Universitas Vilnensis
18
Svetur
1999 06 17
VOKIETIJOS UNIVERSITETAI STUDENTŲ IR DĖSTYTOJŲ AKIMIS
Praėjus dešimčiai metų nuo didžiųjų permainų Vokietijos istorijoje pirmoji bendra Vokietijos universitetų apklausa liudija apie kartų nusivylimą tradicinė mis Vakarų Vokietijos aukštosiomis mo kyklomis - pasirodo, kad studentai la biausiai vertina nedidelius Rytų univer sitetus irperpastaruosius tris dešimtme čius įkurtus universitetus. Tik profesūra vis dar tiki didelių masinių universitetų kokybe. Šiuos duomenis pateikia žurna las “Spiegei”.
Studentai džiaugiasi nedideliais Rytų Vokietijos universitetais Rytų Vokietijos universitetai buvo sistemos tvirtovės, ideologijos kadrų ir funkcionierių kalvė. Marksizmas-leninizmas buvo įtrauktas į kiekvieno stu dento tvarkaraštį, nesvarbu, ar jis no rėjo tapti teisininku, chemiku, ar pe dagogu. Buvo skatinama ne inovacijos ir kūrybiškumas, bet plano vykdymas ir ištikimybė direktyvai. Akademinis Rytų Vokietijos lygis viso pasaulio mokslininkų nuomone buvo pasigailė tinas. Dabar, po dešimties metų, niū rieji vaiduokliai, regis, pamiršti. Maži, lankstūs padaliniai formuoja spontaniš kumo ir novatoriškumo atmosferą. “Santykiai su profesoriais yra aukščiau sios klasės”, - džiaugiasi 28 metų an glų kalbos specialybės studentas Dū kas Schmerschneideris iš Chemnico. “Žaviuoju Novosibirsku” šį miestą te bevadina tik pokštininkai. Į Technikos universiteto daugiaaukščius “įsikraus tė” moderni technika. “Kompiuterių klasė yra puikiai aprūpinta ir dirba iki dviejų nakties”, - teigia studentas. 25 metų Stefanas Fietzas studijuoja Greifsvalde, Šiaurės Rytų Vokietijos provincijoje, ir tenykštes sąlygas vadi na “tiesiog idealiomis”. “Kuratoriai nuostabūs; seminare nebūna daugiau nei 20 studentų. Docentams galima skambinti į namus, ir jie nesijaučia ap sunkinami”. limenau technikos universitetas taip pat mėgaujasi puikia reputacija. “Saarbriukene profesoriai buvo nepasie kiami dievai, čia studentas vertinamas rimtai”, - teigia 26 metų mašinų staty
bos specialybės studentas Rene Stautas, kuris 1996 metais Saarbriukeno universitetą iškeitė į limenau. Rytų universitetų sėkmę įrodo ir žurnalo “Spiegei” atlikti tyrimai. Tarp penkių geriausiais pripažintų universi tetų puikuojasi Chemnico, Greifsvaldo ir Magdeburgo universitetai, taigi net trys iš buvusių Rytų. Tbo tarpu didieji Vokietijos universitetai - Frankfurto prie Maino (37 000 studentų), Ham burgo (41 000 studentų), Kelno (63 000) - užima paskutines vietas. Atliekant pirmuosius tyrimus 1989 metais apie Rytų universitetus nebuvo nė kalbos, 1993 metais jie dar nepajė gė konkuruoti su vakarietiškaisiais. O štai šiemet jie atsidūrė sąrašo viršuje. “Manęs tai nestebina, - teigia Berlyno Brandenburgo akademijos prezidentas Dieteris Simonas, - visai tikėtina, kad studentai nedideliuose Rytų universi tetuose jaučiasi geriau nei dideliuose vakarietiškuose”.
Kur geriausia studijuoti
kiekviename universitete padėtis tokia katastrofiška, kaip jau keletą metų uni sonu skundžiasi rektoriai ir dekanai. Tas, kuris sąmoningai pasirenka studi jų vietą, greta studentiškų aludžių ras ir puikias sąlygas studijoms. Universitetų tyrimų rezultatai iš da lies kartoja 1989 ir 1993 m. gautuosius: Bonos universitetas jau 1993 m. buvo paskutinėje vietoje, Miuncheno, Ham burgo ir Frankfurto prie Maino univer sitetai taip pat neturėjo kuo pasidi džiuoti. Tačiau Bairoito (8000 studen tų), Konstancos (7000) ir Zygeno (11 000) universitetai tradiciškai užimda vo pirmąsias vietas. Studentų nuomo ne, šiuose mažuose universitetuose są lygos studijoms tinkamos; visų pirma profesūra rūpinasi ne tik karjerą žadan čiais tyrimų projektais, bet ir savo stu dentais. Geriausiai įvertintas Eichštato katalikiškas universitetas. 4000 stu dentų turintis ir vyskupo globojamas universitetas užima pirmąją vietą uni versitetų sąraše.
Svarbiausia - geri kontaktai
“Spiegei” apklausa remiasi daugiau su dėstytojais nei 12 000 studentų iš 81 aukštosios “Studentai mėgsta paprastos struk mokyklos visoje Vokietijoje nuomonė mis. Dvylikos skirtingų studijų krypčių tūros universitetus”, - teigia Hansas studentai turėjo įvertinti pedagoginius Dieteris Danielis, Kaselio universite docentų sugebėjimus, paskaitų bei se to Profesijos ir aukštųjų mokyklų tyri minarų pasiūlą, bibliotekų aprūpinimą, mų centro direktorius. Jo išvada: “Jau laboratorijas ir kompiuterių klases. Be niems žmonėms svarbiausia geri kon to, buvo apklausiami ir profesoriai. taktai su dėstytojais ir efektyvaus mo Daugiau nei 1600 mokslininkų turėjo kymosi aplinka”. Šis noras apibūdina modernaus stu pateikti pasiūlymus iš savo srities ir pa minėti, kuriuos fakultetus jie laiko ne dento tipą, kuris Vokietijos aukštųjų tikusiais. Profesorių nuomonė tik iš da mokyklų sistemoje net nenumatytas. lies sutapo su studentų. Mat profesūra Tuo tarpu kai anglosaksiški universite visų pirma vertino pasiekimus tyrimų tai nuo seno vertino intensyvų kiekvie srityje, o studentai - akademinę studi no atskiro studento globojimą, Vokie jų kokybę. Taigi tradiciniai Miunche tijoje buvo įsigalėjęs “vienišo kovoto no, Bonos, Kelno ir Heidelbergo uni jo” idealas. Žinios ir metodika turėda versitetai užsitarnavo profesorių malo vo būti įgyjami savarankiškai: ar tai bū nę, o studentai nuo jų bėgtų kuo toliau. tų paskaita, ar seminaras. Iki septintojo dešimtmečio pradžios Greta studentų ir profesorių apklau šis metodas buvo sėkmingas todėl, kad sų “Spiegei” spausdina ir objektyvius studentų skaičius buvo nedidelis ir rei aukštųjų mokyklų duomenis - studen tų ir dėstytojų santykį kiekvienoje stu kalui esant buvo galima kreiptis į bet dijų kryptyje, vidutinę absolventų stu kurį aukštosios mokyklos dėstytoją. Tuo dijų trukmę ir duomenis apie keičian tarpu masiniuose devintojo ir dešimto čius specialybę studentus. Remiantis jo dešimtmečio Vakarų Vokietijos unišiais duomenimis daroma išvada: ne Nukelta į 19 psl.