1997.02.20
Universitas Vilnensis
F I Z IKOS
5
FAKU LTETAS
Studijuokite Fizikos fakultete! Manau, visi suvokia, kad fizikos mokslas yra lyg švyturys visiems gamtos mokslams, kartu su matematika suteikiantis tvirtą teorinį pamatą visų mokslų rūmui. Fizikais visada tampa patys sumaniausieji moksleiviai. Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas - vienintelis šalyje, suteikiantis universitetinį visų pakopų fiziko išsilavinimą. Fizikos fakultete dėsto patyrę profesoriai ir docentai, žy miausieji mokslininkai iš Fizikos, Puslaidininkių fizikos, bei Ast rofizikos ir teorinės fizikos institutų. Fakulteto dėstytojų rei tingas yra aukščiausias ne tik Vilniaus universitete. Daugelis fakulteto darbuotojų yra gerai žinomi ir vertinami tarptauti nėje mokslo bendruomenėje, kviečiami atlikti mokslinius tyri mus ir skaityti paskaitas į įvairius užsienio universitetus. Pagrindinės studijos Vilniaus universiteto Fizikos fakultete trunka ketverius metus. Jos yra keturių krypčių - fizikos, tai komosios fizikos, radiofizikos ir elektronikos bei astrofizikos. Iš tiesų, pirmųjų dvejų metų studijos visiems fakulteto studen tams yra beveik vienodos. Nedideli skirtumai atsiranda dėl da lykų, kuriuos studentai renkasi patys. Per šiuos dvejus metus Įgijamos bendrosios fizikos, aukštosios metamatikos, informa tikos ir kompiuterių mokslų žinios, studijuojamos dvi užsienio kalbos bei kiti humanitariniai ir socialiniai mokslai. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais studijų metais daugiausiai dėmesiuo skiriama pasirinktosios krypties dalykams, atliekama prak tika, rengiami kursiniai ir diplominiai darbai. Tuo pat metu gali ma papildomai lankyti pedagogikos, psichologijos dalykų paskai tas, šių dalykų reikia mokytojo kvalifikaciniam sertifikatui įgyti. Sėkmingai apgynę diplominį darbą absolventai įgija fizikos ba kalauro kvalifikaciją. Dalis absolventų pasirenka darbą įvairiose ūkio šakose, o didesnė dalis tęsia dvejų metų specializuotas magistro studi jas. Fizikos fakultetas siūlo devynių specializacijų magistro pro gramas: aplinkos fizikos, astronomijos, biofizikos, kietųjų kū nų fizikos ir elektronikos, lazerių fizikos, medžiagotyros ir pus laidininkių fizikos, radiofizikos ir elektronikos, spektroskopi jos ir cheminės fizikos, teorinės fizikos. Reikia pasakyti, kad visos studijos Fizikos fakultete grin džiamos studentų savarankiškumo principu. Dėstytojai tik aiš kina, konsultuoja, pataria -1, y. sukuria sąlygas sėkmingai stu dijuoti. Šalia išvardytų magistrinių programų Fizikos fakultete dar galima (tęsiant bakalaurines) per vienerius metus įgyti fizikoinžinieriaus kvalifikaciją. Studijuojant pagal šią programą di džiausias dėmesys skiriamas elektronikai, ryšių technikai, radiofizikai, kompiuteriams. Baigę studijas ir apgynę diplominį projektą absolventai gauna fiziko-inžinieriaus diplomą. Gerai ir labai gerai besimokantiems studentams yra moka mos stipendijos, visi atvykusieji studijuoti iš įvairių šalies vie tovių apsigyvena studentų bendrabutyje. Nemažai fizikų vyks ta studijuoti į įvairius Vakarų Europos universitetus. Vien tik 1996/97 akademinais metais apie dvidešimt fakulteto studentų studijavo Amsterdamo, Kopenhagos, Updsalos, Jenos, Gento, Hanoverio, Ciūricho ir kituose universitetuose. Aišku, studentai ne tik studijuoja. Jie dar ir šoka, dainuoja, rengia garsiąsias Fizikos dienas - FiDi, pirmakursių “krikšty nas”, daug keliauja. Kaip įstoti į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą? Iš karto noriu pabrėžti - stojamųjų egzaminų laikyti nereikia! Konkurso atveju pirmiausiai priimami Fizikos, Chemijos, Informatikos respublikinių olimpiadų laureatai ir dalyviai, “Fo tono”: mokyklos pirmūnai, Lietuvos fizikos čempionatų prizi ninkai, “Fizikos Olimpo” mokyklos moksleiviai. Stokite į Fizikos fakultetą! Neapsiriksite!
Gintaras DIKČIUS, fakulteto dekanas
Radiofizika ir elektronika įdomus ir praktiškas mokslas Žodis radijas asocijuojasi su informacijos šaltiniu, o tą informaciją įvairiomis linijomis ir laisvąja erdve neša įvairaus dažnio elektromagnetinės bangos. Pasitelkęs į pagalbą mažiausią, greičiausią ir paklusniausią materia laus pasaulio gyventoją, elektroną, žmogus išmokė jį kur ti, priimti, valdyti ir nešti elektromagnetines bangas kartu su žmogaus užšifruota informacija. Radiofizika tiria elek tromagnetinių bangų žadinimo, stiprinimo, sklidimo, pri ėmimo ir sąveikos su įvairiomis medžiagomis procesus ir reiškinius. Didėjant informacijos kiekiui, reikia naudoti vis di desnius elektromagnetinių bangų dažnius. Dabar di džiausias informacijos kiekis cirkuliuoja per dirbtinius žemės palydovus mikrobangomis, nes tik tokios bangos praeina pro debesis ir jonosferą. Jomis perduodami te lefoniniai pokalbiai, televizijos programos, elektroninio pašto ir kita informacija tarp tolimų šalių. Visi ryšiai su kosminiais laivais, visa informacija iš jų į žemę patenka tik mikrobangomis. Kompiuteriniai tinklai irgi naudoja impulsus, atitinkančius mikrobanginius dažnius, todėl mikrobanginių ryšių specialistai, įvaldę matematikos pa grindus ir fizikos metodus, Lietuvai ir pasauliui labai rei kalingi. Vilniaus universiteto Radiofizikos katedra rengia bū tent tokius specialistus: skaitomos mikrobangų fizikos mikrobanginės elektronikos, elekrodinamikos ir mikro banginių matavimų bei kitos paskaitos, studentai labo ratorijose atlieka praktikos ir mokslinius darbus. Mik robangoms kurti, sklisti ir valdyti ieškoma vis naujų fizi kos efektų ir reiškinių. Todėl Radiofizikos katedros mokslininkai tiria mikrobangų sklidimą ir jų sąveiką su kietaisiais kūnais. Prof. Vlvaška su bendradarbiais tiria mikrobangų sklidimą bangolaidžiais ir anizotropinėmis aplinkomis. Šių eilučių autorius su kolegomis doc. A.Brilingu, Dr.J.Baniu, Dr.R.Mizaru, Dr.R.Sobiestijanskiu ir kitais tiria mikrobangų sąveiką su feroelektrikais, superjonikais, puslaidininkiais ir kitomis medžiagomis, mik robangomis tiria fazinius virsmus ir su jais susijusius reiš kinius minėtų medžiagų kristaluose. Prof. A.Orliukas su Dr. A.Kežioniu mikrobangomis tiria kietuosius elektro litus ir kuria naujus energijos šaltinius. Mums aktyviai talkininkauja studentai. Katedroje buvo sukurti origina lūs mikrobanginių tyrimų metodai ir kompiuterių val domi spektrometrai, pasaulio žurnaluose paskelbta per pusantro šimto mokslinių straipsnių, o praėjusiais me tais JAV Gordon & Breach Publ. Ine. leidykla anglų kal ba išleido šių eilučių autoriaus monografiją Feroelektri kų ir giminingųjų krislatų mikrobanginė dielektrinė spek troskopija, kurioje apibendrinti 25 metų mokslinių tyri mų rezultatai. Bendradarbiaujame su Lenkijos, Prancū zijos, Šveicarijos, Vokietijos, Amerikos, Indijos, Japoni jos ir kitų šalių universitetais, kur gali išvykti mūsų pa grindines studijas baigę studentai. Prof. habil. dr. J. GRIGAS, 1997 m. Nacionalinės mokslo premijos laureatas