universitas
2009 m. balandis
9
vilnensis
žvilgsnis t k
VU Lazerinių tyrimų centras Lazerių ir lazerinių technologijų kryptis jau beveik 40 metų plėtojama VU Kvantinės elektronikos katedroje ir Lazerinių tyrimų centre (KEK ir LTC). Šiame padalinyje dabar dirba 8 habilituoti dakta
rai, 18 daktarų, 20 doktorantų. Tai yra didžiausias ir stipriausias ims padalinys Lietuvoje.
Ona BALACHNINAITĖ
optinių reiškinių, lazerinės spektros
Šiuo metu naujai įrengtos ir re
technologijų srityse, vienintelis
kopijos, lazerių taikymų ir lazerinių novuotos LTC laboratorijos ir dar
ruošiantis lazerių fizikos ir lazerinių
bo patalpos. Patalpos renovuotos
technologijų magistrus, vienintelis
2008 2004-
jau nuo 2001 m. užsienio mokslinin
m. pagal kartu su Fizikos
institutu vykdomus du struktūrinių
kų grupėms teikiantis tarptautinę
fondų BPD 1.5 priemonės projek
prieigą prie turimų unikalių lazerinių
tus: „Nacionalinis lazerių mokslo ir
sistemų. 2000 m. LTC kartu su VU Bio
technologijų centras" ir „Nacionali
chemijos ir biofizikos katedra rengtas
nio lazerių mokslo ir technologijų
projektas CEBIOLA laimėjo Europos
centro plėtra". Laboratorinių darbų
Sąjungos konkursą, jiems suteiktas
maketai buvo kuriami naudojant ir
išskirtinio mokslo centro statusas.
struktūrinių fondų remiamą BPD 2.5
Tai buvo vienintelis išskirtinis mokslo
priemonės projektą „Aukščiausios
centras Lietuvoje tarp dar 34 tokių
pakopos lazerinių ir optinių techno
pat centrų šalyse kandidatėse į ES.
logijų specialistų ruošimas", skirtą
LTC mokslinis potencialas ir Krašto apsaugos ministerijos bei Švietimo ir
žmogiškųjų resursų gerinimui. Vykdant šiuos projektus sukurta
mokslo ministerijos bendros progra
moderni eksperimentinė mokymo ir
mos „Mokslinių centrų renovacija"
mokslo bazė, sudaranti sąlygas atlikti
dalis, apimanti LTC ir gerokai atnau
praktinius darbus ir inicijuoti moks
jinusi mokslinę bazę, 2001-2002
linius darbus naujose lazerinių ir
m. sudarė sąlygas iš pradžių tapti
optinių technologijų srityse. Įkurtos
tarptautinio ES lazerinių centrų tin-
ir mokymo priemonėmis aprūpintos
klo„Lasernet" asocijuotuoju nariu, o
3 naujos mokslinės ir mokomosios la
nuo 2004 m. - visateisiu integruotos
boratorijos (lazerinės technologijos,
europinės laboratorijos„Laserlab-Eu-
lazerinių elementų metrologijos ir
rope" nariu. 2004-2008 m. LTC vykdė
optinių matavimų), parengta teori
keturis BP projektus ir 5 Aukštųjų
nė ir metodinė medžiaga (išleisti 4
technologijų paramos programos
vadovėliai ir 4 metodinės priemo
(ATPP) projektus. 2007-2008 m.
nės lazerių ir lazerinių technologijų
LTC kaip koordinatorius ar partneris
tematika), paruošta viena nauja la
įsitraukė į 7 naujos ATPP programos
zerinių technologijų magistrantūros
projektus. Pagal „Laserlab-Europe"
studijų programa „Lazerinė techno
projektą 2004-2007 m. LTC apsi
logija", patobulinta ir išplėsta viena
lankė 32 ES tyrėjai, kurie čia vykdė
magistrantūros studijų programa
16 tarptautinių projektų ir iš viso
„Lazerių fizika ir optinės technologi
naudojo LTC įrangą 203 dienas,
jos" bei viena doktorantūros studijų
už šios įrangos nuomą gauta apie
programa „Lazerinė technologija". Šie tobulinimai paveiks ir kai kurių
750 tūkst. litų. Tarptautinė prieiga
doktorantūros studijų programoje
Marie Curie projektą„Atlas" (jis truko
„Fizika" skaitomų kursų, susijusių su
38 mėnesius, įvykdyti 6 tarptautiniai
lazerinėmis ir optinėmis technologi
projektai, dalyvavo 6 doktorantai ar
jomis, atnaujinimą ir išplėtojimą.
jauni užsienio tyrėjai). Dar vienas
2008 2005-
m. buvo teikiama ir pagal
KEK ir LTC - didžiausias ir stipriau
svarbus tarptautinis projektas - tai
sias mokslinis padalinys Lietuvoje,
pagal BP paprogramę „Marie Curie
vykdantis darbus lazerių, netiesinių
Chairs" vykdomas projektas STELLA
Kovo 25 d. VU rektorius su prorektoriais apžiurėjo naujai įrengtas ir renovuotas Lazerinių tyrimų centro labora torijas ir darbo patalpas. L. Binkauskienės nuotr.
(2006-2009). Jo tikslas - sukurti
pradėta plėtoti nauja perspektyvi
pavi rši ų m i kroa pd i rbi mo tyri ma i. Vyk-
pavyzdinį europinį mokymo centrą,
trimačių polimerinių mikrodarinių
dant šiuos darbus, remiamus VMSF
kuriamejaunieji mokslininkai galėtų
formavimo technologija, paremta
pagal projektą „Femtoapdirbimas",
dalytis pačiomis naujausiomis ir
lazerio spinduliuote inicijuojama
eksperimentiškai ir teoriškai tiriami
aktualiausiomis lazerių fizikos bei
dvifotonės polimerizacijos reakcija.
lazerinio mikroapdirbimo ypatumai,
netiesinės optikos žiniomis. Pagal
2008 2006-
m. bendradarbiaujant su
naudojant didelio pasikartojimo
šį projektą sėkmingai surengtos
UAB „Altechna" sukurta ir ištobulinta
dažnio sustiprintus femtosekundinius
3 kasmetinės mėnesio trukmės
universali automatizuota eksperi
impulsus, leidžiančius gerokai padi
lazerių taikymo eksperimentų va
mentinė įranga, leidžianti formuoti
dinti lazerinio mikroapdirbimo grei
saros mokyklos Lietuvos ir užsienio
didelių skersinių matmenų (1-10 cm)
čius. Eksperimentams naudojamas
magistrantams ir doktorantams,
polimerinius darinius su mažesne
Lietuvoje sukurtas unikalių galimybių
kurių metu savo patirtimi dalijosi
nei 100 nm skersine skyra. 2008 m.
lazeris „Pharos" (šviesos konversija),
žymiausi specialistai iš Lietuvos ir
pradėta plėtoti darinių replikavimo
kuriame suderinta didelė vidutinė
viso pasaulio. STELLA projektas iš
minkštosios litografijos būdu (soft
galia ir didelis femtosekundinių im
plėtė tarptautinį bendradarbiavimą
litography) technologija, leidžianti
pulsų pasikartojimo dažnis. Tyrimų
ir mokslinę veiklą, kurios centras yra
atgaminti keletą šimtų suformuotos
pabaigoje tikimasi sukurti naują daug
Vilniaus universitetas.
didesnės spartos femtosekundinio
Nuo 2008 m. LTC dalyvauja ESFRI
kvazitrimatės (2,5 D) struktūros ko pijų. Šios LTC kartu su Biochemijos
kelrodyje įtrauktos mokslinės-tech
instituto ir Širdies chirurgijos centro
Daugelis šviesos ir medžiagos są
ninės infrastruktūros„ELI" (Ekstrema
tyrėjais plėtojamos technologijos
veikų prasideda nuo fotono sugerties
lios šviesos infrastruktūra) paruošia
pradėtos taikyti gaminant specia
molekulėje ar kristale. Būtent fotono
mosios fazės veiklose, remiamose BP.
lius karkasus kamieninių ląstelių
sugertis yra pirmasis įvykis tokiuose
Taip pat jau pasirašoma sutartis dėl
auginimui iš biologiškai suderinamų
reiškiniuose kaip fotosintezė, regėji
BP remiamo integruotos europinės
polimerų ir siekiant sukurti dirbtinius
mas ar krūvininkų generacija saulės
laboratorijos„Laserlab-Europe" nau
bioaudinius (perikardas) širdies ir
elementuose. Nuo jos prasideda ir
jo projekto „Laserlab Ii", pagal kurį
kraujagyslių chirurgijai.
reiškiniai, panaudojami fotodinami-
mikroapdirbimo lazerinę sistemą.
LTC 2009-2011 m. turės suteikti 144
Femtosekundinių lazerio impulsų
nėje navikų terapijoje ar biologinių
prieigos dienas ES mokslininkams,
panaudojimas atvėrė viliojančias
objektų fluorescenciniame vaizdini-
atvykstantiems iš kitų šalių.
galimybes daugelio medžiagų mi-
me. Ir nors daugelio minėtų reiškinių
Vienas iš minėtų struktūrinių fon
kroapdirbimui mikroniniu ar net
trukmė gali siekti minutes ar valandas
dų projektų tikslų - inicijuoti moks
submikroniniu tikslumu, tuo pat
(pvz., augalo augimas vykstant foto
linius tyrimus naujose lazerinių ir
metu minimizuojant jų pažeidas.
sintezei), būtent procesai, vykstantys
optinių technologijų kryptyse, j šiuos
Eksperimentai parodė, kad didelės
per pirmąsias kelias pikosekundes
tyrimus būtų įtraukiami doktorantai
energijos femtosekundiniai lazerio
nuo fotono sugerties, nulemia visą
ir magistrantai, kartu būtų keliama
impulsai turi daugybę privalumų,
tolesnę įvykių eigą. Siekiant tirti ir
palyginti su ilgesnės trukmės šviesos
suprasti šiuos itin sparčius procesus,
jų kvalifikacija. Nuo 2005 m. LTC
Jaunieji mokslininkai dirba modernioje mokymo ir mokslo bazėje. V. Naujiko nuotr.
impulsais. Femtosekundinis lazerinis
panaudojami femtosekundiniai laze
mikroapdirbimas nepriklauso nuo medžiagos parametrų. Šį metodą ga
riai. Ultrasparčiosios spektroskopijos grupėje femtosekundinės žadinimo-
lima naudoti apdirbant visas žinomas,
zondavimo spektroskopijos metodais
net ir skaidrias, medžiagas. Vienas
tiriami pirminiai vyksmai natūraliuose
minėtų reiškinių - negrįžtamas skai
ir žmogaus susintetintuose fotoak-
drių medžiagų lūžio rodiklio pokytis,
tyviuose molekuliniuose dariniuose,
stebimas itin didelio intensyvumo
nanodalelėse bei puslaidininkiuose.
šviesos impulsų laukuose. Naudojant
Turima išskirtinių galimybių aparatūra
šį lūžio rodiklio modifikavimo būdą
(plataus spektro femtosekundiniai
jos tūryje, nekeičiant paviršiaus savy
parametriniai stiprintuvai TOPAS)
bių, galima įrašyti įvairias struktūras:
leidžia sėkmingai dalyvauti Europos
bangolaidžius, optinius šakotuvus,
jungtinės lazerių laboratorijos projek
daliklius, gardeles, lęšius ir kitus fo
tuose, suteikiant tarptautinę prieigą
toninius elementus. Kartu bandoma
užsienio mokslininkams. Be spek
panaudoti šiuos procesus sudėtingų
troskopijos metodų, atliekami laiko
mikrostruktūrų (fotoninių kristalų,
skyros fluorescencinės mikroskopijos
difrakcinių elementų, fazinių gardelių,
tyrimai, papildantys klasikinę fluores
šviesolaidžių) kūrimui. Nuo 2007 m.
cencinę mikroskopiją nauja dimensi
bendradarbiaujant su Lietuvos lazerių
ja - pikosekundine laiko skyra.
bendrove „Altechna" pradėti puslai
Vaizdo siužetą apie šį centrą
dininkių, metalo, skaidrių medžiagų
žiūrėkite www.vilnensis.vu.lt/mokslas