Marčios, menininkės Susi Hermann dovana 70-ojo gimtadienio proga – karikatūra Alfredas ir jo fortepijonas

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Pokyčiai bendruomenėje:

– išrinkta nauja valdyba

ALFREDAS HERMANAS

– žmogus bendruomenė Pilietinė pareiga, kurios nevalia ignoruoti

Paliekant gimnaziją:

darbą baigė trys nepamirštami darbuotojai VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 1

2 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

REDAKTORIAUS ŽODIS

DRAMBLIAI BUTE

Lietuvos garbÄ—s konsulas Hamburge Dietmaras O. Reichas

SusidĹŤrÄ—me su problema, kuriÄ… esant tik ÄŻtarÄ—me. PamatÄ™ jos dydÄŻ, apstulbome, o dabar, kai iĹĄaiĹĄkÄ—jo, kad ji milĹžiniĹĄka ir gali paralyĹžiuoti visÄ… mĹŤsĹł visuomenÄ™, neĹžinome, kÄ… daryti ir kur ieĹĄkoti vaistĹł. Tarsi savo bute bĹŤtume pamatÄ™ vienÄ… ausÄŻ, paskui – iltÄŻ, tada – storÄ… kojÄ…. GalĹł gale pakeliame akis ir matome, kad mĹŤsĹł bĹŤste stovi dramblys. Taip savo knygoje „MĹŤsĹł slaptieji ir dramblys bute“ dar 2012-aisiais apie jaunimo nedarbÄ…, kaip problemÄ…, raĹĄÄ— Ĺžurnalistas, raĹĄytojas Algimantas ÄŒekuolis, na, ĹĄi iĹĄtrauka labai tinkama ir norint apibĹŤdinti mĹŤsĹł gyvenimus pakeitusiÄ… pandemijÄ…. Ĺ iek tiek nukrypus, grÄŻĹžkim ir pripaĹžinkim, kĹŤrybingi tie pasaulio ĹžmonÄ—s... Ĺ tai ir Vokietijos lietuviai, nepabĹŤgÄ™ draudimĹł ir reikalavimĹł, rado keliÄ…, nesugriaudami statytĹł smÄ—lio piliĹł ir tiestĹł tiltĹł, eiti ÄŻ priekÄŻ. NorÄ—Ä?iau pabrÄ—Ĺžti ir iĹĄskirti puikiai su iĹĄĹĄĹŤkiais susitvarkiusiÄ… mĹŤsĹł

nuostabiÄ…jÄ… Vasario 16-osios gimnazijÄ… – jos administracijÄ…, mokytojus, moksleivius ir visÄ… kolektyvÄ… – sudÄ—tingomis sÄ…lygomis ÄŻ pasaulÄŻ jie iĹĄleido 24 abiturientus. Sveikiname ir linkime jaunimui kuo geriausios kloties kuriant tokiÄ… savo valstybÄ™, kurioje norisi gyventi ir skleisti gerÄ…jÄ… ĹžiniÄ… apie lietuvybÄ—s ĹžidinÄŻ pasaulyje. DÄ—kojame ir gimnazijÄ… palikusiems ilgameÄ?iams darbuotojams – Elenai GasiĹŤnas, Marijai DambriĹŤnaitei-Ĺ mitienei ir Reinald Fuhr. Ĺ˝inome ir tikime, kad uĹžsimezgÄ™s ryĹĄys su bendruomene, moksleiviais nenutrĹŤks ir peraugs ÄŻ kaĹžkÄ… graĹžaus. Drambliui primigus, mĹŤsĹł iĹĄrinkti nauji Tarybos nariai po ilgo laiko susirinko ÄŻ pirmÄ… gyvÄ… posÄ—dÄŻ, vÄ—l nusiĹĄypsojo vieni kitiems, nors ir per atstumÄ…, perdavÄ— daug visiems reikalingos, gaivios ir ÄŻkraunanÄ?ios bendruomeniĹĄkumo energijos ir iĹĄrinko naujÄ…, 2020–2021 metĹł valdybÄ…. Ir kas galÄ—jo pagalvoti, kad daugiau nei prieĹĄ metus, 2019 metĹł kovÄ…, Ĺžurnalo virĹĄelio veidas Augustas Ĺ ernius 2020-ĹłjĹł liepÄ… sÄ—s prie bendruomenÄ—s vairo. Sveikiname! Augustas bendruomenÄ—s vairÄ… perÄ—mÄ— iĹĄ iĹĄskirtinÄ—s asmenybÄ—s – Ĺžmogaus bendruomenÄ—s Alfredo Hermano, kuris, sutapimas tai ar ne, bet ĹĄiĹł metĹł birĹželÄŻ ĹĄventÄ— savo septyniasdeĹĄimtÄ…jÄŻ jubiliejĹł. VisĹł Vokietijos lietuviĹł vardu dÄ—koju pirmininkui uĹž nepamainomÄ… pagalbÄ…, tvirtÄ… petÄŻ, rĹŤpestÄŻ ir pasiaukojimÄ…. Mes JĹŤsĹł neuĹžmirĹĄime. GrÄŻĹžtant prie antrojo dramblio, kuris taip pat tĹŤno mĹŤsĹł bute ir ĹĄÄŻkart gali tapti problema arba prieĹĄingai – iĹĄsigelbÄ—jimu. Tai – rinkimai. Jis, rinkimĹł dramblys, jau viena koja sudrebino ĹžemÄ™ – suĹžinojome septynis kandidatus. Tikslesnis kandidatĹł sÄ…raĹĄas Pasaulio lietuviĹł apygardoje turi bĹŤti paskelbtas iki rugpjĹŤÄ?io vidurio. PraÄ—jusiame numeryje kalbÄ—jome apie pilietiĹĄkumÄ…. Apie jÄŻ, tik kitomis lĹŤpomis, kalbame ir ĹĄio mÄ—nesio Ĺžurnale. PilietiĹĄkumas – ne savaime suprantamas dalykas, tai darbas su savimi ir jis visuomet iĹĄeina tik ÄŻ naudÄ…. Ĺ iame numeryje pristatome du atsiliepusius kandidatus, kitĹł kandidatĹł prisistatymus skaitykite kitame, rugpjĹŤÄ?io mÄ—nesio numeryje. Gero jungtinio numerio skaitymo, brangieji. Kaip visuomet ĹĄiltai – Evelina VIRĹ ELYJE:

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org  redakcija@vlbe.org

Banko sÄ…sk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN

Dizaineris: Elinas Venckus www.elinas-design.de

Verwendungszweck: auka Informacijoms IĹĄraĹĄome aukĹł paĹžymÄ….

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje

70-ojo gimtadienio proga

-PSTDIFS
4US

t
D-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

kreipkitÄ—s adresu: redakcija@vlbe.org

Alfredas ir jo fortepijonas

VLB valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu: https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

MarÄ?ios, menininkÄ—s Susi Hermann dovana – karikatĹŤra

Vokietijos lietuviĹł veiklos vieĹĄinimas: istorijos iĹĄsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms“: VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRĹ˝ELIS/LIEPA 3 Projektiniai psl. 6-7, 8-9, 10, 11-13, 15-17, 20-21, 23-25

AKTUALIJOS

POKYČIAI BENDRUOMENĖJE: IŠRINKTA NAUJA VALDYBA Redakcijos informacija Nors koronavirusas sutrikdė įprastą žmonių gyvenimo ritmą visame pasaulyje ir privertė gyventi virtualų gyvenimą, Vokietijos lietuvių bendruomenės tarybos nariai liepos 4-ąją susirinko į pirmąjį „gyvą“ posėdį, kuriame išrinko naują valdybą, kontrolės komisiją ir garbės teismo narius.

dr. Sandrai Petraškaitei-Pabst, iždo reikalais rūpinasi Justina Vaičė, už informacines technologijas ir administravimą atsakingas Robertas Lendraitis. Tarybos posėdžio metu išrinkta ir naujoji VLB kontrolės komisija, kurią sudaro: Irma Petraitytė-Lukšienė, Kristina Kandratavičiūtė, Stasė Schulz. Taip pat išrinkti VLB Garbės teismo nariai: Mindaugas Jacinevičius (pirmininkas), Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė, Petras Breimelis. Linkime naujiesiems valdybos, kontrolės komisijos ir garbės teismo nariams susiklausymo, išminties ir ryžto, taip pat kuo didžiausios sėkmės siekiant užsibrėžtų organizacijos tikslų. Atskirą padėką už ilgametį profesionalų darbą valdyboje, nesuskaičiuojamas valandas kuriant bendruomenės įvaizdį, atsidavimą ir draugystę visų narių

Asm. archyvo nuotr. | 2020-2021 metų kadencijos valdybos nariai

Posėdžio metu išrinkta naujoji motyvuota ir dirbti pasirengusi Vokietijos lietuvių bendruomenės valdyba, liepos 13-ąją dieną vykusio pirmojo posėdžio metu pasiskirstė pareigomis. Nuo šiol pirmininko pareigas eina Diuseldorfo lietuvis Augustas Šernius, pirmininko pavaduotoja paskirta Kristina Braun. Švietimo ir kultūros paveldo sritis pavesta kuruoti

atžvilgiu, reiškiame Hamburgo lietuviui, pirmininko pavaduotojui Sergej Šišulin. Taip pat dėkojame 2019-2020 metų kadencijos valdybos nariui, Berlyno lietuviui Petrui Breimeliui, kurio darbai valdyboje buvo ryškūs ir matomi.

Asm. archyvo nuotr. | Po ilgos pertraukos – pirmasis „gyvas“ posėdis Hiutenfelde

4 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

PIRMININKO BIOGRAFIJA

2001 m. kartu su dviem Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dėstytojais parašė dar vieną knygą-vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams draudimo tema. Jau po to, kai Vokietijos draudimo grupė ERGO įsigijo įmonę „Drauda“ ir ją pervadino, nuo 2004 m. iki 2008 m. ėjo tos įmonės generalinio direktoriaus patarėjo-teisininko pareigas. Tuo pačiu laikotarpiu laisvu nuo darbo metu grojo bosine gitara muzikiniame projekte – poproko grupėje „ERGO Fain“ kartu su Povilu Meškėla irgrupės „Rojaustūzai“ muzikantais. 2005 m. kartu su grupe nukeliavo iki Eurovizijos konkurso nacionalinės atrankos finalo, kuriame grupė užėmė trečiąją vietą, o taip pat nugalėjo Lietuvos Nacionalinio radijo organizuotame Eurovizijos dainos konkurse. 2008-2017 m. ėjo ERGO įmonių Baltijos šalyse Regioninės plėtros direktoriaus pareigas, tuo pačiu metu buvo ir ERGO dukterinės įmonės Baltarusijoje Valdybos narys. Nuo 2017 m. liepos 17 d. įveikęs atranką išvyko dirbti į tarptautinės draudimo grupės ERGO centrinę būstinę Diuseldorfe. Šiame mieste jis dabar nuolatos gyvena kartu su šeima – žmona Jolita irdviem vaikais Adomu ir Simona. Augustas Šernius moka keturias užsienio kalbas: anglų, vokiečių, rusų ir lenkų.

Naujasis VLB Valdybos Pirmininkas Augustas Šernius gimė 1972 m. spalio 27 d. Pabradėje. 1979-1990 m. mokėsi Pabradės „Ryto“ vidurinėje mokykloje ir baigė ją aukso medaliu. 1989 m. su pagyrimu baigė Pabradės vaikų muzikos mokyklą, kurioje septynerius metus mokėsi groti smuiku. Mokydamasis mokykloje dainavo moksleivių kvartete ir kone kiekvienais metais su grupės draugais nukeliaudavo iki regioninio (priešpaskutiniojo) vaikų dainų konkurso „Dainų dainelė“ etapo. 1995 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą su tarptautinės teisės specializacija. Tebestudijuodamas universitete 1994 m. įsidarbino teisininku bendroje LietuvosVokietijos draudimo įmonėje „Drauda“ ir sparčiai kilo joje karjeros laiptais: 1997 m. tapo įmonės vyriausiuoju teisininku, nuo 1999 m. buvo paskirtas Žalų administravimo skyriaus vadovu. Tais pačiais metais kartu su trimis bendraautoriais parašė knygą „Draudimas”, kuri ilgą laiką buvo naudojama kaip mokymo priemonė Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose. 2000-2006 m. greta savo pagrindinių pareigų draudimo įmonėje dirbo draudimo teisės dėstytoju Tarptautinėje teisės ir verslo kolegijoje, Vilniaus verslo kolegijoje, VU Tarptautinio verslo mokykloje ir VU Ekonomikos fakultete.

„Praeitų metų rudenį dalyvavau VLB darbuotojų suvažiavime. Jame susipažinau su daugybe šaunių, garbingų, pilietiškų, patriotiškų ir atsidavusių Bendruomenės reikalui VLB narių. Renginio metu taip pat sužinojau apie pagrindinius nūdienos iššūkius, su kuriais tenka susidurti Vokietijos lietuvių bendruomenei. Tą kartą diskutavome ilgai ir vietomis, netgi sakyčiau, aštrokai. Kuo toliau, tuo labiau man darėsi aišku, kad daugelio klausimų sprendimas tęsiasi jau ganėtinai ilgą laiką, o kai kurie žmonės jaučiasi jau kažkiek pavargę ir išsisėmę. Buvo akivaizdu, kad organizacijai reikalingas naujas impulsas ir nauja energija tam, kad būtų galima užbaigti pradėtus darbus ir imtis naujų prasmingų iniciatyvų. Dar važiuodamas namo iš Hiutenfeldo į Diuseldorfą susilaukiau Miuncheno Apylinkės Valdybos pirmininkės Irmos Petraitytės-Lukšienės skambučio. Irma teiravosi manęs, ar aš nesutikčiau būti keliamas kandidatu į VLB Tarybą artėjančių rinkimų metu, argumentuodama tuo, kad kitiems VLB darbuotojų suvažiavimo dalyviams patiko mano mintys, požiūris ir bendras nusistatymas. Pasitaręs su žmona, priėmiau Irmos pasiūlymą ir užpildžiau visus dokumentus, reikalingus kandidatuoti į VLB Tarybą, na o po to jau sekė rinkimai, kuriems pasibaigus sužinojau, kad man savo pasitikėjimą išreiškė ir savo balsus atidavė ganėtinai didelis VLB narių skaičius. Šitų balsų užteko, kad tapčiau Tarybos nariu. Kiek vėliau, kai jau prasidėjo VLB Tarybos posėdžiai, aptarimai ir diskusijos, kiti Tarybos nariai nedviprasmiškai leido suprasti, kad jie su manimi ir dar pora Tarybos narių sieja kiek didesnius lūkesčius, susijusius su dalyvavimu įgyvendinant svarbiausius sprendimus. O būtent tuo pagal VLB statutą, kaip žinia, ir užsiima VLB Valdyba. Sutikau būti renkamas į VLB Valdybą, nes manau, kad mano profesinės teisininko žinios, vadovaujamo darbo patirtis, taip pat kitos dalykinės ir asmeninės savybės leis man sėkmingai vesti į priekį mūsų Bendruomenę šiuo sudėtingu laikotarpiu, kuris yra kupinas vidinių ir išorinių iššūkių. Jutau ir tebejaučiu Tarybos narių pasitikėjimą ir palaikymą, o tai yra labai svarbu norint sėkmingai dirbti ir pasiekti teigiamų rezultatų. Esu jiems visiems už tai labai dėkingas ir nuoširdžiai stengsiuosi to pasitikėjimo nenuvilti – savo istorija dalijosi pirmininkas.“ VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 5

ALFREDAS HERMANAS – ŽMOGUS BENDRUOMENĖ Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Birželio 25 d. Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) pirmininkas Alfredas Hermanas šventė gražų ir prasmingą 70-ies metų jubiliejų. Taip sutapo, kad, trejus metus ėjęs VLB pirmininko pareigas, būtent šiemet Alfredas paliko valdybos gretas ir šį nelengvą darbą perleido kitiems nariams. Alfredas – išskirtinė asmenybė, kaip ir jo šeimos istorija. Dar išskirtinesni jo bendruomeniškumo bei atviros širdies bruožai, kurių ryškumas kalba pats už save. Alfredas – meniška ir atvira asmenybė, nuostabus, neišsemiamos pedagoginės patirties turintis Vokietijos lietuvis, kuris visuomet ras laiko pokalbiui, ypač, jei tai susiję su lietuvybe ir apylinkėmis. Nesuklysčiau pavadindama Alfredą žmogumi bendruomene, juk jam itin svarbu socialinis ryšys ir žmogiškosios vertybės. Dalijamės jo pusbrolio Arthur Hermann mintimis. Šeimos nariai, bendruomenė džiaugiasi jo aktyvumu ir linki prasmingų darbų bei sveikatos. Mano dėdės Ričardo šeima su vaikais Alfredu ir Violeta man artimi, nes šioje šeimoje man teko pusmetį gyventi – būtent tuomet pavyko artimiau susipažinti. Dabar šios šei-

Marčios Susi dovana 70-ojo gimtadienio proga – karikatūra Alfredas ir jo fortepijonas

6 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

mos vaikai jau irgi – kaip lietuviai sako – garbaus amžiaus. Prieš trejus metus sužinojęs, kad Alfredas buvo išrinktas VLB pirmininku, visai nenustebau. Maniau, kad jei iki tol politikos neragavęs muzikos profesorius Landsbergis sugebėjo atkurti Lietuvą, tai ir muzikos mokytojui Alfredui, augusiam labai bendruomeniškoje šeimoje ir ilgesnį laiką vadovavusiam Miuncheno apylinkei, nebus sunku tvarkytis Vokietijos lietuvių bendruomenėje. Iš biografijos Alfredas gimė Klaipėdoje, kur jo tėvas, po to, kai teko sprukti iš Marijampolės, susipažino ir susituokė su teatro dainininke iš Žemaitijos, sudarydami visais aspektais taip vadinamą mišrią šeimą: Alfredo tėvas buvo vokiečių kilmės evangelikas, savo charakteriu gana santūrus žmogus, gi motina linksma ir daininga katalikė žemaitė. Šeima mėgo muziką, palaikė gerus ryšius su kaimynais ir giminėmis, mokėjo švęsti ir dirbti. 1959 m. persikėlusi į Vokietiją ir apsigyvenusi Miunchene, šeima greitai pritapo prie dipukų ir tapo uoliais lietuvių apylinkės nariais, savaitgalius praleisdavo lietuviškuose renginiuose. Tėvai sekmadieniais lankė lietuviškas pamaldas, vaikai po to ėjo į lietuvišką mokyklėlę, jie 25-erius metus šoko ir dainavo tautinių šokių grupėje. 1968 m. Alfredo tėvas buvo išrinktas apylinkės pirmininku ir ėjo šias pareigas iki 1989 metų, išskyrus pertrauką nuo 1971 iki 1977 metų. Tad Alfredas turėjo užtektinai galimybių įaugti į lietuvišką veiklą. 2011 m. Alfredas perėmė apylinkės pirmininko pareigas ir vadovavo jai iki 2015 m. Ričardo ir Alfredo vadovavimo laikmečiai pasižymėjo daugybe lietuviškų ir vokiškų renginių, stengiantis veikti ne tik tarp lietuvių, bet ir supažindinti vokiečius su Lietuva bei

VLB pirmininkas A. Hermanas – žmogus bendruomenė

palaikyti gerus ryšius su vokiečių politikais ir menininkais. Tad 2017 m. Alfredas, tapdamas VLB pirmininku, jau atsinešė užtektinai bendruomeniškos valdybos patyrimų. Pirmininkavimą jis perėmė Bendruomenei sudėtingu ir kebliu laiku, priverstinai atsistačius jo pirmtakui iš šių pareigų. Taip pat Alfredo išrinkimas drauge buvo ir ypatingas, nes pirmą kartą pirmininku tapo asmuo ne iš Hiutenfeldo apylinkės. Alfredą galima vadinti keliaujančiu pirmininku, nes bendruomenės centras ir toliau liko Hiutenfelde, o pirmininkas turėjo maždaug kas mėnesį čia atvykti, įveikdamas 800 km, neskaitant apsilankymų kitose apylinkėse ir įvairiuose renginiuose. Tad iš Alfredo pareigos pareikalavo nepaprastai daug laiko ir buvo susietos su daugybe rūpesčių, joms jis skyrė laisvalaikį šalia savo darbo muzikos mokytoju ir šeimos reikalų. Alfredas visada pasižymėjo pareigingumu, deja, jis linksta pamiršti savo sveikatą ir jau pažengtą amžių. Tad tiesiog nedrįstu jam linkėti dabartinių pareigų. Per trejus jo pirmininkavimo metus pasiekta daug: bendruomenė vėl sustiprėjo, narių skaičius padidėjo, suplanuota daug renginių, palaikomi geri ryšiai su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir ambasada, pagyvėjo apylinkių veikla. Naujosios kartos lie-

apsiprato Vokietijoje ir vis labiau įrodo, kad energingai rūpinasi lietuviška veikla. Bendruomenės ateitis yra jų rankose. Alfredo pirmininkavimą galima pavadinti pereinamuoju laikotarpiu. Jau laikas, kad naujoji karta, jaunesnė generacija, perimtų Bendruomenės likimą į savas rankas. Vokietijos lietuvių bendruomenės vardu dėkojame Alfredui už neįkainojamą, ilgametį darbą, svarų indėlį į bendruomenę, jos nuoseklų gyvavimą sunkiu bendruomenei periodu. Jūs palikote ryškų ir prasmingą pėdsaką, uždėjote ryškų lietuvybės antspaudą bendruomenės ir atskirų jos narių gyvenimuose! Asm. archyvo nuotr.

2019-2020 metų VLB Valdyba. A. Hermanas – pirmas iš dešinės VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 7

PRITARTA ELEKTRONINIAM BALSAVIMUI: STARTAVO REGISTRACIJA BALSUOJANTIEMS UŽSIENYJE Dalytė KAZLAUSKAITĖ Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlymui balsuoti internetu, tačiau siūloma pirmiausia šį balsavimo būdą išbandyti Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje. Išanalizavus rezultatus, būtų priimtas sprendimas dėl internetinio balsavimo visose apygardose. Tokį balsavimo būdą Seimo nariai siūlo įteisinti dėl galimos naujos koronaviruso bangos rinkimų metu. „Balsavimas internetu turi būti saugus ir patikimas, kad niekam nekiltų abejonių dėl rinkimų rezultatų. Todėl kuriant ir diegiant šią sistemą, būtina konsultuotis su kibernetinio saugumo ekspertais, tinkamai patikrinti, testuoti šį būdą. Iki rinkimų likus maždaug trims mėnesiams, neįmanoma sukurti ir išbandyti tokią sistemą“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Įdiegti elektroninį balsavimą užsienio lietuviams siūlo ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Šią idėją jis išsakė praėjusią savaitę skaitydamas metinį pranešimą Lietuvos Respublikos Seime.

PLB pirmininkė D. Henke

8 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

Apie elektroninio balsavimo svarbą ir pasaulio lietuvių reakciją į šį svarbų sprendimą, kalbiname Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkę Dalią Henke. Pasaulio lietuviai ne kartą yra išreiškę aiškią poziciją elektroninio balsavimo klausimu. Apie tai kalbame jau nuo 2015 metų, kuomet PLB XV Seimo metu buvo priimta rezoliucija, kurioje minima elektroninio balsavimo įvedimo Užsienyje balsuojantiems LR piliečiams poreikis ir svarba bei kreipiamasis į LR institucijas siekiant tai įgyvendinti. Elektroninio balsavimo tema buvo itin aktuali organizuojant referendumą dėl pilietybės išsaugojimo. Kaip manote, ar karantinas buvo paskutinis lašas elektroninio balsavimo įteisinimo taurėje?

Elektroninio balsavimo poreikis vis tik labiausiai išryškėjo pasaulį sukausčius pandemijai. Išryškėjo kaip galbūt vienintelis būdas balsuoti užsienyje – Jungtinės Amerikos Valstijose, Australijoje – gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Manau, kad elektroninis balsavimas – modernus, šiuolaikiškas būdas užtikrinti Konstitucijoje įteisintą piliečio teisę dalyvauti rinkimuose – balsuoti. Kaip pasaulio lietuviai reagavo į šią žinią? Po penkių metų laukimo ir vilties, pasaulio lietuvių vardu sveikinu ir dėkoju LR Seimo nariams pritarus Vyriausybei ir Prezidentui įteisinant šį savalaikį įstatymą, kuris ypač svarbus balsuojant užsienyje.

VRK per palyginamai trumpą laiką techniškai įgyvendinti galimybę balsuoti internetu. Supažindinti rinkėjus su tokia galimybe reikalinga plati ir aiški informacinė kampanija. Bet svarbiausia, kad jau žengtas „didžiulis žingsnis” ir taip išreikšta politinė valia. PRIMINIMAS. Užsiregistruoti balsavimui užsienyje → Elektroninė registracijos sistema (https://www.rinkejopuslapis.lt/ra-web/) suteikia galimybę rinkėjams, pageidaujantiems balsuoti užsienyje, per kelias minutes užsiregistruoti balsavimui ir vėliau būti įtrauktiems į atitinkamos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos rinkėjų sąrašus. Primename, kad visi rinkėjai, pageidaujantys balsuoti užsienyje 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, turi registruotis iš naujo – net ir tie rinkėjai, kurie nuolat gyvena užsienyje ir jau buvo įtraukti į užsienyje balsuojančių rinkėjų sąrašus praėjusiuose rinkimuose ar referendumuose.

Ar esame pasiruošę?

Daugiau informacijos galite sužinoti el. paštu: laura.saniukiene@vrk.lt

Tikėtina, kad tai nemažas iššūkis bus

LR Seimo kanceliarijos nuotr. VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 9

NAUJASIS GARBĖS KONSULAS HAMBURGE SIEKS INVESTICIJŲ Į LIETUVĄ Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Iki 2019 m. pabaigos Lietuvos garbės konsulo Hamburge pareigas ėjusį federalinį susisiekimo ministrą Kurtą Bodewigą pakeitė verslo teisininkas, garsios advokatų kontoros „Beiten Burkhardt“ įsikūrusios prestižinėje Hamburgo „Nuer Wall“ gatvėje partneris Dietmaras O. Reichas. Naujasis konsulas inauguruotas birželio 22 d. Hamburgo rotušėje, vizito pas Hamburgo Tarybos narę Almut Möller (SPD) metu. Nuo šiol Dietmaras O. Reichas yra atsakingas už Hamburgo, Šlėzvigo-Holšteino ir Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos žemes. 52 metų teisininkas nėra vienas iš tų garbės konsulų, kuriems pirmiausia rūpi vardas ir kvietimai į renginius: „Noriu sužavėti Hamburgo ekonomiką investicijoms į Lietuvą ir skatinti Hanzos miesto įmonių bendradarbiavimą su tokiais miestais kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda“, - sako Reichas. ES teisės ekspertas, kuris šiuo metu taip pat dirba Briuselyje, yra teikęs teisines konsultacijas Lietuvos įmonėms, taip pat keletą kartų buvęs Lietuvoje. Pasak jo, Lietuvos ekonomika klesti, o aplinka yra ideali užsienio kompanijų, kurios ten sveikinamos atviromis rankomis, investicijoms. Keturių vaikų tėvas iš Elbės priemieščio pabrėžia kultū-

Hamburgo lietuvės drauge su naujuoju garbės konsulu (antras iš kairės)

10 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

Lietuvos garbės konsulas Hamburge Dietmaras O. Reichas

rinių, švietimo mainų svarbą ir jų inicijavimą: „Norime organizuoti mainų programas moksleiviams, studentams ir jauniems specialistams iš Hamburgo ir Lietuvos. Taip pat planuojamas meno festivalis, kuriame Lietuvos menininkai pristatys savo darbus Hamburge“. Naujasis garbės konsulas yra numatęs kelionę į Lietuvą rugpjūčio mėnesį, kur jis lankysis Tomo Manno muziejuje Nidoje ir Vilniuje. Inauguracijoje dalyvavo Hamburgo lietuvės – Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke bei Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė Asta Korinth. Asm. archyvo, Hamburgo lietuvių bendruomenės nuotr.

Lietuvos trispalvė suplazdėjo Hamburge

Laima NARBUTAITĖ DE FLÓREZ Gyvenimas užsienyje, kaip ir psichologinio atsparumo, kuris svarbus gyvenant svetimoje šalyje, stiprinimas, - panašus į kelionę upe. Ar tai būtų plaustas, ar paprasta valtelė, susiruošus keliauti upe, iš pradžių baisu, nes nežinia, kaip seksis. Upė pilna krioklių, akmenų, srauni, joje daug posūkių. Tačiau labai svarbu kelionę pradėti, pasitelkti visus savo įgūdžius, kelionės draugus, į kuriuos būtų galima remtis. Kelionėje galima išlipti į krantą ir šiek tiek pailsėti, tačiau svarbu grįžti į upę ir tęsti kelionę, tęsti tobulėjimą, kol, galų gale, pasiekus savo tikslą, išlipama į krantą įgijus daugiau patirčių, daugiau žinių ir, kai kitą kartą reikės leistis į kelionę upe, geriau žinoma, ką daryti, kaip įveikti slenksčius ir didžiausius posūkius.

PSICHOLOGINIS ATSPARUMAS „Viduržiemį aš pagaliau supratau, kad manyje buvo nenugalima- vasara” (A.Kamiu). „Keliavimas tai ne vien vaizdų matymas. Tai ilgalaikė pasaulėžiūros reforma“ (M.Beard).

Taigi, kas yra psichologinis atsparumas? Kas jį sudaro? Kodėl jis svarbus? Kaip jį stiprinti? Į šiuos klausimus atsakysiu šiame straipsnyje. Kas yra psichologinis atsparumas ? Terminas „atsparumas“ kilęs iš lotynų kalbos (resilire: (re-) „atgal“ + „salire“- „šokti“) reiškia „vėl šokti“ ir apibūdina elastingų medžagų savybę grįžti į pradinę formą po deformacijos. Iš pradžių terminas buvo naudojamas Medžiagotyros moksle. Pirmą kartą psichologijoje buvo pavartotas šeštame dešimtmetyje, bet pati koncepcija sulaikė daugiau dėmesio tik aštuntajame dešimtmetyje, kai buvo pradėtas ilgalaikis tyrimas, kurio metu buvo stebimas vaikų vystymasis saloje sunkiomis gyvenimo sąlygomis, aplinkybėmis, nuo jų gimimo iki 40 gyvenimo metų. Tyrimas parodė, jog apie trečdalis tirtų vaikų, nepaisant visų sunkių aplinkybių (skurdo, finansinių sunkumų, tėvų skyrybų, traumų ir pan.), suaugus buvo psichiškai sveiki ir savimi pasitkintys, produktyvūs. Šiuos vaikus, tyrėjai apibūdino, kaip atsparius. Kaip sąvokos „atsparumas“ priešingybė, pateikiama sąvoka „pažeidžiamu-

mas“, kuri reiškia asmens individualų pažeidžiamumą dėl įvairių pavojų. O ką reiškia atsparumas dabar? Psichologiniame kontekste, psichologinį atsparumo sąvoką tyrėjai aiškina keliais aspektais. Visų pirma, tai gebėjimas atsilaikyti žalojančių gyvenimo iššūkių akivaizdoje. Antra, tai gebėjimas sėkmingai prisitaikyti susidūrus su nepalankiomis aplinkybėmis. Ir trečia, ne mažiau svarbu – gebėjimas atsitiesti tais atvejais, jeigu gyvenimiškieji smūgiai pargriauna. Ši sąvoka apima ir mokėjimą bei galėjimą susidūrus su traumomis ir po jų atsistačius, tapti stipresniais, daugiau patyrusiais ir išmokusiais. Kalbant apie atsparumą, svarbu pasakyti, jog šis gebėjimas neapsaugo nuo nesėkmių ar nemalonių emocijų, sunkių situacijų, bet padeda susidūrus su jomis. Paprasčiau tariant, psichologinis atsparumas VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 11

yra tarsi mūsų psichoimuninė sistema. Kaip mūsų imuninė sistema padeda, peršalus, lengviau persirgti arba iš viso nesusirgti, taip ir psichinė imuninė sistema, užklupus sunkumams, apsaugo nuo pavojų (pvz. depresijos ar kitų psichikos sutrikimų). Kodėl psichologinis atsparumas svarbus? Pirmiausia, nėra vadovo arba žemėlapio, kuriame būtų nurodyti įmanomi slenksčiai, vingiai gyvenant svetimoje šalyje ar apskritai gyvenime. Visi susiduriame su posūkiais, pradedant nuo kasdienių iššūkių ir baigiant trauminiais įvykiais, turinčiais ilgalaikį poveikį, pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, gyvenimą pakeičianti avarija, rimtos sveikatos problemos ar darbo ir finansiniai sunkumai. Kiekvienas pokytis paveikia žmones skirtingai, sukeldamas įvairias mintis, stiprias emocijas ir netikrumą. Nors šie nepageidaujami reiškiniai, pokyčiai, panašiai kaip šiurkštūs upių vandenys, tikrai yra skausmingi ir sunkūs, jie neprivalo nustatyti mūsų gyvenimo baigties ir/ar nenusako mūsų asmenybės, mūsų vertės (deja, dažnai iškilusius sunkumus siejame su savo verte. T.y. nesusitvarkiau, nežinau,ką daryti, vadinasi esu niekam tikęs/usi). Yra daugybė gyvenimo aspektų užsienyje, kuriuos galima valdyti, keisti ir stiprėti. Ir būtent už tai atsakingas psichologinis atsparumas. Tapimas atsparesniu ne tik padeda susitvarkyti su sunkiomis aplinkybėmis, bet ir suteikia galimybę augti ir netgi pagerinti savo gyvenimą. Antra, psichologinio atsparumo sąvoka ir jos turinys gali padėti geriau suprasti skirtingas žmonių reakcijas esant toms pačioms išorės sąlygoms. Pavyzdžiui, daug žmonių patiria stresą, tačiau ne visi jį malšina alkoholiu, narkotikais ar tabako dūmais. Beveik kiekvieną dieną atsiduriame

12 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

konfliktinėse situacijose, bet daugumai iš mūsų pavyksta išvengti fizinio ar emocinio smurto (žeminimo, apkalbų, emocinio šantažo ir pan.) prieš kitus. Galime atrasti ir daugiau pavyzdžių, kai tos pačios aplinkybės skirtingai paveikia mūsų elgesį. Atsparūs žmonės lengviau įveikia emocinius ir psichologinius iššūkius ir negali būti taip greitai išmušti iš vėžių. Priešingai, žmonės, kenčiantys nuo „pažeidžiamumo“, yra ypač jautrūs stresui, jiems sunku susidoroti su pokyčiais ar stresinėmis gyvenimo sąlygomis, jie patenka į didesnę netinkamo ir nesveiko elgesio, taip pat psichikos sutrikimų, riziką. Psichologinio atsparumo komponentai Prieš pateikiant rekomendacijas, kaip galima būti stiprinti atsparumą, svarbu apžvelgti psichologinio atsparumo sudėtį. Literatūroje galima rasti įvairius apibūdinimus. Pateikiu jų santrauką. Psichologinis atsparumas susideda iš kelių dalių: fizinio atsparumo, emocinio atsparumo, proto ir dvasinio atsparumo. • „Fizinis atsparumas“ sudaro visą fizinę sveikatą – tai jėga, ištvermė, gebėjimas pailsėti ir atgauti jėgas.

• „Emocinis atsparumas“ – tai gebėjimas suprasti, įsigilinti, išjausti, reguliuoti emocijas ir su jomis tvarkytis. • „Proto atsparumas“ – tai gebėjimas atpažinti, suprasti savo mintis, analizuoti, pažvelgti į situacijas iš šalies, iš įvairių perspektyvų, taip pat gebėjimas vienu metu matyti kelias išeitis iš situacijos. • „Dvasinis atsparumas“ yra gebėjimas suprasti savo vertybes, įsitikinimus, ieškoti vertybių, meilės ir prasmės savo gyvenime. Šiam atsparumui priskiriamas ir gebėjimas būti tolerantiškesniais. T.y. gebėjimas priimti kitų vertybes ir kitų įsitikinimus. Kaip ugdyti psichologinį atsparumą ? Svarbu prisiminti, kad kiekvieno žmogaus psichologinis atsparumas skiriasi. Tačiau gera žinia ta, kad šį gebėjimą galime lavinti, nes pokyčiai gyvenime yra neišvengiami ir jie visada bus. 1. Problemas spręsti. Tai yra ne „atšokti“ nuo kylančių problemų ir situacijų, o eiti jas ir spręsti. Nepaisant to, kaip jaučiamės, kokios mintys mums kyla, tačiau mažais žingsneliais tvarkytis su kylančiomis problemomis. Išsikelti sau tam tikrus tikslus ir kiekvieną dieną savęs paklausti, ką šiandien turiu padaryti, kad siekčiau savo tikslų ir galėčiau po truputį tvarkytis su savo problemomis, kokios informacijos man trūksta, kokia pagalba man praverstų. 2. Mokytis atpažinti, išgyventi ir išjausti savo emocijas. Kad ir kokios jos būtų sunkios, svarbu į jas eiti ir stengtis suprasti, kas su mumis vyksta. Visos emocijos yra reikalingos, kiekviena emocija, kiekvienas jausmas atlieka tam tikrą funkciją. Dažnai nuo emocijų jausmų pažinimo stabdo gana plačiai paplitę klaidingi įsitikinimai: „turėti jausmus yra gėdinga“, „pykti, bijoti, liūdėti negalima, neleidžiama“, „parodyti jausmus reiškia būti silpnu“ ir t.t. 3. Mokytis atpažinti savo mintis. Tai yra, stebėti save kiekvieną dieną, kokios mintys vyrauja, kai pasikeičia mūsų emocinė būsena, taip pat atpažinti savo mąstymo klaidas (pvz.: „viskas arba nieko“ mąstymas, skubotas išvadų darymas, perdėtas apibendrinimas, selektyvumus matymas

ir t.t.), kurios taip pat trukdo tvarkytis su tam tikromis problemomis. Minčių pavyzdžiai: „koks aš nevykėlis, kaip nieko nepasiekiau, kaip kiti turi gražesnius namus, geresnius darbus, gražesnes šeimas, o aš esu prastas ir niekam tikęs“, „jie prieš mane nusiteikę, nes esu užsienietis“ arba „jei labai daug dirbsiu, pasaulis privalo kažkaip atsidėkoti“ ir t.t. 4. Fizinis aktyvumas, fiziniai pratimai, ugdantys ištvermę, ir pratimai, ugdantys jėgą. Tokie aerobiniai pratimai kaip bėgimas, greitas ėjimas, plaukimas ir net šokiai, jeigu mes juos atliekame tiek intensyviai ir ilgai, kad reikėtų prisiversti juos tęsti, tiesiogiai didina ir psichologinį atsparumą. Jėgos pratimai (dirbant su kūno svoriu ar svarmenimis), reikalaujantys tęsimo, net jaučiant diskomfortą, taip pat didina gebėjimą išbūti ir su psichologiniu diskomfortu. 5. Savo savivertės ir pasitikėjimo savimi stiprinimas, suvokimas, kokios mūsų stipriosios savybės, kokios vertybės yra mums svarbios į kurias galėsime remtis, kai mums bus sunku ir nepakeliama. Kalbant šia tema, vėlgi yra paplitusių kladingų įsitikinimų: „apie savo pozityvias puses galvoti, kalbėti yra egoistiška“, „motyvuoti žmogų/save galima geriausiai, jei mes nuolat į jo/savo klaidas baksnosime”. Tiesa ta, kad šie ir kiti klaidingi įsitikinimai, motyvacijos bei tikėjimo savo jėgomis tikrai nepadidina. Svarbu juos atpažinti ir pradėti kritiškai juos vertinti. 6. Kurti santykius su mums artimais ir svarbiais žmonėmis. Kurti santykius, kurie pagrįsti meile, pagarba, pasitikėjimu savimi. Tuomet, kai kyla sunkumai, galime jiems padėti, tačiau taip pat ir gauti pagalbą iš jų. Nors yra nemažai neigiamų lietuvių santykių savais tautiečiais emigracijoje apibūdinimų, socialinių santykių reikšmė adaptacijoje, integracijoje yra svarbi. Pabaigai, psichologinis atsparumas – tai sukauptas tam tikras stiprybės rezervuaras, kuris ateityje padeda tvarkytis su pasikartosiančiais sunkumais ir problemomis. Psichologinio atsparumo lavinimui reikia ir drąsos, atvirumo ir mokėjimo rizikuoti bei gebėjimo priimti ne tik savo laimėjimus, bet ir nesėkmes (tačiau tai nesumenkina mūsų, kaip žmogaus, vertės). Psichologines sunkumus sukelia ne tiek pastangos, kiek prisirišimas tik prie savo sėkmių, baimė suklysti ar patirti sunkumų arba įsivaizdavimas, kaip turėtų būti (išankstinės nuostatos). Verta prisiminti, kad jeigu mes norime ką nors daryti gerai, tai pradžioje turime išbūti su tuo, ką darome blogai. Juk ir pradedant vaikščioti ar mokantis važiuoti dviračiu, neįmanoma tai daryti labai gerai jau nuo pat pradžios. Sėkmė dažniausiai yra nulemta didžiulio skaičiaus prieš ją buvusių nesėkmių. Kviečiu rizikuoti ir atvira širdimi skirti dėmesio savo psichologinio atsparumo ugdymui, ir mokytis iš sudėtingų sitaucijų. Šio straipsnio tema, jos aktualumas emigracijoje, pasirinkta remiantis autorės nuožiūra, patirtimi. Galimas temas straipsniams siūlyti el.paštu: psichologinepagalba@vlbe.org VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 13

ŠVIETIMAS Mūsų adresas:

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJA SU BENDRABUČIU VOKIETIJOJE VIENINTELĖ TOKIA PASAULYJE!

Privates Litauisches Gymnasium Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim/Hüttenfeld

www.gimnazija.de El. paštas: info@litauischesgymnasium.de Tel. +49 6256-8599011

Čia auga ir bręsta Pasaulio Lietuviai ! Savi pasauliui, neprarasti Lietuvai! Čia dera lietuvybė ir tarptautiškumas! Lietuvos vaikai, pasklidę plačiajame pasaulyje, nepamirškite savo šaknų, kurių svarbiausioji - gimtoji lietuvių kalba. Laukiame JŪSŲ! Rašykite! Skambinkite! Registruokites! 14 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

Irena SATTLER Šiais metais Gimnazijos darbuotojų bendruomenė sumažėjo. Į užtarnautą poilsį išlydėjome net tris gerus, darbščius, atsidavusius lietuviškai Gimnazijai darbuotojus – virėją Eleną Gasiūnas, evangelikų tikybos mokytoją, pastorių Reinald Fuhr, anglų kalbos mokytoją Mariją Dambriūnaitę-Šmitienę. Vasario 16-osios gimnazijos direktorės pavaduotoja Irena Sattler uždavė kolegoms tris klausimus, į kuriuos jie mielai sutiko atsakyti. Elena Gasiūnas, virėja Mūsų geroji Elytė Gasiūnienė sukosi virtuvėje 19 metų, lepino mokinius cepelinais, šaltibarščiais. O Elytės blyneliais su mėsa ar varške džiaugėsi ir vaikai, ir mokytojai, ir mūsų svečiai. Miela Elyte, kokie keliai Jus atvedė į Vokietiją ir Vasario 16-osios gimnaziją? Būdama Lietuvoje daug girdėjau apie Vasario 16-osios gimnaziją, tačiau niekada negalvojau, kad dirbsiu čia, lietuviškoje salelėje, Vokietijoje. 1993 m. palikusi Lietuvą, persikėliau gyventi į Zalcgiterio miestą, o po kelerių metų su šeima persikėlėme į Fyrnheimą, nes norėjome, kad mūsų duktė lankytų Vasario 16-osios gimnaziją ir nepamirštų lietuvių kalbos. Mūsų kita dukra ir sūnus jau buvo baigę Gimnaziją. Besimokydami čia, Vasario 16-osios gimnazijoje, Hiutenfelde, mūsų vaikai gyveno bendrabutyje. Taigi, Gimnazijos gyvenimas mums buvo gerai pažįstamas. Kaip sekėsi dirbti čia, lietuviškoje Gimnazijoje? Aplankiusi Gimnazijoje besimokančius savo vaikus, sutikau šviesaus atminimo direktorių Andrių Šmitą, kuris mane pakvietė darbuotis Gimnazijoje. Aš mielai sutikau, o laikas prabėgo nesustabdomai. Besisukant virtuvėje, beruošiant pusryčius, pietus ir vakarienę mokiniams, mokytojams ir svečiams, prabėgo beveik 19 metų. Buvo gražių darbo akimirkų, nes daug laiko praleisdavau su Gimnazijos mokiniais. Visada stengiausi juos palepinti blyneliais, pyragu, gražiai padengtu stalu. Matydama vaikų džiaugsmą, džiaugdavausi pati, nes bendrabutyje gyvenantys vaikai pas savo tėvelius galėdavo nuvažiuoti tik per atostogas.

PALIEKANT GIMNAZIJĄ: DARBĄ BAIGĖ TRYS NEPAMIRŠTAMI DARBUOTOJAI Liko gražių prisiminimų apie lietuviškas šventes Gimnazijoje, ypač Kalėdų vakarienę, Jonines. Ilgus metus visa Gimnazijos bendruomenė susėsdavo per Kalėdų eglutės šventę prie vieno bendro didelio stalo. Šiai vakarienei ruošdavome 12 patiekalų tik iš žuvies ir daržovių. Buvo daug darbo, bet tai

Virėja Elena Gasiūnas

nepaprastai mieli ir brangūs prisiminimai. Papasakokite apie savo laisvalaikio užsiėmimus. Laisvalaikiu visada turiu, ką veikti. Turiu daug širdžiai malonių užsiėmimų. Mėgstamiausias iš jų yra keliauti, pažinti įvairių šalių kultūrą, žmones, gamtą: aplankiau Jungtinius Arabų Emyratus, Dubajų, Kambodžą, Indiją, Vietnamą, Šri Lanką, Tailandą, Egiptą, Maroką, Keniją, buvau visose Europos valstybėse, visose Kanarų salose. Šiais metais būčiau keliavusi po Peru. Tai neužmirštamos akimirkos ir įspūdžiai. Labai myliu gamtą, gėles. Visą laisvą laiką praleidžiu sode, puoselėdama savo gėlyną. VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 15

Kokios mintys aplanko žinant, kad netrukus atidarysite mokyklos duris jau kaip svečias? Gražūs prisiminimai, susipažinau su daug gerų žmonių. Branginsiu prisiminimus visada, nes jie suteikia gyvenimui pilnatvės. Esu dėkinga, kad buvau kartu su jaunąja karta, su kolektyvu, kuriam netrūko idėjų, energijos, šypsenų. Linkiu mūsų Gimnazijai 70-mečio proga geros ir gražios ateities. Reinald Fuhr, pastorius, evangelikų tikybos mokytojas Mielas Reinaldai, kokie keliai Jus atvedė į Vasario 16-osios gimnaziją? 1996 m. rugpjūčio 1 d. pradėjau savo darbą Lampertheime, Hiutenfeldo ir Neuschloso parapijose. Prieš tai 10 metų dirbau gretimame Fyrnheimo miestelyje ir vėliau 5 metus pastoriavau Bergštrasės Zėheimo-Jugenheimo gimnazijoje. Heseno ir Nasau (EKHN) evangelikų pastorių tarnybos įstatymas numato, kad pastoriai, tarnaudami savo parapijai, pri-

Trys nepamirštami darbuotojai

valo dėstyti mokykloje 4 evangelikų tikybos pamokas per savaitę. Privalomų pamokų skaičius sumažėja 2 pamokomis, sulaukus 55 ir 60 metų amžiaus. Dirbdamas Lampertheime, pradėjau dėstyti tikybą Hiutenfeldo pradinėje mokykloje. Ir tada tuometinis Gimnazijos direktorius p. Andrius Šmitas (a. a.) paprašė ateiti dėstyti evangelikų tikybos Gimnazijoje 12 ir 13 klasėms. Buvo svarbu, kad mokiniai, kurie ruošiasi brandos egzaminams, galėtų pasirinkti religijos pamokas pagal savo tikėjimą. Labai mielai priėmiau šį direktoriaus pakvietimą: pirmiausia, nes labai patinka dirbti su vyresniaisiais mokiniais, turėjau patirties ir noro. Tačiau labiausiai mane sudomino šis atsitiktinai atsiradęs šansas užmegzti ryšį, pažinti ir bendrauti su kitos Europos valstybės unikalia ir reikšminga ugdymo įstaiga čia, Hiutenfelde. 16 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

Kaip sekėsi dirbti čia, lietuviškoje Gimnazijoje? Taigi 1996–1997 mokslo metais pradėjau Vasario 16-osios gimnazijoje vesti iš pradžių 4 pamokas per savaitę, po to 6. Nepaprastai džiaugiuosi įdomia ir turininga veikla, įgyta patirtimi Gimnazijoje, kurioje metinės šventės ir renginiai visada susiję su Lietuvos istorija ir kultūra. Nepamirštamos ekumeninės pamaldos mokyklos švenčių proga ir paskutiniaisiais metais ypač aktyvus ekumeninis bendradarbiavimas su kolega, katalikų kunigu, Gimnazijos kapelionu dr. Virginijumi Grigučiu. Vasario 16-osios gimnazija yra mokykla, sauganti ir puoselėjanti krikščioniškas vertybes, kurios yra svarbios Europos kultūrai. Čia dirbdamas supratau ir išmokau tai (deja, lietuviškai kalbėti neišmokau, labai sudėtinga), kad nacionalinis bei kultūrinis identitetas ir europietiškas atvirumas yra puikiai suderinami. Išmokau ir supratau, kad net ir esant vienai iš mažų Europos Sąjungos valstybių, jokiu būdu nereikia apie save galvoti kaip apie mažą! Paspaudžiau ranką Lietuvos Respublikos Prezidentei Jos Ekscelencijai Daliai Grybauskaitei, kai ji lankėsi Vasario 16-osios gimnazijoje. Tai buvo stiprus ir tvarus rankos paspaudimas. Mano žinios apie Rytus, žemėlapį labai išsiplėtė, ypač kalbant apie Lietuvą ir Baltijos šalis. Kokios mintys aplanko žinant, kad netrukus atidarysite mokyklos duris jau kaip svečias? Dėkoju Gimnazijos vadovams, kolegoms, mokiniams ir visai mokyklos bendruomenei už šiuos nuostabius 24 metus. Mylėjau tai, kas lietuviška, ir taip liks visada. Linkiu Gimnazijai ir toliau Dievo laiminamos ateities. Anglų kalbos mokytoja Marija Dambriūnaitė-Šmitienė Mūsų entuziastingoji, mieloji kolegė Marytė Gimnazijoje praleido 44 metus. Mums visiems trūks jos energijos, įvairiapusės veiklos, entuziazmo, paramos. Bet tikime, kad Marytė ir toliau dalyvaus Gimnazijos bendruomenės gyvenime. Marytės vyras šviesaus atminimo Andrius Šmitas (1947–2008), iškili ir charizmatiška asmenybė, Vasario 16-osios gimnazijai vadovavo 26 metus. Direktorius A. Šmitas, pats buvęs Vasario 16-osios gimnazijos absolventas, visada buvo optimistiškai nusiteikęs dėl Gimnazijos ateities. Netgi tuomet, kai Lietuva

vėl tapo laisva ir buvo nutraukta parama Gimnazijai, direktorius A. Šmitas surado kelius ir padarė viską, ką tais laikais buvo galima padaryti, kad Gimnazija gyventų toliau. Šis didžiulis A. Šmito indėlis į Gimnazijos ateitį yra saugomas ir tęsiamas: Gimnazija švenčia savo 70-metį. Miela Maryte, kokie keliai Jus atvedė į Vokietiją ir Vasario 16-osios gimnaziją? Gimiau ir augau lietuvių šeimoje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Mes šeimoje visada kalbėjome tik lietuviškai. JAV baigiau studijas ir toliau viskas susiklostė taip, kaip ir turėjo susiklostyti. 1976 m. tuometinis Vasario 16-osios gimnazijos direktorius Vincas Natkevičius pakvietė mane mokytojauti. Į Gimnaziją atvykdavo vis daugiau mokinių iš JAV, Kanados, Pietų Amerikos. Gimnazijos vadovai ieškojo mokytojų, kurie galėtų mokyti biologijos, vadovauti mokinių tautinių šokių rateliui bei ateitininkų kuopai. Tuo metu buvau ką tik baigusi studijas universitete ir nutariau pabandyti. Džiaugiuosi savo praėjusiu darbu Gimnazijoje. Tie 44 metai prabėgo nepastebimai, bet dirbant su vaikais, jaunatviška energija veda į priekį ir neleidžia sustoti. Čia, Vokietijoje, su šviesaus atminimo vyru Andriumi sukūrėme lietuvybę puoselėjančią šeimą. Mes namuose kalbėjome lietuviškai. Užauginome dvi dukras. Nepaprastai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad mūsų mergaitės puikiausiai kalba lietuviškai. Kaip sekėsi dirbti čia, lietuviškoje Gimnazijoje? Kadangi nebuvo mokytojų, dėsčiau daug dalykų. Mokytojai, kurie tuo metu dirbo, beveik negaudavo atlyginimo. Vaikus mokiau anglų kalbos, lietuvių kalbos, kūno kultūros, biologijos, Amerikos istorijos, geografijos. 7 metus dirbau mergaičių bendrabučio vedėja. Ypač miela mano veiklos sritis, apie kurią galiu daug pasakoti, yra Gimnazijos ateitininkų kuopa, kuri buvo įkurta 1950 m. Tai sutapo su Gimnazijos įkūrimo diena. Gimnazijos ateitininkams vadovavau nuo 1976 iki 2016 m. Nepaprastai šiltai prisimenu Gimnazijos talentų vakarus, kurie vyko daugiau nei 30 metų ir kuriuos organizavo Gimnazijos ateitininkai. Kokių puikių idėjų turėdavo mokiniai ir mokytojai. Daug

Pastorius Reinald Fuhr

džiaugsmo visiems suteikdavo mokytojų pasirodymas. Čia, Gimnazijoje, mokiau vaikus tautinių šokių, vadovavau šokių rateliui. Su mokiniais vykdavome į koncertus, renginius. Mano gražiausi šio darbo prisiminimai yra Gimnazijos mokinių šokėjų pasirodymai 1994 ir 1998 m. Dainų šventėse, Vilniuje. Papasakokite, ką veikiate laisvalaikiu. Laisvalaikiu mano mėgstamiausias užsiėmimas yra fotografavimas. Pradėjau fotografuoti 1982 m., kai buvo nutarta atgaivinti ir reguliariai leisti Vasario 16-osios gimnazijos metraštį. Norėjome įdėti daugiau nuotraukų. Taip ir bėgo metai su fotoaparatu rankose… Šiuo metu jau neįsivaizduoju savęs be šio širdžiai mielo užsiėmimo. Nepaprastai gera matyti kolegų, draugų, mokinių reakciją, kai jiems kokia nors proga padovanoju nuotrauką, kurioje jie „pagauti“ netikėtai. Kaip smagu matyti džiaugsmą. Esu ne tik dalyvavusi ir eksponavusi savo fotografijas parodose Vokietijoje, bet ir pati jų surengusi. Kokios mintys aplanko žinant, kad netrukus atidarysite mokyklos duris jau kaip svečias? Birželio pabaigoje išėjau į užtarnautą poilsį. Tačiau ne iš Gimnazijos: ir toliau padėsiu, kur galėsiu. Visada, ateidama į Gimnaziją, jausiu, kad atidarau duris į ten, kur man buvo gera ir miela kaip namuose, todėl nesijausiu kaip svečias. Asmeninio archyvo, Roberto Lendraičio nuotr.

Marija Dambriūnaitė-Šmitienė VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 17

KARANTINO PAMOKA: SVARBIAUSIA BENDRAUJANT – GYVAS RYŠYS

Vilena KAIRIENĖ ir Jolita ZYKUTĖ, Hamburgo lituanistinės mokyklos „Abėcėlė“ mokytojos

Mokyklos „Abėcėlė“ vadovė Jolita Zykutė

Vaikai mokėsi virtualaus bendravimo ypatybių

18 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

Paskelbus karantiną delsėme pradėti nuotolinį mokymą, nerimaudamos kaip mokiniai ir tėvai reaguos į pasiūlymą – galbūt pavargusiems nuo „homeschooling“ ir „homeoffice“ nesinorės papildomos veiklos. Galima tik džiaugtis, kad mokyklos bendruomenė (mokytojos, tėvai, mokiniai) susitelkė suprasdama, kaip svarbu išlaikyti ryšį, kitaip „Abėcėlė“ gali būti tiesiog „užmiršta“, o ją atgaivinti būtų sudėtinga. Susitikimai buvo organizuojami ne kaip pamokos, o kaip smagus laikas kartu kalbant lietuviškai. Aptarėme mėgstamiausius filmukus, vyriausiųjų klasė dalinosi lietuviškų dainų youtube įrašais ar spėliojo kitų sukurtas audio mįsles (iš anksto įrašytus garsus namuose). Deja, bet nuotolinio būdo trūkumai akivaizdūs – vaikams (ypač mažiesiems) sudėtinga išlaikyti dėmesį, reikia mokintis virtualaus bendravimo ypatybių (pvz. nekalbėti visiems vienu metu), o didžiausio kliuvinio – kai prastas interneto ryšys, tiesiog neįveiksi. Karantinas labai gerai išmokė, koks ypatingas ir svarbus gyvas ryšys bendraujant. Asm. archyvo, de–delight.lt nuotr.

Mokytoja Vilena Kairienė

Dr. Sandra PETRAŠKAITĖ-PABST Mokyklų bendruomenių metų proga š. m. spalio 24-25 d. kviečiame į Vokietijos lituanistinių mokyklų darbuotojų susibūrimą ir patyriminį forumą „Lituanistinė mokykla – tai bendruomenės variklis“, kuris vyks Vasario 16-osios gimnazijoje ir Rennhofo pilyje.

ORGANIZUOJAMAS SEMINARAS LITUANISTINŲ MOKYKLŲ MOKYTOJAMS IR VADOVAMS

„Lituanistinė mokykla – tai bendruomenės variklis“ šia tema bus rengiamas patyriminis lituanistinių mokyklų mokytojų forumas, kuriame bus siekiama išsiaiškinti emigracijoje gyvenančių vaikų ir tėvų poreikius ir jų psichosocialinio gyvenimo ypatumus, įtakojančius lituanistinės mokyklos bendruomenės emocinį klimatą.

išgyvenimus, dažnai neigiamas emocijas, pasireiškiančias liūdesiu ir pykčiu. Lektorės iš Vilniaus universiteto remiantis Tavistoko tyrinėjimų tradicija surengs patyriminį forumą ir dirbtuves apie emocijų ir veikimo sistemoje kompetencijas (experiential group learning), Vokietijos lituanistinių mokyklų bei Vasario 16-osios gimnazijos mokytojos pateikdamos sektinus pavyzdžius bei formuluodamos tipiškas darbo su vaikais ir tėveliais sunkumų keliančias situacijas Vokietijos lietuvių bendalinsis savo darbo su lietuviais modruomenėje veikia dekiniais patirtimi. Lektorės iš Vokiešimt lituanistinių motijos analizuos Vokietijos švietimo Registruotis prašosistemos specifiką ir lietuviško bei kyklų, aplink kurias kuvokiško mentalitetų susidūrimo ir riasi ir buriasi apylinme iki rugsėjo 15 d. susilietimo taškus, kaip balansavimą kės. Užtikrinti palantarp individualumo ir bendruomeniškią emocinę aplinką kumo stiprinimo. tiek mokykloje tarp mokytojų, tiek tarp vaikų ir tėvų ir visų Šis metinis seminaras yra puiki proga susipažinti mokyklėbendruomenės narių yra didelis iššū- lių mokytojams, pasidalinti praktine patirtimi, kelti jums kis, reikalaujantis tam tikrų mokytojų rūpimus klausimus, pasisemti naujų idėjų. kompetencijų. Pavyzdžiui, toliaregiško Maitinimo ir nakvynės išlaidos lituanistinių mokyklų momokyklos kaip bendruomenės veiklos kytojams bus apmokėtos LR Švietimo, mokslo ir sporto planavimo, sugebėjimo įtraukti tėvelius ministerijos, kelionės išlaidų dalį padengs Vokietijos lieir senelius į tradicinių švenčių organi- tuvių bendruomenė. zavimą, į aktyvų kartų bendradarbiavi- Seminaro dalyviams bus įteikiami Lietuvos valstybės mą. Šiam tikslui pasiekti reikia išmanyti akredituoti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai. Pragrupinio darbo dinamiškumo savitumus, šome registruotis į seminarą iki rugsėjo 15 d. adresu: kad būtų galima iš anksto atpasandra.petraskaite-pabst@vlbe.org žinti užprogramuotas grupinio gyvenimo konfliktiškas situacijas bei žinoti jų sprendimo būdus, taip pat išmanyti emigracijoje gyvenančių vaikų

VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 19

-

KULTURA IR MENAS

PO KETVERIŲ METŲ DARBO KULTŪROS ATAŠĖ ATSISVEIKINA R. VALIUKONYTĖ Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos konkursą kultūros atašė pareigoms Vokietijoje eiti laimėjo daugiausiai komisijos balų surinkusi Kultūros ministerijos patarėja Rasa Balčikonytė. Iki tol šias pareigas ėjo Rita Valiukonytė. komisijos balų surinkusi Kultūros ministerijos patarėja Rasa Balčikonytė. Iki tol šias pareigas ėjo Rita Valiukonytė. R. Balčikonytė 1999–2004 m. buvo Kultūros ministerijos Bibliotekų ir leidybos skyriaus vedėja, 2004–2011 m. dirbo kultūros atašė Vokietijoje, 2011–2014 m. – Prancūzijoje. Šiuo metu ji yra Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės patarėja, kuruojanti literatūrą, skaitymo skatinimą ir leidybą. Vilniaus universitete R. Balčikonytė yra baigusi klasikinę filologiją, keliolika metų tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute, vėliau Vilniaus universitete dėstė lotynų kalbą, antikinę literatūrą. R. Balčikonytė taip pat yra literatūros vertėja. Kalbiname R. Valiukonytę apie darbą kultūros atašė Vokietijoje, įsimintiniausius darbus.

Kultūros atašė Rita Valiukonytė

20 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

Kultūros atašė pareigas einate jau 12 metų. Jūsų darbo praktikoje – penkios (Austrija, Kroatija, Slovakija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija) valstybės. Kuo išskirtinis buvo darbas Vokietijoje? Jau ne viename interviu esu minėjus, kad Vokietija yra itin palanki, o mano pačios darbo praktikoje, sakyčiau, pati palankiausia šalis kultūriniam bendradarbiavimui. Su Vokietija turime daug istorinių sąsajų, ypač su šiauriniu regionu. Kaip žinia, iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vokietijos ir Lietuvos sienos ribojosi, tad nenuostabu, kad tarp mūsų kultūrų yra išlikęs tam tikras ryšys. Perskaičius autoriaus Neil MacGregor knygą „Germany: Memories of a Nation“, man pasirodė, kad istorinėje perspektyvoje Vokietija ir Lietuva turi dar daugiau bendrumų, nei iki to laiko buvau manius. Panaši tautosaka, ypatinga miško ir ąžuolo reikšmė, tai tik keli aspektai, kurie šiuolaikinėje Vokietijoje yra nustumti giliai į užmarštį vien dėl to, kad šiuos ir kitus nacionalinius simbolius be skrupulų išnaudojo nacių ideologija. Man buvo lengva ir gera dirbti Vokietijoje, čia mūsų šalimi domimasi labiau nei kitose šalyse. Ketveri metai einant kultūros atašė pareigas Vokietijoje, kokie jie buvo Jums? Koks įvykis, atliktas darbas į atmintį įsirėžė labiausiai? Tai buvo puikūs, kultūrinių įvykių kupini metai. Šiek tiek gaila, kad dėl pandemijos šiais metais neįvyko didieji renginiai, tokie kaip Lietuvos teatro pristatymas teatro festivalyje Heidelberger Stückemarkt, Lietuvos ir kitų šiaurės šalių pristatymas festivalyje Kultursommer Nordlichter. Šie festivaliai perkeliami į 2021 m. Tikiuosi, kad Lietuvos taikomojo meno pristatymas GRASSI mugėje, kurį planuojame šių metų spalio 23–25 d., įvyks. Mugės organizatoriai nusiteikę optimistiškai. Kiekvienas projektas, nepriklausomai nuo jo dydžio, palieka neišdildomą įspūdį, o tokių renginių buvo daug. Vienas iš įsimintiniausių įvykių per pastaruosius metus buvo Lietuvos literatūros pristatymas Leipcigo knygų mugėje 2017 m. Tai buvo itin sėkmingas projektas, sulaukęs puikaus atgarsio Vokietijos žinias-

klaidoje. Kalbėdama apie šiuos metus, paminėčiau sėkmingą Hamburgo Elbės filharmonijos salėje įvykusį fortepijoninio kvarteto „Confero“ koncertą, Tomui Venclovai skirtą vakarą Berlyno menų akademijoje ir „Merope“ koncertą Bavarijos radijuje Miunchene. Ar pasiekėte net tai, kas atrodė nepasiekiama? Įvardykite svarbiausią savo atliktą užduotį, misiją, atvedusią į šį kelią. Džiaugiuosi, kad per šią kadenciją pavyko inicijuoti didįjį Lietuvos kultūros sezoną Bavarijoje, kuris įvyks 2021 m. Kultūrinė programa jau sudaryta, belieka viltis, kad ją pavyks įgyvendinti. Projektą perdaviau į patikimas rankas – sezoną koordinuos Lietuvos kultūros institutas. Lietuviškoji kultūra Vokietijoje... Visgi koks paveikslas Jums išryškėjo? Pasidalykite savo matymu – ar Lietuvos menininkai yra žinomi, matomi, vertinami? Ar kultūra išties yra viena ryškiausių pozityvaus šalies portreto kūrėjų? Dirbu kultūrinėje terpėje, kurioje Lietuvos kultūra yra labiau žinoma nei kituose socialiniuose ar profesiniuose sluoksniuose. Be to, tie, su kuriais pradedame dirbti, vienaip ar kitaip artimiau susipažįsta su mūsų kultūra, taigi iš savo perspektyvos sakyčiau, kad kai kurie Lietuvos menininkai čia yra pakankamai gerai žinomi ir vertinami. Svarbus žinomumo aspektas yra žiniasklaidos dėmesys. Pastaraisiais metais Vokietijos spaudoje dažniausiai skaitėme apie operos solistę Asmik Grigorian, akordeonistą Martyną Levickį, dirigentes Mirgą Gražinytę-Tylą ir Giedrę Šlekytę, fotomenininkus Antaną Sutkų ir Rimaldą Vikšraitį, menininką Joną Meką, visuomenės veikėją ir germanistę Ireną Veisaitę, Venecijos auksinio liūto laimėtojas, „Sun & Sea“ projekto autores Liną Lapelytę, Rugilę Barzdžiukaitę ir Vaivą Grainytę. Šios neeilinės asmenybės, be abejonės, yra nepamainomi pozityvaus Lietuvos įvaizdžio kūrimo vėliavnešiai. Visuomenė kelia klausimus. Kultūros atašė darbas – padėti teritorinėje Lietuvoje gyvenantiems menininkams skinti kelią užsienyje, taip populiarinant Lietuvos kultūrą ir pabrėžiant jos potencialą, ar bendram tikslui jungtis su toje šalyje gyvenančiais ir kuriančiais kultūros atstovais?

Tai buvo puikūs, kultūrinių įvykių kupini metai

Globalėjantis pasaulis ir besivystančios technologijos sparčiai trina geografines sienas – Lietuvos menininkai yra kaip niekad mobilūs. Štai, pavyzdžiui, menininkų Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos duetas „Pakui Hardware“ gyvena tarp Berlyno ir Vilniaus, tačiau juos gana sunku aptikti „namie“, nes jie nuolat keliauja. Tik dabar jų mobilumą šiek tiek pristabdė koronavirusas. Kultūros atašė dirba su visais profesionaliais menininkais, nesvarbu, jie gyvena Lietuvos teritorijoje ar ne, nes visi jie yra svarbūs pozityvaus Lietuvos įvaizdžio kūrimui. Kas toliau? Galbūt sugrįšite į Lietuvą ir perduosite įgytą patirtį valstybėje, kurioje gimėte, mieste, kurį laikote antra gimtine? Esu kryžkelėje ir vis dar ieškau atsakymų į šiuos klausimus. Naujos kadencijos Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje pradžia – rugsėjo 1 diena. Lrt.lt, Dovilės Šermokas nuotr.

Naujoji kultūros atašė Rasa Balčikonytė VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 21

„INFORMACIJOS“ – PARODOS APIE IŠEIVIJOS ŽINIASKLAIDOS LŪŽIUS PO 1990-ŲJŲ DALIS Redakcijos informacija Eveliną KISLYCH-ŠOCHIENĘ kalbino Silvija STANKEVIČIŪTĖ (ištrauka iš interviu) Liepos 17 d. minima Pasaulio lietuvių vienybės diena. Šia proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kvietė pasidomėti lietuvių išeivijos žiniasklaida: skaitytojams Lietuvoje ir visame pasaulyje pristatoma nauja virtuali paroda „Lietuvių išeivijos žiniasklaidos lūžiai po 1990 m.“ Žodis „išeivis“ parodoje vartojamas plačiausia prasme: išeivis – kas iškeliavęs į kitą valstybę gyventi. „Kiekvienas leidinys turi savo istoriją, pažymėtą iššūkių, pasiekimų, didesnės ar mažesnės patirties žyme. Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) žurnalas „Informacijos“ išsiskiria savo ilgaamžiškumu. Nepaisant istorinių permainų, keičiantis redaktoriams žurnalas leidžiamas nuo 1951 m. iki šių dienų ir tapo svarbia VLB gyvenimo dalimi. Leidinyje apžvelgiami svarbiausi Vokietijos lietuvių bendruomeninio, ir ne tik, gyvenimo įvykiai, renginiai, apylinkių ir jaunimo, lituanistinių mokyklėlių veikla. Ypatingas dėmesys skiriamas

kultūrai ir menui, atskiriems Vokietijos lietuvių portretams“, - taip pradedamas Martyno Mažvydo bibliotekos parodoje publikuojamas straipsnis – interviu.

Interviu buvo klausiama, kodėl iš popierinio leidinio formato buvo nuspręsta kurti elektroninę leidinio versiją? Iki 2017 metų „Informacijos“ buvo leidžiamos tik popieriniu formatu. Nuo 2017 metų bendruomenės nariai buvo skatinamie skaityti elektroninį leidinio variantą, tačiau susidūrta su problema: žmonės, kūrę šį leidinį, nebegalėjo jo skaityti. Vyresnio amžiaus žmonėms nepatogu skaityti telefone, kompiuteryje, jie to tiesiog nedaro, nors beprotiškai norėjo žinoti, kas vyksta. Tad 2018 m. Vokietijos lietuvių bendruomenė laimėjo Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo konkursą ir 2019 metais pasaulį išvydo ir elektroninė, ir spausdinta leidinio versija. Kokių lūžių, iššūkių (tematikos, siekių, finansinėje plotmėje) per laikotarpį nuo 1990 m. iki šių dienų išgyveno leidinys? Žurnalo leidimas niekada nebuvo nutrūkęs. Labai gaila, kad nespėta apie leidinio istoriją ir iššūkius pakalbinti jo leidėjų, redaktorių. 2019 m. netekome Bronislavos Lipšienės, kuri rašė straipsnius, leido „Informacijas“. Šiais metais netekome dar vienos iškilios asmenybės – Vinco Bartusevičiaus. Subjektyvia nuomone, leidinio sėkmę, tąsą labai lemia valdyba ir jos požiūris – tai yra organizacijos vertybė, kuri turi turėti tąsą. Finansavimas yra beprotiškai svarbus. Leidinys visų pirma finansuojamas bendruomenės lėšomis. Kai reikia ko nors papildomai, rašomi projektai. Neturėjome finansų spausdintam leidiniu, todėl rašėme projektą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, kuris jau antrus metus dalinai finansuoja žurnalo leidybą. Spausdintas leidinys prenumeratoriams nieko nekainuoja. Parodą virtualiai aplankyti galite: https://parodos.lnb.lt/exhibits/show/iseivijos-ziniasklaidos-luziai/spauda-europoje

22 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

-

-

PILIETINE VISUOMENE

PILIETINĖ PAREIGA, KURIOS NEVALIA IGNORUOTI Dalytė KAZLAUSKAITĖ Iki spalio 11-osios, kuomet rinksime naujos sudėties Seimą, liko visai nedaug. Kaip teigia Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Vaidas Matulaitis, lietuvių diasporai šie rinkimai bus istoriniai – pirmą kartą specialiai suformuotoje Pasaulio lietuvių apygardoje rinksime parlamentarą vien užsienyje gyvenančiųjų balsais. V. Matulaitis pateikia tris argumentus, kodėl reikia registruotis ir balsuoti (registracija į Seimo rinkimus trunka vos 3 minutes ir vyksta čia: https://lnkd.in/dg8XDSw): 1. Net ir vienas Seimo narys, jei yra aktyvus ir atsidavęs diasporos reikalams, gali labai daug. 2. Svarbu prisiminti, kad Seimo rinkimuose užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai ne tik rinks savo atstovą Seime vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje, bet ir galės balsuoti daugiamandatėje apygardoje. 3. Argumentas Nr. 3, emocinis. Nevalia pasiduoti. Mes, lietuviai, esame užsispyrę ir galime kantriai siekti savo tikslo. Mūsų genai yra užgrūdinti sudėtingos istorijos. Ar mes įrodėme esantys pilietiški? Kalbintas Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas A. Šernius teigia, kad pilietiškumo temai aptarti yra skirta nemažai straipsnių, apžvalgų, mokslo darbų ir citatų. Jo teigimu, nereikia toli ieškoti – štai, kad ir žurnalo „Informacijos“ šių metų gegužės mėnesio numeryje galima rasti VLB Tarybos ir Valdybos narės dr. Sandros Petraiškai-

VLB pirmininkas Augustas Šernius

tės-Pabst, LR garbės konsulės Vokietijoje ir Frankfurto Apylinkės Valdybos narės Gabrielės Gylytės-Hein, taip pat VLB Tarybos narės ir Miuncheno Apylinkės Valdybos pirmininkės Irmos Petraitytės-Lukšienės prasmingus pamąstymus apie politinio sąmoningumo ir istorinės atminties puosėlėjimą, apie visuomeninį įsipareigojimą prisiimti teises ir pareigas, apie pilietinę atsakomybę. A. Šernius mano, jog natūralu, kad artėjant rinkimams ši tema vis dažniau atsiduria dėmesio centre – pilietiškumu laikomas ir visuomeninių pareigų savo valstybei vykdymas – privalomoji karo tarnyba, įsitraukimas į pilietines akcijas, pagarba valstybės simboliams, įstatymų laikymasis ir dalyvavimas rinkimuose. Ar mes įrodėme esantys pilietiški ir, pagaliau, ar mes, lietuviai, apskritai esame išskirtinai pilietiška tauta? – klausiame pirmininko. „Pilietiškumas, kaip ir kitas nuo jo neatsiejamas fenomenas altruizmas, (arba lietuviškai – nesavanaudiškumas) – visose pasaulio tautų bendruomenėse, visuomenėse ar kitokiuose globaliuose žmogiškų būtybių dariniuose ir organizacijose nėra sutinkamas savo grynuoju pavidalu kiekvieną dieną ir ant kiekvieno kampo. Daugelis iš mūsų gebame pasielgti nesavanaudiškai, bet, pridėję ranką prie širdies, turime atvirai prisipažinti, kad tikrai ne visuomet taip elgiamės. Mano galva, kiekviename žmoguje laukinės gamtos užprogramuotas kovos už būvį instinktas neretai prasilenkia su altruizmo ir pilietiškumo reikalavimais, kurie, skirtingai nuo išgyvenimo instinkto, yra ne įgimti, o įgyti per auklėjimą, švietimą, skatinimą ir kitokias žmogaus, kaip civilizuotos būtybės, ugdymo ir lavinimo priemones. Dėl šitos priežasties pilietiškumas, kaip ir altruizmas, mano giliu įsitikinimu, nėra natūrali kiekvieno žmogaus būsena. Žinoma, nekalbant apie VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 23

nesavanaudišką rūpinimąsį vaikais ar šeimos nariais, kuris, beje, yra būdingas ne vien žmogui, bet ir daugeliui kitų gyvų būtybių. Kiekvienas iš mūsų kasdien privalome nepaliaujamai galvoti ir sąmoningai rinktis tą elgesio modelį, kuris atskiria žmogų nuo laukinio necivilizuoto gyvūno. Mes neturėtume galvoti, kad pilietiškumą, altruizmą, sąžiningumą ar patriotizmą mes jau esamę įrodę kokiu nors vienu konkrečiu veiksmu ar keletu darbų ar poelgių, net jeigu jie ir būtų labai reikšmingi. Kaip pavyzdžiui, dalyvavimas Sąjūdžio mitinguose ar savanorystė skurstančiuose pasaulio regionuose. Pilietiškumas nėra įrodomas ar pasiekiamas kaip nuolatinė nekintama būsena. Jis gali būti tiktai nuolatos įrodinėjamas mūsų kasdieniniais sprendimais ir sąmoningais pasirinkimais. Telkti, bet neskaldyti ar skatinti priešiškumą. Dalintis ir aukoti, bet ne nepaliaujamai rūpintis savo paties gerove. Laikytis teisės normų reikalavimų iš gilaus suvokimo, kad tai yra civilizuoto sambūvio dalis, bet ne iš baimės, kad pastebės policija. Gerbti savo šalies simbolius ne vien tiktai tam, kad išsiskirti iš sirgalių minios per krepšinio varžybas. Aktyviai dalyvauti rinkimuose dėl būtinybės suteikti valdžios įgaliojimus tiems, kurie turi daugiausia potencialo būti altruistiškais, sąžiningais, patriotiškais ir pilietiškais ne tik rinkiminės kampanijos metu, bet ir visu renkamo valdžios organo kadencijos laikotarpiu. Visa tai, mano nuomone, yra pilietiškumo apraiškos. Ar mes esame pilietiški, turime atsakyti kiekvienas pats sau. Jeigu norime gyventi pilietiškumo principais besivadovaujančioje visuomenėje, turime tokiais būti. Artėjantys rinkimai – geriausia proga pasitikrinti“, – kalbėjo A. Šernius. Pažintis su kandidatais Tik po rugpjūčio 7 d., kuomet bus priimti pareiškiniai dokumentai, žinosime tikslų kandidatų Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje Nr. 71 sąrašą, tačiau septyni kandidatai jau yra paskelbę apie savo dalyvavimą rinkimuose.

Šiame numeryje pristatysime Jums du kandidatus – Andrių Bagdoną (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) ir Dalią Asanavičiūtę (Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija). Kitų kandidatų pristatymus publikuosime kituose žurnalo numeriuose. • Andrius BAGDONAS: Mieli Vokietijos lietuviai, kandidatuoju į Seimą, nes noriu parodyti Vokietijos bei viso pasaulio lietuviams, jog Lietuva neskirsto žmonių į savus bei išvykusius – visi esate svarbūs ir reikalingi savo šaliai vienodai. Esu Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavaduotojas, Neringos skyriaus vadovas. Taip pat daugiau nei 12 metų dirbu Neringos savivaldybės taryboje, šiuo metu esu opozicijos lyderis. Augau ir kaip asmenybė subrendau Neringoje. Gyvendami unikaliame krašte, kartais jaučiamės lyg saloje, nutolę, ne visada girdimi. Žinau, kad panašiai neretai jaučiasi ir Lietuvos diasporos atstovau, kurie pozicionuojami kaip tie „kiti“, tie išvykę. Todėl man labai svarbu, kad Lietuvoje ar užsienyje sunkiai dirbantys, besimokantys ar vaikus auginantys žmonės nesijaustų tarsi atskirtyje, neprarastų ryšio su Lietuva ir žinotų, kad yra reikalingi bei laukiami. Esu smulkaus verslo savininkas. Kaip ir tūkstančiai žmonių, viską sukūriau sunkiu darbu. Todėl kaip ir daugelis jūsų, žinau, kad gyvenime nieko neduodama už dyką. Suprantu, kad norėdami gyventi klestinčioje, pasauliui atviroje valstybėje, privalome prisidėti prie jos kūrimo. Todėl pristatysiu konkretų darbo vietų kūrimo šalyje planą, kad ne tik Vakaruose, bet ir Lietuvoje galėtume džiaugtis europietiškais atlyginimais. Nuosekliai pasisakau už mokestinės naštos mažinimą, geresnes sąlygas kurti verslui bei daugiau lankstumo žmonėms dirbti ir užsidirbti. Tikiu, kad būtent šios priemonės ir kūrybingi, po pasaulį pasklidę mūsų žmonės, o ne valstybinės iniciatyvos sukurs tokią Lietuvą, apie kurią svajoju.

Andrius Bagdonas

24 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

Taip pat noriu užtikrinti, kad išeiviai išsaugotų ryšį su Lietuva ir žinotų, kad visada yra laukiami. Didelio aktyvumo sulaukęs pilietybės išsaugojimo referendumas įrodė, kad pasiduoti negalima.

Todėl sieksiu, kad kiekvienas lietuvių kilmės asmuo išsaugotų prigimtinę teisę būti Lietuvos valstybės piliečiu. Būtinas ir internetinio balsavimo įteisinimas, kad kuo daugiau Lietuvoje bei užsienyje gyvenančių žmonių galėtų patogiau balsuoti rinkimuose. Galiausiai, svarbus ir originalių asmenvardžių rašybos įteisinimas, kad kiekvieno Lietuvos piliečio asmens tapatybės dokumentuose jo vardas ir pavardė galėtų būti rašomi jo pasirinktais rašmenimis. Nemėgstu žodžio „emigrantas“. Turime gražų lietuvišką žodį „išeivis“. Ir išvykę iš Lietuvos – jokie ne emigrantai, jie – diaspora, išeiviai. Lietuvos žmonės, išėję į pasaulį laimės ieškoti. Ir gerai, jeigu jūs laimę radote Vokietijoje. Kol bus šalių, kur atlyginimai didesni, kur mokesčiai mažesni, kur socialinės garantijos geresnės, žmonės važiuos. Todėl noriu kurti globalią galimybių Lietuvą. Valstybę, kurios piliečiai laisvai dirbtų ir užsidirbtų, būtų atviri bei pasirengę būti sparčiai besikeičiančio pasaulio dalimi. • Dalia ASANAVIČIŪTĖ: Mieli Vokietijos lietuviai, spalio 11 dieną vyksiančiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą esu Jūsų kandidatė Pasaulio lietuvių apygardoje, tad norėčiau Jums prisistatyti asmeniškai. Dėl šios apygardos įkūrimo mes, pasaulio lietuviai, kovojome ne vienerius metus, kol pagaliau, pirmą kartą istorijoje, ją turime! Šios galimybės turėti savo apygardą nebūtų buvę ir be Jūsų pasiaukojančio darbo praeitais metais skatinant balsuoti ir balsuojant Prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Noriu nuoširdžiai padėkoti už Jūsų atliekamą didelį ir taip reikalingą darbą lietuvybės ir pilietiškumo labui! Septynerius metus gyvenu užsienyje, visą tą laiką aktyviai dalyvauju lietuviškoje veikloje, tad puikiai suprantu mums visiems rūpimus klausimus – nuo pilietybės išsaugojimo, lietuvių kalbos mokymo, lituanistinio švietimo, ryšių su Lietuva palaikymo iki diasporos didesnio įtraukimo ir įsitraukimo į Lietuvos pilietinį ir politinį gyvenimą, grįžimo į Lietuvą ir sąlygų grįžus. Tai – aktualiausi klausimai, bet jų yra ir daugiau. Aktyviai dalyvavau įvairių klausimų sprendime būdama Jungtinės

Dalia Asanavičiūtė

Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininke, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nario pavaduotoja ir Kovos su prekyba žmonėmis prevencijos koordinavimo komisijos nare. Per tuos metus dirbant kartu su bendraminčiais pavyko pasiekti daug tikslų. Remdamasi savo ir bendražygių patirtimi, išskyriau kelis prioritetus tolimesniam darbui: • Pilietybės išsaugojimo klausimui daug atidaviau savo jėgų ir nors referendumas neišsprendė šio klausimo, toliau dėsiu pastangas, kad artimoje ateityje užsienyje gyvenantys LR piliečiai turėtų galimybę išsaugoti ir LR pilietybę, įgiję kitos valstybės pilietybę. • Lietuvių kalbos mokymas ir lituanistinis švietimas. Tai – viena opiausių problemų, nes mūsų duomenimis tik apie 5-7 procentai išeivijos vaikų sistemingai mokosi lietuvių kalbos. Nėra jokios abejonės, kad jaunoji karta, kuri nemokės lietuvių kalbos, neturės gero ryšio su Lietuva. • Esame viena Tauta, tad pirmiausia turi mažėti atkirtis tarp gyvenančių Lietuvoje ir užsienyje. Daug dirbau ir toliau dirbsiu, kad neliktų „jie“ ir „mes“. Ir toliau sieksiu, kad atskirtis mažėtų. • Labai svarbus klausimas – grįžimas į Lietuvą. Turime sudaryti tinkamas sąlygas tiems, kurie yra pasiryžę ar svarsto grįžti gyventi į Lietuvą. Turime atsisakyti seno požiūrio, nukreipto prieš emigrantus – šiandien privalome pasiruošti ne tik kalbomis, bet ir veiksmais padėti grįžti namo. • Daug dėmesio skyriau ir skirsiu itin skaudžiai problemai – prekybai žmonėmis. Prevencija ir švietimas turi vykti ne tik išvykusiųjų tarpe, bet ir Lietuvos mokyklose. Būčiau labai dėkinga už Jūsų patarimus ir pasiūlymus, kaip pagerinti Lietuvos ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendravimą, bendradarbiavimą. Tik kartu mes galime pasiekti, kad taptume iš tiesų Viena Tauta! Agnės Thomas, asmeninio archyvo nuotr. VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 25

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS

BRANDOS ATESTATŲ ĮTEIKIMO ŠVENTĖ: 24 ABITURIENTAI ĮŽENGĖ Į NAUJĄ GYVENIMO ETAPĄ Asta D‘ELIA || Justino Gečo nuotr. Birželio 26 d. per iškilmingą ceremoniją 70-metį švenčiančios Vasario 16-osios gimnazijos abiturientams buvo įteikti brandos atestatai. Po senuoju ąžuolu, kur daugelis dabartinių tryliktokų kadaise šventė savo pirmąją mokslo metų dieną, pasipuošusius gimnazistus plojimais sutiko tėveliai, mokytojai, bendrabučio auklėtojai ir gimnazijos vadovybė. Abiturientus sveikino ir atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų skatino gimnazijos direktorė Rasa Weiss. Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininko Alfredo Hermano sveikinimus ir linkėjimus perdavė Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė. 13 klasės tėvų atstovė Judith Hoerl taip pat pasveikino abiturientus su švente ir kvietė pasidžiaugti šia proga naujai pasodintu ąžuoliuku. Gimnazijos Tėvų komiteto pirmininko pavaduotoja Evi Hahl apdovanojimus už pažangą, gerus mokymosi rezultatus, aktyvią visuomeninę bei socialinę veiklą įteikė Marijai F. ir Philip K. Visus mokinius palaimino katalikų kunigas dr. Virginijus Grigutis ir evangelikų kunigas Reinald Fuhr. Vyresniųjų klasių vadovė dr. Gabrielle Hoffmann pranešė puikų brandos egzaminų bendrą pažymių vidurkį (2,21) ir įteikė ilgai lauktus brandos atestatus bei apdovanojimus. Šiais mokslo metais aukščiausią (1,0) vidurkį pasiekė Julia H. Už

Naują etapą pradėsiančios gimnazijos moksleivės

26 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

Naują etapą pradėsiantys gimnazijos moksleiviai

ypatingus pasiekimus mokantis chemijos Chemikų asociacija apdovanojo Gabrielę Luką R., Katją K. ir Geordan G., o už puikius rezultatus mokantis fizikos Fizikų draugijos dovanos įteiktos Timo Z., Philip K. ir Thevin S. Farmacijos koncerno „Merck“ MINT (matematikos, informatikos, gamtos mokslų ir technologijų) apdovanojimas atiteko Katjai K. Renginį dviem kalbomis nuotaikingai vedė klasės auklėtojai Marija Schaefer ir Jens Zorn. Iškilmių ceremonijoje skambėjo abiturientės Marijos F. atliekama ilgesinga daina apie išskrendančius paukščius. Merginai akomponavo muzikos mokytojas Gintaras Ručys. Klausydamiesi nuoširdžių Rūtos V. ir Philip K. pasakojimų apie gimnazijoje prasmingai praleistą laiką ir savojo kelio ieškojimą, šventės dalyviai prisiminė ir savo mokyklos laikus. Įveikę koronaviruso iššūkius ir sunkumus, 24 abiturientai drąsiai žengė į naują gyvenimo etapą.

Įveikę iššūkius – drąsūs ir perspektyvūs

Justino Gečo nuotr.

PIRMOJI ŠVENTOJI KOMUNIJA

Vasario 16-osios gimnazistai priėmę pirmąją Komuniją

Dalė KRIŠČIŪNIENĖ Birželio 27 d. Hiutenfeldo Jėzaus Širdies bažnyčioje vyko Vasario

16-osios gimnazistų Pirmosios Komunijos šventė. Kapelionas dr. Virginijus Grigutis paruošė gimnazistus dvasinei šventei, jam talkino religijos mokytoja Dalė Kriščiūnienė. Šios ypatingos dienos su virpančia širdele laukė keturi mūsų gimnazijos mokiniai. Šventąsias Mišias celebravo gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis. Gimnazistai aktyviai dalyvavo šv. Mišių liturgijoje. Po žodžio liturgijos visa bendruomenė atnaujino Krikšto įžadus. Šią dieną gimnazijos auklėtiniai – Julija Gečaitė, Adomas Kavaliauskas, Eimantas Radžiukynas ir Skaistė Marija Samuščenkovaitė – priėmė Pirmąją Šv. Komuniją. Kartu su gimnazistais savo Pirmąją Komuniją šventė ir viešnia Gabrielė Jankevičiūtė. Sutvirtinimo sakramentą priėmė svečias Aidas Masiulionis. Direktorė Rasa Weiss pasveikino gimnazistus nuoširdžiais žodžiais ir palinkėjo toliau susitikti su Jėzumi per Sakramentus bei darant gerus darbus. Kapelionas Virginijus priėmusiems Sakramentus įteikė pažymėjimus ir atminimo dovanėles. Sveikiname gimnazistus, naujai priėmusius Pirmosios Komunijos sakramentą, ir dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šios šventės iškilmingumo.

AKCIJA „IŠTARK, IŠGIRSK, IŠSAUGOK“ Roberto Lendraičio nuotr.

Marytė DAMBRIŪNAITĖ-ŠMITIENĖ

Perskaityta apie 300 pavardžių

Autorės nuotr.

ŠOKIO VAIZDO KLIPAS

Vaizdo klipo kūrybos procesas

Birželio 14 d., Gedulo ir vilties dieną, buvo minimos 79-osios trėmimų pradžios metinės. Tądien buvo skaitomi tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės ir jų likimai. Gyvieji ir virtualūs skaitymai truko parą ir buvo tiesiogiai transliuojami. Prie virtualių skaitymų prisijungė daugiau nei 200 lietuvių iš viso pasaulio. 21 val. prie akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ prisidėjo ir Vasario 16-osios gimnazijos atstovai. Apie 300 pavardžių perskaitė Smiltė Lekavičiūtė (11 kl.), Aleksandras Kučys (8 kl.), bendrabučio auklėtoja ir bibliotekos vedėja Raimunda Jankūnienė bei mokytoja Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė. Už techniką atsakingas buvo mokytojas Robertas Lendraitis. Iš savo namų prie skaitymų prisijungė Justinas Gečas (11 kl.). Ačiū akcijos organizatoriams – projektui „Misija Sibiras“. Audronė RUČIENĖ Organizatoriaus Gedimino Zujaus ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos kvietimu aštuoni mūsų gimnazijos šokių grupės nariai (vadovė A. Ručienė) dalyvavo šokio vaizdo klipo, jungiančio pasaulio lietuvių bendruomenes, kūrime. Pagal klipui skirtą dainą „Vienybės banga“ (G. Zujus, J. Čekatauskaitė) organizatorių pageidavimu gimnazijos šokėjai nufilmavo uždainiui sukurtą savo šokio versiją ir visų dalyvių bendrai atliekamą D. Žebrausko parengtą priedainio choreografiją. Skambant dainos įžangai, perduodama tautinė juosta, o pabaigoje iššaunama konfeti patranka. Šiuose kadruose filmavosi vienuoliktokė Smiltė L. Klipą filmavo taip pat 11 klasės mokinys Justinas G. ir mokytojas R. Lendraitis. Pasaulinė klipo premjera transliuota gyvu srautu (internet live stream) šių metų liepos 22 d. SEM Tarptautinės jaunimo stovyklos metu (www.semas.lt). VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 27

BENDRUOMENIU ALEJA

MINDAUGINĖS VOKIETIJOJE (FOTOREPORTAŽAS) Redakcijos informacija Akcija „Tautiška giesmė aplink pasaulį“, organizuojama Valstybės dieną – Liepos 6-ąją – pasaulio lietuvius jungia jau 10 metų.

Žvarbus oras neišsklaidė Hamburgo lietuvių noro giedoti tautinę giesmę

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, bendruomenės Vokietijoje kvietė lietuvius burtis ir drauge giedoti Lietuvos himną. Tautiška giesmė skambėjo Hamburge, Miunchene, Berlyne ir kituose Vokietijos miestuose. Asmeninių LB archyvų nuotr.

Frankfurto lietuviai taip pat susibūrė ir prisijungė prie iniciatyvos

Giedojimui susibūrę Miuncheno lietuviai

Pozityviai nusiteikę ir bendram tikslui susibūrę Štutgarto lietuviai

... ir mažieji bendruomenės nariai

28 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

VOKIETIJOS LIETUVIŲ PARAMA ŠEIMAI IŠ ROKIŠKIO: TAI NE PABAIGA Dalytė KAZLAUSKAITĖ „Pasaulis išties mažas“, – mėgstame kartoti lėktuvu per tris valandas įveikę atstumą nuo Lietuvos iki Vokietijos ar užsienyje sutikę pažįstamą veidą. Pasaulis išties mažas – lengvai įveikiamas ir beribis geriems darbams. Kasmet liepos pirmąjį savaitgalį Lietuvoje minima Globėjų diena. Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos narės Justina Vaičė ir Kristina Braun aptiko daugiavaikės šeimos iš Rokiškio pasidalytą viltingą prašymą ir nusprendė prisidėti prie globojamų vaikų visaverčio gyvenimo. Apie rokiškiečių Sulejevų šeimą

pat auginame daržoves, puikiai suprantame kitus nepasiturinčiai gyvenančius ir visada stengiamės padėti savo kaimynams, dalinamės bet kokia gauta parama bei maisto produktais. Vaikai svajoja pamatyti kitą pasaulį, susirasti draugų, atrasti darbą bei turėti galimybę mokytis užsienyje.“ Bendromis jėgomis galime daug Vokietijos lietuvės – Heidelbergo lietuvė Justina Vaičė ir Niurnbergo lietuvė Kristina Braun – papasakojo, kaip kilo idėja ir kaip sekėsi padėti pagalbos prašiusiai šeimai. J. Vaičė neslėpė susižavėjimo ir pagarbos šeimoms, globojančioms našlaičius. Ji pasakojusi, kad visuomet galvoje sukosi mintis, kaip galėtų prisidėti ir parodyti dėmesį šioms šeimoms. Būtent Sulejevų šeimai suteikti paramą ją įkvėpė šios šeimos mama Jekaterina, kuriai ji norėjusi padėkoti. Ji, turėdama ir taip gausią šeimą ir įvairių iššūkių, ne tik spėja rūpintis sava šeima, bet ir padeda kitiems.

Žinutė socialiniame tinkle skambėjo taip: „Esame tėtis ir mama, auginantys 13 vaikų. Gyvename Lietuvoje, Rokiškio rajone. Abu turime aukštąjį išsilavinimą – mama pedagoginį, tėtis laivų inžinierius, daug metų dirbęs Norvegijoje. Augindami savo biologinius vaikus matėme, kad mūsų šalyje yra daug vaikų globos namų, kuriuose gyvena vaikai be tėvų. Kartu nusprendėme, kad galime ir kitiems vaikams padovanoti laimingą vaikystę. 2008 metais baigėme globėjų mokslus ir tapome budinčia šeima. Šeima, visų pirma, yra pirmoji auklėjimo ir meilės vieta, tėvai neša atsakomybę už vaikų sveikatą ir ugdymą. Iš karto po mokslų tapome 5 vaikų tėvais, o 2014 metais – 8 vaikų, 2015-aisiais jau turėjome 14 vaikų – nuo 3 metų iki 19 metų. Pagal galimybes ir savo jėgomis pradėjome įrenginėti kambarius vaikams, bet dėl pinigų trūkumo galime padaryti labai mažai, neužtenka lėšų namui apšiltinti bei dėl vaikų saugumo teritorijai aptverti. Taip pat turime problemą dėl transporto, vaikus nuolat reikia pavežėti į būrelius, poliklinikas, ekskursijas bei renginius. 2017 metais įsigijome seną autobusiuką, kurį dažnai tenka remontuoti, mes labai mėgstame pakeliauti su vaikais, bet be autobusiuko išvykti su visa šeima nebūna galimybių. Turime nedidelį ūkį prie namų. Mūsų vaikai augina ponį, turime papūgų bei šuniukų, labai myli juos ir prižiūri, taip

Rokiškiečių šeima su Rokiškio meru R.Godeliausku

Sutapimas tai ar ne? Niurnbergo lietuvių bendruomenės (NLB) pirmininkė Kristina Braun tuo metu kaip tik organizavo Rokiškio teatro spektaklį Niurnberge, kuris paskatino Justiną ir Kristiną pradėti ieškoti paramos Jekaterinos šeimai. Vokietijos lietuvės džiaugiasi sulaukusios paramos iš Vokietijos lietuvių. K. Braun užmezgė kontaktus su savanorių organizacijomis „Für einander“ bei „Haus International“. Dėl šių kontaktų buvo gautos 6 dėžės su žaislais bei kanceliarinėmis prekėmis mokyklai iš „Werkhof Regenbogen e. V. Roth“. Prie iniciatyvos su Kristina Braun priešakyje prisidėjo Niurnbergo lietuvių bendruomenės narės Diana, Živilė, Birutė, kurios greit surinko naudingų vaikams reikmenų. Šįkart negalėjo labai išplėsti akcijos, tačiau tai tikrai nėra pabaiga. Kristina neslepia, kad jau dabar yra nemažai užklausų ir pasiūlymų dėl tolesnės paramos. Kristina pritaria Justinai ir neslepia visa širdimi ir toliau palaikysianti šią idėją, minčių yra daug, o svajonės pildosi. VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 29

Jekaterina, kuriai buvo suteikta ši parama, pasakojo, kadJustina kreipėsi į ją dėl poreikio – reikalingų vaikams daiktų sąrašo, Vokietijos lietuviai atsiliepė nedelsę ir skubiai suorganizavo vaikams siuntą su įvairiomis sporto, kanceliarinėmis prekėmis, žaislais, spalvinimo knygutėmis. „Esame labai dėkingi – vasarą praleisime daug smagiau ir linksmiau. Išties pritariame minčiai, kad mes visi turime prisidėti prie vieni kitų gyvenimų – tai stengiamės daryti ir patys – dalintis bet kokia parama su savo kaimo gyventojais“, – organizatoriams, suteikusiems paramą vaikams, dėkojo globėja. Vokietijos lietuvės kviečia visus, norinčius ir galinčius siųsti savo pasiūlymus, ir pabrėžia, kad bendromis jėgomis tikrai galime daug. Ypač, kai matome laimingus vaikų veidus

bei šeimynos veiklumą. J. Vaičė ir K. Braun dėkoja ištikimiems draugams už pagalbą – Niurnbergo ir Heidelbergo lietuviams, Gimnazijos direktorei Rasai Weiss, Frankfurto lietuvių bendruomenės pirmininkui Žanui Kalvaičiui, rokiškiečiui Audriui Miškiniui, kuris nuvežė šią paramą tiesiai Jekaterinos šeimai ir Vokietijos labdaros organizacijai „Werkhof Regenbogen e. V. Roth“.

KAI VIRSTA ĄŽUOLAI

ninkui Alfred Hermann, Liubeko lietuvių bendruomenės pirmininkui Donatui Wegner, visiems bendruomenės nariams, kurie mane užjautė šioje sunkioje valandoje. Dėkoju Ričardui ir Elenai Baliuliams, kurie atliko atitinkamas religines apeigas (kas buvo šiuo metu leidžiama dėl koronaviruso). Nepaprastai dėkoju savo dukrai Giedrei, kuri tvarkė visus laidotuvių formalumus. Bendrai, dėkoju visiems mūsų pažįstamiems ir nepažįstamiems žmonėms, kurie tiek daug pagarbos, dėmesio išreiškė Horstui. In memoriam H. Simon buvo toks kuklus ir paprastas žmogus, o pasirodo daug kam yra žinomas savo gerais darbais Vokietijoje ir Lietuvoje. Daug metų buvo Liubeko lietuvių bendruomenės pirmininku, rūpinosi Lietuvos likimu perversmo metais, siuntė ir organizavo grandiozines šalpos paramas. Kelią į jo namus rado ir sportininkai, menininkai, dailininkai ir net kai kurie parlamento nariai. Visais, kurie kreipėsi, buvo apnakvindinti, pamaitinti, nuvežti kur jie pageidavo, o taip pat buvo kaip vertėjas. Jis niekad neieškojo sau naudos, buvo eilinis žmogus „Vilko vaikas“. Jį mažą priglaudė Lietuvoje žmonės, davė duonos kąsnį ir į mažojo „vokietuko“ vaiko širdelę įdėjo didelę meilę žmonėms, Tėvynei Vokietijai, kur Tu gimei ir Lietuvai, kuri Tave priglaudė – benamį vaiką.

Eleonora KUSLEIKA 85-ąjį savo gimtadienį atšventęs p. Horst Simon gegužės 18 dieną paliko mus visus liūdėti. Nežiūrint sunkaus laikmečio dėl koronaviruso, daugiau kaip pusšimtis žmonių atėjo atsisveikinti ir palydėti į paskutinę Vokietijos lietuvį. Aš, Eleonora, Horsto gyvenimo draugė, noriu visiems širdingai padėkoti už man pareikštas užuojautas, paramą, pagalbą. Labai gražiais žodžiais užuojautą pareiškė Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje p. Darius Semaška, paminėdamas, pabrėždamas Horst Simon indėlį plėtojant draugystės,

paramos Lietuvai svarbą, žmonių, kurie savo nuoširdžia veikla yra daug padarę dėl Lietuvos gerovės tvirtumo, puoselėjant lietuvybę ir vienijant toli nuo Tėvynės atsidūrusius tautiečius. Aišku, visko negali paminėti, tačiau keletą padėkų norėčiau paminėti: - 2006 m. – Lietuvos ministro pirmininko Gedimino Kirkilo padėka - 2015 m. – Ambasadoriaus Deivido Matulionio padėka - 2019 m. – Ambasadoriaus Dariaus Semaškos padėka - Garbės raštas Pasaulio lietuvių metų už 50-ies metų narystę Vokietijos lietuvių bendruomenėje. Išvardinti viską kas buvo prieš ir po to nėra didelio tikslo. Už užuojautą dėkoju Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmi30 VLB INFORMACIJOS |06- 2020 | BIRŽELIS/LIEPA

Jekaterinos Sulejevos nuotr.

Aš dar kartą noriu visiems širdingai išreikšti padėką. Ne tik aš viena negalėjau sulaikyti raudos ir ašarų atsisveikinimo salėje, kai skambant „Ave Maria“ melodijai įnešiau urną paskutinei ilgai Horsto kelionei. Ačiū Tau Horstelį, už viską, už viską, ką patyriau būdama su Tavimi. Sudiev..

POEZIJOS KURIAMA DVASIOS PALAIMA Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ

Ramybė

Vokietijos lietuvių bendruo-

Prisiminimų vitražais

menės Valdybos narė, lingvistė

peršviesti

dr, Sandra Petraškaitė-Pabst –

virpa delnai

žinoma poetė ne tik tarpe lie-

kylant ir leidžiantis saulei į nežinią. tarpeklių lynais

tuvių. Apie jos kuriamas eiles ir jų poveikį išgirdau ir iš žino-

įtemptais tarp bedugnių nuo plaukų iki pėdų

mo Lietuvos architekto kažkur Trakuose.

ramybė - ramybė

Dalinamės Vilniaus universiteto

pabudo prigludo,

profesoriaus Regimanto Tamošaičio recenzija, šiltu atsiliepimu apie Sandros kūrybą: „Jūsų eilėraščiai nuoširdūs, jausmingi, kamerinio prislopinto skambesio, tarsi artimo žmogaus balsas į širdį, verčiantis prisiminti mūsų jaukų, intymų lietuvišką pasaulį, pajusti jo tylų grožį bei slaptą šventumą. Šiuose eilėraščiuose esminė yra nostalgiška buvusio

nusėdo. surakinęs nerimus neperregimas rūkas, pakviečia susisukti tylą, plaikstomą vėjų sraunių, suvynioti ją standžiai sausai Į drobulės baltumą - akinantį-

laiko atminimo ir atsisveikinimo nuotaika, kažkoks skausmingas,

2018 Nida

bet kartu šviesus susitaikymas su tuo, kas neišvengiama“. VLB INFORMACIJOS | 06 - 2020 | BIRŽELIS/LIEPA 31

Elino Venckaus nuotr.

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

„Vokietijos LB valdybos Informacijos“ sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB valdybos 32 VLB INFORMACIJOS |06-pasilieka 2020 | BIRŽELIS/LIEPA nuomonei. „Vokietijos LB valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.