2. TAMSIOJI TRIADA – KAS TAI?
klinikiniame kontekste, apibūdindamas tai kaip tam tikrą asmenybės vystymosi stadiją, būdingą kūdikiams. Įdomu tai, kad pirmųjų užuominų apie narcisizmą galima aptikti ir senojoje graikų mitologijoje, kur pasakojama apie vaikiną Narcizą, kuris taip įsimylėjo savo atspindį, jog tai jį nuvedė į mirtį (Rustin, 2019). Nors graikų mitologijoje aprašomas Narcizas tiesiogiai neapibūdina narcisizmo kaip asmenybės sutrikimo ar savybės, mokslininkai dažnai teigia, kad graikų mitologija buvo savotiškas įkvėpimo šaltinis psichologijos mokslo atstovams sukurti ir plėtoti narcisizmo apibrėžimą. Meilė sau ir žavėjimasis savimi yra tipiškiausias apibūdinimas, kurį galima aptikti populiariojoje literatūroje, kai kalbama apie narcisizmą (O`Boyle et al., 2012). Itin stiprus meilės sau jausmas gali būti siejamas ir su narcisistinės asmenybės sutrikimu, kuris įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK). Vis dėlto narcisizmas gali būti apibūdinamas ir kaip asmenybės savybė, kuri tam tikru išreikštumo lygiu būdinga visiems asmenims. Mokslinėje literatūroje išskiriami du narcisizmo tipai – grandiozinis (angl. grandiose) ir pažeidžiamasis (angl. vulnerable) (Czarna, Dufner, Clifton, 2014; Campbell, Miller, 2011; Vize, Lynam, Collison, Miller, 2018), nors mokslininkai vis dažniau kalba ir apie daugiau galimų narcisizmo tipų (žr. Crowe, Lynam, Campbell, Miller, 2019). Grandiozinis narcisizmas yra susijęs su nerealistiniu savęs įsivaizdavimu, stipria orientacija į save ir kitų negerbimu, žemu kuklumu ir polinkiu dominuoti prieš kitus (Campbell, Miller, 2011; Vize, Lynam, Collison, Miller, 2018). Pažeidžiamasis narcisizmas yra susijęs su drovumu, nerimu, negatyviomis emocijomis, hiperjautrumu kritikai, pripažinimo siekiu, o labiausiai – su nesaugiu grandioziškumu (Campbell, Miller, 2011; Dickinson, Pincus, 2003; Vize, Lynam, Collison, Miller, 2018). Vis dėlto moksliniuose tyrimuose dažniau vyrauja bendrinis narcisizmo kaip asmenybės savybės apibrėžimas, kuriuo bus vadovaujamasi ir šiame darbe. Mokslinėje literatūroje narcisizmas kaip asmenybės savybė pristatomas per grandiozinį savęs matymą, didelį susirūpinimą savo įvaizdžiu, siekį būti dėmesio centre, polinkį vadovauti kitiems ir rodyti savo pranašumą prieš kitus (HudekKnežević, Kardum, Mehić, 2016; Lee et al., 2013; Deutchman, Sullivan, 2018; Ghorbani, Watson, Zarei, Chen, 2017; Forsyth, Banks, McDaniel, 2012). Aprašant šią asmenybės savybę šiek tiek plačiau, galima išskirti tokius narcisizmo bruožus kaip manymas, jog asmuo visada teisus, neklystantis, pasižymintis išskirtiniais gebėjimais ir nuopelnais; noras, kad jais žavėtųsi ir mylėtų; manymas, jog jie yra idealaus grožio ir pasižymi neribota sėkme; buvimas pernelyg jautriems kritikai (Chung, Charles, 2016; Amiri, Behnezhad, 2017; Forsyth, Banks, McDaniel, 2012; Boddy, 2010). Atsižvelgus į narcisizmui būdingą perdėtą orientaciją į save, nenuostabu, kad jis laikomas tamsiąja asmenybės puse, tačiau narcisizmui būdinga
18