aa prie to, kad rankininkas būtų ir stiprus, ir greitas. O kaip žiūrovai būna pa tenkinti, kai gražiu, stipriu smūgiu žaidėjas nuginkluoja vartininką. Kiek kartų reikės ir per šią treniruotę kiekvie nam pasiųsti kamuolį į var tus? Štai jūs matote, kokia rim ta veido išraiška (nuotr. 1) Kliučlnskas laukia kamuolio.
Viskq Dažniausiai būna taip. Mes skaitome tik apie rung tynes, stebime jas, pergyve name dėl nesėkmių ar džiaugiamės pergalėmis. Bet kažin, ar kada nors pagalvo jame, kaip sportininkai visa tai pasiekia, kiek jiems kai nuoja prakaito ir vargo? Todėl šį kartą mes nutarė me papasakoti kaip dirba mūsų rankininkai, kaip jie ruošiasi artėjančioms LTSR aukštųjų mokyklų studentų rankinio varžyboms. Dar iki treniruotės pra džios buvo nemaža laiko. Ta čiau jau sporto salėje sušilę, suprakaitavę mūsų rankinin kai azartiškai žaidė krepšinį. Pasienyje pūpsojo didžiuliai kimšti kamuoliai, prie durų gulėjo kelios štangos. Švilpukas. Žaidimas nu trūksta. Treniruotė prasideda. Įžanginė jos dalis — apšili mas. Bėgimas, pratimai. Koks
MOKSLINĖJE BIBLIOTEKOJE NAUJAI GAUTOS KNYGOS
LIETUVOS ISTORIJA. Nuo seniausių laikų iki 1957 me tų. V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1958. 507 p (Lie tuvos TSR Mokslų akademija. Istorijos institutas). Si Lietuvos TSR istorijos knyga yra mokslo priemonė, kuria galės pasinaudoti vidu rinių mokyklų istorijos moky tojai ir aukštųjų mokyklų studentai. Betgi daugiausia šioji knyga skiriama plačiajai, skaitytojų visuomenei. Tarvydas S. LIETUVOS VIETOVARDŽIAI. V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1958. 55 p. Geografo St. Tarvydo „Lie tuvos vietovardžiai” yra pir mas mėginimas atskirame veikale moksliškai aptarti mūsų krašto vietovardžius arba toponimiką. Nors šioje knygoje skaitytojai supažindi nami tik su maža dalele bū dingiausių Lietuvos vieto-1 vardžių, tačiau Ji labai ver tinga dėl to, kad joje duoda ma nemaža bendrų žinių apie I vietovardžių tyrimą, jų da- ( rybą, kilmę, reikšmę, rūšis ir kitimą.
Mikelinskaitė P. KAIMETINĖ MO BIBLIOTEKOS (Instruk.-metod. ATASKAITA, nurodymai). K. 1958. 22 p. valst. resp. (Lietuvos TSR | pagalbą b-ka. Metod. sk. kaimo b-kų darbuotojams). Instruktyviniuose - metodi niuose nurodymuose, kaip su daryti kaimo bibliotekos me tinę ataskaitą. Šiuose metodi niuose nurodymuose apibend rinama bibliotekų ataskaitybos praktika bei patyrimas ir konkrečiai duodama pata rimų, kaip užpildyti metinę statistinę ir žodinę-informacinę ataskaitą. Ragauskas J. PETRAS CVIRKA. (1909 — 1947). Rekomend. literatūros rodyklė. K. 1958. (Lietuvos TSR Valst. resp. b-ka). Rodyklėje duodamos svar biausios P. Cvirkos gyvenimo ir kūrybos datos, trumpa rašytojo kūrybos apžvalga, nurodomi Cvirkos raštų lei diniai pokariniais metais lie tuvių, rusų ir lenkų kalbo mis, iškeliamos svarbiausios P. Cvirkos kūrinių temos, su teikiama žinių apie P. Cvir kos kūrinių leidimą Įvairio mis tarybinių tautų Ir užsie-, nio kalbomis. Toliau nurodo ma svarbesnė literatūra apie' P. Cvirką: bendro pobūdžio, medžiaga, straipsniai apie atskirus jo kurinius, atsimi-' nimai, eilėraščiai ir apsaky-i mai apie P. Cvirką. Pabaigo je — P. Cvirkos kūrinių, išrospausdintų „Raštuose", dyklė.
S., Vaid inauskaitė Vaitkevičiūtė I. irVIadimirovas L. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO MOKS LINĖS BIBLIOTEKOS VADO VAS V. 1958. (Vilniaus Vals tybinis V. Kapsuko vardo Universitetas) — Santraukos rusų, anglų ir vokiečių kal bomis. Vadove nušviečiami se niausios ir turtingiausios mū sų respublikos bibliotekos is torijos pagrindiniai momen tai, jos struktūra, funkcijos bei uždaviniai, fondų sudėtis bei komplektavimas, katalo gai, bibliografinis darbas ir skaitytojų aptarnavimas. VVU Mokslinės biblio tekos bibliografinis skyrius.
LV 06269
A P I E POLIOMIELITĄ
darbas
gali būti apšilimas, jei kak ta išrasojusi, o kai kam ir marškinėliai prie kūno prili-
nulemia pę. Bet reikia. O štai guli štanga. Kai kam keistai ji gali atrodyti. Juk aikštėje reikalingas tempas, ištvermė, technika, o ne sun kumų kilnojimas. . . Bet ta štanga, kiek daug ji priside-
Poliomielitas arba vaikų pa Dažnai vaikai suserga leng ralyžius yra infekcinis susir va poliomielito forma, kuri gimas, kuriuo dažniausiai ser praeina be paralyžių. Kartais ga maži vaikai. Nuo šio su net sunku atskirti poliomielitą sirgimo labiausiai nukenčia nuo gripo, anginos arba kito centrinė nervų sistema, o tai aštraus susirgimo. neretai priveda prie galūnių Paralyžius turi tik 2— raumenų paralyžiaus. Polio 5 proc. visų susirgusių polio mielito sukėlėjas priklauso vi mielitu. Kaip jau minėta, poliomie rusų grupei. Jo dydis matuo jamas milijoninėmis milimetro litu serga dažniausiai vaikai iki 7 metų amžiaus, bet nere dalimis. Poliomielito virusas patenka tai suserga ir vyresnio am prasideda aukšta temperatūra, į žmogaus organizmą per virš žiaus valkai, paaugliai ir net galvos skausmais, vėmimu, kinimo trakto gleivinę, gali suaugę žmonės. mieguistumu. Temperatūra lai Persirgus poliomielitu, žmo kosi apie 6—7 dienas. Po to patekti ir per kvėpavimo or gaus organizmas lieka neimlus ganų gleivinę. gali atsirasti paralyžiai, daž tai ligai. Tas nelmlumas gana Kojų, rankų raumenų, Sveikas žmogus apsikrečia patvarus. Būtų klaida galvoti, niausiai neretai ir kūno raumenų. poliomielitu nuo sergančio šia kad poliomielitas yra koks Šiuo metu kitų poliomielito pasek liga ligonio. nors naujas susirgimas, kuris mės sėkmingai gydomos Tary Ligonis išskiria virusą su pasirodė tik paskutiniais me- bų Sąjungos kurortuose. Mū išmatomis. Kanalizacijos van tais. sų respublikoje sanatorija val Pirmą kartą ši liga buvo kų poliomielito pasekmėms gy denyse virusas gali gyventi gana ilgai — apie 100 dienų, aprašyta J. Heinės 1840 m., dyti yra Druskininkų kurorte. į žmogaus organizmą virusas nors, be abejo, žmonės ir įnešamas užterštomis rankomis anksčiau sirgo poliomielitu. POLIOMIELITO Poliomielito epidemijos kar arba naudojant ligonio indus. PROFILAKTIKA Įrodyta, kad poliomielito vi tojosi Vakarų šalyse — Nor rusas gali išsiskirti taip pat vegijoje, Švedijoje, JAV, Vo Valkas arba suaugęs, susir ligoniui kosint arba čiaudant. kietijoje ir kitur jau nuo 1887 gęs poliomielitu, guldomas į Patekę į sveiko žmogaus or metų. ligoninę. Namuose daroma de Mūsų šalyje žymesnių po zinfekcija. Ligonio baltinius ir ganizmą, virusai nukeliauja limfiniais takais išilgai nervų liomielito epidemijų nebuvo, indus reikia virinti. Būtina į nugaros smegenų nervų ląs tačiau paskutiniais metais kai prisilaikyti asmens higienos teles, kur jie sparčiai daugi kuriose respublikose (Estijos, taisyklių. Būtinai plauti ran nasi ir laikui bėgant gali su Latvijos, Lietuvos, Leningrado kas prieš valgį, švariai laikyti ardyti žymų kiekį nervų ląste srityje ir jct) susirgimų polio vaikus. Negerti nevirinto van lių. Suardyta nervų ląstelė at mielitu pasitaiko. dens iš šulinių arba upių, ne Paprastai žmogus suserga virinto pieno, žalių daržovių. sistatyti jau negali. Tik nepil nai pakenktos ląstelės gali pa poliomielitu 3—10 dieną po Patikimiausia priemonė ap apsikrėtimo. Liga dažniausiai sisaugoti nuo poliomielito yra sveikti. profilaktinis skiepijimas. Šiuo atžvilgiu tarybiniai mokslinin kai pasiekė gerų rezultatų. Šiuo metu yra 2 skiepijimo būdai. Pirmas būdas yra skiepiji mas vadinama užmušta vak Mėgsta gražiai cina. Tai yra preparatai iš forpapuošti savo malinu užmuštų poliomielito kambarius mūsų virusų. Šis preparatas vadina bendrabučio Nr. 2 si Solko vakcina. Ji leidžiama merginos. Jų ini po oda arba į raumenis 3 kar ciatyva bendrabu tus su 4—6 savaičių pertrau tyje kiekvienais ka nuo vieno skiepijimo iki ki metais rengiama to, kas kartą po 1 kubinį cenrankdarbių paro dėlė. Parodėlė vi timetrą. suomet sutraukia Paskutiniais metais ši vaknemaža lankytojų. eina plačiai naudojama pas Štai O. Makštytės, mus ir užsienyje. Jos pagal R. Jankūnaitės dailiai išsiuvinėti ba likviduotas vaikų mirtin kilimėliai, gra gumas nuo poliomielito. Nors žiom spalvom su Solko vakcinos suradimas ir derinti V. Llutikaitės, D. Dobilaiplatus panaudojimas yra dide tės takeliai, pa lis laimėjimas kovoje su šia trauklūs tautiniais žiauria liga, tačiau ji dar nė raštais išsiuvinėti ra ideali. Pirma dėl to, kad kampeliai, stal tiesėlės, mezgi visgi apie 20 proc. skiepytų niai. vaikų suserga poliomielitu. Ki Nuotraukoje: lan ti skiepyti vaikai, nors ir ne kytojai prie mer ginų bendrabučio serga, bet gali apslkrėstl, ne Nr. 2 rankdarbių šioti virusą savo žarnyne, iš eksponatų. skirti jį su išmatomis ir tuo J. Vaicekausko būdu gali būti pavojingi ki nuotr.
Bendrabučio parodėlėje
Vartininkas pasiryžęs nepra leisti nė vieno į vartus. . . Bet?.. Stiprus Krištopo meti mas (nuotr 2), vartininkas pašoka ir. . . (nuotr. 3), o ka muolys vartuose. Kiek reikia treneriams iš radingumo, kad sugalvotų ką nors naujo, o kartu ir naudin go. Vygontas ir Urbonas daug padaro. Jie bendrom jėgom pagalvoja ir sugalvoja. Nepastebimai slenka minu tės, kai matai taip rimtai, su tokiu užsidegimu dirbančius sportininkus. Nei per veidą bėgantis prakaitas, nei dienos nuovargis nepalenkia sporti ninko, o juo labiau rankinin ko. Treniruotė eina į galą. Prasideda pati įdomiausia, pati geriausia ir pati mėgia miausia dalis — žaidimas. Kaip tik šiuo metu mes ir radome minutėlę laiko pasi kalbėti su komandos treneriu drg.
tiems, neskiepytiems vaikams. Antra, skiepijant Solko vak cina, reikia vaikams daryti įdūrimus 3 kartus, kas jiems yra nemalonu, ir tai apsunki na skiepijimą. Antras skiepijimo būdas yra vadinamas gyvos atenuotos vakcinos panaudojimas — Sebino vakcina. Sebino vakciną sudaro dirb tinai išvestas poliomielito vi ruso štamas (rasė, veislė), ku ris nesugeba iššaukti susirgi mo poliomielitu, bet sukelia gana greitai organizmo imu nitetą prieš jį. Šitas susilpnin tas virusas sparčiai dauginasi žmogaus žarnyno sienelėse ir neleidžia ten daugintis ir aug ti tikrajam poliomielito viru sui, jam patekus į organizmą. Imunitetas (neimlumas), su keliamas gyvos Sebino vakci nos, yra pilnesnis ir ilgalaikis. Jos panaudojimas yra daug paprastesnis. Sebino vakcina yra malo naus skonio skystis, neturįs jokio kvapo. Ji naudojama pro burną. Skiepijamajam duoda ma išgerti 2 lašus vakcinos su arbata arba pienu nevalgius. Nereikia daryti jokių injek cijų (įdūrimų). Tai yra pato gu masinei vakcinacijai. Vakcinuojant Sebino vakci na, nebūna jokių pašalinių reakcijų, nepakyla temperatū ra, nebūna jokių negalavimų. Šiuo metu mūsų respubliko je pradėtas visų vaikų, paaug lių ir jaunuolių skiepijimas Sebino vakcina. Kadangi pas mus buvo at sitikimų, kad susirgo suaugę žmonės, bus skiepijami ir kai kurie suaugusių žmonių kolek tyvai. Pradėta skiepyti ir studen tus. Nėra abejonės, kad visi studentai ir dėstytojai supras profilaktinės vakcinacijos prieš poliomielitą svarbumą, ir aktyviai padės medicinos dar buotojams gerai pravesti skie pijimą studentų tarpe.
. Gyd. A. Alperovičlus
Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalu leidyklos spaustuv*.
— Dirbame daug, — už dusęs, suprakaitavęs, jau iš vargęs pasakė jis. — Tris kartus treniruojamės salėje, o kartą lauke Dabar mes ruo šiamės aukštųjų mokyklų studentų rankinio varžyboms, kurios prasideda balandžio 23 dieną. Palyginus su praeitais me tais, mūsų komanda yra daug silpnesnė. Paliko Universite tą geriausi rankininkai Samaitis, Luneckas, Ufimcevas, o naujos jėgos dar silpnokos. Komandos sąstatas beveik iš pagrindų pasikeis. Tik gyni mas (4 žmonės) liks tas pats, o visi kiti arba naujai atėję, arba iš antros komandos. Ne turim gero vartininko. Dabar treniruojasi Kliučinskas, bet jis diplomantas ir greitai iš eis. Yra dar Sakalauskas, bet jis tik pradeda. Draugas Vygontas teisus. Išėjo daug gerų žaidėjų. Gai la. Nors Samaitis ir Luneckas paliko auditorijas, bet liko ištikimi rankinio komandai. Ir šioje treniruotėje jie dirba ne mažiau, o gal net daugiau už tuos, kurie rankinį pamėgo tik Universitete Juk USK komandos spalvas jie visuo met gins. Jau slenka paskutinės mi nutės. Treneriai mato, kad žmonės nuvargę, o, be to, jau seniai nuskambėjo ir Krem liaus kurantai. Laikas namo. Iki sekančios treniruotės! M. Ramoškaitės tekstas A. Sutkaus nuotraukos
SPORTINĖ KRONIKA Panevėžyje pasibai gusiose respublikos tink linio žiemos pirmenybė se Universiteto moterų komanda iškovojo IV vietą. Pirmąsias tris vie tas užėmė KPI, KKI ir VPI. Sekmadienį vykusia me draugiškame sunkia atlečių susitikime sėk mingai pasirodė mūsų studentas V. Kumpa, pa siekęs tris miesto „Žal girio” rekordus: rovi mas — 87,5 kg, stūmi mas — 115 kg, trikovė — 287,5 kg. Vilniaus miesto moterų šachmatų pirmenybėse pirmauja žurnalistėdiplomantė V. Kaušilaitė, surinkusi 2,5 taško iš 3 galimų.
Į vi<
\ \ & \ v
Miesto krepšinio pirmenybėse Universiteto v vyrai nugalėjo JSM.
IK
VAKAR
UŽVAKAR Aktų Universiteto salėje
|m< Įčk ■ jai |ėrr I Jin lori |vi< [vi. lir [ko
IstL [nei Itnc
hoi pa: kiu žor api suc rat siu koj atš Į c w Pat kar iab žiū
koncertavo Tartu miesto Kul tūros namų estradinio orkest ro „Harvlek” kolektyvas. Koncerto programoje — ei tarybinė ir užsienio estradinė J Zi muzika. Koncertas žiūrovam; pi patiko. Ypač gausių aplodis (ddi< mentų susilaukė solistų Kla jm d, ros Kotter, Ain Sembre, Anei d; m res Vihalen išpildytos dainos. ! ve Svečius pasveikino ir įtei ! m d< kė jiems dovanas VVU estra i ta m dinio seksteto atstovai. ■ at Iš Vilniaus orkestras iš I Ve Vi vyksta koncertuoti į Kauną. I $1 kl vy dc
Redaktorius S. MAKAUSKAS
Užs. N. 412
V. m. rą