kad tam tikra Baltijos ir Skandinavijos šalių konfederacija – „Baltoskandija“ – galėtų būti politiškai, kariškai, ekonomiškai ir kultūriškai naudinga visoms joje dalyvaujančioms valstybėms. Šiandien, po daugelio kataklizmų, jau ne tik kalbame, bet ir turime – Europos Sąjungą: į ją įeina visos tos šalys, kurios būtų sudariusios Baltoskandijos konferederaciją, jeigu tik K. Pakšto idėja būtų buvusi realizuota. Europos Sąjungai priklauso, žinoma, daug daugiau šalių, bet ir tai – visiškai pagal K. Pakšto dvasią: jis siūlė įvairias Europos šalių kombinacijas, kad tik būtų užkirstas kelias europiniams karams ir totalitarinių gaivalų Europoje įsigalėjimui. Tąja prasme K. Pakšto idėja daugiau nei visu šimtu procentų įsikūnijo – ne tik įsikūnijo, bet, ko gero, ir pasiteisino: Europoje jau kelis dešimtmečius vis mažiau karų, nacizmas ir komunizmas žlugo, o tai, kad atsirado naujų problemų – tik naujas iššūkis K. Pakšto idėjiniams palikuonims.
Jei Kantas įnešė „revoliucinius“ indėlius į pažinimo teoriją, etiką ir estetiką, ir todėl filosofijos istorija pagrįstai dalijama į eras prieš Kantą ir po jo, tai Herderis davė esminį postūmį interpretacijos mokslams, hermeneutikai, filosofinei antropologijai ir moderniajai kultūros, minties ir kalbos istorijai ir filosofijai. Herderis visą laiką lietuvių kultūroje buvo gerbiamas, o štai dėl Kanto VDU griežtai išsiskiriančias nuomones reiškė ypač du profesoriai: humanitarinių mokslų fakultete V. Sezemanas Kantą dėstė nors kritiškai, bet pagarbiai, o Teologijosfilosofijos fakultete profesorius kun. Pranas Kuršaitis – itin kritiškai, tiesiog atmestinai.
Šveicarai ir kiti europiečiai Be V. Sezemano, iš svetimšalių VDU dar dėstė literatūros profesorius, šveicaras Juozas Eretas, taip pat ne tik puikiai išmokęs lietuviškai, priėmęs Lietuvos pilietybę, bet ir prisidėjęs prie Ateitininkų sąjūdžio gyvavimo ir daugelio kitų visuomenės darbų. Kitas šveicaras, Alfredas Sennas, dėstė indoBaltijos idėjos transformacijos europiečių kalbotyrą ir gerokai praplėtė lietuvių kalbos mokslinį pažinimą Vienas jų (nors jis pats gal savęs taip neapibūdintų) – buvęs, bet su VDU realių tarptautiniu mastu. (Beje, jo sūnus, istorikas Alfredas Erichas Sennas dar ir ryšių nenutraukęs jo profesorius, dabar Europos Parlamento narys Leonidas dabar iš Amerikos atvyksta į VDU kaip vizituojantis profesorius). Be to, iš Donskis. Jis K. Pakštui artimas jau vien tuo, kad Baltijos idėja, apimanti ir baltų su V. Sezemano kartos dar reikėtų nepamiršti taip pat labai plataus akiračio VDU skandinavais bendradarbiavimą, jam taip pat – gyvybiškai svarbi. Tik L. Donskis – ir VU profesoriaus, kultūros istoriko ir religijos filosofo, Sibiro kalinio, Vakarų štai čia jo išskirtinis unikalumas – šitą idėją pripildė visiškai nauju turiniu. kultūros ruso Levo Karsavino. Daugelis Lietuva ir lietuviais besidominčių Užtenka pasižiūrėti į lietuvių ir anglų kalbomis išleistą jo knygą „99 Baltijos šveicarų ir nešveicarų pirmą kartą susitiko ir susipažino dar prieš Pirmąjį istorijos“, kad suvoktumei, kiek daug, pasaulinį karą ar tuoj po jo Šveicarijos Leonidas Donskis Kaziui Pakštui artimas svarbaus ir iki šiol neįsivaizduoto visos Frybūro (Fribourg) universitete, iš tuo, kad Baltijos idėja, apimanti ir baltų su Baltijos jūrą juosiančios valstybės turi kurio atvyko dirbti į Kauną ir dėstyti bendro. Būtent ligi šiol neįsivaizduotas, skandinavais bendradarbiavimą, jam taip pat mūsų universitete. Tarp jų jau minėti bet autoriaus vaizduotės dėka į vieną profesoriai St. Šalkauskis, K. Pakštas – gyvybiškai svarbi. Tik L. Donskis šitą idėją didelį paveikslą darniai sudėliotas ir dar neminėti filosofas Izidorius pripildė visiškai nauju turiniu. reikšmingų kultūros, politikos, sporto Tamošaitis, istorikas Jonas Totoraitis, žmonių, įvykių, poslinkių vaizdinys anglistas Pranas Augustaitis, rodo, kad Baltijos regionas, jeigu savo kultūriniu gajumu, gyvybiškumu ir atsilieka visuotinės ir lietuvių literatūros žinovas Vincas Mykolaitis-Putinas. Jie visi ir nuo Viduržemio jūros regiono, tai tik dėl to, kad Baltijos regione nebuvo nieko dar apie kelias dešimtis kitų, studijavusių jei ne Frybūre, tai kituose Vakarų tolygaus senajai Graikijai ar Romai. universitetuose ir ilgesnį ar trumpesnį laiką gyvenusių Vakarų Europoje ar Tačiau Baltijos regiono universitetuose, ypač Lietuvos universitete – taip JAV, prisidėjo prie to, kad VDU taptų tarptautiniu universitetu. Šią tradiciją anksčiau vadinosi VDU – buvo labai daug, jei ne pačios Antikos, tai Antikos tęsia ir dabartinis, 1989-1990 m. atkurtas VDU. pažinimo. Ir čia didžiulį vaidmenį suvaidino kitas VDU profesorius – filosofas Vosylius Sezemanas, ryškus ikisokratikų, Platono ir Aristotelio žinovas, kuris Iš praeities atgimęs nauju A. Smetonos filologinį išprusimą papildė savo paties dar didesniu filosofiniu Pats jo atkūrimas buvo didelis vaizduotės darbo rezultatas. Čia būtent ir ir kultūrologiniu įžvalgumu. Prie jų prisidėjo ir Antikos grožinės literatūros pasireiškė trečioji anksčiau paminėta vaizduotės forma – tokia, kurioje mintyse tyrinėtojas, vertėjas profesorius Antanas Rukša. atgaminami praeityje matyti dalykai. Toje vaizduotėje išliko gyvas pirmykštis ir O specialiai V. Sezemaną išskiriame ir dėl to, kad jis – vienas iš tų dėstytojų senasis VDU prieš Antrąjį pasaulinį karą, kada tūkstančiai jo studentų ir dėstytojų svetimšalių, per kurį Kaunas ir VDU įsiliejo į bendrą Europos kultūros srautą. Sunku bėgo nuo bolševikų į Vakarus. Ten, kai sovietai jį keturis dešimtmečius Kaune laikė net pasakyti, kur V. Sezemano tikroji tėvynė. Gimė jis Suomijos Vyborgo mieste, uždarytą, jis iš tiesų tęsė savo reiškimąsi Vakaruose – tik jis egzistavo virtualiai, motina buvo Pabaltijo vokietė, tėvas švedas, o pats studijavo Rusijoje (St. Peterbuvusių VDU bendruomenės narių ir jų studentų įkurtų, Čikagoje, Romoje ir kitur burge) bei Vokietijoje (Marburge, Berlyne) ir didžiausią savo profesinio gyvenimo Vakaruose veikusių Lituanistikos instituto, Pedagoginio lituanistikos instituto, dalį praleido pirma Kaune (dėstydamas VDU), o paskui Vilniuje (dėstydamas VU). Lietuvių katalikų mokslo akademijos ir kitų institucijų pavidalu. Be to, jau dėstydamas Vilniuje, dar „užsidirbo“ šešeris metus trukusių „atostogų“ Šie Vakaruose atsidūrę ar ten gimę ir senųjų VDU profesorių paruošti Sibire. mokslininkai, kartu su Lietuvoje likusiais VDU darbuotojais, studentais bei Kiekvienu atveju V. Sezemanas pasirinko Lietuvą savo antrąja tėvyne, tobulai jų atžalomis, nuoširdžiai brangindami ikisovietinio Lietuvos universiteto išmoko lietuviškai ir šia kalba praturtino Lietuvos filosofinę literatūrą jos pirmaisiais tradicijas, prieš daugiau kaip prieš 20 metų iš naujo prikėlė universitetą Kaune, stambiais, iki šiol dar nepranoktais veikalais iš filosofijos istorijos, pažinimo teorijos nesibaimindami, kad Kaune jau egzistavo taip pat iš senojo VDU kilusi aukštojo ir estetikos sričių. Jis rašė ir vokiškai bei rusiškai, bet jeigu savo pagrindinius veikalus mokslo institucija – iš sovietinės okupacijos laikais įkurto Kauno politechnikos būtų parašęs būtent vokiečių kalba, šiandien, ko gero, būtų žinomas daug plačiau, instituto išsivystęs Kauno technologijos universitetas. Šitaip tiesiog vienas šalia kito gal ir kaip jo bičiulis iš St. Peterburgo, Rygoje gimęs Nicolai‘jus Hartmannas, Kaune atsidūrė du universitetai, skirtingais keliais išsirutulioję iš to paties gemalo. laikomas vienu iš pagrindinių XX-ojo šimtmečio Vokietijos filosofų. O pats tas gemalas, senasis, iš 1920-1922 m. Aukštųjų kursų Kaune 1922 m. Apskritai, V. Sezemanas priklauso tai svariai Baltijos regiono filosofų grupei, į susikūręs Lietuvos universitetas, 1930 m. pavadintas Vytauto Didžiojo univerkurią paskiausiu metu dėmesį atkreipė L. Donskis ir kurios reikšmingiausias narys, sitetu, per karą ir kelias okupacijas dusintas, 1950 m. sovietų galutinai uždarytas be abejo, yra pats žymiausias iš visų vokiečių filosofų – Imanuelis Kantas, visą ir Kovo 11-osios aušroje iš naujo pagimdytas VDU ir yra tas lietuviškos gyvenimą praleidęs Karaliaučiuje ir turėjęs, jei ne biologinių, tai bent dvasinių nepriklausomybinės ir laisvę mylinčios vaizduotės projektas, kurį visus mūsų saitų su Lietuva. Pastarųjų turėjo ir jo mokinys Johannas Gottfriedas Herderis. bendruomenės narius kviečiame dar labiau tobulinti.
{
SESIJA| 59