Nuotr. Sergej Šišulin | Hamburgo lietuvė, rašytoja Jutta Noak

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Nr.2/578 2019 02

23-27 p. ANT DVIEJŲ PLOTMIŲ – TARP DVIEJŲ KULTŪRŲ 4 p. LAUKIAMIAUSIA

12-13 p. „IDĖJŲ DIRBTUVĖS“

19-21 p. JUSTINAS GEČAS:

VASARIO 16-OJI

– JAU AŠTUNTĄ KARTĄ

„ŠIĄ GIMNAZIJĄ LABAI VERTINU“

VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 1

2019 m. vasario 23 d. 14.30 val. Bilieto kaina 6€

Rennhofo pilies aktų salė, Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim

Kviečiame!

į Lietuvos valstybės atkūrimo šventę!

Programoje: 14:30 Akademinė iškilmių dalis - Šventinė kalba (LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius) - Vasario 16-osios gimnazijos mokinių šventinis koncertas 17.00 Ekumeninės pamaldos (Hiutenfeldo katalikų bažnyčioje, adresu: Lampertheimer Str. 8) 18:00 Susitikimas-pokalbis su LR Seimo nariu Ž. Pavilioniu ir Lietuvos garbės konsule Heseno žemėje G. Gylyte-Hein

*Apie savo dalyvavimą maloniai prašome pranešti iki vasario 18 d. el. paštu: office@vlbe.org arba tel. 015154712101

2 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

© www.elinas-design.de

19.00 Koncertas ir šventinis pasibuvimas Hiutenfeldo kultūros namuose (Alfred-Delp-Str. 50,68623 Lampertheim)

REDAKTORIAUS Ĺ˝ODIS Klasika Pasaulio lietuviĹł metus redakcija pasirinko dirbti valso ritmu – ramiai, uĹžtikrintai, Ĺžvelgiant ÄŻ Ĺžurnalo virĹĄelÄŻ, sakyÄ?iau, net elegantiĹĄkai – klasiĹĄkai. IĹĄties, meniĹĄka tauta tie lietuviai. Klasika nemirĹĄta, – su ĹĄiuo teiginiu sutiks beveik kiekvienas. LietuviĹł ir uĹžsienio klasika laikomos knygos, filmai, muzika, tapybos darbai – neginÄ?yjami. Kaip ir kita klasika – periodika, spausdintas Ĺžodis, popieriaus kvapas ir jo Ä?iuĹžesys verÄ?iant. Dar jauÄ?iu silpnybÄ™ ÄŻ paĹĄto dÄ—ĹžutÄ™ ÄŻkrentanÄ?io leidinio garsui. Kartais jis ĹĄvelnus, kartais sodresnis, taÄ?iau visuomet malonus ir intriguojantis. Pavyko iĹĄgirsti ir Jums? Taip, ne tik ÄŻ elektronines, taÄ?iau ir ÄŻ tikras, apÄ?iuopiamas JĹŤsĹł paĹĄto dÄ—Ĺžutes ÄŻkrito naujausias vasario mÄ—nesio „InformacijĹłâ€œ numeris. Ar nesapnuojam? MĹŤsĹł naujienoms iĹĄspausdinti ir vÄ—l pajungtos visos pajÄ—gos – net tik galingos spausdinimo maĹĄinos, bet ir Vokietijos lietuviĹł bendruomenÄ—s sekretoriato, mĹŤsĹł mylimos RĹŤta Lange ir visos Vokietijos lietuviĹł bendruomenÄ—s valdybos darbĹĄÄ?ios rankos, paĹĄto darbuotojai. Tam, kad JĹŤs galÄ—tumÄ—te ryte, prie skanios kavos puodelio, arba vakare, prieĹĄ uĹžmiegant, atsiversti ir paskaityti apie tai, kur esate ir kokie ĹžmonÄ—s Jus supa. Nuo ĹĄiol, dÄ—ka Spaudos rÄ—mimo fondo suteikto finansavimo, visus 2019-uosius metus„Informacijos“ pasitiks Jus popieriniu kostiumu. UĹžtikrinu, kad ĹĄiemet Jums tikrai pavyks ÄŻsimesti ÄŻ lagaminÄ… ir pasiimti jas ÄŻ kelionÄ™. GreiÄ?iausiai ÄŻ LietuvÄ…, KalÄ—doms. Skubu Jus sveikinti su artÄ—janÄ?ia Vasario 16-Ä…ja ir drÄ…siai palinkÄ—siu dar stipresnio puoselÄ—jamo ryĹĄio su Lietuva. NaujĹł, tvirtĹł ir pasitikinÄ?iĹł idÄ—jĹł. Dar gimsianÄ?ios arba jau esamos JĹŤsĹł vaikĹł, anĹŤkĹł ryĹĄiĹł ir meilÄ—s jai. Ĺ vÄ™skime kiekvieno ĹĄirdyse gyvenanÄ?iÄ… asmeninÄ™ ir ĹĄalies nepriklausomybÄ—s paskelbimo dienÄ…, ĹĄvÄ™skime laisvÄ™ ir paĹžadÄ—kime sau iĹĄlikti stipriais. Ĺ iame numeryje – karaliauja klasika – portretai, portretai ir portretai. Ar susimÄ…stÄ—te, kiek daug laimÄ—s ir dĹžiaugsmo suteikia paprastas, ĹžmogiĹĄkas pokalbis. Kiek daug emocijĹł, ryĹĄiĹł, atradimĹł, vertÄ—s jis sukuria. Pats paprasÄ?iausias, taÄ?iau neÄŻkainojamas pokalbis. KvieÄ?iu pokalbiui ir Jus. Gero skaitymo. Evelina

Nuotr. Algirdo Ĺ ocho

VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu:

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

RedaktorÄ—: Evelina Kislych-Ĺ ochienÄ— evelina.kislych@vlbe.org redakcija@vlbe.org

Banko sÄ…sk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN

https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

Dizaineris: Elinas Venckus www.elinas-design.de

Verwendungszweck: auka Informacijoms IĹĄraĹĄome aukĹł paĹžymÄ….

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje

-PSTDIFS 4US t D-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

kreipkitÄ—s adresu: redakcija@vlbe.org

VIRĹ ELYJE: VirĹĄelyje: Hamburgo lietuvÄ—, raĹĄytoja Jutta Noak. Nuotr. Sergej Ĺ iĹĄulin PLM2018 logotipas priklauso Š Tapatybe LT Ltd

Projektas „Vokietijos lietuviĹł periodika: istorijos iĹĄsaugojimas“: 15-17, 19-21, 22-23, 23-27, 28-29 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 3

AKTUALIJOS Laukiamiausia Vasario 16-oji Redakcijos informacija Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji – svarbiausia ir laukiamiausia šventė Pasaulio, Vokietijos lietuvių bendruomenėse. Prisiminkime šią svarbią datą, perskaitę istoriko Jono Jočio šį istorijos tarpsnį susisteminančią santrauką: „19 a. pabaigoje susidarius moderniai lietuvių tautai, susiformavo ir supratimas, kad geriausias gyvenimo sąlygas tautai sudaro sava valstybė. Lietuvai autonomijos, t. y. žemesnės valstybingumo formos, buvo reikalauta 1905 12 05 Didžiojo Vilniaus Seimo priimtoje rezoliucijoje. 1914 Lietuvoje susikūrusi Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti tapo lietuvių politikos centru (jam priklausė dauguma politinių partijų atstovų), rūpinosi krašto gyventojais, mokslo, kultūros reikalais, jos nariai įgavo vadovavimo patirties. Prasidėjęs I pasaulinis karas, Vokietijos okupacija lietuviams suteikė valstybingumo atkūrimo viltį. 1916 02

12–14 Berno lietuvių konferencijoje (Berno lietuvių konferencijos) pirmą kartą buvo iškeltas Lietuvos nepriklausomybės reikalavimas. 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija nusprendė, kad galutinę valstybės valdymo formą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Lietuvos Taryba tautos vardu išdrįso pasakyti, kad ji nutraukia visus ryšius su Rusija, Lenkija, Vokietija. Buvo išrinkta dvidešimtiems asmenų Lietuvos Taryba, kurią sudarė pagrindinių to meto lietuvių politinių srovių atstovai. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. ĮDOMU: - Jauniausiam Nepriklausomybės aktą pasirašiusiam signatarui K. Bizauskui buvo 25 metai; - Vyriausiam signatarui J. Basanavičiui – 67 m.; - Didžioji dalis signatarų pasirašiusių Lietuvos Nepriklausomybės aktą kilę iš Vakarų bei Pietvakarių Lietuvos; - Galutinis Vasario 16-osios akto variantas pasirašytas Vilniuje, 1918 metų vasario 16 dieną, 12 valandų 30 minučių; - Labiausias tikėtinas variantas, kad Lietuvos Nepriklausomybės aktą surašė signataras Jurgis Šaulys; - Žinoma, kad vienas iš signatarų – Donatas Malinauskas – aktą pasirašė vėliau; - Vasario 16-osios Aktas pirmą kartą viešai buvo paskelbtas vokiečių kalba (Berlyno laikraštis „Vossische Zeitung“).

Didžioji dalis signatarų kilę iš Vakarų bei Pietvakarių Lietuvos

4 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

Nuotr. istoriko J. Jočio asm. archyvo

Koncertas skirtas Vasario 16-ajai paminėti

PAULIAUS ANDERSSON KONCERTAS

Diuseldorfo lietuvių bendruomenė Naujai susikūrusi Diuseldorfo lietuvių bendruomenė, džiaugiasi galėdama pasiūlyti unikalią galimybę išgirsti lietuvių pianistą, talentingąjį muzikantą Paulių Andersson. Paulius Andersson – daugiau nei 14 tarptautinių konkursų laureatas, vienas geriausių jaunosios kartos pianistų Europoje. Jaunasis menininkas puikiai valdo garsą ir pasižymi retu bruožu savo grojimu išgauti ir atskleisti instrumento spalvų paletę. Be to, jis turi neribotų virtuoziškumo įgūdžių, leidžiančių jam laisvai atlikti reikliausius kūrinius. Jo darbų interpretavimas yra gerai apgalvotas, logiškas ir novatoriškas. Paulius Andersson yra charizmatiškas meninin-

kas, o jo temperamentas – skatinantis žiūrovų entuziazmą. Jis yra puikus XXI a. universalių menininkų atstovas. Šiuo metu Paulius studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Z. Ibelhauptas) ir nuo 2016 m. rudens jis tapo Robert Schumann Hochshule Dusseldorf (prof. Paolo Giacometti) studentu. Vasario 16-osios minėjimas – puiki galimybė ne tik išgirsti P. Andersson atliekamą muziką, bet ir susipažinti su mumis – jaunais, entuziastingais ir begalę idėjų turinčiais Diuseldorfo lietuvių bendruomenės nariais. Nuotr. asm. archyvo

VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 5

KARTU IKI PERGALĖS Justina LEVANAITĖ Sausio 12-osios išvakarėse, mano lėktuvui nusileidus Lietuvoje, skubėjau į Lietuvos Radijo ir Televizijos (LRT) studiją, kur vyko paramos Ukrainai koncertas „Kartu iki pergalės“. Labai džiugu, jog renginyje taip pat dalyvavo Vokietijos Kaselio lietuvių bendruomenės atstovas Modestas Mastavičius bei bendrų Vokietijos-Lietuvos projektų įgyvendinimo partneriai, kuriems vadovauja į renginį atskubėjusi Sūduvos vietos veiklos grupės pirmininkė Reda Kneizevičienė. Į renginį vykau nieko nesitikėdama, tačiau iš jo sulaukiau labai daug. Koncerte dalyvavo ir kalbėjo daug žinomų žmonių, tokių kaip Ukrainos ambasadorius Volodymyras Jacenkivskis, Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žu-

kas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis, režisierius, žurnalistas ir organizacijos „Blue Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas, kunigas Ričardas Doveika ir kiti. Koncerte pasirodė žinomi Lietuvos muzikos atlikėjai: Merūnas Vitulskis, Andrius Mamontovas, Evelina Sašenko ir kiti. Legendinė daina „Laikas“ šįkart skambėjo Merūno Vitulskio bei Luko Pačkausko lūpomis. Visi atlikėjai kvietė mus prisiminti, kokia laisva, jautri ir stipri tauta mes esame ir kiek daug galime padėti ne tik sau, bet ir kitiems. Labai įsiminė kunigo Ričardo Doveikos paminėti poeto J. Marcinkevičiaus žodžiai – „<..>Yra šviesos ir tamsoje“. Ričardas Doveika tęsė: „Šio vakaro koncertas, mūsų buvimas kartu ir kiekviena auka yra dar viena įžiebta švieselė tamsoje“. Viso renginio metu, minint 28-ąsias sausio 13-osios tragedijos metines, vyko pirmasis Lietuvoje tiesioginis televizijos tiltas tarp Lietuvos ir Ukrainos, kurio dėka galėjome visą vakarą būti kartu su savo broliais, kurie šiandien kovoja dėl savo laisvės. Buvo rodomi filmuoti siužetai iš karo nuniokotų vietų Ukrainoje. Man ne kartą pačiai teko nubraukti ašarą ir susimąstyti, kokie mes visgi esame laimingi ir turime būti dėkingi, kad šiandien gyvename laisvoje Lietuvoje. Kad galime apkabinti savo tėtį ir mamą, kad turime šiltus namus ir maisto... Kviečiu visus sustoti akimirką ir padėkoti. Dauguma mūsų netgi neįsivaizduoja, ką reiškia kariauti, slapstytis, gintis, bet juk dalis lietuvių jau yra patyrę panašią situaciją 1991 – tųjų sausio 13-ąją ir jų visų dėka mes dabar gyvename laisvėje. Tądien, sausio 13-ąją, man buvo vos 5 mėnesiai. Mama man pasakojo, kad tą naktį sekė televizijos naujienas bei klausė radijo, kol staiga viskas išsijungė ir stojo tyla.. Pasak mamos, tą naktį ji beveik nemiegojo, vėliau girdėjo šūvius.

Štutgarto lietuvė Justina Levanaitė koncerto metu

6 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

Koncerto metu buvo paaukota per 110 tūkstančių eurų. Jie visi bus skirti jau minėtai organizacijai „Blue Yellow“, kuri ir toliau teiks visapusišką pagalbą Ukrainos kariams, jų artimiesiems, našlaičiais likusiems vaikams ir karo nusiaubtų miestų bendruomenėms.

Spausdama ranką dėkojau nuostabiam žmogui, organizacijos „Blue Yellow“ įkūrėjui J. Ohmanui už jo pasiaukojimą, drąsą ir kilnią širdį. Matėme filmuotus reportažus, kaip jis savo noru su komanda keliauja į karo nualintas vietoves Ukrainoje ir veža žmonėms maistą, rūbus.. Įstrigo momentas, kuomet vienas savanoris padavė sesutei su broliuku maišelį mandarinų – jų akytės tiesiog nušvito iš džiaugsmo. Žmonės nenori palikti savo gimtosios žemės Ukrainoje, todėl ten slepiasi rūsiuose po savų namų griuvėsiais. Teko pastebėti, kad ne vienas salėje sėdintis žiūrovas, matydamas šiuos vaizdus, graudinosi. Visgi kartais liūdnos akimirkos ir užuojauta atveria mūsų širdis ir leidžia mums dar labiau suartėti bei vienas kitam padėti. Ypatingai mes, lietuviai, kurie esame visa tai patyrę savo kailiu, galime dar labiau suprasti Ukrainą. Todėl visi kartu dabar, susikabinę už rankų, pasiųskime jai daug šviesos ir meilės. Esu labai laiminga, kad turėjau galimybę atstovauti Štutgarto lietuvių bendruomenę šiame garbingame renginyje. Spaudžiau ranką bei bendravau su gerbiamu J. Ohmanu bei Ukrainos ambasadoriumi, tarėmės dėl bendrų ateities projektų bei renginių pačioje Ukrainoje. Nuotr. autorės, Modesto Mastavičiaus

J. Levanaitė, M. Mastavičius u Vokietijos-Lietuvos projektų įgyvendinimo partneriais

Paramos Ukrainai koncertas „Kartu iki pergalės“

VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 7

Darbą pradėjo nauja Romuvos lietuvių bendruomenės valdyba Romuvos lietuvių bendruomenės informacija Š. m. sausio 26 d. Rennhofo pilies Didžiojoje salėje vyko Vokietijos Lietuvių Bendruomenės Romuvos apylinkės metinis narių susirinkimas. Draugiškoje atmosferoje išrinkta nauja 2019-2020 metų valdyba: Martynas Lipšys – valdybos pirmininkas Lina Lefteri – vicepirmininkė, media Arvydas Užomeckas – iždininkas Laima Nader – narys, ryšiai su žiniasklaida Irena Šulinskienė – narys Susirinkimo metu taip pat išrinkta Kontrolės Komisija: Marija Dambriūnaitė-Šmitienė ir Darius Šulcas. Sveikiname ir linkime naujai valdybai visokeriopos sėkmės, tarpusavio susikalbėjimo, smagių, prasmingų renginių, užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo ir susirinkimo metu užsibrėžtų tikslų, nustatytų gairių ir nutarimų vykdymo. Romuvos lietuvių bendruomenės valdyba 2019-2020

Susirinkimo dalyviai

8 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

Nuotr. Dariaus Šulco

Naujoji Niurnbergo lietuvių bendruomenės valdyba

Niurnbergo lietuvių bendruomenės valdyba

Kristina BRAUN ir Rasa WEISS www.niurnbergo-lietuviai.de https://www.facebook.com/niurnbergolietuviai 2018 m. gruodžio 8 dieną Niurnbergo lietuvių bendruomenės nariai susirinko pokalbiui apie veiklą, planus ir išsirinkti naują valdybą. Nuo šiol ją sudaro: Pirmininkė – Kristina Braun Sekretorius – Dalius Daunoras Iždininkė – Agnė Weiß Narė – Oksana Braun Narys – Sigitas Braun Labai norime pasidžiaugti, kad valdybos gretas papildė du jauni nariai – iždininkė Agnė Weiß ir

sekretorius Dalius Daunoras, sieksiantis suteikti bendruomenei naujų idėjų. O kiti valdybos nariai, turintys iglametę veiklos patirtį, toliau sudaro branduolį. Susirinkimo metu aptarta 2017-2018-ųjų metų veikla. Per šiuos metus bendruomenė organizavo ir įgyvendino šiuos renginius: „Tėvynė Lietuva“, Velykines dirbtuves, Joninių šventę, paskaitą-diskusiją „Propaganda ir pilietinis pasipriešinimas“, Lietuvių kalbos ir istorijos viktoriną, giedojo tautinę giesmę, kartu žygiavo bei rūpinosi labdaringais darbais. Trumpa narių apklausa parodė, kur yra bendruomenės stipriosios bei silpnosios pusės, bei kokie yra narių lūkesčiai. Dauguma apklausos dalyvių pabrėžė bendruomeniškų susitikimų svarbą ir poreikį. Didžiausias trūkumas – aktyvią veikla užsiima tie patys bendruomenės nariai, trūksta naujai įsiliejančių narių, pasiruošusių naujų, bendrų idėjų įgyvendinimui. Numatytas ir pirmas renigys – š. m. vasario 24 d. įvyksianti Lietuvių kalbos viktorina su kulinariniu pasisėdėjimu, adresu: Südpunkt - Zentrum für Bildung und Kultur, Pillenreuther Str. 147, 90459 Nürnberg. Asm. archyvo nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 9

ŠVIETIMAS Hamburgo lietuvių vaikai minėjo Sausio 13-ąją Vitalija FABIAN Sausio 12-ąją pamokos Hamburgo lituanistinėje mokykloje „Abėcėlė“ vyko kitaip. Mokyklos patalpose pražydo Neužmirštuolės, kurias karpė ir klijavo visi mokinukai. Mažiesiems prireikė tėvelių pagalbos, o vyriausi klasių C ir D mokiniai buvo labai savarankiški. Papuošę patalpas ir uždegę žvakeles vyresnieji mokėsi tarti Sausio 13-osios didvyrių vardus ir pavardes bei kartojosi Lietuvos Respublikos himno žodžius. Paskutinė pamoka buvo jungtinė, kurioje dalyvavo visų klasių vaikai. Mokyklos vadovė skaitė vaikams M. Nargėnaitės pasaką apie Sausio 13 dienos įvykius. Tada vyresnieji skaitė didvyrių vardus, o visi mokinukai tarė nuoširdų Ačiū. Pamokų pabaigoje visi susikabinę rankomis giedojo Lietuvos himną. Mokyklos patalpose pražydo neužmirštuolės

Minėjimo akimirka

10 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

Nuotr. autorės

Žiema Miuncheno lituanistinėje mokyklėlėje Daiva BETHKE Važiavo žiema ledo tiltu Ir vežėsi pusmaišį miltų. Ir džiaugėsi : - Bus kaip iš rago Sausainių, riestainių, pyrago! Gulėsiu viena sau po uosiu Ir valgysiu, niekam neduosiu. Užkliuvo jos ratai už vėjo, Ir miltai visi išbyrėjo. Vaikai atsikėlę iš miego, Už lango pamatė daug sniego. (J. Marcinkevičius) Žiema – tai ypatingas metų laikas, kuomet šaltukui kandžiojant skruostus, reikia šiltai apsirengti ir, kai gamta paverčia lietų į sniegą, o vandenį – į ledą. Ir dar, žiema tikra menininkė – štai pažiūrėkite ir patyrinėkite kokios nuostabios snaigės – kiekviena skirtinga. O štai varvekliai – tikri meno šedevrai. Žiemą žmonėms būna tikrai nenuobodu – galima džiaugtis įvairiais smagiais užsiėmimais! Na, tai – ir besmegenių lipdymas, ir gniūžčių svaidymas. O koks smagumėlis rogutėmis ar slidėmis nuo kalniuko nusileistibeipačiūžomis po ledąar užšąlusįežerą pačiužinėti.

Akimirka iš vykusios pamokėlės apie žiemą

Vaikų kūrybos procesas

Taigi, įpusėjus žiemai, penkto šių mokslo metų Miuncheno lituanistinės mokyklėlės „Nykštukai“ užsiėmimo metu klabėjome apie žiemą bei kuo ji ypatinga – kaip žiemą rengiamės bei kuo šio, šaltojo metų laiko apranga skiriasi nuo kitų metų laikų. Be to, nagrinėjome, čiupinėjome sniegą ir ledą – kokie jie? Kai kurie vaikai įsigudrino juos netgi paragauti. Daug džiaugsmo vaikams suteikė paprastas eksperimentas: „Kas greičiau ištirpsta vandenyje – sniegas ar ledas? “ Ogi pabandykite patys ir sužinosite. Tikriausiai vienas iš svarbiausių aksesuarų žiemą yra šalikas. Todėl visi kartu demonstravome savo šalikus, ieškojom ilgiausio, paskui storiausio bei rūšiavome juos pagal spalvas. Be to kūrėme savo asmeninius šalikus. Užsiėmimas, aišku, nepraėjo be žaidimų ir šokių. Smagu buvo ir vėl pamatyti visus mokyklėlės vaikus. Nuotr. autorės

Miuncheno lituanistinės mokyklėlės mokiniai, mokytojai, tėvai

VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 11

JAUNIMO (IM)PULSAS „Idėjų dirbtuvės“ – jau aštuntą kartą .POJLB 7&3#"-:5Ɣ „Idėjų dirbtuvių“ kelias driekiasi nuo Berlyno iki Mainco: t N #FSMZOBT QJSNBT CMZOBT t N )BNCVSHBT EV LPODFSUBJ Vä WJFOP LBJOnj t N .JVODIFOBT HSBJLBT EǕM LVSJP UFLP BUJEǕUJ LPODFSUnj t N 'SBOLGVSUBT LVS MBJTWBJ MJFKPTJ NV[JLB t N -FJQDJHBT NPUFSJT VHOJT JS QBÝǕMVTJPT JNQSPWJ[BDJKPT t N #FSMZOBT OVP HJMJPT JTUPSJKPT JLJ OBVKBVTJǽ UFDIOPMPHJKǽ 2018 m. Diuseldorfas: karščiau nei karšta

VLJS pavaduotoja Monika Verbalytė Nuotr. pirmininkės ????| ???

„Idėjų dirbtuvės“ – tai kasmetinis Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos (VLJS) organizuojamas renginys, kuriame dalyviai klauso įkvepiančių asmenybių paskaitų bei patys aktyviai įsitraukia klausimais, diskusijomis ir interaktyvių užduočių pagalba. 1SBOFÝJNǽ NFUV MFLUPSJBJ QSJTUBUP KBVOJNVJ TBWP SFBMJ[VP UBT JUJO PSJHJOBMJBT JS OPWBUPSJÝLBT JEǕKBT o LFMJnj OVP Kǽ HJ NJNP JLJ ǠHZWFOEJOJNP o JS EJTLVUVPKB KBVOJNVJ JS -JFUVWBJ BLUVBMJBJT LMBVTJNBJT ,JFLWJFOnj QBWBTBSǠ SFOHJOZT WZLTUB WJT LJUBNF 7PLJFUJKPT NJFTUF +BV OVTJTUPWǕKVTJ SFOHJOJP FJHB ZSB QFOLUBEJFOǠ WBLBSF TVTJQBäJOJNBT JS FLTLVSTJKB QP NJFTUnj ÝFÝUBEJFOǠ ǠWBJSJǽ TBWP TSJǏJǽ TQFDJBMJTUǽ JÝ -JFUVWPT TLBJUPNJ QSBOFÝJNBJ CFJ WFEBNPT EJSCUVWǕT ÝFÝUBEJFOJP WBLBSnj LPODFSUBT TFLNBEJFOǠ QSJFÝQJFU QVTSZǏJBJ JS OBVKPT 7-+4 WBMEZCPT SJOLJNBJ ÀJBJT NFUBJT v*EǕKǽ EJSCUVWǕTi WZLT kovo 29 – 31 d. Maince LBJQ WJTBEB TV QVJLJBJT QSBOFÝǕ KBJT JS OVPTUBCJBJT EBMZWJBJT 12 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

,BJQ TBWP TUSBJQTOǠ EFMö MU QSBEFEB SFOHJOJP EBMZWǕ %äPSEBOB (SBJDFWJǏJǼUǕ v<C>BMBOEäJP E TBWBJUHBMJT CVWP ZQBUJOHBT EǕM EWJF Kǽ QSJFäBTǏJǽ 1JSNB o 7PLJFUJKPT 7BLBSVPTF CVWP öLTVPKBNJ SFLPSEJOJBJ CBMBOEäJP NǕOFTJP LBSÝǏJBJ LBJ UFSNPNFUSP TUVMQFMJT ǠEJFOPKVT TJFLǕ OFU MBJQTOJǽ "OUSB JS EBVH TWBSCFTOǕ QSJFäBTUJT o Unj QBUǠ TBWBJUHBMǠ %JV TFMEPSGF Ǡ USBEJDJOFT v*EǕKǽ EJSCUVWFTi SJOLPTJ -JFUVWPT 7PLJFUJKPKF HZWF OBOUZT MJFUVWJBJ 0 LBE CǼUǽ EBS LBSÝǏJBV OFJ QSPHOB[BWP PSǽ UBSOZCPT Ǡ EJSCUVWFT BUWZLP JS SBÝZUPKB (BCJKB (SVÝBJUǕ SFLMBNPT BHFOUǼSPT WBEP WBT 3JNBOUBT 4UBOFWJǏJVT SFäJTJFSJVT #BMZT -BUǕOBT TV BLUPSJVNJ "VESJV NJ #SVäV CFJ NFSHJOǽ EVFUBT v+B[[ CZ UXPi i 2019 m. Maincas: atvažiuok ir kurk istoriją kartu! ,BT KǼTǽ MBVLJB ÝJBJT NFUBJT 7BMEZCPT OBSZT ÇZHJNBOUBT CFJ LSǼWB 7-+4 BLUZWJTUǽ LWJFǏJB WJTVT BUWZLUJ Ǡ .BJODnj OFUPMJ 'SBOLGVSUP ,nj QBäBEBNF ,BJQ WJTBEB vCF OVWBMLJPUPT QPNQBTUJLPT CBOEZNǽ TVäBEJOUJ QBUSJP UJÝLVT KBVTNVT JS JLJ HZWP LBVMP OVTJCPEVTJǽ SBHJOJNǽ HSǠäUJ Ǡ UǕWZOǗi 7BJEB ,B[JVLPOUǕ v*OGPSNBDJKPTFi LBMCǕTJN BQJF HJNUJOǗ JS ÝWǗTJN TBWP UBQBUZCǗ 5BJQ QBU äBEBNF HFSPT NV[JLPT NBO HBMWPKF MZH TLBNCB TNBHVT QBOLSPLBT CFU LPM LBT HSVQǕT QBWBEJOJNnj QBMBJLZTJNF QBTMBQUZKF JS EBS HFSFTOJǽ QSBOFÝJNǽ ÝǠLBSU JÝ EBS ǠEPNFTOJǽ TBWP HZ WFOJNV CǼEV FLTUSFNBMFTOJǽ MBCBJ ESBTJǽ JS OFQBQSBTUBJ QSPUJOHǽ äNP OJǽ 7JTnj JOGPSNBDJKnj TFLJUF NǼTǽ TPDJBMJOJP UJOLMP v'BDFCPPLi QBTLZSPKF IUUQT XXX GBDFCPPL DPN WPLJFUJKPTKBVOJNBT Sekančiame, kovo mėnesio „Informacijų“ numeryje, M. Verbalytė išsamiai papasakos tiek apie oficialią ir žavią jau įvykusių „Idėjų dirbtuvių“ pusę, tiek ne tokią gražią renginių rengimo virtuvę. Laukite tęsinio! Dovilės Šermokas nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 13

-

KULTURA IR MENAS Eidamas 97-uosius mirė režisierius Jonas Mekas Redakcijos informacija Sausio 23 d. trečiadienio rytą eidamas 97-uosius metus mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenęs garsus lietuvių kilmės avangardinio kino režisierius, menininkas, poetas, prozininkas, kuratorius Jonas Mekas. 2017-ųjų metų gruodžio 2 d. vienas garsiausių pasaulio Lietuvių menininkų J. Mekas už viso savo gyvenimo pasiekimus buvo apdovanotas Frankfurte vykusioje Bienalėje.

stovint ir už viso gyvenimo pasiekimus apdovanotos vaizduojamojo meno kolekcininkės Invild Goetz savojo piniginio apdovanojimo skyrimas menininko J. Meko kuriamam darbų archyvui. ---------------------------------------------------------

Menininką metiniame „BEN AWARDS“ renginyje (B3 Biennale 2017) sveikino ir Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Užsienio reikalų ministerijos viceministras Darius Skusevičius, LR Seimo narys Žygimantas Pavilionis, Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Rita Valiukonytė, bei Vokietijos Lietuvių bendruomenės nariai: reporteriai Vokietijoje – Darius Šulcas, Jurgita N. Pickel, Vasario 16-osios Gimnazijos muzikos mokytojas Gintaras Ručys.

Der Filmemacher Jonas Mekas ist im Alter von 96 Jahren in New York gestorben. Er war ein litauischer Filmregisseur, Schriftsteller und Kurator und emigrierte 1949 in die Vereinigten Saaten. In New York kaufte er sich schnell eine 16-mm-Kamera und war zusammen mit Amos Vogel eine der Schlüsselfiguren des „New American Cinema“, des US-amerikanischen Avantgarde-Kinos.

Renginio metus dalyviams teko išgyventi du jaudinančius momentus, palietusius lietuvių ir visų dalyvių širdis: audringos salės ovacijos menininkui J. Mekui

Nuotr. Reporteriai Vokietijoje, Antano Sutkaus

J. Mekas (antras iš dešinės) drauge su „Reporteriais Vokietijoje“

14 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

Jonas Mekas kūrybos procese

Domilė RAGAUSKAITĖ Esu kilusi iš Kauno, Vilniaus dailės akademijoje įgijau keramikos magistro laipsnį. Į Štutgartą atvykau 2007 metų pavasarį pagal „Erasmus“ mainų programą. Tuo metu dar buvau tik trečio kurso studentė su įdiegtu tradicinių menų požiūriu ir menku suvokimu apie šiuolaikinį meną. Praleistas pusmetis Štutgarto dailės akademijoje supurtė mano mąstymą iš pamatų. Sugrįžus į Lietuvą man prireikė gerų metų, kol pasikeis mano požiūris apskritai į meną ir kūrybą. Klausite, kada ir kas lėmė, jog grįžau atgal į Štutgartą? Visų pirma – mylimas žmogus, kuris taip pat yra lietuvių menininkas ir, su kuriuo susipažinome būtent čia. Taigi, 2010 metais baigus magistrą ir įdėjus daug pastangų, išvažiavau į Vokietiją, nors ir buvo tikrai nelengva palikti Lietuvos žemę ir gimtąją kalbą. Kitą vertus, nesigailiu, nes kita socialinė terpė, svetima kalba ir naujos pažintys kūrėjui suteikia daug naudos, neleidžia užkerpėti patogioje rutinoje, sukuria kliūtis ir iššūkius. Kūryba Mano kūryba skirstoma į dvi šakas. Pirmoje – porceliano papuošalai, skulptūrėlės varpeliai ir indeliai. Ki-

Porcelianas – tarsi antras kūnas toje – parodiniai darbai (menai). Tiek vieną, tiek kitą myliu lygiagrečiai ir vienareikšmiškai. Kodėl porcelianas? Todėl, kad ne molis ir ne metalas. Kadangi mano mama taip pat yra keramikė, su porcelianu augau nuo mažų dienų ir jis tarsi tapo antruoju mano kūnu, kurį gerai jaučiu ir suprantu. Juvelyrikos pasaulyje vyrauja ryškios spalvos ir jų deriniai – obuoliai, kavos/ arbatos puodeliai, drambliukai ir kriauklytės (pusrutuliai) pilnos paslapties iš upinių perlų, koralų ir įvairiausių akmenėlių, taip pat – masyvūs korėti burbulai. Mėgstu asimetriškumą, todėl obuoliuką neretai derinu su kavos puodeliu – kuo beprotiškiau, tuo smagiau. Visada stengiuosi kurti tai, kas pačiai yra estetiškai gražu, ką pati mielai nešiočiau. Tačiau visų pirmiausiai, skatinu moteris matuotis – juk mes – moteriškoji lytis, esame visos skirtingos – reikia, kad papuošalas „liptų“ ir įsivėrus nesinorėtų paleisti. Svarbu atsižvelgti į tai, ką jis simbolizuoja. O ar mėgstate kavą? O gal arbatą? Obuolys – biblijinis, gundymo ir jaunystės simbolis. Skulptūrėles varpeliai – vieni vadina jas fėjomis, kiti – angelais. Jos visos visada labai individualios ir išraiškingos. Man jos – artimiausi mus supantys žmonės, nes žmogus žmogui taip pat gali tapti angelu. Idėja tokia ir yra, jei nori, ar reikia, kažkam pasakyti AČIŪ. Kita mano kūrybos pusė – tiesiog kitokia. Joje daugiau asmeniškumo, kritikos, ironijos, gal net savotiško sarkazmo. Paskutiniu periodu kuriu skulptūrinius objektus. Vaizduoju moteris – chameleonus, prisitaikančius savitoje terpėje. Jos diversiškos, provokuojančios, viliojančios, bet pavojingos. Naudoju daug musių (dažniausiai tikrų, bet būna ir mano sukurtų). Savaime suprantama –

Menininkė D. Ragauskaitė

VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 15

musė yra negatyvus ir tikrai ne taurus simbolis. Bet gyvenime jų yra daug. Ji – kaip įkyri, miegoti neduodanti mintis, ji – kaip šaukštas deguto medaus bačkoje, ji – tas juodas taškas baltame popieriaus lape. Noriu pasakyti, kad nėra balto be juodo ir atvirkščiai. Yin ir Yang. Ir būtent todėl jos nutupia ant mano skulptūrų (Chameleonas II, Chameleonas III, Brandinimas, Yin&Yang) taip įprasmindamos visą darbą, nes be jų, musių, tai būtų tik dar viena estetiška skulptūra. Atmintyje įstrigę profesoriaus Juozo Adomonio žodžiai, kad darbo pavadinimas turi padėti darbui ar bent jau nepakenkti jam. Tad pavadinimus savo darbams stengiuosi parinkti kuo tikslesnius, na, o ar man pasiseka, palieku spręsti žiūrovui. Dar vienas mane dominantis ir man aktualus aspektas yra įsikerojęs požiūris į keramiką, kaip į amatą. Tai mane labiausiai skaudina. Keramika – menas, bet net nežinau ar įmanoma nugalėti tą žmonėse nusistovėjusią primityvią „puodžiaus“ sąvoką. Kitą vertus gal net nereikia. Kam reikia kovoti su vėjo malūnais? Turi būti tikras pats sau. Šia tema esu sukūrusi tokius darbus kaip „Menas puola amatą“, „Menas sutinka realybę“, „Keramiko gralis“. Kokios yra mano sąsajos su Lietuva? Jos visada pulsuojančios ir gyvos. Bent kartą į metus grįžtu į savo gimtąjį miestą Kauną. Dalyvauju parodose ir pripildau Lietuvos galerijas, parduotuves, savo kūrybos papuošalais, skulptūrėlėmis bei indeliais. Visada gera sugrįžti, įdomu realiai palyginti Lietuvos politinius, socialinius bei ekonominius pokyčius su Vokietijos. „Koncentracija“, porcelianas

Porcelianinis „Praeities portretas“

16 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

Nuotr. Asm. archyvo

Porcelianiniai auskarai „Blue Earrings“

Domilė Ragauskaitė Gimė 1985, Kaunas 2008 Keramikos bakalauras, Vilniaus Dailės Akademija 2010 Keramikos magistras, Vilniaus Dailės Akademija 2016 Wagenhalle Kunstverein (Meno Bendrijos) narė, Stuttgart, Vokietija 2006 Juodosios keramikos simpoziumas, Vingio botanikos sodas, Vilnius, Lietuva 2008 Tarptautinė atrankinė paroda “Pavasaris”, Keramikos muziejus, Kaunas, Lietuva “Pieva”, Šv. Jonų galerija, Vilnius, Lietuva “Porceliano kelias”, Šulinys galerija, Kernavė, Lietuva 2009 “Kaunas-Vilnius’09” studentų parodos kuratorė ir dalyvė, Kaunas, Vilnius, Lietuva 2010 Piešinio paroda, Arka galerija, Vilnius, Lietuva Tarptautinė atrankinė paroda “Pavasaris”, Keramikos muziejus, Kaunas, Lietuva 5-oji tarptautinė mažosios porceliano plastikos paroda, Ryga, Latvija “Akmeninširdis”, Argentum galerija, Vilnius, Lietuva 1-oji Vilniaus keramikos bienale, Arka galerija, Vilnius, LT Tartu konkursinė paroda, Estija Juvelyrinė instaliacija, Performance Hotel, Stuttgart, DE 2011 Tallinn konkursinė paroda, Estija Tarptautinė atrankinė paroda “Pavasaris”, Keramikos muziejus, Kaunas, Lietuva “Redukcija”, Keramikos muziejus, Kaunas, Lietuva 2012 Tarptautinė atrankinė paroda “Pavasaris”, Keramikos muziejus, Kaunas, Lietuva 2-oji Vilniaus keramikos bienalė, Arka galerija, Vilnius, LT 7-oji tarptautinė mažosios porceliano plastikos paroda, Ryga, Latvija Balto kūrinio konkursas, Balta galerija, Kaunas, Lietuva 2013 Tarptautinė atrankinė paroda “Pavasaris”, Keramikos muziejus, Kaunas, Lietuva 2014 Tarptautinė atrankinė paroda “Pavasaris”, Keramikos muziejus, Kaunas, Lietuva 2015 Tarptautinė atrankinė paroda “Pavasaris”, Keramikos muziejus , Kaunas, Lietuva “Redukcija”, Jurbarko dirbtuvės, Kaunas bei Pamėnkalnio galerija, Vilnius Lietuva Grupinė paroda “Atgimimas” skirta Lietuvos Nepriklausomybės dienai - Vasario 6-ajai ir Kovo 11-osios atgi mimo dienai pažymėti, Kaunas, Lietuva 2015 “Artist Revolution 2” pleneras-paroda, Fragneto Monforte, Italija “Artist Revolution 2” pleneras-paroda, Nemunaitis, Alytaus teatras, Alytus, Lietuva 2016 Tarptautinė atrankinė paroda “Pavasaris”, Meno Parkas galerija, Kaunas, Lietuva

Šachmatų princesė

2017 Tarptautinė atrankinė paroda “Pavasaris”, Meno Parkas galerija, Kaunas, Lietuva “Redukcija”, Kauno miesto muziejuje, Kaunas, Lietuva Personalinė paroda - “Tarp dviejų pusių”, Parko galerija, Kaunas, Lietuva “Artist Revolution 4” pleneras-paroda, TAUT galerija, Wagenhalle, Stuttgart, Vokietija Grupinė paroda Wagenhalle narių, Rottenburg, Vokietija Projekto “Capolavoro di vino” paroda, Benevento‘s Rocca de Rettori Palace, Italija 2018 Tarptautinė atrankinė paroda “Pavasaris”, Meno Parkas galerija, Kaunas, Lietuva 5-oji Vilniaus keramikos bienale, Arka galerija, Vilnius, Lietuva

VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 17

HAMBURGO LIETUVIŲ KELIONĖ KNYGOS „KELYJE“ PUSLAPIAIS Ieva GILYTĖ-ROBERTSON

Sausio 25 d. gausus būrys knygų megėjų susirinko į Hamburgo lietuvių bendruomenės suorganizuotą susitikimą su Berlyno lietuve, rašytoja Lina Ever, kur ji pristatė savo naujausiąją knygą „Kelyje“. Šios dienorasčio pobūdžio knygos penkiuose skyriuose sugulė penkių dienų piligriminio žygio su kunigu A. Toliatu ir fotomenininku A. Aleksandra-

Susitikimas su rašytoja L. Ever Hamburge

Prisaikdinta vertėja lietuvių|rusų| vokiečių klb. Maybachstraße 1 48 145 Münster Mobil: +49179.5877720 Fax: +49251.395 56074 mail:ingrida.k@gmail.com

www.dolmetscher-venckus.de

18 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

vičiumi nuotykiai, patirtys, jausmai ir baimės. Savo vaizdingais pasakojimais knygos autorei pavyko pasiimti ir mus į trumpą kelionę Dailininkų keliu (Malerweg), esančiu Saksonijos Šveicarijoje, Vokietijoje. Kartu lipome tūkstančiais laiptelių, tylėjome ir grožėjomės gamta, jautėme nuovargį. Norėjosi eiti, eiti ir nesustoti. Susitikimo laikas prabėgo taip greitai, kad pasikalbėti apie kitas autorės knygas nebebuvo kada, todėl belieka tikėtis, kad netolimoje ateityje rašytoja ir vėl mus pradžiugins savo apsilankymu Hamburge. O kolkas, ne vienas iš mūsų galės džiaugtis kelione knygos „Kelyje“ puslapiais. Nuotr. Renato Neverbicko

PORTRETAI Justinas Gečas: „Šią gimnaziją labai vertinu“ Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ

Fotografija J. Gečo gyvenime atsirado prieš penkerius metus

Jeigu bandytumėme brėžti lietuvio Justino

Justinai, iš kokio Lietuvos miesto, krašto esi kilęs?

Gečo gyvenimo kreivę, pirminis taškas būtų

Gimiau Trakuose, bet didžiąją gyvenimo dalį praleidau Vilniuje.

Lietuva, tuomet ji kryptų į Vakarus, į Vokietiją,

Vilniaus Žemynos progimnazija, tuomet Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje. Kodėl persikėlei mokytis į Hiutenfeldą, Vokietiją? Kas lėmė Tavo pasirinkimą?

o vėliau, ko gero, vėl sugrįžtu atgal į Lietuvą. Vokietijoje esančios Vasario 16-osios gimnazijos dešimtokas Justinas Gečas savo gyvenimo neįsivaizduoja be trijų dalykų – lietuvių kalbos, fotografijos ir svajonės apie aviaciją. Kalbiname J. Gečą apie jo persikėlimo į Vokietiją istoriją, mokslus gimnazijoje ir jo aistrą fotografijai.

Vienas iš mano tėvų dirbo Vokietijoje, bet mūsų šeima, nepaisant to, vis tiek norėjo gyventi kartu, po vienu stogu. Taigi prieš maždaug penkerius metus persikraustėme čia. Taip nutiko, jog Vasario 16-osios gimnazija buvo visai netoliese, taip ir pradėjau ją lankyti. Kaip į Tavo išvykimą reagavo tavo klasės draugai? Ar buvo sunku palikti Lietuvą? Buvo labai sunku palikti savo seną mokyklą, taipogi ir Lietuvą. Teko ne vieną ašarą nubraukti, bet iš klasės draugų sulaukiau didelio palaikymo. Su daugeVLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 19

liu iš jų iki šiol vis dar bendrauju. O Lietuvos ilgiuosi kiekvieną minutę, niekada nepraleidžiu progos nors kelioms dienoms grįžti į savo gimtąjį miestą – Vilnių. Kokie buvo Tavo pirmieji metai Vasario 16-osios gimnazijoje? Pirmieji metai naujojoje mokykloje buvo ganėtinai sunkūs. Teko priprasti ne tik prie mokyklos, bet ir prie naujos aplinkos, kitokių žmonių, kitokios kultūros – pirmaisiais metais viskas buvo nauja. Gimnazija – dvikalbė mokykla. Ar vokiečių kalbą mokėjai anksčiau, ar pradėjai ją mokytis atvykęs į Vokietiją? Į Vokietiją atvykau beveik nemokėdamas kalbos. Prieš persikraustydamas mokiausi jos maždaug du mėnesius. Tos žinios šiek tiek padėjo, bet susikalbėti su žmonėmis buvo tada dar neįmanoma. Pradėjęs lankyti Vasario 16-osios gimnaziją, sulig kiekviena diena vis geriau ir geriau pradėjau suprasti vokiečių kalbą. Tačiau pirmaisiais metais vis dar bijodavau kalbėti naująja kalba. Antraisiais metais jau buvau daug drąsesnis ir pradėjau vis daugiau bendrauti vokiečių kalba. Laisvai kalbėtis galėjau jau maždaug po trejų metų. Kokia, tavo nuomone, yra gimnazija? Kaip ši įstaiga praplėtė/pakeitė Tavo požiūrį į pasaulį?

Vasario 16-osios gimnazistas Justinas Gečas

Šią gimnaziją labai vertinu, ji visgi yra vienintelė tokia Vokietijoje. Čia yra lietuvybės centras, visos Vidurio Europos lietuvių traukos centras. Labai žavi tai, jog mokykloje mokosi ne vien tik lietuviai bei vokiečiai, bet ir gimnazistai iš kitų šalių. Šios mokyklos dėka mano gyvenime atsirado daug naujų kelių, susijusių ne vien tik su Lietuva. Esi aktyvus gimnazistas, dalyvauji skirtingose veiklose, konkursuose. Kokia veikla, mokslų dalykas Tave žavi labiausiai? Labiausiai domiuosi lietuvių kalba. Šis dalykas mane labiausiai domina. Ir ne vien tik dėl to, kad gaunu gerus pažymius. Kovo mėnesį dalyvausiu lietuvių kalbos olimpiadoje. Nesėdžiu vietoje, dažnai dalyvauju ir kitų dalykų veiklose, pavyzdžiui, anglų kalbos, matematikos arba gamtos mokslų.

Gimnazijos tautinių šokių ansamblis „Žemyna“ (vad. A. Ručienė)

20 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

Visiems yra gerai žinoma, kad Tavo kasdienybėje didelę dalį užima fotoaparatas ir fotografija. Tai Tavo hobis ar darbas?

Fotografuoju jau apie penkerius metus. Viskas prasidėjo šokių kolektyvo „Žemyna“, kuriam aš anksčiau priklausiau, išvykoje į Lenkiją. Tuomet aš dar nebuvau įsigijęs jokios kameros, bet turėjau savo planšetinį kompiuterį, kurį buvau pasiėmęs į kelionę. Bekeliaudamas pamačiau daug gražių vaizdų ir tiesiog pagalvojau: ,,kodėl gi nenufotografavus jų ir neparodžius namiškiams Lietuvoje“. Toje kelionėje padariau begales nuotraukų, kurias vis dar turiu. Su tuo planšetiniu kompiuteriu fotografavau apie pusę metų. Tuo metu man visiškai nerūpėjo, su kuo aš fotografuoju, tiesiog norėjau tai daryti. Praėjo pusė metų, kol gavau savo tėčio seną kamerą, o ją turėdamas pradėjau labiau gilintis į fotografiją. Įgijau daug naujų žinių. Po maždaug vienerių metų pradėjau daryti fotosesijas. Iš pradžių fotografavau pažįstamus arba draugus iš mokyklos, vėliau supratau, kad galiu iš to užsidirbti. Tai aš darau jau apie dvejus su puse metų. Esu fotografavęs ne vienos drabužių kompanijos rūbus, surengęs kelias asmenines parodas. Neseniai atidariau savo asmeninę fotostudiją. Anksčiau tai tikrai buvo tik hobis, kuris tapo tarsi darbu. Kita vertus, fotografavimo negaliu vadinti darbu, nes aš tai darau su dideliu noru, o kiekvienai nuotraukai atiduodu visą savo širdį.

Kas tau yra fotografija? Ar mokaisi šio dalyko papildomai? Fotografija man reiškia visą gyvenimą, negalėčiau įsivaizduoti gyvenimo be jos. Esu savamokslis, niekada nesimokiau profesionaliai fotografuoti. Man asmeniškai geriausias mokymosi būdas yra klaidų darymas ir mokymasis iš jų. Viską patiriu savo kailiu, o ne išgirstu tai iš kieno nors kito lūpų. Aišku, tokioje srityje kaip fotografija niekada neišmoksi visko, aš iki šiol noriu tobulėti. Su kiekviena diena išmokstu naujų dalykų. Tavo darbuose dominuoja portretai. Ką tau reiškia šis fotografijos žanras? Fotografuodamas susitinku su daugybe skirtingų žmonių, o tai mane labiausiai žavi portretų fotografijoje. Galimybė pažinti skirtingus žmones, atrasti bei įamžinti tų žmonių grožį savąja kamera bei atskleisti jų charakterius. Kai tu įsivaizduoji beprotiškai gražų portretą, o paskui visa tai pamatai per kameros akutę ir įamžini tą nuotrauką – tai, ko gero, yra geriausias jausmas pasaulyje. Tobulumas yra tai, ko mes niekada nepasieksime, bet turėtume bandyti pasiekti. Ir tai aš visąlaik bandau padaryti su kiekviena savo nuotrauka. Justinai, iki gimnazijos baigimo Tau liko visai nedaug, kokie Tavo ateities planai? Ar esi apgalvojęs savo tolimesnį kelią? Liksi Vokietijoje, o gal studijuoti grįši į Lietuvą? Baigęs mokyklą dar tiksliai nežinau, kur norėčiau studijuoti, bet tikrai žinau, kad norėčiau mokytis aviacijos. Fotografijos žadu taip pat nepamiršti. O atgal į Lietuvą tikrai norėčiau grįžti, gal net ir dirbti po mokslų baigimo. Nuotr. Justino Gečo, Dariaus Šulco

Fotografija – neatsiejama gimnazisto gyvenimo dalis

VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 21

LIETUVIŠKUMO PAIEŠKOS IR ATRADIMAI Elinas VENCKUS

Prieš šešerius su puse metų į Vokietijoje esantį Hamburgo uostamiestį atvykusi gyventi Vaičių šeima šiandien savo dienas leidžia pietvakarių Vokietijoje, Badeno-Viurtembergo žemėje, nuostabaus grožio Heidelbergo mieste. Aktyviai įsitraukusi į Hamburgo lietuvių bendruomenės (HLB) gyvenimą ir patekusi į valdybą, Justina nenutraukė savo lietuviškos veiklos. Ieškodama galimybių tęsti sūnaus Mykolo lituanistinės mokyklos lankymą, Heidelberge rado lietuvių bendraminčių, ieškojusių to paties. 5 metai, praleisti Hamburge, buvo skirti mokslui ir vokiškos kultūros pažinimui. Justina intensyviai mokėsi vokiečių kalbos, o vyras pasirinko 3 metų studijas, susijusias su senjorų priežiūra (Ausbildung als Altenpfleger). Metai buvo finansiškai ir morališkai nelengvi. Padedant draugei ir jos vyrui, pavyko užmegzti naujas pažintis Hamburgo lietuvių bendruomenėje ir tokiu būdu Justina aktyviai įsitraukė į bendruomenės veiklą. Su aštuonmečiu sūnumi ji lankė Hamburge veikiančią lituanistinę mokyklėlę „Abėcėlė“, įsitraukė į organizuojamus renginius ir netrukus tapo už lituanistinį švietimą atsakinga HLB valdybos nare bei neatskiriama bendruomenės dalimi. Hamburgo lietuvių bendruomenėje Justina ne tik sutiko daug įdomių žmonių, bet ir susipažino su kitų Vokietijos žemių bendruomenėmis, jų veiklomis ir rūpesčiais.

Vokietijos lietuvė Justina Vaičė

„Mane be galo džiugina, kad daug talentingų lietuvių gyvena Vokietijoje, kurie garsina Lietuvos vardą. Todėl stengiausi ir aš kiek galėdama prisidėti prie Hamburgo lietuvių bendruomenės veiklos. Manau, kad man neblogai pavyko. Mielai kviečiu visus, kas abejojate ar neseniai atvykote, pasidomėti, susipažinti, atrasti savo bendraminčių ratą ar naują veiklą“, - nedvejoti prisijungti prie lietuvių bendruomenių ragino J. Vaičė. Kelias į lietuvių centrą

Lietuviškumo paieškos ir atradimai

22 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

J. Vaičės vyro mokslams einant į pabaigą, šeima nusprendė dar kartą kraustytis į tokią Vokietijos vietą, kur ir klimatas būtų švelnesnis, ir miestas mažesnis, ir pajamos didesnės. Porą mėnesių užtrukusios paieškos ir duomenų rinkimas galiausiai nuvedė į Heidelbergą – į labiausiai lietuvių šeimos kriterijus atitikusį miestą. Lietuvė neslėpė džiaugsmo sužinojusi, kad Heidelberge su „Altenpfleger“ sertifikatu gali dirbti ir „Krankenpfleger“ darbą (pvz. Hamburge pajamos kaip „Altenpfleger“ būtų žymiai mažesnės). O svarbiausia – netoli, vos 25 km nuo Heidelbergo,

J. Vaičė drauge su sūnumis Elbės filharmoninjoje Hamburge

yra nutolusi žinoma, dvikalbė, ypatingų gebėjimų turinčių vaikų Vasario 16-osios gimnazija, į kurią sėkmingai įstojo ir dabar ją lanko Vaičių šeimos dešimtokas sūnus Nojus. Lietuviškumo paieškose – atrastos sutartinės Kadangi Justinos sūnus Mykolu lankė Hamburgo lituanistinę mokyklėlę, to paties ji pradėjusi ieškoti ir Heidelberge. Ieškodama netikėtai susipažino su keliomis lietuvaitėmis, kurios tuo metu ieškojo to paties. Lietuvės su vaikais susitinka kartą per mėnesį, tokiu būdu puoselėdamos lietuviškas tradicijas, bandydamos žaisti žaidimus, mokytis liaudiės, tradicinių dainų. J. Vaičė labai džiaugiasi susipažinusi su lietuve Lina Pranaityte-Wergin, kuri be galo daug moka lietu-

ANT DVIEJŲ PLOTMIŲ – TARP DVIEJŲ KULTŪRŲ J. Noak: „Dvi erdvės – imanentinės erdvės, ir abi man – labai reikalingos“ Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Autoriniu pseudonimu pasivadinusi Jutta Noak (tikr. Juta Vaitkienė ) yra gerai pažįstama rašytoja Lietuvos skaitytojams, stebinanti savo išskirtine biografija. Kauno medicinos akademiją baigusi-

viškų sutartinių. Lietuvė Lina įtraukė J. Vaičę į sutartinių dainavimą. Laikui bėgant organizuojamuose susitikimuose lietuvės ėmė ruošti ne tik programėles vaikams, bet ir lietuvės Linos įkvėptos pradėjo įsitraukti į lietuvių liaudies kultūrą ir jos puoselėjimą, atliekant lietuviškas dainas ir sutartines. J. Vaičė džiaugiasi nauju atradimu, kadangi tai suteikia daug džiaugsmo, padeda atsipalaiduoti, nurimti. Sutartinių giedojimą lietuvės vadina meditacija ir mąsto apie jų tobulinimą. Nuotr. asm. archyvo gydytoja pirmąją savo novelių knygutę išleido dar 1992 metais. J. Noak nuo 1998 metų gyvena Vokietijoje. Ji yra Hamburgo autorių susivienijimo ir Lietuvos rašytojų sąjungos narė, priklauso rusų literatų draugijai. Būdama aktyvi Hamburgo lietuvių bendruomenės narė, o 2007–2009 metais šios bendruomenės pirmininkė, subūrė besidominčius Lietuvos kultūra lietuvius. Svarbu paminėti, kad ji yra projekto „Judančios erdvės“, skirto Vokietijoje gyvenantiems menininkams, idėjos autorė. Nuo 2010 metų – įkurtos Lietuvių-vokiečių kultūros draugijos „LiT.art.“ pirmininkė. Kalbiname Jutta Noak apie jos gyvenimo ir kūrybos istoriją. VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 23

Jau daugiau kaip 20 metų gyvenate Vokietijoje. Dėl kokių priežasčių persikėlėte gyventi į Hamburgą? Kadangi žmogaus gyvenimas – tartum pagal atsitiktinį modelį sukurptas siužetas, kuriame nėra vientisumo, tad nusakyti akivaizdžias bei konkrečias priežastis nesugebėčiau. Neturėjau tikslo išvykti. Ir tik atsidūrusi Vokietijoje supratau, kad tai joks atsitiktinumas, bet likimo padiktuotas būtinumas. Laikmečio istorinės kolizijos, išraižiusios mano šeimos gyvenimą, atskyrė mane nuo kitų šeimos narių, privertė ilgai gyventi uždaroje erdvėje. Dėl to likimo nutiestą kelią į protėvių žemę dažnai įvardinu Aukščiausiojo malone – sugrąžinimą prie kilmės šaknų, siekiant jas pažinti. Mums yra žinoma, kad 50 proc. savo gyvenimo praleidžiate svetur, 50 proc. Lietuvoje. Ar tai tiesa? Procentais dalinti gyvenimą į „čia“ ir „ten“ arba „ten“ ir „čia“ nėra tikslu. Juk žmogus savo viduje dažnai išplečia tėvynės ribas iki pasaulio... Mano vidus – mano pasaulis ir tikroji mano istorija. O dviejų tėvynių poliai – svarbiausi būties taškai, dvi erdvės – imanentinės erdvės, ir abi man – labai reikalingos. Jau 1992 metais išleidote pirmąjį savo leidinį, tačiau šiandien galite pasigirti savo kūrybine biografija. Kaip gimsta temos Jūsų knygoms? Kokios jos? Iš tiesų man pačiai keistas mano kūrybinis kelias. Kai atsisuku atgal, skaičiuodama savo knygas, net nepatikiu. Rašiau, niekam nežinant. Net artimiesiems. Tekstai ilgai gulėjo ir vibravo stalčiuose. Nustebino, kai su-

Rašytoja Jutta Noak

24 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

laukę tinkamo laiko sugulė į poezijos, novelių, romanų, eseistinių darbų puslapius. O dar publikacijos vokiečių kalba „Bibliothek deutschsprachiger Gedichte“ (Realis, Vokietija) ir „Bockel“ leidyklos almanachuose, taip pat Lietuvos kultūros instituto Vokietijoje leidžiamame metraštyje: „Annaberger Annalen“ ir almanache „Šaltinis“ („Источник.) rusų kalba bei romano „Petitio“ vertimas į vokiečių kalbą. Dėl vėlyvo įsiliejimo į literatūrinį gyvenimą, vaikų buvau pašiepiant pakrikštyta rašytojos „Žemaitės“ vardu. Kaip gimsta temos knygoms? Temos dažniausiai yra laiko išnešiotos... Užrašytos ant lapukų, pažymėtos sąsiuviniuose, skaitomų žurnalų pakraščiuose, užrašų knygose ištisai kirba ir dirgina. Iš tiesų žmogus kuria kasdien, kiekvieną akimirką, kartais nė nežinodamas, kodėl? Gal dėl to, kad nepažįsta savo vidinės esmės, o didis troškimas ją pažinti verčia imtis plunksnos? Juk kūryba – dvasinė rašytojo biografija, vienatvės kalėjimas, vidinė tremtis, dialogas su savimi.... Tad dažnai kankinu save, ,,plaku“ už tai, kad netelpu į dienos rėmus, nors sėdžiu beveik nuo ryto iki vakaro prie kompiuterio, bet daug kas dar lieka neišsakyta, neužrašyta.

Deja, laikas trumpėja, o svajonės ilgėja. Ar Jūsų knygų tematika siejasi su emigracija bei išgyvenimais, esant toli nuo gimtosios šalies? Augau aplinkoje, kurioje mano gyvenimišką patirtį formavo dvi kultūros – lietuvių ir vokiečių. Būtent ta patirtimi aš užpildau puslapius. Niekada nerašau tarsi iš nieko... neįmanoma atkurti gyvenimo, kurio nebuvo... Kažkas yra pasakęs: „Išlikai, ne kad gyventum, – tam laiko neduota... Tau lemta liudyti...“.Gal dėl to paskutinių romanų puslapiuose praeitis susikryžiuoja su dabartimi. Rašydama gyvenu įvairiame laike, skirtingose erdvėse, atiduodama duoklę protėviams. Pasak Česlovo Milošo (Czeslaw Milosz):...kiekvieną akimirką, pripažindami ar nepripažindami to, esame iki mūsų gyvenusiųjų valdžioje. Tad ir aš sunkiai išsivaduoju iš jų ir savo praeities. Esate aktyvi lietuvybės puoselėtoja, pirmininkavote Hamburgo lietuvių bendruomenės valdybai. Kaip galėtumėte įvardyti tuos metus bendruomenėje? Ką pavyko drauge su kitais lietuviais įgyvendinti? Hamburgo lietuviai. Kokie jie? Hamburgo miesto dvasia sklandanti žaliuose parkuose, virš sraunios Elbės upės, centre esančio ežero bei miestą išraižiusių kanalų vandenų palietė ir čia apsigyvenusius lietuvius. Universitetas, konservatorija, dailės galerijos, filharmonija – visa tai kūrė išskirtinius tarpusavio santykius bei lietuvių bendruomenės bruožus. Tą lietuvišką dvasią gal labiausiai ir pajaučiau čia, Vokietijoje. Ir esu labai dėkinga, kad likimas lėmė būti šalia tų, kurie kūrė Hamburgo lietuvių bendruomenę. Ypač esu dėkinga nenuilstančiai lietuvybės puoselėtojai, pianistei V. Mozuraitienei. Ji išliks ilgam visų ją pažinojusiųjų atmintyje.

Rašytoja J. Noak pristato savo knygas

Deja, viskas kinta, gamta nemėgsta tuštumos ir ją užpildo kasmet pasirodantys nauji veidai. Atvykusio studijuoti nuostabaus jaunimo, besikuriančių šeimų su vaikais atsiradimas bendruomenėje įneša gaivaus vėjo. Tačiau gyvendami tarp žmonių, turinčių kitas tradicijas, kalbančių kita kalba, jie tartum atsiduria ant dviejų plotmių – tarp paveldėto ir svetimo mąstymo, todėl lietuviškų tradicijų puoselėjimas, lietuvių kalbos išlaikymas išlieka pagrindine lietuvių bendruomenės siekiamybe. Esate aktyvi kultūros atstovė. 2010-aisiais

LiT.art organizuotas kultūros renginys Hamburge

VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 25

metais įkūrėte Lietuvių–vokiečių kultūros draugiją „LiT.art“, kuri savo veiklą tęsia ir šiandien. Papasakokite apie draugijos įkūrimo istoriją. Koks pagrindinis šios organizacijos tikslas? Dar vaikystėje nutiestas vidinis tiltas tarp dviejų kultūrų – lietuvių ir vokiečių – ypač išryškėjo man atvykus čia. Norėjosi tai išlaikyti, išsaugoti. Tad pagrindinis tikslas, kurį jau mėginau įgyvendinti būdama bendruomenės pirmininke, išėjimas už bendruomenės ribų, supažindinant vokiečius su lietuvių kultūra. Nebuvo lengva. Gal dėl to ir kilo idėja Hamburgo, Bremeno ir Celės lietuvių menininkų bei lietuvių bendruomenių atskirų narių iniciatyva įkurti Lietuvių-vokiečių kultūros draugiją LiT.art. Tai ne pelno siekianti organizacija, kurios motto tapo semiotiko, eseisto A. J. Greimo mintis „Kultūra yra viena, tinkanti visoms šalims – tai žmogaus kultūra...“ Šie žodžiai įliejo tikrumo, kad menas, kaip jungianti grandis tarp Lietuvos

Nežinau, ar sugebėsiu atsiminti visus suorganizuotus renginius, tad nevardinsiu poezijos vakarų, susitikimų su rašytojais. Pasistengsiu išvardinti svarbiausius renginius, kuriuos organizavome miesto mastu: šešių Lietuvos skulptorių paroda skulptūrų parke, mažųjų skulptūrų paroda galerijoje Mensch, lietuvos grafikų paroda CVJM Haus, Klaipėdos Pilies teatro gastrolės CVJM Haus, poezijos pavasaris Hamburgo Kameriniame teatre, Kauno Mažojo teatro gastrolės Hamburgo Kameriniame teatre, Lietuvos tūkstantmečio minėjimas su dailininko Jablonskio darbų paroda ir Lietuvos styginiu kvartetu Art. Vio Altonos bažnyčioje, pritaikytai kultūri-

Rašytoja savo namuose

ir Vokietijos, prisidės prie Lietuvos populiarinimo bei lietuvybės skleidimo Vokietijoje, žadins susidomėjimą Lietuva ir burs Lietuvos mylėtojus – vokiečius, puoselėjant Lietuvos kultūrą, nuosekliai telkiant Vokietijoje gyvenančių menininkų ir lietuvių, aktyviai veikiančių kultūros gyvenime, pastangas bei idėjas kultūrinei sklaidai.

niams renginiams, Česlovo Milošo minėjimas CVJM Haus, dalyvaujant lenkų bendruomenės nariams. O Lietuvos projekte „Skulptoriai skaito Donelaitį“ dalyvavo mūsų renginiuose pasirodantys du vokiečių skulptoriai.

Tačiau kiekvienas žino, kad idėjos kartais labai greitai gimsta, bet tuomet, kai jas reikia realizuoti, susiduriama su nenumatytais barjerais. Tad esu labai dėkinga ne tik ištikimiems draugijos nariams, bet ir bendraminčių sambūriui, padėjusiam organizuoti kiekvieną renginį.

Tačiau pagrindinis LiT.art renginys, pavadininimu „Meno simbiozė“, įgijo tęstinumą ir vyksta kiekvienais metais. Jo išskirtinumas – vienos dienos programoje pristatomos tematinės meno sesijos, parodos, spektakliai ar koncertai, dalyvaujant menininkams iš Lietuvos, arba čia gyvenančių menininkų pasirodymai, nes projekto „Judančios

Nuo draugijos įkūrimo praėjo nemažai laiko. Apibendrinkite, kas buvo įgyvendinta, kokius išskirtinius šios draugijos projektus, pasiekimus galėtumėte įvardinti? 26 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

erdvės“ tikslas ir yra čia kuriantiems menininkams suteikti erdvę savos kūrybos prezentacijai. Ar per šiuos metus pavyko suskaičiuoti, kiek menininkų, kultūros atstovų gyvena Vokietijoje? Tiesą sakant, neskaičiavome ir tokios statistikos nevedėme. Vien skatinome menininkus jungtis į bendrą veiklą bei mėginome sudaryti aktyviai kultūriniame gyvenime dalyvaujančių menininkų sąrašą: Gerda Raudonikis Braunschweige, įkūrusi šokio teatrą „Kunas Modernus“, Daiva Janssen – pianistė, Jolanta Busch (Hamburgas) – kamerinės muzikos solistė, operos solistės Wilija ErnstMosuraitis (Karlsruhe) ir Auksė Marija Petroni (Rostokas), Henriete Niekrawitz (Liudwigshafen) – smuikininkė, Almyra Weigel (Berlynas) – tekstilės menas, fotografas Andrius Čeponis, fotografė Ramunė Pigagaitė (Frankfurtas) ir jos sesuo solistė Vilma Pigagaitė, koncertuojanti kartu su pianistu iš Lietuvos Leonidu Dorfmann, Hamburge apsigyveno po studijų Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje jauna kompozitorė ir solistė Akvilė Kalinaitė, smuikininkas Algirdas Šochas, Aurelija Dahle (Hamburgas) – choro dirigentė, plėtojanti kultūros mainus tarp Vokietijos ir Baltijos šalių, Vaidas Bruderis (Bona) – saksofonas „Progresyvi kalbama instrumentinė muzika“, režisierė Viktorija Jimenez Aguilera, dailininkė Jūratė Slyže, smuikininkas Martynas Švėgžda ir violončelistas Vytautas Sondeckis, poetė ir dailininkė Aldona Gustas (Berlynas), rašytojai Jolita Herlyn (Hamburgas), Lina Ever (Berlynas), žurnalistės Asta Borusevičiūtė ir Evelina Kislych bei kt. Savaime aišku, kad šis sąrašas yra nepilnas. Vokietijoje ir ne tik Vokietijoje yra žymiai daugiau lietuvių menininkų, Lietuvą garsinančių ir kitose srityse. Pav.: habilituotas mokslų daktaras kunigas Kęstutis Daugirdajs. Šiuo metu Emdeno mieste jis pradėjo vadovauti mokslinei bibliotekai, saugančiai įžymių teologų bei kitų svarbių visuomenės veikėjų raštus, datuojamus net reformacijos laikotarpiu – XVI amžiuje. Taip pat Vokietijoje yra dar daug jaunų kūrybingų žmonių, kurie nuolat ieško savo kelio, turi tikslą, kurio ryžtingai siekia. Tad vienas iš pagrindinių

LiT.art uždavinių jauniesiems – surasti meno sceną jų kūrybos prezentacijai, kuriant realiai veikiančią kultūros platformą, skatinančią tampresnį bendradarbiavimą su Vokietijos menininkais bei dalyvavimą bendruose projektuose. Taip pat siekiama kurti stiprius regioninius tinklus tarp miestų ir jų kultūros institucijų, plečiant erdves, skirtas lietuvių menininkų, gyvenančių Vokietijoje, ir menininkų iš Lietuvos kūrybos prezentacijai. Kaip manote, kokia šios draugijos ateitis? Praeitų metų pabaigoje draugijos veiklą perėmė jauna ir idėjų kupina nauja pirmininkė, režisierė Viktorija Jimenez Aguilera. Komanda, kurioje ir aš dar esu, liko beveik ta pati. Jiems visiems ypač esu dėkinga už bendradarbiavimą ir tikiu, kad greitu laiku išryškės naujos LiT.art gairės. Lietuvių-vokiečių kultūros. Ar galėtumėte įvardinti kultūrų panašumus? Jei imtume analizuoti tautų iškirtinumus ar panašumus bei kalbos simbolius, mąstymo išlydžius, neišvengiamai kultūroje ir netgi individualioje kūryboje rastume ryškių panašių elementų ir net tapačių vaizdinių. Mano nuomone, šiandien dialogas tarp kultūrinių tapatybių įgyja visai kitą, naują reikšmę. Pastaruoju metu menas išryškina bendrą europinį ar pasaulio paveldą. Kaip į šios draugijos veiklą reaguoja vokiečiai? Ar noriai imasi bendrų projektų? Daugelio projektų minusas – kalbos barjeras. Ne visus projektus vykdėme vokiečių kalba. Tačiau labai palankiai atsiliepdavo susirinkę vokiečiai, kai pjeses išvertę į vokiečių kalbą, jas pateikėme titrais. Teigiamai buvo reaguota ir į poezijos pavasario poetų vertimų skaitymus, Č. Milošo minėjimas vyko taip pat vokiečių kalba ir t.t. Manau, kad ir bendrų projektų pagausėtų, ir vokiečių auditorija išsiplėstų, jei renginiai vyktų vokiečių kalba. Kokie Jūsų, kaip kultūros atstovės, rašytojos netolimos ateities planai? Dar viena knyga? Ar turite kitų sumanymų? Pagrindinė priežastis LiT.art pirmininkės pareigų atsisakymo – stalčių su užrašais ištuštinimas. Ar spėsiu savo pastebėjimus į knygą sudėlioti, laikas parodys. O atsiriboti nuo draugijos veiklos nelabai sugebėsiu. Šiuo metu esu kviečiama skaityti pranešimą, pavadinimu „Judančios erdvės – Lietuvos menininkai Vokietijoje“, kuriame trumpai paliečiamas kultūros ir tapatybės klausimas, menininko kultūrinė savastis bei analizuojama menininko buvimo kitoje kultūroje įtaka jo kūrybiškumui, pastebint, jog Vokietija ir kitos šalys yra aktyvios socialinės erdvės, kuriose menininkai kaupdami patirtį bei susidurdami su svetimos šalies kultūra mėgina išlaikyti savo dvasinį paveldą, atribodami savąją tapatybę nuo svetimos šalies kultūros normų bei kultūros elementų. Dėkojame už pokalbį. Nuotr. Sergej Šišulin, asm. archyvo VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 27

GERAS MOKYTOJAS LAISVADIENIŲ NETURI Kalbino Dalytė KAZLAUSKAITĖ Prieš 19 metų į Vokietiją persikėlusi vieviškė Asta D‘Elia – neatsneatskiriama Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde dalis. Labiausiai ji džiaugiasi galėdama svečioje šalyje dirbi pagal išsilavinimą ir didžiausiu noru laiko tai, jog gimnazijos abiturientai puikiai išlaikytų artėjantį lietuvių kalbos brandos egzaminą. A. D‘Elia save vadina mokytoja 24 val. per parą ir tikrai nedrįsta tuo skųstis. Kalbiname mokytoją apie jos asmeninę istoriją, darbą gimnazijoje ir pasiekimus. Asta, pradėkime nuo Jūsų. Iš kokio Lietuvos krašto esate kilusi? Mano tėvai abu suvalkiečiai (kapsas ir zanavykė), o susipažino ir šeimą sukūrė Aukštaitijoje. Aš gimiau Elektrėnuose, augau mažame miestelyje pavadinimu Vievis, įsikūrusiame tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų. Neįprasta (nelietuviška, nevokiška) ir Jūsų pavardė? Gal galite papasakoti apie ją plačiau?

Mano mergautinė pavardė buvo šešiolikos raidžių, neįprasta ir unikali. Ne kiekvienas lietuvis sugeba ją ištarti, o ką jau bekalbėti apie užsieniečius... Dabartinę pavardę iš savo vyro italo „pasiskolinau“. Mūsų keliai, deja, išsiskyrė, bet mus vis dar sieja bendra pavardė ir sūnus. Esate Vokietijoje gyvenanti lietuvė. Kada persikėlėte gyventi ir dirbti į Vokietiją, Hiutelfeldą? Ir kaip tai įvyko? Papasakokite savo istoriją. Kaip jau minėjau, į Lampertheimo miestą, kurio priemiestis yra Hiutenfeldas, po studijų baigimo buvusiame Vilniaus pedagoginiame universitete atvedė meilė. Vokietijoje gyvenu nuo 2000-ųjų, o gimnazijoje dirbu nuo 2009 metų. Prieš tai teko dirbti Fyrnheime suaugusiųjų švietimo srityje ir Loršo miestelyje su pradinės mokyklos mokiniais. Galiu tvirtai teigti, jog dirbau su įvairaus amžiaus žmonėmis. Taigi, esate Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde lietuvių kalbos mokytoja. Prisiminkite ir papasakokite prašau savo pirmąsias dienas Gimnazijoje. Tai buvo jau seniai. Pradėjau dirbti su vokiečiais, mokyti Lietuvos pažinimo. Tokio dėstomo dalyko, aišku, nėra nė vienoje Vokietijos mokykloje, todėl viską reikėjo pradėti nuo nulio. Dabar esu sukaupusi daugybę medžiagos, su mokiniais (tiek lietuviais, tiek vokiečiais) esu vykdžiusi keletą puikių projektų. Kaip jaučiatės Gimnazijoje, Vokietijoje šiandien? Aš jaučiuosi puikiai. Esu labai dėkinga, kad galiu svečioje šalyje dirbi pagal išsilavinimą, tai juk nėra savaime suprantamas dalykas. Kas paskatino pasirinkti mokytojos profesiją? Mano mama visą gyvenimą dirbo mokytoja. Tai kūrybingas, sąžiningas, darbštus, gamtą ir vaikus mylintis žmogus. Ji buvo man puikus pavyzdys. Nors ir ne lietuvių kalbą dėstė, bet matydavau, kaip ji rašo renginių scenarijus. Gal ir kūrybiškumą iš mamos paveldėjau, tik gražios rašysenos – ne (juokiasi).

A. D‘Elia prie Kauno pilies, šalia Vyčio paminklo

28 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

Su kokiais iššūkiais susiduriate savo darbe? Žinoma, nepaisant to, kad dirbate dvikalbėje gimnazijoje svečioje šalyje. Ar gimnazistai mielai mokosi lietuvių kalbos? Didžiausias iššūkis – prikalbinti jaunąją kartą skaityti knygas. Tai, manau, ne tik užsienyje gyvenančių ir dirbančių mokytojų problema. Lietuvių kalbos mūsų gimnazijos mokiniai mokosi tikrai noriai, ypač tie, kurie gimė Lietuvoje. Aišku, visur visko būna, kartais ne tik pagirti, bet ir pabarti tenka. Tačiau tai juk natūralus dalykas. Kokiais galėtume pasidalinti didžiausiais savo, kaip mokytojos, pasiekimais?

Didžiausias mano pasiekimas yra tas, kad esu mokinių gerbiama ir mylima mokytoja. Joks apdovanojimas neatstos mokinio šypsenos ir apkabinimo po ilgų atostogų. Na, o padėkų turiu keletą, jos mano ir gimnazistų bendro darbo vaisius. Kiekviena jų ypatinga ir svarbi, nes primena (ir dar ilgai primins) man mokinius, su kuriais teko dirbti. Be to, džiugina, nes žinau, jog nesėdėjau sudėjusi rankas. Esate aktyvi mokytoja, nuolat dalyvaujanti ir skatinanti mokinius dalyvauti konkursuose, renginiuose. Koks Jūsų santykis su mokiniais? Kaip Jums pavyko pavergti jų širdis? Ar jie noriai priima visus Jūsų pasiūlymus, idėjas? Stengiuosi mokinius sudominti savo dėstomu dalyku, ir tiek. Gimnazistų, ypač mažųjų, akys tiesiog žiba, kai pasiūlai kažką naujo. Kartais ir didieji netgi savo noru po pamokų lieka norėdami laiku atlikti kokio nors projekto veiklas. Tada aš ir save palieku po pamokų (juokiasi). Augau šeimoje, kurioje buvo labai mylimi vaikai, gal todėl pati esu visa širdimi su jais. Apsimetinėti nemoku, o mokiniai patys stebi, mato, jaučia. Be to, esu linksmas žmogus, o nuoširdi šypsena ištirpdo visus ledus. Kokia yra Jūsų darbotvarkė? Esu mokytoja 24 val. per parą, bet tikrai nesiskundžiu. Geras mokytojas laisvadienių neturi. Per žiemos atostogas, pavyzdžiui, ruošiau brandos egzaminų užduotis. O Vokietijos Lietuvių Bendruomenė, ar lieka laiko jai? Savo lietuvybės puoselėjimui? Aišku, kad dalyvauju ir VLB bendruomenės gyvenime. Juk gimnazija – neatsiejama jos dalis. Anksčiau padėdavau rengiant vasaros stovyklas, dabar per VLB organizuojamus renginius mažiesiems vedu užsiėmimus, pristatau gimnazijos veiklą skaitydama pranešimus ar sakydama kalbas. Atėjusi dirbti į gimnaziją, pajutau daug glaudesnį ryšį su Tėvyne. Mes, emigrantai, dažnai jį primirštame, nes bandome įsitvirtinti, pritapti svetimoje šalyje. Dabar turiu puikią galimybę keletą kartų per metus nuvykti į Lietuvą, nesvarbu, kad darbo reikalais. Gimnazijoje vyksta susitikimai su įdomiomis asmenybėmis iš Lietuvos. Nemanau, kad dirbdamas ar mokydamasis gimnazijoje kažkas gali pamiršti gimtinę. Kokie Jūsų ateities, profesiniai planai? Pasidalinkite jais su skaitytojais. Ateities neplanuoju, per gyvenimą keliauju mažais, bet tvirtais žingsniais ir tikiuosi, kad viskas bus gerai. Skamba banaliai, bet optimizmas suteikia daug jėgų... Na, o šiuo metu mano didžiausias noras, kad abiturientai puikiai išlaikytų lietuvių kalbos brandos egzaminą. Nuotr. asm. archyvo

A. D‘Elia (dešinėje) su šeima. Per vidurį – ją užauginusi suvalkietė močiutė

A. D‘Elia (trečia iš dešinės) prie tuometinio VPU Lituanistikos fakulteto

VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 29

-

BENDRUOMENIU ALEJA Pagarbos bėgimas žuvusiems už Lietuvos laisvę „Pasaulio lietuvis“ (Nr. 574) informacija Prie nuo 1992 metų vyksiančio Sausio 13-osios įvykiams atminti skirto pagarbos bėgimo aktyviai jungiasi vis daugiau lietuvių bendruomenių visame pasaulyje. Bėgimo metu pagerbtos tragedijos aukos – žmonės, žuvę 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirę nuo sunkių sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algi-

Bėgimo dalyviai – Berlyno lietuviai

Pagarbos bėgimo dalyviai Hiutenfelde

30 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS

mantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie pagarbos bėgimo jungėsi Prancūzijos, Vokietijos ir dar daugelio kitų šalių lietuvių bendruomenių. Berlyno lietuvių bendruomenės organizuotame 9 km. bėgime dalyvavo ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Darius Semaška. Romuvos lietuvių bendruomenė kvietė lietuvius 28-ąjį kartą vykstantį pagarbos bėgimą pažymėti ir Hiutenfelde: „Nepriklausomybė – nėra duotybė, tai turime prisiminti kiekvieną dieną, pralietas Lietuvos didvyrių kraujas te priBerlmena mums, kokia kaina tai buvo pasiekta. Šiandieną lietuvių centre Hiutenfelde rinkomės paminėti, atiduoti pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę“, – rašoma „Reporteriai Vokietijoje“ feisbuko paskyroje. Romuvos LB, remianti lietuvių vienybę skatinančias iniciatyvas, dėkoja idėjos iniciatoriams ir organizatoriams – Vokietijos lietuvių bėgimo ir sportinio ėjimo klubui, Neringai ir Arvydui Užomeckams, rėmėjams – Vokietijos lietuvių bendruomenei, Vasario 16-osios gimnazijai. Nuotr. Reporteriai Vokietijoje, iš asm. Berlyno lietuvių bendruomenės archyvo

Gyvybės ir mirties keliu

SIELOVADA Kviečia maldai už lietuvių krikščionių vienybę Vokietijoje Karolis GENUTIS 2019 m. kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį, 19 val. Lietuvos katalikai Štutgarte kviečia maldai už lietuvių krikščionių vienybę Vokietijoje. Kviečiame jungtis į bendrą maldą per tiesioginę transliaciją iš Lietuvos Gailestingumo šventovės, kurioje bus aukojamos šv. Mišios už mūsų bendruomenių intencijas. Labai prašome visų katalikų, gyvenančių Vokietijoje, aukoti savo maldas šioms intencijoms ir sukalbėti bendrą maldą Tėve mūsų transliacijos metu: http://www.gailestingumas.lt/ media/tiesiogine-transliacija/ <<VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU, Tu jungi savyje visas šeimas ir visas pasaulio tautas. Per Tave mes esame vieno Tėvo vaikai. Argi neprivalome gyventi vienybėje, kaip Tu esi viena su savo dangaus Tėvu?! Karštai prašome: sutelk mus į vienybę Tavyje. Tu, Viešpatie, nori, kad būtų viena kaimenė ir vienas ganytojas, todėl suvienyk visus mus krikščionis tikra meilės ir vienybės dvasia, suvienyk tikėjimo pilnatve bei meilės ryšiais visus mus, kuriuos yra pašventinęs vienas Krikštas. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį, kad kurtųsi mūsų bendruomenėse maldos grupelės: Motinos maldoje rinktųsi Rožinio maldai, Šeimų maldų grupelės, Šlovinimo grupelės, Švento rašto grupelės, Išsiskyrusiųjų sielovados grupelės, kad atsirastų lietuviškų koplyčių daugiau mūsų bendruomenėse.>> Nuotr. asm. archyvo

VLB INFORMACIJOS | 02 - 2019 | VASARIS 31

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

2019-ieji PASAULIO LIETUVIU METAI

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių. 32 VLB INFORMACIJOS |02 - 2019 | VASARIS