Page 1

Agnės Thomas nuotr. | Ligyta Maziliauskienė ir DLB pirmininkas Augustas Šernius

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Nr.3/579 2019 03

22-23 IEŠKANTYS SAVĘS PASAULYJE IR PASAULIO – SAVYJE 4-5 ARTĖJANT „BREXIT“ LIETUVA ATIDARO

8-9 ATVĖRĖ DURIS Į LIETUVIŠKĄ

14-18 „IDĖJŲ DIRBTUVĖS“:

GARBĖS KONSULATĄ FRANKFURTE

PASAULĮ IR IŠĖJO

PRABĖGUSIŲ METŲ ĮDOMYBĖS

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 1


LIETUVOS 101-OJO GIMTADIENIO ŠVENTĖ HIUTENFELDE Redakcijos, „Reporteriai Vokietijoje“ informacija Š. m. vasario 23 d. įvyko Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – vasario 16-osios – minėjimas Hiutenfelde. Šventėje oficialiu vizitu lankėsi ir lietuvius sveikino LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Taip pat dalyvavo EU parlamento narys Michael Gahler, LR Seimo narys Žygimantas Pavilionis, LR ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas Semaška, Koncerto ir šventinio pasibūvimo Hiutenfeldo kultūros namuose akimirka

LR užsienio lietuvių departamento direktorius Marijus Gudynas, Heseno žemės Garbės konsulė Gabrielė Gylytė-Hein, Bergstrassės apskrities tarybos narys Chistian Engelhart, Lampertheimo miesto meras Gottfried Störmer, Baronas prof. dr. Wolfgang von Stetten, diplomatė, skyriaus dvišaliams santykiams su EU šalimis Jolanta Balčiūnienė, Kauno miesto J. Jablonskio Gimnazijos direktorė Danguolė Miškinienė ir kiti garbingi svečiai. Dalinamės su skaitytojais trumpu fotoreportažu.

Minėjime dalyvavo ir LR užsienio reikalų ministras L. Linkevičius (antras iš dešinės)

Šveicarijos LB įsteigta stipendija įteikta gimnazistams Justinui Gečui ir Marijai Fiodorovai

2 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS

M. Šmitienės nuotr.

Vasario 16-osios gimnazijos mokinių ansamblio pasirodymas


REDAKTORIAUS ŽODIS Garbė kaip vertybė

Vasario mÄ—nesio ÄŻvykiai mane privertÄ— dar kartÄ… pergalvoti patyrimus, ne tik teigiamus. Suvokti jĹł naudÄ… ir indÄ—lÄŻ man paÄ?iai, mums visiems, pergalvoti garbÄ—s ir pasididĹžiavimo reikĹĄmÄ™. Man yra didelÄ— garbÄ— kaskart pristatyti savo kolegas, bendraĹžygius, lietuvius, kurie stengiasi pasaulÄŻ paversti graĹžesniu, prasmingesniu, padaryti gera kitam ar padÄ—ti. PadÄ—ti nenustoti tikÄ—ti. NeslÄ—psiu, itin Ĺžaviuosi ĹžmonÄ—mis, kurie kaĹžkÄ… po savÄ™s palieka, sukuria ir perduoda kitiems. TobulÄ—jimui. Ne tik pavardÄ™, bet turinÄŻ. Ĺ iandien man yra garbÄ— ir dĹžiaugsmas pristatyti Frankfurte atidarytÄ… Lietuvos konsulatÄ… ir naujÄ…jÄ… konsulÄ™ GabrielÄ™ GylytÄ™-Hein. Linkiu ĹĄiai kĹŤrybiĹĄkai asmenybei visokeriopos sÄ—kmÄ—s. Manau, kad mĹŤsĹł keliai dar daugelÄŻ kartĹł susieis. Man yra didelÄ— garbÄ— ir pasididĹžiavimas lankytis knygĹł mugÄ—je ir matyti skaitanÄ?iÄ… ir ĹžiniĹł trokĹĄtanÄ?iÄ… visuomenÄ™. Ir stenduose su ĹžmonÄ—mis taip ĹĄiltai bendraujanÄ?ius raĹĄytojus, Vokietijos lietuvius. Kurie dalinasi savo kĹŤrybos procesu, iĹĄgyvenimais. Savo istorijomis ir savimi. Man yra didelÄ— garbÄ— stebÄ—ti, kaip meniĹĄkai ir laipsniĹĄkai kinta ir auga Lietuvos valstybiniĹł ĹĄvenÄ?iĹł minÄ—jimo renginiai Vokietijoje. Mane aplanko didĹžiulis dĹžiaugsmas Ĺžinant, kad mums yra suteiktos galimybÄ—s vykdyti viskÄ…, kÄ… mes

ArĹŤno SartanaviÄ?iaus nuotr.

norime vykdyti – kurti bendruomenes, plÄ—sti jĹł veiklas – uĹžsiimti kĹŤryba, sielovada ir turÄ—ti tam resursĹł, bĹŤti rentabiliomis ir neĹžlunganÄ?iomis. Ir vÄ—l pristatau Jums netektis ir atradimus. Raginu toliau tÄ™sti svarbius mums darbus, dalyvauti, susimÄ…styti. Jei nors vienas Ĺžurnale publikuojamas tekstas, mintis pasilieka JĹŤsĹł atmintyje, vadinasi, kad einame teisinga kryptimi. Su Kovo 11-Ä…ja, mielieji. TÄ…dien man tebuvo 5 dienos ir akivaizdu, kad neturÄ—jau jokio suvokimo apie pasaulÄŻ. TaÄ?iau pamenu pasakojimus ir suprantu, kad ĹĄi diena buvo iĹĄauĹĄusi ir, kad praÄ—jus tiek laiko, mes sugebÄ—jome iĹĄlikti. Ne tik tai. SugebÄ—jome sutvirtÄ—ti, akivaizdĹžiai paĹžengti ÄŻ priekÄŻ ir padÄ—ti artimam. SugebÄ—jome sukurti tiek daug graĹžaus. Kai vokietis po koncerto su mumis kalbÄ—jo apie LietuvÄ…, jos sienos buvo pilkesnÄ—s nei ĹĄiandien. O kiek dar sienĹł griuvo? Malonaus skaitymo. Evelina VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu:

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

VIRĹ ELYJE:

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org  redakcija@vlbe.org

Banko sÄ…sk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN

https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

Dizaineris: Elinas Venckus www.elinas-design.de

Verwendungszweck: auka Informacijoms IĹĄraĹĄome aukĹł paĹžymÄ….

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje

Nuotr. AgnÄ—s Thomas

-PSTDIFS4UStD-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

kreipkitÄ—s adresu: redakcija@vlbe.org

PLM2018 logotipas priklauso Š Tapatybe LT Ltd

VirĹĄelyje: Ligyta MaziliauskienÄ— ir DLB pirmininkas Augustas Ĺ ernius

Projektas „Vokietijos lietuviĹł periodika: istorijos iĹĄsaugojimas“: 6-7, 10-13, 14-18, 22-23, 25-26 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 3


AKTUALIJOS Artėjant „Brexit“ Lietuva atidaro garbės konsulatą Frankfurte Gabrielė GYLYTĖ-HEIN Šių metų vasario 22 d. Frankfurte Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius po ilgo, daugiau nei metus trukusio, paruošiamojo darbo oficialiai atidarė Lietuvos garbės konsulatą Frankfurte, paskirdamas mane Lietuvos garbės konsule Vokietijos Heseno žemėje. Esu dėkinga tiek Lietuvos, tiek Vokietijos vyriausybėms, Užsienio reikalų ministerijoms už suteiktą pasitikėjimą, taip pat visiems kitiems, ypač mano vadovaujamo Lietuvos – Vokietijos forumo (www. ltdeforumas.lt) nariams bei Lietuvos ambasadai Berlyne, kurie parėmė mano iniciatyvą iškelti Lietuvos vėliavą mieste, kur bus kuriama ir visos Europos Sąjungos ateitis. Po „Brexit“ Vokietija dar labiau įsitvirtins kaip svarbiausia Lietuvai šalis Europos Sąjungoje. Atitinkamai išaugs ir Frankfurto kaip pasaulinės lyderystės siekiančios kontinentinės Europos finansų sostinės vaidmuo. Čia veikia ne tik Europos centrinis bankas, bet ir keturi šimtai vietos bankų,

Lietuva atidaro garbės konsulatą Frankfurte

4 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS

prie kurių šiuo metu prisijungia dar 50 naujų bankų iš Londono, o finansinių paslaugų srityje dirba 80000 žmonių. Kartu su praeitais metais į Frankfurtą atvykusiais ūkio ir energetikos, krašto apsaugos ministrais, o taip pat netrukus atvyksiančiu finansų ministru Lietuva atranda Vokietijos ir visos Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ateitį, finansines technologijas ir inovacijas, kuriomis privalome ir galime praturtinti Lietuvą. Vilnius ir Frankfurtas turi visas galimybes sustiprinti bendradarbiavimą finansinių technologijų srityje, kaip ir sujungti Lietuvos ir Vokietijos akademikų pastangas bendromis jėgomis parengti Lietuvai profesionalus, kurių jau pradeda trūkti Vokietijos investicijoms į Lietuvą. Kibernetinis saugumas – dar viena galima bendradarbiavimo sritis, žinant, kad Frankfurto bankai kaip ir Lietuva dažnai patiria kiberneti-


nes atakas. Informacinės technologijos, gyvybės mokslai, e. vyriausybė – ateities sritys, kuriuose su Lietuva norėtų bendradarbiauti Heseno vyriausybė. Ne tik finansai ir inovacijos, bet ir kultūra plačiąja prasme per Frankfurtą atvers naujus kelius Lietuvai į Vokietiją. Tai gerai suprato Hesene gyvenęs ir Frankfurte apdovanojimą už visą savo gyvenimo veiklą praėjusiais metais gavęs amžinąjį atilsį Jonas Mekas, kuris paskutiniame mūsų susitikime pasakė, kad durys į Vokietijos sielą yra būtent čia, Frankfurte, neformalioje Vokietijos kultūros sostinėje, kur ir šiandien per capita kultūrai išleidžiama daugiausia lėšų Vokietijoje. Daugelis Europos Sąjungos ir kitų pasaulio šalių Frankfurte turi savo konsulatus ir labai aktyviai veikia kultūros srityje. Praėjusiais metais kartu su Europos centriniu banku, Lietuvos banko pirmininku Vitu Vasiliausku, daugybe menininkų ir muzikantų pristatėme Lietuva aukščiausiu lygiu Europos centrinio banko Frankfurte organizuotose Lietuvių kultūros dienose, kurios subūrė net dvylika tūkstančių žiūrovų. Stebėdama šį grandiozinį renginį, kuriam plojo visas Frankfurtas, visa širdimi didžiavausi Lietuvą. Privalome šią pradėtą kultūrinę misiją Frankfurte pratęsti. Negalime ir neturime manyti, kad Lietuvos ir Vokietijos santykiai yra duotybė. Norėdami, kad Vokietija dar geriau girdėtų Lietuvos balsą, turime būti kūrybingi, ieškoti naujų kelių į Vokietiją, ir nebūtinai tik Berlyną. Užmegzdami ir gilindami kontaktus su Vokietijos žemėmis galėtume nutiesti naujus tiltus į daug glaudesnį ryšį su Vokietija. Žmogiškieji, asmeniniai santykiai su įvairių Vokietijos regionų bendruomenių, miestų, kultūros, verslo, politikos lyderiais, akademinėmis bendruomenėmis kartais gali sukurti didesnių rezultatų nei vystomi formalūs santykiai su visa Vokietija. Būtent šiems tikslams įgyvendinti prieš trylika metų Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento iniciatyva ir buvo sukurtas Lietuvos – Vokietijos forumas, kuriam iki šiol vadovauju. Todėl atskiri Forumo nariai, tokie kaip Seimo narys Ž. Pavilionis, diplomatai J. Balčiūnienė, A. Grikienis, verslininkai V. Janulevičius, A. Žabolis, A. Blažys, R. Valiū-

Gabrielė Gylytė-Hein drauge su minsitru L. Linkevičiumi atidarymo metu

nas, mano vyras prof. dr. O. Hein ir kiti labai rėmė šią mano iniciatyvą. Taip pat esu labai dėkinga ir lietuvių bendruomenei, susitelkusiai aplink Vasario 16-osios lietuvių gimnaziją, ypač Vokietijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkui Alfredui Hermanui. Po karo į Heseną bei kitas Vokietijos pietines žemės atvykę lietuviai išsaugojo mūsų laisvę, sukūrė Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, bet dabar mano pareiga – pasiremiant į nuostabius mūsų protėvių Hesene darbus nutiesti tiltus į ateitį, kur mūsų laisvė būtų išsaugota. Nėra geresnės vietos nei Frankfurtas šiai misijai įgyvendinti, tad ir pasistengsiu iš visos širdies tai padaryti. Laslo Dani nuotr.

Konsulato atidaryme dalyvavo VLB pirmininkas A. Hermanas (dešinėje)

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 5


BIBLIOTEKA HIUTENFELDE. KREIPIMASIS

Kas dar gyvas būdamas nepasirūpina savo darbų išsaugojimu, tas po mirties greitai pamirštamas! Todėl tam išleisti pinigai, išleisti ne veltui ... Maksimilijonas I

Ona BARTUSEVIČIENĖ

Labai dažnai išeivijoje matome, jog išmėtomas vertingas ir nesugrąžinamas palikimas, išdraskomos bibliotekos, sistemingai nesirūpinama nei bendruomenės apylinkių, nei organizacijų archyvais. Ką bekalbėti jau apie privačių žmonių palikimus. O kiekvienas palieka bent šį tą, kas verta būtų išsaugoti ateičiai! Kultūros darbams Vokietijoje suteikti tam tikrus rėmus, jiems skatinti bei juos derinti bei dėti pastangas, kad būtų išlaikytas ir išsaugotas nuo pražūties lietuvių kultūros palikimas Vokietijoje, kad nepranyktų be žinios

6 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS

pėdsakai, jog gyventa lietuvių Vokietijoje, 1981 m. kovo 7 d. buvo įkurtas Lietuvių kultūros institutas (LKI) adresu: Litauisches Kulturinstitut, Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim-Hüttenfeld. Institutas priima saugoti lietuviškų įstaigų, organizacijų, bendruomenės apylinkių ir privačių asmenų archyvinį palikimą. Lietuvių kultūros institutas su archyvu ir lituanistine biblioteka Vokietijoje yra lietuvių pabėgėlių


kūrinys (apie biblioteką, rengtus suvažiavimus su moksline programa ir LKI leidinius skaitykite www.litauischeskulturinstitut.de). Archyvo tikslas – kaupti ir išsaugoti šios žmonių grupės Vokietijoje svarbią istorinę-archyvinę medžiagą apie pavienių lietuvių, organizacijų ir įstaigų pasiekimus, veiklą ir istoriją, skiriant dėmesį ir kitai medžiagai, turinčiai ką nors bendro su lietuviams svarbiais įvykiais, laikotarpiais, epizodais ir asmenimis. Lietuvių kultūros instituto archyvo jau turimą medžiagą galima suskirstyti į tokias dalis: 1. Antrojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėlių, gyvenusių Vokietijoje, archyvinis palikimas. 1945–1950 m. Europos DP stovyklose leistų leidinių ir renginių plakatų bei programų rinkinys: dieninių žinių biuletenių, sienos laikraščių, stovyklos leidinių, literatūros, pedagogikos žurnalų, Tremtinių Bendruomenės komiteto informacijų ir kt. 2. Vokietijos Lietuvių Bendruomenės bylos (VLB nuo 1950 metų.....), Vokietijos LB valdybos dokumentai apie jos veiklą, dokumentai apie kitų centrinių Bendruomenės organų sudėtį ir veiklą; Vasario 16-osios gimnazijos išlaikymą; dokumentai apie apylinkes, jų veiklą, narių skaičių, valdybų sudėtį; dokumentai apie veikusias lietuvių organizacijas Vokietijoje ir jų veiklą. Vokietijos LB valdybos nuo 1951 m. leidžiamų Informacijų komplektas. Iki šiol per 550 numerių su per 10 000 DINA4 puslapių yra ypatingas šaltinis, kuris atspindi visą organizuotų Vokietijos lietuvių veiklą per beveik 70 metų. LKI archyve saugojami ir Vokietijoje gyvenusių privačių asmenų didesni bei mažesni vertingi palikimai. 3. Vokietijos lietuvių katalikų sielovados archyvas, Jo medžiagą sudaro Lietuvių katalikų sielovados direktorių, Europos lietuvių katalikų vyskupų ir pavienių dvasiškių archyvai.

Lietuvių kultūros institutas iš savo fondų yra perdavęs tokią medžiagą: Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai Vilniuje, Lietuvai tapus nepriklausomai, buvo perduota apie 1000 knygų dubletų, daugiausia išleistų pokario metais tremtyje. 1994 metų pabaigoje perduota saugoti ir prof. Antano Maceinos asmeninė 2274 tomų biblioteka. Lietuvos diplomato dr. Alberto Geručio privataus ir iš jo perimtą Juozo Gabrio-Paršaičio archyvų dalys 2010 metais perduotos Vilniaus universiteto Rankraščių skyriui (kad ši palikimo dalis būtų sujungta su Vilniaus universiteto saugoma Lietuvos diplomatijos archyvine medžiaga). 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvių kultūros instituto lituanistinė biblioteka buvo perduota Valstybinei Berlyno bibliotekai (Staatsbibliothek zu Berlin, Preußischer Kulturbesitz) saugoti. Ten arba kiekvienoje viešoje bibliotekoje (per Fernleihe) knygas galima pasiskolinti. Dabar biblioteka Hiutenfelde vėl atgyja – lentynos pildosi naujomis knygomis, laukiama net kelių nemažų vertingų privačių bibliotekų dovanos. Steigiant archyvą, pirmiausiai buvo svarbu įvairiose vietose išskaidytą medžiagą sukaupti ir išsaugoti nuo pražūties. Lietuvių kultūros institutas niekad neturėjo ir neturi nuolatinio apmokamo darbuotojo. Laimei, atsirado pensininkas archyvaras Liudas Kairys, kuris išėmė bylas iš dėžių, jas kruopščiai sutvarkė, įdėjo į archyvines dėžutes, sužymėjo jų turinį viršeliuose ir sustatė į lentynas. Liudui Kairiui 1999 05 25 (gim.1924) mirus, archyvas prižiūrimas Vinco ir Onos Bartusevičių, kurie tvarko ir gaunamą naują medžiagą. Kas turite ateičiai saugotinos medžiagos, kreipkitės į Lietuvių kultūros institutą: info@litauischeskulturinstitut.de Autorės nuotr.

Prisaikdinta vertėja lietuvių|rusų| vokiečių klb. Maybachstraße 1 48 145 Münster Mobil: +49179.5877720 Fax: +49251.395 56074 mail:ingrida.k@gmail.com

www.dolmetscher-venckus.de

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 7


ATVĖRĖ DURIS Į LIETUVIŠKĄ PASAULĮ IR IŠĖJO Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ

Daugybę metų lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje mokytojavusi Bronislava Lipšienė ir šiandien mokykloje laukiama viešnia. Taip 2014-aisiais metais rašė žurnalistas, Vasario 16-osios gimnazijos gimnazistas Niko Šošičius dienraščiui „Sekundė“. Dar 2012 metais į pensiją išėjusi visų mylima pedagogė B. Lipšienė š. m. vasario 10 d. paliko ją mylintį pasaulį ir vasario 15 d. buvo palydėta į amžinąją kelionę. Šviesaus atminimo B. Lipšienė buvo ypatinga asmenybė, kurią pažinojo visi Vokietijos lietuviai, Vasario 16-osios gimnazijos kolektyvas, gimnazistai, Hiutenfeldo gyventojai. Dar geriau ją pažinojo dėka atžalų – dukros Laimutės ir sūnaus Martyno, kurie Vokietijoje išaugo tikrais Lietuvos patriotais. Jie – ne tik aktyvūs Vokietijos Lietuvių Bendruomenės nariai, bet ir – svarbiausia – vaikai, be galo mylėję savo mamą. Dėkoję jai už tai, kad ji išmokiusi lietuvių kalbos. Dėkingi už tai, kad namuose ir savo aplinkoje ji buvo sukūrusi savo, jų Lietuvą, kurioje jie visi gyveno ir augo. Su tradiciniais papročiais, kultūra, kalba, literatūra. Bronislava Lipšienė gimė 1948 m. sausio 25 d. prie Minijos, Kačaičių kaime, Kretingos rajono savivaldybėje. Jaunystę praleido Lietuvoje, prie gražiosios Minijos krantų. Pasak jos geriausios draugės, Vokietijos lietuvės Marijos Dambriūnaitės-Šmitienės, dar šiais, 2019-aisiais, metais B. Lipšienė drauge šeima ir artimiausiais draugais sutiko Naujuosius metus ir spėjo atšvęsti savo 71-ąjį gimtadienį. Tačiau dėl rimtų sveikatos problemų B. Lipšienė jau ilgą laiką niekur neidavusi ir artimuosius bei draugus burdavusi pas save namuose, Hiutenfelde. B. Lipšienė – viena iš aktyviausių Vokietijos Lietuvių Bendruomenės narių, lietuvybės puoselėtojų. Iki paskutinės dienos ji ėjo Vasario 16-osios gimnazijos rėmimo fondo pirmininkės pareigas.

In memoriam Bronislava Lipšienė

8 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS

B. Lipšienė Vasario 16-osios gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja išdirbo beveik 36 metus ir 2012 metų vasario 29 d. pasitiko paskutinį savo pamokos skambutį. Ši nuostabi mokytoja už ilgametį lietuvių kalbos puoselėjimą ir meilės diegimą pasaulio lietuvių širdyse buvo pagerb-


pagerbta tuometinio LR švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus padėka. B. Lipšienė 19 metų vadovavo mokinių dainų ir giesmių būreliui, atgaivino lietuviškų juostų audimo tradiciją, organizavo Gimnazijoje tradicines Kalėdų šventes, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ir birželio trėmimų minėjimus. Simboliška, tačiau B. Lipšienė nebesulaukė 101-ojo Lietuvos gimtadienio, nors jis jai buvęs labai svarbus ir, nepaisydama suprastėjusios sveikatos, ji jo laukusi. B. Lipšienė buvo pažįstama ir vokiečių visuomenei. Jiems ji skaičiusi paskaitas apie Lietuvos istoriją, lietuvių liaudies dainas. Itin svarbą vietą jos gyvenime užėmė žiniasklaida – B. Lipšienė kelerius metus buvo nuo 1951 metų iki dabar leidžiamo Vokietijos Lietuvių Bendruomenės leidinio „Informacijos“ redaktorė, rašė straipsnius Lietuvos žiniasklaidai apie Vasario 16-osios gimnaziją, pati buvo kalbinama Lietuvos žurnalistų. B. Lipšienė skirdavo didelį dėmesį vaikų išvykoms į Lietuvą ir pati jas organizavo. Ji ruošdavo mokinius abitūrai ir mokydavo lietuvius, atvykusius iš Pietų Amerikos ir kitų žemynų, lietuvių kalbos. Jos ispanų kalbos žinios labai praversdavo, ypač dirbant su pietų amerikiečiais. Kadangi B. Lipšienė savo vaikams nuolat primindavo, kaip svarbu gerai mokėti lietuvių kalbą, tai jiems atvėrė duris į lietuvišką pasaulį. Vyras Arminas Lipšys (1937 m. gegužės 14 d. Laumalės, Kretingos valsčius – 2006 m. sausio 23 d. Hiutenfeldas, Vokietija) – taip pat buvo aktyvus ir žinomas Vokietijos Lietuvių Bendruomenės veikėjas. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, gyveno Špakenbergo karo pabėgėlių stovykloje. 1955–1997 m. dirbo Darmštato metalo apdirbimo įmonėje. Anksti įsitraukė į Darmštato lietuvių visuomeninę veiklą, nuo 1977 m. aktyvus Vokietijos Lietuvių Bendruomenės veikėjas, 1990–1998 m. VLB pirmininkas. 1982–2006 m. Vasario 16-osios gimnazijos rėmimo fondo narys. A. Lipšys padėjo organizuoti Vokietijoje vykusius svarbiausius Europos lietuvių renginius – IV pasaulio lietuvių jaunimo kongresą 1979 m., Europos lietuvių dienas 1989 m., Europos lietuviškųjų studijų savaites (nuo 1993 m.), kurį laiką vadovavo labdaros draugijai, rėmusiai Lenkijos lietuvius.

Delfi.lt B. Lipšienė pasakojo, kad ją į Vokietiją atvedusi meilė, ir tuoj pat pridūrė, kad įsimylėjo ne vokietį, o lietuvį. Lipšiai susipažino Vilniuje ir jau po vestuvių išsiaiškino, kad jų gimtines skyrė tik Minija. Lipšių šeimos atžalos – Martynas ir Laimutė – seka tėvų pėdomis. Aktyvus ir meilę tėvų gimtinei puoselėjantis Vokietijos lietuvis M. Lipšys nuo 2019-ųjų sausio mėnesio eina Romuvos Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininko pareigas. Dar 2018 m. spalio mėnesio Vokietijos lietuvių žurnalui „Informacijos“ M. Lipšys atvirai pasakojo savo gyvenimo istoriją ir tai, kad dabartiniam lietuvybės puoselėjimui jis buvo įkvėptas savo tėvų – Armino ir Bronislavos. „Tėvų pavyzdys įkvėpė“, – tokiais žodžiais prasidėjo interviu. M. Lipšys pasakojo, kad nuo pat mažens tėvai su juo kalbėdavę lietuviškai, niekuomet vokiškai: „Turėjau priprasti prie to, jog vokiečiai su manimi bendrauja vokiškai, o tėvai lietuviškai. Ir tai man atrodė normalu. Namuose visuomet kalbėdavome lietuviškai. Kai su sesute pradėdavome kalbėti vokiškai, motina iškart primindavo, kad mes lietuviai, kad lietuvių kalba ir kultūra yra labai susijusios su mūsų šeima. O tėvai mano sesutei ir man yra tikri pavyzdžiai.“, – pasakojo M. Lipšys. M. Lipšys prisimena, kad jo tėvai nuolat dalyvaudavo įvairiuose susitikimuose su lietuviais ir turėjo galimybę pažinti daug įdomių ir kilnių išeivijos lietuvių, tarp jų – Svilą, Sabus, Buivius, Bernatonį, Šreifeldus, Tenzigolskius ir, aišku, Šmitus, su kuriais visuomet buvo ir yra malonu, įdomu susitikti ir kurių šeimos istorijos labai įdomios. „Pamenu, gimnazijoje buvo vieta, kurioje visi susitikdavo, ypač Lietuvos nepriklausomybės perversmo laikais. Mama gimnazijoje pradėjo dirbti lietuvių kalbos mokytoja, o kol ji dirbo, mes su sesute žaisdavome gimnazijos teritorijoje, kur mus nuolat kalbindavo gimnazijos mokiniai“, – prisiminimais dalinosi Bronislavos sūnus. Dėl B. Lipšienės netekties liūdi ir artimiesiems nuoširdžią užuojautą reiškia Pasaulio, Vokietijos lietuvių bendruomenės. Asm. archyvo nuotr.

Gedime Bronislavos Lipšienės Asta D‘Elia Vasario 15 d. gimnazijos bendruomenė į paskutinę kelionę palydėjo ilgametę lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją bei dainų būrelio vadovę Bronislavą Lipšienę. Už į amžinybę iškeliavusią pedagogę Hiutenfeldo Jėzaus Širdies bažnyčioje buvo atnašaujamos šv. Mišios. Prie velionės karsto, užkloto trispalve, garbės sargyboje budėjo gimnazijos mokiniai. Po mišių prie Vasario 16-osios gimnazijos kryžiaus gedintieji padėjo gėlių. Vėliau visi prie bendro stalo dalijosi prisiminimais apie amžino poilsio Lietuvoje (Palangoje) šalia savo vyro atgulsiančią Bronislavą Lipšienę. Nuoširdžiai užjaučiame velionės artimuosius ir liūdime kartu su jais.

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 9


DIUSELDORFO LIETUVIAI PAMINĖJO IR ŠVENTĖ VASARIO 16-ĄJĄ Augustas Šernius Šiais poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščio žodžiais Diuseldorfo lietuvių bendruomenės Valdyba kreipėsi į gausų būrį tautiečių, saulėtą sekmadienio (2019-02-17) popietę susirinkusių Diuseldorfo Gereshaimo Kultūros centre („Kulturbahnhof Gerresheim“) paminėti 70-ųjų LLKS Tarybos Deklaracijos paskelbimo metinių, atšvęsti 101-ųjų šiuolaikinės Lietuvos Valstybės Atkūrimo metinių, o taip pat paklausyti jaunųjų Lietuvos talentų koncerto. Darniai ir vieningai sugiedoję Lietuvos Respublikos Himną, renginio svečiai išklausė Diuseldorfo lietuvių bendruomenės Valdybos pirmininko Augusto Šerniaus pranešimą apie Vasario 16-osios ir Vokietijos istorines sąsajas su Lietuvos valstybingumu ir jo raida. Pranešėjas atskleidė priešišką Vokietijos okupacinės valdžios reakciją į 1918 m. vasario 16-osios Aktą, paminėjo diplomatinius Lietuvos Tarybos manevrus su Viurtembergo grafo Vilhelmo fon Uracho (Wilhelm von Urach) išrinkimu Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Buvo prisiminta, kaip ciniškas ir klastingas dviejų nusikaltėliškų valstybių atstovų suokalbis 1939 m.

Lietuviai gieda Lietuvos Respublikos himną

10 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS

„Pašauk ją, pašauk atsitiest ir laisvę išskleist – kaip esmę. Štai mes – ir mūsų tik tiek, kiek buvom ir kiek esame. Kiek būsim šioje dienoje sudygę augimui ir brandai, ant žemės gyvi ir po ja, paženklinti lietuvybės randais.“ sudarė prielaidas užgniaužti kiek ilgiau nei 20 metų trukusią trapią ir vidaus rietenomis dėl valdžios paženklintą Lietuvos Nepriklausomybę. Paminėta, kaip po sovietų įvykdytos Lietuvos aneksijos sekė nacių okupacija, kurios pradžioje greitai užgimė ir taip pat greitai sunyko Lietuvos valstybingumo viltys. Kalbėta apie tai, kaip antrą kartą kraštą okupuojantys sovietai susidūrė su galinga Lietuvos gyventojų rezistencija ir kaip pačiame pasipriešinimo kovų įkarštyje 1949 m. vasario 16-ąją pogrindžio partizanų įkurta Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Taryba priėmė Deklaraciją, nustačiusią teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą. Prisiminta, kad pokario metais Vakarų Vokietijoje apsistojo daug prieglobsčio ieškančių Lietuvos gyventojų, kurie 1951 m. Žemutinės Saksonijos žemėje, Dypholco (Diepholz) mieste įsteigė iki šių dienų veikiančią Vasario 16-osios vardo lietuvių gimnaziją – vienintelę tokio pobūdžio lietuvišką


mokyklą Vakarų pasaulyje. Atkreiptas dėmesys, į daugiau negu simbolišką faktą, kad NATO valstybių vadovu sprendimu, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione, nuo 2017 m. vasario mėn. mėnesio būtent Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Nebuvo pamirštas ir vėliausias akcentas jungiantis Lietuvą, Vasario 16-ąją, ir Vokietiją: VDU profesorius istorikas Liudas Mažylis 2017 m. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve surado Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą, kuris buvo laikomas dingusiu beveik 100 metų. Praėjusių metų pradžioje Vokietijos atstovai iškilmingai perdavė Lietuvai Vasario 16-osios aktą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo. „Švęsdami 101-ąsias Nepriklausomybės akto ir minėdami 70-ąsias LLKS Deklaracijos metines, prisiminkime dar kartą, kaip I-ojo pasaulinio karo metais vokiečių okupacinė valdžia išsireikalavo iš Lietuvos Tarybos priimti dokumentą dėl amžinos ir tvirtos Lietuvos valstybės sąjungos su tuometine Vokietijos imperija, kuri turėjo būti įgyvendinama per karinę, susisiekimo, muitų ir pinigų sąjungą. Faktas tas, kad šiuo metu mūsų Tėvynę su Vokietija sieja bendra užsienio, saugumo ir gynybos politika, bendra valiuta ir bendra rinka. Nepriklausomos Lietuvos piliečiams Vokietijoje nebereikalingos vizos ir darbo leidimai. Keliaujant iš Lietuvos į Vokietiją ir atvirkščiai nebevykdoma pasų kontrolė. Ir visa tai yra įmanoma Lietuvai nesant Vokietijos sudėtine dalimi. Visa tai yra įmanoma tiktai Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto ir jo pagrindu sekusių veiksmų ir priimtų

Prof. Dr. Jürgen Gramke su žmona

vėlesnių dokumentų dėka”, - pabrėžė Diuseldorfo lietuvių bendruomenės Valdybos pirmininkas. “Šių aplinkybių visuma leido mums susirinkti čia, Diuseldorfe, ir visiems kartu atšvęsti mūsų gimtosios Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo metines. Čia, Vokietijoje, mes prisimename ir pagerbiame iškilius Lietuvos Valstybės vyrus ir moteris, kurie nepaisydami okupacijos, neišsigandę galimų represijų, nebijodami šalia alsuojančios mirties skelbė Laisvę, skelbė Tautos pasirinkimo teisę, skelbė mūsų Valstybę. Čia, Vokietijoje, mes švenčiame Vasario 16-ąją. Šalyje, kurią daugelis iš mūsų – Lietuvos vaikų – šiuo metu laikome savo namais“, - baigdamas pranešimą kalbėjo A. Šernius. Po to į susirinkusius kreipėsi Lietuvos Garbės Konsulas Šiaurės ReinoVestfalijos, Žemutinės Saksonijos ir Brėmeno žemėse prof. dr. Jurgenas Gramke (Prof. Dr. Jürgen Gramke). Pasidžiaugęs galimybe kartu su Vokietijos lietuviais atšvęsti Lietuvai reikšmingas sukaktis, dr. Gramke išreiškė tvirtą viltį, kad praeitą šimtmetį Lietuvai tekusi pasikartojančios okupacijos našta, kaip ir jos sąlygota būtinybė skelbti apie Nepriklausomybės atkūrimą, liks istorijos puslapiuose, o mūsų Valstybei daugiau niekada nebeteks patirti svetimos šalies agresijos ir iš naujo rūpintis valstybingumo atkūrimu. Garbės Konsulas noriai pasidalino prisiminimais apie pirmuosius atsikūrusios Lietuvos diplomatijos žingsnius Vokietijoje 1991-1992 metais, Vokietijos verslo ir politikos sluoksnių paramą Lietuvos siekiams tapti NATO ir ES nare ir apie savo pažintį su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi. „Per neįtikėtinai trumpą laiką Lietuva tapo itin gerbiama Europos valstybe, puoselėjančia demokratijos vertybes, turinčia rimtą ir patikimą teisingumo sistemą ir solidų šalies biudžetą. Lietuva atitinka visus kiekvienai valstybei privalomus reikalavimus, įvardinamus trimis vokiškais žodžiais, prasidedančiais raide „I“: Identität, Infrastruktur, Internationalität (liet. Identitetas, Infrastruktūra, Tarptautiškumas). Tai leidžia tikėtis sėkmingos Lietuvos raidos Europos Sąjungoje ir pozityvios įtakos pačios ES raidai”, - kalbėjo dr. Gramke. Lietuvos Garbės Konsulas pasidžiaugė salėje susirinkusių lietuvių gau-

Lietuvos Garbės Konsulas prof. dr. Jurgenas Gramke (Prof. Dr. Jürgen Gramke)

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 11


sa, patriotiškumu ir entuziazmu. Jo širdingas sveikinimas naujai susikūrusiai vietos lietuvių bendruomenei buvo palydėtas šiltais plojimais. Vėliau sveikinimo žodžius tarė Duisburgo miesto Oberburmistro Tarnybos atstovė Heike Maus, atsakinga už tarptautinius santykius ir Duisburgo miesto partnerystę su Vilniaus ir Portsmuto miestais. Renginio garbės viešnia pasidalino savo patirtimi kuriant ir stiprinant Duisburgo miesto bendradarbiavimą su Vilniumi, už ką 2000-aisiais metais jai buvo skirtas Vilniaus miesto Šv. Kristoforo apdovanojimas. “Šiais metais planuojamas Duisburgo miesto Oberburmistro apsilankymas Vilniuje turėtų dar labiau sustiprinti abiejų miestų tarpusavio ryšius“, - patikino p. Maus ir baigdama kalbą palinkėjo kuo geriausios kloties Diuseldorfo lietuvių bendruomenei. Po oficialios dalies šventinę nuotaiką kūrė jaunųjų Lietuvos menininkų pasirodymas. Vokietijos lietuviams koncertavo Paulius Andersson (fortepijonas), Emilija Šukytė (fortepijonas) ir Gabija Laurinaitytė (fleita). Paulius ir Emilija šiuo metu studijuoja Roberto Šumano aukštojoje muzikos mokykloje Diuseldorfe. Gabija mokosi fleitos paslapčių Kelno aukštojoje muzikos ir šokio mokykloje. Trečios kartos pianistas P. Andersson, sekantis savo močiutės Veronikos Vitaitės ir mamos Aleksandros Žvirblytės – abi LMTA profesorės ir žymios Lietuvos pianistės – pėdomis, yra nuskynęs laurus keturiolikoje tarptautinių konkursų visoje Europoje. Net 10-je iš jų yra pelnęs Pirmąjį arba Didįjį prizus (Grand Prix). Būdamas vos 11-os metų, Paulius debiutavo su maestro D. Katkaus diriguojamu Šv. Kristoforo kameriniu orkestru ir nuo to laiko surengė daugybę nepamirštamų pasirodymų žymiausiose Lietuvos, Japonijos, JAV ir daugelio Europos šalių scenose. Jaunasis virtuozas atliko M. K. Čiulionio kūrinį fortepijonui „Miražas“, F.Šopeno (F.Chopin) „Baladę Nr.4“, latvių kompozitoriaus Jāzeps Vītols „Lopšinę”, S. Rachmaninovo „Preliudus“ opus 32 Nr. 5 ir opus 23 Nr. 2. Pauliaus charizma, savita kūrinių atlikimo technika ir šiltas bendravimas su publika pavergė klausytojus ir leido, pamiršus talentingo atlikėjo lygio neatitinkančią gan vidutinišką salės akustiką ir senutėlio pianino būklę, mėgautis tai veržliais, energingais pasažais, tai lyriškais, subtiliais

VLB vicepirmininkas ir Romuvos apylinkės pirmininkas Martynas Lipšys

12 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS

ir giliais muzikos akordais. Neįmanoma buvo nesistebėti kaip lengvai ir sklandžiai Paulius atliko techniškai sudėtingus kūrinius. Nepamirštamas Pauliaus pasirodymas buvo palydėtas ovacijomis. Koncertą pratęsė daugkartinė Lietuvos ir tarptautinių jaunųjų pianistų ir ansamblių konkursų lauretė devyniolikmetė pianistė Emilija Šukytė. Kaip ir Paulius, atlikėjos karjerą Emilija pradėjo būdama vos 11-os metų, kai surengė savo debiutinį pasirodymą su Klaipėdos kameriniu orkestru, diriguojamu maestro M. Piečaičio. Nuo tos dienos ji sudalyvavo ir laimėjo prizines vietas virš 30 įvairių konkursų Lietuvoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Rusijoje ir Čekijoje. Žaviai šypsodamasis Emilija sėdo prie pianino ir nuo pat pat pirmųjų jos atliekamo J. Bramso „Intermezzo“ opus 117 Nr. 1 akordų kokybišku ir užtikrintu garsu nuostabiai perteikė dainingą ir romantišką vokiečių kompozitoriaus kūrinio nuotaiką. Žaismingas F. Šopeno „Etiudo“ opus 25 Nr. 5 ir nepaprastai techniškas Klodo Debiusi (C. Debussy) kūrinio „Fejerverkas“ atlikimas leido suprasti, kodėl Emilija triumfuoja tarptautiniuose pianistų konkursuose. Koncerto šerdimi tapo būtent šia proga susibūrusio Pauliaus Andersson ir Gabijos Laurinaitytės dueto pasirodymas. Jaunieji menininkai atliko garsaus šiuolaikinio žydų kilmės Lietuvos kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo tris muzikines pjeses „Prisiminimai”, „Pastoralė“ ir „Žaidimas“, taip pat lenkų kilmės amerikiečių kompozitoriaus


Robert Muczynski sonatos fleitai ir fortepijonui 1-ąją dalį. Talentingai atliekami kūriniai nukėlė klausytojus į paslaptingą muzikinę erdvę, kurioje du instrumentai – klavišinis ir pučiamasis – kalbėjo vienu balsu, diskutavo, ginčijosi, pykosi ir vėl taikėsi. Nedidelėje salėje menininkus ir klausytojus skyrė labai nedidelis atstumas, tad fortepijoninės muzikos klausymąsį labai praturtino galimybė iš arti stebėti, kaip plastiškai ir techniškai dirba pianistų pirštai, kaip nuosekliai jie perteikia atliekamų kūrinių nuotaiką ir menkiausias detales. Pasibaigus koncertui, Vokietijos lietuvių bendruomenės vicepirmininkas M. Lipšys glaustai ir įtaigiai pristatė lietuvių bendruomenės Vokietijoje tikslus ir kertinius veiklos principus. M. Lipšys paragino lietuvius jungtis prie šios organizacijos ir šitaip ne tiktai stiprinti mūsų bendruomenės įtaką Vokietijoje, puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą, papročius ir tradicijas, bet ir išnaudoti tarpusavio kasdieninio bendravimo galimybes. Pratęsdama M. Lipšio išsakytus žodžius, renginį vedusi Diuseldorfo lietuvių bendruomenės valdybos narė Ligyta Maziliauskienė pakvietė visus atvykusius į renginį prie gausiai vaišėmis nukrautų stalų pabūti kartu, susipažinti, pabendrauti, pasidalinti įspūdžiais ir, žinoma, pasivaišinti skaniais užkandžiais, kuriuos su meile ir išmone paruošė Diuseldorfo lietuviai. Agnės Thomas nuotr.

Renginio vedėja Ligyta Maziliauskienė ir DLB pirmininkas Augustas Šernius

Emilija Šukytė, Paulius Andersson ir Gabija Laurinaitytė

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 13


JAUNIMO (IM)PULSAS „Idėjų dirbtuvės“: prabėgusių metų įdomiausi pranešėjai, šilčiausi prisiminimai, organizaciniai kuriozai Monika VERBALYTĖ „Idėjų dirbtuvės“ – tai kasmetinis Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos (VLJS) organizuojamas renginys. Šiais metais „Idėjų dirbtuvės“ vyks kovo 29 – 31 d. Maince, kaip visada, su puikiais pranešėjais ir nuostabiais dalyviais. O nuo ko viskas prasidėjo? Kaip„Idėjų dirbtuvės“ atrodė anksčiau? Ir iš kur kilęs išplėstinis jų vardas „Vokietijos lietuvių studentų ir jaunimo suvažiavimas“? 2012 m. Berlynas – pirmas šiek tiek prisvilęs blynas O viskas prasidėjo taip: tuometinis Valdybos narys Tadas Stumbrys, dau metų praleidęs Jungtinėje Karalystėje, pasiūlė ir Vokietijoje surengti išskirtinai studentams skirtą renginį, kurio tikslas būtų suteikti jiems praktinių žinių, naudingų profesinei karjerai, ir pakviesti Lietuvos įmonių, galinčių jauniems Vokietijos lietuviams pasiūlyti praktikos ar darbo vietų. Idėja pasirodė įdomi, projektas LR Užsienio reikalų ministerijai parašytas, pinigai laimėti, deja, ne tiek, kad užtektų tokiam renginiui, kurį įsivaizdavome, tad daug ką teko daryti vietinių resursų ir pažinčių pagalba. Taigi, vietiniai lietuviai pristatinėjo

„Idėjų dirbtuvės“, 2015 m.

14 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS

karjeros galimybes viešam ir privačiam sektoriui, pažįstami – LR Jaunimo reikalų departamento siųstas lektorius Vytautas Gaidamavičius, kitą dieną vedęs mokymus pačiai Valdybai, ir Vokietijoje gyvenanti žurnalistė Eglė Preine - davė patarimus, kaip rašyti projektus ir straipsnius, o buvęs VLJS pirmininkas Martynas Tschischauskas, tuo metu dirbęs XINX, vokiškame LinkedIn – profesinio tinklo – atitikmeny Vokietijoje, papasakojo apie tinklų reikšmę karjerai. Visi lektoriai neberlyniečiai apsistojo pas draugus ar pažįstamus, lektorius Vytautas – pas mane namie. Ekskursiją pravedėm patys, renginys vyko vieno vaikų ir jaunimo klubo patalpose, už nedidelę auką parūpintose Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) pirmininko Alfredo Hermanno dukters Tatjanos, Berlyne dirbančios socialinį darbą. Reprezentatyvios patalpos nebuvo, bet užtat beveik nemokamai. Vienintelė tikrai dėl renginio atvykusi lektorė iš Lietuvos tais metais buvo dėstytoja ir etnologė dr. Daiva Šeškauskaitė, sutikusi atvykti be honoraro ir autobusu (!) iš Kauno. Atvažiuoti pasisiūlė ji, beje,


pati, paiešką paskelbus per DAAD (Deutscher Akademischer Austauschdienst – Vokietijos akademinė mainų tarnyba) alumnų tinklą Lietuvoje.Tie, kas buvo renginy, tikrai nepamiršo moters juodais palaidais plaukais raudona suknele, iš savo lagamino pirmomis pranešimo minutėmis dar išsitraukusią ir apsiavusią raudonus aukštakulnius bei bandžiusią mums papasakoti apie savo tyrimą, nugulusį knygoje „Erotika tautosakoje“. Tema buvo intriguojanti, nors pranešimas sukeltų lūkesčių ir nepateisino. Koncertas vyko tik savaitę prieš renginį surastoje vietoje, vieninteliame bare, neėmusiame nuomos ir dar buvusiame laisvu tą šeštadienio vakarą. Grupė „Kamanių šilelis“ tada iš Lietuvos atvažiavo su vadybininku jo automobiliu, o kitą dieną po koncerto Mantas ir Kamilė ištranzavo link Pietų Europos ar Gruzijos, paleidę vadybininką vieną grįžti namo. Koncerto kokybė nuo viso to nenukentėjo – likom patenkinti tiek mes, tiek baras„Max Fisch“, tapęs mūsų draugu, ir dabar padedančiu įvairiose, kartais ir beviltiškomis atrodančiose, situacijose. Tokie netobuli renginiai turi ir gerų pusių. Visų pirma, daug išmoksti. Nuo pirmo renginio esame stipriai patobulėję, nesusipratimų įvyksta vis mažiau, planuojama labiau iš anskto, dėmesys atkreipiamas į vis daugiau detalių. Antra, per tokias negandas surengtas, net jei ir nevisai šimtu procetų nusisekęs renginys, įgalina: patiki savimi, patiki kitais, tuo, kad net ir pradėjus renginį su beveik nuliniu biudžetu, galima jį padaryti, nes kai labai labai nori ir turi idėją, staiga atsiranda ir rėmėjai, ir patalpos, ir be jokių honorarų pasiryžę atvykti lektoriai. Viskas kažkaip stebuklingai išsisprendžia. Kaip jau esu minėjus „Pasaulio lietuvyje“ (2014/08), turbūt suveikia ir tai, „jog esam jaunimo organizacija, ir jei kartais viską darom paskutinę minutę ar net jei klystam, ne taip ir baisu – juk jaunimui tai, kažkuria prasme, tarsi net priklauso! Stengiamės taisytis, bet vis dar [...] tenka priiminėti spontaniškus sprendimus, patekus į netikėtas situacijas. Ir tai teikia net kažin kokio žavesio!“. Svarbiausia, kad renginio dalyviai mumis kažkaip patikėjo, o kai kurie atvyko ir į sekantį renginį. 2013 m. Hamburgas – du koncertai už vieno kainą Organizuoti renginį kitais metais buvo paprasčiau, nes ne tik paramos buvo daugiau, bet ir patys atsikratėm idėjos rengti karjeros mugę. Pamatėm, kad su po visą Vokietiją išsibarsčiusiais ir įvairiausias specialybes studijuojančiais studentais niekaip negalime surinkti tokios kritinės masės studentų kaip Londono metopolija, pasižyminti dideliu ekonomiką ir finansus studijuojančių jaunų žmonių tankiu. Taigi, jau antrąjį suvažiavimą „Idėjų dirbtuvės“ tapo ne renginio tema, kaip kas manėme Berlyne, bet renginio pavadinimu. Ir tai turbūt buvo pats geriausias sprendimas, kurį galėjome padaryti. Nors Hamburge dar dalyvavo VŠĮ „Versli Lietuva“ atstovybės Šiaurės Vokietijai direktorė, pristačiusi vokiškos ir lietuviškos darbo etikos skirtumus, bei „Lietuvos kvapo“ atstovai, pasakoję apie emocinį marketingą ir savo sėkmę, parduodant Lietuvos įvaizdį, kiti pranešimai neturėjo praktinės potekstės, nors kaip Vaida Ordė (tuo metu dar Kaziukonytė)

rašė straipsnyje „Informacijoms“ (2013/06), „su kaupu gavome peno pamąstymams, skatinantiems kūrybiškumą, idėjų generavimą bei kritinį mąstymą – bene svarbiausius dalykus, reikalingus nūdienos jaunimui, nepriklausomai nuo to, kur, ką ir ar apskritai jie studijuoja“. Kiti pranešėjai sudarė, kaip tuometinė Valdybos narė Dovilė Šermokas nepamiršta kartoti, jos „svajonių komandą“: aktorius ir režisierius Vidas Bareikis kalbėjo apie savo spektaklius ir „No theater“ judėjimą, žurnalistas Rytis Zemkauskas – apie kultūrinių laidų ir kokybiškos televizijos ateitį, o aktorė Aldona Vilutytė pravedė smagias dirbtuves. Kartu su verslininku ir visuomenės veikėju Tadu Langaičiu jie buvo tikrai gera komanda. Dovilės vienas didžiausių įspūdžių iš dirbtuvių liko, „kad nepaisant lektorių sričių skirtingumo viskas kažkaip taip susisiedavo, lyg suplanuota būtų. Temos, patirtys nors ir skirtingos, viena kitą papildydavo.“ Jai antrina Vaida, jau cituotame straipsnyje teigianti, kad „beveik išnyko ribos tarp pranešimų – vienas lektorius tarsi pildė kitą savo įžvalgomis, viena pokalbio tema tarsi gimdė kitą, auditorijos klausimai iššaukė vis naujas pranešėjų įžvalgas bei pokalbių temas.“ Viską vainikavo puikus kviestos Ievos Narkutės ir spontaniškai prisijungusio Vido Bareikio koncertas. Pastarasis pasisiūlė prisidėti ir „apšildyti“ publiką, bet jo pasirodymas buvo toks energingas, kad po koncerto juokavom, kad ne Bareikis apšildė Narkutę, o Narkutė Bareikį. Po to kas vakarojo, kad naktinėjo, o kai kas sugebėjo sulaukti kitos dienos ir aplankyti ne tik žymųjį Hamburgo raudonųjų žibintų kvartalą, bet ir rytinį sekmadieninį žuvų turgų, dvi neoficialias uosto įžymybes. Patys ištvermingiausi nemiegoję atėjo ir į Hamburgo bendruomenės suorganizuotus pusryčius bei grilių. Aišku, ir šiame renginy neapseita be kontaktų, rėmėjų, padėjėjų ir organizacinių kuriozų. Valdyba nakvojo Hamburgo bendruomenės erdvėse, kuriose buvo organizuojami ir sekmadienio pusryčiai bei grilius, patalpas dienos renginiui nemokamai gavome iš studentų atstovybės vienoje miesto aukštųjų mokyklų. Pastarajai prižadėjus patalpas duoti, bet po to nebeatsakius į elektroninius laiškus, šio tekso autorei teko prieš pat renginio savaitgalį paskambinti atstovybei telefonu, tik kad sužinotų, jog ta mergina, kuri patalpas prižadėjo, atstovybėje nebedirba. Pieš puolant į paniką, kad neturim kitą dieną prasidedančiam renginiui patalpų, laido gale visgi pasigirdo raminantis: „Bet kadangi jau buvo prižadėta, tai patalpas gausit“. Kitas įvykis to suvažiavmo metu nebejotinai buvo mūsų nepavykęs bandymas sutaupyti pinigų kelionės išlaidoms. Kad išleistume mažiau, nusprendėme tą patį „Schönes Wochende“ bilietą, su kuriuo atkeliavome iš Berlyno į Hamburgą panaudoti ir lektoriams parvežti iš Brėmeno oro uosto į Hamburgą. Viena Valdybos narė, kurios vardo neminėsiu, pasisiūlė nuvažiuoti pasitikti savo svajonių komandos, tik iš to didžiulio susijaudinimo visus įlaipino ne į regioninį, o į greitąjį traukinį, kuriame įsigytas bilietas negalioja. Ji netruko suprasti, kad yra ne tame traukinyje, bet durys jau buvo užsivėrusios. Teko sumokėti už traukinio bilietus, užtat svajonių komanda galėjo parodyti savo solodarumą guosdama Valdybos narę, kad gal taip ir turėjo įvykti, nes gal jei jie būtų įlipę į teisingą traukinį, jame būtų kas nors nutikę. Nepaisant užkulisinių nesklandumų tame suvažiavime VLJS ne tik kad „nesusimovė“, bet daugelio dalyvių nepaliko abejingų. Kiek kitoks renginio formatas pasiteisino: vietoj tapimo „standartiniu produktu“ Vokietijos lietuvių studentų ir jaunimo suvažiavimas „ėmė gyventi atskirą, savarankišką gyvenimą. Paradoksalu, tačiau būtent ši „nesėkmė“ man dabar teikia begalinį džiaugsmą.“ (iš interviu „Pasaulio lietuvyje“, 2014/08) 2014 m. Miunchenas – graikas, dėl kurio teko atidėti koncertą Po dviejų didelių šiaurinių Vokietijos miestų atėjo eilė Vokietijos pietums ir Bavarijos sostinei Miunchenui, kuriame dar nė vienas iš Valdybos narių nebuvo buvęs, bet kur turėjome galimybę atsiremti į ilgaamžę to miesto lietuvių bendruomenę. Bendruomenės pirmininkas Alfredas Hermannas pravedė ne tik penktadienio ekskursiją po miestą, bet ir suorganizavo gražias sekmadienio mišias. Aktyvūs bendruomenės nariai taip pat padėjo ieškant patalpų renginiui bei pas save apnakvindindami daugelį lektorių ir muzikantą. PavyzVLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 15


džiui, Eglė Feil turėjo nueiti prisistatyti vienai studentų organizacijai, iš kurios norėjome gauti patalpas, bet kuri savo ruožtu norėjo su mumis gyvai susipažinti, kas pakankamai sunku, kai visa Valdyba gyvena už 600 kilometrų. Lektoriai buvo tikrai verti dėmesio: nuotraukų redagavimo programos Pixelmator kūrėjas Aidas Dailidė, žurnalistė Gražina Sviderskytė, aktorius ir komikas Marius Čižauskas, ekspedicijos „Misija Sibiras 2013“ dalyviai bei rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, tikriausiai didžiausio kalibro renginyje apsilankiusi persona, į jį, beje, sutikusi atvykti tik todėl, kad būtinai norėjusi aplankyti kaip tik Miunchene esančius ir seniai norėtus pamatyti Nimfenburgo rūmus, kurio kai kurių salių inerjerai yra svarbūs meno istorijos objektai. Kaip pamena Vaida, labai laukėme jos „knygų, kurias buvome užsisakę iš Lietuvos, tačiau, deja, siuntinys kažkur nuklydo, ir jį gavome [...] po renginio“. Valdyba tąkart į Miuncheną atvyko net savaitę anskčiau susipažinti su miestu ir įsijausti į šeimininkų vaidmenį bei surasti dar neturėtų vietų pietums ir vakarienei. Vaidai ir buvusiai VLJS pirmininkei Rūtai Ruočkutei pakankamai paprasta užduotis rasti vietą vakarienei tapo tikru iššūkiu ir vienu labiausiai įsiminusių įvykių visoje „Idėjų dirbtuvių“ istorijoje. Kaip pamena Rūta, „vietą

nio mieste ir vietinių lietuvių paramą. Frankfurto lietuviai mus labai kvietė atvykti, suorganizavo puikią ekskursiją po miestą, o pianistė Guoda Gedvilaitė ne tik šeštadieniui bei sekmadieniui atvėrė savo studijos duris, bet ir pati su savo kolegomis užpildė dalį vakaro programą, kitą dalį palikdama talentingai Hamburgo lietuvei Akvilei Kalinaitei su jos džiazo duetu. Vėl pakvietėme puikius lektorius: Europos parlamento pirmininko patarėją Arnoldą Pranckevičių, literatūrologę ir „gavelologę“ - Antano Gavelio tyrinėtoją - Jūratę Čerškutę, fotografę Neringą Rekašiūtę ir žurnalistą bei rašytoją Andrių Tapiną. Kaip sakiau, manėme, jog tapome renginių organizavimo profesionalais, t.y. tik manėme. Pasirodo, sugebėjau Neringai Rekašiūtei nupirkti lėktuvo bilietus per Kijevą ir nepasakyti, kad tokiai kelionei neužten-

2013 m. Vokietijos lietuvių jaunimo suvažiavimas „Idėjų dirbtuvės“, Hamburge

vakarienei suradom pas tokį graiką, kuris mus užtikrino, jog visi žmonės restorane tilps ir juos visus aptarnauti spės. Atėjus laikui mes, kaip planavome, ėjome pas tą graiką vakarieniauti, o jis, pasirodo, savo pamainos pastiprinimui buvo atsivedęs tik vieną mergaitę, kuri plovė indus. Taigi gavosi taip, kad Vaida ir aš buvom įdarbintos padavėjomis: priėminėjom visų renginio dalyvių užsakymus, juos nešėme, po to rinkome pinigus. Negana to, maistas buvo gaminamas be galo lėtai, tada pasibaigė gyros, paskui ir žuvis, galų gale gavosi visiškas balaganas, galvojom, jog tai niekad nesibaigs. Vietoj vienos valandos valgymui užtrukome gal tris.“ Dėl to teko net pavėlinti iš Lietuvos atvykusio Marko Palubenkos koncertą, o merginos teigia, kad liko visiškai nusilaksčiusios. Aš tik išduosiu nedidelę istorijos datalę, kuri visą tai paverčia ne tokia didele drama: Rūta ir Vaida taip pat gavo visus mūsų arbatpinigius! 2015 m. Frankfurtas – kur laisvai liejosi muzika Frankfurte manėme, kad mus jau galima vadinti renginių organizavimo profesionalais. Per kelis kartus buvome išmokę, kad svarbu turėti ką nors rengi16 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS

ka asmens tapatybės kortelės, bet reikia paso. Fotografė penktadienio rytą liko Vilniaus oro uoste, kol jai parūpinome kitą bilietą tos dienos vakare. Už klaidą aš turėjau važiuoti jos pasitikti į oro uostą kaip tik tuo metu, kai kiti buvo vedžiojami po miestą. Bet ir dalyvavę ekskursijoje neapsiėjo be netikėtumų: keliantis į dangoraižį, viena dalis ekskursantų užstrigo lifte, po kiek laiko jie vėl pajudėjo, bet šiek tiek išgąsčio, kad gali taip aukštai pakabėti ir ilgiau, neišvengta. Visgi net ir „patyrę vieną kitą nuotykį, pavargę, bet vis dar nenorintys namo skirstytis dalyviai džiaugėsi galėdami prisėsti vienoje iš Frankfurto vyninių, paragauti įžymiojo obuolių vyno ir geriau vienas su kitu susipažinti“ – „Pasaulio lietuviui“ (2015/07) pasakojo tuometinė Valdybos narė Monika Černiauskaitė.


Kita renginio nesėkmė buvo pirmas atvejis, kai lektorius taip ir neatvyko į renginį – Andrius Tapinas susirgo ir net skypu negalėjo su mumis pabendrauti. Jo užsakytos knygos atvyko, bet nebuvo paties autoriaus. Kaip Vaida tada sakė: „Miunchene Sabaliauskaitė be knygų, Frankfurte knygos be Tapino.“ Visgi nuotaikos tai niekam nesugadino, nes laiką užpildėm pokalbiu apie lietuvių literatūrą su Jūrate Čerškute, kuri yra ne tik Ričardo Gavelio kūrybos tyrinėtoja, bet ir geriausių lietuviškų metų knygų sąrašo sudarinėtoja, tad apie tai tikrai galėjo čiauskėti nesustodama. Aistė Vitkauskaitė prisimena: „važiavau į Frankfurto dirbtuves dėl Tapino, o šis neatvyko. Bet renginys taip patiko ir likusieji lektoriai buvo labai gerai parinkti, kad susižavėjusi VLJS prisijungiau prie Valdybos bei likau joje trejus metus.“ Tai buvo metai, kai smarkiai pasikeitė ir išsiplėtė Valdyba. Be mišių Miunchene tai buvo vienintelis kartas, kai renginyje skambėjo klasikinė muzika. Ir tai taip pat pirmas kartas, kai renginio dalyviai spontaniškai įsilieja į koncertą. Ilgametė VLJS renginių lankytoja Vėjūna Žalalytė pasakoja: „Frankfurto „Idėjų dirbtuvėse“ buvo labai kūrybiška aplinka. Atsimenu radau didžiulį fortepijoną, paruoštą vakaro koncertui, ir prisėdusi pradėjau groti, muzika man tiesiog liejosi ir sugalvojau spontaniškai padainuoti koncerto pradžioje. Keista, bet visai nesijaudinau, kol nepradėjau dainos, kuomet balsas juokingai suvirpėjo. Tada tiesiog pradėjau iš naujo ir visi išsišiepę klausėsi - buvo labai gera.“ 2016 m. Leipcigas – moteris-ugnis ir pašėlusios improvizacijos Nors Leipcige nėra lietuvių bendruomenės, ten yra gyvenęs buvęs VLJS pirmininkas Simonas Černiauskas, tad kažkada nuvežti suvažiavimą į šį miestą buvo svarstoma jau seniai. Simonas buvo tas, kuris padėjo surasti vietas penktadienio vakarienei, sekmadienio pusryčiams, per studentų organizaciją, kurioje buvo aktyvus, parūpino patalpas dienos renginiui ir paprašė draugo pravesti ekskursiją po miestą. Dauguma lektorių gyveno per „AirBnB“ nuomotame bute kartu su kai kuriais Valdybos nariais. Apskritai Leipcigas, esantis Rytų Vokietijoje, sužavėjo savo paprastumu ir žmonių nuoširdumu. Ten dauguma, skirtingai nei Pietų ar Vakarų Vokietijoje, neturi gražių didelių butų, bet vis tiek priima išskėstomis rankomis, jei nori pernakvoti ant sofos. Smuikininkė, mus su Dovile Šermokas priėmusi vienai nakčiai, visą dieną repetavo ir negalėjo ateiti į patį renginį, bet vis tiek spėjo iškepti mums pyragą, ir nors turėjo ryte anskti keltis, neatsisakė išgerti su mumis vyno ir paplepėti. Ir renginio lektoriai žavėjo paprastumu ir aistra tam, ką daro. „Lamų slėnis“ žurnalo vadovas Elas Ramanauskas ir menininkas Tadas Černiauskas (Tadao

Cern) kalbėjo apie savo kūrybą ir kliūtis, iškilusias siekant laisvės tame ir tam, ką daro. Humanitarė – vertėja, redaktorė, žurnalistė - Gabrielė Gailiūtė–Bernotienė papasakojo, kaip atrodo gyvenimas, kai turi laisvę ir dirbi visiškai savarankiškai. Ji pati niekada nėra siuntusi dokumentų ir savo gvenimo aprašymo tam, kad gautų darbą, bet ir niekada nėra turėjusi finansinio saugumo bei žinojimo, kad mėnesio gale į sąskaitą subyrės atlyginimas. Visgi didžiausią įspūdį visiems paliko aistringoji aktorė Nijolė Oželytė, uždavusi inriguojantį klausimą, ar žmogui reikia tėvynės. Kaip straipsnyje delfi.lt (2016/5/4) dėsto buvusi VLJS valdybos narė Aistė Orinaitė, „dalindamasi patirtimi ir įžvalgomis kovo 11-osios signatarė aktyviai bendravo su publika, užduodama klausimus, kurie retai kvestionuojami viešojoje erdvėje – „Kas yra žmogus?“, „Ar išvis yra tokia sąvoka kaip Tėvynė“, „Kas yra vertybės?“.“ Dieną vainikavo grupės „Baltasis kiras“ vokalistas Tautvydas Augustinas. Vienas vaikinas su gitara „ne tik džiugino nuostabia muzika, bet ir neleido publikai sėdėti. Visi buvo įtraukti į pasirodymą – kas šoko, kas dainavo, kas grojo būgneliais.“ (delfi.lt, 2016/5/4) Nuostabu, kai vienas žmogus sugeba paveikti taip, lyg ant scenos grotų visas balkanų orkestras. VLJS pirmininkė Ilona Koženkovaitė prisimena: „kokia sužavėta buvau Nijolės Oželytės energijos, įdomių pokalbių su renginio dalyviais, nuostabiai energingo Baltojo Kiro koncerto ir kaip nepriekaištingai buvo viskas suorganizuota. [...] Nuostabi patirtis kurios nesinori paleisti.“ Ir tikrai, iš šio renginio negaliu papasakoti jokių kazusų, na, nebent kaip pamiršom Tado Černiausko viešbutyje pasakyti, kad jis veganas, tai liko be pusryčių, nes sumuštiniams buvo patiekti tik kumpiai ir dešros. 2017 m. Berlynas – nuo gilios istorijos iki naujausių technologijų Po penkerių metų „Idėjų dirbtuvės“ grįžo į Berlyną turbūt tam, kad įrodytume, jog renginį jame galime suorganizuoti ir geriau. Ir renginys prasidėjo tikrai labai daug žadančiai – ekskursija„Berlynas kitaip“ su gide žurnaliste ir rašytoja Lina Ever, rodančia tikrąjį, o ne išblizgintą turistinį miesto veidą. „Renginio dalyviai įdėmiai klausėsi gidės pasakojimų ir juokavo, jog patys į tokias vieteles užsukę tikrai nebūtų.“ (iš Aistės Orinaitės straipsnio VLJS internetiniam puslapiui, http://vljs.vlbe.org/2017/06/26/ideju-dirbtuves-berlyne-2017/) Ir kaipgi kitaip gali reaguoti, kai malioniai miesto pilyje pradėtą vakarą baigi monstrų šou. Kitą dieną pranešimus skaitė ekonomistas Romas Lazutka, „LT Identity“ ir projekto „Migruojantys paukščiai“ idėjos autorė ir dizainere Jolanta Rimkutė bei lietuviško kino festivalio Berlyne „Litauisches Kino goes Berlin“ organizatorė Giedrė Simanauskaitė. Istorikas dr. Norbertas Černiauskas bandė išsiaiškinti, ką gi šventėm 2018 m.: šimtą metų valstybingumo – juk tik ką, 2009 m., minėjom tūkstantį -, šimtą metų tautai – bet ji gyvuoja jau amžių amžius – ar šimtą metų trispalvei? Nesiveldama į šią diskusiją, Rimkutė kūrybinese dirbtuvėse „„Pasipuošk šimtmečio istorija“ leido dalyviams išsirinkti anstspaudą su norimu lietvišku simboliu ir žaidžiant spalvomis papuošti juo marškinėlius, maišelius bei kitą tekstilę. Visgi labiausiai visi laukė techno muzikos Lietuvoje pradininko, informacinių technologijų specialisto, „SoundCloud“ kūrėjo ir startuolio „Vai Kai“ savininko Mato Petriko. Visa tai įvyko skritingais jo gyvenimo etapais, bet dabar jo pagridinis užsiėmimas - interaktyvių žaislų kūrimas. Idėja jam „kilo stebint savo dukras ir jų santykį su technologijomis. Šios yra visur, tačiau jos nepritaikytos vaikams, nusprendė kūrėjas, ir ėmėsi spręsti šią problemą, imdamas kurti vaikų santykį su technologijomis palengvinančius žaislus“ - iš Aistės straipsnio. Visi džiaugėsi lyg vaikai po pranešimo galėdami lankose palaikyti ir pašnekinti porą atsineštų Mato lėlių. Kas nepavyko šį kartą? Pietūs buvo gaminami ir nešami labai ilgai. Jau atrodė, kad pasikartos Miuncheno graiko istorija, tik šįkart tai buvo ne neapgalvotas restorano savininko pažadas, bet situacija, iškilusi todėl, VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 17


kad kavinė, surasta anskčiau dieną prieš renginį atsisakė pateikti pietus, o surasta alternatyva buvo vienintelė priėmusi tokį kiekį žmonių. Visas negandas atpirko puikus Migloko koncertas šeštadienio vakarą. Kur jis vyko? Ogi tame pačiame „Max Fish“ bare, kuriame prieš penkerius metus vyko pirmasis „Idėjų dirbtuvių“ koncertas. „Nedidelėje salytėje vykęs koncertas buvo tiesiog OHOHO!“ – įspūdžiais dalinosi Vaida. 2018 m. Diuseldorfas – karščiau nei karšta Kaip savo straipsnį delfi.lt (2018/5/2) pradeda renginio dalyvė Džordana Graicevičiūtė, „[b] alandžio 20-22 d. savaitgalis buvo ypatingas dėl dviejų priežasčių. Pirma – Vokietijos Vakaruose buvo fiksuojami rekordiniai balandžio mėnesio karščiai, kai termometro stulpelis įdienojus siekė net 30 laipsnių. Antra ir daug svarbesnė priežastis – tą patį savaitgalį Diuseldorfe į tradicines „Idėjų dirbtuves“ rinkosi Lietuvos Vokietijoje gyvenantys lietuviai. O kad būtų dar karščiau nei prognazavo orų tarnybos, į dirbtuves atvyko ir rašytoja Gabija Grušaitė, reklamos agentūros vadovas Rimantas Stanevičius, režisierius Balys Latėnas su aktoriumi Audriumi Bružu bei merginų duetas „Jazz by two“.“ Į Diuseldorfą važiavom, nes ten gyvena Valdybos narės Dominykos Sidabraitės brolis Jonas, kuris pravedė puikią ekskursiją po milijonierių miestą. Visi pranešimai dalyviams vienaip ar kitaip įsirėžė į atmintį. „Milk“ kūrybos direktorių Stanevičių Džordana minėtame straipsnyje aprašo taip: „Jei reikėtų atspėti, kokioje srityje vyras dirba, ilgai užtrukti nereikėtų. Dinamiškas, modernus ir šmaikštus pranešimas prikaustė nuo pirmos akimirkos, o atsibudo publika tik tada, kai į salę įsiveržusi jaunimo namų darbuotoja pranešė, kad visi vėluoja pietauti. Taigi jei R. Stanevičius būtų kažką pardavinėjęs, o ne tik skaitęs pranešimą, visi dalyviai Diuseldorfą būtų palikę su keletu naujų daiktų.“ Nors daug kam labiausiai patiko šmaikščios Latėno ir Bružo rodomos bei vedamos improvizacijos, man smagiausia buvo klausytis, bet čia šneka mano profesinė sociologės širdis, kaip Grušaitė, kalbėdama apie savo naujausią knygą „Stasys Šaltoka. Vieneri metai“, kurios veiksmas vyksta pietryčių Azijoje, net ir auditorijos dalyviams, neturintiems supratimo apie tokias sąvokas kaip „globalinė nelygybė“, sugebėjo paaiškinti, ką reiškia „white priviledge“ (iš anglų k. baltosios rasės privilegija). O štai Diuseldorfo lietuvei Agnei Jurevičiūtei per ekskursiją nutiko kita istorija: „Prie dirbtuvių Diuseldorfe prisijungiau daug negalvodama, nieko nesitikėdama ir neplanuodama. [...] Keliavom po miestą, klausėmės miesto istorijos, šnekučiavomės, aš vis lyg tarp kitko paklausiu, iš kokio miesto

18 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS

žmonės sulėkė, ir stebiuosi, kad iš visos Vokietijos, netgi iš Britanijos! [...] Viena dalyvė […] prisistatė, kai ji iš Lietuvos. Aš klausiu, kaip tai? Ji sako: tai aš čia kaip pranešėja. Apie ką Tavo paskaita? Apie savo knygą kažkiek. Grįžau namo ir iš karto peržvelgiau rytdienos programą. Numatyta rašytojos Gabijos Grušaiytės paskaita. Ir galvoju, velnias, labai girdėta. Peržvelgiu visas savo knygas, greitai randu Grušaitės (pirmą knygą – aut. past.) „Neišsipildymas“. Šitą knygą nusipirkau vien todėl, kad buvo parduodama už pusę kainos. Ir kuri skaitant mane taip įtraukė į sukabintą įvykių sūkurį. Patikėjau kiekvienu žodžiu. [...] Ilgai galvojau, kokia žinutė slypi po neįtikėtinais siužetais, visomis susikurtomis herojų kančiomis ir pačia knyga. Šita knyga yra vienintelė, kurios autorę būčiau norėjusi susitikti ir paklausti, apie ką visa tai? Ir netikėtai sutikau.“ Mano žiniomis, kadangi renginy buvo parduodama tik antroji rašytojos knyga, tas Agnės turimas „Neišsipildymas“ dabar keliauja iš rankų į rankas tų, kurie norėjo ją perskaityti. Ar šįkart viskas vyko be užkulisinių dramų, nesusipratimų ir sunkumų? Žinoma, kad ne. Labai ilgai ieškojome ir neradome baro ar salės vakaro koncertui, todėl galų gale jį teko rengti tuose jaunimo namuose, kuriuose buvo ir dienos renginys. Erdvė netoli valgyklos neturėjo nei tinkamos scenos, nei reikiamos baro aplinkos, bet kažkaip pavyko. Muzikinę techniką, kadangi patalpos jokios neturi, vežėmės iš Vasario 16-osios gimnazijos (čia dar kartą dėkui muzikos mokytojui Gintarui Ryčiui ir aktyviam Vokietijos lietuviui Rimui Čuplinskui, kurie mums jau ne pirmą kartą techniką skolina ir dar kartais patys atveža). Muzikantės dėl renginoo vietos nekibo, bet atsisakė suprasti, kad mes neturime garsisto, kuris tą techniką profesionaliai sujungtų, kad visada su pačių muzikantų ir renginio dalyvių pagalba kažkaip sujungiam, kad tokiai prabangai neturim pinigų, nes savo vienintele funkcija nelaikom suorganizuoti gerą koncertą – juk turime pakankamai galvos skausmo, kad visas renginys praeitų sklandžiai. Ir nors puikiai suprantau muzikančių perfekcionizmą, kai pabodo klausytis priekaištų, pasakiau, kad Žygimantas Ražas, tuo metu dar ne Valdybos narys, o tik geranoriškas dalyvis, savo automobiliu vežantis mums techniką, tikrai žino, kaip ją sujungti, nors kalbant telefonu jis buvo tik pusiau tuo tikras. 2019 m. Maincas – atvažiuok ir kurk istoriją kartu! Kodėl visa tai pasakoju? Tiek oficialią ir žavią pusę, tiek ne tokią gražią renginių rengimo virtuvę? Nes manau, jog svarbu parodyti, kad gerą renginį galima suorganizuoti ir neturint didelių išteklių, profesionalų pagalbos, kad ne visada viskas praeina sklandžiai, o dalyviai to net nepajunta. Nuo to, kad niekda nesamdome profesionalo sujungti muzikinei technikai, koncerto kokybė nesuprastėja. Tai, kad lektoriai kartais apsistoja ne prabangiausiam viešbuty, o pas ką nors namie, nereiškia, kad jiems lieka blogi prisiminimai apie nedėkingą ir nesuprantingą Vokietijos jaunimą – juk jie turi galimybę pabendrauti su tais, pas kuriuos atvyko. Ir patikėkite, tai, kad lektoriai negauna iš mūsų honoraro (tai nuo pat pirmo renginio likusi mūsų tradicija, kuria didžiuojamės) nesutrukdo nei prisikviesti Lietuvoje net labai žinomų asmenybių, nei išgirsti tokių pranešimų, kurių ir ne kiekienas TED rengunys sulaukia. Na, o kai koks Užkalnis papašo 600 eurų konoraro, tiesiog atsisakai, kad tiek, deja, jam skirti negalime. Visą informaciją sekite mūsų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje: https://www.facebook.com/vokietijosjaunimas/. Asm. VLJS archyvo ir Dovilės Šermokas nuotr.


-

KULTURA IR MENAS Ievos MATULAITYTĖ ir Skaistės ALEKSANDRAVIČIŪTĖ Dominyka Sidabraitė – tekstilės ir plokštumų dizainerė, technologė-tyrėja bei Europos kultūrų muziejaus tekstilės dirbtuvių lektorė, gyvenanti ir kurianti Berlyne. Jos kūrybai būdingas eksperimentavimas su įvairiomis medžiagomis bei jų estetinėmis ir funkcinėmis savybėmis. Savo kolekcijose Dominyka kuria jaukų, natūralų ir saugų sąlytį tarp žmogaus ir materijos.

Dieviškosios gijos – lino visata

Menininkės kelias į tekstilės pasaulį prasidėjo dar ankstyvoje vaikystėje. Daug laiko praleidusi tarp mezginių, ridendama ne tradicinius, o įvairiaspalvius siūlų kamuolius ir regzdama iš jų voratinklius. Vėliau ridenami siūlų kamuoliai pamažu virto mezginiais su savita kompozicija ir spalvine gama. Būdama vienuolikos menininkė pradėjo mokytis Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kurioje įgijo tapybos specialybę. Ją baigusi, tęsė menininkės kelią tekstilės ir plokštumų dizaino studijose Berlyne. Dominyka kuria žiūrovo akiai patrauklias estetines kombinacijas bei dizaino kontekste skatina atrasti konceptualų požiūrį į materialiąją kultūrą. Kūrėja dirba mikro ir makro lygmenyje, jos tekstilinės plokštumos iš suverptų gijų pavirsta erdvinėmis struktūromis-konstrukcijomis. Taip ji sujungia skirtingus tekstilės technologijos ir meninės estetikos pasaulius bei įvairias apdirbimo rankomis technikas. Praktinėje darbų realizacijoje persipina meno, tekstilės tyrimų, taikomosios tekstilės elementai, taip siekiant prikelti natūralias medžiagas naujam dar nematytam gyvenimui. Anot tekstilės dizainerės, technologės-tyrėjos dr. Zane Berzinos, Dominykos Sidabraitės kolekcijose matomas išskirtinis kruopštumas pritaikant tekstilės konstrukciją, rankų darbo, mašinines ir skaitmenines technologijas. Šiuo metu Dominyka tęsia darbus ties tekstilės kolekcija „Dieviškosios gijos – lino visata“ (Divine Fibers – the Universe of Flax). Projekte analizuojamas seniausias natūralus augalinis pluoštas – linas, prikeliamas naujam gyvenimui.

Dizainerė Dominyka Sidabraitė | Ievos Matulaitytės nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 19


Kolekcijoje reprezentuojamas lino pakulų, estetinės vertės neturinčios medžiagos dalies, tyrimas. Dulkėtas lino pakulų pluoštas suvaldomas pasitelkiant įvairias technologijas, vystomas kartu su Saksonijos tekstilės tyrimų institutu Chemnice vadovaujantis circular economy bei zero waste filosofija. Sujungiamos rankų darbo bei mašininės technikos: verpimas, mašininis mezgimas, mašininis audimas bei dažymas su natūraliais pigmentais. Šios tekstilės kolekcijos gamybos metodai skatina atkreipti dėmesį į gamtos resursų puoselėjimą, kultūrinio paveldo išlaikymą, inovatyvių dizaino sprendimų pritaikymą tvarios tekstilės technologijos procese, aplinkos taršos mažinimą bei plėtoja bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Vokietijos. Dominyka Sidabraitė baigė tekstilės ir plokštumų dizaino bakalauro studijas bei apsigynė magistrą tekstilės medžiagiškumo tyrimuose Weissensee menų akademijoje Berlyne (Vokietija). Jos kūriniai pristatyti Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Parodos rengtos Berlyno mados savaitėje, Drezdeno mokslų naktyje, didžiausioje tarptautinėje tekstilės parodoje Heimtextile, mados ir dizaino festivalyje Designblok Prahoje, Europos kultūrų muziejuje Berlyne, Berlyno menų universitete, technologinės tekstilės parodos Mtex „Maker“ erdvėje Chemnice.

Dieviškieji pluoštai

Taip pat Dominyka buvo Vogue Knitting konkurso finalistė, kūrė ekskliuzyvinių rankų darbo tapetų pavyzdžius Dior parduotuvių tinklui Majamyje, eksponavo Berlyno prekybos centro Alexa „Max Media“ erdvėje bei Berlyno knygyne Dussmann – das Kulturhaus. Dominyka Sidabraitė buvo apdovanota baigiamąja DAAD Stibet bei Berlyno parlamento Elsos Neumann stipendija, kuri skiriama geriausiems absolventams. Dominykos darbai publikuoti tokiuose leidiniuose, kaip Stylepark, Textile Expres, Design Insider, Textiles Panamerikanos, Texpertise Network, Heimtextile 2015, Heimtextile 2017, 2017 Trevira CS, žurnaluose Žmonės ir Lamų slėnis, portale alfa.lt, Vokietijos lietuvių žurnale Informacijos. Artimiausios parodos. Dominykos darbai buvo eksponuojami kovo 1–3 d. galerijoje Conciergerie Berlyne (autorinė paroda), kovo 15 d. – birželio 31 d. bus eksponuojami Klafenbacho pilyje ant vandens Chemnice (grupinė paroda) bei kovo 28–30 d. dizaino festivalyje Designmarch 2019 Reikjavike (kartu su Bára Finnsdóttir).

Dieviškosios gijos – lino visata

20 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS

Dovilės Šermokas nuotr.


LIETUVOS ESTRADOS LEGENDAI – 90 METŲ Redakcijos informacija Legendinei Lietuvos estrados atlikėjai Nelei Paltinienei šiemet sukako 90 metų.Vasario 16 d. Lenkijoje gimusi legendinė atlikėja gyvenaVokietijoje ir savo ištikimų savo gerbėjų dainininkė nepamiršta. Kaip 2018-aisiais delfi. lt rašė žurnalistas Karolis Banevičius, ji dėkojo už 60 metų praleistų scenoje.

Estrados legenda Nelė Paltinienė. Delfi.lt montažas

2011 metais Nelė atšventė sceninės veiklos 60ies metų jubiliejų. Su ilgamečiu scenos partneriu, amžiną atilsį E. Ivanausku N. Paltinienė yra įrašyta į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausiai dainuojantis duetas. Dainuoti N. Paltinienė pradėjo 1951 m. Klaipėdos miesto Ryšių darbuotojų profsąjungos meninės saviveiklos ansamblyje, vadovaujamame Aurelijos Daunorienės. Kūrybinės veiklos pradžioje dainavo dainas iš kino filmų, operečių arijas bei kitas tuo metu populiarias dainas. 1960 m. perėjo dainuoti į Klaipėdos miesto kultūros namų estradinį orkestrą. 1961 m. Nelly atėjo į Arvydo Paltino vadovaujamą ansamblį, kuris vėliau pasivadino „Kopų balsais“. 2012 metais N. Paltinienė Knygų mugės dalyviams pristatė savo biografijos knygą „Nelly. Kol plaks manoji širdis“.

N. Paltinienė ir Eugenijus Ivanauskas. | asm. archyvo nuotr.

Neatskiriama jubiliejinės, tarptautinės knygų mugės dalis – Vokietijos lietuvių rašytojai Redakcijos informacija Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, kuriame keturias dienas vyko tarptautinė, tradicinė, jubiliejinė „Knygų mugė“ skelbia, kad šiemt ją aplankė beveik 68,5 tūkst. žmonių –1 400 lankytojų daugiau nei pernai.

Vokietijos lietuvė, rašytoja L. Ever (Neverbickienė)

Per keturias dienas lankytojams pasiūlyta beveik 550 įvairių žanrų, formų ir temų renginių. Kitąmet lankytojus į mugę ketinama kviesti Jono Meko išsakyta mintimi – „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Planuojama knygų mugę kitąmet surengti vasario 20–23 dienomis. „Informacijų“ duomenimis šiųmetėje knygų mugėje dalyvavo bei savo knygas pristatė ir Vokietijos lietuvių rašytojai – Jolita Herlyn, Lina Ever (Neverbickienė), Jolta Zykutė. E. Kislych-Šochienės nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 21


PORTRETAI IEŠKANTYS SAVĘS PASAULYJE IR PASAULIO – SAVYJE Dalytė KAZLAUSKAITĖ Iš Palangos kilęs Karolis Genutis prieš penkioliką metų leidosi į piligriminę kelionę į Alpes, kurios paskutinė stotelė buvo Vokietija, Štutgartas. Likimas sudėliojo įvykius taip, kad po beveik dešimt metų Karolis gavo darbo pasiūlymą ir persikėlė čia gyventi. Lietuvis aktyviai įsitraukė į Štutgarto lietuvių bendruomenės veiklą ir iki šiol yra atsakingas už Štutgarto lietuvių katalikų sielovadą, o š. m. vasario 24 d. išrinktas valdybos nariu 2018-2019 metų kadencijai ir naujuoju jos pirmininku.

Ieškantys savęs pasaulyje ir pasaulio – savyje

22 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS

Mielai kviečiame aktyvius tautiečius prisijungti prie bendruomenės veiklos! Jeigu turite idėją, kuria norite pasidalinti su kitais (perfomansas, seminaras, workshop’as ar kitka), kreipkites į valdybą dėl bendradarbiavimo, imkitės iniciatyvos ir pradžiuginkite aplink Štutgartą susibūrusius lietuvius! Kaip „Pasaulio lietuviui“ rašo dr. Sandra PetraškaitėPabst, Vokietijos lietuvių bendruomenei priklausanti Štutgarto apylinkė yra vienintelė Badeno Viurtembergo žemėje. Kaip ir daugelis kitų lietuvių bendruomenių ji įsikūrė po Antrojo pasaulinio karo. Ypač jai nusipelnė kunigas Kazimieras Senkus, kuris ją būrė ir telkė nuo 1966 m. iki 1996 m. Būdamas kunigu jis su dideliu atsidavimu rūpinosi tiek bendruomenės sielovada, tiek kultūriniais ir socialiniais reikalais. 2017 m. Karolio Genučio iniciatyva buvo įkurta Palaimintojo Jurgio Matulionio tikinčiųjų grupė. Kunigas dr. Virginijus Grigutis pradėjo reguliariai organizuoti šv. Mišias, o po jų – pokalbius tikėjimo ir liturgijos klausimais. Bendra malda ypač suartina bendruomenę, įkvepia bendroms veikloms. Lietuvio gyvenimas Vokietijoje. Koks jis? Trumpai tariant, pasaulis yra tik mūsų minčių atspindys, ir esi ten, kur esi. Emigracijoje negali būti pilkas, turi tą patį daryti geriau nei kiti daro, nes tuo mes turime išsiskirti iš kitų. Bet esu lietuvis ir būdamas užsienyje labiau pradedu suprasti, kas yra namai, tėvynė, Lietuva. Dažnai būna sunkių akimirkų, kai reikia moralinės atramos, o tas ramstis ir yra Lietuva, nes tik mintimis sugrįžus ten, kur augai, gyvenai, kur tavo artimieji, kur namai, pasijunti tvirtesniu. Atskirtas nuo šeimos, draugų, gimtosios žemės, manau, daugelis praranda tvirtą pagrindą. Tik atsigręžus į praeities prisiminimus, įmanoma iškęsti sunkią realybę. Tačiau, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių jau esame čia, emigracijoje, tai turime tobulėti ir kažkuo išsiskirti. Jei nori, kad tave pastebėtų, tai turi parodyti, ko esi vertas ir dėl ko tave turėtų vertinti. Kitu atveju tu būsi nepritapėliu. Kaip įsiliejote į Štutgarto lietuvių bendruomenės veiklą? Aš atėjau pasidomėti, kada vyksta lietuviškos mišios, ar yra kokia maldos grupelė bendruomenėje. Sužinojau, kad nieko nėra ir Šv. Mišios aukojamos tik per šventes. Netrukus Valdybos nariai pasiūlė tapti šios tikinčiųjų sielovados aktyvistu ir skelbti gerąją naujieną. O tautiečiai svetimoje šalyje, jie kaip šeima, todėl ir norisi burtis. O kad nesumaterialėtum, žmogui


bĹŤtina puoselÄ—ti ir dvasines vertybes, nes jos Ĺžmogui suteikia gyvenimo prasmÄ™. BaĹžnyÄ?ia – tai bendruomenÄ—, kuri vienija Ĺžmones, todÄ—l labai svarbu, kad tikintys ĹžmonÄ—s bendrautĹł vienas su kitu ir augtĹł bei tobulÄ—tĹł dvasiĹĄkai. Ĺ . m. vasario 24 d. tapote naujuoju Ĺ tutgarto lietuviĹł bendruomenÄ—s pirmininku. Metas veikti drÄ…siai ir ryĹžtingai su ĹĄia lyderiĹł komanda, kuri iĹĄskirtinai pasiĹžymi autentiĹĄkumu, veiklumu bei Ĺžingeidumu. Mes esame ieĹĄkantys. IeĹĄkantys savÄ™s pasaulyje ir pasaulio – savyje. IeĹĄkantys eina ne tik ÄŻ save, bet ir ÄŻ kitÄ…, esantÄŻ ĹĄalia. Mes siekiame bĹŤti atviri, matomi, laisvi, o laisvas yra tas, kuris suvokia ne tik savo, bet ir kito teisÄ™ bĹŤti iĹĄklausytas, ÄŻvertintas. Mano uĹžduotis, kad komanda nenustotĹł tikÄ—ti. Gyvenimas reikalauja asmenybiĹł – mÄ…stanÄ?iĹł, kurianÄ?iĹł, o mĹŤsĹł komandos nariai yra savo srities Ĺžinovai ir tikiu, kad susitelkÄ™ kilniam ir bendram tikslui, drÄ…siai kartu Ĺžengsime ÄŻ mĹŤsĹł pergalÄ—s metus, kuriuose bus ir nuovargio, ir skausmo, ir laimÄ—s, ir vilties. Kartu mes padarysime kur kas daugiau, negu pavieniui. TikÄ—jimas leis drÄ…siai Ĺžengti ÄŻ naujÄ… rytdienÄ…, kuriÄ… vainikuos mĹŤsĹł pergalingi dabai. Kaip ĹžmonÄ—s ieĹĄko lietuviĹĄkĹł sielovadĹł, kÄ… jose randa? Praeitais metais turÄ—jome tradicijÄ… – kartÄ… per mÄ—nesÄŻ buvo aukojamos ĹĄventos lietuviĹĄkos MiĹĄios ir organizuodavome agape – suneĹĄtinÄŻ stalÄ…. Visada turÄ—davome lietuviĹĄkos kaimiĹĄkos juodos duonos, pasidalindavome maĹždaug 20 kepalĹł. Mums, lietuviams, duona yra ĹĄventa. Po ĹĄv. MiĹĄiĹł mamos apsikeisdavo vaikĹł Ĺžaislais, rĹŤbeliais, taip pat keisdavosi informacija, gerdavome arbatÄ…. Ĺ˝inoma, bendruomenÄ—je yra skirtingĹł patyrimĹł turinÄ?iĹł ĹžmoniĹł – tai ir alkoholikas, ir iĹĄsiskyrÄ™s, tai gyvenimo kely pasiklydÄ™s ir piktas, tai geras ir religingas, tai tikintis ir abejojantis. TaÄ?iau, kai visi susirenka ÄŻ ĹĄv. MiĹĄias, klausosi Dievo ĹžodĹžio, pamatai ir susigraudinusiĹł ĹžmoniĹł, kadangi jie visa tai girdi lietuviĹł kalba. Manau, labai svarbu dvasiniame augime stimuliuoti save gimtÄ…ja kalba. Esu tvirtai ÄŻsitikinÄ™s, jog atÄ—jo laikas Ĺžengti toliau ir burtis ÄŻ maldos grupeles. BĹŤtina dalintis gerumu, padÄ—ti ir padrÄ…sinti einanÄ?iuosius tikÄ—jimo keliu, pasidalinti su bendruomenÄ—s draugais skirtinga patirtimi, liudijant JÄ—zaus meilÄ™. PraĹĄau paraĹĄykite, kas kokiĹł minÄ?iĹł turite. DalinkimÄ—s gerÄ…ja Ĺžinia ir susitikime maldoje. Taip pat kvieÄ?iu atvykti ÄŻ RoĹžinio bendrÄ… maldÄ… su kroatais, lenkais, vokieÄ?iais, kur kalbame ir mes RoĹžinio vienÄ… dalÄŻ. Jeigu nori ĹĄlovinti KristĹł, nori pasidalinti savo liudijimu, nori melstis kartu, ateik ir kurkime baĹžnyÄ?iÄ… drauge. O jei esi dar nepakrikĹĄtytas ar nepriÄ—mÄ™s Sutvirtinimo sakramento – ateik ir iĹĄkilk iĹĄ vandens, kuris simbolizuoja Kristaus prisikÄ—limÄ…. BĹŤti pakrikĹĄtytu, reiĹĄkia susitapatinti su JÄ—zaus mirtimi, palaidojimu ir prisikÄ—limu (RomieÄ?iams 6:3-4).

Karolis Genutis

Kur ir kada Jus galima rasti? Kitos lietuviĹĄkos ĹĄv. MiĹĄios vyks Ĺ tutgarte kovo 10 d. 15 val. kartu minint Kovo 11-osios ÄŻvykius. VÄ—liau – geguŞės 5 d. 15 val. kartu minint Motinos dienÄ…. Adresas – Kirchengemeinde St. Josef koplyÄ?ia, FinkenstraĂ&#x;e 36, 70199 Stuttgart. Po pamaldĹł visi susirinkusieji gretimose patalpose galÄ—s kreiptis ÄŻ kunigÄ… dÄ—l: t ,SJLĂ?UPTBLSBNFOUP t 4VUWJSUJOJNPTBLSBNFOUP t ,PNVOJKPTTBLSBNFOUP t -JHPOJÇ˝QBUFQJNPTBLSBNFOUP t 4BOUVPLPTTBLSBNFOUP Taip pat bus galima praĹĄyti paĹĄventinti turimus roĹžanÄ?ius, kryĹželius ir, Ĺžinoma, pabendrauti kitais tikÄ—jimo klausimais. MĹŤsĹł taip pat laukia agape (su mĹŤsĹł visĹł vaiĹĄÄ—mis prie arbatos). Lietuvos katalikai Ĺ tutgarte kvieÄ?ia Maldai uĹž lietuviĹł krikĹĄÄ?ioniĹł vienybÄ™ Vokietijoje 2019 m. KiekvienÄ… paskutinÄŻ mÄ—nesio sekmadienÄŻ 19 val. kvieÄ?iame jungtis ÄŻ bendrÄ… maldÄ… per tiesioginÄ™ transliacijÄ… iĹĄ Lietuvos Gailestingumo ĹĄventovÄ—s, kurioje bus aukojamos ĹĄv. MiĹĄios uĹž mĹŤsĹł bendruomeniĹł intencijas. Labai praĹĄome visĹł katalikĹł, gyvenanÄ?iĹł Vokietijoje, aukoti savo maldas ĹĄiomis intencijomis ir sukalbant bendrÄ… maldÄ… ,,TÄ—ve mĹŤsĹłâ€˜â€˜ transliacijos metu. http://www.gailestingumas.lt/media/tiesiogine-transliacija/ Asm. archyvo nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 23


VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS Muzikos tiltas iš Lietuvos į Vokietiją Asta D‘Elia

Vasario 18 d. gimnazijos mokiniams koncertavo Klaipėdos kamerinio orkestro atlikėjai ir žinoma pianistė Guoda Gedvilaitė. Renginį vedusi G. Gedvilaitė klausytojus pakvietė į muzikinę kelionę. Muzika nudriekė kelią iš Lietuvos į Lenkiją, o iš ten – į Vokietiją. Kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės magiškas kūrinys „Kryžkelės apeigos“ privertė ne tik klausyti, bet ir fantazuoti, „girdėti vaizdus ir emocijas“. Akimirksniu visi atsidūrė ne Renhofo pilies salėje, o gamtos apsuptyje, pagonių apeigų rate. Su savo vadovaujamu orkestru violončele griežė solistas Mindaugas Bačkus. Klaipėdos kamerinis orkestras neturi dirigento, tačiau, anot G. Gedvilaitės, yra „vienas kūnas“, nes atlikėjai „žiūri, jaučia vienas kitą ir susiklauso“. Garsių aplodismentų sulaukė audringas lenkų kompozitoriaus kūrinys apie Oravos pilį, esančią Slovakijoje. Galiausiai pati moderatorė sėdo prie fortepijono ir kartu su uostamiesčio kameriniu orkestru atliko Roberto Šumano kompoziciją. Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė padėkojo atlikėjams už nuostabų koncertą ir linkėjo, kad ši muzika „visam laikui išliktų širdyse“.

Akimirka iš įvykusio koncerto

Autorės nuotr.

Katalikiško jaunimo gru- Ką kalba mūsų kūnas? – pės ,,naktinės pamokos“ Profesinis orientavimas Dalė KRIŠČIŪNIENĖ

Asta D‘Elia

Vasario 8 dieną katalikiško jaunimo grupė Renhofo

Vasario 12 d. dvyliktokai ruošėsi apsilankymui profesinio orientavimo mugėje „Vocatium Rhein-Neckar-Pfalz 2019“. Jos tikslas – vyresnių klasių mokiniams suteikti informaciją apie studijų ir praktikos galimybes įvairiose aukštosiose mokyklose bei įmonėse (kuratorė dr. Gabrielle Hoffmann).

pilies bibliotekoje surengė „Filmų naktį“. Šiam renginiui vadovavo ir pasiruošti padėjo gimnazijos kapelionas Virginijus Grigutis bei mokytoja Dalė Kriščiūnienė. „Filmų naktyje“ dalyvavo 14 grupės narių. Dalyviai si tarpusavyje ir išrinko filmus, kuriuos vėliau žiūrėjo.

Antradienį gimnazistai susitiko su viena iš šios mugės organizatorių. Dvyliktokai klausėsi įdomios paskaitos apie kūno kalbą, jos svarbą bendraujant ir ruošiantis įvairiems pokalbiams.

Šis vakaras visiems grupės nariams patiko ir dauguma dalyvių norėtų, kad „naktinės pamokos“ taptų tradicija, kuri tęstųsi kiekvienais metais. Jaunimas pastebėjo, jog kartu praleistas laikas vienija grupės narius ir skatina nuoširdžią bendrystę.

Gegužės mėnesio pabaigoje mokiniai turės galimybę iš anksto suderintu laiku pasirinktų aukštųjų mokyklų ir kompanijų atstovams pateikti rūpimus klausimus. Per individualias profesinio orientavimo konsultacijas gimnazistai turės progą praktiškai pritaikyti ir apie kūno kalbą įgytas žinias.

jaukiai įsikūrė bibliotekoje, draugiškai bendravo, tarė-

24 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS


-

BENDRUOMENIU ALEJA IN MEMORIAM AMBASADORIUI PROF. VAIDOTUI ANTANAIČIUI Ona BARTUSEVIČIENĖ

tikas, Miškų ūkio ministras, Sąjūdžio seimo narys, drąsiai skelbęs ir įgyvendinęs Lietuvos Nepriklausomybės idėjas. Dar mokinys Panevėžio berniukų gimnazijoje 19441945 dalyvavo moksleivių rezistencinėje veikloje. Įtarus antitarybinių atsišaukimų platinimu, teko slapstytis. Netrukus buvo areštuoti tėvai ir nuteisti 10 metų kalėjimo. Giminaičių remiamas, Antanaitis toliau mokėsi Kaune, kur baigė gimnaziją. Studijavo Vilniaus universiteto Miškų ūko fakultete, Maskvos miškų technikos aspirantūroje. Grįžęs Lietuvon 1959-tais apgynė mokslinį darbą žemės ūko mokslų kandidato laipsniui

1993.05.16 Frankfurto oro uoste, atsisveikinimas su ambasadoriumi prof. V. Antanaičiu ir jo žmona Rima

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Vokietijos URM patvarkymu, 1940 m. 14 d., 13:00 val. Nepriklausomos Lietuvos pasiuntinys Berlyne Kazys Škirpa su visu personalu turėjo apleisti pasiuntinybės pastatą Berlyne. Nuo tada Vokietijoje gyvenantys lietuviai neteko savo juos ginančio ir užtariančio atstovo. Diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Vokietijos iširo ir reikėjo ilgai laukti, kol jie galėjo būti atkurti. Tai įvyko tik 1991 m. rugpjūčio 28 d. kada tarp Federalinės Vokietijos vyriausybės ir Baltijos valstybių buvo pasirašytos diplomatinių santykių atkūrimo sutartys. 2018 m. liepos 14 d., eidamas 90-sius metus Vilniuje, mirė atkurtos Lietuvos Respublikos pirmasis nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje (1991 10 23 - 1993 04 20) profesorius Vaidotas Antanaitis – mokslininkas, poli-

gauti. Dirbo ir mokslinį darbą. Į Vokietijos tuometinę (laikinąją) sostinę Boną ambasadorius atvyko 1992 m. sausio 5 d. ir čia ėmėsi LR ambasados įkūrimo darbo ir pradėjo naujai megzti nutrūkusius diplomatinius santykius. Iš pat pradžių jo dėmesio centre buvo ir čia gyvenantys lietuviai. Pirmą kartą po karo galimybė švęsti Vasario 16-tąją Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstovybėje buvo visiems dalyviams kaip stebuklas. Šventė, kurioje dalyvavo per 200 kviestų svečių visiems paliko neužmirštantį įspūdį. Dalyvavo be svečių iš Lietuvos AT pirmininko Vyt. Landsbergio, ministro D. Kuolio, AT deputatų ir Fed. Vokietijos VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 25


parlamento prezidentė Rita Süssmuth, per 50 parlamento deputatų, daug diplomatų, bei aukštų pareigūnų ir gausi Lietuvių bendruomenės delegacija. Daug lietuvių dalyvavo ir ambasados pastato šventinime. Ambasados durys jiems buvo visad atviros. Netrukus ambasadorius aplankė ir Vokietijos lietuvių centrą Hiutenfelde, kur artimiau susipažino su jų padėtimi. Mes (aš ir mano vyras Vincas) susipažinome su designuotu ambasadorium profesoriumi Antanaičiu jam esat dar Lietuvos miškų ūkio ministru, mums lankantis Vilniuje per 1991 metų Kalėdų atostogas tuometinio Lietuvos švietimo ministro Dariaus Kuolio kvietimu. Į Vokietiją su profesoriumi ir jo žmona Rima atskridom kartu, vienu iš pirmųjų jau Lietuvos avialinijų lėktuvu. Pradinė pažintis su Antanaičiais su laiku išsivystė į bičiulystę. Todėl kai ką teko kartu išgyventi. Bonoje, tuometinėje Vakarų Vokietijos sostinėje, savo darbą jam teko pradėti pastato ambasadai paieška ir suformuoti savo bendradarbių ratą. Pirmoji ambasada trumpai buvo mažame name Simrock gatvėje, kol buvo rastas ambasadai tinkamas pastatas Argelander gatvėje, kuris tarnavo jai iki persikeliant į Berlyną. Noriu pasidalinti vienu epizodu iš ambasadoriaus Antanaičio darbo. Kartą mums esant Bonoje, ambasadoriui paskambino Tomo Šerno, kuris tuo metu buvo gydomas Vokietijos rytuose, gydytojas ir pareikalavo nedelsiant pasiimti Šerną iš ligoninės. Tomas Šernas, kaip vienintelis gyvas likęs Medininkų žudynių liudininkas, buvo

1993.2.16 LR Ambasados pastato Argelander gatvėje šventinimas. Kunigas Antanas Bunga ir kunigė Tamara Schmid, pirmas dešinėje ambasadorius V. Antanaitis

saugomas kartu su juo iš Lietuvos atvykusių policininkų. Daktaras, radęs juos Tomo kambaryje ir pamatęs jų ginklus ant stalo, nesutiko leisti nė vienos nakties Tomui ten likti. Mat pabijojo galimo ginkluoto incidento ligoninėje. Ambasadorius išsiuntė dvi mašinas jų parsivežti, o pats su Vincu važiavo į parduotuvę nupirkti patalynės Tomo lovai ambasadoje pakloti. Dėl Tomo saugumo buvo nuspręsta į viešbutį jo neguldyti. Ambasadoriaus dėka Tomas buvo toliau gydomas Koblenco Bundeswehro (kariuomenės) ligoninėje. Ambasadorius Vaidotas Antanaitis buvo Vokietijos lietuvių labai gerbiamas. Jam baigus čia tarnybą, Vokietijos lietuvių bendruomenės delegacija atsisveikino su juo ir žmona Rima Frankfurto oro uoste. Ilsėkis ramybėje Ambasadoriau! Asm. archyvo nuotr.

Išrinkta Štutgarto lietuvių bendruomenės valdyba Štutgarto LB informacija Š. m. vasario 24 d. 2019-2020 metų kadencijai išrinkta naujoji Štutgarto lietuvių bendruomenės valdyba – Karolis Genutis (pirmininkas), Regina Balčiūnaitė, Justina Levanaitė, Solveiga Liaugminaitė, Agnė Dargienė, Daiva Schriel ir Giedrė Rowohlt. Bei kontrolės komisija: Asta Totilaitė ir Rūta Schwende. Sveikiname vadybą ir linkime produktyvaus bendradarbiavimo šioje kadencijoje! Mielai kviečiame aktyvius tautiečius prisijungti prie bendruomenės veiklos! Jeigu turite idėją, kuria norite pasidalinti su kitais (perfomansas, seminaras, workshop’as ar kitka), kreipkites į valdybą dėl bendradarbiavimo, imkitės iniciatyvos ir pradžiuginkite aplink Štutgartą susibūrusius lietuvius. 26 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS

Naujoji Štutgarto lietuvių bendruomenės valdyba | Bendruomenės archyvo nuotr.


Kristina KANDRATAVIČIŪTĖ Kasmet Vasario 16-oji mus atitraukia nuo darbų ir primena apie laisvę – apie tai, ko tauta siekė ilgus metus ir ką šiandien turime branginti. Ši diena – ypatinga data kiekvienam Lietuvos piliečiui ir visai valstybei. Tai mūsų stiprybės diena, jungianti dabartį su praeitimi, primenanti apie pagarbą savo tautos istorijai.

VASARIO 16-OJI MIUNCHENE

Šiandien daug kas nebesupranta šios ypatingos datos vertės ir kainos. Karti tiesa, kad nemažai daliai piliečių Valstybės atkūrimo dienos minėjimas nusikelia į antraeilių švenčių sąrašą. Daugelis lietuvaičių nebesupranta, kad jei ne Vasario 16-oji, neaišku, kokia kalba kalbėtume, kokias vertybes puoselėtume, kokia tauta vadintumėmės, kitaip tariant – nebesupranta, kad tokios valstybės kaip Lietuva, galėtų net nebūti pasaulio žemėlapyje. Nepriklausomybė nėra, nebuvo ir nebus kaip savaime suprantamas dalykas. Todėl mes privalome pažinti savo šalies istoriją, drąsiai iš jos mokytis ir į ją atsiremti, puoselėti tautos didvyrių atminimą ir būti pasirengusiems mums brangias vertybes ginti, tai puoselėti bei perduoti mūsų vaikams.

Tos pačios dienos popietę Miuncheno lietuvių bendruomenė kvietė savo narius ir svečius į Miuncheno jaunimo informacijos centrą, kuriame buvo organizuojama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos parengta viktorina apie Lietuvos kraštą, kalbą, kultūrą, istoriją bei asmenybes. Renginio metu buvo skaitomos Kazio Bradūno, Jono Meko ir Vytauto Landsbergio eilės, gitara grojo ir dainavo Austė Kuprevičiūtė, Dominykas Marcinonis ir Dominykas Deksnys. Yra sakoma, jog isorijos tiltai jungia praeitį su šiandiena, išvykusius svetur žmones su tėvyne. Tiltai, kitaip tariant, ryšiai, kurie tvyro lietuvių tarpe, būna ir tokie stiprūs, kad net pro šalį važiuojantys, po ilgos kelionės, lietuvaičiai susiranda lietuvių tautos židinio kūrenimo vietą. Būtent taip mus aplankė šaunios šeimos iš Vilniaus, kurios važiavo atostogauti į Austriją. Visi kartu sugiedojome Lietuvos himną. Nors renginyje ir nebuvo gausiai dalyvaujančių žmonių, tačiau ryškiausias dienos atsiminimas – tai besišypsančios žmonių akys, kurias išvydus dingsta abejonės ir vidų užlieja šiluma, pajuntamas lietuvių brolystės, bendrumo ir bičiulystės jausmas. Tad pasveikinkime vieni kitus Lietuvos valstybės atkūrimo prieš 101 metus proga! Tegul ši diena visada išlieka mūsų vienybės ir meilės Tėvynei švente.

Taip jau sutapo, jog Vasario 16-ąją, mums, lietuviams, brangią dieną, Miuncheno lituanistinės mokyklėlės vaikučiai dalyvavo „Kūrybinio rašymo dirbtuvėse“, kurias organizavo Miuncheno universiteto daugiakalbystės tyrimų institutas. Vaikučiai rašė tekstus gimtąja lietuvių kalba, piešė piešinukus apie Lietuvą, kokią jie ją mato.

Rolando Purtulio nuotr.

Vasario 16-osios minėjimo Miunchene dalyviai

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 27


SIELOVADA PASIDALIJĘ DVASINIO TIKĖJIMO VAISIAIS LENGVIAU ATPAŽĮSTAME JO ORGINALUMĄ IR VERTĘ Lina JAHN Trečiojo advento sekmadienį Hamburgo lietuviai sulaukė ilgai planuoto susitikimo su arkivyskupu Stefan Hesse. Prieš beveik keturis metus, jaunas ir stipriu tikėjimu pasižymintis arkivyskupas perėmė pareigas Hamburge. Jo atėjimu buvo pradėti įgyvendinti atsinaujinimo procesai vyskupijoje.

Hamburgo lietuviai. Susitikimo su arkivyskupu Stefan Hesse dalyviai

28 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS

Susitikimo tikslas su mumis – tai susipažinimas su lietuvių sielovados veikla, lietuvių bendruomene ir jos tikinčiais nariais. Jo aukojamos Šv. Mišios gruodžio 16 d. įvyko Šv. Ansgaro gymnazijos koplyčioje – į kurias atvyko ir advento rekolekcijas vede pastaraisiais metais mus ištikimai lydintis ir uz išeivijos lietuvių sielovada atsakingas pranciškonas br. Paulius Vaineikis. Po Šv. Mišių buvo suruoštas suneštinis stalas, vietinių vadinamas agape. Vėliau visi kartu sugrįžome į lietuvių katalikų sielovados patalpas, Liubeker Str. 101, kuriose vyskupas mus aplankė primą kartą. Dalinosi patarimu, kokiu įvairių būdu yra Dievo žodžio dalinimuisi. Vyskupas Stefanas Hesse sausio 26 d. sukvietė tiek užsienio kalbu sielovados, tiek vietinės parapijos ateities bendradarbiavimui aptariant jų galimybes. Br. Paulius širdingai padėkojo Stefanui Hesse už rūpestį ir suteikiamą pastogę lietuviams Hamburge.


Hamburgo arkivyskupas Stefan Hesse laimina lietuvius

Laukiame gavėnios laikotarpio kovo 15-17 d. d. br.

šokiais Hamburgo vyskupijos organizuojame „Fest der Kultur“ šventėje

Pauliaus vizito Hamburge. Jo metu bus pristatyta Va-

jungianti korejieciu, lotynų Amerikos, portugalu, Togolieciu, Nigerijos, Vie-

sario mėnėsį įvykusi ilgai planuota ir laukta kelionė

tnamo, italu, prancūzų ir t.t. šalių kultūras. Šventė šiais metais vyks miesto

į šventąją žemę. Vykę piligrimai iš Vokietijos džiau-

centre šalia didžiosios Michel baznyčios – mažajame Michel. Jame vyksta

gėsi susibūrimu – galėję jungtis prie šios pažintinės

idomus prancūzų sielovados Zachėjaus kursai su vertimu į vokiečių kalbą,

kelionės iš Vokietijos tesioginiu skrydžiu iš Hambur-

kuriuos siūlysime susidomėjusiems lietuviams išbandyti.

go. Nors ši kelionė jungė iššibarsčiusius lietuvius

Dėkojame visiems padėjusiems pasiruošti susitikimui su miesto arkivyskupu

užsienyje, pasak brolio Pauliaus tikrai ne paskutinė. Vykusio naujo pareigų pasiskirstymo mažuju broliu ordine sužinojome, kad br. Paulius trims metams tarnaus Kanados Prisikelimo parapijoje, tačiau ir tai neturės būti kliūtis sekančiai bendrai kelionei jungtis. Nuoširdžiai linkime kuo geriausios kloties br. Pauliui nuo pavasario patarnaujant Kanados Prisikėlimo parapijos lietuviams. Liekame laukdami br. Pauliu pavaduojančių brolių pranciškonų.

– mokyklėlės vadovams už vaikų giesmeles, už muziką ir giesmes šv. mišių metu, už suruoštą maistą, pasidalintais kvietimais, naujai valdybai už subūrimą ir dėmesį vienas kitam. Buvo šiek tiek ir rūpesčio prieš susitikimą, ar pajėgsime atitinkamai pasiruošti. Tačiau jau tą dieną pajutome, kad mus aplankant Stefanui Hessei bendravimas visų buvo šiltas ir nuoširdus ir mažiau įpareigojantis nei tikėtasi, todėl buvo gera sustikti ir gera prisiminti. Drįsčiau netgi sulyginti su Pranciškaus vizitu Lietuvoje – asmeniškai prislietę ir pasidaliję dvasinio – kriksčioniško tikėjimo vaisiais lengviau atpažįstame jo orginalumą ir vertybę.

Vasario 9 d. lietuviai dalyvavo ir Lietuvą atstovavo su tradiciniu maistu ir nuostabiais „Gintaro“ tautiniais

Asm. archyvo nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 29


30 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS


Mieli Vokietijos lietuvių bendruomenės nariai, mieli Baltijos šalių kino mylėtojai, liebe Freunde der baltischen Kultur, pirmą kartą Miunchene bendras projektas tarp visų trijų Baltijos šalių organizacijų – kviečiame Jus į BALTIJOS ŠALIŲ KINO DIENAS MIUNCHENE, 15.17.3.2019 – Baltijos kelio 30 metų proga! Bus rodomi geriausiai dokumentiniai ir vaidybiniai filmai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino salėje CarlAmery-Saal, Gasteig. Renginio atidarymas 15.3.2019, 18:30 val.  su Audriaus Stonio ir Arūno Matelio trumpametražiu dokumentiniu filmu „Baltijos kelias“ 1990 bei Audriaus Stonio ir Kristine Briede naujausiu dokumentiniu filmu „Laiko tiltai“ 2018. Iš kart po filmų peržiūros vyks  diskusija  apie kūrybą tarp laisvės ir cenzūros, kartu su Merit Kopli (Estijos kultūros atašė Vokietijoje), Aigards Grauba (latvių kino režisierius), Detlef Henning (Lüneburger Nord-Ost Institut), kurią moderuos Peter Hilkes (LMU München, Houses of Resources). Po diskusijos – užkandžiai ir gėrimai. 17.3., 12:00 val.  bus rodomas naujausias Giedrės Beinoriūtės filmas  „Kvėpavimas į marmurą“  2018 apie modernios šeimos iššūkius. 17.3., 17:00 val.  žiūrėsime Giedrės Zickytės filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ 2011, po kurio vyks pokalbis su legendinės Roko grupės ANTIS lyderiu Algirdu Kaušpėdu! Visa festivalio programa:  https://www.gasteig. de/veranstaltungen/veranstaltungsreihen/baltische-filmtage-2019.html,vr1244 Sekite visas naujienas apie Baltijos šalių kino dienas per Facebook:  www.facebook.com/BaltischeFilmtageMuenchen

Baltijos šalių kino dienų organizatorės ir kuratorės:

Bilietai bus parduodami nuo 1.3., galbūt net šitomis dienomis, paskubėkite įsigyti bilietus į norimus filmus.

Laila Dambekalna – „Namejs“ Lettischer Kulturverein e.V.

Šiuo kvietimu galite mielai dalintis su savo artimaisias ir Baltijos šalių kino ir kultūros mylėtojais. Laukiame Jūsų,

Irma Petraitytė-Lukšienė – Miuncheno lietuvių bendruomenė

Karin Ladva-Zoller und Karin Kitzinger

– Estnischer Gemeinschaft in Deutschland e. V. – Regionalgruppe München Sabine Hahn – Münchner Stadtbibliothek am Gasteig

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 31


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių. 32 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS

Profile for VLB  „Informacijos“

VLB „INFORMACIJOS“, 2019 M. 3 KOVAS, NR. 3/579  

New
Advertisement