universitas
vilnensis
2014 m. birželis
7
Nuo pirmosios VU skaičiavimo mašinos paleidimo iki šių dienų – 50 metų
Modernus VU duomenų centras kviečia Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centras (ITTC) gegužės 16 d. minėjo 50 metų jubiliejų. naudotis jo paslaugomis
Liana BINKAUSKIENĖ
Algimantas KUTKA, ITTC direktoriaus pavaduotojas
Botanikos sode Kairėnuose augs ITTC darbuotojų pasodintas klevas Į „U. V.“ klausimus atsako ITTC direktorius Marijus Jurgutis. Kaip pavyksta šiais laikais integruoti naujausias technologijas? Tokia jau yra informacinių technologijų specialistų duona. Informacinės technologijos pasaulyje nuolat kinta, mes visą laiką esame tų naujovių sūkuryje, turime studentų, kurie dar studijuodami ateina pas mus dirbti, jie atsineša naujų idėjų, technologijų ir žinių. Atsinaujinimas mums – natūralus dalykas. Galima net formuluoti tam tikrą universiteto technologinės infrastruktūros kaitos dėsnį ir aiškiai išskirti jos etapus: I etapas – pirmoji technologinė aplinka, kai centras įsikūrė prieš 50 metų – naudojamos elektroninės lempinės ir puslaidininkinės skaičiavimo mašinos, II etapas – 1979 m., kai persikėlėme į naują pastatą – naudojamos vieningos sistemos skaičiavimo mašinos, t. y. IBM analogai, III etapas – 1996 m., kai prasideda RISC tipo tarnybinių stočių naudojimas, ir IV etapas – 2013 m., kai iš struktūrinių fondų projektų iš esmės atnaujinome savo duomenų centrą ir pradėjome tarnybinių stočių bei duomenų saugyklų virtualizaciją. Besikeičianti technologinė aplinka keičia ir kitas infrastruktūros komponentes: kompiuterių tinklą bei
programines priemones – „minkštuosius“ dalykus. „Kietieji“ dalykai mūsų universitete keičiasi maždaug kas 17 metų, o „minkštieji“ – iš esmės kiekvienais metais. Su kokiais iššūkiais ir uždaviniais susiduria ITTC šiandien? Mes teikiame labai daug įvairiausių paslaugų, tad vienas iš pagrindinių mūsų iššūkių – teikti ne tik naujas, bet ir kokybiškas paslaugas vartotojams – kad jos būtų nenutrūkstamos, funkcio nuotų 24 valandas per parą, 7 kartus per savaitę ir visus metus. Tai iš tikrųjų yra iššūkis. Tam reikia kompetentingų specialistų, kurie turėtų galimybes užtikrinti tų paslaugų funkcionavimą virtualiu būdu, nes tarnybos, dirbančios visą parą, mes neturime. Antras iššūkis – suprasti ir išsiaiškinti, ko nori universiteto naudotojai, sugebėti į tuos poreikius reaguoti. Esame tam tikroje kryžkelėje – kokias paslaugas ateityje teikti centro pajėgomis, kokias paslaugas siūlyti naudotis vadinamuosiuose debesyse. Trečias iššūkis – universitetas dalyvauja įvairiuose projektuose ir ITTC yra tų projektų tiesioginis dalyvis ir vykdytojas. Esame LITNET techninis centras, vienas iš dviejų LITMIS – Lietuvos mokslo ir studijų infrastruktūros programos duomenų centrų, taigi ir
nacionalinis duomenų centras, pas mus funkcionuoja ir nacionalinės sistemos, kaip eLABa (bibliotekinė sistema), plagiato aptikimo sistema, yra kuriama nauja mokslo duomenų archyvo MIDAS informacinė sistema, tad ITTC yra reikšmingas ne tik kaip svarbus Vilniaus universiteto padalinys, bet ir kaip nacionalinis. Ir tai, žinoma, mums kelia papildomų iššūkių ir atsakomybę už sėkmingą nacionalinių projektų vykdymą. 2013 m. buvo įrengtas naujas modernus VU duomenų centras. ITTC paslaugomis naudojasi per 25 tūkst. elektroninio pašto ir informacinės sistemos naudotojų, saugoma ir aptarnaujama per 500 internetinių puslapių, telefoninio ryšio sistema jungia 1220 abonentų, įrengta daugiau nei 300 belaidės tinklo prieigos taškų, paklota ir eksploatuojama 350 km šviesolaidinio ryšio kabelių. Informacinės sistemos duomenų bazėje yra daugiau nei 1400 duomenų lentelių, sukurta per 200 funkcinių modulių, 3000 ataskaitų. ITTC darbuotojų sukurtų kompiuterių programų paketų dydis – daugiau nei 500 000 eilučių. Šiuo metu ITTC dirba per 60 darbuotojų. ITTC dalyvauja nacionaliniuose LITMIS, LITNET, LAMA BPO, eLABa ir kituose Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamuose projektuose.
V. Naujiko nuotrauka
E. Kurausko nuotrauka
M. Girdvainio nuotrauka
Tą dieną Botanikos sode Kairėnuose susitiko kelios kartos buvusiųjų ir dabartinių ITTC darbuotojų, buvo pasodintas klevas, pristatytas filmas apie ITTC, kuriame apžvelgtas šio VU padalinio 50 metų veiklos kelias – nuo kūrimosi iki šių dienų. Prisiminimais dalijosi buvę VU Skaičiavimo centro direktoriai Ignacas Uždavinys, Feliksas Mišeikis, Algimantas Malickas, susirinkusiuosius sveikino VU l. e. p. rektorius prof. Jūras Banys. Rektorius padėkos raštais apdovanojo seniausiai centre dirbančius Reginą Dainytę, Algimantą Kutką, Virgilijų Šaltenį, Marijų Jurgutį. ITTC padėkos raštai įteikti Vidmantui Markuškiui, Daivai Keraitei, Danutei Jedeškaitei, Nijolei Tomašiūnienei, Vytautui Gurevičiui, Stasiui Liberiui, Aleksandrui Marininui, Lionginai Jurevičiūtei, Vytautui Sakanui, Ričardui Sabaliauskui, Aurelijai Gefenienei, Audrei Dūdėnienei ir Laimutei Tiešienei. ITTC istorija prasidėjo 1963 m., kai VU rektoriaus Jono Kubiliaus iniciatyva prie Fizikos-Matematikos fakulteto Skaičiavimo matematikos katedros buvo įkurta Skaičiavimo laboratorija ir įsigyta pirmosios kartos lempinė elektroninė skaičiavimo mašina „Minsk-14“. 1964 m. pabaigoje dabartinio Chemijos fakulteto patalpose Naugarduko gatvėje ji buvo įjungta ir pradėjo veikti. Šios mašinos paleidimą filmavo iš Maskvos atvykusi centrinė televizija. „Minsk-14“, kaip netobulą, pakeitė dvi „Minsk-22“, sumontuotos 1967 m. 1971-aisiais laboratorija perorganizuota į Matematikos ir mechanikos fakulteto Skaičiavimo centrą. Centras įsigijo trečios kartos elektroninę skaičiavimo mašiną EC-1020, kuri turėjo diskinę operacinę sistemą, naudojo periferinius magnetinių juostų ir perfokortų įrenginius. Iki 1979 m. centras buvo įsikūręs dabartinio Matematikos ir informatikos fakulteto patalpose Naugarduko gatvėje. Plečiantis techninei bazei, augant darbuotojų skaičiui, neišvengiamai iškilo naujų patalpų poreikis. Tuo metu kūrėsi Saulėtekio miestelis, 1978 m. pradėtas projektuoti naujas centro pastatas, kuriame ITTC įsikūręs iki šiol. Šiandien ITTC kuria, palaiko ir plėtoja modernią VU informacinę infrastruktūrą, skirtą universiteto akademinės bendruomenės nariams studijų, mokslo ir administravimo veikloms užtikrinti.
Taip atrodė viena pirmųjų skaičiavimo mašinų „Minsk 22“
Iš dešinės: ITTC direktorius M. Jurgutis, buvę direktoriai I. Uždavinys, F. Mišeikis, A. Malickas
2013 m. lapkričio mėnesį Informacinių technologijų taikymo centro duris atvėrė naujas Vilniaus universiteto duomenų centras. Šiuo metu tai yra moderniausias duomenų centras tarp Lietuvos mokslo ir studijų institucijų. Duomenų centre įrengtos specia lios patalpos serveriams, duomenų saugykloms ir telekomunikacijų įrangai. Sudarytos visos sąlygos saugiam nepertraukiamam informacinių technologijų ir telekomunikacijų įrangos darbui. Projektuojant ir statant duomenų centrą remtasi gerąja duomenų centrų statybos patirtimi, „Uptime Institute“, „Ashrae“, „Green Data Centre“ organizacijų rekomendacijomis. Duomenų centras sukonstruotas kaip statinys pastato viduje (vadinamoji konstrukcija „namas name“), neturintis bendrų sienų su išorinio pastato sienomis ir turintis savo vidinį stogą. Šios konstrukcijos viduje įrengtos visos pagrindinės duomenų centro patalpos. Vilniaus universiteto nepertraukiamą elektros tiekimą užtikrina du nepriklausomi elektros įvadai iš miesto elektros tinklų ir rezervinė dyzelinė elektros stotis. Dubliuoti dvigubos konversijos nepertraukiamo elektros maitinimo šaltiniai saugo duomenų centrą nuo elektros tiekimo trikių. Duomenų centre įrengta šiuolaikinė tikslios mikroklimato kontrolės sistema. Šio centro aušinimo infrastruktūrą sudaro dvi nepriklausomos sistemos. Duomenų centre sumontuota moderni visiškai automatizuota gaisro gesinimo sistema, gesinimui naudojamos inertinės dujos nedaro jokios žalos aplinkai ir nekenksmingos žmogui. Statant duomenų centrą ypatingas dėmesys buvo skiriamas aplinkos tausojimui. Duomenų centro energetinio efektyvumo koeficientas (santykis tarp viso duomenų centro suvartojamos elektros energijos ir IT įrangos suvartojamos energijos) neviršija 1,4 (kuo koeficientas artimesnis vienetui, tuo efektyvumas geresnis). Duomenų centre jau įdiegta Nacio nalinio atviros prieigos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro serverių įranga, Vilniaus universiteto konsoliduotų resursų klasterio serverių ir duomenų saugojimo įranga, Karjeros valdymo informacinės sistemos įranga. Pasirengta Nacionalinio atviros prieigos mokslo duomenų archyvo serverių ir duomenų saugojimo įrangos diegimui. Kviečiame visus universiteto padalinius naudotis naujojo duomenų centro paslaugomis: virtualių serverių ir virtualių duomenų saugyklų paslaugomis ir fizinių serverių prieglobos paslauga. Duomenų centro statybą rėmė Lietuvos Respublika ir Europos Sąjunga.