Socialinė medicina
Nuo šio rugsėjo Agotą tėvai ketina leisti į bendrojo lavinimo darželį kartu su kitais girdinčiais vaikais. Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvoje dažniausiai operuojami vidutiniškai vienerių metų sulaukę vaikai, kai kurie ir anksčiau. Jauniausias Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose operuotas kūdikis buvo 10 mėnesių. „Lietuva šiuo požiūriu yra tarp lyderių ankstyvos klausos sutrikimų diagnostikos ir ankstyvų operacijų srityje. Išsivysčiusiose Europos šalyse ir Amerikoje, taip pat ir Lietuvoje, diagnostika yra tiksli ir ankstyva. Kurčią vaiką yra galimybė operuoti tada, kada nusprendžiama pagal jo sveikatos būklę, o ne pavėluotai išaiškėjus kurtumui“, – sako medikas. Operacija padeda ne visiems Kaip atkreipia dėmesį prof. E. Lesinskas, sėkmingas operacijos rezultatas, be ankstyvos diagnostikos ir laiku atliktos operacijos, priklauso ir nuo intensyvios reabilitacijos po operacijos, taip pat nuo klausos praradimo priežasties ir paciento negirdėjimo laiko. „Jei ta priežastis – genetinis izoliuotas klausos pažeidimas, operacijos rezultatai bus puikūs. Kitais atvejais – po persirgto meningito ar kai klausos pažeidimas yra įgimto sindromo (ligų grupės) dalis, kai vaiko bendroji raida atsilieka – rezultatas, net ir laiku diagnozavus ir operavus, vis tiek nebus labai geras“, – įsitikinęs gydytojas. 32
Dažnai klausos pažeidimas būna kartu su kitomis ligomis – apie 30 proc. negirdinčių vaikų turi ir kitų sveikatos problemų, tarp jų ir raidos sutrikimų. Tuomet, pasak gydytojo, negalima tikėtis puikaus rezultato, nes tas vaikas iš principo vystosi lėčiau, turi kitų sunkių ligų, judėjimo, regos, kalbos sutrikimų. Jis girdės ir kalbės, bet ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Kochlearinės implantacijos operacija dažniausiai nebus veiksminga ir tuo atveju, jei pacientas tyloje gyvena ilgiau nei 6 metus. Ilgą laiką negirdintis vaikas nenaudoja smegenų žievėje esančios klausos srities, todėl organizmas ją panaudoja kitiems dalykams. „Praktiškai net neverta operuoti vaikų, vyresnių nei 6 metų, nes tos smegenų dalys, kuriose turėtų būti klausa, jau būna užpildytos. Implantas garsą skleidžia, nervas tą garsą nuneša į smegenų žievę, bet ten jau nebėra kam analizuoti tos informacijos – ta vieta jau būna panaudota regai ar kokiam nors kitam funkcionuojančiam pojūčiui“, – sako gydytojas otorinolaringologas. Pasak prof. E. Lesinsko, tai yra sudėtinga medicininė problema – galima tikėtis gerų rezultatų dviem trečdaliams mūsų operuojamų vaikų ir patenkinamų rezultatų trečdaliui vaikų.
Bet kokiu atveju operacijos rezultatas bus – vaikas kalbės, girdės, supras, ką kiti kalba. Tačiau girdės ne visus garsus, kalbos vystymosi raida bus sunki. „Bet didžioji dauguma kochlearinius implantus turinčių vaikų šneka be akcento, tarp jų ir girdinčių vaikų nematyti jokio skirtumo, jei išorinę implanto dalį vaikas nešioja paslėptą po plaukais“, – džiaugiasi medikas. Po operacijos – klausos lavinimo programa Kochlearinė implantacija laikoma standartine ir įprasta operacija, ji trunka apie 2 valandas. Tai reiškia, kad atliekami nelabai dideli pjūviai ir gyjama gana greitai. Jei nėra jokių komplikacijų, chirurgą pacientas gali pamiršti jau po 4–5 dienų, parvykęs namo. „Specialios priežiūros ar slaugymo nereikia. Išorinė implanto dalis įjungiama po 1 mėnesio labai tyliai, kad pacientas po truputį apsiprastų su girdimu garsu, ir pamažu vis garsinama“, – sako prof. E. Lesinskas. Vėliau apkurtusių suaugusiųjų ir vaikų, kurių kalba jau buvo susiformavusi, reabilitacija būna lengvesnė ir trumpesnė, o vaikų su įgimtu kurtumu gali užtrukti ir iki kelerių metų.