Issuu on Google+


1

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


2

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


redaktoriaus žodis

3

Redaktoriaus žodis

G

yvename visuotinio judėjimo laikais: išvažiuoja ir parva-

kokioje viešoje erdvėje ir pan. Jau šešetą metų vyno žmonės –

žiuoja šalies gyventojai; įplaukia ir vėl pabėga kapitalas;

someljė mokytojai ir jų mokiniai, degustacijų vedėjai, vyno

užsikrečiame svetimomis vertybėmis ir parsivežame naudingų

žurnalistai, šviesieji vyno platintojai ir vyno parodų dalyviai – tų

žinių. Netikėtas (sic!) Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimas

pačių tikslų siekia humanistiniu būdu: skleisdami kitokią gėrimo

sukėlė nerimastingų diskusijų bangą, tačiau kartu ir parodė, kad

ir valgymo kultūrą jie bando pakeisti žmonių mąstymą, padėti

jau tikrai esame laisvi, kad pagaliau pasiekėme visuomeninio

sąmoningai pasirinkti laisvo ir atsakingo žmogaus kelią. Kokios

reguliavimo stadiją, kai žmogaus valia duoda daugiau vaisių

kovos su žlugdančiu alkoholio vartojimu priemonės yra efek-

nei administraciniai suvaržymai. Laisvo, galinčio apsispręsti

tyvesnės, parodys laikas. O dabar džiaugiuosi, kad prie mūsų –

žmogaus būsenos pripažinimas yra labai svarbus, kai kalbame

vyno žmonių, vynininkų, bendruomenės, kurioje mes abiem

apie vyną. Jau dvidešimt metų Lietuvoje su nesaikingu alkoho-

rankomis balsuojame už laisvę, visa jėga darbuotis prisijungė

lio vartojimu bandoma kovoti žeminančiomis, bauginančiomis

Jūratė Sprindžiūnaitė – nauja „Vyno žurnalo“ vykdančioji redak-

administracinėmis priemonėmis: draudžiama alkoholį sieti su

torė. Malonaus skaitymo, spręskite patys...

sveikatinimu, su žymiais žmonėmis, ribojamas prekybos laikas, prekybos vietos, ribojamas alkoholio minėjimas ir rodymas bet

Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


4

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


turinys

5

Turinys įvykiai ir naujienos 6 psl.

Paaiškėjo geriausi 2011 metų „Planeta Grand Prix“ Lietuvos someljė

Naujienos:

8 psl.

Vyno magistras negailėjo žinių ir patirties

9 psl.

Pienių vyno šventė

vynas ir vyno regionai

10 psl.

Chianti. Rasa Starkus

14 psl.

Pastarieji vynmečiai. Derlių vertinimai: Bordo, Burgundija, Elzasas, Šampanė,

Toskana, Amarone della Valpolicella, Barolas, Barbareskas, Portas.

24 psl.

Prosecco. Arūnas Starkus

28 psl.

Skalūno skonis Priorate. Arūnas Starkus

38 psl.

Lambruskas būna labai geras. Arūnas Starkus

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 32 psl.

Vyno virėjai. Jūratė Sprindžiūnaitė

40 psl.

Mėgstu klausinėti apie vyną… Interviu su Tomu Stevensonu

44 psl.

Ar iš tikrųjų laikrodžio rodyklės sukasi greičiau? Rasa Starkus

52 psl.

Kodėl bankrutuoja vyno parduotuvės. Andrius Užkalnis

n e tik vynas 46 psl.

Mokslas alaus bokale ir viskio taurėje. Linas Čekanavičius

50 psl.

Alkoholis ir nesveikata. Linas Vaitulevičius

2011 m. Lietuvos vyno čempionatas 56 psl.

Šeštojo Lietuvos vyno čempionato apžvalga. Jurgis Šliogeris

Čempionato rezultatai:

60 psl.

„Grand Prix“ laimėtojai

62 psl.

Aukso medalių laimėtojai

69 psl.

Gero kainos ir kokybės santykio dešimtukas

71 psl.

Sidabro medalių laimėtojai

76 psl.

Bronzos medalių laimėtojai

80 psl.

Apie žurnalo autorius ir vyno vertintojus

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2011 m. gruodžio mėn.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


6

įvykiai ir naujienos

Paaiškėjo geriausi 2011 metų

„Planeta Grand Prix“ Lietuvos someljė

G

egužės 9-osios vidurdienį dėl šių metų geriausio someljė

Finalininkai aklai spėjo aromatus, vynus bei stipriuosius gė-

vardo į sostinės restoraną „D‘Antonio“ prie Katedros atėjo

rimus, vėl dekantavo raudonąjį vyną, patiekė putojantį, ieškojo

susirungti aštuoni vyno žinovai. Jų žinių patikrinimas prasidėjo nuo teorinio testo. Įtampos ir virpančių rankų šioje rungtyje

klaidų vyno meniu ir ekspromtu prie patiekalų derino vynus. Antri metai atkakliausia kova vyko tarp A. Darasevičiaus ir

dar nesimatė, jaudulys pasirodė, kai reikėjo imtis dekanterio ir

N. Miežio. Šįkart Narimantas buvo šiek tiek pranašesnis dekan-

komisijos nariams patiekti brandų raudonąjį vyną.

tavimo bei putojančio vyno patiekimo rungtyse, tačiau Arminas

Dėl garbingo titulo buvo pasiryžę rungtis: Arminas Dara-

geriau pasirodė vyno ir maisto derinimo rungtyje, teisingiau

sevičius (1) („Vyno klubas“), Redas Norkeliūnas (2) (res-

atpažino gėrimus aklojoje degustacijoje ir taisė klaidas vyno

toranas „Stikliai“), Narimantas Miežys (3) (restoranas „Saint

meniu.

Germain“), Onuras Ursavas (restoranas „Apvalaus stalo klubas“),

Po įtemptos dienos, iki vidurnačio likus vos porai valandų,

Rita Keršulytė (restoranas „Lokys“), Tomas Skunčikas (bendrovė

paaiškėjo, kad penktą kartą Lietuvos someljė čempionu tapo

„Bennet Distributors“), Albertas Koncijalovas (bendrovė „Liviko“),

A. Darasevičius, antras liko N. Miežys, trečias – R. Norkeliūnas,

Someljė mokyklos studentas Dariušas Mileris.

jau kelinti metai vis gerinantis savo rezultatus. Putojančio vyno

Pirmą kartą vertinimo komisijoje buvo svečių iš užsienio:

pilstymo rungtyje nebuvo lygių Onurui Ursavui.

Latvijos someljė asociacijos prezidentas Raimondas Tomsonas ir

Nugalėtojui vyninė „Planeta“ dovanojo kelionę į Siciliją, an-

Estijos someljė asociacijos prezidentė Kristel Nommik, prie kurių

trosios ir trečiosios vietos laimėtojams atiteko „Schott Zwiesel“

tradiciškai prisijungė Lietuvos someljė asociacijos prezidentas

krištolo prizai, o putojančio vyno rungties nugalėtojas gavo

Arūnas Starkus bei Someljė mokyklos direktorė Jurgita Karinauskai-

legendinio „Cava Agusti Torello Mata Kripta“ butelį.

tė. Čempionato dalyvius taip pat pirmą kartą vertino vyno žinovas, bendrovės „Mineraliniai vandenys“ atstovas Gintautas Jašinskas. Po dekantavimo užduoties, kurią dalyviai turėjo atlikti per

Trys prizininkai atstovaus Lietuvai spalio mėnesį vyksiančiame Baltijos Vanna Tallinn someljė čempionate Taline. Šių metų čempionato vanduo – „Acqua Panna“ ir

penkias minutes, į finalą jau šeštą kartą pateko A. Darasevičius,

„S.Pellegrino“ („Bennet Distributors“), putojantis vynas – „Cava

R. Norkeliūnas ir N. Miežys. Staigmena tapo sėkmingas Someljė

Agusti Torello Mata“ („Vyno klubas“) krištolo indai – „Schott

mokyklos studento Dariušo Milerio debiutas. Jis su patyrusiais

Zwiesel“ („Sangaida“).

vyno asais taip pat varžėsi finale.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


įvykiai ir naujienos

7

4. Prieš finalinę kovą čempionato dalyviai įsiamžino su komisijos nariais (iš kairės): Narimantas Miežys, komisijos narė Jurgita Karinauskaitė, Arminas Darasevičius, Rita Keršulytė, Tomas Skunčikas, Onuras Ursavas, komisijos narė Kristel Nommik, Redas Norkeliūnas, Dariušas Mileris, komisijos narys Gintautas Jašinskas, Albertas Koncijalovas, komisijos narys Raimondas Tomsonas, komisijos pirmininkas Arūnas Starkus. 5. Ketvirtosios vietos laimėtojas Dariušas Mileris seniai domisi vynu, bet tik šiemet pradėjo lankyti Someljė mokyklą. Į finalą patekę dalyviai pirmiausia turėjo uostyti buteliukus su vynui būdingais aromatais. Profesionalus vyno žinovas atmintyje turi išsaugoti dešimtis gamtoje esančių aromatų ir juos atpažinti vyne. 6. Nugalėtojas Arminas Darasevičius gerai pasirodė aklojoje gėrimų degustacijoje. Dalyviams reikėjo apibūdinti baltąjį ir raudonąjį vyną, pasakyti, kokiame regione ir iš kokių vynuogių jis pagamintas. Taip pat reikėjo atspėti, kokie stiprieji gėrimai, tarp kurių buvo ir lietuviška bičių pikio trauktinė, pateikti žinovams. 7. Į finalą nepatekę dalyviai susirungė putojančio vyno pilstymo rungtyje. Jie turėjo vienu kartu lygiomis dalimis išpilstyti butelį gėrimo į dešimt taurių. Tikslus it vaistininkas šioje rungtyje buvo Onuras Ursavas (antras iš dešinės). Šiais metais čempionato putojančiu vynu buvo geriausia Ispanijoje cava „Cava Agusti Torello Mata“, kuria pabaigę rungtį svečius vaišino dalyviai. 8. Finalą restorane „D‘Antonio“ prie Katedros galėjo stebėti ir žiūrovai. Susirinko dalyvių draugai, vyno žinovai bei Someljė mokyklos studentai. Tikimasi, kad kitais metais pastarųjų bus daugiau tarp čempionato dalyvių. 9. Latvis Raimondas Tomsonas lyg juvelyras pamatavo kiekvieną putojančio vyno taurę.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


8

įvykiai ir naujienos

Naujienos Vyno magistras negailėjo žinių ir patirties „Vyno mokslas susijęs su interpretacijomis. Kuo profesionalesnis pašnekovas, tuo labiau juo galima pasitikėti“, – taip degustacijų ciklą pradėjo vyno magistras iš Bordo Collinas Gentas (Collin Gent), gegužės viduryje „Vyno klubo“ kvietimu pirmą kartą lankęsis Vilniuje. Tokio aukšto lygio specialistų iš viso tėra 288. Jų nuomonė ir žinios vertinami vyno pasaulyje. Kelios dešimtys besidominčiųjų vynu atidžiai klausė jo gilių, išsamių samprotavimų seminaruose-lyginamosiose degustacijose apie ‘Syrah‘ ir ‘Grenache‘ vynuoges svarbiausiuose Europos vynuogynuose. Organizatoriai suteikė galimybę palyginti šių vynuogių vynus iš Rusijono, Ronos slėnio, Australijos bei nenušlifuotu Ispanijos deimantu laikomo Priorato. Analizuodamas skonius ir aromatus magistras pabrėžė, kiek vyno išskirtinumui ir kokybei svarbus dirvožemis bei klimatas. Išsamiai ir profesionaliai aptardamas kiekvieną vyną, C. Gentas subtiliai išryškino jo savitumą bei ragino seminaro dalyvius diskutuoti. „Devyniasdešimt procentų informacijos gauname iš degustacijos vedėjo, o ne savo pojūčių“, – paaiškino svečias, duodamas suprasti, kaip svarbu besidominčiam vynu pasirinkti teisingą mokytoją. Pastiprinto vyno mėgėjai daug įdomios informacijos sužinojo per chereso pietus sostinės bare „California“. Keturi skirtingo stiliaus cheresai buvo patiekti prie derančių tapų – šiltų ispaniškų užkandžių. Dėl ypatingų gamtinių sąlygų bei sudėtingos chereso gamybos technologijos šio vyno stiliaus ir savybių neįmanoma pakartoti jokiame kitame pasaulio vynuogyne. Todėl šis vynas nepalieka abejingų, o seniausių derlių cheresas stebina net ir patyrusius vyno žinovus. Didelio dėmesio sulaukė vakarienė „Mistiškasis minerališkumas“, kurią „Vyno klubas“ surengė restorane „Marche de Provence“. Virtuvės šefas derino patiekalus prie vyno iš Vokietijos, Burgundijos, Elzaso bei Priorato. Vakarienei pasirinkti visame pasaulyje pripažintų vyndarių Georgo Breuerio, Zind Humbrechto rislingai, šardonė iš dviejų skirtingų Burgundijos Chasagne-Montracheto kaimo vynuogynų, priklausančių „Marc Morey“ vyninei. Tapo akivaizdu, kaip tas pačias vynuoges veikia skirtingas dirvožemis bei klimatas. „Vyndarys technologijomis gali paveikti vyno skonį, tačiau šitie vyndariai stengiasi kištis kuo mažiau: vyno mėgėjui jie pateikia tai, ką sukuria gamta“, – pastebėjo vyno magistras C. Gentas. Vietoj tradicinio desertinio vyno ir saldumyno svečiams buvo patiektas raudonasis vynas iš Priorato vyninės „Clos Figueres“, apie kurį nedaugžodžiaudamas svečias tepasakė: „Didis vynas.“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


įvykiai ir naujienos

9

Pienių vyno šventė Pievoms ir laukams pasipuošus geltona pienių paklote, Lietuvos vyndarių asociacija jau penktą kartą surengė Pienių vyno šventę. Treti metai iš eilės ši šventė vyksta vyndario Česlovo Ramoškos sodyboje Žagatpurvių kaime, Šilutės rajone. Šiemet šventėje dalyvavo 24 vyndariai. 19 iš jų – namudinio vyno iš vaisių, uogų ir žolių gamintojai, trys – midaus, po vieną „Anykščių vyno“ ir armėniško vyno gamintoją. Palyginti su pernai metais, dalyvavusių vyndarių skaičius beveik padvigubėjo, o šventės lankytojų – išaugo keturgubai. Skaičiai tikrai įspūdingi, o ir pati šventė buvo puikiai organizuota, pasidžiaugė Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas Raimundas Nagelė. Geriausią pienių vyną buvo patikėta išrinkti šventės lankytojams, kurie pildė anketas. Nugalėtojus vieną nuo kito skyrė tik vienas balas. „Mums labai svarbi ir paprasto vyno vartotojo nuomonė, nors ji dažnai skiriasi nuo vyno ekspertų“, – sako R. Nagelė. Geriausiu pienių vynu pripažintas Česlovo Ramoškos vynas. Antrąją vietą užėmė Remigijaus Rimkaus vynas iš Kauno, trečiąją – Juozo Vilkenio iš Kidulių kaimo, Šakių rajono. Šiemet šventėje dalyvavo ir „Anykščių vyno“ gamintojai su vynu “Voruta”. „Pirmą kartą dalyvaujame tokioje Lietuvos vyndarių šventėje, buvo labai įdomu palyginti pramoninės ir namudinės gamybos vyną“, – įspūdžiais dalijosi „Anykščių vyno” direktorė Violeta Labutienė. Pokalbininkės ir kitų šventėje dalyvavusių „Anykščių vyno” specialistų nuomone, pramoninis vynas vis dar pranašesnis už namudinį savo kokybe, nors jiems patiko vyndarių drąsa eksperimentuoti, išbandyti naujus derinius, įspūdį paliko ir etiketės ant butelių. „Tokios šventės – sveikintina iniciatyva, nes skatina plisti vyno gamybos ir vartojimo kultūrą. Savo favorito neišsirinkau, bet labiausiai patiko obuolių vynas“, – sako V. Labutienė. Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos valdybos pirmininkui Daliui Noreikai labiau patiko namudinės gamybos vynas, jis aromatingesnis, saldesnis, juntama daugiau meilės ir šilumos. Geriausi jam atrodo vyndario Česlovo pristatyti vynai, ypač jo pienių vynas. Kad ir koks atviras ir svetingas sodybos šeimininkas vyndarys Česlovas, vis tiek laikosi savo pozicijos – iš protėvių paveldėto pienių vyno recepto neišduoda. Pienių žiedai, vanduo, cukrus – tai visiems žinomos sudėtinės vyno gamybos dalys, o kiek bemiegių naktų, meilės ir šilumos sudėta – tai jau paslaptis. „Tikrai nededu jokių papildų vyno kokybei pagerinti, jokių džiovintų vaisių ar uogų, apelsino žievelių, citrinos“, – prisipažįsta vyndarys. Net devyniems Česlovo vynams suteiktas tautinio paveldo statusas. Pirmasis vynas, kuriam suteiktas šis statusas, buvo pienių vynas. Šventės metu surinkta 154 kg pienių, iš kurių vyndarys Česlovas gamins vyną kitų metų šventei. Daiva Mumgaudienė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


10

Chianti

Chianti Rasa Starkus

Apibūdinti Italijos vyno regionų įvairovę visada būdavo keblu: persipinančios zonos, tos pačios vynuogės skirtingais pavadinimais, spartus naujų zonų suklestėjimas ir iš pirmo žvilgsnio nedideli skonio skirtumai tarp gretimų apeliacijų. Viena iš tokių sudėtingos struktūros zonų yra geriausiai žinoma Toskanos regiono vietovė Kjantis.

l „Castello di Fonterutoli“ vyno saugykla V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


Chianti

N

11

uskridęs į Florenciją, atsiduri neįprastoje aplinkoje: čia kaip niekur kitur pajunti istorijos, gamtos ir šiuolaikinių

žmonių gyvensenos vienovę. Dažnai klausydamiesi ar skaitydami apie istorinius įvykius jaučiame tam tikrą laiko ir vietos atstumą tarp to, kas vyko anksčiau, ir to, kas yra dabar. Florencijoje ir jos apylinkėse jausmas kitoks. Kiekvienas namas, vila, pilis turi savo istorijos pradžią, kiekviena šių istorijų turi tęsinį: namą neuždarytomis langinėmis, pripildytus ir „gyvus“ vyno rūsius, besidriekiančius vynuogynus ir žmogų, pasakojantį tą istoriją taip, lyg būtų ką tik išgirdęs iš tėvo, o anas iš senelio ir t. t. Tradicijų, giminės ryšių puoselėjimui ir taip ypatingu šeimos bendravimu garsėjančioje Italijoje, o ypač Toskanoje, Chianti yra labai svarbus, ir tai pastebima net plika akimi besilankant pas vyndarius, kalbant apie jų vyną, ragaujant mamų, tetų pagamintus valgius su kelių kartų daromu vynu.

Chianti Classico Daugeliui žodis „klasikinis“ susijęs su kažkokia vyno, jo gamybos ypatybe ar tiesiog istorija. Tačiau šiuo atveju Chianti Classico vadinama istoriškai seniausia Kjančio vietovė, kur auginamos ‘Sangiovese’, ‘Malvasia’, ‘Colorino’, ‘Canaiolo’, ‘Merlot’, ‘Cabernet Sauvignon’ vynuogės. Chianti Classico yra geriausiai žinoma Kjančio vynuogynų zona, esanti tarp Florencijos ir Sienos miestų, tarp Kjančio kalvų bei Pezos ir Elzos upių. Tai seniausia augavietė, kurios ribas kadaise „nustatė“ garsusis juodasis gaidys. Nepalesintas ryte jis pragydo daug anksčiau nei Florencijos mėsinis baltasis, ir anksčiau išjoję raiteliai iš Florencijos nubrėžė tolimesnes naujosios zonos ribas. Juodo gaidžio atvaizdas dabar puošia ir Chianti Classico butelių kapsules, o pati zona yra viena didžiausių Chianti zonų. Įvairus peizažas bei mikroklimatas, varijuojantis vynuogynų aukštis nuo 200 iki 600 metrų, skirtingi dirvožemiai – molingas dirvožemis pietuose, kalkinis šiaurėje, smėlis, kalkakmenis, uolos aplink – leidžia vyndariams pagaminti nuostabaus ir įsimintino, visame pasaulyje mėgstamo įvairaus

l Markizas Bonaccorso Gondi

‘Sangiovese’ vynuogių vyno. Ypač tai gali pajusti vyninėse, kurios nuo seno daug laiko ir jėgų skiria tyrinėjimams ir eksperimentams. Vieną iš tokių vyninių „Castello di Fonterutoli“ valdo kilminga

laboratorijos ir rūsiai, kur vyndariai ekperimentuoja su 36 skirtingais ‘Sangiovese’ vynuogių biotipais, bando juos atskirti

Mazzei šeima, istorijos šaltiniuose minima jau nuo XV amžiaus.

vynuogynuose, atskirai fermentuoja šimtuose nerūdijančio

Šiandien pats vyninės pastatas Fonterutolio vietovėje dėl

plieno talpų, vėliau brandina maždaug trijuose tūkstančiuose

įdomios architektūros iš tolo beveik nematomas. Privažiavus

ąžuolinių statinių. Įspūdingi rūsiai, dar įspūdingesnis su tokia

arčiau, matosi tik pirmas aukštas, ir tai ne iš visų pusių. Kitos

aistra, žiniomis ir atidumu padarytas vynas. Iš 45 žemės plotelių

patalpos įleistos į 15 metrų gylį, po žeme slepiasi įspūdingos

surinktos vynuogės vežamos, spaudžiamos, fermentuojamos

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


12

Chianti

ir brandinamos atskirai. Jos susitinka tik paskutiniuose eta-

vynui būdingas ypatingas vaisiškumas, prinokusių mėlynų uogų

puose, kai vyndariai daro ypatingus mišinius (special cuvee).

aromatai ir „mėsinga“ struktūra. Šioje vietovėje dominuoja

Tvirti, kompleksiški vyšnių, prinokusių slyvų aromatų, papildyti

uolėtas dirvožemis, tačiau yra ir molio bei kalkakmenio. Todėl čia

karamelės ir šokolado niuansais vynai yra ilgai išliekančio posko-

daromas vynas natūraliai elegantiškas ir labai ilgaamžis. Chianti

nio ir akivaizdžiai ilgo brandinimo potencialo. Apie šios vyninės

Classico šešėlyje atsidūręs Rufina vynas yra pigesnis, tačiau puiki

vynus ir apie pačią vyninę pasižymėjau: pedantiškai teisingai ir

kokybė palieka nepamirštamus įspūdžius. Brandinamas vynas

tiksliai padaryti ir pristatyti vynai, nuostabiai sukurta pati vyninė

(riserva) pagal visas taisykles prieš išpilstant į butelius laikomas

bei tiksliai atrinkti žmonės. Čia galima būtų pasimokyti ne tik

nuo 3 iki 4 metų statinėse.

kaip reikia daryti vyną, bet ir kokio rezultato reiktų siekti valdant

Markizo Bonaccorso Gondi, kuriam priklauso vyninė „Te-

žmones ir pačią vyninę. Beje, reikia paminėti, kad Mazzei šeimai

nuta Bossi“, šeimos šaknys siekia XII amžių. Tai pirklių, bankinin-

priklauso ne tik „Castello di Fonterutoli“. Maremoje jie valdo

kų, ūkininkų šeimos, didelę svarbą turėjusios ne tik Italijoje bet ir

„Belguardo“, o Sicilijoje – „Zisola“ vynines.

Prancūzijoje, palikuonys. Šiandien jie valdo 320 hektarų žemės,

Chianti Classico rajone yra daug įspūdingų savo istorija ir

apsodintos vynuogynais, alyvmedžiais, miškais ir grūdinėmis

vynais vyninių: „Castello di Ferrazzano“, „Villa Cafaggio“, „Cecchi“

kultūromis. Įspūdinga XV a. vila liudija karingą šeimos istoriją

ir kitos.

bei galią.

Chianti Rufina Į rytus nuo Florencijos driekiasi Chianti Rufina vynuogynų

Gondi daromi vynai būdingi Chianti Rufina zonai: tvirti, turintys nemažai taninų, tačiau jų balansas yra nuostabus, nes taninai kokybiški ir vynas minkštos struktūros. Šiai šeimai iki 1972 m.

zona. Nepainiokite su „Ruffino“, tai ne tas pats. Vyndariui Ruffino

priklausė ir įspūdinga XIV a. statyta Grignano pilis, o šiomis

be galo pasisekė turėti panašią pavardę, jis visada paminimas,

dienomis Florencijos vidury baigiama rekonstruoti XIV a. vila

kai tik pasakojama apie šios zonos ypatybes. Tai mažiausia iš 8-ių

su atviromis stogo terasomis, kviečianti šiltais vakarais stebėti

Kjančio regiono vietovių, 1984-aisiais gavusi DOCG kategoriją

saulėlydžio šviesoje skęstančius Florencijos stogus bei gurkšnoti

ir apimanti Rufino, Londos, Pelago, Dikomano ir Pontasievės

šeimininkų pasiūlytą vin santo taurę.

miestelius. Vietovėje yra tik 23 vyno gamintojai. Prie Apeninų kalnų prisišliejusios aukštos kalvos ir pietiniai šlaitai užtikrina puikų vynuogių nokimą. Skirtingai nuo kitų Chianti zonų, Rufina

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

Kiti įdomūs Chianti Rufina gamintojai: „Travignoli“, „I Veroni“, „Fattoria Lavachio“.


Chianti

13

l Džiūsta vynuogės vinsantui

Kitos septynios Chianti DOCG zonos

ventojai ir jų kaimynai iš tolesnių vietovių bei besilankantys turistai.

Carmignano. Negaliu nepaminėti puikiausios ir gilios pagarbos vertos vyninės „Capezzana“. Apie jos nuostabią vertikalią istorinių vynų degustaciją bei susitikimą prie vieno stalo su trijų kartų vyndariais jau rašiau žurnalo interneto svetainėje (www.vynozurnalas.lt). Didžiausios Chianti subzonos Colli Senesi vynuogynai pasodinti palei pat Sienos miestą. Skirtingai nuo Chianti Classico, šios zonos vynui privalomas minimalus alkoholio kiekis – 11,5 tūrio proc. Dažnai jį užgožia šioje vietovėje daromas Vino Nobile di Montepulciano DOCG . Tačiau ir čia padaromi įspūdingi vynai nestokoja tarptautinio dėmesio. Colli Senesi vyne taip pat dominuoja ‘Sangiovese’ vynuogės, jos gali būti maišomos tiek su ‘Canaiolo’ ar ‘Colorino’, tiek su ‘Cabernet Sauvignon’ ar ‘Merlot’. Tai gaivių aromatų ir gana tvirtos struktūros vynas. Dar vienos Chianti teritorijos Colli Aretini vynas yra lengvas, gaivus, paprasto aromato ir pastebimos rūgšties. Jam irgi nustatytas minimalus 11,5 proc. alkoholio kiekis, kaip ir Colli Senesi zonos vynui. Tarptautinėje rinkoje jis

Colli Fiorentini. Vynuogynais apsodintos kalvos driekiasi tarp Florencijos ir Chianti Classico teritorijos. Šios vietovės vynas yra lengviau suprantamas ir patrauklesnis greitam vartojimui. Reikalavimai vynui panašūs kaip kaimyninėje teritorijoje. Minimalus alkoholio kiekis – 12 tūrio proc. Vynas įvairus: nuo vaisiško ir ne tokio kompleksiško iki svarios struktūros, Classico stiliaus vyno, mėgstamo Florencijos restoranuose. Montespertoli vynuogynai dar visai neseniai, prieš dešimtį metų, priklausė Colli Fiorentini zonai. Ši teritorija laikoma naujausia, „labiausiai prinokusia” Chianti subzona. Tvirtas ir sodrus, prinokusių taninų bei koncentruotų aromatų vynas skirtas ilgesniam brandinimui. Chianti Colli Pisane. Gana paprastas, lengvai suprantamas vynas, labiau žinomas ir daugiau vartojamas vietinėje rinkoje. Chianti Montalbano. Nelabai žinomos, šalia Mon-

talbano kalvų įsikūrusios vietovės vynas yra lengvas, tiesmukas ir daugiau vartojamas jaunas.

retokas, nes daugiausia šio vyno išgeria patys vietos gy-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


14

derlių vertinimai

Pastarieji vynmečiai BORDO 2000 m. – kažkas neįtikėtino!

2008 m. – vin de garde – brandinimui skirto vyno metai.

2001 m. – puikus, bet 2000 metų šešėlyje...

2009 m. – geriausias XXI amžiaus derlius.

2004 m. – kokybės ir kiekybės harmonija.

2010 m. – tūkstantmečio derlius. Vėl??? Ar tikrai...

2005 m. – tūkstantmečio derlius. 2006 m. – staigios reakcijos, sunkaus darbo pareikalavę ne-

Tokiais ir panašiais epitetais apibūdinami pastarojo dešimtmečio Bordo regiono vynmečiai. To paties vynmečio vertinimas

tikėtumų pilni metai: šalta žiema su daug kritulių, aukštesnė nei

laikui bėgant kinta. Einamaisiais metais aprašomos oro sąlygos ir

vidutinė pavasario ir vasaros temperatūra, ankstyvas vynuogių

numatomi vyno stiliai; nuėmus derlių – prognozės keičiasi arba

nokimas, lietus derliaus nuėmimo metu, pilkasis kekeras, išplitęs

išlieka tokios pačios, priklausomai nuo derliaus kiekio ir kokybės;

ne tik Soterno rajone. Techninio personalo akylumo ir profesio-

po išankstinių degustacijų jau skelbiami pirmieji vyno įvertini-

nalumo išbandymas.

mai, atsargumo dėlei dažnai užrašomi apytiksliais balais (pvz., 90–93 arba 89–90 balų), kurie gali kisti vynui bręstant.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


derlių vertinimai

2008 m. Oro sąlygos nebuvo itin palankios vyndariams. Daugelis

2010 m. Po išankstinės degustacijos vynmetis buvo apibertas tokiais

niurnėjo dėl drėgno ir vėsaus oro, nuolat puolančios miltligės.

įvertinimais: „klasikinis Bordo derlius“, „rekordinis brandinimo

Buvo tikimasi vėlyvo ir mažesnio nei įprastai derliaus. Saulės

potencialas“, „ypatingai geri metai taninams ir antocianams“.

šilumos ir šviesos trūkumas irgi nežadėjo nieko gero. Ilgas ir

2010-ųjų oro sąlygos buvo palankios fenolių nokimui.

gana šiltas vegetacijos periodas turėjo įtakos didesniam rūgšties

Karštos, bet ne svilinančios dienos, vėsios naktys; saulė puikiai

kiekiui vynuogėse. Tačiau malolaktinė fermentacija ją suminkš-

sunokino taninus. Geriausi metai vynams, kuriuose dominuo-

tino ir išankstinėse degustacijose vynas jau stebino prinokusiais

ja ‘Merlot’ vynuogės (atrodo, Sent Emiljonui ir Pomeroliui vėl

taninais ir vaisiškais tonais. Sodrios spalvos, solidžios, minkštos

pasisekė). Tačiau ir ‘Cabernet Sauvignon’ vynuogės suteikė vynui

struktūros, prinokusių taninų ir nemažai alkoholio turintį vyną

ypatingos galios. Svarbu paminėti, kad ne tik išskirtinė derliaus

daugelis lygino su 1990-ųjų metų derliaus vynu. ‘Merlot’ vynuo-

kokybė, bet ir mažesnis kiekis lems šių metų vyno kainą.

gėms šie metai buvo sunkesni nei ‘Cabernet Sauvignon’, ypač

15

Raudonasis bordo bus ypač gaivus, jaunatviškas, atsklei-

kairiajame krante, kur ‘Merlot’ nukentėjo labiau. Vynas stebina

džiantis daug sodrių aromatų ir, žinoma, ilgaamžis. Sausas

ir yra malonus gerti jau dabar, tačiau turi nemažai potencijos

baltasis – aromatingas, sodrus, turintis pakankamai rūgšties.

ir ateičiai. Kadangi derlius buvo labai mažas (mažiausias nuo

Kvapnus, sodraus skonio saldusis vynas tik patvirtina šio vynme-

1991- jų), o kaina, palyginti su 2009–2010 metais, patraukli,

čio išskirtinumą. Tačiau reikia priminti, kad tai ateities vynas, ne

lentynose vynas ilgai nestovės.

šiandien ir ne rytoj jo ragaukite. 2008–2010 metai vadinami svajonių metais, kaip ir 1988–

2009 m. Šis vynmetis laikomas geriausiu per pastaruosius 60 metų.

1990 metai. Gaila, kad tos svajonės gali taip ir likti svajonėmis, nes, palyginti su 9-uoju dešimtmečiu, vyno kainos dėl jo išskirtinumo ir paklausos Azijos rinkose išaugo net keletą kartų.

Nors pavasario pradžia buvo labai lietinga, o gegužį kruša nuniokojo nuo 15 proc. iki pusės derliaus (Entre-Deux-Mers‘e, Grave ir

Rasa Starkus

Sent Emiljone), vyndarius nuramino tolygus žydėjimas birželio pradžioje ir nokimo pradžia liepos pabaigoje. Nuostabiai šiltos, sausos rugpjūčio ir rugsėjo dienos bei vėsios naktys priminė 2000-uosius ir 2005-uosius; tokie orai tęsėsi iki spalio pabaigos, tad prisirpo mažos, geros koncentracijos ir struktūros uogos. Vynas – sodrus, koncentruotas, vaisiškų, gaivių tonų, šilkinių taninų, puikaus balanso ir ilgai išliekančio poskonio. Ilgaamžis, brandinimui tinkamas vynas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


16

derlių vertinimai

BURGUNDIJA 2008 m. Vyndarių nervų tampymo metai: nuo pavasario iki rudens

2009 m. Idealūs! Puikios oro sąlygos – nei per karšta, nei per drėgna.

su pertrūkiais merkiantis lietus nieko gero nežadėjo. Tačiau

Kai kas šiuos metus lygina su 1999-aisiais, kiti – net su 1959-ai-

nuo rugsėjo vidurio oro sąlygos buvo pasakiškos ir vynuogės

sias. Šilumos ir šviesos pakako visą vynuogių sirpimo laikotar-

stebuklingai prinoko iki reikiamo balanso. Rūpestingai atrinkus

pį, todėl derliaus nuėmimo metu vynuogės buvo nuostabios

vynuoges, derlius buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį,

dermės. Kiekvienas žemės plotelis (climat) turėjo nuostabią

tačiau iš jo pavyko pagaminti puikaus vyno. Baltasis – labai pa-

galimybę atskleisti savo klasikines savybes vyne. Baltasis vynas

trauklaus balanso, nuostabiai gaivus ir išraiškingai minerališkas.

paslaptingas, lėtai bręstantis, bet pilnas potencijos. Raudona-

Geros struktūros, skalsiai vaisiškas vynas. Raudonasis šiais metais

sis – įspūdingos išvaizdos, pribloškiantis vaisių ir prieskonių

labai kompleksiškas, prinokusių taninų. Gana intensyvios spal-

aromatais, sodraus skonio.

vos ir elegantiško balanso svarus vynas turi nemažai potencijos ilgesniam brandinimui. Vynuogės putojančiam vynui „Cremant“ buvo renkamos kiek anksčiau, kad būtų išsaugotas pakankamas rūgšties kiekis ir cukraus bei aromatų koncentracija.

2010 m. Sudėtingų oro sąlygų ir nuolatinio ragavimo metai. Labai daug lijo, todėl buvo svarbu stebėti vynuoges, jų nokimą, o renkant derlių atskirti nesveikas uogas. Nedidelis derlius ir puikūs skirtingų vynuogynų aromatai – kruopštaus vynuogininkų ir vyndarių triūso rezultatas. 2010-ųjų metų derlius vyno mėgėjams pateiks malonių staigmenų. Rasa Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


derlių vertinimai

17

ELZASAS

2007 m. Skubantys metai. Kovo pabaigoje, tai yra 2–3 savaitėmis anksčiau, pasirodė pirmieji pumpurai, balandis ir gegužė buvo be galo šilti ir sausi, todėl greitai pražydusios vynuogės suformavo tolygias, sveikas kekes. Tačiau vasara 2007-aisias buvo labai drėgna ir temperatūra dažnai nepasiekdavo įprastos daugiametės. Sudėtingos sąlygos vynuogynuose vyravo visą vynuogių augimo laiką, teko budriai laukti sausų dienų vynuogienojų purškimui. Biodinaminės vyndarystės šalininkams taip pat teko imtis

2008 m. Klasikinis vynmetis. Permainingas oras nebuvo palankus visoms vynuogėms. ‘Muskat’ veislės žiedams pakenkė vėsūs orai. Tačiau šiltas ruduo prinokino daugiau uogų puikaus balanso ir kokybės vėlyvojo derliaus (VT) bei atrinktų pilkojo kekero paveiktų vynuogių (SGN) vynui. Ne itin karšta vasara subrandino geros žaliavos Elzaso „Cremant“ vynui. „Riesling“ – ypač minerališkas ir kompleksiškas. 2007-ųjų kokybės šis vynmetis nepasiekė.

priemonių prieš miltligę, tik žymiai mažiau. Rugpjūčio pabaigoje oras pasitaisė, ir vynuogės sunoko puikios koncentracijos išlaikydamos gana išraiškingą rūgštį. Derliaus nuėmimas irgi prasidėjo anksti, putojantiems vynams – rugpjūčio pabaigoje. Oro sąlygos buvo palankios kilmingajam puviniui atsirasti ir plisti, todėl reikėjo išnaudoti kiekvieną galimybę nuimti atitinkamą derlių ir taip jau išskirtinio derliaus vynams. Nežiūrint permainingo oro, nuimtos vynuogės buvo sveikos ir puikiai prinokusios. ‘Pinot Gris’ buvo galima surinkti įvairaus stiliaus vynui, o štai vėlyvojo derliaus vynas išėjo kiek sausesnis. Tai labai geras vynmetis.

2009 m. Atrodo, tai geriausi metai visai Prancūzijai. Elzasiečiai irgi tvirtina, kad metai nuostabūs visoms vynuogėms, tačiau galutinio rezultato dar teks palaukti. Oro sąlygos ne itin žavėjo. Po ankstyvo pavasario atėjo vėsi vasara, o tai apsunkino žydėjimą, ir vynuogės sukrovė nelygias kekes. Karšti vasaros orai sumažino rūgšties kiekį, tačiau jį padėjo išsaugoti palankus oras derliaus ėmimo metu. Pavyko išvengti bet kokio puvinio, todėl galime džiaugtis ir ‘Pinot Noir’ vynuogių vynu, pasiekusiu išskirtinės kokybės. „Gewurtztraminer“ šiais metais prieskoningesnis. Rasa Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


18

derlių vertinimai

Šampanė 2002 m. Po keleto švelnių žiemų gruodžio–sausio mėnesiais Šampa-

2004 m. Iškart po Naujųjų metų užgriuvęs sniegas greit ištirpo, nes

nės vynuogynus užgriuvo didžiuliai šalčiai. Tai savaip atgaivino

sausi ir palyginti šilti orai išsilaikė net iki kovo mėnesio. Keletas

dirvožemį, o patys vynmedžiai išliko nepažeisti, nes atšalimas

rimtų šalnų praėjo balandį, bet šiluma ir saulė gegužį itin teigia-

nebuvo staigus.

mai veikė lapijos formavimąsi. Birželis pasitaikė permainingas:

Atodrėkis prasidėjo sausio 15 dieną, tad pirmasis genėji-

galingi vėjo šuorai su liūtimis, kruša... Laimei, žiedams tai nepa-

mas vyko švelniu oru, lydimas lietaus ir vėjo. Drėgni ir palyginti

kenkė. Tuomet buvo prognozuojamas gana didelis derlius, bet

šilti orai laikėsi net iki kovo vidurio, tad vegetacija prasidėjo

apsiniaukęs, lietingas, šaltas rugpjūtis sulėtino uogų sirpimą ir

šiek tiek anksčiau nei įprasta. Balandis buvo saulėtas ir sausas,

vynuogių augintojams įvarė nemažai baimės. Išgelbėjo fantastiš-

gegužės pabaigoje–birželio pradžioje kai kur praūžė audros su

kai šiltas rugsėjis, derliaus rinkimas buvo atidėtas iki rekordiškai

krušomis, padariusios šiek tiek žalos. Bet šiltas, saulėtas birželis

vėlyvo laiko – rugsėjo 27-osios. Iki tol uogos nuostabiai sunoko,

buvo palankus vynmedžių žydėjimui. Liepą ir rugpjūtį orai buvo

o sausi orai derliaus rinkimo metu garatavo puikios kokybės

nepastovūs, o rugpjūčio gale kilusi audra suaktyvino kekerinį

žaliavą šampanui.

puvinį. Tačiau rugsėjį kritulių beveik nebuvo, o derliaus rinkimui

Derlius buvo itin gausus, tačiau uogos sveikos, tinkamai

(rugsėjo 12–28 d.) oras pasitaikė idealus. Cukraus koncentracija

sunokusios, „teisingos“ rūgšties, tad buvo padaryta puikaus

buvo puiki, uogų kokybė taip pat. Potencialus alkoholio kiekis –

balanso elegantiško vyno, būdingo Šampanės teroir. „Char-

10,5 proc., rūgšties mažiau nei vidutiniškai, bet tai būdinga

donnay“ – tobulos kokybės. Vintage skelbė absoliuti dauguma

visiems išskirtiniams Šampanės derliams.

Šampanės gamintojų.

2002-ieji buvo neabejotinai puikūs, ypatingi metai, o „Pinot Noir“ kokybė tiesiog didinga! Visi Šampanės vyndariai skelbė vintage metus. Tais metais buvo padaryta daug aukščiausios kokybės svaraus, tvirtos struktūros, švaraus vaisiškumo vintage šampano. Kai kurie vyndariai jį pavadino svajonių vintage šampanu, kiti teigė nematę tokio per visą savo gyvenimą. Šio derliaus šampanai į rinką buvo išleisti palyginti vėlai, o geriausieji pradėjo rodytis tik 2010 metais. Dauguma jų gali būti laikomi ir brandinami dešimtmečius. Verta pirkti bet ką, kas dar liko parduotuvėse.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

Pirmieji šampanai rinkoje pasirodė 2009 metų pradžioje. Verta pirkti greitam vartojimui ir kolekcionavimui.


derlių vertinimai

2006 m. Pirmąjį metų ketvirtį kritulių buvo mažoka, sausa. Vėliau užėjo lietingas, apniukęs periodas. Vienintelis teigiamas ženklas – nebuvo pavasarinių šalnų. Šiluma sugrįžo tik birželį, vis karštėjant orams, liepą kilo siaubinga audra, nuniokojusi 600 ha vynuogynų. Nepaliesti plotai mėgavosi rekordiniu karščiu, primenančiu 2003 metų vasarą, tačiau rugpjūtis pasitaikė drėgnas ir šaltas, vidutinė mėnesio temperatūra buvo 2–3 laipsniais žemesnė nei įprasta. Ir vėl derlių išgelbėjo rugsėjo šiluma, paskatinusi uogų sirpimą, todėl derlius buvo nurinktas švariai. Iki 2006 metų Šampanėje nėra buvę tokio ilgo laiko tarpo tarp derliaus rinkimo pradžios skirtinguose rajonuose. ‘Chardonnay’ vynuogės Cote Sezannais rajone pradėtos skinti rugsėjo 6-ąją, ‘Pinot Noir’

19

ir ‘Pinot Meunier’ – rugsėjo 27-ąją Montagne de Reimse ir Marne slėnyje. Derlingumas, rūgštingumas, cukraus kiekis ir potencialus alkoholio kiekis prilygo geriesiems Šampanės vynmečiams. Vynas padarytas svarus ir vaisiškas, ypač „Pinot Noir“. „Chardonnay“ ne toks idomus, stokoja gyvumo. Tais metais buvo padaryta puikaus šampano, skirto greitam, maloniam suvartojimui. Dauguma gamintojų darė vintage šampaną, tačiau senųjų vintage tradicijų puoselėtojai jų nepagamino. Pirmieji šio vynmečio šampanai rinkoje pasirodė 2010-ųjų pabaigoje, 2011-aisiais jų dar padaugės. Verta pirkti puikios reputacijos gamintojų šampano, ypač rožinio. Jolanta Smičienė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


20

derlių vertinimai

Toskana ‘Sangiovese’ – itališkiausia vadinama vynuogių veislė, tik

laiku užmegzti vaisių. Kekes sudarė skirtingo dydžio uogos. Dėl

nuo XIX a. išplitusi už gimtosios Toskanos ribų. Nors dabar ji

šios problemos, prancūziškai vadinamos millerandage, fenoliai

auginama gerokai plačiau, svarbiausi Italijos vynai – „Brunello di

uogoje negali tolygiai sunokti. Rugpjūčio vidury Montalčino

Montalcino“, „Carmignano“, „Chianti“ ir „Chianti Classico“, „Morel-

vyndariai neteko bent 20 procentų derliaus dėl vėjuotų, šaltų

lino di Scansano“, „Vino Nobile di Montepulciano“ – iš ‘Sangiove-

dienų su krušomis. Užtat po rugsėjo lietaus pradžiugino graži

se’ vynuogių pagaminami būtent Toskanoje. Šios veislės vynas

bobų vasara. Tad nors ir kentėję gamtos išpuolius ištisus metus,

retai bus alkoholio pertekęs gremėzdas. Iš darbštaus vyndario ji

vynuogynai vis dėlto subrandino sveiką derlių. Vynas kiek

pareikalaus daug dėmesio ir tik tuomet puikiajame „Brunello di

„lieknesnis“ nei įprastai, tačiau rūgštis ir taninai sunokę, vynas

Montalcino“ atskleis tobulą rūgštingumo ir taninų balansą.

maloniai geriamas. Džiugina išraiškingas, sultingas vaisiškumas.

Montalčinas 2006 m. Skandalas, gerokai sudrebinęs „Brunello di Montalcino“

Bolgeris Toskanos pakrančių zonose – Bolgeryje, Maremoje – klimato sąlygos palankios Bordo regiono vynuogių veislėms: ‘Cabernet

įvaizdį, laimingai baigėsi išskirtinės kokybės derliais 2006 ir 2007

Sauvignon’, ‘Merlot’, ‘Cabernet Franc’, ‘Petit Verdot’. Čia, kitaip nei

metais. Rūgštis, taninai, aromatai, saldumas, spalva – visi vyno

visoje Toskanoje, ‘Sangiovese’ kartais teužima 2 proc. vynuogynų.

kokybę lemiantys kriterijai 2006-ųjų derliaus nuėmimo metu pasiekė puikų lygį. Tam įtakos turėjo idealios klimato sąlygos ištisus metus: ilga, šalta žiema, lietingas ir šaltas pavasaris; o štai vasara buvo kiek šiltesnė nei įprastai, karščiai prasidėjo birželį ir visą

2007 m. Po šiltos žiemos Italija sulaukė šiltesnio nei paprastai pavasa-

liepą temperatūra kilo. Vynuogynus atgaivino atslūgęs karštis

rio, pumpurai sprogo anksčiau ir vynuogynai mėgavosi švelniu,

rugpjūtį bei atsitiktiniai lietūs. Kaitri rugsėjo pradžia subrandino

saikingai drėgnu pavasariu. Birželis visame Toskanos pajūryje

aukščiausios kokybės derlių. Šis vynmetis žurnaluose ir žiny-

buvo lietingas. Jį pakeitė sausa ir šilta liepa, o rugpjūtį kiek atvė-

nuose vertinamas aukščiausiais iš aukščiausių balų ir ne vieno

so, vėl lijo. Derliaus brendimas sulėtėjo pačiu laiku. Šiluma ir gie-

vadinamas geriausiu modernaus „Sangiovese“ vynmečiu. Aroma-

dra grįžo rugsėjį, dienos ir nakties temperatūrų skirtumas buvo

tų puokštei būdingas stebėtinas kompleksiškumas ir elegancija,

labai palankus lėtam, tolygiam nokimui. Derlius įgavo puikios

kaskart uodžiant skleidžiasi papildomos aromatų natos. Kvepia

aromatų koncentracijos, be menkiausio pernokimo pėdsako.

šviežiomis laukinėmis uogomis, juodomis vyšniomis, migdolais,

Vyndariai „užaugino“ turtingo ir ilgai bręsti galinčio „Cabernet

gėlėmis, užuodžiami žemiški tonai. Tvirti taninai ir gaivi rūgštis

Sauvignon“ bei „Merlot“. Šios saulėtos rudens dienos buvo ypač

atspindi „Sangiovese“ energingumą.

svarbios „Cabernet Sauvignon“ kokybei.

2007 m.

2008 m.

Antrus metus iš eilės vyndariai sulaukė išskirtinės kokybės

Pavasaris prasidėjo gausiais lietumis, trukusiais iki birželio

derliaus. Palyginti su 2006-aisias, šių metų „Brunello di Mon-

vidurio. Vynuogynai vėlavo žydėti. Vasara – karšta, saulėta ir

talcino“ – stotingesnis ir vaisiškesnis. Viskas vyko anksčiau:

sausa. Tik padriki lietūs rugpjūčio vidury paįvairino oro sąlygas

pabudimas, žydėjimas, nokimas ir, be abejo, derliaus nuėmimas.

ir leido vynuogynams atsikvėpti bei tinkamai subrandinti derlių.

Temperatūra buvo rekordiškai aukšta – sulaukta karščiausios

Rugsėjį temperatūra nukrito, ir vėsios naktys sulėtino nokimą

liepos per pastaruosius penketą metų. Rugpjūtį užėję lietūs

bei prailgino jo laiką. ‘Merlot’ derlius pradėtas nuimti ankstyvą

buvo sutikti džiaugsmingai ir pagreitino per sausrą ir karštį sulė-

rugsėjį. Vynas – atviras, vaisiškas. ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Caber-

tėjusį nokimą. Prieš derliaus nuėmimą ir jo metu vynuogynus ir

net Franc’ noko dar bent iki rugsėjo vidurio; vynas – puikios

vyndarius lepino puikus oras. Nuskintas idealiai, tolygiai sunokęs

koncentracijos, elegantiškas, o aukštesnis nei kasmet rūgštingu-

sveikas derlius. Šio vynmečio vynui būdingas gana aukštas alko-

mas garantuoja jam ilgą ir įdomų gyvavimą.

holio lygis, tačiau yra nemažai rūgšties, leidžiančios jam ilgai ir kokybiškai bręsti. „Brunello di Montalcino“ – ypač subalansuotas, koncentruotas, išraiškingo aromato, didingas vynas.

2009 m. Po saulėtos, karštos vasaros anksti nokstančios ‘Merlot’ buvo skinamos vėlų rugpjūtį arba pačioje rugsėjo pradžioje, to štai

2008 m.

nurinkti ‘Cabernet Sauvignon’ sutrukdė lietūs rugsėjo vidury. Laimei. Derlius spėjo pasiekti aukščiausią nokumo lygį.

Įprasta žiema, deja, baigėsi gausiais lietumis pavasarį. Drėgmė ir šaltis pakenkė žydėjimui, vynmedžiams nepavyko

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

Jurga Karinauskaitė


derlių vertinimai

21

Amarone della Valpolicella „Amarone della Valpolicella“ vyno kokybę lemia ne tik oro sąlygos derliaus brendimo ir nuėmimo, bet ir džiovinimo (appassimento) metu. Išskirtinės kokybės amaronės pagaminta 1990, 1995, 1997, 2000 metais. Pastaraisiais metais Valpoličelos vyndariai taip pat pagamino labai gero vyno.

2007 m. Puiki pradžia – švelni žiema ir ypatingai šiltas pavasaris. Vynmedžiai skleidėsi, žydėjo, augino vaisius anksčiau nei įprastai. Karštą liepą ir lietingą rugpjūtį uogos galėjo sklandžiai ir sparčiai nokti. Ir vis dėlto saujelei vyndarių 2007-aisiais neteko gaminti puikaus amaronės. Rugpjūčio gale rytinius Valpantenos apylin-

2006 m. Vėlyvas, be to, šaltas ir drėgnas pavasaris labai lėtai augino pumpurus. Negana to, kai kuriuose Valpoličelos vynuogynuose žydėjimui pakenkė stiprūs lietūs birželio pradžioje. Birželio pabaigoje ir liepą buvo karšta, kaitra džiovino uogas ir neleido joms tolygiai sirpti. Išgelbėjo gausūs rugpjūčio lietūs. Rugsėjį ir spalį debesys išsisklaidė ir derlius puikiai prinoko. Dienos buvo karštos, o naktys vėsios. Vytinimo metu vėl buvo saulėta ir sausa,

kių vynuogynus užklupo audra. Kruša sunaikino net 90 procentų derliaus. Nenuniokotuose vynuogynuose sveikas derlius pradėtas skinti anksčiau nei kasmet – pirmą rugsėjo savaitę. Idealiai sunokusios kekės vyto rugsėjį ir spalį, tuomet lijo labai mažai. Derliaus saldumas buvo beveik toks pat, kaip ir kaitriaisiais 2003 m., užtat rūgštingumas – žemesnis, taninai sunokę, minkšti. Dėl tokio gero nokumo vynu galima mėgautis vos tik jis bus išpilstytas į butelius, bet jis taip pat gali ilgai bręsti vyno rūsyje.

vyndariams neteko naudoti kondicionavimo technikos, apsaugančios nuo puvinio pavojaus. Amaronės derlius šiais metais pasiekė aukščiausią saldumo ir klasikinių saldžių, nokių taninų išraišką, rūgštingumas saikingas. Pagamintas tvirtas, alkoholiškas, geros vaisiškumo ir aromatų koncentracijos, tvirtų taninų vynas. Tinkamas ilgam brandinimui.

2008 m. Gamta nelepino vyndarių. Po labai šaltos žiemos ir lietingo pavasario vynuogynuose noko mažesnis derlius nei 2007-aisiais. Pirmoji vasaros pusė buvo labai lietinga, kai kur derlių „paretino“ krušos. Likusiai vasaros daliai nuo liepos iki rugsėjo lietaus nebeliko, tad saulėtomis, sausomis dienomis subrendo uogos kokybiškam vynui. Šiuos metus galime laikyti subalansuoto amaronės vynmečiu. Jurga Karinauskaitė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


22

derlių vertinimai

Barolas, Barbareskas ‘Nebbiolo’ vynuogės jautriai reaguoja į menkiausius derliaus, vynuogyno, mikroklimato ir gamybos technikos pokyčius. Lyg kruopščios Barolo ir Barbaresko apylinkių metraštininkės vyne jos atskleidžia vynmedį supančios aplinkos bruožus. 2004–2007 metų derliai Pjemonte buvo geresni nei vidutiniai, pirkėjui lieka tik išsirinkti jam patinkantį stilių – rizikos nedaug.

2004 m. Saikinga šiluma ir lietus turėjo įtakos sėkmingam derliui. Negana to, nuimant derlių oras buvo toks puikus, kad 2004-uosius tuoj pat norėjosi skelbti geriausiais šimtmečio metais. Cukraus ir rūgšties lygis uogose – tiesiog idealus, taninai ir vaisiškumas išraiškingi, nokūs. Rezultatas – lietuviškai tariant, pavydėtinas: tobulas, geros koncentracijos, fantastiškos aromatų puokštės, gyvos rūgšties, puikios struktūros vynas. Geriausiuosius galima laikyti 20–40 m.

2005 m. Kruopščiai derlių kontroliavę ir lietų pralaukę (pirmąją spalio savaitę vėl pasirodė saulė) vyndariai pasiekė gerų rezultatų. Šis derlius nėra puikus, bet pagaminta gero, kai kada net labai gero barolo ir barbaresko. Vynas „lieknesnis“ nei klasikiniais metais pagamintas barolas, tačiau balansas, kaip ir stilius, puikus. Nebūtina laukti 15–20 metų. Barbareskas maloniai geriamas po 5 metų, o barolas po 7–10 metų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

2006 m. Metai nevargino karščio, šalčio ar lietaus pliūpsniais. Lietus lijo ir saulė šildė lyg pagal laikrodį, tuomet, kai tai buvo reikalinga. Buvo šilta, retkarčiais – karšta. Vasaros pabaigos ir rudens vakarų temperatūra šiek tiek nukrito, todėl fenoliai sunoko lėtai bei tolygiai. Išraiškinga aromatų puokštė, sveika rūgštis ir vaisiškumas pagimdė galingos struktūros barolą ir barbareską. Šių metų vynams būdingas tirštumas, sodrumas, jėga. Net sąlygiškai žemiausios kokybės barolas yra didingas. Tokios klasikinės oro sąlygos įkvėpė vynui mažne neriboto ilgaamžiškumo. Verta laikyti dešimtmečius!

2007 m. Žiema buvo neįprastai šilta, ir vynmedžiai sužydėjo net mėnesiu anksčiau išmušdami vyndarius iš vėžių. Vasara džiugino ramia, pastovia šiluma, o šaltomis rudenio naktimis uogos tinkamai sunoko. Anksti pražydę vynmedžiai – anksti nuimtas derlius. Pagamintas stotingas, įsimintinos tekstūros, intensyvaus aromato, aktyvus ir nuo pat pradžių išraiškingas vynas. Net ir jaunas bus veržlus, vis dėlto vertėtų jam duoti įkvėpti oro. Ilgaamžis. Jurga Karinauskaitė


derlių vertinimai

23

Portas 2000 m. Net 40 proc. sausesnė žiema! Šilti buvo vasario bei kovo mė-

2007 m. Lapkritis ir vasaris buvo labai lietingi, didesnis nei vidutinis

nesiai, o balandis ir gegužė lietingi. Šiek tiek palijo nuo birželio

kritulių kiekis buvo fiksuotas ir gegužę, birželį, ypač aukštutinia-

iki rugpjūčio. Vynuogės noko labai lėtai, derliaus rinkimą teko

me Dore. Temperatūra nuo gegužės iki rugpjūčio išsilaikė žemes-

atidėti bent dvi savaites. Tačiau rugsėjį temperatūra pakilo iki

nė nei vidutinė, čia vėlgi išskirtinas aukštutinis Doras. Negana to,

40 ºC, tad uogos gerai prisirpo. Iš puikios kokybės derliaus buvo

metai prasidėjo ligomis vynuogynuose, bet šiltas rugpjūtis bei

pagamintas labai vaisiškas, geros koncentracijos vynas.

sausas ir karštas rugsėjis padėjo išvengti neigiamų pasekmių, ir uogos gerai sunoko. Šių metų vynas puikios kokybės, elegan-

2003 m.

tiškas, tvirtos struktūros bei aksominių taninų. Tai geriausias derlius per pastaruosius metus.

Kaip įprasta, lietinga žiema. Temperatūra visus metus taip pat buvo artima vidutinei daugiametei, tik liepos pabaigoje ir

Arminas Darasevičius

rugpjūčio pradžioje regione buvo gerokai karščiau: 45 ºC dieną ir 30 ºС naktį. Taigi derlius subrendo ir buvo nuimtas neįprastai aukštoje temperatūroje. Vynas išėjo labai svarus, galingų, tvirtų taninų, leidžiančių vyną ilgai brandinti. Išskirtinės kokybės derlius.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


24

Prosecco

Prosecco:

ar reikia komplikuoti sėkmę? Arūnas Starkus

Lengvas, vaisiškas, putojantis ir nebrangus – kelios priežastys, dėl kurių Prosecco vynas per keletą metų tapo itin populiarus pasaulyje. Kaip antitezė brangiam šampanui ir elitinei frančakortai, Prosecco net buvo patekęs į skardinę ir geriamas per šiaudelį (Paris Hilton išpopuliarintas „išradimas“). Kaip alternatyva zektui bei nebrangiai cavai, Prosecco ne pirmi metai užima puikias pozicijas putojančio vyno pasaulyje. Tačiau 2009 metais, atsiradus daug konkurentų ir plagijuotojų ir dėl to Prosecco vyno kainoms sparčiai krentant, Italijos valdžia įvedė svarbią naujovę: Prosecco pavadinimas įstatymu buvo susietas su nedideliu regionu Italijos šiaurėje, nors iki tol taip buvo vadinamos bet kurioje pasaulio vietoje auginamos vynuogės.

l Aukščiausias Valdobbiadene-Conegliano Prosecco Superiore DOCG zonos vynuogynas „Moncader“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


Prosecco

K

artu įvyko ir daugiau logiškų pokyčių: ‘Prosecco‘ vynuogės

taciją palaikomos su žievelėmis šaltai, o prieš parduodant vynas

buvo pervadintos vienu iš senųjų pavadinimų ‘Glera‘, o

buteliuose metus saugomas vyninės rūsiuose. Kad atsiskleistų

apsaugotas jų auginimo arealas suskirstytas į kelias skirtingos

vynui būdingi minerališki, kalkių aromatai, tenka aukoti taip

reputacijos zonas: kalvota šio vyno teritorija tarp Valdobiadenės

pigiausiame kainų sektoriuje garbinamą vaisišką skonį. Nedaug

(Valdobbiadene) ir Koneljano (Conegliano) miestelių tapo Pro-

cukraus ir aukščiausio zonos vynuogyno „Moncader“ vynuogių

secco Superiore DOCG, o likusi Trevizo dalis – Prosecco DOC.

Prosecco vyne. Čia uogos sunoksta 20 dienų vėliau, tačiau vėjo

Tačiau vėliau Valdobbiadene–Conegliano Prosecco Superiore

perpučiamuose šlaituose vynuogienojus mažiau puola ligos ir

DOCG konsorciumas žengė dar vieną žingsnį – išskyrė 43 kaime-

kenkėjai. Dolomitinių Alpių žvyro dirvožemis skurdus, vynuo-

lius ir komunas (Rive), kurių nemaišytas vynas turėtų tarpusavyje

gienojams tenka leisti šaknis gilyn į kalną ir uogas pripildyti

skirtis skoniu. Šis sprendimas daugelį vyndarių užklupo netikė-

mineralinių medžiagų. Vynas – sausas, gana svarus, nerūgštus,

tai: anksčiau jie pirkdavo vyną iš skirtingų komunų ir parduoda-

kvepiantis persikais ir žaliomis slyvomis.

vo vienu pavadinimu, apimančiu visą DOC (dabar – DOCG) zoną. Buvo žinoma, kad kai kuriuose kaimuose vyno kokybė geresnė,

Intelektualu, tačiau ar maloniau už klasikinį Prosecco? Putojantis vynas šiame regione daromas nuo pokario laikų. Taigi

tačiau beveik niekas to nesureikšmindavo iki atskiro produk-

klasikai dar nedaug metų, ir dar veiklūs šį vyną pasaulyje išpopu-

to, išskyrus nedidelį Karticės (Cartizze) rajoną, kuris nuo seno

liarinę žmonės. Motušė Follador, vis dar vadovaujanti savo trijų

laikomas geriausia Prosecco zonos vieta. Kiekvienas vyndarys

dukterų komandai, neslepia nusivylimo įvestomis naujovėmis:

stengdavosi gauti iš čia vynuogių, kad padarytų bent kelis šim-

„40 metų dirbome, mokėme italus ir pasaulį pažinti mūsų vyną,

tus savo „Cartizze“ vyno butelių. „Cartizze“ dažniausiai daromas

o dabar tenka viską pradėti iš naujo. Mums patiems reiks laiko

pusiau sausas ar net pusiau saldus.Taigi labiausiai žavi jo skonis:

suprasti skirtumams tarp komunų, o pirkėjai tai įsisamonins

saldumo, gaivumo ir elegantiškos putos harmonija.

dar nežinia kada.“ Daugelis sutiktų vyndarių kalba apie įvestas

Tačiau saldumas maskuoja subtilius skirtumus. Todėl vyn-

25

naujoves, tačiau neturi pasiūlyti nieko, kuo galėtų jas iliustruoti.

dariai, pasiryžę daryti vieno kaimelio ar net atskiro vynuogyno

Nemažai jų vis dar sprendžia klasikines problemas: stengiasi

vyną, pereina prie sausesnio Prosecco. Primo Franco, vyninės

sušvelninti putojimą, ilgiau išlaikyti vaisių koncentraciją, taigi

„Nino Franco Spumanti“ savininkas, didžiuojasi vienu seniausių

atskiro vynuogyno individualumo paieškos jiems – tolima ateitis.

vynuogynų, išlikusių Valdobiadenės miesto centre, ir daro čia

O vartotojas ir toliau gali mėgautis gurkšnodamas pusiau sausą

atskiro vynuogyno vyną „Grave de Stecco“. Sultys prieš fermen-

Prosecco. Kam skubėti keistis?

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


26

Prosecco

l

Primo Franco – vieno kaimelio ir atskiro vynuogyno Prosecco entuziastas.

Faktai apie Prosecco Iki 2009 m. buvo daroma apie 60 mln. butelių Prosecco DOC ir 100 mln. Prosecco IGT vyno. DOC teritorijai gavus DOCG statusą, leistinas didžiausias derlingumas sumažintas 5 proc. (nuo 95 iki 90 hl/ha), IGT teritorija virsdama DOC prarado apie trečdalį derliaus (nuo 180 iki 126 hl/ha). Prosecco DOC leidžiama gaminti ir Pordenonės, Udinės, Triesto, Goricijos, Venecijos, Padujos, Vičencos, Beluno bei Friulio provincijose. Tačiau keturiose pastarosiose auga vos 725 ha ‘Glera’ veislės vynuogių. Trevizo provincijoje – 10 000 ha. Karticės (Cartizze), geriausio kaimelio, plotas – vos 106 ha. DOCG statusą gavo ir Azolas (Asolo) (buvęs Prosecco Montello e Colli Asolani DOC) – nedidelė teritorija (apie 500 ha) į pietus nuo Valdobbiadene-Conegliano Prosecco Superiore DOCG (apie 5000 ha vynuogynų).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

l „Follador“ vyninėje visus darbus nudirba motina ir trys dukros.


27

Integruota girninė kavamalė su kavos Integruota girninė kavamalė su kavos ru- rureguliatoriumi. (60 dBa). pumopumo reguliatoriumi. Tyliai Tyliai veikiaveikia (60 dBa).

Naujiena Naujiena avant avant Patentuota automatinė cappuccino, Patentuota automatinė cappuccino, latte latte machiato ar caffelatte sistema. Galimybė machiato ar caffelatte sistema. Galimybė pasirinkti tirštumą. pasirinkti pienopieno tirštumą.

Skaitmeninis displėjus su sensoriniu Skaitmeninis displėjus su sensoriniu valdymu. Tereikia paspausti cappuccino valdymu. Tereikia paspausti cappuccino mygtuką ir mėgaukitės cappuccino kava su mygtuką ir mėgaukitės cappuccino kava su tiršta tiršta pienopieno puta. puta.

avant avant

Šis Italijoje sukurtas ir pagamintas Šis Italijoje sukurtas ir pagamintas prietaisas – dar vienas nepamainomas prietaisas – dar vienas nepamainomas rafinuotos virtuvės atributas. rafinuotos virtuvės atributas. Dėl naujausios ir moderniausios technologijos, Dėl naujausios ir moderniausios technologijos, kuri jau De’Longhi tapo De’Longhi gaminių skiriamuoju kuri jau tapo gaminių skiriamuoju ženklu, šis elegantiškas, nerūdijančio ženklu, šis elegantiškas, nerūdijančio plienoplieno minimalistinio itališko dizaino prietaisas puikiai minimalistinio itališko dizaino prietaisas puikiai atrodys jūsų virtuvėje. atrodys jūsų virtuvėje.

Klasikinis modelis – Prabangus modelis – Klasikinis modelis – Prabangus modelis – ESAMESAM 6620 6620 ESAMESAM 6700 6700

Stilingos idėjos namams Stilingos idėjos jūsų jūsų namams Atstovybė UAB „Arte Domestica“ Žirmūnų 66,korpusas, 179 korpusas, LT-09131 Vilnius. 8 58883, 205 8883, 8 51561, 203 1561, Atstovybė UAB „Arte Domestica“ Žirmūnų g. 66, g. 179 LT-09131 Vilnius. Tel. 8 Tel. 5 205 faks. 8faks. 5 203 e. p. info@artedomestica.eu e. p. info@artedomestica.eu V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


28

Prioratas

Skalūno skonis Priorate Arūnas Starkus

Prieš dvidešimt metų apie Priorato regioną Ispanijos šiaurėje niekas nežinojo – kalnų siena apsuptas, vos vienu vingiuotu keliuku pasiekiamas iš išorės, karštas, nederlingas slėnis tiko tik alyvmedžiams ir vynuogienojams auginti. Į stačius, aštriomis skalūno plokštelėmis padengtus šlaitus su kroviniu įkopdavo tik mulai, o terasose augančias vynuoges augintojai skindavo tik rankomis. Iš šimtamečių vynmedžių mažų, juodų uogų keli vietiniai kooperatyvai darė nedaug taniniško, šiurkštaus ir labai koncentruoto vyno, kurį parduodavo už grašius maišyti su lengvesniais Katalonijos pakrantės vynais. Tačiau tuo metu Priorate jau gyveno du žmonės, tikintys, kad čia yra viena geriausių pasaulio vietų vynui daryti – René Barbier ir Alvaro Palacios. Abu buvo mokęsi „Petrus” vyninėje Pomerolyje, kur užsikrėtė didingo vyno manija, abu, nors ir ne kartu, metė saugią karjerą Ronos slėnyje bei Riochoje ir persikėlė į Dievo pamirštą kampelį daryti vyno, kuris iš karto tapo Ispanijos pasididžiavimu. „Clos Magador“ (R. Barbier) ir „L’Ermita“ (A.Palacios) šiuo metu laikomi Priorato klasika, o pasaulį stebinantį vyną daro jau 90 vyninių.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


Prioratas

Kodėl toks geras? Šito klausiame prieš kelerius metus geriausio Lietuvos rinkos vyno titulą laimėjusio „Gratavinum“ ūkio iš Priorato vyndario Jordi‘o Fernandezo. Yra keletas veiksnių, dėl kurių Priorato vynas stebina pasaulį. Čia vyrauja Viduržemio jūros klimatas, lietų atnešantis rytų vėjas pučia daugiausia žiemą, vasarą iš šiaurėje esančių Mont Santo

29

nė 2 tūkst. hektarų ploto neturinčiame regione kuriama dar smulkesnė, terroir atspindinti komunų sistema: nuo 2009 m., jei vynas praeina degustacinės komisijos filtrą, ant etiketės galima nurodyti vieną iš aštuonių kaimelių, kuriame vynas padarytas. Jei tokia žymėjimo sistema išplis, Priorato vyno minerališkumas taps labiau matomas etiketėse, taigi ir geriau suprantamas pasauliui.

kalnų atūžia vėsios ir sausos vėtros. Nors vasarą temperatūra dieną gali pakilti iki 40 ºC, naktimis staigiai atvėsta. Kritulių – vos 500 milimetrų per metus. Bet svarbiausia – regiono ribas žymi nederlingas skalūno dirvožemis, kuriame neužsilaiko vanduo ir maistinės medžiagos, taigi vynuogienojai priversti vystyti šaknų sistemą, per kurią į uogas patenka daugiau mineralinių medžiagų. Priorato vynas yra ypač minerališkas. Žmogui su fantazija užtenka įsivaizduoti šlapio skalūno skonį burnoje ir jis akimirksniu pajus tą patį ragaudamas vyną. Jordi Fernandezas sako, kad toks „turistinis“ metodas nėra labai tikslus, nes tikrasis minerališkumas jaučiamas kaip itin švari ir gaivi skonio pabaiga, kurios neužgožia saldūs vaisių aromatai. Nors regione daugiausia auginama ‘Garnatxa’ vynuogių, minerališkumą geriau perteikia ‘Carignan’ – rūgšti ir taniniška vynuogė. Tačiau savaime mineralai neatsiranda. Darant vyną, reikia atskleisti geriausias vynuogių savybes. Todėl visi geriausi vyndariai laikosi kadaise „Clos Magador“ įkūrėjo René Barbier deklaruoto „meilės akto“ vynuogyne principo – ekologinės ir bioldinaminės vyndarystės. 60–80 metų senumo vynuogienojai, augantys ant stačių skalūno šlaitų – kiekvieno regiono naujoko svajonė. Tačiau, kaip sako Jordi Fernandezas, neseniai vyninei nupirkęs 0,7 ha tokio vynuogyno, atgaivinti apleistus augalus gali užtrukti visą dešimtmetį – be kantrybės, jautrumo ir meilės čia neapsieisi. Atidavus gamtai visus vyno kokybės kozirius, tenka apsišarvuoti kantrybe ir įsigijus butelį: Priorate vynas nedaromas greitam vartojimui. Saldymedžio, balzaminiai, skalūniniai aromatai kartu su galinga taninų struktūra primena stipriai užveržtą mazgą, kuriam reikia duoti bent septynerius–aštuonerius metelius, kad atsileistų. Dekantavimas, anot dar vieno Priorato žinovo, vyno magistro Colino Gento, per kelias valandas atveria aromatus, tačiau skonio nepaveikia tiek, kiek norėtųsi. Skalūnas – kieta uoliena, tačiau giliai žemėje ji po truputį dūla, prisodrindama gruntinį vandenį mineralų, kurie, patekę į vyną, suteikia kietumo, ilgaamžiškumo pojūtį. Taip minerališkas vynas įgauna naujų briaunų, ir jei ragaudamas jas pastebi, patiri gerokai didesnį estetinį ir intelektualų pasitenkinimą, nei gerdamas vaisišką, intensyvų, tačiau paprastesnį, vienpusį vyną. Aukščiausią Ispanijos vyno kategoriją Denominación de Origen Calificada (DOC) Prioratas gavo 2000-aisiais. Šiandien

l

Beveik šimto metų senumo vynmedis sunokins mažiau nei pusę kilogramo uogų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


30

Prioratas

l Llicorella – raudonasis skalūnas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


Prioratas

31

Skalūnai Pasaulio vynuogynų dirvožemyje sutinkami kelių tipų skalūnai. Skalūnai yra metamorfiniai (kristaliniai) kvarcito ir filito dariniai – uolienos, skylančios plonais sluoksneliais, plokštelėmis. Ši uoliena beveik visiškai nesugeria vandens, yra atspari šalčiui ir temperatūrų kaitai, nerūdija, ant jos neželia samanos. Angliškoje literatūroje skalūnas vadinamas šiais terminais: schist, slate, shale. Jie reiškia skirtingo kietumo bei trapumo (o tai priklauso nuo uolienos susidarymo temperatūros ir slėgio) skalūnus. Shale yra minkščiausias ir trapiausias. Tokio sudūlėjusio skalūno dirva gali būti derlingesnė. Slate terminas vartojamas kietesnei, ne tokiai trapiai, dažnai tamsiai uolienai pavadinti. Dirva, kurioje jo gausu, yra mažiau derlinga, lengvai kaupia šilumą. Schist yra pats kiečiausias ir nederlingiausias. Jis palankus vynuogėms augti, jei sluoksniai būna susiformavę įstrižai, o ne horizontaliai dirvos paviršiui: tuomet vanduo lengvai nuteka žemyn, paspartėja erozija, vynuogių šaknys lengvai skverbiasi gilumon, rinkdamos maistines ir mineralines medžiagas. Toks skalūnas būdingas Bandolio (Prancūzija) ir Doro regionams (Portugalija). Įvairių tipų skalūnų galima aptikti šiose šalyse: Prancūzijoje: Kastelberg GC–Elzase, Quarts de Chaume–Luaroje, Morgon–Božolė, Šiauriniuose Ronos rajonuose, Faugeres, Maury, Carbieres–Langedoke ir Rusijone. Vokietijoje: palei Mozelio, Saro, Ruverio, Reino, Nahės, Ahro upes ir Pfalce (devono periodo skalūnas (slate)). Ispanijoje: Priorate juodasis ir pilkasis skalūnas (slate) dengia raudonojo skalūno (isp. llicorella) sluoksnį. Italijoje: Toskanoje (it. galestro).

l „Clos Magador“ vynuogynas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


32

vyno virėjai

Vyno virėjai Kalbino Jūratė Sprindžiūnaitė

Druska ir pipirai. Pripažinkime – skamba ganėtinai skurdžiai. Tačiau be šių prieskonių negalėtų išsisukti vieni garsiausių ir drąsiausių šalies virtuvės šefų EGIDIJUS LAPINSKAS („Esperanza“), DARIUS DABROVOLSKAS („Neringa“) ir VYTAUTAS SAMAVIČIUS („La Cle“). „Vyno žurnalui“ jie papasakojo ir daugiau įdomių detalių iš savo virtuvių.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


vyno virėjai

Prie stalo kalbėti reikia apie maistą

33

jis suprato kaip pareigą, tačiau labai malonią. Pirmą kartą prie jo prisidėjau būdamas šešerių. Pamenu, maišydavau mielinę tešlą,

Koks komplimentas pakylėtų virtuvės šefą EGIDIJŲ LAPINSKĄ? Kai svečiai po jo ruoštų vaišių ištaria: „Mes čia sugrįšime.“ O kokie žodžiai priverstų nusiminti? „Šitą patiekalą pas jus jau valgėme.“ Tokią akimirką virtuvės maestro susimąstytų: „Velnias, nejaugi aš jau nesugebu nieko sukurti.“

·

tėtis mokė ją kildinti.

·

Iš restoranų, kavinių savininkų teko girdėti, kad jiems nereikia šefų. Užtenka pavyzdingų virėjų, gaminančių tiksliai pagal receptą. Kaip manote, kodėl? Receptas – tai tik pagalbinė priemonė. Juk ten neparašyta,

Egidijau, suprantu, kad kūrybinė laisvė jums reikalinga lyg oras... Šimtu procentų esu įsitikinęs, kad virtuvės šefas yra kūrėjas.

Nors pažįstu kolegų, kurie patiekalus daro preciziškai pagal receptą, lyg vaistininkai, ir toje pačioje vietoje dirba septynerius ir daugiau metų. Kažkada jie man buvo autoritetai, bet dabar aš esu toli toli nuo jų. Kol jaunas, turi nebijoti eksperimentuoti,

pavyzdžiui, miltų klampumas ar žaliavos drėgmė. Net ir paprastas virėjas turi pajusti skonio skirtumus, juos įsiminti ir iš penkių miltų rūšių išsirinkti labiausiai tinkamus. Argi tai ne kūryba?! Nesuprantu, kodėl ji taip sumenkinama.

·

O kaipgi su receptų knygomis? Ten tikrai miltų klampumas nenurodomas...

siekti žinių, tobulėti. Manau, kad virėjas yra jaunas iki 45 metų.

·

Pripažinkime, kiekvienam tas pats patiekalas išeina skirtingai. Kaip sakoma garsiajame filme „La Troškinys“, kiekvienas gali

Per aštuoniolika praktikos metų pakeitėte daug darbo vietų. Dabar esate poilsio centro „IDW Esperanza resort“ restorano virtuvės šefas, prieš tai dirbote gerą vardą turinčiame restorane „Brasserie de Verres en Vers“. Kokie kriterijai lemia renkantis naują darbo vietą? Pirmiausia susipažįstu su restorano vyno meniu. Man tai –

geriausias jo lygio rodiklis. Išeiti iš „Virres en Vers“ nebuvo lengva. Girdėjau kalbas, neva naujieji šeimininkai mane „nupirko“. Man pinigai tikrai nebuvo svarbiausia. „Esperanzos“ šeimininkai leidžia pirkti pačios aukščiausios kokybės žaliavas. Jie dažnai de-

gaminti, tik reikia pasirinkti būdą, kaip tai nori daryti.

·

Išvardykite mėgstamus prieskonius. Pirmas kriterijus – šviežumas. Kiekvienas patiekalas reikalau-

ja skirtingų prieskonių. Jie arba suniveliuoja maisto skonį, arba suteikia kažką nuostabaus. Kai tai pajuntu, esu labai laimingas.

·

Lietuviai mėgsta česnaką, o jūs? Neturiu nieko prieš, tik nereikia česnako traiškyti, kapoti.

gustuoja mano patiekalus, o didžiausias ir maloniausias iššūkis

Prieš kepant ką nors galima įdėti skiltelę į karštą keptuvę su

būna, kai iš jų išgirstu: „Egi, nustebink.“ Ir taip būna gana dažnai!

aliejumi, šiek tiek paskrudinti ir ištraukti. Svečias valgys ir galvos:

·

jaučiu česnaką, bet jo čia nėra. Taip lavinamas gomurys. Kai

Esate vyno mėgėjas. Taip, mane žavi Prancūzijos vynas, kaip, beje, ir virtuvė,

bet klasikinė prancūziška. Jeigu yra galimybė paragauti dar nežinomo vyno, visada ja pasinaudoju. Vasarą pirmenybę teikiu baltajam ir rožiniam, šaltesniu oru mėgaujuosi raudonuoju. Šiaip

mano svečias tai pajunta ir pasako, man tai – geriausias įvertinimas.

·

Ar virtuvės šefas turi taikytis prie kliento? Manau, kad kartais galima imtis ir drastiškų priemonių.

patinka senosios Europos vynas, o štai su Naujuoju pasauliu

Pavyzdžiui, patiekti putpelę su galva ir kepenėlėmis viduje.

stengiuosi būti atsargus.

Tiesa, pats to dar nedariau, nes bijau (kikena). Bet kažkam tai

·

reiktų padaryti. Nes vis skundžiamės, kad Lietuvoje restoranai

Maisto gamyboje taip pat naudojamas vynas. Kai kas mano, kad tam galima pirkti patį pigiausią, paprasčiausią vyną. Jau ne vienam darbdaviui įrodžiau, kad, pirmiausia, tai

neapsimoka. Jei imi padažui vyno už 18 litų, užtenka vieno butelio. Kuomet perki tą, kurio litras kainuoja kokius 6 litus, tenka sunaudoti du tris litrus. Jo spalva ne tokia apetitiška ir skonis prastesnis. Viską paskaičiavus, kaina išeina beveik ta pati. Žodžiu, kokybė visada laimi. Keista, kai mėsa perkama brangiausia, o padažas prie jos daromas iš pigiausio vyno.

·

Kas lėmė, kad baigęs vidurinę mokyklą pasirinkote virėjo profesiją? Mano tėtis labai skaniai gamindavo. Pamenu sekmadienio

dar nepasiekė europinio lygio. Reikia drąsaus šefo, o gal net dvidešimties drąsuolių, kad pagaliau žmonės nebeturėtų galimybės valgyti prasto maisto. Galiu pasakyti: tam potencialas yra, nes jau turime keletą aukšto lygio virtuvės šefų. Tik kas nors turės būti pirmas...

·

Kareivis trokšta būti generolu, virtuvės šefas – turėti savo restoraną. Svajojate apie tai? Taip, bet susiduriame su realybe, kad lietuviai tam dar

nesubrendę. Tačiau kas nors turi pradėti ir būti pasiryžęs kokius metus ar net dvejus neuždirbti jokio pinigo. Per tiek laiko galima žmones įpratinti gerbti savo skrandį ir pradėti domėtis, kaip ir kodėl patiekalas gaminamas taip, o ne kitaip. Prie stalo turi kilti diskusijos apie maistą ir jo dermę su vynu ar kitais gėrimais. Mielai į tokį pokalbį įsiterpčiau ir aš, laisvai išduočiau visas virtuvės paslaptis (juokiasi). Man tai būtų vienas didžiausių gyvenimo

rytus, kai jis pusryčiams prikepdavo bulvinių blynų, virdavo ce-

pasiekimų. Bet kuris virėjas tuomet galėtų išdidžiai tarti: „Savo

pelinų. Tokie būdavo mūsų pusryčiai (juokiasi). Maisto gaminimą

darbą padariau“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


34

vyno virėjai

Man pakanka erdvės kūrybai

·

Rengiate vakarienes, kurių meniu turite derinti prie svečių išsirinkto vyno. Tai irgi erdvė kūrybai.

Mitą, kad „Neringa“ yra konservatyvus restoranas, bando griauti virtuvės šefas DARIUS DABROVOLSKAS. Nors pats puikiausiai supranta, kad prie legendinio „Neringos“ kotleto nagų geriau nekišti, vis tiek svečiams mėgina vietoj liežuvio su žirneliais ir majonezu patiekti liežuvį su... svogūnų ledais.

· ·

Taip, pas mus jau buvo dvi Bordo komanderijos vakarienės. Tai tikrų tikriausia kūryba, priverčianti gerokai pasitempti, nes neturiu labai gerų įgūdžių derinti maistą prie vyno. Paprastai žmonės išsirenka patiekalą, o tada dairosi į vyno meniu. Sudėtinga dar ir todėl, kad komanderijos nariai renkasi brangų vyną, ir prieš vakarienę nėra galimybių jo paragauti. Tačiau gaunu vyno

Nuo ko prasideda virtuvės šefo darbo diena? Nuo puodelio plikytos kavos ir sumuštinio.

skoninių ir aromatinių savybių aprašymus. Svarbiausia, kad svečiai po šių vakarienių liko patenkinti. Mane tai pakylėjo. Kūryba neleidžia užmigti prie kotletų (juokiasi).

gulbėmis (juokiasi). Kai tapau virtuvės šefu, supratau, kad bet

· ·

kokia patirtis praverčia. Nesvarbu, kad pačiam kai kurių darbų

neperkepti, nepervirti ir nepalikti patiekalo žalio.

Ilgą laiką Lietuvoje virėjo profesija buvo neprestižinė. Kodėl ją pasirinkote? Tam tikros aplinkybės lėmė, kad po vidurinės mokyklos

lankiau virėjų kursus, o po jų dirbau studentų valgykloje. Vėliau teko pabūti konditeriu, kepiau tortus ir puošiau juos rožėmis,

nebereikia daryti, tačiau žinojimas palengvina gyvenimą. Tikrąjį pašaukimą pajutau ir supratau, kad virėjo darbas man yra įdomus, prie sriubos puodo „Freskų“ restorane Vilniuje. Nors ten buvau tik paprastas virėjas, turėjau daug laisvės. Šefas mane

Kokią virtuvę labiausiai mėgstate? Tokios neturiu. Mėgstu skanų maistą.

Kas yra skanus maistas pagal „Neringos“ virtuvės šefą? Tai, kas teisingai pagaminta iš šviežių produktų. Svarbu

·

Kiek Jūsų restorano virtuvėje yra lietuviškų maisto produktų?

pastebėjo ir pasitikėjo. Šeštadieniais virdavome dienos sriubą.

Norėčiau, kad jų būtų daugiau. Pastebėjau, kad tarp mūsų ir

Labai paprasta: ateini prie šaldytuvo, pasižiūri, kokias daržoves

Lietuvos ūkininkų prasta komunikacija. Gal jie augina puikių da-

būtina suvartoti, ir pradedi virš puodo burti. Jokių receptų! Čia tai

lykų, bet informacija apie tai mūsų nepasiekia: jie mūsų neieško.

darbas! Kiekvieną kartą sriuba išeidavo vis kitokia. Taip prasidėjo

Daugelis gerą mėsą mieliau sukrauna į vagoną ir išveža į užsienį.

mano kūryba. Pasirodo, buvo svarbu patekti į „teisingą“ vietą.

·

·

Per šešiolika darbo metų pakeitėte daug vietų, todėl galite pasakyti, kiek restorano savininkai, kurie dažniausiai neturi profesionalaus išsilavinimo šioje srityje, siekia vadovauti virtuvės šefo kūrybai. Galiu pasakyti, kad man kūrybos laisvė yra labai svarbi.

Iš kokios mėsos lengviausia kurti šedevrus? Iš visos. Svarbiausia – kokybė. Net ir iš taip nusibodusios ir,

atrodytų, tokios kaimiškos mėsos, kaip kiaulienos šoninė, galima sukurti delikatesą. Dabar labai madinga triušiena, nes ją valgyti sveika. Kūrybą ir žaliavos pasirinkimą neretai riboja lėšos. Be to, mane vis dar stebina restorano svečių konservatyvumas. Jie bijo

Tačiau kiek jos gausi, priklauso ne tik nuo savininkų, bet ir nuo

paragauti fazano krūtinėlės arba putpelės!

restorano direktoriaus. Pas mus kol kas įprasta taip: ant aukš-

· · ·

čiausio laiptelio stovi savininkas, žemiau – direktorius ir tik tada šefas. O kai kur net dar žemiau. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes taip dažnai keičiame darbo vietas. Man priimtina taisyklė, kad darbovietę reikia keisti kas treji metai. Kartais tai įvyksta netikėtai, kartais gauni pasiūlymą su geresnėmis darbo sąlygomis.

·

„Neringa“ – konservatyvus restoranas, į kurį daugelis nuolatinių klientų ateina valgyti tradicinio „Neringos“ kotleto. Kaip čia su kūryba? Taip, čia renkasi konservatyvi liaudis. Bandau jiems pasiūlyti

kažką kitaip, bet jie sunkiai priima, vis prašo senųjų patiekalų: bulvinių blynų, liežuvio ir silkės, kurią kartais sugalvoju kitoniškai patiekti, bet vis išgirstu pageidavimų grįžti prie šaknų. Tačiau turiu laisvę kurdamas šefo siūlomus patiekalus, sezoninius meniu. Tarkim, šią vasarą prie jautienos liežuvio pasiūlysiu ledų. Aišku, jie nebus vaniliniai. Padarysiu juos iš svogūnų ir vyno

Priekoniai, be kurių negalite išsiversti savo virtuvėje? Druska ir pipirai.

O yra tokių, kurių niekada nebus jūsų sąraše? Norėčiau tokių rasti ir su jais eksperimentuoti.

Ar kurdamas patiekalą galvojate, prie kokio vyno jis tiks? Vyną mėgstu, labiau raudonajį, bet ruošdamas maistą apie

tai negalvoju. Žinoma, jeigu neturiu specialios užduoties. Pakartosiu: mano nuomone, pirmiausia renkiesi maistą, o tik tada galvoji, kuo jį užgersi.

·

Kai norite pataisyti sau nuotaiką, kokį patiekalą pasigaminate?

acto. Patikėkite, turiu erdvės kūrybai. Bet labiausiai atsigaunu

Kažkuris virtuvės meistras yra pasakęs, kad šefas negali

konkursuose. Ten pajungi visą išmonę, parsiveži naujų idėjų.

turėti vieno mėgstamo patiekalo. Aš mėgstu viską. Paprastomis

Pirmą kartą Lietuvos virėjų čempionate dalyvavau prieš kokius

dienomis valgau tai, kas lieka nuo dienos pietų. Arba užtenka, ko

dešimt metų. Kai tik leidžia galimybės, visada važiuoju į konkur-

per dieną prisiragauju. Žinia, kartais tampu panašus į šiukšliadė-

sus užsienyje.

žę (juokiasi).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


vyno virėjai

35

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


36

vyno virėjai

Šefas, kuris lavina svečių skrandžius Drąsiausias šalies virtuvės šefas gyvena Klaipėdoje. Pernai prieš Naujuosiuos uostamiečio senamiestyje atidarytame restorane „La Cle“ VYTAUTAS SAMAVIČIUS stovi ant aukščiausio laiptelio: jis ir savininkas, ir vadovas, ir virtuvės šefas. Jis sprendžia, ką ir kaip valgys jo svečiai.

·

šefas vienu metu sugeba kokybiškai pamaitinti šimtą žmonių, jis yra geras strategas. Nes tai aukštasis pilotažas. Mano restorane – trisdešimt vietų, dirba keturi penki žmonės.

·

Jus tenkina lietuviškų produktų kokybė? Visaip būna, problemų čia tikrai yra, bet kalti ir mes patys,

nes pamiršome ūkininkus. Juk geriausia lietuviška jautiena išva-

Vytautai, kai kalbėjausi su Jūsų kolega Egidijumi Lapinsku, jis pasidžiaugė, kad pagaliau atsirado drąsus šefas, atidaręs savo restoraną, ir pajuokavo: „Klaipėda mums davė rimtą pendelį? “ Kaip pasiryžote? Seniai apie tai svajojau, paskui pradėjau galvoti, svarstyti ga-

limybes, o vėliau viskas vyko spontaniškai. Tiesą sakant, ieškojau patalpų greito maisto restoranui, bet radau šias, jos ir padiktavo, kokio stiliaus restoranas turi būti atidarytas. Tai – bistro stilius. Tokio mūsų senamiesčiui labai reikėjo.

·

Kaip žemaičiai priėmė Jūsų drąsią idėją? „La Cle“ meniu tėra keturi šalti patiekalai, trys karšti ir pora desertų. Pripažinkite, mes dar nepratę prie tokio minimalizmo. Mano svečiai turi puikų skonį ir supranta, kodėl yra taip, ir ne

kitaip. Jie santūrūs, uždari, nelinkę žarstyti pigių komplimentų, bet keliauja po pasaulį, lanko gerus restoranus, todėl nesistebi mano idėja. Kartais svečiai būna įnoringi, reiklūs, nelinkę eksperimentuoti, bet kai pamėgina kokią naujovę ir ji jiems patinka, atsiranda pasitikėjimas ir šypsena veide.

·

Skaičiavimas man nėra itin varginantis darbas. Žinote, jei

Kokia „La Cle“ filosofija? Esmė – paprastumas. Kaip sakiau, tai – bistro stiliaus resto-

ranas. Pas mus ant stalų nerasite baltų staltiesių, padavėjai mūvi džinsus ir sportinius marškinėlius, jie neturi aukšto lygio restoranų padavėjams būdingo manieringumo, pabrėžtinos laikysenos. Bet pas mus vietoje popierinių servetėlių yra rankšluostėliai, paprastą ir gazuotą vandenį siūlome nemokamai, maistą patiekiame ant medinių lentų, duoną patys svečiai pasiraiko prie bufeto. Specialius pasiūlymus turime ne tik pietums, bet ir vakarui.

·

Pripažinkite, akiplėšiška paskelbti, kad restoranas sekmadieniais ir pirmadieniais nedirba... Taip, pradžioje žmonės nesuprato, bet pasakykite, kuo virė-

jas ar padavėjas skiriasi nuo kitos profesijos žmogaus? Juk mums irgi reikia ilsėtis. Ir mes nusprendėme ilsėtis tik dvi dienas per savaitę. Argi tai įžūlu?

·

Esate ne tik virtuvės šefas, bet ir šeimininkas, todėl privalote matyti visus restorano kampus, išmokti protingai planuoti darbo dieną ir „daryti kalkuliacijas“, kurių labai nemėgsta šefai. Restoranas nėra toks didelis, kad būtų sunku jį valdyti.

žiuoja į Prancūziją ir Italiją, ir ar dėl to gali piktintis. Savo restoranui per dieną nuperku tris kilogramus jautienos. Argi su tokiu kiekiu galiu būti jiems įdomus? Sužinojau, kad vienas ūkininkas Šiauliuose augina smidrus, vadinasi, nebereiks pirkti užsieninių. Perku šviežią Baltijos jūros menkę, starkį iš Kuršių marių arba Baltijos. Ėrieną gaunu iš Kretingos ūkininko. Man itin svarbus sezoniškumas. Juo paremta mano restorano virtuvė. Meniu keičiame kas porą savaičių.

·

Ar „La Cle“ restorane reikšmingas vynas? Jis – labai svarbus. Nors anksčiau apie tai nelabai galvoda-

vau, nes restoranuose vynas ir maistas būdavo lyg iš atskirų respublikų: virėjai dirbo savo darbus ir nesidomėdavo, kas vyksta restorano vyno spintose. Dabar bendradarbiaujame su „Vyno klubu“: žinovai mus moko ne tik suprasti vyną, bet ir derinti jį su maistu. Jie pastebėjo, kad dauguma mano kuriamų patiekalų tinka prie baltojo vyno.

·

Vadinasi, esate lengvos virtuvės šalininkas? Kokių produktų nemėgstate? Jeigu paklaustumėte, ką labiausiai mėgstu, negalėčiau pasa-

kyti. Esu iš tų, kurie ragauja viską. Kažkada nemėgau razinų, bet išmokau jas valgyti Nepale. Žinote, tokioje kelionėje beveik nebuvo iš ko rinktis. Bet razinos buvo pasiūlytos su riešutais. Gal todėl jos ir patiko. Tada įsitikinau, kaip svarbu viską tinkamai patiekti. O šiaip man patinka prancūziška, itališka ir Azijos šalių virtuvė, tačiau priimtiniausias – skandinaviškas stilius: viskas subtilu, rafinuota, minimalistiška. Žaviuosi, kaip skandinavai suderina eleganciją ir asketizmą.

·

Sakoma, kad virėjai nepavykusį patiekalą užmaskuoja padažu. Sutinkate? Kur jūs tai girdėjote?! Nesąmonė! Padažas yra vienas pa-

grindinių akcentų, kuris padeda „surišti“ mėsą su daržovėmis. Yra kitokių, gudresnių būdų paslėpti klaidas. Bet apie tai geriau nekalbėti. Save gerbiantis virtuvės šefas jų nenaudoja.

·

Be kokių prieskonių Vytautas Samavičius savo virtuvėje pasijustų lyg be rankų? Be druskos ir pipirų. Druska yra natūraliausias skonio stipri-

klis. Jūros druską naudoju žuvies, jūros gėrybių patiekalams. Žinote, skandinavai net ir pipirų stengiasi atsisakyti.

susirinkdavau. Dabar išmokau apsisukti per valandą. Manau, bet

·

kuriame darbe reikia susikurti teisingą sistemą, ir reikalai judės

suprantu: yra dėl ko stengtis, ir mano pastangos sukelia ne trum-

greičiau.

palaikį efektą.

Pradžioje mano darbo diena prasidėdavo šeštą ryto kelione į turgų, kur renkuosi produktus. Reikdavo poros valandų, kol viską

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

Kas labiausiai pamalonina jūsų širdį? Kai svečiai sugrįžta į mano restoraną ir atsiveda draugų. Tada


vyno virėjai

37

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


38

Lambruskas

Lambruskas būna labai geras Arūnas Starkus

N

e tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje lambrusko (lambrus-

brandinimui ir vertinamas už savybes, kurios paprastai laikomos

co) reputacija nekokia: pusiau saldus lengvas raudonasis

ne itin tauriomis: vaisiškumą, energingumą ir neretai šiurkštumą.

arba rožinis putojantis itališkas vynelis, tekainuojantis septynis–

Lambrusko analogai – putojantis „Cabernet Sauvignon“ iš Krymo

penkiolika litų. Lambrusko gamybos vieta – Modena – asoci-

arba iš „Alitos“ cechų – vertinami neprastai: „Karalius Mindaugas“

juojasi greičiau su balzaminiu actu, kuris daromas iš išgarinto

pernai Lietuvos vyno čempionate pelnė sidabro medalį. Pasta-

(verdant) vietinio vyno ir gastronominiame pasaulyje vertinamas

rajam sąlyginę sėkmę užtikrina tauri žaliavos veislė ir klasikinis

ne mažiau už trumus, riebiąsias ančių kepenėles (pranc. foie

gamybos metodas. Putojantį „Shiraz“ galima vadinti nacionaline

gras) ar juodos kiaulės vytintą kumpį (isp. pata negra). Prisipa-

Australijos vyno kategorija. Jo autolitinės savybės ne tokios ryš-

žinsiu, kad iki šių metų balandžio mėnesio buvau neragavęs

kios, kaip baltojo putojančio vyno, tuo labiau šampano. Štai gar-

gero lambrusko. Tačiau po Italijos vyno parodoje „Vinitaly“

susis „Peter Lehmann Black Queen Sparkling Shiraz“ su mielėmis

patirtų įspūdžių pritariu tiems, kurie tvirtina, kad šis vynas turi

laikomas net 6 metus, tačiau dėl mielių kvapo vynas tik nustoja

teisę priklausyti pirmajai vyno lygai. Toks pripažinimas neįma-

dalies kompleksiškumo, būdingo brandžiam, ąžuole brandintam

nomas nesulaužius vienos klišės – esą putojantis raudonasis

raudonajam, o burbuliukai ima galynėtis su taninais.

vynas, tuo labiau saldus, yra prasto skonio ženklas. Lambrusko dažniausiai būna ir raudonasis, ir saldus. Jis nedaromas ilgam

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

Grįžkime prie lambrusko. Jis tradiciškai daromas charmant metodu – antroji fermentacija vyksta didelėse talpose, o ne


Lambruskas

butelyje, kaip šampano. Siekiama, kad slėgis būtų frizzante

liaru daryti vyną iš savo užaugintų vynuogių: ‘Lambrusco di

lygio – apie 2,2–2,5 atmosferos, tai yra dukart mažiau, nei klasi-

Sorbara‘ (našlaitėmis kvepiantis, šviesus, beveik rožinis vynas);

kinio putojančio vyno. Į gerą lambruską prieš antrąją fermen-

‘Lambrusco Salamino‘ (vidutinio svarumo, mažiausiai taninų,

taciją nededama papildomo cukraus (liquer de tirage). Rūgimui

klasikinės harmonijos vynas); ‘Lambrusco Grasparossa‘ (tani-

naudojamas tik vynuogių sultyse esantis cukrus. Jei vynas

niškiausias, itin vaisiškas ir pikantiškai karstelėjęs vynas). Visos

paliekamas saldus, alkoholio stiprumas tepasiekia 7,5–8,5 proc.

trys veislės – juodosios. Uogos fermentacijos metu mirkomos

tūrio, jei fermentuojama iki galo, stiprumas pakyla iki 11–12

apie savaitę, todėl taninai vyne juntami mažiau, nei daugelyje

proc. Vynuogių derlingumas gali siekti iki 18 t/ha. Tačiau ko-

neputojančiųjų. Saldus lambruskas patiekiamas atvėsintas iki

kybiškiausias vynas padaromas, kai vyndarys sumažina derlių

6–8 ˚ C, sausas – iki 14–16 ˚C temperatūros, taip sušvelninant

bent iki 7–10 tonų. Dabar Italijoje, kaip ir Šampanėje, popu-

pojūčius burnoje.

39

Keletas įspūdingiausių lambruskų Pavadinimas

Aprašymas

Šalis, regionas

Vertinimas

Medici Ermete Concerto

Iš ‘Lambrusco Salamino’ vynuogių. Rubino spalva, aronijos aromatas ir uodžiant, ir ragaujant. Malonus, gaivus, vaisiškas skonis, jauni taninai. Frizzante. 10 gr/l likutinio cukraus.

Italija, Emilija-Romanija

91

Cleto Chiarli Pruno Nero

‘Lambrusco Grasparossa’. Gaminant charmant metodu, fermentacija tęsiama iki 6 mėn. Violetinė puta, rubino spalva. Agresyviai vaisiškas (mėlynės) ir taniniškas vynas.

Italija, Emilija-Romanija

91

Cleto Chiarli Vecchia Modena Premium

‘Lambrusco di Sorbara’. Neskaidri rožinė spalva. Butelyje paliktos mielių nuosėdos. Stiprus vyšnių ir juodųjų serbentų aromatas. Labai gaivus, struktūriškas vynas, nors taninų nedaug. Ilgai trunkančiame poskonyje juntamos ir mielės.

Italija, Emilija-Romanija

89

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


40

interviu

Mėgstu klausinėti apie vyną… Tomą Stevensoną kalbina Jolanta Smičienė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


interviu

·

Prašom papasakoti, kaip pradėjote savo, kaip vynininko, veiklą? Mano senelis buvo restoranų ir užeigų savininkas, taigi

šeimoje buvo daug žinoma ir apie vyną, ir apie maistą. Mokiausi virėjo amato, vėliau ėmiau vadovauti tarptautinės korporacijos maitinimo padaliniui ir man teko užduotis sukaupti vyno atsargas. Štai tuomet ir užsikrėčiau, kaip mes sakome, vyno virusu. Perėjau į prekybą vynu, bet to man pasirodė per maža. Norėjau keliauti po pasaulį, susitikti su vyndariais, degustuoti jų vyną ir klausinėti apie jį. Todėl pradėjau rašyti apie vyną.

·

Ar turite savas šampano degustavimo taisykles? Negalima pamiršti putos (mousse) ir būtina atkreipti dėmesį,

kada pašalintos nuosėdos (disgorgement). Kad susidarytų burbuliukai, reikia nemažai pavargti. Juk tai vienintelis vynas pasaulyje, kurio kiekvienas butelis atkemšamas ir vynas susiliečia su oru likus vos keletui mėnesių iki patekimo į parduotuvių lentynas! PUTA. Su burbuliukais viskas ne taip sudėtinga. Degustuo-

Aš esu „Decanter“ šampano degustacinės komisijos pirmininkas, tad, suprantama, galiu būti apkaltintas šališkumu, tačiau degustuodamas aš atskiriu išskirtinį šampaną, ir galiu teigti, kad „Ridgeview 2006 Grosvenor Blanc de Blancs“ nepriartėja nė per šviesmetį nė prie vieno iš mūsų išrinktų 2010 metų laimėtojų. Aš nedalyvavau komisijai priimant sprendimą skirti angliškam vynui pagrindinį prizą putojančio vyno kategorijoje ir dėl jo visiškai nesijaudinu. „Ridgeview“, „Nyetimber“ ir „Camel Valley“ gamintojų dėka jau daug metų angliškas putojantis vynas yra pasaulinio lygio. Mes, anglai, turėtume atsisakyti visų kitų vynų gamybos ir susitelkti ties tuo, kuo iš tiesų galime pasigirti.

·

Ką manote apie atskiro vynuogyno šampaną? Ar galėtumėte apibūdinti jo pranašumus ir trūkumus? To paties norėčiau pasiteirauti apie šampaną, pagamintą pačių vynuogių augintojų. Ką manote apie Šampanės naujosios bangos gamintojus, besistengiančius sugrąžinti šampanui terroir vyno reputaciją?

tojui svarbiausia įvertinti putojimo pobūdį ir burbuliukų dydį. Šie du parametrai turi mažiausius priimtinus standartus ir laikui bėgant kinta. Puta tampa minkštesnė, nes truputį laisvojo CO2 išeina, o burbuliukai ilgainiui mažėja CO2 jungiantis su cukrumi, rūgštimis etc. Degustuotojas turi ne tik nuspręsti, ar puta ir burbuliukai yra geri, bet ir ar jie atitinka vyno amžių ir brandumą. Neįmanoma įvertinti putos kokybės žiūrint į šampaną taurėje, kadangi to paties šampano galima įpilti į dvylika skirtingų taurių ir burbuliukų dydis bei jų kilimo greitis kiekvienoje taurėje gali skirtis. Įvertinti putą galima tik pasūkuriavus šampaną burnoje, nes tik burnoje yra palyginti lengva įvertinti putojimo pobūdį ir burbuliukų dydį. NUOSĖDŲ PAŠALINIMAS. Mielės yra godžios deguonies rijikės, todėl po antrosios fermentacijos, kuri vyksta butelyje, deguonies ten nebeliks, ir kuo ilgiau šampanas bus laikomas su mielėmis, tuo jis taps labiau redukuotas, ir tuo stipresnė oksidacija vyks šalinant nuosėdas. Apsaugoti nuo jos gali tik SO2 (sulfitai – red. past.), o paslėpti ar sumažinti oksidacijos kvapus tegali padėti dosage cukrus. Degustuotojas privalo turėti galvoje visą šią informaciją, kad galėtų įvertinti, kokioje raidos stadijoje yra vienas ar kitas šampanas ir kaip jis keisis ateityje. Atmetus šiuos du aspektus, šampano degustavimas yra labai panašus į visų kitų vynų.

·

Laikai keičiasi, bet dar nepasikeitė. Dauguma žmonių vis dar geria šampano namuose (iš supirktų vynuogių – red. past.) pagamintą vyną. Daug kalbama apie nedidelį skaičių kultinių gamintojų, kurie gamina šampaną iš savo užaugintų vynuogių, tačiau augintojų šampanas vis dar sudaro vos 22 proc. viso pagaminto kiekio, nors jiems priklauso 88 proc. visų vynuogynų. Iš 15 tūkst. augintojų tik 3750 gamina ir parduoda šampaną, mažiau nei 250 iš jų yra rimti gamintojai, ir tik kokie 50 yra tikrai puikūs! Atsakydamas į Jūsų klausimą apie terroir, kaip tik galiu gerai pailiustruoti, kaip vangiai augintojai mokosi. Beveik prieš 20 metų aš parašiau straipsnį į žurnalą „Wine“, kuriame aiškinau, kaip šampano namai dominuoja atskiro vynuogyno šampano gamyboje („Philipponnat“ šampanas „Clos de Goisses“, „Cattier“ šampanas „Clos du Moulin“, „Krug“ šampanas „Clos du Mesnil“, „Drappier“ šampanas „Grande Sendrée“, „Leclerc Briant“ (tuomet naujo gamintojo) šampanai „Les Chèvres Pierreuses“, „Les Clos des Champions“ ir „Les Crayères“). Tada man tai atrodė stulbinama. Kodėl augintojai negamina daugiau atskiro vynuogyno šampano? Augintojams galėjo būti vienas juokas sukurpti dainelę apie terroir ir šokti pagal ją pastaruosius dvidešimt metų, bet jie to nepadarė. Kita vertus, yra sąžiningiau vertinti ir maišytą, ir atskiro vynuogyno šampaną, nei manyti, kad kuris nors iš jų yra savaime geresnis už kitą. Specializuojantis terroir srityje, reikia užsiimti ne tik atskiro

Kokia Jūsų nuomonė apie Jungtinės Karalystės (Didžiosios Britanijos) putojantį vyną? Kaip pakomentuotumėte žurnale „Decanter“ pasirodžiusį pranešimą, kad angliškas putojantis vynas degustacijoje nugalėjo garsiuosius Šampanės vynus?

vynuogyno šampano darymu. Augintojai galėtų ir turėtų daryti

Aš ragavau angliško putojančio vyno, prilygstančio labai

dijos vyno mėgėjai aptarinėja Pommard‘o ir Aloxe-Cortono arba

geram šampanui, tačiau jei jūs kalbate apie anglišką vyną („Rid-

41

gryną atskiro kaimo šampaną, nes jis yra toks išraiškingas, kad laikui bėgant išprusę vartotojai galėtų aptarinėti bei lyginti būdingas savybes ir pranašumus, sakykime, Bouzy ir Ambonnay arba Avize‘s ir Cramanto su tokiu pat pasitikėjimu, kaip BurgunPuligny ir Meursault kaimelių vyną.

geview 2006 Grosvenor Blanc de Blancs“), įveikusį penkis tikrai įspūdingus šampanus ir triumfavusį „Decanter“ žurnalo pasauliniuose vyno apdovanojimuose (Decanter World Wine Awards International Wine Trophy), tuomet esu visiškai tikras, kad bet kuris iš tų penkių šampanų buvo ne šiaip geresnis, o tiesiog neprilygstamas, ir aš nesu ragavęs nė vieno angliško vyno, kuris bent iš tolo jiems prilygtų.

Institute National des Appellations d‘Origine – Nacionalinis kilmės nuorodų institutas.

1

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


42

interviu

·

Prieš keletą metų buvo daug triukšmo dėl Šampanės apeliacijos išplėtimo. Kaip Jūs manote, ar šampaniečiai visgi ryšis tai padaryti? Viskas daroma ramiai. Apsvarsčius daugiau nei 1000 asoci-

acijų paraiškas, pateiktas viešajam svarstymui, su prašymais suteikti dar 200 kaimų nuorodą Zone de la Production (labai didelis plotas su daugiau nei 600 kaimų, tarp kurių vynuogės, sultys ir vynas gali būti vežiojami be atskiro leidimo), antrasis ir galutinis

Ko aš nekenčiu? Kad alkoholis iš organizmo pašalinamas pirmiausiai, kad mano medžiagų apykaita iš prigimties yra lėta, o alkoholis ją dar labiau sulėtina. Savo pirmąją kelionę aš pradėjau būdamas lieknas, smarkus jaunuolis, o dabar esu senas storulis!

·

„Sotbio vyno enciklopedijos“ lietuviškasis leidimas tapo daugelio Lietuvos vyno mėgėjų vadovėliu. Ar galime tikėtis Jūsų naujos knygos apie vyną? Tikiuosi, lietuvių leidėjai susidomės pataisytu ir papildytu

pasiūlymas INAO1 komitetui bus pateiktas šiais metais. Mano slapti šaltiniai teigia, kad labai nedaug prašymų buvo patenkinta

minėtos enciklopedijos leidimu.

ir galutinis kaimų, turėsiančių nuorodą Aire Géographique (juose

·

galima auginti vynuoges), skaičius nedaug skirsis nuo ankstesniojo, kitaip sakant, padidės nuo 319 iki 357. Žinia, kalbant apie dabartį, reiktų prisiminti, kad pačioje pradžioje, t. y. 1927 metais, buvo klasifikuoti 407 kaimeliai, kurių skaičius 1951 m. buvo sumažintas iki 302 dėl ekonomikos nuosmukio. Net jeigu viskas vyks pagal planą, pirmieji vynmedžiai naujai klasifikuotose AOC Champagne vietovėse nebus pasodinti iki 2019 m., taigi pirmasis derlius bus nurinktas 2021 m., o jo vynas pasieks lentynas ne anksčiau kaip 2023-aisiais (non vintage) ir 2025-aisiais (vintage).

·

Be Šampanės ir Elzaso vyno, ar turite savo mėgstamą raudonąjį vyną? Kadaise turėjau vizitinę kortelę, kurioje buvo nurodyta, kad

mano mėgstamas vynas (neputojantis) iš baltųjų vynuogių yra „Riesling“, o iš raudonųjų – „Pinot Noir“. Kaip ir daugelis vyno prekybos ir kitų susijusių profesijų atstovų, aš dievinu „Pinot Noir“, nes vyno pasaulyje tai yra Šventasis Gralis. Labai sunku gauti gero „Pinot Noir“, bet jei gauni, tai išties būna dieviškas vynas. Iki devintojo dešimtmečio ir per jį geras „Pinot Noir“ buvo gaminamas tik Burgundijoje. Nors 1979 m. Davidas Lettas išgarsėjo per vieną naktį su savo „Eyrie Vineyard Pinot Noir“, Oregonas didesnę devintojo dešimtmečio dalį daugiau žadėjo nei tesėjo. Naujojo pasaulio vyndariams dažnai labai sunkiai sekasi atskleisti veislei būdingas savybes nemaišytame vyne, ir daugelis Australijos vyndarių gamindavo „Pinot Noir“ lygiai taip pat, kaip ir „Cabernet Sauvignon“. Nauji vėjai papūtė tik devintojo dešimtmečio pabaigoje: jaunesnioji vyndarių karta pradėjo reguliariai stažuotis Burgundijoje. Dabar jau beveik visur gebama padaryti paprasto nemaišyto „Pinot Noir“, tačiau tik nedaugelis gamintojų pasiekia ypatingo sodrumo ir lengvumo, „neapsunkindami“ vyno. Mano nuomone, dabar geriausią Naujojo pasaulio „Pinot Noir“ gamina iškiliausi Sonomos Russian Riverio gamintojai.

·

Ar ketinate atnaujinti „Wine Report“ leidybą? Net ir mums Lietuvoje šios knygos labai trūksta. Visų pirma, ačiū už komplimentą! Gaila, leidėjas prastai

pardavinėjo tokio tipo knygą. Be to, jis netesėjo pažado išversti knygą į vokiečių kalbą ir išleisti savo leidyklos filiale Vokietijoje. Šiaip ar taip, aš neatsisakau minties prikelti „Wine Report“ su kitu leidėju.

·

Kokį geriausią vyno ir maisto derinį esate ragavęs? „Clos du Mesnil“ šampaną su ant lėtos ugnies kepta kiaulės

papilve ir burnoje tirpstančiais spirgučiais. Vynas ir desertas? „Pinot Gris Vendange Tardive“ su krembriulė (tik reikia laikytis vienos taisyklės – vynas turi būti saldesnis už desertą, nedaug, tik vos vos). Maistas ir šampanas? Baltasis vynas paprastai geriau tinka prie sūrio nei raudonasis, ir vargu ar surastum tokį sūrį, kuris netiktų su brandžiu vintage šampanu.

·

Lietuvoje vyno kultūros kūrimas tik prasideda. Someljė veikla trunka vos apie penketą metų. Ar galėtumėte ką nors patarti mūsų jauniesiems someljė? Be galo žaviuosi daugeliu šiandieninių jaunųjų someljė, taip

pat ir vyresniosios kartos someljė, kurie padeda jaunimui. Nūnai kad ir į kokį restoraną užeičiau, someljė jau nebėra tas arogantiškas snobas, kaip anksčiau. Someljė darbas yra būti nuolankiam ir paslaugiam. Jis neturi būti nuolankus kaip vergas, bet kuklus, ne besipuikuojantis savo žiniomis, o panaudojantis jas tam, kad vakarienė klientui padarytų kuo geriausią įspūdį. Kiekvienas someljė turi žinoti viską apie visus jo restorano vynraštyje esančius vynus. Jei someljė gerai nežino kokio nors vyno, reikėtų sutrumpinti vynraštį. Someljė turėtų paragauti visus savo restorano patiekalus su šefu, ypač jei tai yra degustacinio meniu patiekalai. Net jeigu pro duris įžengia vyno žinovas – tebūnie tai vyndarys, ūkio savininkas, vyno žurnalistas ar kolega iš kito restorano, – someljė turėtų žinoti daug daugiau nei jie apie geriausius vyno

Kas Jums labiausiai patinka ir ko labiausiai nekenčiate savo darbe? Po pirmosios mano pasaulinės kelionės, trukusios tris mėne-

sius, aš labai pasiilgau savo žmonos. Kai grįžau namo, norėjau, kad ir ji susitiktų su tokia daugybe žmonių ir patirtų tiek daug įspūdžių, tad kai tik galėjau, iškart pradėjau ją imti į keliones. Kalbant apie darbą, man patinka ne tik susitikinėti su žmonėmis, darančiais mane visuomet žavėjusį vyną, ragauti jį bei uždavinėti mane dominančius klausimus, bet ir pakeliui aptarinėti įspūdžius su žmona, mėgautis romantiška vakariene kokiame nors nuostabiame pasaulio kampelyje.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

ir maisto derinius savo restorane. Tada parodyti save nebebus svarbiau, nei padėti kitam.


43

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


44

skanaus

Ar iš tikrųjų laikrodžio rodyklės sukasi greičiau? Gurmaniškų filmų apžvalga

Rasa Starkus

Atrodo, kad laikas jau ne bėga, ne skrieja, o verčiasi kūliais, kliūdamas, griūdamas, bet niekaip neleisdamas prisivyti. Nieko neįmanoma suspėti! Dar blogiau, gal ir spėtum, bet galva jau nebegali visko suvirškinti: aplinkui tiek įvairios informacijos, kad reikia nuolat rūšiuoti, ką atmesti, o ką pasiimti. Ar čia mes per daug visko norime pamatyti-padaryti ar čia Žemės greitis patrigubėjo? Kad ir kaip būtų, parašysiu apie keletą lengvo turinio filmų, kurie pralinksmins ilgai stovint prie keptuvės, kepant blynus ar kotletus ir nuteiks skaniai, maloniai vakarienei.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


skanaus

LAIŠKAI DŽULJETAI

rasti savyje jėgų ir pabandyti įgyvendinti savo svajones, kad

(Letters to Juliet. Rež. Gary Winick. 2010 m.)

sutiktų artimą draugą, kuris galėtų, tegu ir snobiškai žvelgdamas

Kai pradėjau žiūrėti šį filmą, šeimyna jau nuo pirmųjų kadrų ėmė badyti pirštais, atseit, kokią čia, naivią saldybę žiūriu. Kaip ir visada, nelabai kreipiu dėmesio į komentarus, žiūriu ir skaitau tai, ko norisi tuo momentu. Šį filmą siūlau pažiūrėti vyno žinovų, someljė „antrosioms pusėms“, kai „pirmosios pusės“ per tą besaikį domėjimąsi vynu ir maistu nebemato aplinkos, kai per atostogas ir laisvadienius priverčia savo artimuosius lakstyti įkandin jų po vynines ir vynuogynus, kai sutikusios vyndarį įsikimba į atlapus ir nepaleidžia tol, kol vargšelis išsigandęs nepasako visko, net ir to, ko tiksliai nežino. Linksmas, lengvas, spalvingas, nuostabių Italijos Toskanos

į pasaulį, priversti daugiau mylėti save ir džiaugtis gyvenimu nustojus kreipti dėmesį į aplinkinių nuomonę. Gal tai jiems palengvintų dalią ar net išgydytų, kaip kad įvyko šioje dramoje. Jau dabar filmo peržiūrai ieškokite „Kopi Luwak“ kavos ir, žinoma, šampano (ne šiaip burbulų, o tikrojo!).

SPARNELIS IR ŠLAUNELĖ ( L’Aile ou la Cuisse/The Wing or the Thigh. Rež. Claude Zidi. 1976 m.) 

Užkietėję vyno mėgėjai šio filmo prancūziškame pavadinime gali įžvelgti iki skausmo pažįstamą santrumpą AOC (Appellation d’Origine Controlee – graži ta prancūzų kalba!).

vynuogynų ir Veronos vaizdų kupinas filmas. Romantiški jaunys-

OOOOOOOOOOOO! Tai komedijos šedevras, puikus net ir

tės prisiminimai, rūpesčiai ir sunkumai (kad taip mums dabar!).

tiems, kas nespėja išklausyti visko, ką pasako Louis de Funesas, ir

Girdėsite daug pavadinimų, akys raibs nuo sūrių, trumų, alyvuo-

kas pavargsta po kelių jo sumaltų sakinių. Kas galėjo pagalvoti,

gių aliejaus, vyno... Būkite pasiruošę ir burnoj turėti.

kad jau 1976 metais restoranų kritikai, maisto ir vyno mėgėjai

Britų aktorė Vanessa Rodgrave, vaidinanti Klerę, nors ir nebe jauna, bet kaip visada nuostabi.

45

bei žinovai buvo tokie aktyvūs kovodami prieš masinį ir pigų maistą bei vyną. Šarlis (Louis de Funes), žymaus restoranų vadovo leidėjas ir žinomas gurmė, dirba savo darbą ir bando įtraukti

PRIEŠ PAKRATANT KOJAS

sūnų. Kaip visada, kartų džiaugsmai ir nesutarimai, skirtumai

(The Bucket List. Rež. Rob Reiner. 2007 m.)

ir panašumai. Linksmos degustacijos ir apsilankymai įvairiuose

Ramiai, tyliai, kai kada su pakikenimais narpliojama skaudi drama. Puikūs aktoriai: kaip visada žavus Jackas Nicolsonas – nors pasenęs, bet visiškai nepasikeitęs cinikas, ir mąsliai besišypsantis romusis Morganas Freemanas. Vis pagalvoju: Dieve, kaip būtų gerai, kad visi, kas susiduria su šio amžiaus maru, sugebėtų

restoranuose, „žiaurūs“ susitikimai ir nuostabi Louis vaidyba. Žiūrėjau keliskart! Ir dar žiūrėsiu, kai norėsiu pasijuokti. Pažiūrėkite ir jūs, gal užsimanysite tapti maisto ir vyno žinovais ir atspėti viską aklai.

Saulėtos vasaros jums linki Meniu Miu

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


46

alus, viskis

Mokslas alaus bokale ir viskio taurėje Linas Čekanavičius

Spėju, kad straipsnio antraštė daugelį jūsų nustebino: kas gi ieško mokslo vyno, alaus, viskio ar brendžio taurėje? Ten ieškome ne mokslo, bet pojūčių – fizinių ir estetinių. O vis dėlto... Istorija liudija, kad pažinimas neapsiriboja pojūčiais: mūsų mėgstamas gėrimas smalsesniam protui tampa mokslinių idėjų šaltiniu. Antai 1774 metais, lankydamasis kaimynystėje esančioje alaus darykloje, britų savamokslis tyrėjas Josephas Priestley susidomėjo burbuliukais, kylančiais iš alaus statinės, ir atrado deguonį. 1876 metais garsusis prancūzų mokslininkas Louis Pasteras, atsiliepdamas į prancūzų aludarių susirūpinimą dėl alaus kokybės ir neilgaamžiškumo, ėmėsi tirti alaus gamybos procesą. Tyrimo rezultatus L. Pasteras apibendrino savo garsiajame veikale „Alaus studijos“ (Etudes sur le Biérre), kuriame atskleidė mielių vaidmenį ir pasiūlė alaus bei kitų produktų apsaugos nuo ankstyvos „mirties“ būdą, šiandien vadinamą pasterizacija. Kalbama, kad būtent alaus taurėje nenutrūkstama srove į paviršių kylantys burbuliukai įkvėpė būsimam fizikos mokslo Nobelio premijos laureatui Donaldui Glaseriui idėją panaudoti taip vadinamą „burbuliukų ertmę“ įelektrintų dalelių judėjimo trajektorijai sekti. Garbusis Nobelio premijos laureatas yra viešai pripažinęs, kad iš pradžių savo eksperimentams jis naudojo būtent alų – kaip natūralią, gamtos sukurtą „burbuliukų ertmę“.

Į

kandin J. Priestlio ir D. Glaserio aluje kylančiais burbuliukais

šakomis, kaip antai fermentacijos procesus tirianti zimologija

grožėjosi ir juos tyrinėjo kiti fizikai. Prieš 20 metų šių eilučių

bei vyno ir vynininkystės studijoms skirta enologija. Dėsninga,

autoriui į rankas pakliuvo kopija straipsnio, paskelbto solidžiame

kad šių mokslo krypčių tyrimus vykdantys mokslininkai telkėsi

fizikos mokslo žurnale „Physics Today“. Du garsiojo Stanfor-

į grupes, centrus ir institutus – šitaip susikūrė tokios speciali-

do universiteto mokslininkai, susidomėję, jų žodžiais tariant,

zuotos mokslo ir studijų įstaigos, kaip jau antrą veiklos šimtmetį

nuostabia, vis dar iki galo nesuprasta dujų, skysčių ir kietųjų

skaičiuojantis Berlyno alaus virimo tyrimų ir mokymo institutas

dalelių, temperatūros, slėgio ir klampumo sąveika alaus taurėje,

(Versuchs-und Lehranstalt fuer Brauerei in Berlin), Edinburge

atliko išsamų alaus burbuliukų gimimo ir augimo, kilimo greičio

esantys Škotiško viskio tyrimo insititutas (SWRI) bei Heriot-Watto

ir transformacijos, stabilumo bei lakumo tyrimą ir pateikė šių

universiteto Tarptautinis virimo ir distiliavimo centras (ICBD),

procesų matematinį modelį.

Londono virimo ir distiliavimo institutas (Institute of Brewing and

Žinoma, alus nebuvo ir nėra išskirtinis mokslo tyrimų

Distilling), leidžiantis recenzuojamą tarptautinį mokslo žurnalą

objektas bei atradimų katalizatorius. Sąsajas su mokslu galima

„Journal of the Institute of Brewing“), Bordo tarptautinis vyno

nesunkiai atrasti ir vyno, ir konjako, ir viskio, ir kitų žmonijai

institutas (INSEEC), Pasaulinė alaus virimo akademija (World

žinomų tauriųjų gėrimų istorijoje. Jie įkvėpdavo mokslo įžvalgas

Brewing Academy) Čikagoje, seniausios pasaulyje veikiančios

ir atradimus, o moksliniais metodais buvo galima geriau pažinti

alaus daryklos „Weihenstephan“ vardu pavadintas Alaus virimo

juos pačius. Jau nuo seno žmonija griebdavosi mokslo, mėgin-

ir maisto kokybės centras Miuncheno technologijos universitete

dama jei ne atskleisti, tai bent praskleisti tą paslapties skraistę,

ir kiti.

už kurios slepiasi paaiškinimas, kaip ir kodėl paprastos vynuogių sultys, javų plikinys ar jų distiliatai tampa daugybę aromato ir

Tačiau šiandien pakalbėkime ne apie alų, o apie viskį. Alaus mėgėjo akyse viskis nusipelno dėmesio ne tik dėl savo skoninių

skonio niuansų turinčiais, žmogaus sielą džiuginančiais gėri-

ar aromatinių savybių, bet jau vien todėl, kad tai yra alaus „sū-

mais. Kai kada šie mėginimai virsdavo netgi atskiromis mokslo

nus“. Nes, panašiai kaip konjakas, armanjakas ar brendis yra jau-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


alus, viskis

47

l Viskio namai Škotijoje V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


48

alus, viskis

no vyno „sūnūs“, t. y. distiliatai, viskis gimsta distiliuojant žalią, t.

tose, kuriose anksčiau buvo brandintas cheresas ar portveinas.

y. nebrandintą ir negardintą apyniais ar kitais pagardais, alų.

Be to, kaip nurodo Škotiško viskio įstatymas, statinės talpa turi

Nėra ir, matyt, niekada nebus atrastas cheminis viskio „ko-

neviršyti 700 litrų: brandinant svarbu, kad pakankamas skysčio

das“, kuris išsamiai aprašytų visas jį sudarančias komponentes –

kiekis liestųsi su ąžuolu. To sąlyčio metu vyksta cheminiai mainai

esterius, aldehidus, rūgštis, alkoholius, fenolius, kitas organines

tarp ąžuolo ir distiliato: šis kai kurias, nelabai pageidaujamas

medžiagas, jų derinius ir koncentraciją taurėje teliūskuojančia-

medžiagas atiduoda ąžuolui, o kitas – iš jo pasiima. Kaip tik šio

me auksaspalviame skystyje. Tačiau kai kuriuos viskio gimimo,

proceso metu formuojasi esteriai – organiniai junginiai, lemian-

struktūros ir brendimo aspektus, serviravimo ir ragavimo reko-

tys didžiąją dalį būsimos viskio aromatų puokštės.

mendacijas šiuolaikinis mokslas jau geba pateikti. Nepretenduo-

Viskio pradžiamoksliai gali ir nežinoti, kad viensalyklis (single

dami į išsamią daugybės mokslo publikacijų šiomis temomis

malt) viskis reiškia ne tik ir ne tiek vien iš salyklo, bet, svarbiau-

apžvalgą, pasiremsime viena iš jų, prieš porą metų pasirodžiusia

sia, iš vieno salyklo pagamintą viskį. Viensalyklis viskis yra vienos

žurnalo „Chemistry World“ puslapiuose. Šio žurnalo 2008 m.

viskio daryklos kūrinys, nemaišomas su kitų daryklų viskiais, te-

gruodžio numeryje, straipsnyje „Viskio kelionė“ (A Whisky Tour),

gul ir salykliniais. Viensalyklis viskis gali būti ir iš vienos statinės

nagrinėjama škotiško viskio aromatų ir skonių formavimasis, jo

(single malt single barrel), tačiau dažniausiai jis maišomas su kitų

brandinimo ir ragavimo subtilybės.

tos pačios daryklos statinių viskiais, kurių brandos amžius gali

Kas vis dėlto yra tas škotiškas salyklinis viskis ir kuo jis skiria-

skirtis, o išpilsčius mišinį į butelius, etiketėje nurodomi jauniau-

si, pavyzdžiui, nuo airiško viskio ar amerikietiško burbono? Kas

sio viskio metai. Viskio maišymo meistras yra bene labiausiai

lemia, kad tas bespalvis „žalio miežinio alaus“ distiliatas virsta

gerbiamas ir vertinamas asmuo darykloje, nes maišymas – tai

įvairių gintaro atspalvių, sodraus aromato ir kerinčių skonio

toji viskio gamybos procedūra, kurios nėra ir nebus įmanoma

variacijų gėrimu? Ar tikrai viensalyklis viskis visada pranoksta

įsprausti į formules ir algoritmus, ją gali atlikti tik subtilius sko-

maišytąjį su grūdiniu? Kaip tinka ragauti salyklinį viskį – gryną

nio ir uoslės niuansus gebantis skirti žmogus.

ar praskiedus nedideliu vandens kiekiu, o jei skiesti, tai kokios temperatūros vandeniu? Tai klausimai, dominantys ir prade-

Tačiau viensalyklis viskis teužima vos 5 proc. viso viskio rinkos. Didžioji viskio jūros dalis – tai salyklinio ir grūdinio (t. y.

dančiuosius viskio ragautojus, ir pažengusius mėgėjus, galbūt

gaminto iš nedaigintų grūdų) viskio mišiniai (blend). Dauguma

norinčius tapti žinovais.

viskio mėgėjų ir žinovų laiko šį viskį neabejotinai prastesniu už

Škotiško viskio įstatymas (yra ir toks!) nurodo, kad škotišku

salyklinį. Tačiau „viskio chemikai“ ne tokie kategoriški. Anot jų,

salykliniu viskiu gali vadintis tik tas spiritinis distiliatas, kuris yra

jei viskyje ieškoma intensyvių siauresnio diapazono skonių – dū-

pagamintas iš 100 proc. miežių salyklo naudojant natūralų (tokį,

minių, durpinių, žolinių, sierinių skonio atspalvių, salyklinis viskis

kokį sukūrė gamta toje vietovėje, kur yra viskio darykla, niekaip

tam idealiai tinka. Tačiau nereikia manyti, kad keliolikos ar net

neapdorotą) vandenį ir brandintas ne trumpiau nei trejus

keliasdešimt skirtingų salyklinių bei vieno, dviejų, trijų grūdinių

metus. Ir visa tai turi vykti ne kur kitur, o Škotijoje. Net ir atmetę

viskių kompozicija, maišymo meistro suformuota įvairesniems

pastarąjį, kilmės nuorodos, reikalavimą, škotiško salyklinio viskio

skonio sąskambiams išgauti, yra paprastesnis ar prastesnis

negalėtume sutapatinti su kitur gamintu. Antai airiškas viskis

gėrimas.

gaminamas misą distiliuojant tris kartus ir jau vien tuo skiriasi

Na ir, pagaliau, priėjome prie bemaž hamletiško klausimo:

nuo škotiškojo, kuris dažniausiai distiliuojamas dukart. Maža to,

skiesti ar neskiesti viskį vandeniu? Mokslininkai sako, kad, norint

šaltas ir drėgnas Škotijos klimatas, anot mokslininkų, irgi turi

pasimėgauti viskio subtilybėmis, vandens pilti nebūtina. Negana

įtakos viskio brendimui, visų pirma – etilo alkoholio koncentraci-

to, chemikai teigia, kad nors vieno viskio skonį šlakelis vandens

jos sumažėjimui.

pastebimai pagerina, bet kito – gali žymiai pabloginti. Priklauso

Kiekvienai viskio daryklai (o jų Škotijoje yra 92) būdingos

nuo to, kokio amžiaus viskis ir kokių skonių ir aromatų geidžia-

savitos salyklinio viskio skonio ypatybės pradeda formuotis jau

ma rasti taurėje. Mat vanduo, sumažinantis alkoholio dygumą,

ruošiant misą. Jas lemia salyklo džiovinimui naudojamos malkos

kartu išlaisvina vienas aromato ir skonio komponentes, bet

ar durpės, tų durpių cheminis „kodas“, vietovės vandens sudėtis.

paslepia kitas. Pavyzdžiui, fenoliai, lemiantys dūminį, durpinį

Distiliacijai naudojami didžiuliai blizgantys variniai katilai taip

bei jodizuotą kai kurių salyklinių viskių aromatą ir skonį, lengvai

pat veikia būsimą viskio skonį: anot chemikų, varis reaguoja su

tirpsta vandenyje, tad dievinantys „Laphroaig“ ar „Lagavulin“

„alaus“ garuose esančiais nepageidaujamais sieros junginiais ir

stiliaus viskį, turėtų vengti jį skiesti. Juolab kad ilgiau brandintas,

pašalina juos iš distiliato. Taigi pastarojo cheminė sudėtis įgauna

sodraus skonio viskis turi daugiau lakių sieros junginių, kurių iš-

savitumo dar prieš jam patenkant į brandinimui skirtas ąžuolo

laisvinimas aromato nepagerina. Tas pat siūlytina mėgstantiems

statines, bet tikrasis viskio „kūno ir sielos“ kūrimas prasideda

viskyje kepintų riešutų, duonos bei grūdų natas – jas lemiantys

būtent šiame etape. Visų pirma, škotiškas viskis brandinamas

azoto junginiai irgi yra „hidrofobiški“. Taip pat pravartu žinoti,

ne naujose statinėse, bet tose, kurios kartą jau buvo naudotos

kad šaltesnis vanduo prasčiau nei kambario temperatūros išlais-

brandinti amerikietiškam „kukurūzų viskiui“ burbonui (gami-

vina lakiąsias medžiagas, tad gėrimo aromatas sustiprės nedaug,

nant burboną ne mažiau kaip 51proc. javų mišinio turi sudaryti

užtat pernelyg nesusilpnės skonio savybės.

kukurūzai) Baltajame ąžuole yra pernelyg daug vanilės – salsvo

Mokslas mokslu, bet pabaigai norėtųsi dar kartą priminti,

skonio medžiagos, kuri labai tinka gaminant burboną, bet jos

kad visų kvapo ir skonio subtilybių, matyt, niekada nepavyks

perteklius nepageidautinas škotiškame viskyje. Tik tada, kai bur-

įsprausti į griežtus chemijos ar fizikos formulių rėmus. Viskio,

bonas ištraukia didžiąją dalį vanilės iš statinės sienelių, ši tampa

alaus ir vyno taurėje visada bus kažkas metafiziška, neapčiuopia-

tinkama škotiško viskio brandinimui. Siekdami išgauti naujus

ma ir nepavaldu racionaliam (jei norite – blaiviam) protui. Tai, ką

skonio natų sąskambius, viskio gamintojai kartais brandinimą

gali įvertinti tik taurę prie lūpų keliantis žmogus.

užbaigia kitų rūšių gėrimų „ragavusiose“ statinėse, pavyzdžiui,

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


49

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


50

verta žinoti

Alkoholis ir nesveikata Linas Vaitulevičius 1

Alkoholis Europoje gaminamas ir geriamas tūkstančius metų gamybai pasitelkiant bet kokias prieinamas vietines medžiagas. Alkoholiniai gėrimai buvo vartojami ir kaip vaistai – taip buvo iki XX a. pirmosios pusės, kol atsirado šiuolaikinė medicina. Įdomu, jog alkoholio apyvartą reguliuojantys įstatymai ilgą laiką tarnavo vien tik palaikyti viešajai tvarkai arba reguliuoti rinkai, o ne visuomenės sveikatai saugoti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


verta žinoti

XIX

a. ir XX a. pradžioje miestuose darbininkų tarpe vis

nusikaltimų kaštai ES 2003 metais siekė 33 milijardus eurų.

labiau plintant stipresniems distiliuotiems gėrimams,

Šie kaštai tenka policijai, teismams ir kalėjimams (15 milijardų

situacija pamažu keitėsi: didžiojoje Europos dalyje išplito blaivy-

eurų), nusikaltimų prevencijai ir draudimo administravimui (12

bės sąjūdžiai, išaugo susirūpinimas stipraus alkoholio vartojimu.

milijardų eurų) ir turtinei žalai (6 milijardai eurų). Apskaičiuota

Dažniausiai tokie sąjūdžiai priešindavosi visiems alkoholiniams

vairavimo išgėrus sukelta turtinė žala siekė 10 milijardų eurų,

gėrimams jų nediferencijuodami. Iki XX a. pabaigos dauguma

o nematerialūs nusikaltimų fizinių ir psichologinių pasekmių

šių sąjūdžių sunyko iki nereikšmingų organizacijų.

kaštai vertinami 9–37 milijardais eurų.

Nuostata, kad alkoholizmas yra liga, išplito tik XIX a., kai dau-

Daugelis alkoholio vartojimo neigiamų pasekmių tenka

gelyje Europos šalių įsikūrė alkoholikams gydyti skirtos įstaigos.

ne pačiam geriančiam asmeniui, bet kitiems žmonėms. Tai ir

Pastaraisiais metais Europoje stengiamasi neapsiriboti vien ne-

60 tūkst. neišnešiotų naujagimių per metus, ir 16 proc. smur-

didele „alkoholikų“ grupe, daugiau prevencinio dėmesio skiriant

to prieš vaikus ir jų nepriežiūros atvejų, ir 5–9 milijonai vaikų,

platesnei alkoholio vartotojų daliai. Tikslinę grupę išskirti sunku.

gyvenančių alkoholio neigiamai paveiktose šeimose. Alkoholis

Reikia turėti omeny, kad Europoje alkoholiniai gėrimai yra var-

daro poveikį ir suaugusiems, įskaitant maždaug 10 tūkst. mirčių

tojami labai įvairiai ir turi daug prasmių, pradedant šeimos pietų

išgėrusių vairuotojų sukeltuose autoįvykiuose, kai žūsta ne pats

stalo atributu ir baigiant apeiginiu gėrimu. Pats gėrìmas dažnai

vairuotojas. Be to, didelė dalis su alkoholiu susijusių nusikaltimų

turi simbolinę reikšmę ir yra skirtas įvykio formalumui arba skir-

taip pat būna nukreipta kitų atžvilgiu.

tumui tarp darbo ir poilsio perteikti. Neigiamas alkoholio poveikis sveikatai – seniai pripažintas

51

Be priklausomybės, alkoholis sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų, įskaitant sužeidimus, psichinius ir elgesio sutriki-

mokslinis faktas. Dėl šios priežasties kai kuriose valstybėse yra

mus, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, vėžį, širdies ligas,

nustatytos rekomenduojamos maksimalios alkoholio normos

imunologinius sutrikimus, plaučių ligas, skeleto ir raumenų ligas,

jį vartojantiems asmenims, tačiau neteko girdėti, kad kuri nors

reprodukcinius sutrikimus, prenatalinius pakitimus, padidėjusią

valstybė savo negeriantiems piliečiams rekomenduotų pradėti

priešlaikinio gimdymo riziką ir mažą naujagimio svorį. Dauge-

saikingai vartoti alkoholį sveikatai gerinti (pavienių institucijų,

liu atvejų alkoholio rizika didėja priklausomai nuo dozės – kuo

tiriančių alkoholio poveikį sveikatai, rekomendacijų pasitaiko).

daugiau alkoholio suvartojama, tuo didesnė rizika. Kai kurie negalavimai, kaip kardiomiopatija, ūmaus kvėpavimo sutrikimo

Alkoholio poveikis sveikatai Alkoholis Europoje yra rimta našta įvairiais gyvenimo

sindromas ir raumenų pakenkimas, atsiranda tik ilgai vartojant daug alkoholio. Tačiau netgi ir tuomet šių negalavimų atsiradimo rizika ir sunkumas didėja didėjant dozei. Intensyvaus gėrimo

aspektais, kuriuos apibendrintai galima pavadinti žala sveikatai

epizodų dažnis ir jų metu išgeriamo alkoholio kiekis turi didelės

ir socialine žala. Alkoholio vartojimo žala gali būti visokia: nuo

įtakos traumų ir tam tikrų širdies ir kraujagyslių ligų (vainikinių

tokių socialinių nepatogumų, kaip trukdymas miegoti naktį, iki

širdies arterijų ligos ir insulto) atsiradimui.

rimtesnių pasekmių, kaip žala santuokai, smurtas prieš vaikus,

Jei daug geriantis žmogus sumažina suvartojamo alkoholio

nusikaltimai, prievarta ir žmogžudystės. Paprastai kuo daugiau

kiekį ar nustoja gerti, tai turi teigiamą poveikį jo sveikatai. Net

alkoholio buvo suvartota, tuo sunkesnis nusikaltimas ar sužaloji-

jei žmogus serga chroniškomis ligomis, tokiomis kaip kepenų

mas padaromas.

cirozė ar depresija, sumažinęs suvartojamo alkoholio kiekį arba

Alkoholio vartojimo ypatumai ES lemia gyventojų sveika-

nustojęs jį vartoti žmogus greitai pasijus geriau. Tiek suvarto-

tos skirtumus šalių narių viduje ir tarp šalių narių. Lyginant su

jamo alkoholio kiekis, tiek vartojimo metu patiriama žala ir dėl

penkiolika senųjų ES narių, dešimtyje naujųjų ES narių alkoho-

to išsivystanti priklausomybė neturi aiškių diskretiškų stadijų.

lio vartojimas papildomai sukelia 90 vyrų ir 60 moterų mirčių

Individai gali laipsniškai judėti pirmyn ir atgal keisdami savo

100 tūkst. gyventojų.

vartojimo įpročius.

Septyni milijonai suaugusiųjų ES prisipažįsta per pastaruosius metus dėl gėrimo patekę į muštynes. Remiantis nedidelio tyrimų skaičiaus apžvalga, apskaičiuoti su alkoholiu susijusių

Kai kurios sąvokos pagal PSO: Pavojingas alkoholio varto-

Gėrimo įpročiai, sukeliantys neigiamas pasekmes sveikatai. Pagal PSO, tai yra 20–40 g grynojo alkoholio

jimas

per dieną moterims ir 40–60 g vyrams.

Epizodiškas intensyvus

Reiškinys, kai retkarčiais (pvz., savaitgalį) išgeriama 60 ir daugiau gramų grynojo alkoholio turint aiškų

gėrimas

tikslą patirti alkoholinę intoksikaciją, t. y. sąmoningai siekiant apsvaigti.

Alkoholinė priklausomybė

Tokia psichologinių, elgsenos ir mąstymo sutrikimų visuma, kai poreikis suvartoti alkoholio išstumia kitus, kadaise buvusius svarbesnius poreikius

Parengta pagal: Peter Anderson, Ben Baumberg. Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu: ataskaita Europos Komisijai. Alkoholio Tyrimų Institutas (2006); Peter Anderson, Antoni Gual, Joan Colom. Alcohol and Primary Health Care: Clinical Guidelines on Identification and Brief Interventions. Katalonijos vyriausybės Sveikatos departamentas, Barselona (2005).

1

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


52

verslas

Kodėl bankrutuoja vyno parduotuvės Andrius Užkalnis

Stambūs pardavėjai dažnai numarina mažas, specializuotas parduotuves. Tai visiems žinoma. Kai patogumas ir prekės kaina lentynoje (dar ir perbraukta, o viršuje užrašyta dvigubai mažesnė – ypatingas pasiūlymas!) yra pagrindinis veiksnys pirkti, smulkiesiems prekiautojams pasidaro labai sunku ir belieka skaičiuoti dienas iki bankroto. Vyno parduotuvių Anglijoje pavyzdys – labai pamokantis.

P

astaruosius porą dešimtmečių Anglija džiaugėsi nematytu savo istorijoje vyno kultūros suklestėjimu. Vynas, kaip

Paprasčiausia būtų teigti, kad vyno parduotuves pakirto ekonomikos nuosmukis, bet tai būtų ne visa tiesa. Žinoma, di-

gėrimas, nusimetė pretenzingų ponų prabangos prekės ir pigios

dieji maisto prekių tinklai smogė skaudžiausią smūgį. Britanijos

tautinės egzotikos etiketę, jį pradėjo gerti beveik visi. Maža to,

gyventojai šiandien beveik du trečdalius viso vyno perka kartu

daugelis pradėjo domėtis naujomis šalimis ir tokiomis vynuogių

su duona, kukurūzų dribsniais, dešrelėmis ir skalbiamaisiais

veislėmis, kurių anksčiau nebuvo ragavę. Šalis tapo didžiausia

milteliais – prekybos centruose. Didieji žaidėjai, tarkim, super-

pasaulyje vyno importuotoja.

gigantas „Tesco“, ir mažesnieji, kaip „Sainsbury‘s“, „Morrisons“,

Regis, puikios sąlygos klestėti vyno parduotuvėms. Atrodė,

„ASDA“, „Waitrose“, yra nenugalimi dėl savo įtakos vyndariams

kad taip ir bus: specializuotų vyno parduotuvių tinklai plėtėsi ir

ir galimybių išmušti iš gamintojų kiekvieną įsivaizduojamą ir

nuomojosi naujas patalpas, o kartu augo ir vadinamieji tiesiogi-

neįsivaizduojamą nuolaidą.

niai pardavėjai, smulkaus vyno urmo parduotuvės, „vyno sandė-

Maisto prekių tinklams netenka galvoti apie tai, kas labiau-

liai“ ir interneto prekybininkai, iš kurių paprastai galima pirkti ne

siai slegia vyno parduotuvėles: patalpų nuomos išlaidas ir atlygi-

mažiau nei dėžę vyno (dvylika butelių).

nimus pardavėjams. Čia visomis išlaidomis dalijamasi su didžiu-

O paskui mažmeniniai pardavėjai pradėjo kristi kaip persirpusios vynuogės. Dešimtis parduotuvių turėjęs tinklas „Wine

liu prekybos centru. Net ir didelio vyno skyriaus nuomos išlaidos tokioje parduotuvėje yra mažareikšmės visų išlaidų mastu.

Cellar“ bankrutavo 2009 m. Tais pačiais metais susmuko „First

Maisto prekių tinklai turi vieną silpnybę: nepaisant spe-

Quench“ – bendrovė, valdžiusi daugiau nei šimtmetį gyvavusį

cialistų pastangų (kartais ir visai sėkmingų) atskirose lentynose

parduotuvių tinklą „Threshers“ ir žinomą tinklą „Wine Rack“. O šių

pasiūlyti retesnio, brangesnio, įdomesnio vyno, jie tebelieka

metų pradžioje, neišlaikiusi daugiau nei 20 mln. svarų sterlingų

nuspėjamo ir nuobodaus vyno tiekėjai. Tik labai naivus pirkėjas

skolos naštos ir mokesčių inspekcijai atsisakius toliau laukti

džiaugiasi matydamas dažnai ir gausiai „nukainotus“ nuo 9,00

mokėjimų, žlugo „Oddbins“, vienas labiausiai žinomų šalies

svarų iki 4,50 svarų už butelį vynus. Net ir neišprusęs mėgėjas

tinklų, kažkada turėjęs beveik tris šimtus parduotuvių. „Oddbins“

gali suprasti, kad nuolaida – išgalvota, nes už vyną, kurį jie

prekybininkai, didžiavęsi išmaniais specialistais ir eklektišku

parduoda, devynių svarų (36 litų) vis tiek beveik niekas nemo-

asortimentu, dalį savo parduotuvių uždarė, kitas pardavė, o dar

kėtų: jų „ypatingo pasiūlymo“ kaina kaip tik ir atitinka gėrimo

kitoms bankroto administratoriai ieško pirkėjų.

kokybę.

„Oddbins“ žlugimas daugeliui trisdešimtmečių ir keturias-

Tačiau ir pirkėjas, kuris ieško kažko įdomesnio ir sutin-

dešimtmečių prilygo artimo draugo mirčiai. Čia perkamas vynas

ka mokėti daugiau (kartu galėtų užtikrinti pardavėjui puikų

milijonams viduriniosios klasės anglų buvo XX amžiaus pabaigos ir

antkainį) dažniausiai praslysta pro mažų parduotuvių tinklą. Jo

XXI amžiaus pradžios gerovės, puikios nuotaikos ir kosmopolitinės,

išskėstomis rankomis laukia sandėliai ir „smulkaus urmo“ toli

užsieniui atviros naujosios Anglijos simbolis: kaip atostogos užsie-

gražu ne smulkūs pardavėjai. „Majestic Wine“, stambiausias šalies

nyje kelis kartus per metus, skrydžiai į Italiją ilgajam savaitgaliui,

pardavėjas, parduodantis po dėžę ir daugiau, šalyje turi daugiau

slidinėjimas Alpėse ir ekologiška parfumerija iš tolimų kraštų.

nei pusantro šimto parduotuvių-sandėlių ir vargo nemato.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


verslas

53

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


54

verslas

Tony Laithwaite‘as pradėjo pardavinėti vyną tiesiogiai

Šios vyno parduotuvės neturi savo pirkėjo, kuriam siūlytų

daugiau nei prieš keturis dešimtmečius. Jis vežė vyną iš Bordo,

tai, ko negali pasiūlyti kiti. Jos gali būti patrauklios atsitiktinai

paskui tapo pirmuoju Australijos vyno importuotoju (iki 1974 m.

užklydusiam, į svečius išsiruošusiam žmogui, kuris nori nupirkti

Britanijoje beveik nebuvo vyno iš kengūrų šalies). Dabar jis yra

butelį dovanų šeimininkams. Iš tokių asmenų išlaikyti žmoniš-

vienas labiausiai žinomų šalies prekybininkų, nes jo pasiūlymai

kas prekybos apimtis labai sunku. Jų tiesiog nėra pakankamai.

užtvindę žiniasklaidą.

Tačiau net ir jie, labai tikėtina, nepatingės užsukti į netoliese

Laithwaite‘as suprato, kad, turint išmonės, dėžę vyno galima

esančią maisto parduotuvę, kur šalia butelio šeimininkui nupirks

įsiūlyti bet kokia dingstimi. Jis įkūrė laikraščio „The Sunday

dar šokoladinių saldainių dėžutę šeimininkei ir maišelį karamelių

Times“ vyno klubą, kurio nariams reguliariai siunčiama dėžė su

jų vaikams.

12 butelių, paskui pradėjo veisti visokius klubus, siūlančius „retą

Vyno parduotuvės dabar šiek tiek primena kelionių agentūrų

galimybę“ susipažinti su vynu, kurio „beveik niekas nežino“. Šian-

biurus: čia užeina tik tie, kas nemoka arba nenori naudotis inter-

dien Laithwaite‘as turi 700 tūkst. pirkėjų, apmėtomų katalogais

netu, kas nesugeba net telefonu nusipirkti bilietų ir užsisakyti

ir ypatingais pasiūlymais.

viešbučio. Tokių būna, bet jų vis mažiau.

Šiame sektoriuje – ir kiti žaidėjai, tokie, kaip „Virgin Wines“,

Vyno parduotuvės visai neišnyks. Didmiesčiuose liks itin eliti-

„Averys of Bristol“ (pastarieji įsikūrė daugiau kaip prieš du šim-

nės, tokios kaip garsioji Londono „Berry Bross & Rudd”, gyvuo-

tmečius, kaip jie sako, „praėjus tik 23 metus po to, kai kapitonas

janti tris šimtmečius ir, ko gero, gyvuosianti dar tiek pat.

Kukas atrado Australiją“ – tačiau šiandien daugiausiai pinigų

Tačiau ši parduotuvė turi tai, kuo negali pasigirti 99 proc. jos

užsidirba būtent iš tiesioginės prekybos, o ne iš didmeninio

kolegių šalyje – netoliese gyvena ir dirba bankininkai, teisininkai

tiekimo) ir daugybė senų ir naujų, stambių ir senų bendrovių,

ir kiti itin turtingi žmonės, perkantys dėžę vyno už tūkstantį, o

neapsikraunančių prekybos parduotuvėse našta, gyvenančių ir

kai kada ir už 15 000 svarų sterlingų (pastarasis vynas nėra laiko-

dirbančių gerai sutvarkytuose, šviesiuose ir pigiuose sandėliuo-

mas kaip egzotinis pavyzdys: 2008-ųjų metų „Chateau Lafite Rot-

se, ir siunčiančių prekes paštu. Šiandien mažne kiekvienas lai-

hschild Pauillac“ vyno parduotuvėje yra net trys dėžės; vadinasi,

kraštis turi „savo“ vyno klubą, nors iš tikrųjų tai yra kita tų pačių

paklausos esama, nors tas vynas dar du tris dešimtmečius bręs).

prekybininkų veiklos etiketė: patys leidėjai, be abejo, redakcijose vyno nelaiko, voratinklių nuo butelių nešluosto ir su spauda tie vynai niekaip nesusiję. Tikriausiai tasai neseniai atsiradęs įprotis pirkti ne mažiau nei 12 butelių (jei perki maisto prekių parduotuvėje – ne mažiau 6: beveik visi ir visada siūlo nuolaidas, nepriklausomai nuo vyno rūšies, perkantiems po 6 butelius ir daugiau) ir buvo paskutinė vinis, įkalta į ąžuolinį miesto centre merdinčių vyno parduotuvių karstą.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

Daugumoje šalies vietų tokių žmonių nėra, arba jų – vienetai, o tai reiškia, kad nebus prielaidų tokiai parduotuvei išsilaikyti.


55

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


56

2011 m. Lietuvos vyno čempionatas

Šeštasis

Lietuvos vyno čempionatas Jurgis Šliogeris Lietuvos vyno čempionato komisaras

Jau šeštą kartą Lietuvos vyno ekspertai ir importuotojai rinkosi degustuoti vynų, kuriuos vyno platintojai pateikia jų vertinimui. Lietuvos vyno čempionato tikslas – nustatyti geriausius Lietuvoje parduodamus vynus, suteikiant kiekvienoje iš šešių kategorijų (baltieji, raudonieji, rožiniai, putojantys, natūraliai saldūs ir likeriniai) pagrindinį prizą – „Grand Prix“. O vynams, pelniusiems daugiau nei 86 balus, skirti atitinkamus čempionato medalius: aukso, sidabro ir bronzos. Taip pat renkamas Gero kainos ir kokybės santykio vynų dešimtukas, paskelbiama Metų vyninė, atskirame konkurse varžosi Lietuvos vyndarių asociacijos narių vynai.

l Čempionato organizatoriai: LSA prezidentas A. Starkus ir čempionato komisaras J. Šliogeris V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


2011 m. Lietuvos vyno čempionatas

Vyno platintojų karuselė Vyno čempionatai šalyje pradėti rengti nuo 2006 metų. Per tą laiką čempionate dalyvavo net 35 didmeniniai vyno pardavėjai. 2006 metais pirmajame čempionate dalyvavo tik 11 įmonių, pateikusių 170 vynų. Iš tų pirmųjų net šešios čempionate dalyvauja kiekvienais metais. Tai svarbiausios šalies prekiautojos vynu: „Mineraliniai vandenys“, „Bennet distributors“, „Sanitex“, „Eugesta“, „Vyno klubas“ ir „Liviko“ (pirmaisiais metais vadinosi „LION gėrimai“). Pradžioje aktyviai dalyvavusi kauniečių įmonė „Filipopolis“ nuo 2009 metų nustojo domėtis čempionatu. Panašiai nutinka ir kitoms įmonės, nelinkusioms papildyti asortimento naujais, įdomiais vynais. Po metų pertraukos vertingų vynų

57

Po pirmojo etapo į finalą atrinkti 106 vynai, pelnę 89 ir daugiau balų. Finalai vyko visose kategorijose, išskyrus rožinių vynų, kadangi geriausias rožinis šiais metais buvo įvertintas tik 87 balais ir pelnė bronzos medalį. Sudėtingiausias finalas buvo raudonųjų vynų kategorijoje, kurioje degustuotojams teko dar kartą vertinti net 71 vyną. Daugelis iš jų patvirtino savo aukštą kokybę ir nusipelnė aukso medalių. Iš čempionate dalyvavusiųjų net 88 vynai gavo „didmeistriškus“, tai yra aukštesnius nei 90 balų, įvertinimus: 9 apdovanoti „Grand Prix“, 79 – aukso medaliais. 65 vynai gavo sidabro, o 63 – bronzos medalius.

čempionatui vėl pateikė „Amka“. Per tuos metus buvo nemažai vienmečių „kometų“, kurios pasirodė ir dingo („Valior“, „Alkovila“, „Tridens“, „Prike“, „Pernod Ricard“). Kitos, kaip „Bachus & Co“, „Vyno centras“ ir „Vyno eksportas“, po kelių sėkmingų pasirodymų, šiemet atsisakė dalyvauti. Jų vietą užėmė net 7 debiutantai: „Belvedere prekyba“, „Burbulio vyninė“, „Bottiglia di Vino Baltika“, „Office city“, „Marks & Spenser“ ir „Gadara“. Visų jų pateikti vynai pelnė medalius, o įmonių „Burbulio vyninė“, „Bottiglia di Vino Baltika“, „Office city“, „Marks & Spenser“ – auksinius. Minėtina pernykštė debiutantė „Mediato“, pateikusi daug įdomių vynų, kurie pelnė aukščiausius balus.

Lyderiai Devyni geriausieji penkiose kategorijose buvo apdovanoti „Grand Prix“. Baltojo, raudonojo, putojančio ir natūraliai saldaus vynų kategorijose buvo po du lyderius ir Someljė asociacijos taryba nusprendė „Grand Prix“ suteikti abiem kiekvienoje iš šių kategorijų. Likerinio (pastiprinto) vyno kategorijoje po abiejų etapų tebuvo vienas aiškus lyderis, kuris ir apdovanotas „Grand Prix“. Tarp „Grand Prix“ laimėtojų nemažai jau „matytų veidų“. „Masciarelli“ vyninės flagmanai – baltasis „Chardonnay“ ir raudonasis „Montepulciano D’Abruzzo“ (tik 2005 metų derliaus) – tokius pat

Vertinimo komisija Visus vynus degustavo ir vertino patyrusi degustuotojų komanda, kurią sudaro nuolatiniai nariai: Arūnas Starkus, Gintautas Jašinskas, Tadas Abišala, Stasas Smolskis, Rasa Starkus. Jiems ne pirmus metus talkina Žydrūnas Krapukaitis, Aldas Rimšelis, Jurgita Karinauskaitė, Mindaugas Paliukas, Albertas Koncijalovas, šampano žinovė Jolanta Smičienė. Kaip ir kasmet, buvo kviečiami ir nepriklausomi vyno žinovai Mindaugas Jurkynas ir Laimonas Gryva, tačiau dėl užimtumo kiekvienas iš jų dalyvavo tik vienoje degustacijoje. Keliose dalyvavo vyno temomis rašančios žurnalistės Beatričė Laurinavičienė ir Jūratė Sprindžiūnaitė. Siekdami praplėsti degustuotojų korpusą į komisiją pakvietėme geriausius Someljė mokyklos studentus bei naujus vyno žinovus – Narimantą Miežį, Vaidotą Burbulį, Rytį Jurkėną, Petrą Jarašūną, importuotoją Joną Bartkų. Kaip numatyta nuostatuose, apdorojant rezultatus vidutinis balas iš dešimties pateiktų skaičiuojamas atmetus aukščiausią ir žemiausią įvertinimą.

apdovanojimus pelnė ir 2009 metų čempionate, o pergales rinkti ėmė dar pirmajame čempionate 2006 metais. Jau trečius metus iš eilės, sekdamas savo vyresniųjų brolių iš 2006 ir 2005 metų derlių pavyzdžiu, puikią kokybę demonstruoja ir vynas „Feudi di San Marzano Sessantanni Primitivo di Manduria DOC 2007“,. Ne pirmą „Grand Prix“ pelno ir austriškas saldusis „Kracher“ vynas, o „Klein Constantia“ iš Pietų Afrikos auksą iškeitė į „Grand Prix“. Tarp baltųjų aukso medalininkų krenta į akis didžiulis kainų skirtumas. Brangiausias kainuoja net 165 litus, o pigiausias – tik 18. Pastarasis – „Tokaji Furmint Dry 2010“ – pirmauja ir Geriausio kainos ir kokybės santykio konkurse. Šio gaivaus, aromatingo, malonios rūgšties vyno sėkmė rodo, kad mūsų vyno ekspertai pavargę nuo „ąžuolinių“ „Chardonnay“. Vis dėlto, nežiūrint šios išimties, baltųjų vynų konkursas patvirtino teiginį: aukštesnė kaina – aukštesnė kokybė. Nestebina „Kim Crawford“ ar „Eileen Hardy“ vynų auksas, tačiau maloniai džiugina naujo importuotojo – „Burbulio vyninės“ vynų aukso medaliai.

Čempionato tvarka Šiemet čempionate varžėsi 234 vynai, pusė iš jų – raudonieji (120). Mažiausiai pateikta rožinių (5) ir likerinių (6). Lietuviškų vynų varžytuvėse buvo degustuojama 16 Lietuvos vyndarių asociacijos atrinktų vynų. Pagal nusistovėjusią tvarką, vynai vertinami dviem etapais: pirmajame etape dalyvauja visi pateikti vynai, jie vertinami aklai 100 balų sistemoje. Tie vynai, kurie gauna 89 ir daugiau balų, patenka finalinį etapą ir degustuojami dar kartą. Vynai, kurie pirmajame etape pelno 88 balus, apdovano-

Daugiausiai aukso medaliais apdovanotų raudonųjų vynų – po 10 – konkursui pateikė „Mineraliniai vandenys“ ir „Liviko“. „Bennet distributors“ ir AMKA sąskaitose – po 6, „Vyno klubo“ – 5, „Eugestos“ – 4 raudonieji aukso medalininkai. Dar viena maloni staigmena – tai Makedonijos „Bovin“ vyninės vynų, kuriuos platina įmonė „Office city“, sėkmė. Visi septyni konkursui pateikti vynai gavo medalius, o trys raudonieji (visų sudėtyje yra vietinės veislės ‘Vranec’) – aukso. Tarp raudonųjų aukso medalininkų turime ir daug senų pažįstamų iš ankstesnių čempionatų. Tai gamintojų „Feudi di San Marzano“, „Farnese“, „Antinori“, „Zenato“ vynai, nuolatos

jami sidabro medaliais, o vynai, gavę 87 ir 86 balus, – bronzos.

pateikiami „Mineralinių vandenų“. Jau minėtos italų „Masciarelli“,

Pirmajame etape 89 balus pelnę vynai finale gali laimėti ir aukso

australų „Solomon“ vyninės, kurioms Lietuvoje atstovauja „Vyno

medalius, jei antrą kartą bus įvertinti 90 ar daugiau balų.

klubas“, Čilės „Ventisquero“, atstovaujamai „Sanitex“, „Carmen“ –

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


58

2011 m. Lietuvos vyno čempionatas

„Liviko“. „Eugesta“ visada pateikia kokį nors „Ricasoli“ vyninės vyną, o „Amka“ niekados neapsieina be sodrių „Malbec“ vynų iš Argentinos „Trapiche“ vyninės. Degustuotojai turėjo nemažai darbo vertindami „Trapiche“ vyninės „Malbec“ trijulę iš atskirų vynuogynų. Ir visi trys buvo įvertinti auksu! „Liviko“ auksinis dešimtukas pasižymėjo aukštomis kainomis – net 8 vynai kainuoja gerokai per 100 litų. Lyderis šioje grupėje – „Gerard Depardieu La Croix De Peyrolie AOC 2004“ iš Bordo. Jo kaina Lietuvoje – 219 litų, jis irgi auksinis. „Mineraliniai vandenys“ pateikė vidutinio kainų lygio vynus, kainuojančius apie 50 litų. Kiti platintojai tarp savo „žaidėjų“ irgi turėjo bent vieną vyną, kainuojanti per 100 litų. „Sanitex“ komandą į kovą vedė taip pat senas pažįstamas „Ventisquero Pangea Shiraz“ iš Čilės. Norėčiau atkreipti vyno mėgėjų dėmesį į du Pirėnų pusiasalio gamintojus, kurių vynai jau praeitais metais iškovojo aukso medalius, tačiau taip ir liko nepastebėti platesnės publikos. Tai Portugalijos vyninė „Esporao“ iš DOC Alentejo apeliacijos ir ispaniška vyninė „Castillo Perelada“ iš mažytės apeliacijos Katalonijos šiaurėje DO Emporda. Jų vynai „Esporao Reserva Tinto Alentejo DOC 2008“ ir „Castillo Perelada Finca La Garriga Emporda DO 2006“ vėl buvo tarp nugalėtojų, patvirtindami aukštus

Kiti 16 putojančių (cava, cremant ir kt.) pasidabino dviem

tarptautinių vertintojų suteiktus balus. Senų pažįstamų galeriją pratęsė „Vyno klubo“ atstovaujama vyninė „Salomon Estate“ iš Australijos (4 aukso medaliai, vynas „Salomon Estate Finniss River“ pakartojo savo ankstesniųjų metų pasiekimus), o „Ercavio La Plazuela 2005“ patvirtino, kad ambi-

sidabro (cava) ir 6 bronzos medaliais. Dar aštuoni įvertinti nuo 85 iki 80 balų. Tarp jų visai patenkinamai atrodė ir vieninteliai Lietuvos vyno pramonės atstovai iš „Alitos“ („Alita brut“ ir „Alita Chardonnay“). Tarp saldžiųjų vynų irgi buvo du ryškūs lyderiai: nuolatinis

cingi vyndariai ir Vina de la Tierra kategorijoje daro stebuklus. Putojančio vyno kategorijoje ir šiais metais kartu su šampanais varžėsi kitų tipų putojantys vynai, tad žaidimas vėl vyko į vienus vartus. Finale „Grand Prix“ laimėjo du šampanai, likusieji šeši pelnė aukso medalius.

„Grand Prix“ medžiotojas „Kracher“ atstovas ir minėta „Klein Constantia“. Penki vynai pelnė aukso medalius, o likusieji – sidabrą ir bronzą. Šioje kategorijoje neliko nė vieno vyno be medalio. Panaši padėtis ir tarp likerinių.

2011 m. Lietuvos vyno čempionato statistika Eil. Nr.  1 5 2 3 4 16 6 7 8 9 11 12 13 10 14 15 17 18 19  

 Vyno platintojai Amka Baltic Wine & Spirits Belvedere prekyba Bennet distributors Burbulio vyninė Bottiglia di Vino Baltika Eugesta Gadara Istvestas Liviko Marks & Spenser Mediato Mineraliniai vandenys Office city Sanitex Viksas Vyno klubas Alita Lietuvos vyndariai  

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

iš viso pateikta

Dalyvavo finale

18 15 6 25 16 5 16 2 5 25 7 25 25 7 9 1 25 2 16 250

13 4 10 3 1 8 2 14 3 6 18 4 6 14

106

Grand Prix

Aukso medaliai

Sidabro medaliai

Bronzos medaliai

Iš viso medalių

1                       2       6  

9 1   7 3 1 8   2 12 1 6 14 3 5   8  

7 9 2 8 5 1 5 1 2 5 4 3 5 2 4   2  

1 4 4 10 7 1   1 1 6 1 15 3 2 0 1 6  

18 14 6 25 15 3 13 2 5 23 6 24 24 7 9 1 22  

9

80

65

63

217


2011 m. Lietuvos vyno čempionatas

Specialios nominacijos Lietuvos vyndarių vynas, kaip kasmet, nustebino įvairove ir pakilusia kokybe. Nebuvo nė vieno prasto vyno, tačiau nebuvo ir akivaizdžių lyderių, todėl sveikiname visus, pateikusius savo vyną čempionatui ir Lietuvos vyno vartotojams rekomenduojame visus. Jau trečius metus skirtos nominacijos Geriausia vyninė ir

59

Geriausios vyninės konkursą šiemet laimėjo penkis aukso medalius iškovojusi Čilės „Vina Ventisquero“. Gero kainos ir kokybės santykio vynų dešimtukas sudarytas iš vynų, kurių mažmeninė kaina ne didesnė nei 35 litai. Jame yra septyni vynai, pelnę aukso, ir trys sidabro medalius. Šiais metais sąrašo priekyje puikuojasi „Tokaji Furmint dry 2010“, pelnęs aukso medalį ir kainuojantis tik 18 litų.

Gero kainos ir kokybės santykio vynų dešimtukas.

l Vienos čempionato dienos vertinimo komisija V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


60

2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – Grand Prix

2011 m. Lietuvos vyno čempionato rezultatai

pagrindinio prizo – „Grand Prix“ laimėtojai

baltojo vyno kategorija

baltojo vyno kategorija

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine ITG 2007

Georg Breuer Berg Roseneck Riesling Rheingau 2005

Italija

vokietija

Aukso spalva su oranžiniais atspalviais. Kvepia riešutais, mangais, džiovintais vaisiais, ananasais, prinokusiais persikais. Sausas, minkštas ir galingas. Prieskoningas poskonis.

Ryškiai geltona aukso spalva. Kvepia vasaros pieva: gėlytėmis, žolelėmis, žemuogėmis; spygliuočių miško paklote: sakais, džiūstančiais spygliais, dyzelinu; persikais. Minerališkas, gaivus, glotnus, tvirtas ir be galo ilgai trunkančio skonio ir poskonio.

Vyno klubas

Vyno klubas

raudonojo vyno kategorija

raudonojo vyno kategorija

Feudi di San Marzano Sessantanni Primitivo di Manduria DOC 2007

Masciarelli Marina Cvetic Montepulciano D’Abruzzo 2006

Italija

Italija

Rubino spalva. Stipriai kvepia gervuogėmis, razinomis, grietinėle, kondensuotu pienu. Pirmoji ataka – koncentruota ir saldi. Vidutinio gausumo taninai, vyšnių poskonis.

Rubino spalva su granato krašteliu. Sodrus juodų uogų, saldaus džemo, juodžemio ir ąžuolo statinių prieskonių aromatas. Tvirtas, ilgaamžis vynas. Poskonis su vyšnių ir vanilės aromatais.

Mineraliniai vandenys

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

Vyno klubas


2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – Grand Prix

natūraliai saldaus vyno kategorija

natūraliai saldaus vyno kategorija

Kracher Grande Cuvee TBA No 6 Burgenland 2006

Klein Constantia Vin de Constance 2002

Austrija

par

Žalsva aukso spalva. Kvepia persikais, grietinėle ir šiek tiek kilniuoju puviniu. Labai saldus, elegantiškas, itin gero balanso. Labai ilgai trunkantis malonus poskonis.

Vario spalva. Kvepia medumi, džiovintomis kriaušėmis, figomis, šiaudais. Slyvų ir irisinių saldainių poskonis. Rūgšties vidutiniškai, labai daug saldumo.

Vyno klubas

AMKA

likerinio vyno kategorija

putojančio vyno kategorija

Emilio Lustau Pedro Ximenez „San Emilio“

Champagne Louis Roederer Brut Vintage 2004

Ispanija

Prancūzija

Rudas. Medaus, džiovintų figų, slyvų, šeivamedžių uogienės aromatas. Saldus, stiprus, įspūdingas

Švelni aukso spalva. Putoja vidutinio dydžio burbuliukais. Kvepia persikais, melionais, baltomis gėlėmis. Labai gaivus, minerališkas ir koncentruotas, aliejiškas ir elegantiškas burnoje. Gaivus, kalkiškas, citrusinių vaisių poskonio.

Vyno klubas

61

Vyno klubas

putojančio vyno kategorija Moet & Chandon Grand Vintage Rose Champagne 2002 brut Prancūzija

Rožinė lašišos spalva. Vyšnių ir imbiero kvapas. Vidutinis svarumas, vyšnių poskonis. Mineraliniai vandenys

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


62

2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

metų vyninė ir aukso medalių laimėtojai

Metų vyninė – daugiausiai čempionate laimėjusios aukso medalių čilė

Vina Ventisquero

sanitex

BALTIEJI, aukso medalių laimėtojai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Australija

Eileen Hardy Chardonnay 2006

Žalsva aukso spalva. Kvepia prieskoniais, dūmu, žolelėmis. Svarus, pilnas, gana gaivus.

Liviko

Čilė

Montes Alpha Chardonnay Casablanca Valley 2009

Seno aukso spalva. Slyvos, melionai, pasijos, mangai, ananasai. Koncentruotas, šildantis, švelnus skonis. Saldus, uogieniškas poskonis.

Eugesta

Čilė

Ventisquero Grey Chardonnay Casablanca Valley DO 2008

Aukso spalva su oranžiniu atspalviu. Kvepia grietinėle, sviestu, skrebučiais, mangais, kriaušėmis. Saldi pirmoji ataka, vidutinė rūgštis, aliejiškas, glotnus, vaniliškas burnoje.

Sanitex

Ispanija

Torres Fransola Penedes DO 2009

Pilkai auksinė spalva. Kvepia baltais vaisiais, citrusais, melionais ir ąžuolo statinių prieskoniais. Puiki skonių dermė, citrininė, minkšta rūgštis, aliejiška tekstūra, mandarinų, laimo ir ąžuolo prieskonių poskonis.

Bennet Distributors

Italija

Caruso & Minini Isula Sicilia 2009

Vidutinio intensyvumo seno aukso spalva. Prinokusių persikų, saldaus meliono, medingų gėlių aromatas. Vėliau užuodžiami saldūs prieskoniai, sviestas. Sausas, svarus, pabaigoje karsteli. nektarinais.

Burbulio vyninė

Italija

Fondo Antico Grillo Parlante Sicilia IGT 2009

Žalsvo aukso spalva. Kvepia kriaušėmis, gėlėmis, aštrokais šviežios medienos aromatais. Labai gaivus, minerališkas, truputį sutraukia. Skrebučio, grietinėlės poskonis su obuolių, laimų rūgštimi.

Burbulio vyninė

Naujoji Zelandija

Kaituna Hills Reserve Chardonnay 2009

Pilka aukso spalva. Kvepia ciberžole, skrebučiu, melionu, apelsinu. Nedaug rūgšties, minkštas, „prinokęs“.

Marks & Spencer

Naujoji Zelandija

Kim Crawford Sauvignon Blanc Marlborough 2010

Blyški žalsvo aukso spalva. Kvepia prinokusiais agrastais, liepų lapais, kriaušių kompotu, žaliais persikais. Malonus, minkštas, gero balanso vynas.

Mineraliniai vandenys

PAR

Bellingham The Bernard Series Old Vine Chenin Blanc Coastal region WO 2009

Geltona aukso spalva. Kvepia nektarinais, saldžiais ananasais, sviestu. Gaivus, puikiai subalansuoto skonio.

Mineraliniai vandenys

Portugalija

Esporao Reserva Branco Alentejo DOC 2009

Aukso spalva. Kvapnaus meliono, kriaušės, ąžuolo statinių kepintų prieskonių aromatas. Svarus, kiek alkoholiškas. Apelsinų, grietinėlės, bananų poskonis.

Mediato

Vengrija

Kereskedőház Tokaji Furmint Dry 2010

Geltona spalva su pilku atspalviu. Kvepia džiovintomis žolelėmis, šienu, ledinukais. Labai gaivus, koncentruotas, pernokusių citrinų skonio. Gana lengvas.

Mediato


63

SIEKIANTIEMS AUKŠTUMŲ Maitinimo srityje dirbantys verslininkai žino, koks sudėtingas, permainingas ir ne visada malonus yra šis verslas. Restorano ar kavinės savininkas nuolatos yra priverstas laviruoti tarp įstatymų, ekonominės situacijos, klientų ir tiekėjų, stengdamasis „išgyventi“ ir pragyventi. Personalas – tai aibė verslui svarbių, o lankytojams bei vadovui sudėtingų žmonių, kurių kiekvienas yra asmenybė su savo ambicijomis ir emocijomis. Savininkui ar vadovui, prisiėmusiam atsakomybę už juos, šią naštą tenka nešti: toleruoti, džiaugtis ir skatinti, nes personalas kuria jo pasaulį ir gerovę. Personalas – sudėtingi, bet labai reikšmingi šiame versle žmonės, kurie dažnai lankytojams arba pakelia nuotaiką ir pagražina dieną, arba visiškai ją sugadina ir „išgena“ svečius lauk. Ką daryti, kad visos pusės būtų patenkintos? Savininkai, vadovai, administratoriai ar vyr. virėjai – tarsi susireikšminę žmonės, kurių nuomonė svarbiausia, žinios giliausios, ambicijos didžiausios. Dažnai personalui atrodo (kartais taip ir yra), kad vadovaujantys asmenys nesiskaito su darbuotojais, juos išnaudoja... Tačiau yra „galutinė“ atsakomybė, kurios didžiausia dalis tenka vadovams. Tad kokia bebūtų nuomonė, atsakomybė yra jų našta. Kaip suderinti prievoles ir teises? Interjeras, baldai, indai, įranga, apskaitos sistemos – didžiulės investicijos, kurios turi „talkinti“ verslui. Neretai atnaujinant įstaigą tenka keisti interjerą, baldus, indus, įrankius, kartais net virtuvės įrangą ar maitinimo įstaigos koncepciją. Dideli įrangos ar interjero pertvarkymai, jei juos tenka atlikti anksčiau, nei viskas atsipirko ir buvo užsidirbta, labai kenkia verslui. Pasirinkus nepritaikytą apskaitos sistemą kenčia ir personalas, ir vadovai, ir pats verslas. Kaip teisingai pasirinkti? Pavadinimas, iškabos, reklama žiniasklaidoje ir internete, viešieji ryšiai. Neįmanoma įsivaizduoti kavinės ar restorano, kuris sugebėtų apsieiti be to. Daug pinigų netikslingai iššvaistoma reklamai blogai pasirinktuose dienraščiuose ir įvairiuose kataloguose. Nemažos sumos tenka neveiksniems arba neefektyviems interneto projektams. Dar daugiau – reklamai televizijoje... Sunku įvertinti, ar tai einamosios išlaidos, ar investicija į ateitį, nes ne visada rimtai pasvarstoma apie reklamos būtinumą, nenumatomos ateities prognozės, o tai padaryti yra būtina. Kaip tai numatyti ir paskaičiuoti?

licencijos, leidimai, mokesčiai, darbo teisė, tiekėjai, kainodara, virtuvės koncepcija, receptūros, baro asortimentas ir kt. – neišvengiami dalykai, apie kuriuos būtina žinoti ir verslo pradžioje, ir jam įsibėgėjus. Jei vieną iš šių dalykų užmiršite, rūpesčiai jus užgrius kaip nuo kalno riedanti ir vis didėjanti sniego gniūžtė, pavirstanti dideliu sniego kamuoliu. Kaip to išvengti? Konkurentai, klientai, tendencijos, mados, renginiai, čempionatai... – dalykai, kurių pulsą turi „jausti“ ir didelių restoranų ar picerijų tinklo vadovai, o bent jau žinoti ir atsižvelgti – kad ir mažiausios, vietinės bendruomenės, kavinukės savininkai. Kaip viską suvaldyti? Kas gali padėti rasti į šiuos ir aibę kitų atsakymų? Padėti gali tie, kurie matė ir mato tikrai daug restoranų ir kavinių Lietuvoje bei užsienyje, kurie pažino daugelį Jūsų asmeniškai ir bendrauja iki šiol, kurie išgirdo ir suprato daug subtilių bei akivaizdžių paslapčių, o svarbiausia – žiūri į Jūsų verslą profesionalų akimis, tačiau iš šono (tartum iš šalies). Būtent jie geba patarti, pakonsultuoti, galiausiai – padėti susitvarkyti su iškilusiomis arba iškilsiančiomis problemomis. Meniu.lt ir „Restoranų verslo“ komanda pasirengusi dalintis savo žiniomis, patirtimi ir požiūriu, padėti Jūsų verslui dar daugiau. Kreipkitės dėl pagalbos ir patarimų!

Mūsų kontaktai: Konstitucijos pr. 23C-618, tel./faks. +370 5 2735919. Daugiau informacijos: info@meniu.lt

ProfeSIonAlŲ PožIūrIS!

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


64

2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

raudonieji, aukso medalių laimėtojai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Argentina

Bianchi Famiglia Malbec Mendoza 2008

Rubino spalva su vos melsvu atspalviu. Kvepia džiovintais vaisiais: figomis, razinomis, datulėmis; grikių medumi ir juodaisiais serbentais. Gana galingas, švelnus, malonus. Koncentruotas. Taninų gausiau nei vidutiniškai.

Mineraliniai vandenys

Argentina

Salentein Reserve Malbec 2007

Rubino spalva. Kvepia razinomis, melasa, gervuogėmis, našlaitėmis. Saldi ataka, vidutiniai taniniai. Malonus saldymedžio ir kavos su cikorija, juodų uogų džemo poskonis.

Istvestas

Argentina

Trapiche Malbec Single Vineyard Domingo F. Sarmiento 2007

Rubino spalva su melsvu atspalviu. Persipynę gervuogių, aviečių, mėlynių ir prieskoniški naujų ąžuolo statinių kvapai. Subalansuotas, uogiškas ir taniniškas burnoje. Ąžuolo dūmas persipina su gervuogių ir aviečių uogienės poskoniu.

Amka

Argentina

Trapiche Malbec Single Vineyard Adolfo Ahumada 2007

Rubino spalva su violetiniu atspalviu. Kvepia gervuogėmis, grietinėle, aronijomis. Žemiškas skonis su troškintų daržovių natomis. Gaivus, vidutinio gausumo taninų vynas su aviečių poskoniu.

Amka

Argentina

Trapiche Malbec Single Vineyard Fausto Orellano Escobar 2007

Rubino spalva su melsvu atspalviu. Kvepia meduoliu, anyžiais, juodomis uogomis, fermentiniu sūriu. Taniniškas, jaunas. Sutraukia kaip aronijos, vaisiškas. Šokolado, melasos poskonis.

Amka

Argentina

Trivento Golden Malbec Reserve 2008

Rubino spalva su violetiniu atspalviu. Sodrus gervuogių, mėlynių, vanilės, cikorijos, juodųjų serbentų aromatas. Stiprus, klampus, taniniškas.

Baltic Wine & Spirits

Australija

E&E Black Pepper Shiraz 2005

Rubino spalva su rausvu atspalviu. Kvepia melasa, juodų uogų uogiene, vaivorais ir saldžiais prieskoniais, gvazdikėliais. Kieti, kompaktiški vidutinio gausumo taninai.

Liviko

Australija

Hardys Eileen Shiraz 2004

Rubino spalva su rausvu atspalviu. Kvepia naujų ąžuolo statinių prieskoniais ir brandos aromatais. Burnoje taniniškas, gaivus, rimtas.

Liviko

Australija

Salomon Estate Finniss River Shiraz South Australia 2008

Ryški rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, saldžiomis prinokusiomis slyvomis ir ąžuolo statinės prieskoniais. Vaisiškas skonis, vidutinio gausumo taninai, puikus balansas.

Vyno klubas

Australija

Salomon Estate SUeD MM South Australia 2008

Rubino spalva su rausvu atspalviu. Labai kvepia irisiniais saldainiais, juodųjų serbentų uogiene, gervuogių likeriu. Nemažai taninų, gaivus, saldžiarūgštis.

Vyno klubas

Australija

Salomon Estate Norwood Cabernet Shiraz South Australia 2008

Rubino spalva su rausvu atspalviu. Melasos, mėlynių, vaivorų, gailių, prieskonių aromatas. Minkštas, taniniškas.

Vyno klubas

Australija

Salomon Estate Bin 4 Baan Shiraz-Petit Verdot South Australia 2008

Rubino spalva. Kvepia slyviene, melasa, prieskoniais, baltuoju šokoladu. Saldi, kvapni ataka, pabaigoje truputį juntama paprika. Vidutinės koncentracijos.

Vyno klubas

Australija

Two Hands Angels Share Shiraz McLaren Valley 2009

Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia meduoliu, gvazdikėliais, anyžiais, gervuogėmis, alyvuogių aliejumi. Kvapnus burnoje, gausių taninų, elegantiškas. Kakavos poskonio.

Eugesta

Brazilija

Boscato Expoentes Cabernet Sauvignon 2004

Melsvo atspalvio rubino spalva. Kvepia gervuogėmis, krapais. Gaivus, vidutiniai taninai. Razinų poskonis.

Bottiglia di Vino Baltika

Čilė

Baron Philippe de Rothschild Escudo Rojo Maipo Valley 2009

Rubino spalva. Kvepia saldžiomis vyšniomis, džiovintomis slyvomis, paprika. Nemažai taninų, melasos su braškių uogiene skonis.

Mineraliniai vandenys

Čilė

Carmen Gold Reserve Cabernet Sauvignon 2002

Granato spalva. Kompleksiška riešutų, figų, bizonų mėsos, melasos, paprikos aromatų puokštė. Vidutinio gausumo sausėjantys taninai, geras balansas. Tabako poskonis.

Liviko


2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

65

raudonieji, aukso medalių laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Čilė

Concha y Toro Terrunyo Carmenere 2007

Rubino spalva. Kvepia avietėmis, juodaisiais serbentais, derva, saldžiais prieskoniais ir paprika. Netaniniškas, vidutinio svarumo.

Bennet Distributors

Čilė

Concha y Toro Trio Merlot 2009

Rubino spalva su melsvu atspalviu. Kvepia paprika, juodomis uogomis. Svarus, uogieniškas, nedaug rūgšties.

Bennet Distributors

Čilė

Marques de Casa Concha Shiraz 2008

Rubino spalva su melsvu atspalviu. Kvepia juodomis uogomis, gervuogėmis, melasa ir grietinėle. Nemažai taninų. Šokolado poskonis.

Bennet Distributors

Ispanija

Montes Alpha M Santa Cruz 2006

Rubino spalva su rausvu atspalviu. Raudonų uogų, figų, paprikos, odos aromatas. Nemažai taninų.

Eugesta

Čilė

Santa Rita Casa Real Cabernet Sauvignon 2005

Rubino spalva su rausvu atspalviu. Saldus verdamų raudonų uogų, paprikos aromatas. Minkštas, gaivus uogienės saldumo skonis.

Amka

Čilė

Santa Rita Medalla Real Cabernet Sauvignon 2007

Rubino spalva su trupučiu mėlynumo. Juodų uogų, paprikos aromatai. Taninų gausiau nei vidutiniškai, koncentruota, klampu.

Amka

Čilė

Tabali Reserve Especial 2007

Raudonas. Raudonų uogų, valerijono, krapų, vaivorų aromatas. Gaivus, koncentruotas, vaisiškas skonis su grietinėlės tonais. Daug taninų. Raudonų uogų uogienės poskonis.

Istvestas

Čilė

Ventisquero Pangea Apalta Vyneyards Syrah Colchagua Valley DO 2006

Rubino spalva su rausvu atspalviu. Kvepia juodų uogų džemu, saulėgrąžų aliejumi. Vidutinio gausumo taninai, gera struktūra, saldžiarūgštis skonis. Raudonų uogų, vanilės poskonis.

Sanitex

Čilė

Ventisquero Yali Grand Reserve Shiraz 2008

Rubino spalva. Kvepia raudona paprika, krapais, melasa, šeivamedžio vaisių uogiene. Vidutinio gausumo taninai, raudonų uogų skonis. Grietinėlės ir baltojo šokolado poskonis.

Sanitex

Čilė

Ventisquero Grey Carmenere Maipo Valley DO 2008

Rubino spalva. Stiprus eukalipto, juodų uogų aromatas. Koncentruotas, kvapnus ir stiprus. Juodų uogų, melasos poskonis.

Sanitex

Čilė

Ventisquero Grey Syrah Colchaqua Valley DO 2008

Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, juodaisiais serbentais, juodu šokoladu, saldžiais prieskoniais. Vidutinio svarumo.

Sanitex

Čilė

Lapostolle Cuvee Alexandre Cabernet Sauvignon 2009

Graži mėlyno atspalvio rubino spalva. Gervuogių aromatas su aviečių uogiene. Labai uogiškas, vaisiškas. Labai daug taninų, koncentruoto skonio. Jaunas.

Bennet distributors

Ispanija

Aster Reserva DO 2002

Vyšninė spalva. Kvepia oda, žvėriena, džiovintais vaisiais, gervuogių uogiene, sausa miško paklote. Burnoje gana švelnus, klampus, daug taninų. Poskonis su grietinėlės, pieniško šokolado aromatais.

Liviko

Ispanija

Bodegas Ercavio La Plazuela 2005

Tamsiai vyšninė spalva. Sodrus juodųjų serbentų, melasos, obuolienės aromatas. Svarus, vaisiškas, struktūriškas, daug taninų turintis vynas. Glotnus grietinėlės poskonis.

Vyno klubas

Ispanija

Castillo Perelada Finca La Garriga Emporda DO 2006

Rubino spalva. Riešutų, irisinių saldainių ir figų aromatas. Nemažai taninų, poskonis taip pat taniniškas. Gaivus, koncentruotas skonis.

Mediato

Ispanija

Juan Gil Monastrell Silver Label Jumilla DO 2008

Vyšnių spalva. Meškauogių, figų, karamelės, cinamono, slyvienės aromatas. Svarus, taninai vidutinio gausumo, karsteli. Saldi pirmoji ataka. Raudonų uogų, grietinėlės poskonis.

Mineraliniai vandenys

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


66

2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

raudonieji, aukso medalių laimėtojai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Ispanija

Marques de Grinon Caliza Vino de Pago DO 2006

Rubino spalva. Kvepia trešnėmis, gervuogių uogiene, vanile. Saldi, nerūgšti ataka. Svarus. Trešnių ir melasos poskonio.

Amka ir Vyno klubas

Ispanija

Torres Perpetual Priorat DOC 2008

Rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, mėlynių likeriu, grietinėle, melasa. Daug taninų, minerališkas.

Bennet distributors

Ispanija

Torres Atrium Cabernet Sauvignon Penedes DO 2007

Kvapnus vyšnių, paprikos mišinys. Taurūs taninai, negausi rūgštis. Saldi gervuogių ir aviečių uogienės pabaiga.

Bennet distrubutors

Ispanija

Valduero Crianza DO 2005

Rubino spalva. Kvepia meduoliais, džiovintomis vantomis, beržų šakelėmis, šienu ir džiovintomis slyvaitėmis. Malonus aromatas su samanų nata. Taniniškas, jaunatviškas ir kvapnus. Grietinėlės poskonio. .

Liviko

Italija

Antinori Fattoria Aldobrandesca Vie Cave Maremma Toscana IGT 2007

Rubino spalva. Raudonų uogų ir paprikos aromatas. Uogieniškas, saldžiarūgštis.

Mineraliniai vandenys

Italija

Antinori Marchese Antinori Chianti Classico Riserva DOCG 2006

Vyšninė spalva. Juodų uogų, mėlynių, džiovintų slyvų, gvazdikėlių aromatas. Vidutinio gausumo taninų, klampus.

Mineraliniai vandenys

Italija

Barone Ricasoli Brolio Chianti Classico DOCG 2008

Rubino spalva su vyšniniu atspalviu. Dūmo, raudonų ir juodų uogų, trešnių aromatas. Labai gaivu, daug taninų  – galinga struktūra. Tvarus poskonis.

Eugesta

Italija

Casanova di Neri Rosso di Montalcino DOC 2008

Rubino spalva. Kvepia irisais, raudonomis uogomis, sudžiūvusiais rožių žiedlapiais, džiovintais grybais. Gaivus, daug kietų taninų.

Eugesta

Italija

Castellare di Castellina I Sodi di San Niccolo IGT 2001

Granato spalva su plačiu krašteliu. Stiprus, koncentruotas slyvų, saldymedžio, baravykų, džiovintų gėlių aromatas. Labai gaivus, elegantiškas, svarus.

Liviko

Italija

Caruso & Minini Cusora Ross Sicilia IGT 2008

Gili rubino spalva. Kvepia aronija, trešnėmis, grietinėlė. Svarus, minkštas, vidutiniai taninai. Nelabai gaivus su mėlynių poskoniu.

Burbulio vyninė

Italija

Farnese Edizione 10 Cinque Autoctoni VdT 2008

Rubino spalva. Vyšnių, razinų, juodųjų slyvų aromatas. Saldi ataka burnoje, nemažai taninų. Vaisiškas poskonis su dūmo dvelktelėjimu.

Mineraliniai vandenys

Italija

Farnese Montepulciano d’Abruzzo Colline Teramane DOCG 2006

Rubino spalva. Kvepia aronijomis, juodų uogų uogiene. Vidutinio intensyvumo skonis, nedaug rūgšties, vidutinio gausumo taninai. Minkštas, grietinėlės faktūros poskonis.

Mineraliniai vandenys

Italija

Farnese Don Camillo Sangiovese Terre di Chieti IGT 2009

Mėlynuojanti rubino spalva. Braškės ir trešnės aromate. Daug taninų ir labai vaisiškas burnoje, net uogieniškas.

Mineraliniai vandenys

Italija

Masi Costasera Amarone Classico DOC 2006

Rubino spalva su rausvu atspalviu. Kvepia oda, fermentiniu sūriu, vyšniomis. Saldi, šildanti pirmoji ataka burnoje. Taninų gausiau nei vidutiniškai. Juntamas vyšnių ir grietinėlės poskonis.

Liviko

Italija

Zenato Amarone della Valpolicella Classico DOC 2006

Rubino spalva su vyšniniu atspalviu. Kvepia vyšniomis, samanomis. Vyšnių kompoto skonis. Saldi ataka. Nedaug taninų.

Mineraliniai vandenys

Makedonija

Bovin Dooel Alexander 2008

Tamsiai vyšninė spalva. Kvepia oda, gėlėmis, vyšniomis, saldžia derva, melasa. Vaisiška pirmoji ataka burnoje, daug taninų.

Office City


2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

67

raudonieji, aukso medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Makedonija

Bovin Dooel Dissan 2008

Ryški violetinio atspalvio rubino spalva. Koncentruotas trešnių, juodų uogų, saldymedžio, kedro dūmo aromatas. Gaivus, taniniškas, uogieniškas skonis. Vyšnių poskonis.

Office City

Makedonija

Bovin Venus 2008

Vyšninė spalva. Kvapnus, gėliškas. Taninų daugiau nei vidutiniškai. Vidutinis svarumas.

Office City

Pietų Afrikos Respublika

Bellingham The Bernard Series Small Barrel S.M.V. Coastal region WO 2006

Granato spalva su vyšniniu atspalviu. Kvepia kedro mediena, grietinėle, juodaisiais serbentais, raudonų uogų uogiene, mėta, šiek tiek oda. Taninai dar sutraukia. Geras, harmoningas, elegantiško skonio vynas.

Mineraliniai vandenys

Pietų Afrikos Respublika

Spier Creative Block 3 Shiraz Mourviedre Viognier 2007

Rubino spalva. Uždaras dūmiškas kvapas su paprikos tonais. Burnoje vaisiškas, gaivus. Raudonų uogų poskonis.

Liviko

Portugalija

Esporao Reserva Tinto Alentejo DOC 2008

Rubino spalva su violetiniu atspalviu. Kvepia gervuogėmis, dūmu, vanile. Saldi ataka burnoje. Klampus, koncentruotas, svarus, gerai padarytas vynas. Ąžuolo statinių, dūmo ir vaisių poskonis.

Mediato

Prancūzija

Chateau Mont–Redon Chateauneuf Du Pape AOC 2006

Vyšninė spalva. Kvepia ąžuolo statinių prieskoniais, vyšniomis, sausainiais. Atsiveria grietinėlės, slyvienės, “Karvutės” saldainių aromatas. Vidutinio gausumo taninų, tauriai subrendęs.

Liviko

Prancūzija

Gerard Depardieu La Croix De Peyrolie AC 2004

Granato spalva su plačiu krašteliu. Daug žemiško, juodos duonos aromato, sumišusio su slyvų, saldymedžio kvapu. Labai gaivus, saldžios atakos, stiprus. Ilgai išliekančio poskonio.

Liviko

likeriniai, aukso medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Portugalija

Barbeito Madeira Wine Island Rich DOC

Šviesiai rudas. Kvepia žemės riešutais, džiovintais vaisiais, vytinta mėsa, medumi. Saldus, gaivus, tvaraus poskonio.

Vyno klubas

Portugalija

Calem LBV 2004

Rubino spalva. Vidutinio intensyvumo raudonų uogų, žolelių aromatas. Svarus, saldus, su statinių taninais burnoje.

Liviko

Portugalija

Quinta Do Pego Late Bottled Vintage Unfiltered Port 2006

Rubino spalva. Raudonų uogų ir saldžių prieskonių, karamelės aromatas. Vidutinio saldumo.

Amka

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


68

2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

natūraliai saldūs, aukso medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Austrija

Weinlaubenhof Kracher Auslese Burgenland 2008

Aukso spalva. Persikų, džiovintų vaisių aromatas. Persikų poskonis. Vidutinio saldumo.

Vyno klubas

Čilė

Montes Late Harvest Gewurztraminer Curico Valley 2008

Ruduojanti aukso spalva. Liepžiedžių, agurkų su medumi, nasturtų vaisių, citrinos aromatas. Vidutinio saldumo. Poskonis – ledinukų.

Eugesta

Prancuzija

Riefle Gewurztraminer Grand Cru 2005

Seno aukso spalva. Rožių ir ličių, prieskonių aromatas. Vidutinio saldumo, nedaug rūgšties.

AMKA

Vengrija

Tokaji Kesoi Arany Grand Selection 2009

Aukso spalva. Šviežių persikų, kriaušių aromatas. Vidutinio saldumo, gaivus, puikiai subalansuotas.

Mediato

Vokietija

Dr. Burklin-Wolf Ruppertsberger Reiterpfad Riesling Auslese Q.m.P. Pfalz 2002

Oranžinė aukso spalva. Medaus, saldžių prieskonių, džiovintų vaisių aromatas. Pusiau saldus.

Mineraliniai vandenys

Vokietija

J.J.Prum Bernkasteler Badstube Riesling Spatlese 2003

Blyški žalsvo aukso spalva. Dyzelino, lanolino, odos, vaisių aromatas. Lengvas, vidutinio saldumo.

Liviko

putojantys, aukso medalių laimėtojai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Prancūzija

Billecart-Salmon Brut Reserve

Pilka aukso spalva. Kalkių, prinokusių vaisių ir riešutų, sviesto, vanilės aromatas. Švelni, vidutinio intensyvumo puta burnoje. Labai gaivus ir kalkiškas, burnoje juntamas juodų uogų aromatas. Pabaigoje karsteli kaip citrina.

Eugesta

Prancūzija

Billecart-Salmon Brut Rose

Blyški lašišos spalva, pereinanti į svogūno lukšto geltonį. Saldus braškių, aronijos su cukrumi aromatas. Aktyvus putojimas burnoje. Labai gaivus ir vos taniniškas. Tvaraus vyšnių poskonio.

Eugesta

Prancūzija

Eric Rodez Cuvee de Grands Vintages

Aukso spalva su oranžiniu atspalviu. Stipriai kvepia svarainiais, skrebučiu, vanile, riešutais ir raudonais vaisiais. Intensyvus, neagresyvaus putojimo burnoje. Svarainių, ąžuolo statinių prieskonių poskonis.

Vyno klubas

Prancūzija

Mailly Grand Cru Demi Sec

Aukso spalva su oranžiniais tonais. Kvepia voveraitėmis, riešutais, skrebučiu, džiovintais persikais, razinomis. Saldi ataka. Neryškaus putojimo burnoje, švelnus.

Mediato

Prancūzija

Moet & Chandon Grand Vintage Blanc Champagne 2002

Geltona aukso spalva. Kvepia citrina, persikais ir ąžuolo statinių prieskoniais, skrebučiu. Svarus, aliejiškas ir minkštas, elegantiškas burnoje.

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Pommery Grand Cru Vintage 2000

Ryški, truputį žalsva aukso spalva. Daug saldžių aromatų: grietinėlės, persikų, slyvaičių. Gaivus, elegantiškas skonis.

Amka


2011 m. Lietuvos vyno čempionatas

69

Gero kainos ir kokybės santykio VYNO dešimtukas

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Vengrija

Kereskedőház Tokaji Furmint Dry 2010

Baltasis

Mediato

Ispanija

Marques de Riscal Rueda Blanco DO 2010

Baltasis

Baltic Wine & Spirits

Makedonija

Bovin Dooel Chardonnay 2010

Baltasis

Office City

Čilė

Ventisquero Yali Grand Reserve Shiraz Maipo Valley DO 2008

Raudonasis

Sanitex

Čilė

Concha y Toro Trio Merlot 2009

Raudonasis

Bennet Distributors

Ispanija

Torres Atrium Cabernet Sauvignon Penedes DO 2007

Raudonasis

Bennet Distributors

Makedonija

Bovin Dooel Venus 2008

Raudonasis

Office city

Čilė

Montes Late Harvest Gewurztraminer Curico Valley 2008

Natūraliai saldus

Eugesta

Austrija

Weinlaubenhof Kracher Auslese Burgenland 2008

Natūraliai saldus

Vyno klubas

Putojantis

Eugesta

Ispanija

Segura Viudas Cava Brut Reserva

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


70

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

71

baltieji, sidabro medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Australija

Yellow Tail Reserve Chardonnay 2008

Sanitex

Čilė

Lapostolle Cuvee Alexandre Chardonnay 2008

Bennet distributors

Čilė

Ventisquero Yali Grand Reserve Chardonay Casablanca Valley DO 2006

Sanitex

Ispanija

Enate Gewurtztraminer Somontano DO 2010

Mineraliniai vandenys

Marques de Riscal Rueda Blanco DO 2010

Baltic Wine & Spirits

Ispanija

Pagos del Rey Blume Verdejo DO 2009

Istvestas

Italija

Ceretto Blange Arneis DOC 2009

Baltic Wine & Spirits

Italija

Fondo Antico Il Coro Sicilia 2008

Burbulio vyninė

Italija

Sartori Marani Bianco Veronese IGT 2009

Amka

Makedonija

Bovin Dooel Chardonnay 2010

Office city

Makedonija

Bovin Dooel Traminec 2010

Office city

Naujoji Zelandija

Nobilo Regional Collection Sauvignon Blanc 2009

Liviko

PAR

Spier Creative Block 2 2009

Liviko

Portugalija

Herdades Dos Grouse Vino regional Alantejano 2009

Amka

Prancūzija

Arthur Metz Gewurztraminer Alsace AOC 2009

Belvedere prekyba

Prancūzija

Chateau Ponilly Fuisse AOC 2008

Vyno klubas

Prancūzija

Hugel “S” Alsace AC 2008

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Pierre de Passendale Gold Label Chardonnay 2009

Marks & Spencer

Prancūzija

Vignerons des Terres Macon Villages 2009

Marks & Spencer

Ispanija

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


72

2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

raudonieji, sidabro medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Bodega Catena Zapata Alamos Malbec Mendoza 2008

Eugesta

Argentina

Finca Flichman Malbec Reserva 2007

Mediato

Argentina

Las Moras Gran Shiraz 3 Valleys 2006

Bennet distributors

Australija

Casella Yellow Tail Reserve Shiraz 2008

Sanitex

Brazilija

Boscato Expoentes Merlot 2005

Bottiglia di Vino Baltika

Čilė

Canepa Reserva Carmenere DO 2008

Baltic Wine & Spirits

Čilė

Montes Alpha Pinot Noir Casablanca Valley 2008

Eugesta

Čilė

Undurraga TH Pinot Noir Leyda DO 2009

Mediato

Čilė

Ventisquero Yali Grand Reserve Carmenere Maipo Valley DO 2008

Sanitex

Čilė

Viña Santa Helena Vernus Blend Colchagua Valley 2008

Mineraliniai vandenys

Ispanija

El Coto “Coto Real” Rioja DOC Reserva 2005

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Espana Marqués Del Romeral Gran Reserva 2001

Marks & Spencer

Ispanija

Grandes Beso de Vino Seleccion Syrah - Garnacha Carinena DO 2009

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Marques del Puerto Reserva Rioja DO 2004

Belvedere prekyba

Ispanija

Murviedro Reserva Tinto Valencia DO 2007

Bennet distributors

Ispanija

Torres Celeste Ribera Del Duero DO 2007

Bennet distributors

Ispanija

Torres Ibericos Rioja DOC 2008

Bennet distributors

Italija

Frescobaldi Nipozzano Chianti Rufina Riserva DOCG 2007

Bennet distributors

Italija

Avignonesi Vino Nobile di Montepulciano DOCG 2008

Eugesta

Italija

Cantine Bonscchi Casalino Chianti Classico DOCG 2008

Mediato

Italija

Capezzana Barco Reale di Carmignano DOC 2008

Baltic Wine & Spirits

Italija

Caruso & Minini Sachia Sicilia IGT 2008

Burbulio vyninė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

73

raudonieji, sidabro medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Italija

Cigno Moro Negroamaro IGT 2009

Burbulio vyninė

Italija

Dezzani Barberra Asti La Luna Stela DOCG 2007

Amka

Italija

La Bellanotte Roja de Isonzo Friuli DOC 2005

Burbulio vyninė

Italija

Marks & Spencer Friuli Grave Merlot DOC 2007

Marks & Spencer

Italija

Masi Campofiorin IGT 2007

Liviko

Italija

Nicosia Fondo Filara Cerasuolo di Vittoria 2007

Burbulio vyninė

Italija

Rocca Trentatre Rosso Salento IGT 2008

Amka

Italija

Ruffino Riserva Ducale Chianti Classico DOCG 2006

Baltic Wine & Spirits

Italija

Villa di Capezzana DOCG 2005

Baltic Wine & Spirits

Izraelis

Golan Hands Yarden Syrah 2005

Amka

JAV

Hess Cabernet Sauvignon 2007

Istvestas

PAR

Darling Cellars Premium Kroon 2007

Amka

PAR

Plaisir de Merle Grand Plaisir 2006

Amka

Prancūzija

Calvet Grande Reserve Bordeaux Superieur AC 2002

Bennet distributors

Prancūzija

Chateau Lamothe Vincent Heritage Rouge AOC 2007

Baltic Wine & Spirits

Prancūzija

Dulong Chateau Mondotte-Bellisle Saint Emilion AOC 2006

Liviko

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


74

2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

natūraliai saldūs, sidabro medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

JAV, Vašingtonas

Chateau Ste. Michelle Riesling 2008

Baltic Wine & Spirits

Prancūzija

Gustave Lorentz Gewurztraminer Reserve AOC 2009

Baltic Wine & Spirits

Vokietija

J.J. Prum Bernkasteler Badstube Riesling Spatlese 2003

Liviko

Vokietija

St.Urbans-Hof Ockfener Bockstein Riesling Spatlese

Eugesta

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

75

likeriniai, sidabro medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Portugalija

Warre’s Warrior Reserve Port N/A

Bennet distributors

Armėnija

Winar Pino White 2008

Gadara

putojantys, sidabro medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Ispanija

Agusti Torello Rosat Trepat Brut Reserva Cava DO 2008

Vyno klubas

Ispanija

Segura Viudas Cava Brut Reserva

Eugesta

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


76

2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

baltieji, bronzos medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Las Moras Pacha-Mama Torrontes Organic 2010

Bennet distributors

Argentina

Trivento Reserve Chardonnay 2008

Baltic Wine & Spirits

Armenija

Brest Winar Reserve 2007

Gadara

Australija

Clairault Sauvignon Blanc 2009

Marks & Spencer

Austrija

Heiderer-Mayer Grüner Veltliner Wagramer Selektion 2009

Burbulio vyninė

Čilė

Concha y Toro Casillero del Diablo Viognier 2010

Bennet distributors

Čilė

Concha y Toro Trio Chardonnay 2009

Bennet distributors

Čilė

De Martino Reserve 347 Sauvignon Blanc 2010

Vyno klubas

Čilė

Undurraga TH Sauvignon Blanc Lo Abarca DO 2009

Mediato

Ispanija

Bodegas Barbadillo Castillo de San Diego 2010

Viksas

Ispanija

Castillo Perelada Blanc De Blancs Emporda DO 2009

Mediato

Ispanija

Murviedro Calinda Rueda DO 2010

Bennet distributors

Ispanija

Torres Gran Vina Sol Penedes DO 2010

Bennet distributors

Italija

Frescobaldi Pomino Bianco Toscana DOC 2009

Bennet distributors

Italija

La Bellanotte Luna de Ronchi Friuli 2009

Burbulio vyninė

Italija

Nicosia Etna Bianco Etna DOC 2009

Burbulio vyninė

Italija

Tommasi Poggio Al Tufo Vermentino IGT 2009

Baltic Wine & Spirits

Italija

Villa Vitas Sauvignon Aquileia 2009

Burbulio vyninė

JAV

Robert Mondavi Private Sellection Fume Blanc 2008

Liviko

Makedonija

Bovin Dooel Muscat 2010

Office city

Portugalija

Esporao Monte Velho Vinho Regional Alentejano 2010

Mediato

Prancūzija

Domaine de Pezilla Muscat Sec VdP des Cotes Catalanes 2010

Vyno klubas

Vokietija

Dr. Loosen “Dr.L” Riesling Qualitatswein 2009

Bennet distributors

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

77

raudonieji, bronzos medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Dona Paula Estate Pinot Noir 2009

Amka

Argentina

Las Moras Pacha-Mama Malbec Organic 2010

Bennet distributors

Austrija

Heiderer-Mayer Legat 2005

Burbulio vyninė

Brazilija

Aurora Pequenas Partilhas Cabernet Franc 2008

Bottiglia di Vino Baltika

Ispanija

Juan Gil Monastrell Cepas Viejas Jumilla DO 2010

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Marques de Riscal Reserva DOC 2005

Baltic Wine & Spirits

Ispanija

Marques del Puerto Crianza Rioja DO 2007

Belvedere prekyba

Ispanija

Vinartis Senorio de Los Llanos Gran Reserva Valdepenas DO 2003

Mediato

Italija

Bolla Ripasso LePoiane Valpolicella DOC 2008

Bennet distributors

Italija

Cantine Bonscchi Casalino Morellino di Scansano DOCG 2009

Mediato

Italija

Cantine Bonscchi Casalino Rosso di Montalcino DOC 2008

Mediato

Italija

Casalino Brunello di Montalcino DOCG 2006

Mediato

Italija

Ceretto Piana Barbera d’Alba DOC 209

Baltic Wine & Spirits

Italija

Nicosia Fondo Filara Etna Rosso DOC 2008

Burbulio vyninė

Italija

Nicosia Nerello Mascalese Sicilia IGT 2008

Burbulio vyninė

Makedonija

Bovin Dooel Shiraz 2008

Office city

Pietų Afrika

Overhex Kaya Merlot Western Cape WO 2009

Mediato

Pietų Afrika

Overhex Kaya Shiraz Western Cape WO 2010

Mediato

Prancūzija

Chateau Cedre Heritage Malbec 2009

Vyno klubas

Prancūzija

Chateau du Cartillon Haut Medoc AOC 2006

Belvedere prekyba

Prancūzija

Jean Albert Le Grand Noir GSM Vin de Pay’s DOC 2008

Liviko

Prancūzija

La Roquete Chateneuf-du-paPe AOC 2008

Vyno klubas

Prancūzija

Chateau D’Aydie Laplace Madiran AOC 2008

Vyno klubas

Vokietija

Erben Dornfelder Barrique Pfalz QbA 2009

Mediato

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


78

2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

natūraliai saldūs, bronzos medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Prancūzija

Chateau Haut Mouleyre Cadillac AOC 2009

Belvedere prekyba

Vengrija

Kereskedőház Tokaji Harslevelu semi sweet QbA 2010

Mediato

Vengrija

Kereskedőház Tokaji Sargamuskotály semi sweet 2010

Mediato

Vokietija

Blue Nun Riesling Eiswein Rheinhessen QmP 2009

Mediato

Vokietija

J.J. Prum Wehlener Sonnenuhr Riesling Auslese 2007

Liviko

Vokietija

Languth Blue Nun Winemaker’s Passion Riesling Mosel QbA 2009

Mediato

Vokietija

Valckenberg Liebfrauenstift Wormser Riesling Spatlese 2008

Liviko

putojantys, bronzos medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Ispanija

Castillo Perelada Brut Reserva Cava

Mediato

Italija

Antinori Prunotto Moscato d’Asti DOCG 2010

Mineraliniai vandenys

Italija

Perlino Scanavino Asti DOCG

Belvedere prekyba

Liuksemburgas

Bernard Massard Cuvee De L Ecusson

Istvestas

Prancūzija

Leon Beyer Cremant d’Alsace Brut AC

Liviko

Vokietija

Baron Knyphausen Riesling Sekt Brut 2007

Liviko

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


2011 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

79

rožiniai, bronzos medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

čilė

Torres Las Mulas Cabernet Sauvignon Rose Organic 2010

Bennet distributors

ispanija

Enate Cabernet Sauvignon Rosado Somontano DO 2010

Mineraliniai vandenys

ispanija

Protos Rosado Ribera del Duero DO 2010

Vyno klubas

Verti paminėti lietuviški vaisių ir uogų vynai

Gamintojas

Vyno pavadinimas

R. Nagelė ir sūnūs

Roksala juodųjų serbentų 2010 (sausas)

Kazimiero vynai

Juodųjų serbentų vynas 2010

A. Ramaškevičius

Samylų naminis obuolių-aronijų vynas 2010 (sausas)

Kazimiero vynai

Vyšnių vynas 2010

R. Nagelė ir sūnūs

Roksala juodųjų serbentų vynas 2010 (p. sausas)

Olga Vilkelienė

Vito naminis vynuogių vynas 2010 ( p. saldus)

Olga Vilkelienė

Arn Žik naminis vynuogių ir aviečių vynas 2010 ( p. saldus)

Olga Vilkelienė

Marčelo naminis vynuogių ir juodųjų serbentų vynas 2010 (saldus)

R. Nagelė ir sūnūs

Roksala Monika 2010 (sausas)

Kazimiero vynai

Raudonųjų serbentų vynas 2010

Remigijus ir Jūratė Rimkai

RJR Mėlynų slyvų vynas 2010

Remigijus ir Jūratė Rimkai

RJR Legendinis pienių vynas 2010 (p. sausas)

A. Ramaškevičius

Samylų naminis vynuogių ūglių vynas (sausas)

Česlovas Ramoška

Originalus naminis obuolių aronijų vynas Alksna 2010

Česlovas Ramoška

Originalus naminis svarainių vynas Alksna 2009

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e už ė


80

autoriai ir degustuotojai

Žurnalo autoriai ir degustuotojai (abėcėlės tvarka)

Li­nas Če­ka­na­vi­čius – alaus is­to­ri­jos, jo var­to­ji­mo kul­tū­ros bei tra­di­ci­jų stu­ den­tas ir ne­nuils­tan­tis alaus pa­sau­lio pi­lig­ri­mas, ko­lek­cio­nuo­jan­tis lie­tu­viš­ko bei už­sie­ni­nio alaus sko­nius ir po­sko­ nius.

Arūnas Starkus – vyno gurmanas,  žurnalo vyr. redaktorius, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas.  FIJEV narys, WSET diplomantas.

Arminas Darasevičius – Geriausias 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 m. Lietuvos someljė.

Rasa Starkus – „Vyno klubo“ direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja. FIJEV narė.

Jurga Karinauskaitė – LSA Someljė mokyklos direktorė.

Jurgis Šliogeris – vyno ekspertas. Nuo 1990 metų keliauja po vyndarystės regionus, rašo Lietuvos spaudoje apie vynus, teisėjauja vynų varžybose, veda degustacijas nuo 1998 m. Lietuvos someljė asociacijos steigėjas.

daiva mumgaudienė – Vyno mėgėja, LSA Someljė mokyklos mokinė, dirba “Vyno klube”.

Andrius Užkalnis – kvapų ir skonių entuziastas. Gyvenimą Didžiojoje Britanijoje jis išnaudoja nesibaigiančiai pažinčiai su škotišku viskiu, o begalines darbo keliones po pasaulį ir kvepalų prikrautus oro uostus – kaip progą mokytis apie vyrišką parfumeriją.

Jolanta Smičienė – šampano žinovė. 11 metų domisi šampanu, bendradarbiauja su Šampanės vyno regionine taryba (CIVC). Taip pat yra Prancūzijos gastronominės asociacijos „Chaine des Rotisseurs“ Lietuvos padalinio valdybos narė.

Linas Vaitulevičius –  gurmanas, vyno kultūros skleidėjas, jau gerą dešimtmetį sistemingai gilinantis teorines ir praktines šios srities žinias. Sveiko gyvenimo būdo ir suderintos mitybos populiarintojas, ekologinės ir biodinaminės vynininkystės šalininkas.

 Jūratė Sprindžiūnaitė – vynu domisi gerą dešimtmetį. Jos reportažai iš tarptautinių vyno parodų bei pokalbiai su vynininkais spausdinami dienraščiuose „Lietuvos rytas“, „Verslo žinios“ žurnaluose „Stilius“, „Geras skonis“, „Žmonės“, „Verslo klasė“. Nuo praėjusių metų pradėjo studijas Someljė mokykloje.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g už ė


V Y N O, K I T Ų G Ė R I M Ų MĖGĖJAMS IR PROFESIONALAMS

w w w.v ynozurnalas.lt N r. 21. LeidĹžiamas nuo 2005 m. geguŞės mÄ—n. K itas numer is bus iĹĄleistas 2011 m. gruodĹžio mÄ—n. Apie k asdienes v yno naujienas, v yno ir maisto der inimÄ… bei v ynĹł ver tinimus sk ait yk ite w w w.v ynozur nalas.lt El. paĹĄtas: info@v ynozurnalas.lt Adresas: Elniak ampio k ., Vilniaus raj. LT-14204 V Y R . R E D A K TO R I U S ArĹŤnas Star k us tel. nr. 8 698 34 297, starkus@v ynozurnalas.lt V Y K D A N ÄŒ I O J I R E D A K TO R Ä– JĹŤratÄ— Spr indĹžiĹŤnaitÄ— tel. nr. 8 687 77883, jurate@v ynozurnalas.lt

1DXMRVVRPHOMĂ“JUXSĂ“V UHQNDPRV 9LOQLXMHLU.DXQH 6RPHOMĂ“PRN\NODNYLHĂ‹LDUHJLVWUXRWLVĂ&#x;Y\QR NXUVXVPĂ“JĂ“MXVLUSURIHVLRQDOXV Ä‚LXRPHWXUHQNDPRVJUXSĂ“VPRN\PXV SUDGĂ“VPUXJVĂ“MĂ&#x;

DIZAINERIS Linas Gliaudelis M A K E T U OTO J A Lina JurĹĄytÄ— DAILININKAS R imv ydas KepeĹžinsk as F OTO G R A FA I M ar ius Ĺ˝iÄ?ius, R ita Bac ytÄ— -Star k uvienÄ—, S aulius S erapinas, R emigijus S enavaitis, ArĹŤnas Star k us, R asa Star k us, Daiva M umgaudienÄ—, Her k us M ilaĹĄeviÄ?ius, Andr ius UĹžk alnis, Consor zio di Tutela del Prosecco di Conegliano Valdobbiadene K A L B O S R E D A K TO R Ä– , V E R T Ä– J A Asta Žōk aitÄ— as ta@v ynozurnalas.lt A D M I N I S T R ATO R Ä– Er nesta Gr ybulÄ— El. paĹĄtas: info@v ynozurnalas.lt AU TO R I A I I R D E G U S T U OTO J A I Linas ÄŒek anaviÄ?ius, R asa Star k us, JĹŤratÄ— Spr indĹžiĹŤnaitÄ—, Jolanta SmiÄ?ienÄ—, ArĹŤnas Star k us, Daiva M umgaudienÄ—, Jurgis Ĺ lioger is, Andr ius UĹžk alnis, Linas VaituleviÄ?ius LEIDÄ–JAS UAB „NaminÄ— pelÄ—da“ ISSN 1822-2153 P L AT I N I M A S E l. paĹĄtas: info@v ynozurnalas.lt, tel. nr. (5) 215 94 39

%HQGUDPRN\PÄ?WUXNPĂ“DNDGYDO SRDNDGYDONLHNYLHQDPHVHPHVWUH  3URJUDPRVPHWXGHJXVWXRMDPHSHUVNLUWLQJÄ? Y\QÄ?LUJĂ“ULPÄ?8Ä–VLĂ“PLPDLY\NVWDNDUWÇSHUVDYDLWĂ• GLHQLQĂ“VHDUEDYDNDULQĂ“VHJUXSĂ“VH ,ăODLNLXVLHPVHJ]DPLQXVĂ&#x;WHLNLDPDVPRN\NORVEDLJLPR SDÄ–\PĂ“MLPDV6RPHOMĂ“NYDOLILNDFLMRVHJ]DPLQÇLăODLNĂ• NDQGLGDWDLJDXQD/LHWXYRVVRPHOMĂ“ DVRFLDFLMRVSULSDÄ–LQWÇGLSORPÇ 0RN\PÄ?NDLQD/W YLHQRVHPHVWURħ/W

0RN\PÄ?SURJUDPÇNXULWUXQNDSXVDQWUÄ?PHWÄ? VXGDURWU\VSDNRSRVSUDGLQLVYLGXULQLVLUEDLJLDPDVLV VHPHVWUDL6WXGHQWDLPRNRVLGHJXVWXRWLLUĂ&#x;YHUWLQWL DSLEĉGLQWLY\QÇGHULQWLMĂ&#x;VXPDLVWX6NDLWRPRVSDVNDLWRV DSLHVYDUELDXVLDVY\QXRJLÄ?YHLVOHVLUY\QR VWLOLXVQDJULQĂ“MDPLJDUVLDXVLY\QRUHJLRQDL VXSDÄ–LQGLQDPDVX]RQRPLVJDPLQDQĂ‹LRPLVDXNÄƒĂ‹LDXVLRV NRN\EĂ“VY\QÇ*UDQG&UXNODVLILNDFLMDWDLSSDWPRNRPĂ“V DSLHJDLYLXRVLXV YDQGHQĂ&#x;NDYÇDUEDWÇ LUVWLSULXRVLXV JĂ“ULPXV OLNHULXVEUHQGÄ–LXVGHJWLQHV EHLDOÄ?

REKLAMA Daiva M umgaudienÄ— E l. paĹĄtas: info@v ynozurnalas.lt, tel. nr. 8 663 64545

S PAU D A AB „Spauda“ TIRAĹ˝AS 3 500 egz.

R edakcija uĹž rek lamos tur inÄŻ neatsako. Perspausdinti k ur ÄŻ n ors straipsnÄŻ, paveikslÄ… ar nuotrauk Ä… galima tik gavus raĹĄytinÄŻ redakcijos sutik imÄ….

5HJLVWUXRNLWĂ“VDUEDWHLUDXNLWĂ“VWHO HOSDăWXMXUJD#Y\QRNOXEDVOW ZZZVRPHOMHOW



Vyno zurnalas