__MAIN_TEXT__

Page 1

Elino Venckaus nuotr. | Jubiliejiniai gimnazijos kalėdiniai žaisliukai

Įspūdingi ir įsimintini Vokietijos lietuvių metai

VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 1


2 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS


REDAKTORIAUS ŽODIS NEGATYVAS VERSUS POZITYVAS, KRIZĖ VERSUS GALIMYBĖ .

Apibendrindama, nepabijosiu pasakyti, jog šie metai buvo ypač sunkūs, nors metų pradžia buvo daug žadanti. Mes susitikome vasario 15-ąją Hiutenfelde, pradėjome švęsti gimnazijos 70 metų jubiliejų, aprodėme tuometiniam ministrui L. Linkevičiui gimnaziją, sveikinomės ir su šviesaus atminimo dr. Vincu Bartusevičiumi (1939-2020). Maždaug nuo balandžio mėnesio, atrodytų, viskas pradėjo byrėti ir slysti iš rankų. Netektys, rūpesčiai, nerimas dėl augančio sergamumo COVID19 bei kaimyninių šalių konfliktai. Bet su viskuo susitvarkėme. Gruodį tarytum susitaikėme, nusiteikėme ir pradėjome žvelgti pro savo namų langus laukdami, kol vėl atsidarys vartai į pasaulį. Žinomas strategas, šiuolaikiško, gaivaus ir originalaus požiūrio į komunikaciją šalininkas – doc. Tomas Bartninkas, pokalbio metu man panaudojus „krizės“ sąvoką pabrėžė, jog teisingiau būtų sakyti ne krizė, o galimybė. Taigi pabandykime kiekvienas sau įsivardinti, kiek ir kokių naujų galimybių mums atvėrė lockdown‘as? Geriau pažinti savo šeimą? Kolegas? O gal miestus, kuriose gyvename ir jų apylinkes? Net neabejoju, kad atsakymų – atradimų ir galimybių būtų labai daug. Atradome skaitmeninę erdvę, naujus komunikacijos būdus, mokam ir saugom mūsų renginius ir vertingus pokalbius virtualioje erdvėje, spaudžiam kartoti, klausome ir lyg iš naujo susitinkame.

Manau, kad šis šventinis numeris ne tik metų reziumė, bet ir pirmasis pasimatymas. Tikiu, kad kiekvienas iš Jūsų jame atrasite kažką įdomaus. Nuoširdžiai rekomenduoju paskaityti psichologės Laimos Narbutaitės de Florez patarimus, kaip elgtis jaučiant įtampą ir norint išvengti perdegimo, taip pat rašytojų Linos Neverbickienės-Ever ir Jolitos Herlyn pamąstymus apie tai, kad veikiausiai būtų sveikiau nusikelti į įsivaizduojamą knygų ar filmų pasaulį, negu maitintis bauginančiomis žiniasklaidos antraštėmis. Žodžiu, nepaskęskime Tomo Mano jūroje. Noriu kiekvienam skaitytojui palinkėti stiprios sveikatos ir kantrybės, kurios mums tikrai prireiks ir ateinančiais metais. Dvasingų ir jaukių Šv. Kalėdų ir sėkmingų, mums ant kulnų jau minančių, Naujųjų metų! Šiltai, Evelina

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

VLB valdybos „INFORMACIJAS“

VIRŠELYJE:

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org redakcija@vlbe.org

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN

galite skaityti internete adresu: https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

Viršelio foto autorius: Elinas Venckus

Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą.

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu: redakcija@vlbe.org

Viršelio nuotraukoje: Jubiliejiniai gimnazijos kalėdiniai žaisliukai

Lorscher Str. 1 D-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

Vokietijos lietuvių veiklos viešinimas: istorijos išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms“: VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 3 Projektiniai psl. 6-8, 9-12, 13-14, 17-18, 19-21, 26-27


AKTUALIJOS PRELATAS EDMUNDAS J. PUTRIMAS Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) Delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai Gruodžio mėn., 2020 m. „Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą“ (Lk 2, 39).

Brangūs broliai ir seserys Kristuje, su šventomis Kalėdomis!

Prelatas Edmundas J. Putrimas

Viešpaties Jėzaus gimimo šventę šiemet pasitinkame neįprastai – izoliacijoje, karantine, nežinomybės sąlygomis. Daugeliui mūsų tai pirmos tokios Kalėdos, kai negalime lankyti artimųjų, susėsti prie bendro stalo, rinkti ir įteikti dovanas, tačiau tai tegul mūsų nesustabdo nuo širdingų sveikinimų, gražių palaikymo žodžių bent nuotoliniu būdu. Nors pandemija atnešė daug iššūkių, tačiau kartu ir daug galimybių patarnauti kitiems, susitelkti, patirti vienybę. Visi susiduriame su nenuspėjamu virusu ir jį įveikti galime tik bendromis pastangomis. Todėl visiems sergantiems ir visiems slaugantiems bei gydantiems norisi linkėti stiprybės Viešpatyje ir pasitikėjimo begaliniu Jo gailestingumu. Taip pat ir visiems, šventas Kalėdas pasitinkantiems vienumoje ar atskirtyje dėl viruso grėsmės, linkiu patirti Jėzaus gimimo džiaugsmą per maldą, bent internetu ar radijo bangomis klausomas šventąsias Mišias, dvasinę komuniją, šventines giesmes bei tradicijas. Priimkime į savo namus užgimusį Jėzų, kaip kadaise Marija ir Juozapas – grįžę į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. Lietuviai visame pasaulyje, kurie dėl kelionių apribojimų šiuo sunkiu metu negali sugrįžti namo – kad ir kur esame, puoselėkime religines ir tautines vertybes savo šeimose ir širdyse. Tegul Kūčių ir Kalėdų stalą puošia šventiški valgiai, tegul už tėvynę ir artimuosius skamba malda, kuri mus vienija. Perduokime gražias lietuvių šventines tradicijas ir patiems mažiausiems bei mūsų jaunimui. Ir kiek tik galime, 4 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS

sąmoningai rinkimės pirmiausiai dėkoti Dievui už tai, ką turime, kuo Jis mus apdovanojo. Kiek jėgos leidžia, rinkimės būti šviesos vaikais (Jn 12, 36). Kalėdų laike minime ir Šventos Šeimos šventę. Jai skirtoje Evangelijoje apie Jėzų pasakyta: „Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.“ (Lk 2, 40). Kartu tai ir palinkėjimas visiems mums, mūsų šeimoms ir namams: siekti išminties, artumo su Dievu, ir pasitikėti, kas Jis prirengė mums išgelbėjimą.

Šiltų, jaukių, ramių švenčių. Sveikas, Jėzau, gimusis! Palaima telydi jus 2021-aisiais. Prelatas Edmundas J. Putrimas Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuviams katalikams.


LRT.lt, Redakcijos, PLB informacija Lietuvoje suformuotas naujas ministrų kabinetas bei patvirtinta daug žadanti nauja LR Vyriausybės 2020-2024 metų programa. Joje pažymėti ir užsienyje gyvenantiems lietuviams svarbūs klausimai, apie kuriuos Pasaulio lietuvių bendruomenės lūpomis užsienio lietuviai kalbėjo jau ne vienerius metus. Naujoji premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė sieks: • daugybinės pilietybės įteisinimo per referendumą (Vyriausybė ketina užtikrinti nuoseklų pasirengimą daugybinės pilietybės įteisinimo referendumui, kuris galėtų įvykti kartu su 2024 m. prezidento rinkimais); Sieksime, kad šiame referendume būtų priimtos Konstitucijos pataisos, leidžiančios išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę būnant ir kitų valstybių piliečiais dėl šeiminių, migracijos ir kitų priežasčių, tačiau nepakenkiant nacionalinio saugumo interesams (2020-2024 metų „Vyriausybės programos“ projektas) • įgyvendinti pilotinį balsavimą internetu savivaldybių tarybų rinkimuose ir/arba Seimo rinkimuose (Pasaulio lie-

NAUJAJAI VALDŽIAI SVARBŪS UŽSIENIO LIETUVIAI tuvių rinkimų apygardoje); • didinti dėmesį emigracijos mažinimui; • skirti išskirtinį dėmesį liuanistinėms mokykloms užsienyje. Taip pat, naujasis LR Seimas, vadovaujamas pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, linkęs plėsti dvigubos pilietybės atvejus, kai antrą pilietybę įgyja vaikai. Ketvirtadienį, gruodžio 3 d., per svarstymą Seimas pritarė tokiam parlamentarų Antano Vinkaus ir Stasio Tumėno pasiūlymui dėl Pilietybės įstatymo pataisų: “...pataisomis bus suvienodintos sąlygos išsaugoti Lietuvos pilietybę Lietuvos piliečio šeimoje užsienyje gimusių ir gimimu įgijusių dvigubą pilietybę vaikų, kurie gali išlaikyti dvigubą pilietybę, ir Lietuvoje gimusių bei kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusių vaikų.” „Pasiūlymas parengtas siekiant eliminuoti šiuo metu galiojančias diskriminacines nuostatas išsaugoti Lietuvos pilietybę Lietuvoje gimusiems ir kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusiems vaikams lyginant su užsienyje gimusiais vaikais“, – pasiūlymą argumentavo iniciatoriai. Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Bns.lt, LRT koliažas

Naujasis ministrų kabinetas VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 5


GIMNAZIJA: IŠVARGINTI SKAITMENINIO BENDRAVIMO Į ATEITĮ ŽVELGIA POZITYVIAI Asta D‘ELIA 2020-uosius metus visame pasaulyje paženklino koronaviruso pandemija. Nelemtas sutapimas, kad būtent šiais metais Vasario 16-osios gimnazija švenčia savo gražų septyniasdešimties metų jubiliejų. Per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną kartu su Vokietijos lietuvių bendruomene dar spėjome paminėti gimnazijos įkūrimo septyniasdešimtmetį. Akademinėje šventės dalyje dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio ministras Linas Linkevičius, Heseno žemės švietimo ministras prof. dr. Ralph Alexander Lorz ir kiti garbūs svečiai iš Lietuvos ir Vokietijos. Devintų ir dešimtų klasių mokiniams buvo surengta pamoka, skirta mokyklos jubiliejui. Joje savo prisiminimais su mokiniais dalinosi Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė – buvusio mokyklos direktoriaus Andriaus Šmito žmona ir ilgametė mokytoja. Gimnazijos bendruomenė per Joninių šventę ruošėsi linksmai atšvęsti savo septyniasdešimtmetį, bet dėl griežtų pandemijos suvaržymų to padaryti nepavyko. Liko neįgyvendinti ir keli išties įdomūs kultūros ir meno bei švietimo projektai, buvo atšauktas Liuksemburgo Europos mokyklos mokinių ir pedagogių vizitas, idėjų ir planų buvo išties daug. Nuo kovo mėnesio mokymas ir mokymas(is) persikėlė į skaitmeninę erdvę. Tad nuo vasario 1 d. pradėjusiai dirbti naujajai direktorei Rasai Weiß teko nelengva užduotis – koordinuoti ugdymo nuotoliniu būdu procesą. Padedama mokyklos vadovių komandos – direktorės pavaduotojos Irenos Sattler, vyresniųjų klasių vadovės dr. Gabriele Hoffmann ir jaunesniųjų klasių vadovės Andrea Guenther – direktorė įveikė šį iššūkį. Informatikos mokytojas Robertas Lendraitis realizavo nuotolinio mokymo(si) platformą MOODLE, vedė mokymus savo kolegoms. Pedagogai, dirbantys gimnazijoje, nugalėjo mus visus lydėjusią ir lydinčią įtampą ir atsakingai dirbo su vaikais nuotoliniu būdu. Nors vaizdo konferencijos negali atstoti tikrų pamokų, buvo svarbu, kad nenutrūktų kokybiškas ugdymo procesas. Gimnazistų tėveliai iki šiol teigiamai atsiliepia apie mokytojų darbą šiuo sunkiu laikotarpiu. Po trumpo atokvėpio šiltuoju metų laiku klases teko skirti pusiau, derinti tiesioginį (kontaktinį) ir nuotolinį (distancinį) mokymą. Gruodžio 15 d. gimnazistai paskutinį kartą lankėsi mokykloje, nes, paaštrėjus koronaviruso situacijai, prieš 6 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS

žiemos atostogas mokymas(is) vėl persikėlė į virtualią erdvę. Mokiniai tądien su savo auklėtojais susitiko atskiruose klasių kolektyvuose, keitėsi dovanomis, tvarkė klases. Vasario 16-osios gimnazijos septyniasdešimtmečio proga direktorė Rasa Weiß visiems mokiniams ir gimnazijos darbuotojams įteikė po stiklinį eglutės žaisliuką su mokyklos logotipu. Didelės padėkos nusipelnė Tėvų fondas, finansavęs šį mokyklos vadovės inicijuotą projektą. Bene didžiausia Kalėdų Senelio dovana – nauji stalai ir kėdės – gimnazistų ir

Jubiliejiniai eglutės žaisliukai

jų mokytojų lauks po žiemos atostogų. Vasario 16-osios gimnazija – visuomenės atspindys, veidrodis, kuriame atsispindi aplinkinių nuotaikos. Nežinomybė gąsdina visus, bet stengiamės pozityviai žvelgti į ateitį. Žmonės pavargo nuo bendravimo internetu, nes daug kas persikėlė į skaitmeninę aplinką, tačiau ne viskas įmanoma, o ir ne viską norime vykdyti nuotoliniu būdu. Mes prisitaikėme prie aplinkybių ir padarėme, ką galėjome, vis dar neprarandame vilties, kad ateinantys metai bus geresni, ir mums ateityje pavyks atlikti atidėtus, bet tikrai nepamirštus darbus. Vasario 16-osios gimnazijos bendruomenė visiems linki gražių ir jaukių artėjančių švenčių bei prasmingų ir sveikų Naujųjų metų! Elino Venckaus nuotr.


Laima NARBUTAITĖ DE FLOREZ „Iš pradžių žmogus aukoja savo sveikatą, siekdamas uždirbti pinigų. Paskui jis leidžia tuos pinigus sveikatai sugrąžinti. Jis taip nerimauja dėl savo ateities, kad niekada neturi laiko mėgautis dabartimi. Tad jis negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Žmogus gyvena taip, lyg niekada nemirtų, o mirdamas gailisi, kad taip ir negyveno.” (Dalai Lama)

2020 m. gruodžio 12 d. virtualioje erdvėje vyko seminaras „Perdegimas: atpažinimas ir pagalba sau“, kurį organizavo Niurnbergo lietuvių bendruomenė (NLB). Seminarą vedė NLB narė, psichologė Laima Narbutaitė de Florez. Seminaro metu pristatytos „perdegimo“ priežastys, raida, simptomai, skirtumas tarp streso ir „perdegimo“ bei galimi pagalbos sau būdai. Seminaro dalyviai atvirai dalijosi asmeninėmis patirtimis, būdais, kurie, jiems padeda. Dėl duomenų apsaugos ir konfidencialumo seminaras nebuvo įrašomas, tačiau esant susidomėjimui ir poreikiui yra galimybė seminarą pakartoti.

PAVARGOME: PERDEGIMO ATPAŽINIMAS IR PAGALBA SAU dvejus metus neturėjo atostogų ar nebuvo paaukštintas ir baigiant išsekusia mama, kuri bando suspėti pasirūpinti trimis mažais vaikais ar kuomet pandemijos metu vaikai mokosi nuotoliniu būdu, kai reikia pasirūpinti visu namų ūkiu ir/ar savo senyvais tėvais. Jaučiant didėjantį nuovargį, svarbu tinkamai pasirūpinti savimi. Mokslinėje literatūroje pateikiamos rekomendacijos, kokioms gyvenimo sritims turėtų būtų skiriamas dėmesys, norint išlaikyti pusiausvyrą gyvenime (1 pav.).

8. Dvasingumas / Pasiekimų vertinimas

1. Pomėgiai

7. Draugai / Kolegos

2. Ateities planai / projektai

6. Šeima / Santykiai

3. Darbas

Seminaro turinio santrauka Perdegimas nėra liga, tai ilgą laiką besitęsiantis procesas, kurio metu gali atsirasti psichinės ligos, tokios kaip depresija, nerimo sutrikimai ar priklausomybės. Tai sindromas, kurį sukelia stresas, kylantis dėl ilgalaikio ir įtempto bendravimo darbe, patiriamų intensyvių psichinių krūvių, jis pasireiškia emociniu išsekimu, darbingumo praradimu, pablogėjusia fizine sveikata, įvairiais bendravimo sutrikimais. Profesinis perdegimas įvardijamas kaip viena iš ilgalaikio emocinio streso pasekmių. Daugeliu atvejų perdegimą sukelia darbas, pavyzdžiui pandemijos sukelti darbo sąlygų pokyčiai (sutrumpintos darbo valandos, nepastovus darbas), darbas iš namų sukelia daug įtampos, dažnu atveju pakeičia ir įprastą gyvenimo režimą, visa tai gali tapti rizikos faktoriais, skatinančiais perdegimą. Tačiau perdegimo rizika gresia bet kam, kas jaučiasi „persidirbęs“ ir nepakankamai įvertintas: pradedant daug dirbančiu biuro darbuotoju, kuris

5. Visuomeninė veikla

4. Poilsis, sportas, sveikata

1 pav. Gyvenimo-darbo balansas. Klausimas pamąstymui-užduotis: kokioms sritims šiuo metu skiriu laiko ir kaip norėčiau, kad būtų po pusės metų?

Kitos rekomendacijos, kuomet susiduriama su nuovargiu, perdegimu • Miego, fizinio aktyvumo, mitybos ir poilsio režimo peržiūra. • Sveikos mitybos ir miego įpročių ugdymas. Kai žmogus taisyklingai maitinasi, reguliariai mankštinasi ir pakankamai ilsisi, jam užtenka energijos ir jis gali greitai atgauti fizines bei dvasines jėgas, net susidūręs su gyvenimo iššūkiais. • Rami dienos pradžia. Užuot šokus iš lovos vos pabudus, rekomenduojama bent penkiolika minučių pagulėti ir pamąstyti, lengvai pasimankštinti ar paskaityti ką nors malonaus. VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 7


• Aktyvus socialinių ryšių palaikymas ir bendravimas su žmonėmis, kurie nepriklauso jūsų darbo aplinkai. • Mažiau bendravimo su kolegomis už darbo ribų, nes neformalus bendravimas staiga ir nepastebimai gali tapti darbo grupės susiėjimu. • Skambučių šeimai ir draugams įtraukimas į dienotvarkę. • Asmeninio laiko atskyrimas ir saugojimas nuo darbinių reikalų (pvz., nedarbo ar išeiginių dienų metu išjungti mobilųjį telefoną, netikrinti ir neskaityti el. laiškų). • Atidžiai įsivertinti, kada dirbama dėl to, kad to reikia, kada tik todėl, kad sunku atsispirti galimybei uždirbti daugiau pinigų, o kada dirbama ne dėl pinigų. • Aiškus įsivardinimas kiek, už kiek ir kada dirbama. • Ribų nubrėžimas – išmokti pasakyti „ne” tam, kas reikalauja papildomo laiko. Jeigu jums tai sunku, priminkite sau, kad pasakymas „ne” leidžia jums pasakyti “taip” tam, ką jūs iš tiesų norite daryti. • Kasdienės pertraukos nuo technologijų. Nustatykite laiką, kai jūs „atsijungsite nuo ryšio”, t. y. reikėtų padėti į šalį nešiojamąjį kompiuterį, išjungti telefoną ir netikrinti elektroninio pašto. • „Atsijungimas“ nuo darbo namie. Neimkite „darbo į namus“, praleiskite vakarą veikdami ką nors malonaus, pavyzdžiui, pabendraukite su artimaisiais ar paskaitykite knygą. • Kūrybiškumo puoselėjimas ir ugdymas. Kūrybiškumas yra galingas perdegimo priešnuodis. Išbandykite kažką naujo arba prisiminkite mėgstamą hobį, rinkitės tokius užsiėmimus, kurie visai nesusiję su jūsų darbu.

Sulėtinkite gyvenimo tempą

Kaip elgtis, jei perdegimas jau įsisenėjo Svarbu labai rimtai įvertinti savo būseną. Bandydami versti save toliau dirbti galite tik dar labiau sau pakenkti tiek fiziškai, tiek emociškai. Nors aukščiau minėti patarimai taip pat tinka, šioje situacijoje reikia imtis ir papildomų veiksmų: • Sulėtinkite gyvenimo tempą. Atsisakykite visų įsipareigojimų ir veiklų, kurių tik galite. Ir net tų, kurių, regis, negalite – tiesiog prisiverskite tai padaryti. Skirkite laiko poilsiui, pamąstymui ir atsistatymui. • Ieškokite pagalbos. Kai esate perdegę, natūralu, kad saugote tą nedidelį likusį energijos kiekį, atsitraukdami nuo kitų. Tačiau sunkiu laikotarpiu draugai ir šeima yra svarbesni, nei bet kada. Kreipkitės į juos pagalbos ar tiesiog pasikalbėkite apie tai, kaip jaučiatės. • Iš naujo įvertinkite savo tikslus ir prioritetus. Perdegimas yra nepaneigiamas įrodymas, kad kažkas svarbaus jūsų gyvenime stringa. Pagalvokite apie savo viltis, tikslus ir svajones. Ar jūs kreipiate dėmesį į tai, kas jums tikrai svarbu? Perdegimas gali būti galimybė atrasti tai, kas iš tiesų gali padaryti jus laimingą ir pakeisti gyvenimo kryptį. Galimas temas straipsniams, seminarams siūlyti el. paštu: psichologinepagalba@vlbe.org

Psichologė L. Narbutaitė de Florez 8 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS

Autorės asmeninio archyvo nuotr.


Augustas ŠERNIUS Besibaigiantys 2020-ieji metai pagal kinų kalendorių laikomi Metalinės Žiurkės metais. Tačiau į istoriją šie metai įeis kaip koronaviruso COVID-19 pasaulinės pandemijos metai, o Kinija šios pandemijos kontekste bus prisimenama toli gražu ne dėl savojo saulės-mėnulio kalendoriaus..

ĮSPŪDINGI IR ĮSIMINTINI VOKIETIJOS LIETUVIŲ METAI: APŽVALGA

COVID-19 pandemijos iššūkiai daugiau ar mažiau palietė visų pasaulio šalių visuomenes ir ekonomikas. Vokietija ir joje gyvenanti lietuvių bendruomenė taip pat neišvengė klastingo viruso keliamų grėsmių. Bet besibaigiančius metus prisiminsime ne tik dėl koronaviruso sukeltos krizės bei įvestų įvairaus pobūdžio apribojimų, todėl kviečiame kartu trumpai peržvelgti praėjusius metus ir prisiminti svarbiausius VLB įvykius 2020-aisiais metais.

SAUSIS Sausio 11 d. 2016-2019 metų kadencijos VLB Taryba susirinko į neeilinį ir paskutinįjį kadencijos posėdį, kurio metu buvo priimti sprendimai, susiję su Vasario 16-osios gimnazijos kuratorija ir priimtos VLB statuto 1, 4, 5, 8, 15, 18, 30, 43 straipsnių pataisos. Po beveik dvidešimties metų visuomeninio darbo VLB Taryboje, šis posėdis buvo paskutinis ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkei Daliai Henke. PLB lyderė, Vokietijos lietuvė padėkojo visiems bendražygiams už kartu prasmingai praleistus metus, atsidavimą lietuvybei ir Lietuvai bei įgytą patirtį. Sausio 25 d. išrinkta nauja VLB Taryba. Rinkimai vyko paštu, balsai buvo skaičiuojami VLB būstinėje Hiutenfelde, o jų skaičiavimas užtruko daugiau nei septynias valandas. Balsų skaičiavimą stebėję penki oficialūs VLB nariai jokių pažeidimų nenustatė. Balsavusiųjų narių skaičius šįmet išaugo net dešimčia procentų – dalyvavo 38% VLB narių (2016 m. – 27,6%).

VASARIS Vasario mėnesį Heseno žemės Vyriausybės kanceliarijoje vyko renginių ciklas „Europos kultūros salonas“, kurio

Sausio 25 d. išrinkta nauja VLB Taryba

pagrindinė tema buvo Lietuvos kultūra ir menas. Pianistas prof. P. Geniušas kartu su saksofonininku L. Mockūnu atliko M. K. Čiurlionio improvizacijas, buvo atidaryta lietuvių menininkų dailės darbų paroda, pagerbti Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviai – tarptautinių bei Vokietijos čempionatų, konkursų nugalėtojai. Vasario 15 d. Hiutenfelde surengtoje Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventėje apsilankė Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, kuris įteikė Garbės Ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ medalį VLB Garbės pirmininkui, Lietuvos kultūros instituto įkūrėjui ir vadovui, pedagogui, aktyviam visuomenininkui, humanitarinių mokslų daktarui Vincui Bartusevičiui už jo ilgametę mokslinę veiklą, saugant lietuvių išeivijos kultūrinį paveldą, istoriją, už paramą lietuvių gimnazijai bei reikšmingą indėlį stiprinant bendruomenę. Vasario 16-osios šventės metu iškilmingai paminėtas ir to paties vardo lietuvių gimnazijos Vokietijoje 70-ies metų jubiliejus.

KOVAS Visam Europos žemynui smogė koronaviruso COVID-19 pandemija. Šalyse buvo įvedami įvairūs apribojimai, skirti kovai su viruso plitimu – ypatingosios padėties režimas, karantinas, judėjimo tarp atskirų šalių ribojimas ir kt. Šiomis sąlygomis, naujai išrinkta 2020-2023 metų kadencijos VLB Taryba susirinko į pirmąjį posėdį, kuris buvo surengtas virtualioje erdvėje. VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 9


BALANDIS Šis mėnuo paženklintas skaudžia netektimi. Balandžio 21 d., eidamas 81-uosius metus, mirė VLB Garbės pirmininkas ir žymus visuomenininkas dr. Vincas Bartusevičius. Šis liūdnas įvykis – didžiulis praradimas Vokietijos ir viso pasaulio lietuvių bendruomenėms bei Lietuvai. Dr. V. Bartusevičius visą gyvenimą tyrinėjo ir saugojo lietuvių palikimą Vokietijoje, analizavo Lietuvos istorijos raidą XX a. pabaigoje, rengė tarptautines konferencijas, plėtojo tarpvalstybinius santykius. Jo indėlis į Vokietijos lietuvių bendruomenės gyvenimą ir sėkmingą Vasario 16-osios gimnazijos veiklą tiesiog neįkainojamas. Iki pat šių metų dr. V. Bartusevičius aktyviai dalyvavo bendruomenės gyvenime, jis buvo lyg bendruomenės tėvas – stiprus, išmintingas, pasižymėjo kantrybe ir humoro jausmu. Bendruomenės nariai visada klausdavo jo nuomonės ir vertindavo patarimus, kurie neretai padėdavo atrasti savąjį kelią.

Vokietijos Ukrainiečių Bendruomenė Rostyslav Sukennyk Valdybos pirmininkas

Vokietijos Lietuvių Bendruomenės Taryba Martin Lipschis Prezidiumo pirmininkas

Vokietijos Sarkatvelo Bendruomenė Dr. Leri Datashvili Valdybos pirmininkas Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) įsteigė Vokietijos skyrių, kurio atsiradimą paskatino LR įstatymas dėl galimybės kelti kandidatūras į LR Seimo narius Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje.

LIEPA Liepos 4 d. vykusio VLB Tarybos posėdžio metu buvo išrinkti VLB Valdybos nariai, kurie pirmojo posėdžio metu liepos 13 d. pasiskirstė pareigomis ir ėmėsi veiklos mūsų bendruomenės labui. VLB Taryba taip pat patvirtino savo ir VLB Valdybos veiklos gaires ateinančių trejų metų laikotarpiui. Balandžio 21 d. mirė dr. Vincas Bartusevičius (dešinėje)

GEGUŽĖ VLB Taryba kartu su Vokietijos ukrainiečių ir Sakartvelo bendruomenėmis oficialiai kreipėsi į Vokietijos federalinę kanclerę Angelą Merkel ir Vokietijos prezidentą Franką Valterį Štainmajerį bei Bundestago frakcijų pirmininkus su prašymu nepalaikyti Maskvos ekspansinės politikos ir nedalyvauti Rusijos organizuojamame II-ojo Pasaulinio karo pabaigos minėjime, kuris Rusijoje vadinamas „Pergalės diena“. Gegužės pabaigoje Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviai sugrįžo į savo klases, tačiau nuotolinio mokymo nebuvo visiškai atsisakyta. Virtualaus mokymo metu buvo organizuojamas ne tik privalomasis ugdymas, bet ir tęsiamos tradicijos – vyko viktorinos, įgyvendinami kiti projektai, nebijota išbandyti ir naujų vaikų ugdymo formų. Nukentėjo tik jubiliejiniai gimnazijos renginiai, kurių buvo numatyta gana daug. Gegužės mėnesį socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasirodė pranešimas apie tai, kad Lietuvos politinė partija 10 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS

Tradiciškai, didelis dėmesys naujųjų VLB Valdymo organų veikloje skiriamas lietuvybės puoselėjimo, tautiškumo skatinimo, lituanistinio švietimo, sielovados ir kultūrinio paveldo išsaugojimo klausimams. Tarp pagrindinių prioritetų buvo paminėtas glaudesnis bendradarbiavimas ir dialogas tarp VLB apylinkių ir VLB centrinės būstinės bei tarp pačių apylinkių. VLB biudžeto subalansavimas ir finansinių srautų išlyginimo klausimas įvardintas kaip viena svarbiausių užduočių artimiausioje ir vidutinės trukmės perspektyvoje. Minėtame kontekste ypatingai aktualus ankstesniųjų laikotarpių VLB Valdybos pirmininko veiksmais padarytos žalos įvertinimas, nuoseklus ir principingas teisinių pasekmių įgyvendinimas. VLB Taryba nutarė tęsti VLB Statuto aktualizavimo ir modernizavimo dar-


bus, į plataus masto diskusiją įtraukiant ir visas VLB apylinkes. Pagal galimybes nuspręsta toliau stiprinti ryšius tarp Lietuvos ir Vokietijos, siekiant bendrų Europos vertybių palaikymo, atminties kultūros temų aktualizavimo, skatinant partnerystes ir mainus, kuriant ryšius tarp Lietuvos ir Vokietijos politinių, mokslo, socialinių bei pilietinių organizacijų, miestų savivaldybių, mokyklų. VLB Taryba sudarė nuolatines darbo grupes, skirtas padėti VLB Valdybai įgyvendinti minėtas prioritetines užduotis. Liepos 17 d., minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kvietė domėtis lietuvių išeivijos žiniasklaida: skaitytojams Lietuvoje ir visame pasaulyje buvo pristatyta nauja virtuali paroda „Lietuvių išeivijos žiniasklaidos lūžiai po 1990 m.“, kurioje vietą rado ir VLB žurnalas „Informacijos“.

RUGPJŪTIS Rugpjūčio 23 d. Vokietijos lietuviai paminėjo Juodojo kaspino dieną ir prisiminė Laisvės kelią – laisvės siekusių tautų gyvąją grandinę, 1989 metais sujungusią Lietuvą, Latviją ir Estiją. Vokietijos lietuvių bendruomenė ir Vasario 16-osios gimnazija jungėsi į solidarumo akciją, kuri kvietė viso pasaulio gyventojus, neabejingus įvykiams Baltarusijoje, palaikyti demokratijos

Po vienmandatės Pasaulio lietuvių apygardos kandidatų debatų Berlyne

siekiančius jos piliečius. Solidarumo akcijos Vokietijos miestų apylinkėse vyko skirtingu laiku. Rugpjūčio 28 d. Berlyne įvyko vienmandatės Pasaulio lietuvių apygardos kandidatų debatai. Dalis kandidatų atvyko į LR ambasadą Berlyne, kiti kandidatai debatuose dalyvavo nuotoliniu būdu.

RUGSĖJIS Nuo rugsėjo 1 d. darbą pradėjo naujoji kultūros atašė Vokietijoje Rasa Balčikonytė, kuri surinko daugiausiai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos paskelbto konkurso balų. Buvusi Kultūros ministerijos patarėja šiame poste pakeitė R. Valiukonytę, dirbusią Vokietijoje ketverius metus. Rugsėjo 19 d. Renhofo pilyje Hiutenfelde įvyko Lietuvos kultūros instituto narių ir VLB Tarybos narių pasitarimas. Instituto darbus tęs ligšioliniai nariai – Arthur Hermann, Petras Odinis, prof. Dr. Manfred Klein, dr. Vilius Lehnert, dr. Christina Nikolajew. Prie Instituto veiklos prisijungė nauji nariai: Marija Dambriūnas-Schmidt, dr. Sandra Petraškaitė-Pabst, Rasa Modic, Irma Petraitytė-Lukšienė, Rasa Weiß, Tomas Bartusevičius ir Rūta Lange. Išrinkta nauja LKI Valdyba: pirmininkė – dr. Sandra PetraškaitėPabst, pirmininkės pavaduotoja – Irma Petraitytė-Lukšienė, iždininkė – Marija Dambriūnas-Schmidt.

SPALIS Spalio 1 d. po trejų metų kadencijos savo darbą baigė ir su Vokietijos lietuviais atsisveikino Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijos Federacinėje Respublikoje – Darius Jonas Semaška. Spalio 11-ąją ir 25-ąją dienomis vykusių rinkimų į LR Seimą metu, Didžiausioje Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje, išrinkta pirmoji Seimo narė, atstovausianti Pasaulio lietuvių interesus – Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. VLB žurnalas „Informacijos“

Svarbu pažymėti, kad į LR Seimą pagal partijų sąrašus pateko ir keletas kandidatų, kurie varžėsi su A. ArmonaiVLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 11


Vokietijos lietuviai – neabejingi įvykiams Baltarusijoje

te Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje, tai – D. Asanavičiūtė (TS-LKD), A. Bagdonas (LRLS), L. Jonauskas (LSDP) ir R. Miliūtė (LVŽS).

LAPKRITIS VLB sudarė bendradarbiavimo sutartį su mokesčių konsultavimo įmone „Abmeyer Siebel GmbH Steuerberatungsgesellschaft“ iš Eseno, pakeitusia ankstesniuosius mokesčių konsultantus – įmonę „HSK Schneider Steuerberater“, kuri rugsėjo mėnesį vienašališkai nutraukė bendradarbiavimą su VLB.

GRUODIS Gruodžio 10 d. virtualioje erdvėje įvyko VLB apylinkių valdybų, VLB Tarybos ir VLB Valdybos narių susitikimas. Pokalbio metu buvo pristatytos VLB strateginės veiklos kryptys ir prioritetinės užduotys iki 2023-ųjų metų. Apylinkėse veikiančių Valdybų nariai buvo supažindinti su VLB Tarybos sudarytų darbo grupių užduotimis ir paraginti prisijungti prie jų veiklos. Kaip matyti iš apžvelgtų įvykių sąrašo, COVID-19 pandemija gerokai pakoregavo įprastinį VLB gyvenimą, visų

pirma – renginius. Besibaigiančiais 2020-aisiais metais jų vyko žymiai mažiau, nei įprastai, o dalis renginių – susitikimų, seminarų, posėdžių bei švenčių buvo perkelta į virtualią erdvę. Kartu su metų pabaiga artėja ir viena gražiausių švenčių – Šv. Kalėdos. Tačiau šįmet Šv. Kalėdos artėja išskirtinėmis ir neįprastomis aplinkybėmis, pasaulinė pandemija nepaiso nei šalių sienų, nei tradicinių švenčių. Belaukdami Šv. Kalėdų, kurias daugelis praleisime vieni arba tik labai siaurame šeimos narių rate, kaip niekada anksčiau pajusime, kokios brangios yra tos akimirkos su artimaisiais. Prie šventinio Kūčių stalo dalindamiesi kalėdaičiu, mes dalinsimės gerumu ir viltimi. Viltimi, kad kiti metai bus geresni, o pasaulis – saugesnis. Šviesiai prisiminsime tuos, kurių nėra šalia mūsų, o maldose palinkėsime sergantiems artimiesiems sveikatos. VLB Valdybos vardu dėkojame visiems mūsų bendruomenės nariams už malonų bendradarbiavimą, supratimą ir palaikymą šiais sudėtingais metais. Linkime VLB nariams, visiems Vokietijoje gyvenantiems lietuviams, šio žurnalo skaitytojams ir visiems geros valios žmonėms sveikatos, stiprybės, laimės ir norų išsipildymo. Tebūna ateinantys 2021-ieji VILTIES ir IŠSIPILDYMO metai!

Lietuvos kultūros institutas tęs veiklą 12 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS

„Informacijų“ archyvo nuotr.


ĮLYSTI Į IŠGALVOTĄ PASAULĮ SVEIKIAU NEI MAITINTIS BAUGINANČIOMIS ANTRAŠTĖMIS Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Siekiant užtikrinti mūsų visų saugumą, mes, tarytum, sustojome – ištraukėme iš mūsų automobilių spynelių raktelius, atšaukėme lėktuvų bilietus, tuomet šokome į patogesnius batus, ant dviračių ir nuskubėjome pažinti savo artimiausiąją aplinką – miestą, kuriame gyvename. O kaip gyvena rašytojai? Galbūt atsirado daugiau laiko rašymui? O gal artimosios aplinkos pažinimui? Kalbiname dvi žinomas rašytojas – Berlyno lietuvę Lina Neverbickienę-Ever ir Hamburgo lietuvę Jolitą Herlyn.

„Tylos minutes reikia gaudyti labai atidžiai“ Lina NEVERBICKIENĖ-EVER Ši pandemija mums visiems pažėrė daugybę iššūkių ir pamokų. Visi mes tapome mokiniais, pasodintais prie nuotolinių pamokų ir gavusiais daugybę užduočių. Jei būsime sąžiningi patys su savimi ir mokysimės, galime nemažai pasiekti. Jei patingėsim, jei galvosim, kad juk niekas vis tiek netikrina, niekas nereikalauja atsiskaityti, kažkada suprasime, kad smarkiai atsilikome. Iš vienos pusės žiūrint, rašytojams niekas nepasikeitė – jie įpratę dirbti namuose, turi savo rutiną, bet iš kitos pusės rašytojai yra tokie pat žmonės, kaip ir kiti – jie verda, tvarkosi, prižiūri vaikus. Kai šeima namie, viskam reikia skirti dvigubai ir gal net trigubai daugiau laiko, o tylos minutes reikia gaudyti labai atidžiai. Aš mėgdavau dirbti bibliotekose, kavinėse, kartais važiuodavau pas draugę arba susisukdavau savo mylimame namų kampe. Bet dabar „mokytojas“ ėmė ir pasunkino pamoką ir man nieko kito nebeliko, kaip išmokyti prisitaikyti. Dabar dirbu namie su ausinėmis, išeinu pasivaikščioti

Linos Neverbickienės-Ever mėgiama darbo vieta – biblioteka

su šiaurietiško žingsniavimo lazdomis ir vėl valandai kitai prisėdu prie tekstų. Taigi į klausimą, ar atsirado daugiau laiko rašymui, sakau kategorišką NE. Bet kitą kartą, kai laiko mažiau, stengiesi labiau koncentruotis ir daugiau padarai. Svarbiausia, mano manymu, yra nesipriešinti tai realybei ir su vienoda ramybe priimti ir gerus, ir nepatogius dalykius. Kitą vertus, rašytojai yra laimingi, nes gali susikurti kokį tik nori pasaulį ir ramiai leisti dienas jame, kai tas, esantis už lango, pasidaro pernelyg bauginantis. Dar pavasarį supratau, kad blogiausia, kuo gali maitintis – tai bauginančios

Keliautojai yra geriau pasiruošė neaiškiems laikams VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 13


antraštės ir žinių laidos, tai diskusijos ir kariavimas su įtikėjusiais priešingai. Todėl manau, kad visiems lįsti į kokį nors išgalvotą pasaulį, ar jis būtų knygose, ar filmuose, yra daug sveikiau. Pavasarinis uždarymas man buvo kur kas sunkesnis, neneigsiu, kad buvo apėmęs net beviltiškumo jausmas. Mačiau, kad pasaulis ritasi kažkur, o aš negaliu nieko padaryti, negaliu jo sulaikyti, o riedėti kartu nenoriu. Kai esi įpratęs viską kontroliuoti, tai suvokti nėra lengva. Bet jei stropiai mokaisi, pavyksta. Paskui atėjo vasara, grįžo gyvenimas, grįžo keliautojai, o ir pati nemažai pakeliavau. Dabar jau žinau, kad gyvenimas sugrįš, tik jis bus kitoks, nei mes įsivaizduojam. Gal bus daugiau sunkumų, bet bus ir įdomybių, nes kažkas bus kitaip. Čia kaip kelyje – gali žingsniuoti su nerimo, o gali – su smalsumo jausmu. Tikras keliautojas yra visada smalsus, jam įdomu, kas už posūkio, kas už kalno, kaip atrodys nakvynės vieta, kokius žmones, kokius gyvūnus sutiksi, ką gausi vakarienei, koks oras rytoj. Todėl nors, atrodytų, keliautojams sunkiausia išsėdėti uždarytiems namie, jie yra geriau pasiruošė tokiems neaiškiems laikams, nei kiti. Taip, Kalėdas švęsim kitaip ir galėtume ne vieną kibirą ašarų priverkti, bet gal tas kitaip

Naujosios knygos „Šešėlių gaudytoja“ viršelis

atneš mums visai kitokias patirtis. Gal tai taps švente, apie kurią pasakosime savo anūkams ir rašysime prisiminimus. Šį karantiną man padeda ištverti šiaurietiškas vaikščiojimas. Apskritai sportas, ilgi pasivaikščiojimai ne tik stiprina imunitetą, bet ir padeda išlaikyti švarią galvą, o ėjimas su lazdomis tinka bet kokio amžiaus ar sportinės formos žmogui. Karantino metu mečiau sau iššūkį nueiti 150 km aplink Berlyną. Kelias eina miesto pakraščiais, o aš kaskart abstulbstu – kiek daug gražios gamtos ten, visai kitas pasaulis, kitokie vaizdai, o viskas viso labo už pusvalandžio kelio traukiniu. Kai lakstai kaip akis išdegęs ir skraidai kuo toliau, viso to nepastebi, o kai nuleidi akis, pamatai, koks gražus kelias prasideda čia pat, prie namų. Ir supranti, kad eiti gali būti daug smagiau nei skristi, miegoti palapinėje daug smagiau, nei grumdytis turistų perpildytuose viešbučiuose, o pamatyti stebuklus įprastoje aplinkoje daug gražiau nei fotografuoti vėžliukus po palmėmis.

„Turiu būti dėkinga pandemijai, kad galų gale susipažinau su Hamburgu“ Jolita HERLYN

Jolitai Herlyn Hamburgą padėjo pažinti būtent karantinas 14 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS

Keisti šie metai buvo, keisti.. Kol pirmojo karantino metu kiti tvarkė namus, daržus ir nuotraukų albumus, aš „kaliau“ Vokietijos federalinių žemių pavadinimus ir jų sostines. Tiesiog supykau


ant savęs: penkiolika sovietinių respublikų ir jų sostines iki dabar atsimenu, o šešiolikos Vokietijos žemių taip ir neišmoksiu? Pyktis kartais gerai motyvuoja – įvykdžiusi sau išsikeltą uždavinį, kibau studijuoti Hamburgo architektūrą ir gilintis į miesto istoriją. Kodėl šiuo laiku? Nežinau. Jau dešimt metų gyvenu Hamburge ir miesto man tarsi nereikėjo. Nebent svečiams parodyti. Užteko savo kiemo, šalia esančio Botanikos sodo bei poros gatvių senovinių vilų, vedančių Elbės pakrantės link. Na ir, žinoma, oro uosto – pasaulio vartų – mano pabėgimo namo (t. y. į Lietuvą). Nenutiko nieko tokio, kas būtų inicijavęs mano šį naują susidomėjimą Hamburgu. Nebent man bemiegant korona į ausį pašnibždėjo, kad jei lemta šiame mieste būt įkalintai nežinia kuriam laikui, tai geriau jį pažinti ir pamilti. O tai galiu padaryti tik apipynusi parkus, gatves ir namus istorijomis. Prikėlusi jas iš užmaršties. Todėl gegužės mėnesį sužinojusi, kad vėl lankytojas atidaromas Hamburgo istorijos muziejus

(gėda kam pasakyti, kad nei karto jame dar nebuvau buvusi), nedvejodama sėdau ant dviračio. Prie įėjimo man buvo pasiūlytas dezinfekcinis skystis ir popierinė servetėlė rankoms nusivalyti. Kai nusipirkau bilietą, darbuotoja iškart pranešė, kad išeidama pasiimčiau specialią dovaną, nes esu pirmoji jų lankytoja. Tris valandas visiškai viena klaidžiojau po impozantišką pastatą, apžiūrinėdama eksponatus ir labai atidžiai skaitydama užrašus. Kiek įdomaus sužinojau! Na, pavyzdžiui, kad ir tokį faktą, jog garsiosios pasilinksminimų gatvės „Reeperbahn“ vietoje seniau buvo virvių vijimo cechas, kuriam reikėjo tiesaus, mažiausiai 300 metrų kelio, o 50 metrų burlaivyje naudojama net šeši kilometrai įvairaus storio virvių. Kai nei galva, nei kojos nebelaikė naujos informacijos ir įspūdžių, buvau apžiūrėjusi tik trečdalį ekspozicijos. Ir nesutikusi nei vieno lankytojo. Tad pandemijai turiu būti dėkinga, kad galų gale susipažinau su Hamburgu ir jo istorija, tačiau per karantiną neturėjau jokio noro rašyti. Jis atsirado tik birželio mėnesį, sugrįžus normaliam gyvenimo ritmui. Tuomet pradėjau mistinių ir detektyvinių elementų turinčią istoriją, kurios veiksmas vyksta būtent Hamburge. Knyga „Šešėlių gaudytoja“ jau leidykloje ir pasirodys naujųjų metų pradžioje. Tikiuosi, kad pandemija greitu laiku pasitrauks ir vėl galėsiu atsiduoti kūrybai. Rašytojų asm. archyvų, U. Neverbickaitės nuotr.

IŠLEISTAS DAR VIENAS UNIKALAUS LEIDINIO NUMERIS Redakcijos informacija

Pasaulį išvydo dar vienas, 28-asis lietuvių ir vokiečių santykius atspindinčio leidinio, Anarbergo metraščio „Annaberger Annalen“ tomas. Nuo 1993 metų leidžiamas metraštis – Vokietijos lietuvių rankų, širdžių ir proto darbas. Šis unikalus ir vienetinis leidinys – geriausias ir objektyviausias mokslinis raktas siekiantiems labiau pažinti susipynusias tautų istorijas, jos veikėjus. Redakcinę metraščio „Annaberger Anna-len“ kolegiją sudaro: Arthur Hermann, dr. Christina Nikolajew ir dr. Lina Pilypaitytė. Leidinį galima pas redaktorių Arthur Hermann, C. M. v. Weber-Str. 14, 69254 Bammental. Tel. nr. 06223-40594. Kaina: 21 euras. Norintiems skaityti leidinį (nemokamai) internete: www.annaberger-annalen.de Sekančiame leidinio numeryje planuojama skelbti keletą straipsnių apie jubiliejų švenčiančią Vasario 16-ąją gimnaziją Hiutenfelde. VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 15


Inhaltsverzeichnis Vorwort ................................................................................................................................................................................................................. 5 Aldona Prašmantaitė Die ersten Jahrzehnte der evangelisch-lutherischen Gemeinde in Marijampolė .............................................. 6 Darius Petkūnas, Žavinta Sidabraitė, Inga Strungytė-Liugienė Wiedergeboren durch das Buch und den lebendigen Glauben. Forschungen zur Kultur der preußisch-litauischen Gemeinschaftsbewegung ................................................ 26 Dietmar Willoweit Die litauische Unabhängigkeitserklärung vom 16. Februar 1918 im Schatten deutscher Zukunftsvisionen .................................................................................................................................. 39 Regina Laukaitytė Die letzten Monate der deutschen Okkupation in Litauen: Die Flucht der Litauer nach Deutschland 1944 und ihre politischen Vorstellungen .................................. 60 Rūta Matimaitytė Beim Häuten der Zwiebel. Vom Schicksal und Gedächtnis der ostpreußischen „Wolfskinder“ .................................................................................................................................................. 80 Arthur Hermann Das Projekt „Spätheimkehrerkinder“. Das Leben der Litauendeutschen in Litauen 1945-1965 ................................................................................................ 94 Wilhelm Gaebel Meine litauendeutsche Frau, die schwarze Wanda. Ein ehemaliger Lehrer schreibt über seine Frau .................................................................................................................. 113 Sigita Kraniauskienė, Silva Pocytė, Ruth Leiserowitz, Irena Šutinienė Das Memelland 1945-1960. Das Entstehen einer neuen Gesellschaft und deren Widerspiegelung in Familiengeschichten ....................................................................................................... 133 Silvia Machein Vom nom de guerre zum Gedenkzeichen: Partisanendecknamen als kultureller Widerstand und nationaler Mythos. Eine Spurensuche .............................................................................................................................. 113 Darius Semaška Zum 75. Jahrestag seit dem Ende des Zweiten Weltkrieges ..................................................................................... 204 Nicolas Daniel Winkler 11. März 2020 – 30 Jahre Wiederherstellung der Unabhängigkeit und die Frage nach der narrativen Fundierung der litauischen Demokratie ................................................ 208 Rezensionen ................................................................................................................................................................................................. 223 Nachrufe ........................................................................................................................................................................................................ 242 Das Reformationsdenkmal in Vilnius. Verein für Geschichte und Kultur der Reformation ........................................................................................................ 246 Autoren ........................................................................................................................................................................................................... 249 Impressum .................................................................................................................................................................................................... 250 Inhaltsverzeichnisse ................................................................................................................................................................................ 251 16 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS


PORTRETAI PUSŠIMTIS METŲ PRALEISTŲ HAMBURGE: RIČARDAS BALIULIS – BENDRUOMENĖS ŠERDIS Aiva KEDENBURG 2020 metų auksinį rudenį, spalio 20 d. Hamburge 80-mečio jubiliejų atšventė kunigas Ričardas Baliulis. Minėdami šią gražią sukaktį, nejučia žvelgiame atgal, į šio garbaus lietuvių bendruomenės nario ir mums visiems gerai pažįstamo R. Baliulio nueitą kelią ir nuveiktus darbus. Verčiant prisiminimų lapus atsiskleidžia ilgas ir reikšmingas gyvenimo kelias. Ričardas Baliulis gimė 1940 m. ir augo Lietuvoje, Suvalkijos sostinėje Marijampolėje. 1958 m. pavasarį, R. Baliulis pagal Vakarų Vokietijos ir tuometinės Sovietų Sąjungos susitarimą (Familienzusammenführung), drauge su mama ir jaunesniuoju broliu atvyko pas gimines į Vakarų Vokietiją, Neustadt-Holstein miestą prie Baltijos jūros. Nuo 1958-ųjų metų gegužės, Vokietijos lietuvių kapeliono Vaclovo Šarkos paragintas, mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, kurioje buvo pirmasis mokinys, atvykęs iš okupuotos Lietuvos. Čia susipažino ir su savo būsimąja žmona Elena Keleryte, kuri gimnazijoje jau mokėsi su savo seserimis. 1963 m. atvykęs į Hamburgą, Hamburgo universitete studijavo pedagogiką ir sportą bei inkliuzinio ugdymo pedagogiką, ilgus metus mokytojavo Poppenbüttelio gimnazijoje Hamburge. Apsisprendęs tapti kunigu, Ričardas Baliulis, baigęs Hamburgo universiteto evangelikų teologijos fakultetą, 1988 m. rugpjūčio 7 d. Annabergo pilyje Bad Godesberge, netoli Bonos, vykusiame išeivijos Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios Sinode, mokytojo įšventintas lietuvių evangelikų liuteronų diakonu kunigu. 1996 m. lap-

Vokietijos lietuvis Ričardas Baliulis

kričio 9 d. Hamburge Simono-Petro bažnyčioje buvo ordinuotas kunigu išeivijos lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčiai. Ričardas Baliulis 1964 m. Kovo 29 d. vedė Eleną Kelerytę. Santuokos sakramentą jaunai šeimai suteikė Elenos tėvas – evangelikų liuteronų bažnyčios vyriausias kunigas Senjoras Adolfas Keleris. Elena ir Ričardas užaugino dukrą Dalytę bei

Evangelijos radijo lietuviškų laidų redakcija. Dešinėje – Elena ir Ričardas VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 17


Kunigas R. Baliulis jau daugiau nei 50 metų yra Vokietijos LB ir Hamburgo lietuvių apylinkės narys, 1966 m. buvo lietuvių studentų Vokietijoje sąjungos pirmininku, kelerius metus iš eilės vadovavo ir darbavosi Vokietijoje vykstančioje lietuvių vaikų stovykloje.

Ričardas Baliulis su anūke Flavia (dešinėje)

tris sūnus – Marių, Dainių ir Rimą. Auga gražus anūkų būrys. Tuojau po įšventinimo į kunigus Ričardas Baliulis visapusiškai įsitraukė į lietuvių išeivių evangelikų gyvenimą, dalyvavo ekumeninėje veikloje, aktyviai bendradarbiavo bažnytinėje žiniasklaidoje. Su kunigu Jazepu Urdze Neustadte organizavo religinius suvažiavimus, penkiolika metų drauge su žmona Elena Evangelijos radijuje Wetzlare rengė religines lietuviškas radijo laidas, kurios buvo transliuojamos į sovietų okupuotą Lietuvą. Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijoje ne vienerius metus atstovavo evangelikų liuteronų bažnyčiai. Kunigas Ričardas Baliulis ilgus metus uoliai eina Šiaurės Vokietijos evangelikų dvasios vadovo pareigas Hamburge, Liubeke, Bad Oldesloe, Pinneberge ir jo apylinkėse, laiko pamaldas krikštynoms, santuokos sakramentui, laidotuvėms bei lanko parapijiečius. Greta tiesioginės dvasinės tarnystės parapijose, laiko ekumenines pamaldas lietuviškų švenčių metu Vokietijoje, yra aktyvus Bažnyčios dienų Hamburge organizatorius ir dalyvis, stiprina Lietuvos ir Vokietijos bažnyčių ryšius. 2013 m. gegužės 3 d. išeivijoje tarnaujančiam R. Baliuliui už ilgametę tarnystę buvo suteiktas Sidabrinio kryžiaus apdovanojimas. Nuo pat studijų laikų Ričardas Baliulis visapusiškai dalyvauja išeivijos lietuvių veikloje bei yra aktyvus kultūrinių ir socialinių organizacijų narys, drauge su savo šeima teikia visokeriopą pagalbą lietuviams, atvykusiems į Vokietiją. Taip pat jis aktyviai dalyvauja Vokietijos LB veikloje, organizuoja pagalbą ir paramą Vasario 16-osios gimnazijai išlaikyti, dažnai vyksta į renginius Hiutenfelde ir kasmet rengiamas studijų savaites Vokietijoje, yra teismo prisaikdintas Hamburgo teisminės apygardos vokiečių ir lietuvių kalbų vertėjas. 18 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS

Ričardas Baliulis – uolus lietuviškos tapatybės, kultūros bei politikos puoselėtojas ir skatintojas Šiaurės Vokietijoje. Jis trisdešimt penkis metus grojo akordeonu Hamburgo lietuvių liaudies šokių kolektyve „Gintaras“, skaitė paskaitas valstybinių švenčių minėjimuose ir renginiuose, nenuilstamai organizavo lietuvių susitikimus, dalyvavo demonstracijose prieš Lietuvos okupaciją ir rūpinosi Lietuvos vardo garsinimu. Negailėdamas laiko ir jėgų, nuoširdžiai gelbėjo lietuviams, atvykusiems į Vokietiją, didžiulį dėmesį skyrė parapijiečiams, ypač vargstantiems, vienišiems žmonėms, rėmė senelių namus. Šią veiklą ligi šiol laiko savo šventa pareiga. Kunigo Ričardo Baliulio patirtis, gebėjimas perduoti Kristaus žodį ir meilę artimui jaunesnėms kartoms – viena jo stiprybės paslapčių. Visos patirtys, sudėtos kartu, tapo gražių darbų, kuriuos gera prisiminti, pagrindu. Ričardas Baliulis su šeima mielai leidžia atostogas Lietuvoje, Palangoje esančioje sodyboje. Baliulių šeimos namų durys visuomet atviros ieškantiems pagalbos ar patarimo. Gausus vaišių stalas pasitinka kiekvieną svečią. Šeimos gyvenimo kredo – sielovada ir socialinė veikla yra neatsiejamos. Viena iš kertinių sričių – labdaringa veikla. Prieš didesnes šventes, ypač advento laikotarpiu, kunigas laiko advento sekmadienio pamaldas, su šeima lanko vienišus žmones. Baliuliams svarbi ne tik materialinė pagalba, bet ir sielovada – dvasinis stiprinimas. Šiuo metu parapijinė veikla šiek tiek pristabdyta dėl COVID19 viruso pandemijos. Gerbiamam jubiliatui kunigui Ričardui Baliuliui linkime dar daug gražiausių metų, geros sveikatos ir Dievo palaimos. Asmeninio R. Baliulio archyvo nuotr


Jonas NEKRAŠIUS Leonas Stepanauskas – žurnalistas, Lietuvos kultūros ambasadorius Vokietijoje – gimė 1925 m. birželio 28 d. Kaune, vaikystę praleido Janaukos kaime, netoli Kalvarijos, progimnaziją lankė Kalvarijoje, Suvalkijos miestelyje. Žiemos laiku gyvendavo pas savo dėdę Kalvarijos vaistininką, vaikystėje turėjo progos sėdėti prie vieno stalo su rašytoju Antanu Vienuoliu. Vėliau mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, germanistiką, dirbo Lietuvos radijuje. Vokietijoje daugiau kaip 50 metus gyvenantis žurnalistas, publicistas L. Stepanauskas – ištikimas Antano Baranausko, Antano Vienuolio, Tomo Mano, Vydūno, Viktoro Falkenhano, Kristijono Donelaičio ir kitų rašytojų bei garsių kultūros veikėjų kūrybinio palikimo puoselėtojas. 1956-1963 metais dirbo Lietuvos valstybiniame radijo ir televizijos komitete. Nuo 1963 m. gyvena Berlyne. 1963-1967 metais dirbo kelionių biure Berlyne, nuo 1968 m. iki 1996 m. buvo Berlyno televizijos redaktorius ir režisierius. Nuo 1975 m. mokslinės Tomo Mano draugijos (Ciuriche) narys. Buvo Baltistikos komisijos valdybos narys. L. Stepanauskas tyrinėja Tomo Mano, Vydūno, Antano Baranausko, Antano Vienuolio ir kitų rašytojų bei kultūros ir visuomenės veikėjų gyvenimą ir kūrybą. Dirbdamas Vokietijoje plėtoja kūrybinius ryšius su Lietuva, rašo temomis, jungiančiomis Lietuvą su Vokietija. Jo pagrindinė tyrinėjimų tema – vokiečių ir lietuvių literatūriniai ir kultūriniai ryšiai, kitų šalių istorija ir kultūra. Apie tai skelbia straipsnius Lietuvos,Vokietijos ir kitų šalių spaudoje, parašė ir išleido knygų. Nedaug kas žino, kad Leonas Stepanauskas yra garsios Lietuvoje Balio Dvariono dainos „Žvaigždutė“, kuria atliko dainininkė Beatričė Grincevičiūtė, eilių, parašytų 1942 m., autorius. L. Stepanauskas yra Vydūno draugijos garbės narys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Jau daug metų yra tikrasis kultūros ambasadorius Lietuvoje. Kaip Vokietijos mokslinio baltistų susivienijimo Baltistenkreis zu Berlin Berlyno valdybos narys, dalyvauja visuose

VOKIETIJOS LIETUVIS ŽURNALISTAS: „NEPASKĘSKIME TOMO MANO JŪROJE“ moksliniuose renginiuose, susijusiuose su baltistika. Palaiko glaudžius ryšius su „Santara-Šviesa“. 1987 m. „Vagos“ leidykla išleido jo knygą „Tomas Manas ir Nida“ (2-asis leidimas. Vilnius, 1996 m.). 2011 m. išleista knygos „Tomas Manas ir Nida: biografinė apybraiža.- 3-oji laida. Vilnius: Versus aureus). Ji 2011 m. išversta į vokiečių kalbą (Thomas Mann und Nidden: eine Annaherung aus Litauen). Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 2009 m. išleido L. Stepanausko knygą „Užsižiebkite, Kvedlinburgo analai: kelionės esė“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009 m.). 2010 m. pasirodė L. Stepanausko knyga „Paviliojo Islandija: Teodoro Bieliackino pėdsakais“ (Vilnius: Versus aureus, 2010). 2017 m. Vilniuje, Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose buvo pristatyta L. Stepanausko nedidelė knygelė „Filosofas ir rašytojas Vydūnas po Tilžės žūties“ ir kt. Daugiausia L. Stepanauskas nusipelnė tyrinėdamas vokiečių mokslininkų ir rašytojų ryšius su Kuršių nerija. Savitos Kuršių nerijos gamtos apsuptyje beveik atskirti nuo žemyno, šio pusiasalio žmonės statė originalius, savo pasaulėjautą atspindinčius pastatus, kovojo su smėliu ir kopomis, sodino mišką. Senoji Nida minima nuo 1385 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Miestelis 1529 m. gavo Magdeburgo teises. 1675 m. Senąją Nidą užpusčius smėliui, jos gyventojai ėmė kurtis šiauriau, prie Kuršių marių, o 1732 m. apsigyveno dabartinėje Nidoje. Nuo 18 a. pagal Karaliaučiaus-Klaipėdos-Rygos traktą Kuršių nerijoje buvo išsidėsčiusios pašto stotys Nida, Juodkrantė, Karvaičiai, Nagliai... Šiuo keliu iš Vakarų Europos į

Žurnalistas, knygų autorius L. Stepanauskas VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 19


Peterburgą keliavo įvairūs keliautojai, diplomatai, mokslininkai, aktoriai, muzikantai, dailininkai. 1809 m. spalio 6-8 dienomis per Kuršių neriją važiavo vokiečių mokslininkas, meno žinovas Vilhelmas Humboltas (1767-1835). 1809 m. spalio 10 d. jis laiške žmonai rašė: „Trys dienas keliavau jūros pakraščiu <...> Kuršių nerija yra tokia savita, kad ją būtina pamatyti kaip Italiją arba Ispaniją, jogei sielai nestigtų nuostabaus grožio vaizdų...“ Kuršių neriją pamėgo vokiečių rašytojas Tomas Manas (Thomas Mann, 1875-1955). Jis pirmąkart atvyko į Nidą atostogų daugiau kaip prieš 90 metų, 1929 m. vasarą. T. Manas apsigyveno Hermano Blodės (Hermann Blode) viešbutyje. Susižavėjęs unikaliu Kuršių nerijos grožiu, rašytojas nusprendė pasistatyti Nidoje namą, kurį suprojektavo Klaipėdoje gyvenęs vokiečių inžinierius, architektas Herbertas Reismanas. Pagal jo projektą 1930 m. Nidoje, ant Uošvės kopos buvo pastatytas T. Mano namas švendriniu stogu su didele veranda. Nuo jos atsivėrė platus reginys į marias, į Purvynės namelius ir įlanką. 1930 m. T. Manas su šeima atvyko į Nidą vasaroti savo name. Tai buvo 1930 m. liepos 16-oji. Trečiadienio popietė. Visa Nida susirinko į prieplauką. Žvalgosi ir laukia iš Kranzbeko, pietinio Kuršių marių kranto atplaukiant garlaivio „Kuršių marės“, kuriuo turi atplaukti pasaulinė garsenybė – rašytojas Nobelio premijos laureatas T. Manas. Prieplaukoje garlaiviu atvykusio rašytojo su žmona Katia Man ir trimis vaikais: Elizabeta, Michaeliu ir Monika, laukė viešbučio savininko Blodės parūpinta vienintelė visoje Nidoje karieta, gausus būrys vasarotojų, keletas fotografų bei kaimelio gyventojai. Rašytojas, sėdęs su šeima į belaukiančią karietą, nuvyko į netoli miestelio esančią gražią, žaliom pušelėm apaugusią kalvą, nuo kurios aiškiai matėsi marių platybė ir smėlio kopos. Čia, ant Uošvės kopos, stovėjo tik ką pabaigtas Mano vasarnamis švendriniu stogu su didele veranda. Išsipildė rašytojo svajonė turėti vasarnamį prie Baltijos jūros, „prie tokios Baltijos, kokios iki šiol nepažinojau. Ir jūra, ir paplūdimys čia primena pirmykštę gamtos stichiją“. Vėliau T. Manas savo pranešime, skaitytame 1931 m. gruodžio 1 d. Rotary klubo susirinkime, pasakė: „mano žodžiai neįstengs jums kaip reikiant perteikti šio kraštovaizdžio savito primityvumo ir didingo grožio. Norėčiau liudytoju pasitelkti Vilhelmą Humboltą, kuris ten lankėsi ir taip susižavėjo Nida, kad, jo žodžiais tariant, žmogui būtinai reikia pamatyti Kuršių neriją, lygiai kaip Italiją ar Ispaniją...“ T. Manas su šeima Nidoje praleido tris vasaras – ilsėjosi ir rašė – „Juozapą ir jo brolius“, eseistiką, straipsnius, laiškus, dienoraštį. T. Mano svečiai – iš toli atvykę rašytojai, žurnalistai, menininkai pasakoja Nidoje suradę intensyvius rašytojo kūrybos namus. Trys T. Mano kūrybos vasaros Nidoje, išlikę prisiminimai, patvirtina tai. „Mano vyras be savo kūrybinio darbo nebūtų galėjęs gyventi, - prisimena Katia Man. – Tai įgimtas jo poreikis. Ir pertraukos nebūtų buvusios įmanomos. Jei jis kur nors ilgiau apsistodavo, jau kitą dieną sėsdavo prie rašomojo stalo. Taip buvo ir Nidoje. Tai tikrai šventos jo valandos...“ Visa tai padėjo atrasti žurnalistas ir Tomo Mano kūrybinio palikimo puoselėtojas Leonas Stepanauskas. Jis nuo 1975 m. tyrinėja Tomo Mano ryšius su Nida. Ypač dideli L. Stepanusko nuopelnai 20 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS

Žurnalisto knyga „Tomas Manas ir Nida“

tyrinėjant T. Mano ryšius su Lietuva, jo vasarojimą Nidoje 1930-1932 metais. Jo pastangų dėka Nidoje buvo išsaugotas Tomo Mano vasarnamis ant Uošvės kalvos. Rašytojo vasarnamis išlikęs iki šių dienų. 1965 m. čia įkurta biblioteka-skaitykla, nuo 1987 m. namelyje kasmet vyksta Tomo Mano seminarai, muzikos ir poezijos festivaliai. 1990 m. įkurta T. Mano draugija. Tomo Mano memorialinio muziejaus statusas vasarnamiui Nidoje suteiktas 1996 m. Pirmąkart su Leonu Stepanausku susitikau 1997 m. liepos 16 d. Nidoje, kur restauruotame rašytojo Tomo Mano vasarnamyje, įsikūrė T. Mano memorialinis muziejus ir jo vardu pavadintas kultūros centras. Čia įvyko konferencija ir literatūros bei muzikos vakaras „Tomas Manas Nidoje“. Vakaro metu aktoriai skaitė ištraukas iš T. Mano kūrinių, romano „Daktaras Faustas“, apsakymo „Tristanas“, jo laiškų fragmentus, T. Mano, Katios Man ir kitų asmenų prisiminimų fragmentus, skambėjo rašytojo pamėgtų kompozitorių muzika ir dainos, kurias atliko žymiausi Lietuvos muzikantai ir dainininkai. Konferencijoje pagrindinį pranešimą „Nepaskęskime Tomo Mano jūroje“ padarė ilgametis rašytojo gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojas Leonas Stepanauskas. Jis kalbėjo: „...Skaitykime T. Mano tekstus. Štai ką aš norėjau pasakyti pradėdamas savo pranešimą


„Nepaskęskime Tomo Mano jūroje“ Savo kalboje broliams rotariams Miunchene 1931 metų gruodžio 1 dieną (vieninteliame didesniame Nidai skirtame rašinyje, kurio spausdintas variantas pavadintas „Mano vasarnamis“) Tomas Manas gražiausiais žodžiais pašlovino Baltiją. Rašytojas primygtinai įspėja, kad jūrai reikia rodyti prideramą pagarbą, antraip esą ji gali net nubausti. Dabar turime reikalų su jūra, kuria galime vadinti paties rašytojopoeto vardu <...> Mano galva, svarbiausias įspėjimas taip ir skambėtų: „Nepaskęskime Tomo Mano jūroje“. Tai taikytina aišku, ir mums lietuviams. Pasaulinės šlovės nusipelniusio žmogaus-kūrėjo biografijos susilietimas su mažos tautos likimu, jo „grįžimas“ į kuklią švendrių pastogę Nidoje su misija, kurią mes patys jam numatėme, iš tikrųjų unikumas, kuris vis labiau patenka į tyrinėtojų, rašytojų kūrybos mylėtojų, pagaliau smalsuolių, turistų dėmesio lauką. Pavojų čia nemaža. Iš vienos pusės pagunda vertinti pervertinti Nidos vietą rašytojo biografijoje. Kartais atrodo, tarsi be šio vasarnamio kuršių nerijoje Tomas manas nebūtų galėjęs sukurti kūrinio „Juozapas ir jo broliai“. Klaustukas. Jis parašė beveik knygą apie šio kūrinio sukūrimą, pavadintą „Šešiolika metų“. Ir ten nėra nė vienos eilutės apie Nidą. Bet tai visiškai nenuneigia, ką aš prieš tai pasakiau. Žinot, yra kėdžių, ant kurių sėdėjo Gėtė ar Šekspyras ar kas kitas. Ir ta vieta nemirštama. Tai ką jau kalbėti apie šitą vasarnamį. Iš tikrųjų jis Tomui Manui davė daug impulsų. Tai iš vienos pusės. Iš kitos pusės kaupiasi klausimai, net priekaištai, kodėl taip žemai lenkiamės grožinės literatūros meistrui, kuris vasarodamas Nidoje,, taip pat vėliau, mažai domėjosi mūsų šalimi, o juolab jos tragišku likimu vėlesniais metais. Jau keletą dešimtmečių man pačiam tenka galynėtis su Tomo Mano jūros bangomis. Visų pirmą tyrinėti Nidos atkarpą, vadinasi, santykį su Lietuva <...> Taip jau sutapo, kad 1930 metų liepos mėnesį į Kuršių neriją atplaukusį vasaroti rašytoją pasitiko dar ir jo Nobelio premija vainikuoti „Budenbrokai“ lietuvių kalba. <...> Todėl turime pagrindo manyti, kad Tomas Manas Kaune spausdintą leidinį laikė savo rankose“.

L. Stepanauskas Nidos konferencijos metu pateikė paklausyti ir praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje užrašyto pokalbio su rašytojo žmona Katia Man įrašą. Katia Man su smulkiomis detalėmis pasakojo, kaip ji su vyru ir vaikais atplaukė į Nidą, gyvenimą ir aplinką vasarnamyje ant Uošvės kopos, kur, pasak jos, „toks savitas kraštovaizdžio grožis padarė mums stiprų įspūdį. Tatai mes jautėme ir susiradome pusiasalyje gražiausią vietą išsvajotam nameliui gamtos prieglobstyje“. Apie šį susitikimą Nidoje su L. Stepanausku, tais pačiais metais rugpjūčio mėn. laikraščio „Šiaulių kraštas“ literatūriniame priede „Atolankos“ buvo išspausdintas šių eilučių autoriaus rašinys „Žmogui būtinai reikia pamatyti Kuršių neriją“. Atsiliepdamas į šią publikaciją ir dėkodamas už straipsnį „Žmogui būtinai reikia pamatyti Kuršių neriją“, L. Stepanauskas 1997 m. gruodžio 23 d. atsiuntė laišką, kuriame rašo: ... Nuotraukos labai vaizdžiai priminė Nidos valandas. Malonu, kad į voką įdėjote pilnas „Atolankas“. Matau tai, ko ilgėjausi (Vokietijoje, kur didesnę gyvenimo pusę gyvenu, tatai įprasta): poetai, įvairia dvasios veikla pabirę po šalies žemėlapį. Tiek perliukų Šiaulių krašte (plačiąja šito žodžio prasme). Truputį liūdna, kad Šiaulius mažai pažįstu. Sveikinkit ir „Atolankas“. 2017 m. lapkričio mėn. L. Stepanauskas pristatė savo knygą „Filosofas ir rašytojas Vydūnas po Tilžės žūties“ Vilniuje, Šiauliuose. Teko dalyvauti susitikime su šiuo autoriumi Šiauliuose. Šio renginio metu L. Stepanauskas pasidalino savo tyrinėjimais ir įžvalgomis apie Vydūną, papasakojo apie jo paskutinius gyvenimo metus, praleistus Detmolde. Tilžėje, atsakė į klausimus. L. Stepanausko nuomone, Lietuvai reikia Vydūno kaip vitaminų, stiprinančių ją iš vidaus. Juk Vokietija didžiuojasi savo didžiavyriais, stato jiems paminklus. Ir Lietuvoje Vydūnas nusipelnė paminklo. Vertėtų pagalvoti ir apie tokio paminklo pastatymą Šiauliuose, kur tarpukaryje Vydūnas ne kartą lankėsi, skaitė paskaitas, draugavo su to meto Šiaulių šviesuoliais Peliksu Bugailiškiu, Stase ir Kazimieru Venclauskiais, Antanu Krausu ir kitais miesto kultūros ir meno veikėjais. Evgenios Levin, L. Stepanausko asm. archyvo, nuotr.

Su Thomo Manno žmona Katia Ciūriche 1965 m. VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 21


GIMNAZIJOS NAUJIENOS RAŠYMAS UŽ LAISVĘ

Asta D‘Elia

teisių diena, jas ginanti organizacija „Amnesty International“ viso pasaulio žmones kviečia rašyti laiškus ir taip prisidėti prie kampanijos „Rašymas už laisvę“. Šimtai tūkstančių žmonių iš įvairių pasaulio kampelių rašo laiškus. Tokiu būdu jie išreiškia solidarumą su žmonėmis, kurių teisės yra pažeidžiamos, ragina vyriausybes gerbti žmogaus teises. Kiekvienas laiškas svarbus, nes jis gali išgelbėti gyvybes, užkirsti kelią kankinimams ar neteisingiems ir neteisėtiems apkaltos procesams. Vasario 16-osios gimnazijos devintokai – Lara A., Leonard I., Xenia P. ir Aistra S. – ragino savanorius prisidėti prie šios akcijos. Visi laiškai ir atvirukai buvo surinkti ir nusiųsti „Amnesty International“, o iš ten keliaus į institucijas atitinkamose šalyse. Akciją mūsų gimnazijoje organizavo dr. Gabriele Hoffmann.

Kadangi gruodžio 10 d. minima Tarptautinė žmogaus

Dr. Gabriele Hoffmann nuotr.

PASAKIŠKAS IŠŠŪKIS

„Pasakų iššūkis 2020“. Idėjos autorė – programų „Pasakos augimui. Asmenybės ugdymo užsiėmimai“ vadovė Akvilė Sadauskienė.

Vasario 16-osios gimnazijos devintokai – akcijos dalyviai

Mažieji gimnazistai per lietuvių kalbos pamokas skaitė iniciatyvai atrinktas pasakas, jas aptarė, iliustravo bei dvi iš jų inscenizavo. Mokiniai vaidindami kūrė „moderniąją“ tautosaką, o įvairiaspalviais lapais pasipuošęs gimnazijos parkas tapo puikia scena. Gimnazistai, pasibaigus iniciatyvai, džiaugėsi ne tik naujai įgytomis žiniomis, bet ir padėkomis. Jų mokytoja Asta D`Elia taip pat gavo padėką, kad „pasakų dėka netradiciniu būdu skatino savo ugdytinių socialinį, emocinį bei kultūrinį augimą“.

Nuotolinio seminaro – iniciatyvos dalyviai

Asta D‘Elia Rugpjūčio–lapkričio mėnesiais mūsų gimnazijos penktokėliai ir šeštokėliai dalyvavo tarptautinėje iniciatyvoje 22 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS

Per nuotolinį seminarą „Iniciatyva „Pasakų iššūkis 2020“: ugdymo pasakomis sėkmės“, vykusį lapkričio 20 d., mokytoja su beveik 200 dalyvių pasidalino savo įžvalgomis ir skaitė pranešimą apie mokinių kūrybiškumo lavinimą. Autorės nuotr.


ORANŽINĖS KALĖDOS ntiniai renginiai, per šventes negalėsime susitikti su savo artimaisiais. Tačiau Vilniaus džiazo mokyklos entuziastai Jurga ir Artūras Novikai sumanė iniciatyvą „Oranžinės Kalėdos“. Atlikėjai vieni kitus sveikina muzikiniais kūriniais neišeidami iš mokyklos, linki gražių artėjančių švenčių ir ištvermės karantino laikotarpiu.

„Oranžinės Kalėdos“

Gintaras RUČYS Virusas mus visus uždarė namuose. Nevyksta nei koncertai, nei kiti šventi-

Mūsų gimnazijos mokiniai noriai prisidėjo prie šio projekto. Jie kartu atliko Rytų Prūsijoje Georg Weissel sukurtą adventinę giesmę „Atverkite duris“ („Macht hoch die Tür“). Vasario 16-osios gimnazijos mokinių ansamblyje pasirodo Auksė 9 kl. (dainavimas), Frederikas 11 kl. (mušamieji), Monika 8 kl. (klarnetas), Emilia 7 kl. (arfa). Septintoko Ąžuolo sukurtą tekstą skaito taip pat 7 klasės mokinys Adomas. Oranžinių Kalėdų linki 7-8 klasių mokinių grupė. Artūro Noviko Džiazo Mokyklos – vokalinio džiazo mokyklos nuotr.

BENDRABUTIS NUŠVITO KALĖDINE ŠVIESA Edmundas JANKŪNAS Advento pirmosios žvakutės uždegimas gimnazijos bendrabutyje tapo gražia ir kasmet vaikų laukiama tradicija. Bendrabučio auklėtoja Raimunda Jankūnienė kartu su mokinių taryba ir šiais metais įdėjo daug pastangų ir kūrybiškumo, kad bendrabutis nušvistų šventiška Kalėdų laukimo šviesa. Vakaro pradžioje bendrabučio auklėtoja Raimunda vaikams trumpai papasakojo apie advento laikotarpį ir Kalėdų šventės prasmę mūsų gyvenime. Nuoširdžiai į vaikus tą vakarą kreipėsi ir bendrabučio seniūnai – abiturientai Irmantė bei Laimis. Vakaro kulminacija tapo pirmosios advento žvakutės uždegimas. Po to Irmantė ir Laimis bendrabutyje gyve-

Kalėdiškai pasipuošęs bendrabutis

nantiems vaikams įteikė visų laukiamus advento kalendorius. Frederic Nader nuotr.

ADVENTINĖS PAMALDOS GIMNAZISTAMS dr. Virginijus Grigutis mažoms gimnazistų grupėms organizavo advento pamaldas.

Dalė KRIŠČIŪNIENĖ

Jose kunigas, taikydamas socialinį eksperimentą, parodė vaikams, kaip mes visi skirtingai suvokiame laiko tėkmę, kaip sunku išgirsti ir suprasti mus supančios aplinkos garsus. Pasaulyje įsiviešpatavęs Covid-19 virusas sustabdė žmogų. Ribodamas judėjimo laisvę, privertė jį įsiklausyti į aplinką, išgirsti gamtos garsus, šalia esantį žmogų, privertė susimąstyti, atsisukti į Dievą ir išgirsti Jo sakomą žodį.

Adventas – susikaupimo, ramybės ir Kūdikėlio Jėzaus laukimo metas. Per visą šį laikotarpį gimnazijos kapelionas

Dr. Virginijaus Grigučio nuotr.

Adventinės pamaldos gimnazistams

Po pamaldų religijos mokytoja Dalė Kriščiūnienė su gimnazistais pamokose aptarė, ką kiekvienam reiškia Dievo balsas. VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 23


BENDRUOMENĖS ALĖJA PRISTATYTOS LIETUVIŠKOSIOS VIRTUVĖS PASLAPTYS Kristina BRAUN Kūčios ir Kalėdos – stebuklingas laikas. Apie jį neužtenka vien kalbėti, jį reikia pajusti. Galbūt pamenate Niurnbergo lietuvių bendruomenės narių entuziastingai ruoštą kelionės į lietuvišką Kūčių vakarienę „Haus International“ pastate Rothe, atmosferą? 2019 metais Rasos Weiss vestu šventiniu vakaru Rothe susižavėjo dvylika dalyvavusių svečių. Žinoma, prie visų pasiruošimo darbų prisidėjo ,,virtuvės fėjos“ – kunigas Ričardas Rutkauskas, Darius, Gintas ir Kristina. O Laimutė su mumis dalijosi savo asmeniniais ir kitų Lietuvos regionų Kūčių ir Kalėdų patiekalų receptais bei intensyviai viską ruošė.

Pristatytos lietuviškosios virtuvės paslaptys

Ištisus 2020 metus ieškojome tinkamų nuotraukų, rinkome ir vertėme receptus bei mūsų pokalbius. Ir lyg susitarus – kaip tik artėjant Kalėdoms buvo pasiektas nuostabus rezultatas – išleista knygutė su dvylikos šalių šventiniais receptais ir tradicijomis, tarp jų ir jaukios lietuvių Kūčių tradicijos bei Lai-

Lietuviška Kūčių vakarienė „Haus International“ pastate Rothe

Kadangi dėl šeiminių priežasčių pati negalėjau vesti vakaro, mane vadavo Rasa Weiss, kuri buvo tarytum ,,įmesta į šaltą vandenį“, tačiau puikiai viską įgyvendino – juk mums, lietuviams, tradicijos žinomos ir artimos. Plačiau skaitykite čia: https://www.nordbayern.de/region/roth/im-haus-international-in-roth-dem-fremden-eingesicht-geben-1.9664422?fbclid=IwAR0eTQh5lR5nUx_ yt01ceWbXQ3a2IGJTfe0xN2AZgRPthrOmIVHMjFLwTlk

Kodėl mes kalbame apie tai 2020 metais? Į minėtą šventinį vakarą „Haus International“ buvo pakviesti ne vienos šalies atstovai, taigi savo virtuvės paslaptis pristatė ne tik Lietuvos, bet dar vienuolikos šalių atstovės. Taip gimė puiki mintis – visus šiuos nuostabius šventinius receptus ir tradicijas sukelti į knygelę. 24 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS

mutės paruošti receptai. Nesinori išduoti daugiau detalių, nes šią knygutę galima įsigyti, ji išleista vokiečių kalba. Knygutėje tikrai atpažinsite ne tik sau artimas lietuviškas tradicijas, bet atrasite nuostabius kitų šalių šventinius patiekalus bei jų istorijas. Pirkdami knygutę paremsite „Haus International Roth“, Niurnbergo ir visą Vokietijos lietuvių bendruomenę. Kaina: 12,00 €. Visais klausimais kreipkitės į mane: Kristina Braun, kristina. braun@vlbe.org Skanaus skaitymo ir nuostabių Jums švenčių, mielieji! Autorės asm. archyvo nuotr.


Vaiva ZURAWSKI Kaip visada, Hamburgo lietuvių bendruomenė skiria daug dėmesio kultūriniam gyvenimui Lietuvoje. Bendruomenė palaiko stiprius ryšius su Lietuvos menininkais, kviesdama juos į įvairius renginius, organizuodama pokalbius. Netgi dabar, COVID-19 pandemijos metu bendruomenės vadovė Asta Korinth nenuleidžia rankų ir randa nuotolinių galimybių šiuos kontaktus palaikyti. Ji ne tik ieško bei randa menininkų, kurie su mumis mielai bendrauja, bet ir naudojasi visomis esamomis komunikacijos galimybėmis, siekdama šią tradiciją pratęsti ir išlaikyti. Lapkričio 14 dieną Hamburgo lietuvių bendruomenė sukvietė savo narius virtualiam pokalbiui su žymia Lietuvos aktore Larisa Kalpokaite. Aktorė gimė 1958 metais Vilniuje, prie Neries ir kaip ji pati sako – „labai skubėjo atvykti į šį pasaulį“. 1975–1977 m. L. Kalpokaitė mokėsi LTSR valstybinės konservatorijos solinio dainavimo katedros parengiamuosiuose kursuose. 1981 m. šioje konservatorijoje įgijo aktorės specialybę. 1981–1989 m. vaidino LTSR valstybiniame akademiniame dramos teatre. Nuo 1990 m. dirba Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre. Aktorė taip pat filmuojasi kine ir rengia koncertines programas. 2008 m. kartu su dainininku Ovidijumi Vyšniausku dalyvavo LNK televizijos muzikiniame šou „Žvaigždžių duetai“. Aktorė šiuo metu dirba „Knygos teatre“, yra kviečiama dalyvauti televizijos projektuose, vaidinti teatro spektakliuose, filmuotis serialuose bei laidose. L. Kalpokaitės vyras taip pat aktorius – Jonas Braškys. L. Kalpokaitė nuo pat vaikystės mėgo dainuoti ir vaidinti. Nors aktorės vaikystė nebuvo suvaržyta, jai vis tiek teko kovoti su „nepasitikėjimo savimi demonais“, priešinantis minčiai, kad ji nepakankamai gera. Šiuos kompleksus jai padėjo nugalėti meilė darbui ir žiūrovams, dėl kurių ji ir atsidūrė scenoje. Pirmąjį vaidmenį – Ijo, Larisa suvaidino 1981 metais Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre Justino Marcinkevičiaus dramoje „Prometėjas. Ikaras“ (režisierius Henrikas Vancevičius).

IRISAI, ARBŪZAS, ŽIURKĖS IR STIRNOS

Charizmatiškoji aktorė Larisa Kalpokaitė

Pokalbio su Hamburgo lietuviais metu aktorė pasakojo apie piršlybas, žiurkių pavogtą arbūzą ir medaus mėnesį technikumo bendrabutyje. L. Kalpokaitė minėjo, kad jos vyrui buvo visai nesvarbi aplinka, kurioje jis piršosi. Ji pasakojo, kad tuo metu dešinėje pusėje stūksojo šiukšlynas, o kairėje – žaliavo lapais apaugę irisai. Ir nors medaus mėnesį ji praleido viename kambaryje su kolegomis, o naktį žiurkės pavogė arbūzą, kuris buvo paliktas ant stalo, visa tai nesutrukdė puoselėti ilgametę santuoką. Kiti linksmi epizodai – iš profesinio gyvenimo, pavyzdžiui, jos kolega Juozas mėgsta vaidinimo metu krėsti įvairius pokštus, tokius kaip į pirkinių krepšį įdėti plytą arba rūkytą žuvį. Į klausimą, ar kuris nors vaidmuo aktorei yra labiausiai įstrigęs, ji atsako, kad nėra prisirišusi prie jokio vaidmens, o žvaigždžių ligos – tik kvailiems. Pokalbiui pasisukus apie COVID-19, aktorė paminėjo, kad šiuo metu itin svarbu neužmiršti vieniems kitų, pasirūpinti draugais ir artimaisiais – palaikyti bet kokius įmanomus nuotolinius socialinius ryšius. Kalbant apie meną ir kultūrą, ji pabrėžė, kad itin svarbu išnaudoti visas medijas, nepamiršti menininkų, paremti juos tiek morališkai, tiek kolegiškai. Domėtis reportažais, įrašais, pasisakymais ir palaikyti kitas iniciatyvas: „Kultūra ir menas yra mūsų tautos šaknys ir šaltinis, jei mirs mūsų kultūra, mirs ir mūsų kalba, o be jos – nebus tautos. Šiuo sunkiu metu nereikia leisti ilgam „numarinti” mūsų kultūros ir meno gyvavimo.”, – kalbėjo L. Kalpokaitė. Ji taip pat pabrėžė, kad jeigu ne COVID-19 pandemija, karantinas ir prislopęs gyvenimo ritmas, daugelio dalykų būtų iki šiol nepastebėjusi, pavyzdžiui, po obelimis lakstančių stirnų. „Ačiū, kad nepamirštat” (L. Kalpokaitė) Redakcijos stopkadras, „Domino“ teatro archyvo nuotr. VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 25


AKCIJA, SUJUNGUSI LIETUVIUS VOKIETIJOJE IR LIETUVOJE Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Hamburgo lietuvių vaikų ir tėvų mokyklos „Abėcėlė“ mokytojos Lidija Möller ir Jolita Zykutė dalinasi, su kokiais iššūkiais susidūrė rengdamos virtualią kalėdinę šventę mokiniams, prie kurios prijungė labdaros akciją, skatindamos paaukoti Lietuvoje onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais besirūpinančiam paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“. Pasakojame apie renginį ir apie tai, kad net ir vienas jūsų euras gali kažkam būti gyvybiškai svarbus.

Kaip gimė sumanymas kartu su kalėdine švente surengti labdaros akciją? L. Möller: Rengdama kalėdines šventes „Abėcėlė“ jau eilę

Kalėdiniai vaikų laiškai

Lietuvoje kasmet apie šimtas vaikų išgirsta vėžio diagnozę, kas pakeičia visos šeimos gyvenimą. Daugelis žmonių klaidingai mano „jei aukosiu nedaug pinigų, niekas nepasikeis“. Atsakyčiau, jog milijonas susideda iš daugybės eurų, tad skirdamas kelis eurus, aukoji ne „tiek mažai“, o dalį milijono. Jeigu šias eilutes skaitantys žmonės kiekvienas skirtų po vieną eurą, paskaičiuokite patys, koks poveikis būtų tiems, kam piniginė pagalba gyvybiškai svarbi.

Į „Abėcėlės“ mokinių namus šiemet atkeliavo Kalėdų senio laiškai. Papasakokite apie tai.

Virtualios kalėdinės šventės mokiniams akimirka

metų inicijuoja pati arba kviečia prisijungti prie kitų organizacijų rengiamų labdaros akcijų. Praeitais metais mūsų mokinių mamos rinko aukas akcijai „Spalvotas pleistriukas“ onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. 2018 m. kvietėme paremti Šiaulių sanatorinėje mokykloje besimokančią neįgalią mergaitę, kuriais buvo reikalingas specialus stalas. Juk šv. Kalėdų šventės esmė – ne materialios dovanos, o gerumas, kuriuo dalinamės su kitais, ypač su tais, kuriems labai reikia pagalbos. Todėl ir šio straipsnio skaitytojus kviečiame paremti „Mamų uniją“, besirūpinančią onkloginėmis ligomis sergančiais vaikais ir jų šeimomis. J. Zykutė: Sakoma, kad vaikai geriausiai mokosi ne klausydami, ką suaugusieji sako, o matydami, ką jie daro. Todėl tokia akcija yra ir svarbi atjautos pamoka. Šio dalyko mokomės ir mes, suaugusieji. 26 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS

L. Möller: Idėja pradžiuginti ištikimiausius mokinukus Kalėdų senelio laiškais kilo mokytojoms aktyviai besukant galvas kaip ir kokia forma šiemet paminėti Kalėdų šventę, kai tiek daug suvaržymų. Buvo daug įvairausių idėjų, tačiau nusprendėme, kad Kalėdų senelio laiškai yra nemari klasika. Ar mūsų vaikystėje, ar dabar, tai stebina ir suteikia daug džiaugsmo kiekvienam tokį laišką gavusiam vaikui. Mums buvo svarbu, kad jie būtų individualūs, nepakartojami ir, aišku, lietuviški. Mokytojos įdėjo daug kūrybos, fantazijos ir meilės ruošdamos laiškus. J. Zykutė: Daugelis vaikų šiemet Kalėdas sutiks mažesniame šeimos rate, retas keliaus iki Lietuvos pas artimuosius. Tai neramina ir liūdina vaikus (kaip ir suaugusius). Galbūt gaudamas laišką, vaikas gaus širdies šilumos kąsnelį, kurio tokiu sudėtingu laiku taip reikia.


Su kokiais iššūkiais susidūrėte rengdamos virtualią Kalėdų šventę mokiniams? L. Möller: Pasak Pasaulio lietuvių bendrijos švietimo komisijos trečdalis pasaulyje veikiančių lituanistinių mokyklų pandemijos pasekoje sustabdė savo veiklą dėl techninių, žmogiškųjų ir kitų resursų trūkumo. Džiaugiamės, kad „Abėcėlė“ tvarkosi su iššūkiais. Gyvo bendravimo jausmo jokia technika neatkartos, tačiau kai kitų galimybių nėra virtualūs susitikimai yra galimybė išlaikyti ryšį su vaikais, kad vėl susitikę galėtume jį toliau stiprinti, ir nereiktų pradėti kurti iš naujo. Nuotolinės pamokos, o juo labiau šventės virtualioje erdvėje yra naujas „žanras“ ne tik savaitgalinėms lietuviškoms mokykloms, bet net ir renginių organizavimo profesionalams. Kyla daug užduočių: kaip sudominti įvairaus amžiaus vaikus, išlaikyti jų dėmesį. Svarbiausias iššūkis - kaip sukurti bendrumo, buvimo kartu jausmą bendraujant per ekraną. Šiais metais pakvietėme „Abėcėlės“ vaikus i šventinį susitikimą su pačiu tikriausiu seneliu Kalėda iš Lietuvos. Kiek nuogastavome, kaip vaikai priims tokį renginio formatą, nes su seneliu netgi ratelio sušokti nėra galimybės. Nerimavome be reikalo, vaikai labai natūraliai domėjosi seneliu Kalėda, kalbėjo patys, uždavė jam daugybę klausimų, pasakojo savo įspūdžius, deklamavo eilėraščius ir netgi dainavo. Vaikams buvo įdomu ir tiesiog pabendrauti su Kalėdų seneliu, sužinoti tai, kas juos domina pvz. ar senelis turi žmoną, o vaikų, kokią mokyklą lankė? Ar mergaitė galėtų tapti Kalėdų seneliu ir daugybę kitų. Tokiems pokalbiams paprastai nelieka nei laiko, nei galimybių didelės šventės šurmulyje. J. Zykutė: Vienas iš iššūkių buvo surasti tikrą Kalėdų senelį. Labai ačiū už pagalbą Štutgarto lietuvių bendruomenės apylinkės vadovui Juozui Vasiliauskiui, kuris pasidalino „slaptais“ kontaktais, tad renginyje dalyvavo senelis Kalėda. Vaikams (ir kai kuriems suaugusiems) buvo proga sužinoti, jog tai yra senasis būdas vadinti Kalėdų

Kalėdiniai vaikų rankdarbiai

senelį, ir kad jo rūbai yra balti, o ne raudoni. Iš anksto tarėmės su seneliu Kalėda, kad tai gali būti ir trumpas, vos pusvalandžio pokalbis. Juk darželinukams sudėtinga išsėdėti net 20 minučių prie kompiuterio. Visgi bendravimas užtruko apie pusantros valandos. Nuotolinio renginio formatas davė savotiškų pliusų – jeigu per tradicines kalėdines šventes daug šurmulio, judėjimo, šįkart buvo proga pakalbėti. Ir vaikai kalbėjo lietuviškai! Drąsesni nuolat kėlė ranką, tylesni buvo pasyvesni, tačiau dalyvavo tempdami prie kompiuterio parodyti savo advento kalendorių ar lankstė pirštus kiek jiems metų. Buvo smagu matyti, kaip nedrąsi, mažai lietuviškai kalbanti mergaitė pabaigoje tarė: „Ačiū“, taip tarsi primindama vaikams, kad reikia padėkoti. Kilo tokia džiugi šurmulio banga, daug pozityvių emocijų, kad manau, jog ši mergaitė patyrė stiprų paskatinimą kalbėti lietuviškai. Mums kaip mokytojoms svarbu, kad greta šventinio džiugesio vaikai patirtų lietuvių kalbos galią ir bendrumo jausmą. Hamburgo „Abėcėlės“ archyvo nuotr.

Mokiniams Kalėdų šventė buvo nemokamas renginys, o tėvus kvietėme paaukoti „Mamų unijai“. Paaukoti paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“ galite pervesdami į A.s LT 77 7300 0101 4079 5625, Swedbank. Plačiau www.mamuunija.lt VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 27


DIEVAS SU ŠLEPETĖMIS ARBA MAŽYTIS GERUMO HIMNAS HAMBURGE Edita GRINČINAITIENĖ Adventiniu laikotarpiu ore tvyro juntama prieškalėdinė tyla ir ramybė. Tai laikas, kuomet peržiūrėti savo gyvenimą, vertybes, jausmus, susivokti savyje, supranti, kas buvo gerai, ką galime padaryti dar geriau, o gal ką reikėtų pakeisti. Šiais metais šventės laukia kitokios nei esame įpratę, todėl Adventas – prasmingas laikas su savimi ir šeima. Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė Asta Korinth pasakojo, kad atvykti į bendruomenę tradiciškai kasmet buvo kviečiami meno, kultūros atstovai, ypatingi, įdomūs žmonės iš Lietuvos. Deja, šiemet, esant karantinui, šios tradicijos tęsti įprastiniu būdu neįmanoma, bet tai nereiškia,

torius neturėjo nė minties apie knygą. „Ir grįžęs tikrai mėginau jos nerašyti, – šypteli, – tol, kol galėjau“. Juozas ir pats negalėjo patikėti, kai iš leidyklos gavo laišką, kuriame buvo vos vienas sakinys: „Sveikiname atvykus į leidyklos autorių gretas“. „Dievas su šlepetėmis“ nėra vien autentiškas piligrimo dienoraštis. Tikrų pasakojimų ir išgyvenimų sudėta nemažai, – be jų juk ir nebūtų buvę knygos, tačiau nemažai nuotykių ir įvykių yra išgalvota, o pagrindinis knygos veikėjas neturi nei vardo, nei pavardės, nei tautybės, nei profesijos. Juozas sako sąmoningai pasirinkęs tokį pasakojimo būdą, kad kiekvienas, paėmęs knygą skaityti, galėtų susitapatinti su personažu. „Ši knyga – mažytis gerumo himnas. Jis tylus, skaudus, jautrus, gal ir juokingas, bet be jokios abejonės – tikras iki pačių širdies gelmių. Tai pasakojimas apie mažuosius, kurie neretai būna patys

Susitikimo su Hamburgo lietuviais stopkadras. A. Korinth (dešinėje)

kad sėdėsime rankas sudėję – randame kitus bendravimo būdus, kaip nenutraukti susitikimų-apsilankymų. Taigi, gruodžio 3 d. 20 val. feisbuko grupėje „Mes – Hamburgo lietuviai“ įvyko tiesioginė susitikimo transliacija su gerai visiems žinomu Lietuvos teatro ir kino aktoriumi, įvairių televizijos projektų dalyviu ir laidų vedėju Juozu Gaižausku. Aktorius neseniai pristatė debiutinę savo knygą-romaną „Dievas su šlepetėmis“. Pristatymas vyko ypatingoje ir netikėtoje erdvėje – Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. Šią knygą aktorius parašė po lemtingos kelionės, kuomet jis praėjo pėsčiomis 800 km. nusidriekusiu piligriminiu Šv. Jokūbo keliu, iš Lisabonos į Kompostelos Santjagas (Ispanija). Į online susitikimą susirinko daugiau 68 klausytojai. Gera buvo klausytis ramaus, paprasto, lengvo, aiškaus, jautraus, jausmingo, pakylėjančio iki dangaus aktoriaus pasakojimo, ką jis patyrė, nukeliavęs 800 km pėsčiomis. Juozas įsitikino, kad kelias nuolat kalba su keliautojais. Tai vyksta net ir tada, kai tau atrodo, kad tai tu kalbi su keliu... „Jei jo klausai, jis atveria paslaptis. Ne akimirksniu, ne tik paklausius, – sakoma: jei pradėjai galvoti apie Kelią, vadinasi, jau esi Kelyje...“ – sako Juozas. Pradėjęs eiti visame pasaulyje žinomu piligrimų keliu ak28 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS

didžiausi. Ir jei tada, kai žmonės knygą perskaitys, sušvis bent kruopelytė vilties, gerumas bus laimėjęs, o aš – labai laimingas“, – sako knygos autorius. Paklaustas, ar Camino jis rado, ko ieškojęs, aktorius šypsosi: „Aš tik ėjau nusilenkti Šv. Jokūbui, kurio palaikai ilsisi Santjago de Kompostelos katedroje. Klausiate, ar radau? Neabejoju, jog atsakymą patys surasite knygoje“.

„Dievas su šlepetėmis“ traukia lyg magnetas. Dar labiau, negu pati kelionė užburia dvasinio prabudimo kelias, begalinis tikėjimas stebuklu, priversiantis ne kartą nusibraukti spindinčią gerumo ašarą.. Jis nenumaldomai atveda į akistatą su slapčiausia svajone.. Juozo Gaižausko knygą „Dievas su šlepetėmis“ išleido leidykla „Alma littera“. Knyga sulaukė stulbinančio populiarumo. Net pats autorius nenutuokė, kad knyga gali daugybę savaičių svečiuotis TOP dešimtukuose, kad žmonės taip ją


pirks, taip domėsis, ir, svarbiausia, skaitys. „Labai džiaugiuosi, kad šis mano romanas paliečia žmones“, - sako knygos autorius.

Feisbuko grupėje „Mes – Hamburgo lietuviai“ galima rasti įkeltą susitikimo įrašą – kviečiame žiūrėti! Na, o knygą galite įsigyti knygynuose arba internetu. Už įdomų vakarą esame dėkingi aktoriui Juozui Gaižauskui ir susitikimo organizatoriams. Iki naujų susitikimų. „Alma Littera“ nuotr., Redakcijos stopkadras

Marytė ŠMITIENĖ Vėlinių (lapkričio 2 d.) proga buvo sutvarkyti lietuvių kapai Hiutenfeldo kapinėse. Herta ir Kazys Motgabiai buvo Vasario 16 gimnazijos mokytojai, o pulkininkas Viktoras Sutkus su žmona Veronika – svarbūs gimnazijos rėmėjai. Tuomet, kai kilo gaisras Renhofo pilyje ir sudegė muzikos kambarys, jie pirmieji atskubėjo į pagalbą su didele auka naujiems instrumentams įsigyti. Tvarkant kapus Hiutenfeldo kapinėse, į pagalbą atskubėjo ir prie iniciatyvos prisidėjo Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Rasa Weiss, gimnazijos ūkio dalies darbuotojas p. Stanislovas ir Romuvos LB apylinkės narės Meilė Veršelienė, Vita Tesnau ir Marytė Šmitienė. Lapkričio 1 d. Hiutenfeldo kapinėse, kartu su miestelio katalikų bendruomenė, pasimelsta už mirusiuosius ir

In memoriam Viktoras ir Veronika Sutkai

Juozas Gaižauskas ir jo knyga „Dievas su šlepetėmis“

APLANKYTI IR SUTVARKYTI LIETUVIŲ KAPAI HIUTENFELDE

Hertos ir Kazio Motgabių kapas

uždegtos bei padėtos žvakutės ant kapų. Autorės nuotr.

Hiutenfeldo kapinėse pagerbti mirusieji – uždegamos žvakutės VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 29


SIELOVADA

30 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS


VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 | LAPKRITIS/GRUODIS 31


Elino Venckaus nuotr.

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post „Vokietijos LB valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB valdybos 32 VLB INFORMACIJOS | 08 - 2020 |LAPKRITIS/GRUODIS nuomonei. „Vokietijos LB valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

VOKIETIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ŽURNALAS „INFORMACIJOS“, 2020 M. LAPKRITIS/GRUODIS NR. 08/595  

Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalas – vienintelis gilias tradicijas turintis lietuvių periodinis leidinys Vokietijoje.

VOKIETIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ŽURNALAS „INFORMACIJOS“, 2020 M. LAPKRITIS/GRUODIS NR. 08/595  

Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalas – vienintelis gilias tradicijas turintis lietuvių periodinis leidinys Vokietijoje.

Profile for vlbe
Advertisement