Page 1

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Mokslus gimnazijoje pradėjo daugiau kaip: Justinas Stacevičius (lrt.lt) nuotr. | Lietuviai visame pasaulyje išreiškė palaikymą baltarusių tautai

200 moksleivių

KANDIDATŲ SUSITIKIMAS DEBATUOSE:

Įvardijo politinės valios trūkumą Lietuvybę atradęs ne cepelinuose ar google paieškoje

PO 31-ERIŲ METŲ:

Naujoji gyvoji grandinė – laisvės kelias į Baltarusiją! VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 1


2 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS


REDAKTORIAUS ŽODIS

SPEKTAKLIO VISUOMENÄ–

ir paĹžengusio Ĺžmogaus, iĹĄ kurio nÄ—ra tyÄ?iojamasi, gyvenimo. KamĹĄtis Minsko plente. KaĹžkur autobuso gale girdisi patariantis, istorinis balsas, – taip buvo ir tÄ…dien, Baltijos kelyje. Nepavyko nuvaĹžiuoti iki gyvosios grandinÄ—s vietos, teko lipti pusiaukelÄ—je ir bÄ—gti. BĹŤtent taip darÄ— ir „LaisvÄ—s kelio“ dalyviai – lipo pusiaukelÄ—je ir bÄ—go, kad tik spÄ—tĹł tapti istorinio ÄŻvykio dalimi. Pagaliau po 31-eriĹł metĹł mes vÄ—l, o gal ir pirmÄ…kart pajutome fizinÄŻ ir dvasinÄŻ tautĹł bendrystÄ—s jausmÄ…. PirmÄ…kart patyrÄ—me masinÄ™ uĹžsienio lietuvybÄ—s uĹžuovÄ—jÄ…. Nuo politikos nepabÄ—gsime. Kaip ir nuo artÄ—janÄ?iĹł rinkimĹł. Nors bÄ—gantieji dar turi laiko, jau vartome biografijas, jungiamÄ—s ÄŻ virtualius susitikimus ir galvojame apie tai, kas mĹŤsĹł laukia. Kas laukia pasaulio lietuviĹł, iĹĄrinkus turintÄŻ jiems dirbti Seimo narÄŻ? Ar situacija dÄ—l pilietybÄ—s iĹĄsaugojimo, elektroninio balsavimo, grÄŻĹžimo ir integracijos ÄŻ Lietuvos visuomenÄ™ keisis? Ar ĹĄlubuojantys VyriausybÄ—s aparatai ir programos, sistema atgis, ar ÄŻ jÄ… bus ÄŻpĹŤsta ugnies? Ar mes susigrÄ…Ĺžinsime savo pilieÄ?ius? Ar pasinaudosime lietuvybÄ—s jÄ—ga pasaulyje? Laikas parodys, taÄ?iau turime akylai stebÄ—ti kandidatus ir neapsigauti. Turime pasinaudoti loginiu, tiriamuoju ir kitais balsais bei savybÄ—mis ir, Ĺžinoma, bĹŤtinai dalyvauti artÄ—janÄ?iuose rinkimuose. Ĺ iame numeryje pristatome dar penkis kandidatus ÄŻ SeimÄ… Pasaulio lietuviĹł apygardoje.

LaisvÄ—s kelyje

Apnuoginta tiesa arba uĹždangoms nusileidus mes iĹĄvydome giliai pasÄ…monÄ—je snaudĹžianÄ?iÄ… tiesÄ… – politika yra didĹžiulis spektaklis, o pagrindinis lÄ—lininkas, tampantis uĹž virvuÄ?iĹł, – galia. Spektaklio visuomenÄ—, kuriÄ… apraĹĄÄ— prancĹŤzĹł autorius Guy Debord, – valdoma visuomenÄ—. Tokiais buvome ir mes, taÄ?iau ĹĄis apibĹŤdinimas ypaÄ? tinka Baltarusijos ĹžmonÄ—ms, su kuriais iĹĄvien Ä—jome mĹŤsĹł dienÄ…, Baltijos kelio dienÄ…. Jie nebenori gyventi spektaklyje, nebenori primestĹł vaidmenĹł ir sugalvotĹł scenarijĹł, jie nori – pilnavertiĹĄko, europietiĹĄko

Noriu pasidĹžiaugti Vokietijos lietuviĹł bendruomene, kuri drauge su Pasaulio lietuviĹł bendruomene suorganizavo gausiai perĹžiĹŤrÄ—tus ir svarbius debatus su kandidatais Berlyne. Noriu pasidĹžiaugti ÄŻkvepianÄ?iais jos nariais – net palikÄ™ bendruomenÄ—s gretas jie tÄ™sia darbus tobulesnÄ—s sistemos, lietuvybÄ—s puoselÄ—jimo ir iĹĄsaugojimo link. AÄ?iĹŤ, Sergej Ĺ iĹĄulin, uĹž ÄŻkvÄ—pimÄ…, uĹž ilgus metus, paaukotas dienas ir naktis bendruomenei ir kvieÄ?iu skaityti nuoĹĄirdĹł, motyvuojantÄŻ interviu su Hamburgo lietuviu. Ĺ iemet rugsÄ—jis uĹždaras. Ĺ alys veria savo sienas, bijo plintanÄ?io viruso, o aĹĄ savÄ™s klausiu, ar priÄ—jome prie ĹĄios kasdienybÄ—s sistemingai, ar staiga, ĹĄiek tiek uĹžmigus mĹŤsĹł protams? Prasmingo, produktyvaus ir, svarbiausia – sveiko rugsÄ—jo linkÄ—dama, Evelina

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org  redakcija@vlbe.org

Banko sÄ…sk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN

Dizaineris: Elinas Venckus www.elinas-design.de

Verwendungszweck: auka Informacijoms IĹĄraĹĄome aukĹł paĹžymÄ….

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje

-PSTDIFS4UStD-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

kreipkitÄ—s adresu: redakcija@vlbe.org

VLB valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu: https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

VIRĹ ELYJE: VirĹĄelio foto autorius: Justinas StaceviÄ?ius (lrt.lt) Lietuviai visame pasaulyje iĹĄreiĹĄkÄ— palaikymÄ… baltarusiĹł tautai

Vokietijos lietuviĹł veiklos vieĹĄinimas: istorijos iĹĄsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms“: VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJĹŞTIS 3 Projektiniai psl. 4-6, 7-8, 9-12, 14-15, 16, 19-20, 26-27


AKTUALIJOS

PO 31-ERIŲ METŲ: NAUJOJI GYVOJI GRANDINĖ – LAISVĖS KELIAS Į BALTARUSIJĄ! Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Vokietijos lietuvių bendruomenė ir jos apylinkės, Vasario 16-osios gimnazija jungėsi į solidarumo akciją, kuri kvietė viso pasaulio gyventojus, neabejingus įvykiams Baltarusijoje, palaikyti demokratijos siekiančius jos piliečius.

Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė I. Petraitytė-Lukšienė

4 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS

Solidarumo akcijos skirtingų Vokietijos miestų apylinkėse vyko skirtingu laiku. Renhofo parke Hiutenfelde lietuviai palaikyti baltarusių rinkosi rugpjūčio 23 d., sekmadienį, 12 val. Gyvojoje grandinėje dalyvavo daugiau kaip šešiasdešimt baltai ir raudonai pasipuošusių lietuvių. Į šią grandinę – Laisvės kelią – stojo ir buvęs bei neseniai išrinktas Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) pirmininkai – Alfred Hermanas ir Augustas Šernius. Pirmininkas A. Šernius neslėpė, kad iniciatyva – gyvoji grandinė – drauge su valdyba, garbės konsule Gabriele Gylyte-Hein bei Vasario 16-osios gimnazija suorganizuota vos per parą, ir džiaugėsi, jog lietuviai atsiliepė į kvietimą ir taip gausiai palaikė kaimyninę šalį. Tai tik įrodė, jog lietuviai – solidari, pilietiška, neabejinga ir puikiai organizuota tauta. Renginyje taip pat dalyvavo Europos Parlamento narys Michael Gahler (CDU), Europa Union Frankfurt valdybos pirmininkas Klaus Klipp, Heseno Vyriausybės narys Michael Rubin (FDP). Tai tapo globaliu projektu Miuncheno lietuviai jungėsi prie „Laisvės TV“ inicijuoto Laisvės kelio akcijos ir pagarbą lietuviams reiškė 18.30 val. Lietuvos laiku, kai Lietuvoje dešimtis tūkstančių gyventojų sujungęs himnas nuskambėjo 19 val. „Laisvės kelias Miunchene – už Baltarusijos laisvę ir demokratiją! Į akciją Odeonsplatz aikštėje susirinko maksimalus Bavarijoje leidžiamas dalyvių skaičius – apie 200 protestuotojų, tarp


kurių lietuviai, baltarusiai, latviai, estai, sakartvelai, ukrainiečiai, vokiečiai. Ore tvyrojo ypatinga atmosfera – baltarusiai į akciją atvyko net iš kitų miestų, po demonstracijos plojo ir dėkojo. Dėkojame „Laisvės TV“ iniciatyvai nutiesti Laisvės kelią tarp Vilniaus ir Baltarusijos sienos – tai tapo globaliu projektu, į kurį gausiai įsitraukė lietuvių diaspora visame pasaulyje. Didžiuojamės savo tautiečiais, kurie labai gerai žino, kas yra Europos vertybės!“ – kalbėjo Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė I. Petraitytė-Lukšienė. Pirmininkė už organizaciją dėkojo Miuncheno lietuvių bendruomenės nariams – Kristinai Kandratavičiūtei, Vitalijui Kryževičiui, Modestai Eidukonytei, Redai Daugelavičiūtei, Antanui Benediktui Aleknai, Juliui Valantiejui, Antanui, Gintarei. Atskirą „ačiū“ už dainos „Bunda Baltija“ atlikimą išreiškė Olivijai Popovaitei, Linards ir Karin Ladva-Zoller. Demokratijos kelio link Hamburgo lietuviai akciją surengė vos per parą – jau rugpjūčio 18 dieną baltai ir raudonai apsirengę Hamburgo lietuviai iškėlė trispalvę Elbės filharmonijos fone ir traukė Eurikos Masytės „Laisvę“. „Laisvė ir galimybė pasirinkti yra kertinės vertybės, kurios leidžia žmogui vadintis žmogumi. Šiandien baltarusių tauta, mūsų kaimynai, su kuriais mus sieja ilga, net jei ir užmiršta, bet svarbi praeitis, stovi ant pasirinkimo ir permainų slenksčio. Mūsų broliai ir seserys. Jiems reikia mūsų moralinės paramos, kaip mums reikėjo Sausio 13-ąją prieš 29-erius metus. Todėl ir susirinkome čia, Hamburge, kad išreikštume savo pagarbą ir palaikymą bundančiai tautai, pasiryžusiai pasukti demokratijos keliu“, – LRT.lt sakė D. Henke. Jos teigimu, dėmesį į akcijos dalyvius atkreipė ir vietos gyventojai. Jie teigiamai įvertino tokią lietuvių iniciatyvą – kalbino ir sveikino susirinkusius dalyvius. Hamburge gyvenantys tautiečiai solidarumą su baltarusiais išreiškė simboliškai susikibę rankomis ir perdavė palaikymo žodžius. Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė, lietuvė Asta Korinth patikino, jog ši akcija primena Lietuvos nueitą kelią: „Susikibome rankomis ne tik tam, kad prisimintume savo praeitį, bet ir tam, kad išreikštume solidarumą su tais, kurie dabar kovoja už savo laisvę.“

Prasmingais žodžiais dalijosi pirmininkas A. Šernius

Hiutenfeldo lietuviai – globalios iniciatyvos dalyviai

Solidarumo akcija – Laisvės kelias – Miunchene VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 5


Baltarusius palaikanti pilietinė akcija Berlyne

Hiutenfeldo, Romuvos lietuvės gyvojoje grandinėje

Palaikymą baltarusiams taip pat pareiškė Berlyno, Brėmeno ir kitos bendruomenės.

mūsų, GIEDOS IR VIRŠ JŪSŲ“, – savo mintimis dalijosi Evelina.

Giedos paukštis ir virš Jūsų Apie Laisvės kelią taip pat savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Vokietijos lietuvė Evelina Giedrytė: „Aš negaliu pasidžiaugti, kad buvau ten kartu su visais. Buvau lėktuve ir naudojausi savo kaip laisvos pilietės galimybe grįžti namo. Grįžusi peržiūrėjau visą medžiagą iš Laisvės kelio ir verkiau – iš meilės ir laimės, kurią mums atnešė laisvė. Ten, kur gyvenu, jie mus vadina Kleine Litauen (mažytė Lietuva) kontekste su Großes Russland (didžiulė Rusija) kalbant apie tai, kaip mes nebijome savo didžiai menkos kaimynės. Laikai pasikeitė ir pagaliau ne mūsų pozicionavimo kampanijos supažindina Europą su mumis, o mūsų darbai, kupini drąsos, empatijos, puikių idėjų ir sprendimų. Nors Laisvės kelyje ir nebuvau, bet šiandien jį sapnavau. Ir sapne pasigavusi puikų žmogų Andrių Tapiną pasakiau jam: „AČIŪ“. Kai kuriems nereikia būti nei prezidentais, nei bet kokias kitas pozicijas užimančiais valdančiaisiais, kad keistų pasaulį. O aš niekur kitur nejaučiu, kad man viskas yra įmanoma ir pasiekiama, tik Lietuvoje. Linkiu, kad baltarusiai vieną dieną taip pat jaustųsi panašiai. Gieda paukštis virš

ISTORIJA. Baltarusijoje rugpjūčio 10 dieną pradėti ir vis dar tęsiasi gyventojų protestai dėl prezidento rinkimų rezultatų klastojimo ir smurto prieš protestuotojus.

Hamburgo lietuviai – operatyvūs ir palaikantys

6 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS

Prezidento rinkimai Baltarusijoje vyko rugpjūčio 9 dieną. Valdžia paskelbė, kad A. Lukašenka surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja atsisakė pripažinti šiuos rezultatus, paskelbė laikanti save rinkimų nugalėtoja ir paragino A. Lukašenką perduoti valdžią. Gražvydo Žiemio, Roberto Lendraičio, Marytės Šmitienės, Hamburgo, Berlyno LB nuotr.


Gabrielė GYLYTĖ-HEIN Rugpjūčio 23 dieną pasaulio lietuviai paminėjo Juodojo kaspino dieną ir prisiminė Laisvės kelią, laisvės siekusių tautų gyvąją grandinę, 1989 metais sujungusią Lietuvą, Latviją ir Estiją. Iki šiol mes gimnazijoje susirinkdavome paminėti įvairių gražių progų, įskaitant mūsų Nepriklausomybės dieną bei kitas šventes. Lietuvos ir Vokietijos piliečiai gyvena demokratijos sąlygomis ir kitaip negali įsivaizduoti savo gyvenimo. Laisvė ir demokratija negali būti savaime suprantami dalykai. Kiekvienas žmogus turi teisę į asmeninę erdvę, į pasirinkimo laisvę ir į politinį balsą. Heseno žurnalistas ir literatūros kritikas Ludwig Börne sakė: „Nėra nei vieno žmogaus, kuris nemylėtų laisvės, tik teisus yra tas, kuris siekia laisvės visiems, o neteisus yra tas, kuris laisvę pritaiko tik sau…“ Dabartinė padėtis Baltarusijoje dvelkia niūria praeities laikų dvasia. Gyvendami laisvoje šalyje mes negalime būti abejingi Baltarusijos tautos likimui. Jos gyventojai šiuo metu išgyvena nepaprastai sudėtingą tautinio pasipriešinimo laikotarpį. Norint parodyti Baltarusijos žmonėms, kenčiantiems šiuo metu nepagrįstą smurtą, mūsų užuojautą ir paramą, būtina išreikšti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) solidarumą, žmogiškumą ir aktyvų palaikymą. Visų pirma, Lietuvą ir Baltarusiją jungia ne tik bendra siena, bet ir bendra istorija. Vėlyvaisiais viduramžiais Lietuva ir Baltarusija buvo bendra šalis, susijungusi po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys

LIETUVA IR BALTARUSIJA – DAUG BENDRO TURINČIOS ŠALYS tės vėliava, gerai žinomu Vyčiu. Gyveno panašiais siekiais ir tikslais. Rugpjūčio 23 d. Vokietijos lietuvių bendruomenė (VLB) prisijungė prie globalios iniciatyvos Vilnių – Lietuvos sostinę – žmonių grandine sujungti su Medininkais – Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktu. Lygiai prieš 31 metus dviejų milijonų žmonių grandinė, demonstruojanti vienybę, nusidriekė per tuometines sovietines Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikas. Tuomet tai priminė gėdingą Hitlerio ir Stalino paktą, įteisinusį šių respublikų aneksiją. 1989 metais, stovėdami Baltijos kelyje, nežinojome, jog po šešių mėnesių Lietuva paskelbs Nepriklausomybę, taip pat nežinojome, kad po dvejų metų žlugs Sovietų Sąjunga, o Baltijos valstybes pripažins tarptautinė bendruomenė. Kaip tuomet stovėdami giedojome tarpukario Lietuvos himną, plevėsuojant uždraustai Lietuvos vėliavai, taip ir po 31 metų Vasario 16-osios gimnazijoje laikėme iškėlę Baltarusijos istorinę vėliavą, leisdami balsingai skambėti choro atliekamai baltarusių liaudies dainai, neoficialiam tautos himnui „Pahonia“. Tuo metu visi jautė, kad vyksta kažkas nepaprasto, tą patį jautėme ir mes, lietuviai, susijungę visame pasaulyje rugpjūčio 23 dieną – Laisvės kelio akcijos metu. Prieš 31 metus šį jausmą išgyvenome su tėvais, o dabar susikabinome su savo vaikais, perduodami jiems tą nepaprastą laisvės pojūtį. Taip buvo pakartotas vienybės, tikslo kelias, kuris turi būti kelrodis mums ir visiems tiems, kurie siekia laisvės, teisingumo, išsilaisvinimo iš diktatūrinės sistemos. Ši nuostabi akcija pa-

Garbės konsulė G. Gylytė-Hein VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 7


rodė Lietuvos ir pasaulio lietuvių solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, kovojančiais su neteisėtu režimu. Lietuvos Respublikos Seimas griežtai pasmerkė smurtą Minske. Lietuva, kaip kaimyninė šalis, ryžtingai ir greitai pareikalavo naujų ir skaidrių prezidento rinkimų, politinių kalinių ir civilių žmonių išlaisvinimo, parėmė opoziciją. Kaip europiečiai mes turėtume parodyti savo paramą ir palaikyti demokratinius, ekonominius bei pilietinius pokyčius Baltarusijoje. Lietuva sutiko priimti visus politiškai persekiojamus baltarusius ir jau ilgai yra Baltarusijos opozicijos prieglobstis. Lietuvoje šiuo metu įsikūrė ir prieglobstį rado Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanovskaja (Sviatlana Cichanouskaja). Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat padėkojo Lietuvai už opozicijos lyderės S. Cichanovskajos priėmimą. Kanclerė A. Merkel jau aptarė su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, kaip ir kokiomis priemonėmis būtų galima paremti Baltarusijos pilietinę visuomenę. Lietuvai šiandieninė kova Baltarusijoje už laisvę yra priminimas apie jos pačios kovą už Nepriklausomybę, kurios istorinę svarbą jaučia kiekvienas lietuvis. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad „pasaulyje yra daugybė aktualių klausimų, tokių kaip koronaviruso pandemija, Libanas ir migracija. Baltarusijoje, didelėje šalyje, kuri yra tiesioginė ES kaimynė, į taikius protestus reaguojama smurtu. Nekaltai protestuojantys žmonės yra sulaikomi gatvėje, areštuojami, taikant prieš juos žiauriausią agresiją ir smurtą.“ Pabaigai norėčiau pacituoti ištrauką iš Baltarusijos opozicijos lyderės S. Cichanovskajos kalbos: „Šiandien baltarusiai demonstruoja didvyriškumo, solidarumo ir padorumo stebuklus. (...) Mes dabar parodome pasauliui atsidavimą nesmurtinio pasipriešinimo idėjai ir taip įrodome, kad tiesa nėra jėgos ir ginklų pusėje. Tiesa stovi dvasinės stiprybės, sąžiningumo, padorumo ir drąsos pusėje.“ Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo Tauta, kurios tikslai

Kalba ES parlamento narys M. Gahler Hiutenfelde

8 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS

yra ne vien gyventi savo malonumui ir džiaugtis, bet ir galėti padėti kitiems, esantiems šalia mūsų. Tautai, kurie yra istoriniai mūsų broliai. Labai dėkoju VLB Pirmininkui Augustui Šerniui bei visai valdybai už iniciatyvą ir pagalbą surengiant šį gražų pilietiškumo renginį. Užteks baimės ir melo! Tegyvuoja Baltarusija! Redakcijos papildymas. Rugpjūčio 21 d. „Europa Union Frankfurt“ Frankfurte organizavo puikų ir šiuo metu labai aktualų renginį Baltarusijos tema. Renginio metu pristatyti svarbūs pranešimai apie sudėtingą situaciją Baltarusijoje, aptarti klausimai tokie klausimai, kaip koks galėtų būti Europos Sąjungos ir Vokietijos vaidmuo prieš dabartinį politinį režimą Baltarusijoje. Diskusijose dalyvavo ES parlamento narys M. Gahler, „Europa Union Frankfurt“ pirmininkas K. Klipp, Vokietijos žaliųjų Bundestago narys O. Nouripuru, taip pat FDP narys, bei Landtago valdybos narys, baltarusių kilmės – M. Rubin. Pasak garbės konsulės G. Gylytės-Hein, tai buvo puiki iniciatyva: „Kadangi drauge su VLB mes jau buvome pradėję organizuoti Laisvės kelią, nedelsiant pakviečiau šiuos svečius į Vasario 16-osios gimnazijoje vyksiančią iniciatyvą. Svečiai išreikšdami didelį susirūpinimą Baltarusijos situacijai, tuo pačiu susipažino su gimnazija bei su Hiutenfelde puoselėjama lietuvybe“, kalbėjo garbės konsulė. Domanto Pipo, Marytės Šmitienės nuotr.


KANDIDATŲ SUSITIKIMAS DEBATUOSE: ĮVARDIJO POLITINĖS VALIOS TRŪKUMĄ Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ

Atsakingai ruošiantis artėjantiems rinkimams, rugpjūčio 28 d. tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje, įsikūrusioje sostinėje Berlyne, keli šimtai pasaulio lietuvių gyvai stebėjo debatus su savo kandidatūras Pasaulio lietuvių apygardoje pateikusiais kandidatais.

pirmininkė Dalia Henke. Diskusija pradėta kandidatų prisistatymu – iš visų kandidatų emigracijoje gyvena ir ilgą laiką gyveno buvusi Jungtinės Karalystės bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, į rinkimus einanti po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vėliava. Vilmantas Povilaitis, į rinkimus einantis su Lietuvos liaudies partija, taip pat pasisakė gyvenęs užsienyje, tačiau pasirinkęs gyvenimą Lietuvoje. Pasaulio lietuviams puikiai pažįstamas dabartinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nedaugžodžiavo, tačiau pabrėžė, kad

Debatuose dalyvavo dešimt kandidatų

Debatus organizavo Pasaulio lietuvių bendruomenė, Vokietijos lietuvių bendruomenės, Lietuvos garbės konsulatas Heseno žemėje. Debatuose dalyvauti turėjo 11 kandidatų, tačiau vienas iš kandidatų – partijos „Lietuva – visų“ kandidatas Tomas Pačėsas, susidūręs su ryšio problemomis, diskusijoje nesudalyvavo. Diskusijos metu kandidatams buvo pateikti keturi aktualūs pasaulio lietuviams klausimai, paskutinįjį klausimą publikos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės vardu kandidatams pateikė

puikiai žino pasaulio lietuvių problemas ir turi ryšį su lietuvių bendruomenėmis visame pasaulyje. Kiti kandidatai pabrėžė komandiruočių, kitų renginių metu susitinkantys ir nepraleidžiantys progos pabendrauti su pasaulio lietuviais, na, o ruošiantis rinkimams, kelionės į užsienį ar nuotoliniai pokalbiai padažnėjo – kandidatai aktyviai ieško ryšių ir vysto bendravimą su bendruomenių nariais. Pilietybės išsaugojimas – pasų kolekcionavimas ar kai kas daugiau? Žurnalistas E. Jakilaitis uždavė visiems puikiai žinomą, tačiau vis dar neišspręstą pilietybės išsaugojimo klausimą – kaip galbūt būsimi Seimo nariai planuoja spręsti šį, pasaulio lietuviams svarbų klausimą. Didžioji dauguma kandidatų VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 9


neįvykusio referendumo priežastimi įvardija politinės valios svarbą ir jos nebuvimą. Jonas Šimėnas, Lietuvos krikščionių sąjungos narys, kėlė klausimą – ar dvigubos pilietybės klausimas sprendžia pilietybės išsaugojimą? Jis samprotavo apie tai, jog jeigu tu esi įsipareigojęs kelioms šalims, tai kam iš tiesų esi išsipareigojęs? Taip pat – jeigu tektų ginti valstybę, tai kurią? Vilmantas Povilaitis, Lietuvos laisvės partijos atstovas, pabrėžė, jog svarbu, kad žmonės norėtų būti lietuviais ir gyventi Lietuvoje – nenorėtų kitos pilietybės. D. Asanavičiūtė kalbėjo, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė apie tai kalba jau dvidešimt metų. Lietuva prarado savo gyventojus de facto, yra galimybė prarasti ir de jure. Jos teigimu, šį klausimą kėlė visuomenininkai, bendruomenės, pasigesta palaikymo, užsidegimo ir iš valdžios institucijų. Kandidatė aiškiai įvardijo, jog referendumui ruoštis reikėtų iškart po Seimo rinkimų. Su Lietuvos laisvės sąjunga į rinkimus einanti Aušrinė Armonaitė pritarė dėl dar vieno, naujo pilietybės išsaugojimo referendumo rengimo, tačiau pabrėžė, kad itin svarbu politikos lyderių įsitraukimas, jog jie agituotų ne tik už save (galvoje turima nauji Prezidento rinkimai), o už konkrečios problemos sprendimą. Kandidatė išskyrė dar vieną referendumo problematiką, priežastį – biurokratinius rėmus, į kuriuos yra įspraustas kampanijos reguliavimas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Rūta Miliūtė aiškiai laikėsi pozicijos, jog supaprastinus formulę ir prailginus pasiruošimo laiką, naujas referendumas – kol kas vienintelis galimas pilietybės išsaugojimo sprendimas. Ir pabrėžė, kad iš praėjusiame referendume dalyvavusių žmonių 70 proc. pasisakė už. Su Lietuvos socialdemokratų darbo partija į rinkimus einantis L. Linkevičius pabrėžė, kad tai – nepaprastas ir jam artimas klausimas. Kandidatas pabrėžė, kad klaidinga manyti, jog pilietybės išsaugojimas yra tam, kad kolekcionuotų pasus, pilietybė – žmonių noras išlaikyti sąsajas su savo gimtąja šalimi. L. Linkevičius pridūrė, kad praėjusio referendumo re-

Kandidatai drauge su debatų orgnizatoriais ir dalyviais ambasadoje Berlyne

10 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS

zultatai rodo ir įpareigoja, kad reikia nenuleisti rankų ir ruoštis kitam referendumui – rengti teisines doktrinas. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas Vladislavas Kondratovičius pritarė pilietybės išsaugojimo klausimui ir išskyrė valstybės užduotį globoti žmogų, nesvarbu, kur jis yra, kad šis norėtų grįžti, mylėti šalį, kurioje gimė. Ir pabrėžė, kad dėtų visas pastangas tam, kad tai būtų įvykdyta. Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Linas Jonauskas papildydamas kolegas teigė, jog svarbu ne bandyti, o daryti ir išskyrė internetinio balsavimo įteisinimą. Pasisakiusiems kandidatams taip pat oponavo ir pritarė Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas, sakydamas, kad tai naujojo referendumo kampanija turėtų trukti ne du mėnesius, o dvejus ar daugiau metų ir šiam procesui labai svarbu užtikrinti atitinkamą finansavimą. Partijos „Laisvė ir teisingumas“ narys Gintautas Babravičius prisiminė ir savo ketverių metų darbą Seime, kuomet Lietuvos politinis elitas „kaip iš pypkės“ bandė spręsti uždavinį ir atitikti Europos Sąjungos reikalavimus tapti jos nariu. Tokia politinė valia turi būti ir šiuo klausimu. Kandidatų siūlymai: • Supaprastinti naujo referendumo dėl pilietybės išsaugojimo formuluotę ir formulę. • Prailginti referendumo trukmę – jam


Pokalbis vyko nuotoliniu būdu

pasiruošti atsakingai. • Rengti teisines doktrinas, mažinti biurokratinio proceso sudėtingumą. • Įsteigti daugiau balsavimo vietų – fizinių lokacijos galimybių atiduoti savo balsą. • Įteisinti elektroninį balsavimą. • Sujungti ir suaktyvinti politinį elitą. Pandemijos akivaizdoje Lietuva – puiki vieta gyventi? Skirkime žemės E. Jakilaitis kandidatų klausė, ką darysime – pandemija pakoregavo planus ir į Lietuvą norėtų sugrįžti vis daugiau lietuvių. Ar esame pasiruošę priimti užsienio lietuvius? Ką darysite, jeigu ne? Kaip turėtų funkcionuoti Lietuvos valdžia? Atsakydama į klausimą, A. Armonaitė pabrėžė, kad patirties įgijimas užsienyje ir grįžimas į Lietuvą – puikus ženklas, tačiau ji turi būti atvira ir ištiesti tą ranką. Žmonės su vaikais – šeimos – sugrįš tik žinodami, kad Lietuvoje nebus tyčiojamasi, jog mokymosi aplinka saugi. Sprendimas – kuo skubiau įvesti priemonę – pagalba mokytojams – ir užsiimti jų rengimu. D. Asanavičiūtė prisimena užsienio lietuvių klausimus, ar sugrįžti į Lietuvą – utopija, ar realybė? Lietuvė neslėpė, kad gimtoji šalis šiuo klausimu atrodo vis perspektyviau – bandoma taikyti tam tikrus metodus. Tačiau dėl vaikų integracijos mokyklose nepasistūmėta – užsienio lietuvių vaikai

keliami į žemesnes klases, ne visos mokyklos yra pasiruošusios priimti moksleivius į mokyklas, ypač neįgalius vaikus. Vyriausybę reikia skatinti ieškoti ne tik talentų, bet ir įvairesnės kvalifikacijos darbuotojų. G. Babravičius klausimų metu pabrėžia rišlios ir sistemiškos valstybės politikos stygių. Kandidatas pasisakė, jog lituanistinis švietimas turi būti finansuojamas iš biudžeto lėšų, mišrių šeimų atveju lietuvių kalbos kursai turi būti nemokami. Svarbus aspektas – savivalda, jos geriausiai pažįsta savo žmones ir turi palaikyti ryšį. A. Bagdonas pabrėžė, kad turime keisti požiūrį, nes žmonės turi jaustis laukiami. Švietimas – be galo svarbus, tad šį klausimą ŠMSM turėtų išskirti kaip prioritetinį. Politikas neslėpė, kad lituanistinių mokyklų finansavimas – apgailėtinas ir atsiprašė debatų dalyvių už tokį pasisakymą. Tai turėtų būti kompleksiniai sprendimai. L. Jonausko nuomone, svarstantiesiems sugrįžti kyla daug klausimų – ar jie laukiami? Kur kreiptis dėl darželio ir pan. Jo manymu, prie Vyriausybės turėtų būti įsteigta vieno langelio principu veikianti institucija. Lietuva per karantiną, kai reikėjo pildyti anketas, galėjo įvesti klausimą ir užsienio lietuviams – ko jiems reikia norint sugrįžti. Anketose buvo visi reikalingi duomenys, buvo galima susisiekti su jais. V. Kondratovičius yra įsitikinęs, kad reikalinga integracija į darbo rinką. Jo manymu, Seimo narys turi daryti viską, kad jiems būtų sudarytos sąlygos. L. Linkevičius mano, kad yra daug sugrįžimą lemiančių veiksnių – breksitas, pandemija. Klausimai visiems yra žinomi – problemos yra žinomos. Yra daug ir pasiteisinusių programų – „Kurk Lietuvai“, „Renkuosi Lietuvą“, „Globali Lietuva“, kurias svarbu stiprinti. Vien 90 proc. „Kurk Lietuvai“ programos dalyvių liko gyventi Lietuvoje. R. Miliūtė siūlė sekti savivaldybių pavyzdžiu. Pvz., Tauragė, kuri turi atskirą specialistą, konsultuojantį norinčius grįžti į Lietuvą asmenis. Kandidatė taip pat aptarė VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 11


vaikų integracijos ir švietimo stiprinimo svarbą, darbo rinkos analizę ir galimybes dirbti Lietuvoje. V. Povilaitis prasitarė, kad problemas, kurias patiria norintys grįžti, jis išmanantis, nes jis, su šeima grįžęs iš Airijos, pats bandė integruotis į Lietuvos visuomenę, gyvenimą. Kandidatas išskyrė sąlygų smulkiajam ir vidutiniam verslui sudarymą, kadangi tai – skaudžiausia tema – jie Lietuvoje neuždirbs tiek, kiek uždirbo užsienyje. J. Šimėnas pasiūlė sekti Mykolo Krupavičiaus pavyzdžiu, kuris rado būdą duoti žemės savanoriams, norintiems grįžti į tėvynę. Taip ir dabartinė valdžia turėtų grįžtantiems lietuviams skirti žemės – verslui, ūkiui, gyvenimui. Moderatoriui paklausus, iš kur jos imsime, kandidatas atsakė – iš antstolių. Kandidatų siūlymai: • Funkcionalių mokytojų ruošimo ir iš emigracijos grįžusių vaikų, šeimų integracijos programų kūrimas ir diegimas. • Asistentų, pagalbinių darbuotojų – kolektyvo – didinimas mokyklose. • Vieno langelio „suaktyvinimas“. • Didesnis finansavimas lituanistiniam švietimui užsienio lietuvių vaikams. • Nemokami lietuvių kalbos kursai mišrioms šeimoms. • Savivaldos stiprinimas. • Psichologinių, ekonominių programų rengimas ir jų diegimas. • Žemės verslui, ūkinei veiklai ar gyvenimui suteikimas. Dirbtinėms priemonėms bendruomeniškumui – ne, finansavimui – taip E. Jakilaitis kandidatų klausė, kaip jie ketina stiprinti lietuvių bendruomenes, lituanistinį švietimą užsienyje.

Prisaikdinta vertėja lietuvių|rusų| vokiečių klb.

J. Šimėnas pabrėžė, kad tai yra pakankamai daroma ir nereikia imtis papildomų nereikalingų dirbtinių priemonių. Tie, kas išvykę ir nori burtis, tą ir daro. V. Poviliūnas išskyrė Lietuvos vaidmenį suteikiant bendruomenėms finansavimą, o ar vaikai kalbės lietuviškai ir puoselės tradicijas, priklauso nuo šeimų ir, konkrečiai, nuo tėvų. Jis kėlė klausimą, ko tikėtis iš vaikų, jei su jais šnekame ne lietuvių kalba? R. Miliūtė pabrėžė, kad bendruomenių gyvenimas gyvas dėl to, jog vyksta iš pačių žmonių iniciatyvos ir išskyrė lituanistinių, užsienio lietuvių stovyklų poreikį ir vaidmenį. L. Linkevičius siūlė neišradinėti dviračio – skirti reikalingą Lietuvos dėmesį ir akcentavo finansavimo svarbą. Jo teigimu, užsienio lietuvių poreikis tikrai nėra patenkinamas. Jam pritaria ir V. Kondratovičius. L. Jonauskas išskyrė papildomo ugdymo svarbą. Jo teigimu, vasaros stovyklos, užimtumas išties gali turėti teigiamą poveikį užsienyje gyvenantiems vaikams. Tuo metu A. Bagdonas iškėlė sau tikslą net ir nesant Seimo nariu pasiekti, kad kiekvienais metais Lietuvą aplankytų 1 000 vaikų, juos lydėtų tėvai – iš viso 3 000 žmonių aplankytų Lietuvą. G. Babravičiaus manymu, klaida yra tai, kad su užsienio lietuviais dirba vien tik URM – jo manymu, turėtų būti įsteigta agentūra, kuri turėtų koordinuoti visų ministerijų veiklą. Babravičiui pritarė ir A. Armonaitė, pabrėždama, kad URM yra pagrindinė institucija, kuri dirba su užsienyje gyvenančiais žmonėmis ir užsiima jų telkimu, todėl svarbu jai skirti daugiau dėmesio.

Maybachstraße 1 48 145 Münster Mobil: +49179.5877720 Fax: +49251.395 56074 mail:ingrida.k@gmail.com

D. Asanavičiūtė pabrėžė, kad lietuviai užsienyje – aktyvūs savo gera valia ir gerais norais, kartais nereikia jiems trukdyti. Jos nuomone, svarbus būtų ekspertų įsitraukimas, jų patarimai ir nuomonė.

www.dolmetscher-venckus.de

Žano Kalvaičio, autorės, asm. archyvų nuotr.

12 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS


Dalytė KAZLAUSKAITĖ Iš Kauno kilusi 38-erių Frankfurto lietuvė Ilona, Vokietijoje gyvenanti jau dvidešimt metų, pandemijos metu spontaniškai pradėjo siūti apsaugines kaukes ir dalinti jas vaiko bendraklasiams, vėliau mokykloje už jas buvo galima ir simboliškai paaukoti.

IŠŠŪKIAI ĮVEIKIAMI: BŪKITE SVEIKI daryti su į pirmą klasę einančiu vaiku, tad teko sūnų imti į darbą, palikti vieną namuose“, - pasakojo lietuvė. Paklausta, kaip pradėjo siūti apsaugines kaukes ir dalinti jas vaiko bendraklasiams, Ilona pasakojo, kad tik prasidėjus šiam chaosui sūnus sulaukė dovanos – gražios apsauginės veido kaukės. Tuomet jis sulaukė bendraklasių

Frankfurto lietuvė Ilona

Ilona į Vokietiją atvyko dar būdama studente, nes stengėsi užsidirbti studijoms. Kadangi pirmas darbo pasiūlymas buvo Ofenbache, ji apsistojo Frankfurte ir, kaip ir dauguma lietuvių, neplanavo užsibūti, juo labiau, tuo metu Lietuva nebuvo Europos Sąjungos sudėtyje. Per šį laikotarpį Vokietijoje lietuvė susipažino su savo dabartiniu vyru ir jau dešimt metų dirba registratore tarptautinėje audito įmonėje. Ilona pasakojo, jog pažįsta vos keletą lietuvių Vokietijoje – priklauso kelioms lietuvių grupėms feisbuke. Paklausta, kaip pandemija palietė jos šeimą, ji teigė, kad koronavirusas jos šeimos nepaveikė: „Tiek aš, tiek vyras dirbam kaip dirbom, tad skųstis tikrai negaliu. Iššūkis buvo tik svarstant, ką

tėvų klausimų, kur jis ją pirko. Kadangi ji atkeliavo iš užsienio ir nebuvo galimybės jų įsigyti Vokietijoje, atsitiktinai internete aptiko idėjas, kaip pasiūti šias kaukes. Vėliau ji per klasės whatsapp grupę užklausė, ar būtų norinčių turėti tokią kaukę. Lietuvė gana greitai sulaukė daug susidomėjusių žmonių užklausų, kurie ne tik norėtų turėti tokią, bet ir kai kurie įgyti panašias kaukes savo sesėms ir broliams. Netrukus buvo viskas užsakyta. Klasės auklėtoja įsteigė simbolinį fondą kaip galimybę norintiems paaukoti išlaidoms padengti. Kadangi karantinas tęsėsi ir pamokos nevyko, nuspręsta to fondo atsisakyti, o likusias kaukes parduoti. Ne pelnas, o vaikų džiaugsmas, kuomet kiekvienas vaikas pats asmeniškai rinkosi sau patinkanti motyvą, buvo svarbiausias. Skaitytojams, Vokietijos lietuviams Ilona linki likti sveikais, optimistiškais, nenuleisti rankų pandemijos metu. Asm. lietuvės archyvo nuotr. VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 13


MOKSLO METŲ PRADŽIOS ŠVENTĖ: MOKSLUS PRADĖJO DAUGIAU KAIP 200 MOKSLEIVIŲ Redakcijos, Astos D‘Elia informacija Gimnazijos teritorijoje moksleiviai ir pedagogai vaikšto su kaukėmis – jas nusiima tik klasėse, prieš pamokas. Reguliuojami srautai ir jų judėjimas – ant grindų sužymėta, kuria kryptimi eiti. Taip neįprastai šiuos, naujus mokslo metus pasitiko 208 Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviai, mokytojai, administracijos darbuotojai. Posėdžio metu buvo diskutuojama, ką darys gimnazijos bendruomenė, jei kažkurios klasės visi mokiniai turės izoliuotis. „Kol kas Gimnazija naudojasi Moodle platforma, kuri mums tikrai pravertė per karantiną, tačiau joks kompiuteris nepakeis mokytojo. Tikiuosi, visi išliksime sveiki ir nereikės keltis į virtualią erdvę“, - pasakojo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta D‘Elia. 2020/2021 mokslo metai Vasario 16-osios gimnazijoje prasidėjo rugpjūčio 17 d. Renhofo pilies kieme mokinius,

Rugsėjo 1-osios šventė Gimnazijoje

14 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS

jų tėvelius, mokytojus ir svečius nuoširdžiai pasveikino direktorė Rasa Weiss. Skambant Lietuvos, Vokietijos ir Europos Sąjungos himnams, buvo iškilmingai pakeltos abiejų šalių valstybinės vėliavos, tarp jų suplazdėjo žydrai mėlyna ES vėliava. Šiais mokslo metais dėl nustatytų sveikatos saugos reikalavimų pamaldos negalėjo vykti bažnyčioje, todėl katalikų kunigas dr. Virginijus Grigutis ir evangelikų kunigas Reinald Fuhr susirinkusiuosius palaimino po atviru dangumi. Dvasininkai kalbėjo apie tai, kad Dievui rūpi ne žmogaus išorė, o vidinės vertybės. Vėliau kiekvienas norintis galėjo pasiimti po at-


Moksleivius sveikina dr. G. Hoffmann (viduryje)

viruką su šiuos žodžius atspindinčia Biblijos citata. Prie pagrindinio įėjimo į senąjį mokyklos pastatą šventės dalyvius sveikino gimnazijos vadovybė: direktorė Rasa Weiss, pavaduotoja Irena Sattler ir vyresniųjų klasių vadovė dr. Gabriele Hoffmann. Jaunesniųjų klasių vadovė ir 5 klasės auklėtoja Andrea Guenther liko stovėti prie savo auklėtinių, kurie su jauduliu laukė, kol galės pakilti laiptais ir įžengti į savo klasę.

niukęs dangus nušvito ir pasirodė pirmieji saulės spinduliai. Tikimės, jog tai geras ženklas, ir visiems linkime sveikų mokslo metų! Roberto Lendraičio nuotr.

Pagaliau buvo pristatyti ir aplodismentais sutikti penktokai bei nauji mokiniai. Visos klasės su savo auklėtojais paeiliui suėjo į gimnazijos pastatą. Tryliktokai, paskutinį kartą švenčiantys mokslo metų pradžią, buvo pagerbti audringais plojimais. Saldūs suvenyrai – šokoladukai, skirti Vasario 16-osios gimnazijos 70-mečiui paminėti, pasaldino pirmąją dieną ir mokiniams, ir mokytojams. Nors per apsaugines veido kaukes nebuvo galima matyti šypsenų, vaikų, paauglių ir suaugusiųjų akys spindėjo, galbūt dėl to baigiantis šventei ap-

Iškeltos Lietuvos ir Vokietijos vėliavos VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 15


-

KULTURA IR MENAS

ANABERGO RŪMAI BONOJE LAUKIA LIETUVIŲ: VYRAUJA BALTIŠKA ATMOSFERA Arthur HERMANN Šiųmetiniame Baltiečių krikščionių sąjungos (Baltischer Christlicher Bund, BCB) narių susirinkime Anabergo rūmuose apgailestauta dėl per pastarąjį dešimtį pakitusio lietuvių grupių suvažiavimų skaičiaus. „Informacijose“ reguliariai aprašomi apylinkių renginiai, kurių dalis rengiami bendruomenės patalpose, taip pat ir restoranuose, kitose susirinkimams tinkančiose vietose, tačiau aiškiai juntamas patalpų poreikis. Primename, kad Bonoje veikia sąjungai priklausantys Anabergo rūmai (Haus Annaberg, Annaberger Str. 400, 53175 Bona, tel. 0228-316244, el. p.: info@annaberg.de, www. annaberg.de) – vienintelė baltiečiams skirta suvažiavimo vieta Vokietijoje, kuri laukia atvykstančių lietuvių, bendruomenės narių. Baltiečių krikščionių sąjungai priklauso ir čia pristatytas studentų bendrabutis, kuris prioriteto tvarka suteikiamas Baltijos šalių studentams. Rūmai statyti devyniolikto šimtmečio pabaigoje, 1951 m. jame įrengtos estams, latviams ir lietuviams skirtos suvažiavimų patalpos. Rūmai pamėgti ir vokiečių, kurie reguliariai organizuoja susitikimus, tačiau pirmenybė

Posėdžių salė

16 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS

Anabergo rūmų įėjimas

teikiama ir nuolaidos taikomos baltiečiams. Anabergo rūmuose vienu metu apsistoti gali apie 50 asmenų – yra dvi posėdžių salės, valgykla ir virtuvė. Rūmai statyti ant Reino upės aukšto šlaito Bonos miesto pakraštyje. Čia stūksančius namus supa senais medžiais apaugęs parkas, miškai, didelis sodas, yra žaidimų aikštelė bei laužavietė. Suvažiavimo namai pasižymi gera virtuve ir ypatinga baltiška atmosfera. Kainos, palyginus su panašiomis vietomis, yra neaukštos. Kviečiame Vokietijos lietuvius, bendruomenės narius rinktis baltiečiams priklausančius rūmus savo suvažiavimams, konferencijoms bei kitiems renginiams. Oliver Bonder nuotr.

Jaukūs rūmų kambariai


Redakcijos, Lietuvos dailininkų sąjungos informacija Vokietijos miesto Barmstedto pilies saloje, galerijoje „Atelier III“ liepos 18 d. startavo festivalis „Lietuvos dienos“ – beveik penkias savaites čia veikė keturių lietuvių tapytojų Elenos Balsiukaitės, Miglės Kosinskaitės, Jolantos Kyzikaitės ir Virginijaus Viningo bendra paroda „4 pozicijos“, vyko paskaitos, diskusijos, buvo rodomas filmas.

LIETUVOS DIENOS BARMSTEDTE – BRANDESNIEMS ŠALIŲ SANTYKIAMS

Kolekcija sudaryta galerijai bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjunga. Parodos kuratorė – Karin Weissenbacher (DE), ko-kuratorė – Evelina Januškaitė (LT). Atidarymo renginį muzikaliai lydėjo apdovanojimus pelnęs jaunasis pia-

Paroda „4 pozicijos“ Vokietijoje

nistas iš Lietuvos Augustinas Eidukonis, grojęs kompozitorių Anatolijaus Šenderovo ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius. Sveikinimo kalboje Lietuvos ambasadorius Darius Semaška džiaugėsi galimybe pristatyti Lietuvos meną ir kultūrą platesnei auditorijai Vokietijoje ir išreiškė

Lietuvos dienos Barmstedte VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 17


įsitikinimą, jos šios Lietuvos dienos Barmstedte paskatins dar gilesnį supratimą ir simpatijas tarp vokiečių ir lietuvių. Taip pat „Lietuvos dienų“ metu buvo pristatyta fotografijų paroda ir dokumentinis filmas „Lietuvos veidai“ (aut. žurnalistai Sabine Sopha ir Wolfgang Henze), kurie rodyti paskaitos „Lietuva labai arti“, vyksiančios liepos 23 dieną metu. Tai pat buvo surengta lietuvių kilmės Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos nario, klebono Valdo Miliausko praktinė paskaita apie socialines iniciatyvas. Rugpjūčio 19 dieną organizuota diskusija-paskaita „100 metų Lietuvos ir Vokietijos santykių“, kurią skaitė prof. dr. Joachimas Tauberis, Liuneburgo šiaurės rytų instituto direktorius, Hamburgo universiteto moderniosios istorijos profesorius. Paskaitoje buvo apžvelgiami pastarojo šimtmečio Vokietijos ir Lietuvos tarptautiniai santykiai ir aptariama dabartinė saugumo politikos padėtis Baltijos šalyse. PLB pirmininkė D. Henke

100 metų Lietuvos ir Vokietijos santykių

18 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS

Dalios Henke nuotr.


PORTRETAI Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Mišrioje – Lietuvos lenkės ir ruso – šeimoje Klaipėdoje gimęs ir užaugęs Sergejus Šišulinas Hamburge atsidūrė vos aštuoniolikos. Lietuvis į Hamburgą išvyko norėdamas studijuoti matematikos specialybę, kadangi pastarosios nebuvo galima rinktis Klaipėdoje. Ant svarstyklių padėjęs Vilnių ir Hamburgą, vis tik sprendimą lėmė faktas, jog Hamburge jis neliktų vienas – dėka tėvelio pažįstamų jis turėjo kur apsistoti. Labai seniai, prieš 14 metų, 2006aisiais jis pirmąkart prisilietė prie bendruomenės, kurios neatskiriama dalimi jis ir tapo. Sergejus kaip dabar prisimena, kuomet geras draugas Gediminas Šimkus, Hamburgo lietuvių bendruomenės narys, jį pakvietė į Andriaus Mamontovo koncertą. Tuo metu Hamburgo lietuvių bendruomenė buvo įsikūrusi Altonoje, senąjame kultūros centre „Kulturhaus“. Koncerto metu per pimąją pažintį su Hamburgo lietuviais Sergejus pasakoja sutikęs daug įdomių žmonių, kurie vėliau lydėjo jį, kuomet gyveno Hamburge. Tuomet lietuvis prisimena naujuosius Hamburgo lietuvių bendruomenės valdybos rinkimus ir vykusius debatus, kuriuose jis taip pat dalyvavo. Šios diskusijos tąkart jauną studentą iš Lietuvos tikrai nustebino – tai ne buvo įprastas „cepelinų balius“, o rimti pokalbiai apie bendruomenę, lietuvybę ir viso to ateitį. Tai buvo du svarūs žingsniai, kuriuos padaręs jis įsitraukė į bendruomenės gyvenimą. Lietuvis neslepia, kad studijoms pasibaigus ir laiką leidus vokiečių tarpe, jį ne kartą buvo aplankę egzistenciniai, pilietybės klausimai. Jis sąvęs klausdavo ,,kas aš? – lietuvis, vokietis, europietis, pasaulio

LIETUVYBĘ ATRADĘS NE CEPELINUOSE AR GOOGLE PAIEŠKOJE pilietis?‘‘.Tokie apmąstymai lėmė ir rimtesnį jo įsitraukimą ir dalyvavimą HLB gyvenime. Tai padėjo jam suprasti, kas jis esantis. Šis dalyvavimas įtraukė jį ir į Vokietijos lietuvių ben-

Vokietijos lietuvis S. Šišulin

druomenės tarybą, vėliau ir valdybos veiklas ir darbą. Sergejus VLB valdyboje buvo ta tikroji, ne butaforinė ranka, kurią jis ištiesdavęs visuomet, kai prireikdavo visoms lietuvių bendruomenėms Vokietijoje. Jis pagelbėdavo visais atvejais, kuomet reikėjo informacinių sistemų konsultacijų, viešinimo at kitų atsakymų į klausimus. Dažnas Hamburgo lietuvį matydavo ir su fotoaparatu rankose – savo albumuose lietuviai saugo jo darytas nuotraukas kaip didžiausią brangakmenį, nes jos – profesionaliai įamžinta istorija. VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 19


daug aukoti, kad atliktum darbus“, – pasakojo Sergejus. Jis taip pat akcentavo, kad šioje veikloje svarbi pauzė – turi ateiti nauji žmonės, gimti naujos idėjos, ypač po rinkimų į VLB tarybą. Jie turi atnešti naują matymą.

S. Šišulin drauge su Hamburgo lietuviais

2019-2020– ųjų metų kadencija Sergejui buvo paskutinioji – vairą jis užleido kitiems kandidatams, šiuo atveju su informacinėmis technologijomis dirba Robertas Lendraitis. Į klausimą, kas jį paskatino išeiti iš VLB, jis atsakė paprastai, pabrėždamas tai, jog valdybos gretas jis paliko tik formaliai, tačiau niekuomet neištrynė nei žmonių nei atsisakė padėti nariams tolimesniam darbui vykdyti. „Niekuomet nenutolsiu nuo VLB. Būdamas ne aikštėje, o sirgalių gretose, labiau galiu padėti įnešti funkcionalumo ir tvarkos, sukurti struktūrą mūsų visų bendruomenei. Išėjau į antrą planą, nes du metai valdyboje – velniškai sunkus darbas. Tai yra pilnas darbo etatas – daug problemų, daug sričių, kurias reikia spręsti. Visi prašo atsakymų, sprendimų. Tiesiog pavargau, nes turiu ir šeimą, ir hobius, ir draugus. Tai labai nuostabus darbas, bet turi

Drauge su VLB valdybos nariais

20 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS

Lietuvis tiki VLB ateitimi, kadangi po rinkimų atėjo labai ambicinga ir energinga komanda, kuri nori pasiekti prasmingų tikslų. Su nauja komanda jis taip pat dirbantis. Šiuo metu jaučiasi epochų pokyčiai bendruomenės mastu. Jo manymu, nauji žmonės, nauji iššūkiai verčia mus ieškoti vietos žvaigždėtame danguje. „Tikrai investavome daug energijos atrasti savo viziją, norime daug nuveikti. Jeigu viskas pavyks taip, kaip sugalvojome, VLB taps tikrai geresne, atvira organizacija, negu buvo iki šiol. Pripažinkime, kad šiais laikais labai sunku atrasti ir sukurti tai, kas tikra. Reikia žmonių, rėmų, susibūrimų, statybos darbų, jeigu norime kalbėti apie lietuvybę ne iš wikipedios straipsnio, o realiai – iš patirčių, istorijų. Ir visa tai – tą tikrąją tapatybę ir tautos kultūrą – perduoti ateities kartoms“. Asm. archyvo nuotr.


-

-

PILIETINE VISUOMENE

PILIETINĖ PAREIGA, KURIOS NEVALIA IGNORUOTI PRISTATOMI KANDIDATAI Dalytė KAZLAUSKAITĖ Spalio 11-ąją rinksime naujos sudėties Seimą, Pasaulio lietuvių apygardoje rinksime parlamentarą vien užsienyje gyvenančiųjų balsais. Aušrinė Armonaitė

Birželio-liepos žurnalo numeryje pristatėme Jums du kandidatus – Andrių viai yra mūsų stiprybė, kuri Lietuvą daro didesnę ir galinBagdoną (Lietuvos Respublikos libera- gesnę pasaulyje. lų sąjūdis) ir Dalią Asanavičiūtę (Tė- Žmonės Lietuvoje šypsosis dažniau, gyvenimu ir vienas vynės sąjungos – Lietuvos krikščionių kitu džiaugsis labiau, kai valstybė leis jiems gyventi taip, demokratų partija). Šiame numeryje kaip kiekvienas pasirenka pats. Užtikrinkime, kad Lietuva pateikiame Jums dar penkis kandidatus mums suteiktų sparnus kurti savo ateitį: kokybišku švietimu, efektyviai veikiančia rinka, – Aušrinę Armonaitę rūpesčiu ir laisve. (Lietuvos laisvės partija), Liną Linkevičių Mano trys pagrindiniai įsipareigoNoriu, kad sukurtujimai norintiems džiaugtis Lietuva! (Lietuvos socialdemokratų darbo partiją), me Lietuvą, kuria 1. Švietimas Lietuvoje ir už jos Liną Jonauską (Lieturibų žadins pažinimo džiaugsmą didžiuotumėmės vos socialdemokratų Lietuvos mokyklose kiekvieną jaupartija), Rūtą Miliūtę ną žmogų ugdysime, kaip savitą ir (Lietuvos valstiečių ir unikalią, individualią asmenybę. žaliųjų sąjunga) ir Gintautą Babravičių Iš užsienio sugrįžusių šeimų vaikai greitai ras savo vietą (Lietuvos liberalų ir centro sąjunga). Lietuvos švietimo sistemoje. Lituanistinis švietimas užsienyje bus plačiau prieinamas ne tik vaikams, bet ir su• Aušrinė ARMONAITĖ: augusiems. Pasitelkiant naujausias technologijas literatūros ir kiti mokomieji šaltiniai bus atverti visiems, norintiems Mielieji, išmokti lietuvių kalbos, pažinti Lietuvos istoriją ir kultūesu Aušrinė Armonaitė, Seimo narė ir rą ar mokyti savo vaikus savarankiškai. Intensyvesni ir Laisvės partijos pirmininkė. Prašau ilgesni Lietuvos mokytojų vizitai lituanistinėse mokykloJūsų balso artėjančiuose Lietuvos Respublikos Parlamento rinkimuose. se stiprins ryšį su Lietuva. Lietuvos universitetai ir mokyklos plėtos nuotolines mokymo programas diasporai. Noriu, kad sukurtume Lietuvą, kuria didžiuotumėmės visi, nesvarbu, kur 2. Dirbantys ir kuriantys visada jaus palaikymą gyvename – Vilniuje ar Hamburge, Žmonės gyvens patogiau ir turtingiau, jei valdžia palaikys Čikagoje ar Sidnėjuje. Pasaulio lietu- jų iniciatyvą ir ambicingai investuos į ateitį. Pasitikėsime VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 21


kuriančiais darbo vietą sau ir kitam, ir leisime jiems veikti. Investuosime ir vystysime žinias – ateityje bent 3% BVP skirkime moksliniams tyrimams ir plėtrai. Valstybės teikiamos paslaugos bus prieinamos iš bet kurio pasaulio kampelio. Atidarysime šalies elektroninių duomenų ambasadas sąjungininkų valstybėse ir taip užtikrinsime valstybės funkcionavimą net ir esant stichinėms nelaimėms ar konfliktams. Užsienyje gyvenantys galės naudotis visomis valstybės paslaugomis nuotoliniu būdu. 3. Žmogaus teisės – visiems Kartu su bendražygiais toliau aktyviai sieksime, kad gimimu įgytą Lietuvos pilietybę būtų galima išsaugoti, o tarptautines šeimas įkūrę Lietuvos piliečiai galėtų savo asmenvardžius rašyti originalo kalba lotyniškais rašmenimis. Vienodos žmogaus teisės visiems įsitvirtins visose gyvenimo srityse. Žmonės su negalia, vyresnio amžiaus karta pagaliau taps lygiaverčiais mūsų visuomenės nariais, sveikatos, švietimo ir ekonomikos dalyviais. LGBT+ asmenys turės teisę įteisinti savo partnerystę. • Linas LINKEVIČIUS

Tėvyne. Išliko ta begalinė gimtųjų namų trauka, draugų ir artimųjų ilgesys. Dauguma išreiškė savo valią referendume ir pasisakė už teisę išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę. Referendumo įstatymas labai griežtas ir reikalavimų kartelės įveikti balsų nepakako, tačiau absoliučios daugumos valia yra visiškai aiški ir tai yra stiprus priesakas, įpareigojimas mums visiems tą valią įgyvendinti. Esu įsitikinęs, toliau tęsime diskusijas dėl Konstitucinio Teismo doktrinos, o kol kas matome, kad vienintelis būdas pakeisti Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnį apibrėžiantį Lietuvos pilietybę yra referendumas. Todėl toliau jam privalome ruoštis ir nenuleisti rankų iki pergalės. Tačiau teisė užsienio lietuviams turėti atskirą apygardą iškovota ir tai yra didžiulė pergalė. Didžiuojuosi galėjęs prie jos prisidėti. Tai taip pat paskatino mane apsispręsti kandidatuoti šioje apygardoje ir tikėtis Jūsų palaikymo.

Mūsų tauta pergyveno daugybę karų, netekčių, trėmimų, o pastaruoju metu išgyveno dar vieną iššūkį – emigraciją. Tačiau emigracija nepalaužė tautos valios, Pilietybė daugetvirtų tradicijų, kalbos, kultūros, papročių liui mūsų tautiepuoselėjimo – kur bebūtume, kur begyvenčių yra ne vien Pilietybė – svarbi tume, kaip toli nuo Tėvynės beatsidurtume. teisinis ryšys su Išvykusieji buvo vedini pačių įvairiausių Tėvyne, kartu tai moralinė nuostata motyvų – karo ir pokario metais bėgo nuo yra labai svarbi sovietinės okupacijos, vėliau bėgo nuo moralinė nuostaskurdo, nedarbo, kiti, ypač pastaruoju metu, ta, tačiau tai ne pasinaudojo Europos Sąjungos judėjimo laisvės galimybė- vienintelis saitas su Lietuva. mis, išvyko vedini naujų iššūkių, karjeros, mokymosi galimybių. Tačiau absoliuti dauguma neprarado ryšio su savo Mūsų tauta maža, todėl neturime teisės skirstytis į išeivius ir ateivius. Turime tą pačią Tėvynę ir turime ja rūpintis kur begyventume.

Turime sukurti sąlygas, kad kuo daugiau tautiečių gyvenančių svetur įsijungtų į lietuvybės veiklą. Būtina padidinti Valstybės finansinę paramą lituanistinėms mokykloms. Turime kokybiškai pagerinti svetur gyvenančių vaikų nuotolinį mokymą. Šiuo metu vos 5-6 procentai vaikų lanko savaitgalines mokyklas, o jų poreikis būtų mažiausiai dvigubai didesnis. Net ir negyvenant Lietuvoje įmanoma dalyvauti Lietuvos gyvenime. O norintiems grįžti informacijos taip pat lyg ir netrūksta. Daugelis naudojasi portalais „Work in Lithuania“ ar „Renkuosi Lietuvą“.

Linas Linkevičius

22 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS

Sugrįžimą stabdo kol kas dar menkas atlyginimas, tolerancijos trūkumas, darbdavių požiūris, adaptacija. Žinome šias problemas ir kartu privalome jas išspręsti.


• Linas JONAUSKAS Mielieji, didžiausias lietuvių priešas – valdžios neveiksnumas. Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda – galimybė suvienyti visus po platų pasaulį išsibarsčiusius lietuvius ir priimti seniai subrendusį sprendimą – įteisinti dvigubą pilietybę. Nors tikslas aiškus ir konkretus, deja, daugumai politikų jis tėra galimybė būti matomam ir dalyvauti nuolatiniame politiniame procese. Tai tapo ypač akivaizdu po eilės bandymų spręsti arba, veikiau, imituoti įsisenėjusios dvigubos pilietybės problemos sprendimą. 2019 m. gegužės 12 d. vykęs referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pasižymėjo itin didelėmis kontraversijomis: pirmiausia, klausimo formuluotė buvo sudėtinga ir neaiški; antra, referendume šalia šio itin svarbaus klausimo, pridėtas dar vienas, populistinis siūlymas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Būtent pastarasis klausimas sukėlė dideles diskusijas ir, bent pagal paminėjimų žiniasklaidoje skaičių, aplenkė kur kas svarbesnį, pilietybės išsaugojimo klausimą. Šios priežastys ir nulėmė, kad tokio svarbaus klausimo, kaip dvigubos pilietybės įtvirtinimas priimti ir nepavyko, o atvejai, kai rinkimų komisijų nariai rinkėjus ragino neimti biuletenių buvo itin dažni. Kad tremties, skurdo ir neteisybės iš Lietuvos išvaryti žmonės dabartinei valdančiajai daugumai nerūpi, įrodo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas įgyvendinti priimtą sprendimą. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis numatoma galimybė per pandemiją užsienyje gyvenantiems lietuviams balsuoti elektroniniu būdu, tačiau komisija, atsakinga už rinkimų organizavimą, nenusiteikusi skubėti vykdyti įstatymo. Labai didelis procentas lietuvių, gyvenančių užsienyje, svarsto apie galimybę kada nors sugrįžti į Lietuvą, tačiau, paradoksalu, jų čia niekas nelaukia. Vyriausybė yra įsteigusi dešimtis etatų, kurie turėtų padėti susigrąžinti į užsienį išvykusius lietuvius, organizuoja įvairias priemones, darbo muges užsienyje ir visais kitais būdais bando prisikviesti lietuvius sugrįžti. Tačiau, kai per COVID-19 dešimtys tūkstančių lietuvių grįžo į tė-

Linas Jonauskas

vynę, jiems niekas nei paskambino, nei pasiūlė pagalbą, galiausiai, net neparodė dėmesio. Kita vertus, net ir norintiems į tėvynę sugrįžti tautiečiams, informacijos apie daugelį dalykų reikia ieškoti keliose institucijose, gebėti suprasti visas biurokratines pinkles ir raizgalynes, žinoti kur gauti greitą ir išsamią informaciją apie mokesčius, sveikatos apsaugą, verslo pradžią ir mokestines lengvatas, galiausiai, kaip gauti vietą darželyje ar mokykloje. Dėl šių priežasčių, turi būti įsteigta vieno langelio principu veikianti institucija, kuri suteiktų visą reikiamą informaciją norintiems į tėvynę sugrįžti tautiečiams. Kandidatuodamas Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje, įsipareigoju kelti klausimą dėl pakartotino referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo visiems iš šalies turėjusiems išvažiuoti lietuviams, organizavimo. Suprantu, jog tai padaryti padės elektroninis balsavimas, todėl sieksiu, kad jis būtų įteisintas ne tik renkant šios vienmandatės apygardos kandidatą, tačiau ir renkant visas valdžias ar priiminėjant kitus, svarbiausius, valstybės sprendimus. Taip pat, įsipareigoju inicijuoti vieno langelio principu veikiančios institucijos steigimą, kuri realiai padėtų į šalį sugrąžinti lietuvius. Na ir žinoma, būdamas išrinktas į Seimą įsipareigoju išsaugoti Lietuvos gamtą žalią ir neužterštą – Jums ir Jūsų vaikams. • Gintautas BABRAVIČIUS Mielieji, kandidatuoju Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje neatsitiktinai, daug metų domiuosi išeivija, manau, kad jos rolė deramai neįvertinta, įsitikinęs, kad reikalinga rišli ir nuosekli Lietuvos valstybės politika. Svarbiausia – sėkmingas naujas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, liberalizuotas ir pagreitintas pilietybės suteikimas mišrių šeimų vaikams ir sutuoktiniams, efektyvi materialinė pagalba lituanistinėms mokykloms išeivijoje, konkreVLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 23


čios programos grįžusių vaikų mokymui ir finansinė parama lietuvių kalbos mokymui kitataučiams sutuoktiniams. Trumpai apie save. Gimiau 1955 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdoje. 1962–1968 m. mokiausi Klaipėdos K. Donelaičio vidurinėje mokykloje. 1973 m. baigiau Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą. 1973 m. įstojau į Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – VGTU) Statybos fakultetą, 1978 m. jį baigiau, įgijau inžinieriaus statybininko specialybę.

Buvau ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos, Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyriaus prezidentas, Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentas ir VK narys, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, LIONS Vilniaus „Senamiesčio“ klubo, Vilniaus Gedimino technikos universiteto alumni tarybos narys, Žinių ekonomikos forumo steigėjas ir narys.

1988 m. įsteigiau Laisvalaikio organizavimo susivienijimą „Centras“, kuris 1991 m. reorganizuotas į UAB LOS Nuo 1994 m. – Lietuvos liberalų sąCENTRAS, vadovavau šioms įmonėms. Jos jungoje, 2009–2011 buvo radijo stoties įkūrimo M-1 iniciatom. – jos (Lietuvos Daug metų dorius ir „Radiocentras“ steigėja, roko marliberalų ir centro šų per Lietuvą (1987-89 m.), tarptautinių sąjunga) pirmininmiuosi išeivija festivalių „Vilnius Jazz“, „Vilnius rock“, kas, dabar (po pa„Blues forum“ organizatorės. Nuo 1995 m. vadinimų keitimų ir iki išrinkimo į Seimą vadovavau UAB „Radiocentras“. reorganizacijų) partijos „Laisvė ir tei2000–2004 m. buvau LR Seimo narys, Informacinės singumas“ valdybos narys. visuomenės plėtros komiteto steigimo iniciatorius ir 1997 m. įsteigiau VŠĮ „Klajūnų klupirmininko pavaduotojas. bas“, organizavau ekspedicijas į Kam2000–2002 m. buvau Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys, 2007–2011 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, 2009–2011 m. – Vilniaus mero pavaduotojas, kuravau kultūros, sporto, informacinių technologijų, švietimo sritis.

čiatką (1992), Afriką (1994/5), Tunguskos katastrofos epicentrą (1997), V. Žalio, A. Skurvydo ir V. Germanavičiaus žygį kanoja per Baltijos jūrą „Baltoskandija 1999“, ekspediciją „Bolivija – Peru 2005“ Matui Šalčiui atminti, padėkos akciją „Lietuva – Islandija 2006“, projektą „2000 km istorijos“, kai raitelių grupė su legendinės žemaitukų veislės žirgais 2010 m. nujojo nuo Trakų iki Juodosios jūros, kelionę „Baikalas 2011“, pašto karietomis „Latvija-Lietuva-Lenkija 2014“ senuoju pašto traktu Sankt Peterburgas – Kaunas – Varšuva, ekspediciją „Baltoscandia 2016“ K. Pakštui atminti ir 2018 m. apie Juodąją jūrą. Domiuosi viešaisiais ryšiais, žiniasklaida, naujomis technologijomis, Lietuvos rekreacinėmis galimybėmis, mėgstu keliauti, domiuosi futbolu, muzika.

Gintautas Babravičius

24 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS

Išsiskyręs, sūnus Rokas dirba reklamos srityje, duktė Gabrielė – studentė.


• Rūta MILIŪTĖ Esu Rūta Miliūtė, prieš beveik ketverius metus tapau jauniausia Seimo nare. Esu įgijusi politikos mokslų bakalauro bei viešosios politikos ir administravimo magistro laipsnį, turėjau galimybę stažuotis Briuselyje, mokytis Stambule, padirbėti Norvegijoje, baigusi studijas dirbau privačiame versle Lietuvoje. Gimiau ir užaugau nepriklausomoje Lietuvoje, bet tarptautinė patirtis man leidžia save vadinti Pasaulio lietuve. Pastaruosius metus Seime dirbu Europos ir Ekonomikos reikalų komitetuose, Jaunimo ir sporto komisijoje, dažnai atstovauju Seimui tarptautiniuose susitikimuose bei renginiuose. Įgijusi politinės ir gyvenimiškos patirties, siekiu tapti Jūsų atstove Pasaulio lietuvių apygardoje. Esu pasiruošusi įgarsinti užsienio lietuvių balsą priimant sprendimus Seime, padėti spręsti kylančias problemas ir kartu įgyvendinti idėjas Lietuvai. Naujoje kadencijoje keliu sau tris pagrindinius tikslus: Pirma, skatinti glaudesnius išeivijos ryšius su Lietuva, rūpintis, kad užsienyje gyventi nusprendusios lietuvių šeimos turėtų galimybes išsaugoti gimtąją kalbą ir ryšį su Tėvyne. Todėl svarbu stiprinti lituanistines mokyklas ir bendruomenes, užtikrinti nuoseklų finansavimą, taip pat plėsti galimybes mokytis lietuvių kalbos, pažinti šalies kultūrą ir tradicijas nuotoliniu būdu. Antra, užtikrinti reikalingą pagalbą grįžtantiems į Lietuvą. 2019 metų pabaigoje pirmą kartą po ilgo laiko užfiksuota daugiau grįžtančių žmonių nei išvykstančių, iš kurių daugiau nei pusė – emigravę tautiečiai. Tikiu, kad kiekvienas turi jaustis laukiamas ir gauti reikiamą informaciją ir pagalbą. Jau egzistuoja vieno langelio principu veikianti svetainė „Renkuosi Lietuvą“, kurioje teikiamos konsultacijos, tačiau kiekviena savivaldybė turėtų būti pasiruošusi padėti sugrįžtantiems kraštiečiams, plėtojama „Globalios Lietuvos“ programa. Dažnas grįžtančių motyvas – vaikai, kuriems integracija į lietuvišką švietimo sistemą

Rūta Miliūtė

gali tapti iššūkiu, todėl sieksiu, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis. Šiam tikslui pasiekti turi būti plečiamas sugrįžtančius mokinius pasirengusių priimti mokyklų tinklas, prieinamas nuotolinis mokymas užsienio lietuvių vaikams, įsteigtos išlyginamosios grupės, mokytojo padėjėjo, mokinio asistento pareigybės. Trečia, tikiu, kad pasaulyje gyvenantys lietuviai turi teisę į Lietuvos pilietybės, kaip ryšio su Tėvyne, išsaugojimą, todėl turime siekti, kad būtų plečiama teisė į lietuviškos pilietybės išsaugojimą. Tai, ko gero, sudėtingiausias, tačiau vienas svarbiausių tikslų. Įvykusiame referendume virš 70% balsavusių palaikė šią idėją, todėl būtina pratęsti pradėtą darbą, atsakingai pasiruošti ir surengti dar vieną referendumą. Lietuva keičiasi, auga ir stiprėja. Gerėja pragyvenimo, saugumo ir tolerancijos lygis. Pastaruosius metus augo žmonių pajamos, skaidrėjo valstybės valdymas, vykdytos struktūrinės reformos, žmonės pradeda labiau pasitikėti valstybe, jaučiasi laimingesni. Užsienyje gyvenančių tautiečių potencialas yra taip pat reikšmingas stiprinant Lietuvą ir garsinant jos vardą. Tikiu, kad kiekvienas lietuvis yra svarbus, kad ir kur gyventų ar ką dirbtų. Užsienio lietuviams pirmą kartą suteikus galimybę išrinkti savo atstovą Seime, spalio 11d. prašau Jūsų palaikymo ir kviečiu bendromis jėgomis kurti tokią, Lietuvą, kuria visi didžiuotumėmės ir kur visada norėtųsi sugrįžti. Asm. kandidatų archyvo nuotr. VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 25


BENDRUOMENIU ALEJA

POKARIO KARTOS ŽYMĖ – VISADA ŽIURĖTI TIK Į PRIEKĮ Lina JAHN Susipažįstant su Henriku Enulaičiu (1927-2020), man jis prisistatė savo lietuvišku vardu – Andrius, kuriuo jaunystėje, iki 17 metų, buvo vadinamas Klaipėdos krašte. Karo metais jam, kaip daugeliui kitų bendro likimo žmonių, teko palikti gimtąsias vietas. Dėl šios priežasties Henrikas-Andrius gyveno ir savo gyvenimo kelionę pabaigė Hamburge, Vokietijoje. Atvykus į Vokietiją Henrikui teko imtis įvairių darbų. Kaip nekeista, Henrikui-Andriui gyvenime teko dirbti pašte, o garbingame poilsio amžiuje iki paskutinės dienos, tiek, kiek ištvermingos kojos leido, jis nešiojo ligoniams į namus Švenčiausiąjį Sakramentą. Mano akimis jis vien savo buvimu liudijo ir atspindėjo tikinčio žmogaus gyvenimą. Kaip žinia, daugeliui viskas būna ne taip paprasta, tačiau jis buvo ir išliko ištikimas Jėzaus draugas. Henrikas buvo energingas ir gyvenimu besidžiaugiantis žmogus. Remiantis šeimos pasakojimu, žvelgiant į buvusius laikus, praeitį, susitelkę jauni vyrai Wedelyje sugebėjo didžiausią smėlio kopą Elbės krantinėje nukasti vien su kastuvu rankose – ten iki šiol įrengta žaidimų aikštelė vaikams. Henrikas kaip Darbo sąjungos narys Hamburge pasižymėjo labai dideliu aktyvumu ir iškalbingumu. Per tuos ilgus metus, nuo pokario iki 2010-ųjų metų, niekad nežiūrėjo at-

In memoriam H. Enulaitis drauge su D. Henke

26 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS

2013 metais prie laimėto dviračio drauge su I. Šmakova

gal. Pasak dukters, pokario kartos žymė – visada žiurėti tik į priekį. Įdomu ir tai, kad peržengus aštuntą dešimtmetį Altonos bažnytėlėje po šv. Mišių Henrikas susipažino su lietuve, klaipėdiete Irena Šmakova, į Hamburgą atvykusia padėti dukrai užauginti vaikus. Ši pažintis buvo lydima abipusės pagalbos – Irenai buvo nepaprasta susiorientuoti naujame mieste, nekalbant vietine kalba, o Henrikui atsivėrė nuostabi galimybė prisiminti gimtąją kalbą ir atsigręžti bei naujai pažinti savo šaknis. Taip jie abu atrado ir lietuvių bendruomenę. Henrikui viskas, kas yra susiję su Lietuva, buvo be galo įdomu. Prieš keletą metų jis aplankė Lietuvą, Klaipėdos kraštą ir Palangą. Širdyje troško ir ruošėsi dar kartą ten nuvykti, tačiau staigi mirtis ir netektis šeimoje šių metų pavasarį privertė

Hamburgo lietuvis palydėtas į amžinąją kelionę


Henriką atsigulti į ligoninę. Taip pradėjo kauptis vanduo plaučiuose. Kai birželio mėsesį jis buvo gydomas ligoninėje, neretai man iškildavo klausimas, o, ar yra kas dabar parūpina jam Švenčiausiąjį Sakramentą? Likau nenuvilta, šeima pasirūpino netgi Sutaikinimo sakramentu. Jo nuoširdi ir draugiška laikysena buvo atvira kiekvienam. Su kiekvienu jis atrasdavo bendrą kalbą. Taip pat jis kilniaširdiškai rėmė lietuviškus renginius. Henrikas taip pat nesidrovėjo atvykti į 2012 metų vėlyvą rudenį vykusį, daugelį Hamburgo ir apylinkių sukvietusį A. Mamontovo koncertą. Per laidotuvių pietus kalbant su dukra p. Beate Enulait smagiai prisiminėme, kaip ji tąkart buvo rimtai nustebusi, kad jos tėtukas į šitą Rockclubą ruošiasi eiti. Paklausus, kaip praėjo koncertas, jis tiesiog besišypsodamas atsakė, kad pagal viską buvo, matyt, taikyta kitai amžiaus grupei, tačiau jis sakęs: ich hatte mein Spaß! (liet. Bet man patiko). Per pastarąjį dešimtį bendravimo metų Henrikas lietuvių kalba bendrauja daug lengviau. Manau, kad, mūsų Hamburgo lietuvių bendruomenei jo labai trūks, ne vienas iš mūsų linkėjo Henrikui sulaukti šimtmečio. Svarbiausia, kad esmė nekinta. Kaip sako Šv. Teresės Avilietės žodžiai: „Tegul niekas tavęs negąsdina ir niekas tavęs nebaugina – vien Dievo gana. Kas turi Dievą, tas turi viską.“ Per šį laikotorpį kaip niekad tikriausiai visi aiškiau suvokiame, kad mūsų gyvenimai ganėtinai trapūs, nes visi tik stipriau ar silpniau nulipdyti iš molinių indų. Pastaruoju metu man pirmąkart išgirstas vokiškas posakis: Schenke die

H. Enulaitis (dešinėje) drauge su Hamburgo lietuviais

Blumen während des Lebens, auf den Gräben sînd sîe vergêbens, eilinį kartą tiesiog priverčia mus susimąstyti apie tai, kad nebūtumėm niekad skolingi vienas kitam, išskyrus tarpusavio meilę artimui, broliui ar sesei (Rom. 13,8;). Apie Henriką prisimena ir Hamburgo lietuvė Akvilė Kalinaitė: „Jis buvo labai šviesus žmogus – ne iš kiekvieno bendraujant sklinda tokia šviesa. Jis buvo labai geranoriškas, neturėjo jokių išankstinių nuostatų – ėjo į bendravimą paprastai, pozityviai. Visuomet džiaugėsi, šypsojosi, nebijojo domėtis. Viskas, kas buvo susiję su Lietuva, jam buvo labai įdomu. Ir Lietuvos žmonės. Pamatęs žmones jis visuomet šypsodavosi. Jis buvo ištikimas, ypač Lietuvių bendruomenei“. Henrikas Enulaitis palaidotas š. m. liepos 30 d. artimiausiųjų rate Wedelio kapinėse. Kaip ir pageidavo, jį palaidojo katalikų kunigas. Atsisveikinant su vėlioniu užjaučiame artimuosius, dėkojame jiems už kilnias apeigas. Neabejoju, jog buvo daugiau norinčių draugų išlydėti Henriką į amžinąją kelionę, tačiau šiuo, apribojimo laikotarpiu, buvo galimi tik 25 registruojami dalyviai. Užtardami mirusįjį meldžiame jam amžinojo atilsio. Hamburgo LB archyvo nuotr.

Su Hamburgo lietuviais VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 27


MIUNCHENO LIETUVIAI – NACIONALINĖS EKSPEDICIJOS ARCHYVUOSE

Puikiai nusiteikę Miuncheno lietuviai drauge su ekspedicijos dalyviais

Lrt.lt, Redakcijos informacija Rugsėjo 8 d. LRT TELEVIZIJA pradėjo rodyti šeštosios „Nacionalinės ekspedicijos“ laidas. Šią vasarą ekspedicijos dalyviai planavo dvi savaites keliauti per Gediminaičių dinastijos XVI–XVII a. valdytas žemes. Kelionė turėjo driektis per įvairias Europos šalis, Dunojaus upe iki pat Rumunijos ir Serbijos pasienio, tačiau dėl koronaviruso pandemijos maršrutą teko patrumpinti. Nacionalinė ekspedicija spėjo aplankyti Miuncheno lietuvių bendruomenę!

Istoriko prof. Alfredo Bumblausko vadovaujamoje „Nacionalinėje ekspedicijoje“ šiemet dalyvavo žiūrovams iš ankstesnių kelionių jau pažįstamas gamtininkas Selemonas Paltanavičius, ekspedicijos sumanytojas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, taip pat istorikai Barbara Stankevič, Simonas Teškevičius, Luka Sinevičienė, Aušra Terleckaitė, someljė Arminas Darasevičius, muzikantas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, laidų vedėjas, istorinių knygų autorius Robertas Petrauskas. Šiais metais prie Nacionalinės ekspedicijos prisijungė ir du LRT atstovai – žurnalistas, laidų vedėjas Edvardas Kubilius ir pianistė, laidų vedėja Gerūta Griniūtė. Pirmą sykį su ekspedicija keliavo ir politikos apžvalgininkas, žurnalistas, filosofas Kęstutis Girnius. Susitikime su ekspedicijos dalyviais dalyvavo Miuncheno lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė ir valdybos nariai: Vitalijus Kryževičius, Kristina Kandratavičiūtė, Daiva Zavistauskaitė, Rolandas Purtulis, bendruomenės nariai – Daiva Gedvilaitė, Reda Kaiser, Modesta Eidukonytė-Daher, Simona Venslovaitė, Ieva Krivickaitė, Šarūnas Zigmantas bei Lietuvos Respublikos konsulė Heseno žemėje Gabrielė Gylytė-Hein. Naujausios „Nacionalinės ekspedicijos“ laidas kviečiame žiūrėti antradieniais 21.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Drauge su ekspedicijos sumanytoju, žurnalistu Edmundu Jakilaičiu

28 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS

Miuncheno LB nuotr.


2018 Štutgartas

Tęsiasi

Pabirę dienų karoliai

Traukiasi vasara – rudeniu laša niaukiasi, vėl išsigiedrina, monotonija kapsi

sukasi, sukasi, sukasi nugludinti dienų karoliai tarp mano pirštų – pabyra sutrūkę braukiu ranka sau per plaukus – pašoku kaip įgelta –

Vėjai dar derina derina, derina garsyno sąrangą gerina, ruošias premjerai kantriai brandintais ekstaziniais

rinkti, rinkti, rinkti kad nepasimestų, nesusitrintų tolumoj pilkuojančios laibakaklės gervės šmėsteli, klykteli, dingsta

karčių šermukšnių tonais. Nesusitarę, tyli... Neužmiega, blaškosi.

skinasi, skinasi, skinasi

2019 Štutgartas

Atsisveikinti nespėjus vasara, paprašo mano sielos prieglobsčio ir sutartinių švelnume dar tęsias, tęsias, tęsiasi.

praretėjusios gervės, gaiviai klykdamos geliančiam skylėtam dangaus skliaute

taką į begalybę į begalybę, į nežinią

VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 29


Sugrįžimas

Nuo saulės išblukusioje fotografijoje jaunas sodas švyti obuolėliais raudonais, svajonės nuvilniję kilimo raštuose po kojomis

aš – Asche,

1

šiltutėlis pelenų ryšulėlis netelpu, į standartinius rėmus

čeža, čeža, čeža. nuo žemės

Klevo ranka suka nenuoramą amžinybės ratą. Po mėlynu dangum oksimoronų pievos žydi.

traukos atsiplėšus, išretėjusius atmosferų sluoksnius ištvėrus ir atsivėrus

Eilėraščiui puokštelę pasiskyniau, pasilenkiu arčiau, matyti nesimato nieko, tik kvepia, kvepia, kvepia vėlumoj žieminiais obuoliais saldžiai.

sugrįžtu aitvaru žemėn kad meilė niekada

2019 Štutgartas

neišblėstų

Sandros Petraškaitės-Pabst eilės

30 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | RUGPJŪTIS

Piešinių autorius – Mykolas Pabst

1

Asche vokiškai pelenai.

2019 Štutgartas

Dega ugnela tuta tuta

Praregėjimas


MOKSLO METŲ PRADŽIA BEI PAMALDOS – online Hamburgo LB informacija Vokietijoje veikiančių lituanistinių mokyklų moksleiviai naujuosius, 2020 /2021 mokslo metus pradėjo nuotoliniu būdu. Sekmadienį, rugpjūčio 30 d. 12 val. Hamburgo

lituanistinė

mokykla

„Abėcėlė“ mokslo metus Google Meet platformoje pradėjo sekmadienio pamaldėlėmis vaikams ir šeimoms, kurios buvo gyvai internetu transliuojamos iš Kretingos. Brolis pranciškonas iš Klaipėdos Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno Juozapas Marija Žukauskas, globojantis Hamburgo lietuvių bendruomenę, suteikė palaiminimą mokiniams, jų tėveliams bei mokytojams. Hamburgo lietuviai dėkoja broliui Juozapui, Hamburgo katalikų sielovadai, visiems vaikams bei tėveliams už palaikymą bei nuoširdžią bendrystę ir visiems linki sėkmingų, smagių ir sveikų mokslo metų! Hamburgo mokyklos nuotr.

Naujieji mokslo metai pradėti virtualiomis pamaldomis VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | RUGPJŪTIS 31


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

„Vokietijos LB valdybos Informacijos“ sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB valdybos 32 VLB INFORMACIJOS |05 -pasilieka 2020 | RUGPJŪTIS nuomonei. „Vokietijos LB valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

VLB „INFORMACIJOS“, 2020 M. RUGPJŪTIS NR. 06/593  

Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalas – vienintelis gilias tradicijas turintis lietuvių periodinis leidinys Vokietijoje.

VLB „INFORMACIJOS“, 2020 M. RUGPJŪTIS NR. 06/593  

Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalas – vienintelis gilias tradicijas turintis lietuvių periodinis leidinys Vokietijoje.

Profile for vlbe
Advertisement

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded