universitas
vilnensis
2015 m. gruodis
9
Grybų parodoje – reti eksponatai
Rugsėjo 25–26 d. Vilniaus mokytojų namuose vyko paroda, kuriai eksponatų ieškojo biologijos studijų programos IV kurso bakalaurantai ir botanikos studijų programos magistrantai kartu su ekspedicijos vadovais Botanikos ir genetikos katedros dėstytojais prof. Ernestu Kutorga ir doc. Ingrida Prigodina Lukošiene. Ekspedicijos dalyviai stengėsi surinkti parodai tinkamų eksponatų. Studentai ir dėstytojai Dūkštų ąžuolyne, Karmazinų pilkapyne ir kitose Dūkštų miško vietose rinko grybų ir gleivūnų vaisiakūnius bei kerpių
įrašytą grybą augalų lysvėje aptiko sodo kolekcijų kuratorė Kristina Balnytė. Parodos ekspoziciją praturtino Lietuvoje saugomų grybų ir kerpių rūšių pavydžiai iš Vilniaus universiteto Herbariumo. Grybų ir kerpių parodoje iš viso eksponuota apie 290 grybų ir kerpių rūšių. Joje vilniečiai susipažino su įvairiais valgomaisiais, nevalgomaisiais, nuodingaisiais, parazitiniais, medieną ardančiais ir Lietuvoje saugomais grybais. Specialios ekspozicijos buvo skirtos kerpėms, gleivūnams ir grybais mintantiems gyvūnams pažinti. Parodos lankytojai galėjo stebėti grybų sporas per mikroskopą, užduoti mikologams įvairių klausimų apie grybų rinkimą, nuodingumą ir naudingumą, maistines savybes, saugojimą ir ruošimą maistui, parazitinių grybų daromą žalą.
J. Prigodinos Lukošienės nuotr.
J. Prigodinos Lukošienės nuotr.
E. Kutorgos nuotr. E. Kutorgos nuotr.
Studentė Karolina Svidlerytė džiaugiasi radusi grybų
Kukurdvelkis
R. Jankevičienės nuotr.
GMF Botanikos ir genetikos katedra
gniužulus. Pavyko aptikti ne tik geriau pažįstamų grybų – raudonviršių, musmirių, kelmučių, bet ir mažiau matytų, pavyzdžiui, aukšliagrybūną kisliąją bulgariją, papėdgrybūnus gličiąją geltonpėdę bei raudongalvį baltikenį ir apyretes senų lapuočių medžių kerpes – kandeliarinę auksuotę ir žaliają taurenę. Grybų ir kerpių pavyzdžius į parodą suvežė ir kiti projekto partneriai – Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos moksleiviai ir mokytojai, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mikologai ir Lietuvos mikologų draugijos nariai. Vienas iš įspūdingiausių parodos eksponatų – beveik futbolo kamuolio dydžio didžiojo kukurdvelkio vaisiakūnis – į parodą atkeliavo iš VU Botanikos sodo Vingio skyriaus. Šį retą ir į Lietuvos raudonąją knygą
E. Kutorgos nuotr.
Prof. Ernestas KUTORGA, doc. Ingrida PRIGODINA LUKOŠIENĖ,
R. Jankevičienės nuotr.
Mikologinėje ekspedicijoje Neries regioniniame parke (Vilniaus r.) studentai ieškojo eksponatų parodai – įvairių grybų ir kerpių. Pavyko aptikti ne tik geriau pažįstamų grybų – raudonviršių, musmirių, kelmučių, bet ir mažiau matytų.
Paroda yra Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projekto „Vilniaus grybų ir kerpių paroda“ renginys. Organizatorė – Lietuvos mikologų draugija.
VU SA metų veiklos planas: kultūros ir mąstymo pokyčių reikalaujantys tikslai Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) patvirtino 2015–2016 m. veiklos gaires. Ambicijos atgaivinti studijų programų komitetus, studentų pasitenkinimo studijų kokybe apklausas, grįžtamąjį ryšį ir užtikrinti galimybę universitete studijuoti studentams, turintiems specialiųjų poreikių – tokie studentų organizacijos darbo tikslai šiais mokslo metais. Apie naująjį veiklos planą – pokalbis su VU SA prezidentu, VU Tarybos nariu Andriumi Uždanavičiumi. Kokius tikslus VU SA išsikėlė ateinantiems metams? Tikslai yra aktualūs visiems padaliniams – tai aktyvus darbas studijų programų komitetuose, abipusio grįžtamojo ryšio skatinimas, tinkamo mokymosi šaltinių kiekio užtikrinimas, pirmakursių integracijos ir specialiųjų poreikių turinčių studentų problemų sprendimas. Kiekvienas padalinys išskyrė ir sau aktualiausias problemas, kurias ketinama spręsti. Šiemet galime matyti itin platų veiklų spektrą – nuo studentų poreikių analizių rengimo iki pokyčių konkrečiose studijų programose.
Kuo planas skiriasi nuo praėjusių metų? Jame daugiau darnumo. Nelieka tokio veiklų išskaidymo, kokį matydavome anksčiau. Šįkart susikoncentravome į kertines problemas, jos detaliai išanalizuotos ir pateikti žingsniai jų sprendimams pasiekti. Kokie iššūkiai laukia, kas bus sunkiausia, o ką įgyvendinti bus lengviau? Sunkiausi, žinoma, universiteto kultūros ir žmonių mąstymo pokyčių reikalaujantys tikslai. Štai studijų programų komitetų veikla. Šis įrankis kokybei užtikrinti sukurtas jau seniai, tačiau dėl įvairių aspektų niekaip neįgalinamas veikti. Universitete tikrai turime gerųjų programų komitetų
veiklos pavyzdžių, tačiau tai pritaikyti visose studijų programose yra milžiniškas iššūkis, kadangi reikalingas kitoks požiūris į studijų kokybės formavimą universitete. Šiemet iškeltos išskirtinai įsisenėjusios problemos, kai kurių sprendimas truks ne vienerius metus, tačiau svarbiausia išlaikyti nuoseklumą. Tai padėti mums turėtų pakeista planavimų metodika, leisianti kitąmet įvertinti pasiektą rezultatą ir tęsti veiklą. Galbūt buvo dalykų, kuriuos VU SA taip pat darys, tačiau į planą neįtraukė? Į planą netraukiame einamųjų veiklų, taip pat ir daug diskusijų reikalaujančių sprendimų. Dėl kai kurių dalykų geriausią sprendimą
galima rasti tik ieškant konsensuso, tad, aktyviai įsitraukdami į diskusijas dėl universiteto pokyčių, pateikiame studentų poziciją, ieškome geriausių pavyzdžių užsienio universitetuose ir užtikriname, kad studentų nuomonė būtų išgirsta. Tai nėra suplanuojamas procesas, kadangi jis vyksta nuolat ir priklauso nuo daugybės kintamųjų. Ar yra tokių darbų, kurie buvo suplanuoti anksčiau, tačiau bus vykdomi ir šiemet? Jau seniai kalbame apie galimybes dėstytojams tobulinti savo pedagoginę kvalifikaciją, su Švietimo ir mokslo ministerija diskutuojame apie palankesnių sąlygų sukūrimą studentams, kuriems būtina finansinė parama, skatiname diskutuoti apie socialiai
jautrių grupių aukštajame moksle problemas. Daug darbų yra tęstinių. Kokios didžiausios inovacijos atsispindi šių metų plane ar VU SA veikloje apskritai? Negalėčiau išskirti šių metų, tačiau panašu, kad daromės vis konstruktyvesni. Kaip didžiausią pasiekimą galėčiau įvardyti tai, kad naudodamiesi vis tobulesnėmis metodikomis užtikriname veiklos tęstinumą net tokioje jaunoje, greitai besikeičiančioje organizacijoje. Žodžiai inovacija ir istorinė atmintis galbūt ir nedera tarpusavyje, tačiau mechanizmų kūrimas tai atminčiai išsaugoti yra gyvybiškai svarbus ilgalaikiams, didžiausią naudą nešantiems tikslams pasiekti. VU SA inform.