralaimėjus – jo

cukrumi ėmė eksperimentuoti XVII amžiuje. Tačiau Chaptalis

reikia.“ Žvelgiant į Napoleono biografiją, akivaizdu, kad šampaną

pirmasis pastebėjo, kad papildomas cukrus ne suteikia vynui

jis dažniau gerdavo už nuopelnus, nei norėdamas prablaškyti

saldumo, o tiesiog duoda daugiau darbo mielėms, jos paga-

pralaimėjimo kartėlį. Ir tai darydavo, aišku, husariškai atkimšę

mina daugiau alkoholio, o tai prideda vynui skonio ir svarumo,

butelį kumščiu.

arba „kūno“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


istorija

Napoleonas I

Napoleonas III

61

Napoleonas I

Žozefina V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


62

istorija

Šaptalizacija tapo burtų lazdele vėsesniems vynuogininkystės rajonams, o prasto derliaus metais ji tiesiog tapdavo gelbėjimosi ratu. Kaip 1840 metais, kai visa Vokietijos vyno pramonė

tarp antrųjų ir pirmųjų ūkių kokybės. Ir juoba koks galėtų būti ateityje. Skirtingai nuo apeliacijų sistemos, pastaroji klasifikacija įėjo

drebėjo dėl prasto oro ir šaptalizacija padėjo išgelbėti Mozelio

į istoriją kaip vienas iš savavališkiausių bandymų įvertinti vyno

regioną.

skonį, suteikti aiškumo ten, kur vyksta nuolatinė kaita, ir užtikrin-

Savaime suprantama, karštesnio ir palankesnio klimato at-

ti stabilumą ten, kur jo visai nereikia. Drauge tai puikus įrody-

stovai negalėjo ramiai žiūrėti, kaip vėsių platumų vyndariai tokiu

mas, kad vyno skonis yra ne vien tai, ką mes juntame jį uosdami

nesąžiningu būdu artėja prie jų produkcijos skonio ir kokybės.

ir ragaudami. Tai ir mūsų išankstinis nusistatymas, nulemtas to,

Įtampa didėjo, nuotaikos kaito, kumščiai gniaužėsi, kol 1907 m.

ką skaitėme, kiek esame priklausomi nuo ekspertų nuomonių, ir,

Langedoke kone milijonas žmonių išėjo į gatves, reikalaudami

būkime atviri, nuo įvairiausių prietarų. Ir būtent tokį vyno skonį

sustabdyti tokį šaptalizacijos naudojimą. Prancūzijos valdžia

sunkiausia objektyviai įvertinti. Geriausiai tai įrodo nevaisinga

išsiuntė kariuomenę, žuvo penki vyndariai, likę gyvi sudegino

šimtmečius trunkanti kova su 1855 m. klasifikacija, kurios pabai-

prefektūrą Perpinjane, ir tada valdžia nutarė – viskas, užteks.

gos nematysime mes, nematys ir mūsų vaikai. Bet apie tai jau

Vynas vynu, tačiau reikia turėti saiką. Cukrus buvo papildomai

kitoje mūsų kelionės dalyje.

apmokestintas, o dėl viso pikto išleisti įstatymai, nustatantys, kiek cukraus galima pridėti į nefermentuotas sultis. Beje, dar ir šiandien nebandykite tokių triukų nei Langedoke, nei Rusijone. Šaptalizacija legali Bordo, Burgundijoje, Šampanėje ir Elzase, visur kitur – ne. Ją draudžia ir Australija, Austrija, Kalifornija, Italija ir Pietų Afrika. Esu tikras, kad Lietuvoje, atsižvelgiant į mūsų klimatą bei miglotas vynuogininkystės perspektyvas, šaptalizacija bus įteisinta, kad ir kaip prieš ją protestuotų natūralumo gynėjai. Tačiau kadangi šios prognozės neturi nieko bendra su vyno skonio retrospektyva, užmirškime jas ir nuo vieno Napoleono eikime prie kito.

Sūnėnas toli nuo dėdės nurieda Jiedu tarsi ir panašūs: ir vardas toks pat, ir titulas – imperatorius, ir valdė ne taip jau trumpai, ir baigtis abiejų panaši – karinis pralaimėjimas ir sosto netektis. Na, bet šlove ir garsumu Napoleonas III neprilygo Napoleonui I, nors tu ką. Gali būti, kad ir pats sūnėnas suvokė esąs dėdės šlovės šešėlyje, todėl nėrėsi iš kailio, mėgindamas bent priartėti prie legendos. Praplėtė imperijos kolonijas milijonais kvadratinių mylių niekam nereikalingų džiunglių ir dykumų. Kartu su anglais ir turkais kibo į atlapus rusams Kryme. Skatino savo pramonę ir tarifais persekiojo svetimą. Nugriovė visą Paryžiaus senamiestį ir vietoje jo nutiesė erdvius barono Haussmano suprojektuotus bulvarus. Ir, aišku, miegojo atviromis akimis regėdamas Prancūzijos triumfą 1855 m. pasaulinėje parodoje. Vienas iš pagrindinių jos eksponatų buvo Prancūzijos vynas. Tuo metu Bordo vyndariai jau buvo visuotinai pripažinti geriausiais pasaulyje, o vyno pirkliai kainas nustatinėjo pagal kiekvieno ūkio istorinę reputaciją. Napoleonas III nebūtų prancūzas, jeigu nebūtų pabandęs šiai laisvos rinkos iniciatyvai suteikti biurokratinio aiškumo. Kokio velnio žmonėms kvaršinti galvą, kurio vyndario vynas geresnis, jeigu tai galima nustatyti iš anksto, pamanė jis. Ir pareikalavo oficialios klasifikacijos. Susirinko vyno pirkliai, padiskutavo ir nutarė, jog logiškiausia bus ūkius (crus) suskirstyti į 5 pakopų sistemą. Pirmojoje pakopoje bus mažiausiai ūkių, bet geriausi, o žemiau paskutiniosios, penktosios, išsirikiuos visi kiti crus, kuriuos ateities kartos jau suklasifikuos į bourgeois ir bourgeois superiore ir pan. Į pirmąją pateko „Lafite“, „Mouton“, „Haut-Brion“, „Latour“ ir „Margaux“. Į antrąją – „Rauzan-Segla“, „Leoville“, „Lascombes“ ir dar daug kitų, nors jau tada dažnas net vandeniu ištisą savaitę kankinamas nebūtų pasakęs, koks akivaizdžiai apčiuopiamas skirtumas yra

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


pirmųjų „Neringos“ restorano lankytojų gėrimai

63

Iš prof. Kazio Daukšo vermuto receptų P

raeitame „Vyno žurnalo“ numeryje rašėme, kad „Neringos“

Žaliavos

Kiekis

restorano senbuvis prof. Kazys Daukšas mėgo tiek universi-

Karčiųjų kiečių ekstraktas

7–9 ml

tete, tiek Chemijos institute, tiek ir „Neringoje“ visus vaišinti savo

Čiobrelių ekstraktas

8–10 ml

gamybos vermutu.

Ajerų ekstraktas

3 ml

Kalendrų ekstraktas

4 ml

Gencijonų ekstraktas

3 ml

Chininmedžių žievių ekstraktas

5 ml

1 % chinino sulfato tirpalas degtinėje

7 ml

Cukrus

20 %

Alkoholis

18 %

Imbieras

ant peilio galo

Vynas (raudonasis, saldus)

700–800 ml

Šventagaršvių ekstraktas

3 ml

Kardamonų ekstraktas

3 ml

Mėtų ekstraktas

0,1–0,3 ml

Rožių lapeliai

2–4 lapeliai

Mentolis

kruopelytė

Citrinų žievelės

4–6 gabaliukai

Džinas

5 ml arba 5 kadagių uogos

Gvazdikėliai

1–2 žiedeliai

Cinamonas

ant peilio galo

Vanilinas

ant peilio galo

Kmynai

3–6 sėklos

Citrinos rūgštis

1–1,5 % cukraus kiekio

Arbatžolių, kavos, romo, svarainių, erškėtrožių, viržių, liepžiedžių, šermukšnių

Po trupučiuką

Profesorius neslėpė savo receptų, kai kuriuos jų buvo išdalijęs kolegoms ir pažįstamiems. Reikalingus priedus ir žoleles profesorius rinkdavo pats, kai ką jam atveždavo Chemijos instituto kolegos iš komandiruočių Bulgarijoje. Profesoriaus vermutas turėjo ir „įmonės“ pavadinimą – „KaDa“.

Patarimai 1.

Ekstraktai gaunami išdžiovintus prieskonius užpylus dešimteriopu degtinės kiekiu ir palaikius septynias dienas (retsykiais supurtant).

2.

Skaičiuojant alkoholio ir cukraus kiekį vyne, reikia priskaičiuoti ir jų kiekį pridėtuose ekstraktuose.

3.

Sudėjus į vyną visus prieskonius ir trūkstamą alkoholį, maišoma (vartant), kol cukrus ištirpsta. Tada pripilama iki litro vandens, palaukiama porą parų (pamaišant), paragaujama (jei reikia, taisoma), paliekama savaitei nusistoti ir filtruojama per popierinį filtrą.

4.

Vermutas geriamas atšaldytas (su ledu!) Parengė Jurgis Šliogeris

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


64

1855 Grand Cru Classe

„Château Margaux“ – vynas ir architektūra Arūnas ir Rasa Starkai – tiesiai iš „Margaux“

Prašmatniausia Bordo puota, kurioje kartą per dvejus metus svečių priimti susirenka visų aštuoniasdešimt aštuonių 1855 metais klasifikuotų ūkių savininkai, šiemet vyko „Château Margaux“. Šis legendinis Premier Grand Cru Classe kategorijos ūkis, švęsdamas vieno žinomiausių vyno pasaulyje pastatų – Margaux rūmų – 200 metų jubiliejų, vakaro metu pristatė naują, modernią vyninę.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


1855 Grand Cru Classe

Nuo Louis Combeso iki Lordo Normano Fosterio Atiduodamas duoklę puikiam ūkio terroir ir čia daromam vynui, prieš du šimtus metų „Château Margaux“ valdęs Marquisas de la Colonilla leido architektui Louis Combesui ūkio rūmų fasadą papuošti 4 joninių kolonų portiku, primenančiu Akropolio Panteoną. Pastatas iš karto tapo Bordo vyno didybės simboliu, jis laikomas tokiu pat tobulu, kaip čia gaminamas vynas. Todėl naujo architektūrinio ansamblio kūrimas buvo patikėtas lordui Normanui Fosteriui*, gebančiam naujas formas įpinti į egzistuojantį architektūrinį peizažą. Normanas Fosteris suprojektavo ir pastatė naują baltojo ir raudonojo vyno gamybos vyninę (Nouveau Chai), po žeme įsikūrusią 70 m ilgio senų derlių vyno saugyklą (Vinotheque), naują lankytojų centrą. Buvo perstatytas seniausias ūkio pastatas – oranžerija, paskirtį pakeitė senoji kolekcinių butelių saugykla.

65

liaus vynus. 1906-aisiais jie antrajį ūkio vyną pavadino „Pavillon Rouge du Château Margaux“. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ūkį nupirko investuotojų iš Sete grupė, vėliau – Ginestetų šeima ir galų gale 1977-aisiais André Mentzelopoulosas. Dabartinė ūkio savininkė Corinne Mentzelopoulos, paveldėjusi ūkį po tėvo mirties 1981-aisiais, pastaraisiais metais nusprendė dar labiau sustiprinti didingo „Château Margaux“ vyno ir architektūros simbiozę, patikėdama modernios vyninės ir vyno saugyklos statybą Normanui Fosteriui. Pastatai svarbūs ne tik architektūriškai. „Château Margaux“ vyno gamyba tobula nuo pat pradžios, tai yra nuo vynuogyno: vynuogės auga puikioje žvyringoje dirvoje, daugelis plotų prižiūrimi ekologiškai, išmokta saugotis ligų ir prinokinti vynuoges taip, kad vynas būtų intensyvus, bet švelnus, ilgaamžis, bet maloniai geriamas ir jaunas. Nauja vyninė ir šalia jos veiksiantis tyrimų centras leis tobulinti vyno gamybą vyninėje ir siekti dar geresnės kokybės.

Nuo Lestonacų iki Corinne Mentzelopoulos „Château Margaux“ ūkis minimas nuo XIX a. Tačiau tik XVI a. gale Lestonnacų šeimos dėka ūkis įgavo dabartinį pavidalą ir išgarsėjo kaip vieno geriausių pasaulio vynų gamintojas. Savininkai keitėsi: d’Aulede’as, Fumelis, Hargicourt’as, valstybės nuosavybė po revoliucijos, Laure de Fumelis, Bertrand’as Douatas, Marquisas de la Colonilla (1801). Jis pastatė dabartinius ūkio rūmus. Alexandre’as Aguado, Marquisas de las Marismas, Pillet-Willių šeima, kuri, nežiūrint miltligės, filokseros epidemijų

Vakarienės meniu 150 vakarienės svečių ir tiek pat gretimų ūkių savininkų, apžiūrėję naująjį vyno architektūros šedevrą, persikėlė į gurmaniškąjį pasaulį. Vakarienės šefas Guy‘us Savoy‘us – trijų „Michelin“ žvaigždučių restorano Paryžiuje savininkas. Vakarienė vyko renginio proga prie istorinio pastato pristatytoje mižiniškoje verandoje.

pagamino legendinius 1870, 1875, 1893, 1899 ir 1900 metų der-

*Garsiojo Londono Sičio „Agurko“ (30 st Mary Axe), Vemblio stadiono, Honkongo, Pekino tarptautinių oro uostų, „Millenium“ tilto Londone, „Torre“ banko centrinės būstinės Madride ir daugybės kitų pasaulinio garso pastatų architektas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


66

1855 Grand Cru Classe

Vynas ir patiekalai: 2006 m. Medoko Grand Cru Classe vynai prie artišokų sriubos su trumais ir sviestinės bandelės, pagardintos trumais. 2006 metų raudonasis vynas savo raudonų ir juodų uogų

1996 metų vynai atrodo visiškai subrendę: odos, tabako, džiovintų vaisių aromatai. „Lagune“ – labiau subalansuotas, „Rauzan- Gassies“ kiek „lieknesnis“, gaivesnis, žemiškų aromatų. „Mar-

aromatus jau papildęs brandos natomis: oda, dūmas, saldūs

gaux“ – koncentruotas, tankios šilkinės faktūros, itin kvapnus:

prieskoniai. Taninai tiek prie mūsų stalo patiekto „Château Lagu-

juodieji serbentai, vanilė ir be galo ilgai trunkantis poskonis.

ne“, tiek ir „Château Rauzan-Gassies“ jau tapę šilkiniai. „Rauzan-

1985 m. „Château Margaux“ tradiciškai patiektas su sūriais ir

Gassies“ vyne – daugiau raudonų uogų ir prieskonių. „Lagune“ –

vaisine duonele. Vynas vis dar labai vaisiškas, kvepia avietėmis,

juodieji serbentai ir tamsūs tonai.

gervuogėmis, mėlynėmis. Itin švelnus.

1986–1996 m. Medoko Grand Cru Classe vynai prie perlinės

1988 m. „Château d’Yquem“ ir „Vacherin“ desertas su tropi-

vištelės mėsos su voveraitėmis ir kimšto skrandžio su vištienos

niais vaisiais. Garsiausias pasaulyje saldusis vynas jau subrendęs,

sultinio padažu.

kvepia karamele, figomis, tabaku, rožėmis. Itin ilgai trunkantis iriso poskonis ir ypač gaivi rūgštis.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


1855 Grand Cru Classe

67

Kaip įprasta Bordo, aperityvui buvo gurkšnojamas kilmingas saldusis – pilkojo kekero vynas iš Soterno ir Barsako. Patiektas palyginti jaunas 2005–2010 metų vynas. Tai puikus periodas regionui – per šešerius metus (o jei skaičiuosime ir itin sėkmingus 2011-uosius – per septynerius) čia nebuvo nė vienų prastų ar vidutinės kokybės derliaus metų. Viskas arba įspūdingos kokybės (2010, 2009, 2007, 2005 metai) arba labai geros. Prie saldaus vyno patiekta sumuštinukų su lašiša, riebiųjų ančių kepenėlių, vytinto „Pata Negra“ kumpio.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


68

Džiugas

48

mėnesius brandintas

„Džiugas Luxurious“ mėgsta subrendusį vyną

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


Džiugas

69

Arūnas Starkus

Pagal analogiją su vynu 4 metus brandintas „Džiugo Luxurious“ sūris vertas visokeriopos pagarbos. Tiek metų rūsiuose išlaikytas šampanas jau lygiuotųsi į vintage, elitiniai „Brunello di Montalcino“ ir „Barolo“ įgautų teisę prie pavadinimo rašyti Riserva. Tiek metų bręsti skirtas vynas būtų daromas iš rinktinių vynuogių, augančių šilčiausiose vynuogyno vietose. Jo butelis būtų užkimštas ilgiausiu kamščiu ir paguldytas į prabangią medinę dėžę. Toks vynas būtų geriamas vakarienės pabaigoje, ir nieko geresnio už jį tą vakarą nebebūtų, nes tai – gurmaniško renginio kulminacija. Su sūriu viskas analogiškai. Jauną ožkos pieno sūrį ar buivolių pieno mocarelą patiekiame su salotomis ir pomidorais valgio pradžioje. Brandintą sūrį nukeliame į vakarienės pabaigą.

T

aip, 48 mėnesius brandintas „Džiugas Luxurious“ ypač

vaisių, džiovintų lauko gėlių, prieskoninių žolelių aromatu.

išraiškingas: jo pikantiškai aitrus, burnoje traškantis druskų

Neteisūs tie, kurie tokio brandumo sūrį valgo užsikąsdami

kristalėliais, su skvarbia rūgščia natele skonis, natūralus grieti-

šviežiais vaisiais. Vaisiai per paprasti, be reikalo kontrastuoja su

nės, pasukų, ryškus džiovintų abrikosų, apelsinų žievelių cukatų,

sūrio kompleksiškumu. Rizikinga su 48 mėn. „Džiugu“ derinti ir

migdolų aromatas. Tokią partnerystę atlaikys ne kiekvienas

perdėm sausą baltąjį vyną. Jį sodrusis sūris nuginkluos akimirks-

vynas. Pirmas sūrio kąsnis ištirpsta burnoje, palikdamas malonų,

niu. Jei renkatės saldųjį, dvidešimt metų statinėse brandintas,

ilgai trunkantį sūriai saldų poskonį. Po jo norisi gaivaus šaltinio

gintaro spalvą įgavęs ir tabaku, džiovintais mangais, mandari-

vandens gurkšnio. Tačiau pabandykime sustiprinti efektą. Pran-

nais pakvipęs „Vin Doux Naturel“ iš Pietų Prancūzijos nenuvils.

cūzai, italai, britai juk ne veltui sūrį užsigeria vynu.

16 proc. alkoholio pakanka sūrio tekstūrai ištirpdyti, panašūs aromatai susipina, o saldžiarūgščio sūrumo poskonis primena,

Šampanas „Louis Roederer Brut Premier“ – vienas geriausių skirtingų vynmečių šampanų, nes dalis seno vyno brandinama didelėse ąžuolo statinėse, kol įgauna tauraus kompleksiškumo. 36 mėne-

kad gyvenime būna malonių poilsio akimirkų.

Brandus raudonasis Bene įspūdingiausi pokyčiai vyksta bręstant raudonajam

siai, praleisti butelyje su mielėmis suteikia sviestiško, riešutiško

vynui: sustiprėja aromatas, sušvelnėja tekstūra, išnyksta vyno

sodrumo. Visa tai papildo pirminę citrusinių vaisių ir gėlių aro-

darymo požymiai, atsiskleidžia vietos, laiko, klasės suteikiamos

matų puokštę. 48 mėn. „Džiugui Luxurious“ šis šampanas tarsi

savybės. Kol burnoje tirpsta 48 mėnesių „Džiugo Luxurious“

įkvepia jaunystės: paryškina pieniškas natas, nuplauna aitrumą ir

gabalėlis, negali patikėti, kad gali būti dar geriau. Tačiau bran-

palieka malonų citrusinį poskonį. Po tokio pojūčio norisi atsiimti

dus „Elvio Cogno Barolo Ravera 2006“ sūrį dar labiau pakylėja

žodžius, kad sūrį reikia palaikyti vakarienės kulminacijai. Nebent

išraiškingais gėlių, trumų, kavos, braškių uogienės aromatais,

per vakarienę geriamas tik šampanas.

apipynusiais galingą rūgštį ir švelnius, bet tankius taninus. Sūriui tinka ir tamsių prieskonių, kavos, džiovintų grybų aromato rū-

Brandus baltasis ir saldus

bas, kuriuo jį apgaubia vynas. Meditatyvus derinys. Burnoje ilgai vibruoja bendras aromatas ir gaiviai sūrus skonis.

Sebastienas Riffault vyną gamina visiškai natūraliai: ekologinė žemdirbystė, jokio kišimosi vyninėje, be filtravimo, skaidri-

48 mėnesius brandinto „Džiugo Luxurious“ deriniai su ilgai

nimo, be privalomos sulfitų apsaugos. Gal todėl jo egzotiško

butelyje išlaikytais vynais patvirtina svarbią maisto derinimo su

skonio sanserą „Akmèniné“ pilsto „Noma“ ir kiti „Michelin“

vynu taisyklę: abu vakarienės komponentai turi būti panašaus

žvaigždutėmis pažymėti restoranai. Vynas sūrį papildo komplek-

lygio, taurumo ir kompleksiškumo. „Džiugas“ verčia kelti vyno

sišku medaus, pikio, ant šakelių sudžiūvusių obuolių, gudobelės

kartelę.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


70

austrės

Šviežutėlės austrės Rasa Starkus

„Šiaurės jūra“ Vilniuje šviežius jūros produktus plukdo į Lietuvą jau pusantrų metų. Tiek pat laiko Lietuvos žmonės turi galimybę kas savaitę nusipirkti šviežiausios žuvies, moliuskų, austrių, atgabentų iš Skandinavijos ir Prancūzijos. „Vyno žurnalo“ autorė Rasa Starkus susitiko su įmonės vadovu Žilvinu Pupkumi pasikalbėti apie jo aistrą jūrai bei daugiau sužinoti apie Lietuvoje populiarėjančias austres.

·

R. S. Papasakokite, kaip Šiaurės jūros gėrybės pasiekė Vilnių? Ž. P. Paprastai. Mano hobis visą gyvenimą buvo žvejyba,

kelionės. Prekyba jūros gėrybėmis taip pat tapo hobiu. Norėjau, kad lietuviai galėtų nusipirkti geros kokybės lašišos, krabų, aštuonkojų, geldelių, austrių. Todėl ir pradėjome tuo verstis. Mūsų pačių nuostabai, žmonės mielai renkasi mūsų, kad ir brangesnius produktus, kadangi pasitiki jų kokybe ir šviežumu. Vežame nedaug, bet dažnai ir parduodame tik galutiniam vartotojui. Tokia mūsų strategija.

·

R. S. Austrių festivalis, austrių atidarymo pasaulio čempiono viešnagė, austrių krioklys! Viskas sukasi apie austres! Ar daug jų parduodate? Ką reiškia tas austrių dydis: 0, 1, 2, 3, 4 ir t. t.? Ž. P. Austres lietuviai pamėgo greitai. Vis mažiau žmonių

kreivai žiūri į jų išvaizdą, vis daugiau jomis domisi, vis daugiau jų ragauja. Tačiau neslėpsiu: vis dar nemažai valgytojų mano, kad suvalgę tris austres, jie jau viską apie jas žino. O žinoti yra ką. Austrių dydžiai tiesiog parodo, kiek jūsų burnos bus užpildyta, tai yra moliusko mėsos gausą – kuo didesnis skaičius, tuo mažiau gramų. Todėl kaskart, pirkdami tam tikro dydžio kriaukles, pagalvokite, kiek norėsite jų suvalgyti. Su kokybe tai neturi nieko bendra.

·

R. S. Nuo ko priklauso austrių skonis? Ar tikrai yra laikas, kai reikėtų nuo jų susilaikyti? Kokias austres reikia valgyti? Ž. P. Pradėkime nuo pradžių. Mes gabename austres iš Mare-

no-Olerono (Marennes Oleron) rajono Prancūzijoje. Šis rajonas yra žymus tuo, kad būtent iš čia į visą pasaulį iškeliauja austrių „vaikai“. Čia austres perka ir kitos šalys, ne tik prancūzai. Taip pat šiame rajone nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio vyksta ir pagrindinis austrių nerštas, todėl tuo metu pagautos jos greičiau genda, ir dėl trumpo suvartojimo laiko dažniausiai suvalgomos vietoje. Paprastai austres valgome 3-jų metų. Praėjus 6 mėnesiams po užsimezgimo, jos ištraukiamos, išrūšiuojamos ir metams įleidžiamos į jūrą. Po metų austrės dar kartą rūšiuojamos ir vėl įleidžiamos į jūrą. Po trejų metų jos ištraukiamos, tada vienos iškart keliauja į prekybą, kitos perkeliamos brandinimui

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


austrės

į unikalias šio regiono įlankas, kurias kas 6 valandas užlieja vanduo. Nuo spalio 1 dienos 3–6 mėnesius brandintos austrės

·

R. S. Turite įspūdingą austrių krioklį, kuriame jas galima laikyti iki 9 mėnesių. Ar dažnai pildote atsargas?

įgauna vadinamąjį „red label“ – aukščausios kokybės įvertinimą. Austrių skonis priklauso augimo vietos, nuo jūros (kaip vyno nuo terroir – R. S.) ir nuo brandinimo. Jos gali būt sūresnės ir švelnesnės, brandinant jos tampa mėsingesnės ir kartais pakeičia spalvą – atsiranda žalsvų tonų. Lietingu laikotarpiu austrės itin kruopščiai tikrinamos, rūšiuojamos, nes jų skoniui labai svarbus jodo ir sūrumo balansas.

·

71

Ž. P. Tiesą pasakius, neišbūna nė mėnesio... Tikrai nesitikėjome tokio austrių populiarumo.

·

R. S. Vartojimas auga, pradėjote nuo parduotuvės, dabar jau ir restorano verslas įsibėgėjo. Kas toliau? Plėtra? Ž. P. Taip, plečiamės link Kauno ir Klaipėdos. Žmonėms to

reikia, o mes norime, kad jie gautų kuo šviežesnį ir kokybiškesnį

R. S. Kaip atskirti šviežią austrę nuo nešviežios? Ž. P. Jei austrės atsidariusios, dar nereiškia, kad jos nešvie-

žios. Suspaudus ir palaikius kelias sekundes, šviežia austrė užsidarys, beje, kaip ir moliuskų geldelės. Laikomos šiltesniame ore, bet ant ledo, jos atsidaro „kvėpuoti“, o pamerktos į šaltą vandenį jos vėl užsidaro. Austrė turi kvepėti jūra, jei tik kvapas prastas, reikia mesti lauk. Ji neturi būti sausa. Nupylus vandenį, kaip dažniausiai daro prancūzai, gyva austrė apsisaugodama greitai vėl pati pasigamina vandens. Jei austrė išdžiūvusi, geriau jos atsisakyti. Austrių spalva gali varijuoti nuo balkšvos iki melsvai žalsvos. Tai priklauso ir nuo rūšies, ir nuo brandos.

·

R. S. Pirmąkart paragauti austrių žmonės išdrįsta sunkiai – dėl išvaizdos, atidarymo sudėtingumo, patiekimo? Kaip dažniausiai austres valgo prancūzai?

produktą. Lapkričio 27–28 dienomis „Šiaurės jūroje“ lankėsi austrių atidarymo pasaulio čempionas Marselis Lesoille‘is. Žmogus, per minutę atidarantis iki 40 austrių, populiarinantis austrių atidarinėtojo amatą. Buvo suorganizuoti keli pasirodymai ir vakarienės, kurių metu lankytojai turėjo galimybę ne tik paragauti austrių ir prie jų priderintų „Vyno klubo“ vynų, bet ir pasimokyti, kaip lengvai atidaryti austres. O jūs dar nemokate jų atidaryti? Pasimokykime kartu. Šiaurės jūros vadovas Žilvinas Pupkus austrių atidarymui naudoja tik Marennes Oleron peilį. 1.

pirštų. Dėl apsaugos galima austrę pasidėti ant pašluostės ir ja pridengti. 2.

Peilio geležtė suimama labai arti smaigalio.

3.

Peilio smaigalys užkišamas ties vėduoklės kraštu ir pasukamas, kad austrė prasivertų. Peilio geležte „nu-

Ž. P. Žinoma, žalias. Į kitus paruošimo būdus jie žiūri su

važiuojama“ link uodegos ir pasukant atskiriama nuo

šypsena. (Reikia paminėti, kad patiekta ant stalo austrė visuomet turi būti nuimta nuo raumens – R. S.). Vaikus prancūzai pratina prie austrių duodami jiems suvalgyti „koją“, arba vadinamąjį raumenį – nes jis yra saldus.

Austrė dedama į delno įdubimą kriauklės vėduokle link

raumens. 4.

Austrė atsargiai nupjaunama nuo raumens ir nupilamas vanduo, kad pasišalintų atidarant įkritusios šiukšlės.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


72

meskalis - tekila

Meskalis vyresnėlis iš Oachakos Linas Starkus Tekilos ambasadorius, baras „Spiritus“

Sėdžiu prie baro, žiūriu pro stiklo vingį, Jaučiu, kaip kaista krūtinė, O galvoje sukasi mintys apie tave. Žinau, kad tu tuoj įeisi ir meskalio svaigulys mus užvaldys.

Kas pirmas? Praėjo beveik 500 metų, kai ispanų užkariautojai iš agavos išmoko distiliuoti Aqua Vida, ir istorija visada buvo palankesnė tekilai: pirmasis tekilos distiliavimo fabrikas prie Tekilos miestelio, pirmasis eksporto sandoris su JAV – irgi tekilos, netgi „lyžtelk, gurgštelk ir užkąsk“ apeiga sugalvota tekilai. Tačiau giliau pasiknaisioję istorijoje randame įdomių dalykų. Pirmasis agavos distiliato pavadinimas „Brandy de Mezcal“, antrasis – „Brandy de Mezcal de Tequila“, trečiasis – „Brandy de Tequila“ ir tik paskutinis – „Tequila“. Taigi tekilos pradžia neapsiėjo be meskalio. Gal deivė Maguey gelbėdama žmoniją nuo troškulio mąstė apie meskalį, o ne apie tekilą? Daugelis jau žinome, kad tikroji tekila turi būti pagaminta iš 100 proc. mėlynųjų ‘Weber‘ agavų misos ir sulčių. Atidžiai skaitykime etiketes: užrašas „Tequila“ reiškia, kad gėrimas pagamintas naudojant mažiausiai 51 proc. mėlynųjų agavų žaliavos. Likusi

Agavos meskalio gamybai auginamos keliuose regionuose, bet dižioji jų dalis auga Oachakoje (Oaxaca). Ten įsikūrę 570 iš 625 meskalio gamintojų. Kiti regionai, kaip Durangas, Gvanachuatas, Gereras (Guerrero), San Luis Potosis, Tamaulipasas ir Sakatekasas (Zacatecas) pagamina tik apie 10 proc. šio gėrimo. Meskalis nebūtinai gaminamas iš vienos agavų veislės. Įskaitant ir dirbtinai sukryžmintas, jų yra apie 120. Labiausiai paplitusios yra ‘Espadin‘ veislės agavos, kitos, kaip ‘Tobala‘, ‘Tobaziche‘, ‘Madrecuixe‘ ar ‘Arroqueno‘, naudojamos mažiau. Meskalio gamybai dalis agavų auginama ne vien plantacijose, bet ir laukinėje gamtoje. Tai suteikia gėrimui savito aromato, dėl to kiekvieną kartą pagaminus gėrimą laukia siurprizas – jis niekada nebus toks pat kaip prieš tai. Augant susidomėjimui šiuo gėrimu, keičiasi ir gamybos tradicijos, vis daugiau atsiranda vienos veislės agavų (Single Agave) meskalio arba laukinės agavos maišomos su auginamomis plantacijose.

dalis gali būti neutralus distiliatas, dažniausiai cukrašvendrių spiritas. Užrašas „Puro de Agave“ arba „100 % Puro de agave“ reiškia, kad gėrimas pagamintas naudojant tik agavų žaliavą. Pirmieji kokybės požymiai išryškėja tik XX a. pabaigoje, kai

Meskalio gamybos procesas panašus į tekilos Agavos auginamos nuo 6 iki 20 metų, tada kertamos,

tekilos gamintojai nusprendžia, kad negalima prastos kokybės

nukapojami lapai, šerdys( Piña) dedamos į dideles duobes,

gėrimo vadinti tekila, maišytas produktas negali stovėti vienoje

apkraunamos akmenimis ir mediena, ugnis kaitina akmenis, o

lentynoje šalia 100 proc. agavų distiliato. 1997 metais tekilai sutei-

medžio dūmai smelkiasi per agavos šerdis, suteikdami būsimam

kiamas DOC sertifikavimas, taigi jos istorija tęsiasi jau su kokybės

gėrimui „dūmiškumo“. Kepimas vyksta nuo 24 iki 72 valandų.

ženklu. Sertifikuotos tekilos (DOC Tequila) regionai: Chaliskas (Ja-

Gėrimo pavadinimas yra kilęs iš kelių žodžių junginio, reiškiančio

lisco), Gvanachuatas (Guanajuato), Mičoakanas (Michoacán), Naja-

„krosnyje kepta agava“. Keptos agavos smulkinamos arba traiš-

ritas (Nayarit) ir Tamaulipasas (Tamaulipas).

komos volais. Traiškytos agavos supilamos į fermentavimo indus, pilamas vanduo, dedamos mielės. Po savaitės fermentacijos

Tas, kur su kirminu Dažnai prie baro tenka išgirsti: „Ar turite tos tekilos su kirminu?“ Tekilos su kirminu nebūna. Su kirminu būna meskalis. Šis vikšras (lot. comadia redtenbacheri) yra agavų kenkėjas, mintantis lapais, į butelį įdedamas išpilstant į butelius. Vieni gamintojai tvirtina, kad vikšras butelyje įrodo gėrimo tikrumą, kiti sako, kad jis pakeičia skonį (kartais vikšrai pakepinami). Bet dažniausiai tai dar vienas pirkėjų viliojimo būdas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s

misa distiliuojama. Dažniausiai tai vyksta katilo tipo distiliavimo induose, pigaus, nelabai aukštos kokybės meskalio gamybai naudojami kolonos tipo distiliatoriai. Po dviejų, kartais trijų distiliavimų meskalis paliekamas „pailsėti“, po to pilamas į ąžuolo statines tolesniam brandinimui arba skiedžiamas vandeniu ir pilstomas į butelius. Pastaraisiais metais labai populiaru varijuoti su alkoholio kiekiu prieš pilstant gėrimą į butelius. Atsižvelgiant į aromato stiprumą, paliekamas didesnis ar mažesnis alkoholio kiekis.


meskalis - tekila

Pagrindiniai meskalio ir tekilos skirtumai: •

Meskalis gaminamas iš įvairių agavų veislių, tekila tik iš vienos – mėlynųjų agavų ‘Weber‘.

Meskaliui agavos kepamos su mediena arba durpėmis, tekilai – uždarose krosnyse, dujomis.

Meskalis gaminamas Meksikos pietuose, daugiausia Oachakos regione, tekila – Gvadalacharoje, daugiausia Chalisko regione.

Meskalio butelyje kartais galite rasti vikšrą arba skorpioną, tekiloje niekada.

Kokie panašumai Auganti kokybė, besiplečianti pardavimo geografija, didė-

73

100 proc. agavų meskalio klasifikacija: Joven – nebrandintas, po distiliavimo supilstytas į butelius; Reposado arba Anejado – brandintas ąžuolo statinėse nuo 2 iki 9 mėnesių; Anejo – brandintas ąžuolo statinėse nuo 9 iki 36 mėnesių. Kaip ir tekila, meskalis skirstomas į maišytą (mixto) ir gryną (puro). Visa informacija ant etiketės: Puro de agave arba 100 % puro de agave. Jei šio užrašo nėra, vadinasi, gėrimas maišytas ir gal net dažytas karamele, prastos kokybės. 100 proc. agavų tekilos klasifikacija: Blanco – nebrandinta; Plata – brandinta ąžuolo statinėse iki 2 mėnesių; Oro – brandinta ąžuolo statinėse nuo 2 iki 4 mėnesių; Reposado – brandinta nuo 4 iki 12 mėnesių; Anejo – brandinta nuo12 iki 36 mėnesių; Extra anejo – brandinta nuo 36 mėnesius ar ilgiau.

jantys pardavimo kiekiai. Abu gėrimai dera su maistu, baruose vis daugiau atsiranda kokteilių su šiais distiliatais. Dar prieš 5 metus Lietuvoje tebuvo dvi vietos, kur galėjai rasti aukštos kokybės 100 proc. agavų tekilos arba meskalio. Dabar kiekvienas geras baras ar restoranas jau įtraukęs šiuos gėrimus į gėrimų meniu. Kokybės paieškos ir smalsumas sukuria paklausą, o pasiūla visada bus, kol raudoname Meksikos dirvožemyje augs agavos. Svarbiausia – mėgautis atsakingai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


74

gurmaniškos knygos ir filmai

Ilgiuosi tavęs, Prancūzija... Ką darytumėte, jei kas vakarą prieš užmigdami save pamatytumėte kurioje nors pasaulio šalyje,konkrečioje, jums labai artimoje ir mieloje vietoje. Ką darytumėte, jei iškart po to lietųsi mintys ir neleistų užmigti, lyg skaitytumėte neparašytą knygą, kurios turinys jums žinomas ligi kaulų smegenų. Keltumėtės ir rašytumėte? Bandžiau, bet dažniausiai tai baigiasi visišku išsiblaškymu iš miegų ir minčių chaosu. Kiti patartų, kad reikia šokti ir lėkti į tą labai artimą vietą, tačiau mano vieta yra Prancūzijoje, šalyje, kuri, kaip ir daugelis kitų, pateko į chaotišką teroro ir politinių intrigų tinklą.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


gurmaniškos knygos ir filmai

P

rancūziją be galo myliu ir jos ilgiuosi, tačiau pastaruoju metu

donasis. Knyga sodri, pilna senoviškų meno kūrinių, žymių dai-

ten nuvykusi vis dažniau nuliūstu, nes jau neberandu tos

lininkų paveikslų, istorinių intrigų. Gal vėl bordo? Tik iš kairiojo

kokybės, to subtilumo, tos paslapties ir to KAŽKO, ką rasdavau

75

kranto, ir, tarkim, 1999-ųjų?

dar prieš keletą metų. Karštą vasaros naktį vakarieniaudami virš raibuliuojančios Viduržemio jūros įlankos tarp Kanų ir Nicos su „Steak Revolution“ kūrėjais Francu Ribieru ir Veranne Frediani

Pono Septimo restoranas („Le grand restaurant“,

diskutavome apie tai, kas nutiko. Nejau Prancūzija išgyvena

pranc. k., rež.  Jacques Besnard, 1966). Tai žavi senoviška kome-

maisto ir kultūros nuosmukį? Kaip jaučiamės ieškodami ir neras-

dija. Dar vienas Louis de Funèso fantastiškai gurmaniškas

dami to, kuo žavėjosi visas pasaulis? Kūrėjai, filmuojantys įvairius

nuotykis. Šis aktorius yra gurmanų Džeimsas Bondas. Kadangi

siužetus, susijusius su prancūzų požiūriu į maistą, vyną, poilsį,

daugelis neblogai išmanote restoranų ir vyno verslą, šiame

grožį, tik patvirtino mano nuogąstavimus. Prancūzijos žmonės

filme surasite pamirštų idėjų, kaip mokyti darbuotojus, valdyti

neria į globalizaciją. Jie nebepalaiko savo kaimyno mėsininko,

personalą ir bendrauti su klientais. Neapseita ir be politinių in-

duonos kepėjo, saldumynų kūrėjo, pienininko. Jie nebesižavi

trigų, kurios ir šiais laikais aktualios. Nuostabūs vaizdai, žaliasis

išskirtiniu vynu, o ieško, kur pigiau ir paprasčiau – bėga į pre-

Paryžius, senos mašinos, gražūs žmonės kaip iš daugelio mados

kybos centrą. Ir labai dažnai tos vietinės parduotuvėlės laikosi

namų katalogų – filmas pilnas veiksmo ir nuotykių. Legendinis

iš poilsiautojų ir jais džiaugiasi, mat šie primena laiką prieš 10

aktorius – taip pavadinčiau šį komedijos genijų – nepamiršta-

metų, laiką, kuris vis dar glūdi rašytojų ir kino kūrėjų mintyse ir

ma jo vaidyba ir nuostabi prancūzų kalba. Panašiai kaip Woody

kurį, ačiū Dievui, vis dar galima surasti DVD ir knygose.

Alleno filmuose, veikėjų kalboje tiek daug poteksčių, kad mano

Gal todėl dažniausiai į mano rankas pakliūva knyga ar filmas apie Prancūziją, senas ar naujas, lengvas ir banalus ar kiek sudėtingesnis, bet visuomet mielas. Pabandžiau išdėlioti šiai temai skirtas knygas kambaryje – šeimyna manęs nesuprato: pusė dienos nebuvo įmanoma nei praeiti, nei prašliaužti, visos namų

prancūzų kalbos žinių, kad ir kaip stengčiausi, neužtenka žiūrėti šiuos filmus originalo kalba, būtinai reikia subtitrų ar vertimo. Žiūrint šį filmą norisi tik šampano, ir jei tik yra galimybė – iš septintajame dešimtmetyje madingų taurių. Linksmų Kalėdų Jums, brangieji!

grindys buvo nuklotos knygomis ir diskais, negi lipsi ant jų... Knygų ir filmų apžvalgininkė mažoji Meniu Miu

Laura Madeleine. SALDŽIAI KARTI PARYŽIAUS ISTORIJA. („Sofoklis“, 2015). Jau kelintą kartą iš eilės į rankas patenka knyga su dviem siužetais. XX a. pradžia ir XX a. pabaiga. Vienas siužetas – Paryžius, slapta meilės istorija, kitas siužetas – Kembridžas, disertacija, jaunystė ir istoriniai ieškojimai. Man labai patinka žodis patisserie. Jau vien tardamas šį žodį, jauti burnoje skalsų tyžtantį kremą su avietėmis, kandant saulės kaitroje tartellete ar minkštą, švelnią plikytą profitrolių tešlą… Šioje knygoje pasakojama apie žymią XX a. pradžios cukrainę „Klermon“ ir vėlesnį jos likimą, apie anūkės pastangas apginti mirusio garsaus senelio jaunystės paslaptis. Graži, lengvai skaitoma istorija, kuria galima džiaugtis lovoje po sunkios darbo dienos ar per atostogas prie baseino su vyno taure. O kokį vyną gurkšnoti? Jei skaitysite vėlų rudenį, rinkitės jau pabrendusį iš Sent Emiljono, nes ši knyga yra ir apie Bordo. O jei vasarą, tai nusipirkite profitrolių ir, žinoma, soterno.

Michelle Gable. BUTAS PARYŽIUJE („Tyto Alba“, 2015). Neįtikėtina knyga! Vėl du siužetai, dvi susipynusios epochos: dabartis ir XIX a. pabaiga–XX a. pradžia. Paryžius, žymūs Belle Epoques žmonės, vertybės ir dabarties atradimas. Dviejų moterų – April Vogt ir Marthe de Florian – istorija papasakota žaviai ir įtikinamai. Skaičiau naktimis, be pertraukos... Ir mokiausi dailės, istorijos, užsimerkusi mačiau ekranizaciją, net aktorius, kurie galėtų vaidinti, mačiau. Kad neatrodyčiau sentimentali senosios kinematografijos gerbėja, leisiu jums įsivaizduoti patiems. Ši knyga patiks labai įvairaus amžiaus žmonėms, ir tikriausiai kiekviena karta matys tenai savo mylimus aktorius. Beje, knyga man priminė kartą jau aprašytą Woody Alleno filmą „Naktis Paryžiuje“. Vynas? Tinka bet koks prancūziškas, svarbu, kad būtų rau-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


76

šampanas

Vintage šampanai Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


šampanas

Š

ampano vartojimui Lietuvoje sparčiai augant, neretas

je – daugiau galimybių atrasti kažką neįtikėtinai gero, daugiau

šio tauraus putojančio vyno gėrėjas pasidairo ne tik non

rizikos ir nusivilti, taigi daugiau ir intrigos. Pateikiame šampano

vintage – labiausiai prieinamo skirtingų derliaus metų mišinio,

ir konjako namų „Cognac Boutique“ organizuotos vintage šam-

bet nori išbandyti ir vintage – gerais derliaus metais padaryto

panų degustacijos, kuri vyko švenčiant įmonės degustacijų ciklo

prabangesnio šampano. Konkretaus gamintojo nevintažinio

„Šampano vakarai“ 4-erių metų sukaktį, rezultatus. Lietuvos rin-

stiliaus šampanas kiekvienais metais išlieka panašios kokybės

koje parduodamus vintažinius šampanus aklojoje degustacijoje

ir panašaus skonio. O štai vintage skonis priklauso nuo derliaus

vertino keturiolika Lietuvos ir užsienio vyno žinovų ir ekspertų.

77

sąlygų ir vyndario sėkmės konkrečiais metais. Šioje kategorijo-

Šampanas

Aprašymas

Įvertinimas

Pol Roger Brut Vintage 2004

Aukso spalva, saldžių prieskonių, karamelės, medaus, kriaušių aromatas. Labai taurus, elegantiškas ir harmoningas.

91

Eric Rodez Brut Ambonnay 2006 Grand Cru

Oranžinių, rožinių atspalvių turinti aukso spalva. Žemės riešutų, persikų, tropinių vaisių, mangų, džiovintų figų aromatas. Gaivus ir prieskoniškas, ąžuoliškas, labai ilgai trunkančio poskonio šampanas.

91

Bonnaire Blanc de Blanc Millesime 2005 Grand Cru

Oranžinio atspalvio turinti aukso spalva. Intensyviai putoja. Stiprūs autolitiniai aromatai ir raudonų uogų, gėlių, vanilės, karamelės, romo kvapai.

90,5

Gosset Grand Millesime 2004

Aukso spalva. Labai minerališkas ir autolitinis: stiprus sviestinės bandelės ir prinokusios citrinos aromatas. Ilgai trunkantis poskonis.

90,5

Geofroy Volupte Brut 2007 Premier Cru

Oranžinė spalva. Klasikiniai minerališki (kreidos) ir vaisiški (citrinos), karamelės aromatai. Harmoningas skonis.

90

Lenoble Brut Blanc de Blancs Millesime 2008 Premier Cru

Oranžinė spalva. Sviestinės bandelės, grietinėlės, persikų aromatas. Labai sausas.

90

Deutz Brut Millesime 2007

Rožinė spalva su oranžiniais atspalviais. Kvepia raudonomis gėlėmis, raudonaisiais serbentais, medumi. Švarus, elegantiškas.

90

Rene Vazart Blanc de Blanc Millesime 2002 Grand Cru

Brandus. Džiovinti obuoliai, prieskoniai, kreida.

90

Lallier Brut Millesime 2008 Grand Cru

Su oranžiniais atspindžiais. Kvepia citrina, skrebučiu, geltonais vaisiais, sviestu, grietinėle. Vaisiškas, elegantiškas.

89,5

Delamotte Blanc de Blancs Millésimé 2007

Citrinos spalva. Kvepia kriaušiniais ledinukais, dūmu, kreida. „Apskritas“, minkštas burnoje.

89,5

Ruffin & Fils Brut Cuvee Noblis 2006 Grand Cru

Aukso spalva. Citrinos, medaus, sviestinės bandelės, vyšnių ir raudonųjų serbentų aromatai. Vaisiškas, gana saldus šampanas.

89

Besserat de Bellefon Cuvee des Moines Brut 2006

Oranžinė spalva. Juodos duonos, medaus, citrinų, žalių obuolių aromatas. Struktūriškas, minerališkas.

89

Louis Roederer Brut Vintage 2008

Su rožiniais atspindžiais. Kvepia gėlėmis, raudonais vaisiais, kriaušėmis. Harmoningas, kompleksiškas.

89

Marguet Pere & Fils Brut Les Crayeres – Ambonnay 2009 Grand Cru

Žalsva citrinos spalva. Kvepia citrinomis, skrebučiu. Svarus, labai gaivus, jaunatviškas.

88

Paul Clouet Millesime 2007 Grand Cru

Oranžinė spalva. Medaus, juodos duonos, vanilės aromatas. „Apskritas“ ir brandus.

88

Devaux Brut Millesime 2005

Citrinos spalva. Gėlių, vanilės, citrinų aromatas. Lengvas.

88

Taittinger Brut Millesime 2008

Aukso spalva. Citrinų, prieskonių aromatas. Lieknas.

87,5

Hugues Godme Millesime 2006

Oranžinė spalva. Kvepia ledinukais, gėlėmis, šiek tiek skrebučiu. Lieknas.

87

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


autoriai

78

Žurnalo autoriai

Daiva Mumgaudienė

Martynas Pravilionis

Aidas Puklevičius

Martynas Savickis

Arūnas Starkus

Linas Starkus

Rasa Starkus

Ilja Šarov

Jurgis Šliogeris

Linas Vaitulevičius

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g ruo d i s


VYNO IR KITŲ GĖRIMŲ MĖGĖJAMS BEI PROFESIONALAMS w w w.v ynozurnalas.lt N r. 30. Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn. K itas numer is bus išleistas 2016 m. gegužės mėn. Apie k asdienes v yno naujienas, v yno ir maisto der inimą bei v ynų ver tinimus sk ait yk ite w w w.v ynozurnalas.lt E l. paštas: info@v ynozurnalas.lt Adresas: Stumbrų g. 15 Vilnius, LT-08101 V Y R . R E D A K TO R I U S Arūnas Star k us tel. nr. 8 698 34 297 starkus@v ynozurnalas.lt DIZAINERIS L inas Gliaudelis M A K E T U OTO J A Lina Juršytė F OTO G R A F I J O S R ita B ac ytė -Star k uvienė, Arūnas Star k us, Daiva M umgaudienė, Vygantas Star k us, M ar t ynas S avick is, commons.wik imedia.org, „M astroberardino“, Gilė Bitė Star k utė K A L B O S R E D A K TO R Ė Asta Žūk aitė asta@v ynozurnalas.lt AU TO R I A I Daiva M umgaudienė, M ar t ynas Pravilonis, Aidas Puk levičius, M ar t ynas S avick is, Arūnas Star k us, R asa Star k us, Linas Star k us, I lja Š arov, Jurgis Šlioger is, L inas Vaitulevičius VIRŠ ELIS Linas Gliaudelis Nuotraukoje: Trak ijos ar istok ratams Graik ijos meistro padar ytas v yno gėr imo indas. IV a. pr. K r. Prahos K insk y rūmų kolekcija LEIDĖJAS UAB „Naminė pelėda“ ISSN 1822-2153 P L AT I N I M A S El. paštas: info@v ynozurnalas.lt, tel. nr. (8 5) 215 94 39 REKLAMA El. paštas: info@v ynozurnalas.lt, tel. nr. (8 5) 215 94 39 S PAU D A AB „Spauda“ TIRAŽAS 2 700 egz. R edakcija už rek lamos tur inį neatsako. Perspausdinti k ur į nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik gavus rašytinį redakcijos sutik imą.


Vyno zurnalas 30 issuu  

Jubiliejinis numeris. Šiame numeryje kalbama apie tai, kas tyliai keičia vyno pasaulį: auganti Turkijos ir Bulgarijos vyno pramonė, Belgijo...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you