10
universitas
vilnensis
tradicijos
2015 m. gegužė
Dažnai galima išgirsti, kad studentams trūksta iniciatyvumo, o šių laikų jaunimas – jau nebe toks patriotiškas ir aktyvus kaip anksčiau. Vilniaus universitete gyvos korporacinės tradicijos tik įrodo, jog tai – netiesa ir, nepaisant įvairių iššūkių, šiose organizacijose brandintų vertybių dvasia išaugę jauni žmonės dirbs tam, kad visiems Lietuvoje kurtų šviesią ir laimingą ateitį. Ieva MAŽUNAITYTĖ
niaus universitetas globoja tris to kias profesiniu pagrindu studentus vienijančias bendruomenes: Tarp tautinių santykių ir politikos mokslų instituto korporaciją „Republica“, Teisės fakulteto – „Iustitia“ ir Istorijos fakulteto – „Tilia“. R. Miškinytės nuotr.
Vilniaus universitete egzistuoja įvairių tipų studentų organizacijų, tačiau tarp jų yra vienas ypatingas, kurio tradicijų ištakas Europoje gali
ma atsekti dar XII–XIII a., kai studentai saugumo ir savitarpio pagalbos sumetimais tautiniu pagrindu bur davosi į uždaras bendruomenes. Tai – korporacijos, kurios Lietuvoje suklestėjo ir savo gausa bei įvairove „sprogo“ būtent tarpukariu. Vil-
P. A. Stepavičiaus nuotr.
Korporatyvizmas Istorijos fakultete – tradicijų tąsa
Korporacijos „Tilia“ nariai Istorijos fakultete
Korporacija „Tilia“ išsiskiria griežta vidinės hierarchijos struktūra (kandidatai, junijorai, senjorai ir filisteriai) bei savo simbolika. Korporacijos spalvos yra mėlyna, juoda ir žalia, atitinkamai simbolizuojančios korporacijos branginamas vertybes: ištikimybę bei išmintį, gimtąją žemę, kuriai korporacija dirba, ir gyvastį. Šiomis spalvomis puoštis gali tik tikrieji korporacijos nariai – spalvūnai (senjorai ir filisteriai). Kitos svarbiausios korporaciją skiriančios žymės: emblema – kryžius su strėliniais galais ir cirkulis – specialus priklausomybę korporacijai simbolizuojantis parašas, kuriuo pasirašyti teisę turi tik spalvūnai. Iškilmingomis progomis korporantai dėvi pagrindine simbolika puoštą uniformą, kurią sudaro per petį juosiama korporantiška juosta, kepuraitė ir įsegamas ženklelis su emblema. Snapuota kepuraitė papuošta korporacijos spalvomis ir cirkuliu. Jos modelis šiandien yra daugiau mažiau bendras visoms (ne tik Lietuvos) korporacijoms ir vyresnei kartai dar neretai primena senus laikus, kai panaši kepuraitė buvo vienas pagrindinių skiriamųjų studento ženklų. Istorikų korporacija „Tilia“ savo pradžia laiko 1989-uosius, kai keletas Istorijos fakulteto studentų nuspren dė įkurti draugus vienijančią orga nizaciją, skirtą ne tik ginti fakulteto studentų akademinius interesus, bet ir, turint omenyje tuometines politi nes aplinkybes, palaikyti tokią svarbią maištingą fakulteto dvasią. Kurį laiką neveikusi, „Tilia“ atsikūrė 2009 m. ir gyvuoja iki šiol. Šiandien korpora cijos pagrindiniai tikslai – puoselėti akademiškumą, patriotiškumą, narių draugystę ir tarpusavio pagarbą. Be to, korporaciją „Tilia“ vienija ir tam tikros tiek visoms korporacijoms, tiek išskirtinai šiai istorikų korporacijai būdingos tradicijos – nuo griežtomis gėrimo taisyklėmis reglamentuotų švenčių – „alučių“, fechtavimosi praty bų iki jau „tilietišku“ patiekalu tapusio kugelio kepimo susirinkimų ir pasidai navimų ypatingomis progomis, žygių ir pasivaikščiojimų. Be abejonės, „Tilia“ neapsiriboja vien malonumais, todėl savo priori
tetu laiko veiklą už pačios korpora cijos ribų – fakultete, universitete ir Tėvynėje: rengia diskusijas fakultete, dalyvauja rengiant IFDI programą, veikia išvien su kitomis korporacijo mis bei pilietinėmis organizacijomis. Vienas iš paskutinių renginių, 2014 m. pavasarį rengtų kartu su kitomis Lietuvos korporacijomis, buvo orien tacinės varžybos po Vilnių „Paskui Ne priklausomybę“, skirtos Kovo 11-osios šventei. Bendradarbiaujama ir su kitomis organizacijomis: „Lapkričio 2-osios draugija“, įamžinant 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą ir dalyvau jant Lietuvos gyvenviečių kapinaičių surašyme, „Vilniaus klubu“, su kurio pagalba korporacijos „Tilia“ iniciatyva rengiami protmūšiai Vilniaus istorijos tematika. Korporacija „Tilia“ yra tarp tautinės studentų asociacijos ISHA narė, ne tik dalyvauja jos rengiamuose tarptautiniuose seminaruose, bet ir pati yra keturis kartus (paskutinįkart – 2013 m. rudenį) sukvietusi į Vilnių studentus iš visos Europos.
Gamtos mokslų fakulteto alumnai susitinka jau 60 metų „U. V.“ redakcija gavo laišką, kuriame Vilniaus universiteto alumnė dalijasi studijų metų įspūdžiais. Birutė RAGINYTĖŽEMAITIENĖ Šiemet suėjo 60 metų, kai bai gėme Vilniaus universitetą, bet iki šiol susitinkame su kurso draugais. Štai neseniai įvykusiame susitikime dalyvavo 17 buvusių Gamtos mokslų fakulteto Biologijos skyriaus X laidos (1955 m.) absolventų. Mūsų laida buvo laiminga, nes mums dėstė žymūs profesoriai Tadas Ivanauskas, Steponas Jankauskas (prorektorius), Jonas Dagys, Antanas Minkevičius, Povilas Snarskis, Marija Ivanauskienė, docentai Irena Šarkinie
nė, Albertas Petras Bluzmanas, Petras Petryla ir kiti. Buvo daug specialybių. Zoologijos: žemesnių ir bestuburių (aukštesniųjų) gyvūnų su specializacijomis – ichtio logai (žuvininkai), ornitologai (paukš čių), gyvulių fiziologai ir dar smulkiau. Botanikos: sistematikai, aukštesniųjų ir žemesniųjų augalų, genetikai, augalų fiziologai. Fakulteto dekanas tuomet buvo Vaclovas Chomskis. Su didele pagarba dėkojame che mikams Vytautui Kaikariui, Reginai Jasiūnienei, Skinkaitei ir kt. Tai jie mus įvedė į chemijos mokslo šviesą. Dalis iš mūsų dirbome įvairų pedagoginį darbą, dėstėme chemiją. Ir išėję kon
Gamtos mokslų fakulteto X laidos absolventai po 60 metų Vilniuje
sultavomės su dėstytojais Kaziu Daukšu, Vitu Daukšu, Nina Raguotiene, Jonu Ja nickiu, Gerardu Bajoru bei agrochemikais. Mūsų grupė buvo nu siteikusi rimtiems moks lams, net šeši iš mūsų tapo mokslo daktarais: Vytautas Butkus, Vytautas Logminas, A. Burkaitė, Alina Boguše vičiūtė, Janina Sriubaitė, A. Kazlauskaitė, habilituo tais mokslų daktarais – Jū ratė Tarvydaitė, Irena Eit minavičiūtė (profesorė). Kai kurie dirbo žemės ūkio technikumuose: T. Rudytė (Alantos), O. Račkutė (Joniš kėlio); pastaroji daug padė jo žemės ūkio specialistams 20 metų po baigimo (iš kairės): A. Kazlauskaitė, I. Eitminavičiūtė, J. Puzinaitė, J. Lukaiįkurdama laboratoriją, ku tytė, I. Lutavičiūtė, J. Tarvydaitė, A. Solskytė, V. Butkus, O. Boguševičiūtė, L. Jūnokaitė, rioje buvo vedami kursai J. Sriubaitė, B. Raginytė agronomams-agrochemi kams. Daugelis iš mūsų dirbo mokyklų Prof. J. Dagys – augalų fiziologijos, pis gamtoje su dėstytoja Ona Kaika ryte, krepšinio aikštelėje (A. Burbaitė), ir kitų švietimo įstaigų vadovais: J. Jū morfologijos ir anatomijos patriar plaukimo takeliuose (S. Bukelytė), nokaitė, Birutė Raginytė, G. Kaziulytė, chas. Kartu esame dėkingi ir doc. lengvoji atletika ir kt. E. Raginskaitė ir kt. I. Šarkinienei už suteiktas pedagogi Nors ir garbaus amžiaus, mes ir da Prisimename prof. S. Jankausko kos žinias bei praktiką. Neužmirštame bar visuomeniški. Dalyvaujame rengi žinių perdavimo patirtį. Tai mokyma ir laborantų: Ravaitytės, Putrimo, niuose, draugijų veiklose, klubuose, sis-diskusija kolektyve. Ją daugelis pa Didžiulytės ir Kisieliūtės. parodose (tautodailės – E. Raginskai naudojo savo pedagoginiame darbe. Tie, kurie dirbome pedagoginį tė), ūkininkų šventėse (B. Raginytė), Pasaulinio masto mokslininkas darbą, didžiuojamės universitete ūkininkaujame. prof. T. Ivanauskas turėjo tokį žinių įgytomis žiniomis. Smagu susitikti, pabūti kartu. Po bagažą, kad jam vienam užtektų O kiek malonių prisiminimų iš uni 60 metų sumažėjo mūsų būrys – liko penkerių metų paskaitų. versitete praleistų jaunystės dienų! Tai 17. Nutarėme rengti susitikimus tol, Prof. A. Minkevičius mokė subtiliai ir šokiai Didžiojoje geologų auditori kol teliks vienas iš mūsų kurso. Tada keliauti žemesniųjų augalų (grybų, joje arba M. K. Čiurlionio g. 23 salėje. nebus su kuo susitikti... bakterijų) ir kitų augalų mokslo la Malonios valandos akademiniame Nuotraukos – iš asm. chore (vadovas Pranas Sližys), atokvė birintais. B. Raginytės-Žemaitienės arch.