__MAIN_TEXT__
feature-image

Page 1

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Vokietijos lietuvių bendruomenės valdyba 1982 - 1983 metais | Marytės Šmitienės archyvo nuotr.

Netikėtai išėjo unikali asmenybė

– Dr. V. Bartusevičius

Emocinė, psichikos sveikata

emigracijoje

Pandemija

padiktavo kitokį ugdymo scenarijų

Tebėra aktualu:

kas yra pilietiškumas ir kokia mūsų pozicija? VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 1


SVEIKINAME JUBILIATUS! Vokietijos lietuvių bendruomenė sveikina gegužės mėnesį gimusius ir šiemet gražių jubiliejų švenčiančius apylinkių narius:

Ramunė Joana Vilkūnaitė

(Berlynas)

Maria Bruner

(Diuseldorfas)

Elena Ladagytė

(Centras)

Dovilė Šimkė

(Hamburgas)

Melanie Mayr

(Miunchenas)

Simona Fraune

(Hamburgas)

Daiva Sell

(Štutgartas)

Jurgita Ebermann

(Miunchenas)

Dalia Prehn

(Hamburgas)

Aurelija Richter

(Liubekas)

Zivile Müller

(Hamburgas)

Vilma Thünken

(Essenas–Miulheimas)

Vida Knokerienė

(Frankfurtas)

Vita Karsten

(Essenas–Miulheimas)

Audrone Ruciene

(Romuva)

Hans Pareigis

(Hamburgas)

Romas Gasiunas

(Romuva)

Renate Hess

(Štutgartas)

2 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ


REDAKTORIAUS Ĺ˝ODIS TÄ…kart, modama Vincui, rezgiau planus apie bĹŤsimÄ… iĹĄsamĹł mĹŤsĹł interviu, o ĹĄiandien nebÄ—ra – nei iĹĄsaugoto pokalbio, nei Vinco. Vokietijos lietuviĹł bendruomenÄ— netikÄ—tai neteko neatsiejamo nuo bendruomenÄ—s intelektualo dr. Vinco BartuseviÄ?iaus. UĹžuojauta artimiesiems. Labai ÄŻsiminÄ— Rasos Weiss pasakojimas, kad joje archyvaro genas (paveldÄ—tas iĹĄ tÄ—velio) pasireiĹĄkÄ— likus savaitei iki Vinco mirties, tuomet ji vyrui pasakojusi apie staiga uĹžklupusÄŻ jausmÄ… ir norÄ… perimti LietuviĹł kalbos instituto veiklÄ…. Vyras Ĺžmonos klausÄ™s, kaip ji viskÄ… spÄ—sianti? Ji sakiusi, kad jauÄ?ia, jog turi perimti visÄ… istorijÄ… ir patirtÄŻ iĹĄ instituto ÄŻkĹŤrÄ—jo ir tÄ™sti dar 1981 metais ÄŻkurto instituto veiklÄ…, be kurio Vokietijos lietuviĹł bendruomenÄ— taip pat neÄŻsivaizduojama. Rasa, linkime Jums energijos ir neblÄ—stanÄ?io entuziazmo geriems darbams. DidĹžiulÄ™ destrukcijÄ… ir sÄ…myĹĄÄŻ sukÄ—lÄ— ir pandemija, tiksliau, mintys apie jÄ…. Ji nenumaldomai brovÄ—si ÄŻ mĹŤsĹł pasÄ…monÄ™ ir gyvenimus, ÄŻneĹĄdama nerimÄ… dÄ—l savo artimosios ir, Ĺžinoma, tolimosios aplinkos – ĹĄeimos ir valstybÄ—s, kurioje gyvename. TaÄ?iau geguŞę, jau ĹĄvelnÄ—jant suvarĹžymams, virĹĄĹł paÄ—mÄ— padÄ—kos kalbos – Prezidentas, UĹžsienio reikalĹł ministerijos atstovai dÄ—kojo pasaulio lietuviams, kvietÄ— ÄŻ ne vienÄ… susitikimÄ…. Pirmas jis toks buvo ir pasaulio lietuviams, kurie net iĹĄ 34 ĹĄaliĹł sugōŞėjo prie ekranĹł, dÄ—kodami vieni kitiems, dalijosi mintimis ir kalbÄ—jo apie svarbius dalykus. Svarbu ir tai, kad Vasario 16-osios gimnazija priÄ—mÄ— mums nematomĹł ir nevaldomĹł jÄ—gĹł mestus iĹĄĹĄĹŤkius ir puikiai, sklandĹžiai ÄŻgyvendino nuotolinio ugdymo procesÄ…. O ĹĄtai birĹželio pradĹžioje abiturientĹł laukia antroji brandos egzaminĹł dalis – egzaminai ĹžodĹžiu. Linkime visiems didĹžiausios sÄ—kmÄ—s, o apie iĹĄĹĄĹŤkius ir patirtis kvieÄ?iame skaityti interviu su gimnazijos direktore.

IĹ SUKAME IĹ  POSĹŞKIO, VEDUSIO ÄŽ DESTRUKCIJÄ„ Dar vienas svarbus momentas – pilietiĹĄkumas, kurio neturÄ—tume pamirĹĄti. Ĺ iame Ĺžurnalo numeryje rasite naujÄ… skiltÄŻ – PilietinÄ— visuomenÄ—, lyg primenanÄ?iÄ… mums mĹŤsĹł pareigas. Viena jĹł – balsavimas. ArtÄ—jantys Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai vÄ—l iĹĄkels mums daug klausimĹł, juk pirmÄ…kart istorijoje rinksime savo, diasporos, atstovÄ… Seime. Apie rinkimus jau kalbame, o kitame numeryje pristatysime kandidatus, kurie visuomenei jau prisistatÄ—. Kils ir ÄŻvairiĹł iĹĄbandymĹł, bĹŤsime ÄŻtraukti ÄŻ ÄŻvairius pamÄ…stymus, taÄ?iau turÄ—tume mokÄ—ti atsirinkti informacijÄ… ir susidaryti savo nuomonÄ™. PradÄ—kime apie tai galvoti. Pabaigai – kaip smagu, kad pirmÄ…kart istorijoje mĹŤsĹł atstovai laimÄ—jo pirmÄ… vietÄ… vokiĹĄkosios „Eurovizijos“ konkurse. Dar smagiau, kad Vokietijos lietuviai taip ĹĄirdingai sutiko lietuviĹł atlikÄ—jus ir paliko jiems ĹĄilumos ir pagarbos jausmÄ…. TokÄŻ jÄŻ turime palikti ir mes vieni kitiems, kad ir kas benutiktĹł. BeatslĹŤgtant sukaustymui ir draudimams, ĹĄilto birĹželio linkÄ—dama iĹĄ Lietuvos, Evelina

Pagarba vienas kitam – bendruomenės stiprybė

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org  redakcija@vlbe.org

Banko sÄ…sk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN

Dizaineris: Elinas Venckus www.elinas-design.de

Verwendungszweck: auka Informacijoms IĹĄraĹĄome aukĹł paĹžymÄ….

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje

-PSTDIFS4UStD-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

kreipkitÄ—s adresu: redakcija@vlbe.org

VLB valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu: https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

VIRĹ ELYJE: Vokietijos lietuviĹł bendruomenÄ—s valdyba 1982 - 1983 metais MarytÄ—s Ĺ mitienÄ—s archyvo nuotr.

Vokietijos lietuviĹł veiklos vieĹĄinimas: istorijos iĹĄsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms“: VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 3 Projektiniai psl. 4–8, 15–16, 17–19, 24–25, 26–28


AKTUALIJOS Asmeninė pažintis

NETIKĖTAI IŠĖJO UNIKALI ASMENYBĖ, BENDRUOMENĖS AŠIS – DR. V. BARTUSEVIČIUS In memoriam dr. Vincui Bartusevičiui (1939–2020) Š. m. balandžio 21 d. mirė Vokietijos lietuvių bendruomenės garbės pirmininkas, Lietuvos kultūros instituto įkūrėjas ir vadovas, pedagogas, aktyvus visuomenininkas, humanitarinių mokslų daktaras, Vokietijos lietuvių bendruomenės širdis – dr. VINCAS BARTUSEVIČIUS. Ši netektis – didžiulis praradimas Vokietijos ir pasaulio lietuvių bendruomenėms, Lietuvai. Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ

Dr. V. Bartusevičius su Vokietijos lietuviais suvažiavimo metu

4 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ

Vincas man – autoritetas, jis visuomet pasitempęs, pasipuošęs ir pasirengęs pokalbiui ar diskusijai. Ir visai nesvarbu, ar jis apie skanią rytinę kavą, ar pasaulio istoriją bei politiką. Paskutinį kartą, prisimenu, mačiau Vincą Vasario 16-osios gimnazijos valgykloje. Teniratsisveikinomepalinkėjęvienikitiems geros dienos ir pabrėžę, jog susitiksime. Kartu valgėme vėlyvus pusryčius – jis jau buvo bebaigiąs, tačiau mums prisijungus jis mielai išgėrė dar vieną puodelį kavos ir paragavo mūsų valgomo maisto, kuris šioje valgykloje yra patiekiamas viename dideliame inde, kaip ir dera didelei šeimai. Lietuvių šeimai. Ir jautėmės tąkart kaip šeima – ir tąkart, kai ministras įsegė jam į švarko atlapą pelnytą medalį už nuopelnus, ir tąkart, kai dalyvaudamas darbuotojų suvažiavime jis susimąstęs klausėsi manęs, kalbančios apie bendruomenes ir stringančią komunikaciją, ir tąkart valgykloje. Žinoma, tąkart valgykloje šalia Vinco buvo ištikimiausia jo draugė ir bendražygė – žmona Ona, vaikai ir anūkai.


Lietuvių kultūros instituto atidarymas, 1981 m. kovo 7 d.

Jaučiau tą artumą, nors esame... ar buvome pažįstami neilgai. Aš jį pažinojau iš knygų, straipsnių. Jis mane – iš „Informacijų“, kurias pats redagavo daugiau nei septynerius metus. Dar vasarį jis man siuntė savo gyvenimo aprašymą, o kovą aš jam siunčiau interviu klausimus, į kuriuos, deja, jis jau nespėjo atsakyti. Apie V. Bartusevičių (prisimena VLB Tarybos nariai Irma Petraitytė-Lukšienė, Martynas Lipšys ir Kristina Braun) Dr. V. Bartusevičius visą savo gyvenimą tyrinėjo ir saugojo lietuvių palikimą Vokietijoje, analizavo Lietuvos raidą XX a. pabaigoje, rengė tarptautines konferencijas, plėtojo tarpvalstybinius santykius. Jo neįkainojamas indėlis į lietuvių bendruomenės gyvenimą ir sėkmingą Vasario 16-osios gimnazijos veiklą. Iki pat šių metų dr. V. Bartusevičius aktyviai dalyvavo bendruomenės gyvenime. Jis buvo kaip bendruomenės tėvas – stiprus, protingas, su išlaikytu humoro jausmu ir kantrybe. Bendruomenės nariai vis ieškodavo jo nuomonės ir patarimų, kurie neretai padėdavo surasti savąjį kelią. Šiais metais už ilgametę mokslinę veiklą išsaugant lietuvių išeivijos kultūrinį paveldą, istoriją, už indėlį stiprinant bendruomenę ir paramą Gimnazijai buvo apdovanotas garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Taip pat jam buvo įteikta Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ už

ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius (2014), Reino–Maino / Pietinio Heseno regiono Garbės žymuo už ypatingas pastangas ir nuopelnus Lietuvių kultūros institute Lampertheime ir tautų draugystės suvienytoje Europoje skatinimą (2005), Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojo Garbės aukso ženklu „Už nuopelnus“ (2005), įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (1999). Iš biografijos Vincas Bartusevičius gimė 1939 m. birželio 4 d. Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. 1944 m. vasarą, artėjant rusų frontui, su tėvais buvo priverstas pasitraukti į Vokietiją. 1959 m. baigė Vasario 16-osios gimnaziją. Miuncheno ir Tiubingeno universitetuose studijavo sociologiją, istoriją ir psichologiją, 1966 m. studijas baigė ir įgijo sociologijos magistro laipsnį. 1999 m. Vilniaus universitetas jam suteikė humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro laipsnį už apgintą disertaciją „Lietuviai pabėgėliai Vokietijoje 1944–1951“. 1967–1974 m. dirbdamas Vasario 16-osios gimnazijoje dėstė istoriją ir visuomenės mokslą. Kartu 1967–1968 m. buvo Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdybos reikalų vedėju bei jos leidžiamo žurnalo „Informacijos“ redaktoriumi, o 1968– 1974 m. Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos reikalų vedėju. Nuo 1974 m. dėstė Vitlicho (Wittlich) apskrities mokyklose istoriją, visuomenės mokslą ir ekonomiką, nuo 1981 m. iki išėjimo į pensiją 2003 m. – Reino krašto-Pfalco policijos mokykloje psichologiją, sociologiją ir visuomenės mokslą. Jis buvo Reino krašto-Pfalco krašto istorijos ir visuomenės mokslo mokytojų sąjungos narys, steigėjas (įsteigta 1982 m.) ir dešimt metų jos valdybos narys. V. Bartusevičius jau gimnazijoje aktyviai reiškėsi moksleiVLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 5


vių ateitininkų organizacijoje, vėliau Vokietijos studentų ateitininkų ir Lietuvių studentų sąjungose. 1960–1970 m. Vokietijos lietuvių studentų ateitininkų sąjungos (VSAS) pirmininkas ir sąjungos laikraštėlio „Ateitin!“ redaktorius, Vokietijos lietuvių studentų sąjungos (VLSS) narys, Jaunimo metų komiteto valdybos narys (1966), Jaunimo sekcijos narys (1967) ir jaunimo laikraštėlio „Jaunimo žodis“ redaktorius (iki 1967 m.), IV Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso programos komisijos pirmininkas. Nuo 1968 iki 1974 m. ir nuo 1978 iki 2011 m. (38 m.) išrenkamas į VLB tarybą. 1980–1981 m. ir nuo 1982 iki 2010 m. kovo 20 d. (29 m.) VLB valdybos narys ir vicepirmininkas. VLB valdybos leidžiamų „Informacijų“ redaktorius 1967–1968 m. ir nuo 2003 iki 2009 m. 2010 m. kovo 20 d. Tarybos išrinktas VLB garbės pirmininku. Nuo 1982 iki 2010 m. Fondo Vasario 16-osios gimnazijai remti valdybos vicepirmininkas. 1981 m. Lietuvių kultūros instituto (LKI) su centrine lituanistine biblioteka ir archyvu steigėjas ir iki šiol jo direktorius, LKI archyvo vedėjas, LKI metinių mokslinių konferencijų organizatorius ir pravedėjas (34), LKI leidinių serijų „LKI Suvažiavimo darbai“ (25 t.) ir „LKI leidiniai“ (9) leidėjas ir redaktorius. LKI „Vajaus vaistai Lietuvai“ (1990) iniciatorius ir organizatorius. Skaitė paskaitas Europos lietuviškųjų studijų savaitėse, LKI suvažiavimuose, mokslo konferencijose, kongresuose, taip pat Vokietijos lietuvių apylinkėse tautinių ir kt. švenčių proga. Tyrė lietuvių išeivijos, Vokietijos lietuvių bendruomenės, Lietuvos raidos XX a. pabaigos problemas. 1965 m. vedė Oną, užaugino sūnų Tomą ir dukrą Ritą.

Dr. Vincas Bartusevičius

6 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ

Vaidmuo mokslo pasaulyje Dr. V. Bartusevičius – išskirtinis Vokietijos lietuvių istorijos tyrinėtojas, išleidęs šias knygas: • Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945–1951, Vilnius: Versus aureus, 2012, 608 p. • 50 Europos lietuviškųjų studijų savaičių: Medžiaga Europos lietuviškųjų studijų savaičių istorijai, Lampertheim: Litauisches Kulturinstitut, 2007, 178 p. • Liubeko lietuviai 1945–2015, liet. ir vok. k., Vilnius: Jusida, 2015, 96 p. • Su R. Černiauskaite (sud.), Iš priklausomybės – į nepriklausomybę. Aus der Unfreiheit zur Freiheit, liet. ir vok. k., Klaipėda: Vėjasparnis, 2008, 368 p., • Su Vilma Mikutavičiūte (sud.), Lietuvių pėdsakai Vokietijoje – Litauische Spuren in Deutschland, liet. ir vok. k., Lampertheim: Litauisches Kulturinstitut, 2009, 140 p. • Su Joachim Tauber ir Wolfram Wette (sud.), Holocaust in Litauen. Krieg, Judenmorde und Kollaboration in Litauen 1941, Köln: Böhlauverlag, 2003, 337 p. Bendražygių prisiminimai Vincą dažnai prisimena ir Vokietijos lie-


Po šiųmetinio minėjimo laiko seną 1983 metų VLB valdybos nuotrauką

tuviai, bendražygiai. Šiame numeryje pateiksime VLB pirmininko Alfredo Hermano ir dr. Arthur Hermann prisiminimus, kituose numeriuose – dar daugiau išsamesnių pasakojimų. VLB pirmininkas A. Hermanas: Su Ona ir Vincu susipažinau dar būdamas paaugliu Miunchene, kur jie abu mokėsi. Iš to laiko man liko prisiminimų apie Vasario 16-osios šventes Miunchene, kuriose Vincas keletą kartų skaitė paskaitas – jos mane, kaip paauglį, mažai domino, tačiau jo kalbų įdėmiai klausydavausi. Ir nors kai kurie jo pasakojami dalykai man tikrai įstrigo atmintyje, dažniausiai laukdavau pabaigos, nes po to ir aš galėdavau pasirodyti scenoje šokdamas šokių grupėje ar skambindamas fortepijonu. Vincas garsėjo tuo, kad jo paskaitos buvo labai ilgos ir išsamios. Kadangi Onos mergautinė pavardė buvo Hermann, mano tėvas galvojo, kad mes esame giminės, nors tai ir nepasitvirtino. Artimesnis mano bendravimas su Vincu prasidėjo prieš trejus metus per Tarybos rinkimus. VLB valdyba ir aš iš Vinco gaudavome daug naudingos informacijos, kurios iš jo buvo galima gauti žymiai greičiau nei ieškoti archyvuose.

Vincas dažniausiai susilaikydavo nuo kritikos, o Ona buvo ta, kuri, mano nuomone, iš anksto savo laiškuose nurodydavo „užduotis ir problemas“. Kiek Onos laiškuose slypėjo Vinco nuomonės, paliksime nuošalyje. Palankumas ir šiluma jautėsi iš jų abiejų. Jie buvo kaip neatskiriamas vienetas. Pastaruoju metu mačiau ne vieną dokumentą ir sąskaitas, kurie buvo užpildyti su tokiu kruopštumu. Lygiai taip pat kruopščiai jis rašė savo mokslinius darbus. Kartkartėmis, po susirinkimų, mažoje grupelėje išgerdavome po taurelę vyno, taip galėjau susipažinti su labai jautriu Vinco humoru jausmu. Lietuvos ir Vokietijos istorikas Arthur Hermann: Visose organizacijose atsiranda įvairių nuomonių ir kyla konfliktų. To niekuomet netrūko ir tarp išeivių, lietuvių bendruomenėse. Tad ypač svarbu turėti atsakingose vietose asmenų, kurie savo natūraliu autoritetu ir gilesniu problemos įvertinimu įstengia suderinti įvairias nuomones ir rasti išeitį kebliuose reikaluose. Toks asmuo buvo Vincas Bartusevičius, pasižymėjęs šiais sugebėjimais įvairiuose Bendruomenės ir jos organų posėdžiuose, grupių svarstymuose ir suvažiavimų diskusijose. Jis mokėjo išdėstyti savo mintis sklandžiai ir aiškiai, jo pasiūlymai tapdavo dažnai priimti. Vincas nevengė prisiimti pareigų, o jas perėmęs kruopščiai dirbti. Jo 60 metų užtrukusi bendruomeniška veikla įspūdinga savo platumu, užsiangažuojant jaunimo organizacijose, Bendruomenės organuose ir vadovaujant Lietuvių kultūros institutui (LKI). Daugiausia triūso sutelkta į LKI, kuriam jis vadovavo nuo pat įkūrimo 1981 m. Neturint darbuotojų, kuriems būtų mokama, ir numatyto etato, remiantis vien tik savaVLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 7


Drauge su dr. S. Petraškaite-Pabst ir A. Hermanu (dešinėje)

norišku darbu buvo įrengtas archyvas, sudaryta mokslinė biblioteka, pravesti 34 metiniai suvažiavimai ir išleistos šių suvažiavimų paskaitos. Vincui tekdavo ne tik surasti pajamų ir lektorių suvažiavimams, bet ir prisiimti juodus darbus perimant privačias bibliotekas ir archyvus, juos pervežant į Hiutenfeldą, statant lentynas ir ne kartą persikraustant į kitas patalpas. Visa tai jis atlikdavo be dejavimo ar nusiskundimų ir šalia savo profesinio darbo – mokytojavimo, neužmiršdamas šeimynos. Lietuvai išsilaisvinus jis subūrė vokiečius ir įkūrė grupę, kuri rėmė Lietuvos gyventojus ir ligonines. Visada rūpinosi Lietuvos reikalais, palaikė glaudžius ryšius su kolegomis ir politikais Lietuvoje, kur jis apsilankydavo kasmet po keletą kartų. Jiedu su žmona Ona buvo vaišingi žmonės,

mielai priimdavo svečius, jo namai Vitliche buvo atviri visiems. Nuostabu, kad jis šalia kitų darbų visada rasdavo laiko mokslinei veiklai, ruošdavo veikalus ir rašydavo straipsnius. Jo svariausias tyrinėjimas yra apie lietuvių pabėgėlių gyvenimą Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo – „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945–1951 m.“, šią knygą išleido 2012 m. Pastaruosius dešimt metų jis ruošė VLB ir Gimnazijos istoriją iki 1990 metų. Šio plataus veikalo nespėjo galutinai užbaigti, bet galima tikėtis, kad jis vis dėlto bus išleistas. Vinco mirtis yra didelis nuostolis šeimai ir Bendruomenei. Liūdžiu ir aš ilgamečio draugo ir bendradarbio, kuris visada rasdavo gerą žodį ir patarimą. Redakcija ragina žmones prisidėti prie VLB tarybos iniciatyvos pasidalijant savo prisiminimais arba paskleidžiant šią žinią tiems, kurie vienu ar kitu gyvenimo etapu pažinojo dr. V. Bartusevičių. Jeigu neturite galimybės užrašyti ir atsiųsti savo prisiminimų – susisiekite su Vokietijos lietuvių bendruomene – išrinkti atstovai Jums padės tai padaryti. Ačiū!

Vokietijos lietuvių bendruomenės valdyba 1982 - 1983 metais

8 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ

Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės archyvo nuotr.


DARBAS VLB TARYBOJE: GILIAI PRASMINGAS

Dr. Sandra PETRAŠKAITĖ-PABST, VLB tarybos narė

Vokietijos lietuvių bendruomenės siekis – bendradarbiaujant su apylinkėmis išskirti gerąsias narių savybes bendram tikslui pasiekti. Šiame kelyje laikytis solidarumo, tolerancijos principų. Turime dirbti pabrėžiant tai, kas pozityvu ir teigiama, nes tik geri dalykai turi ateitį, teikia viltį, džiaugsmą, gerą energiją, norą kurti ir tobulėti. Neigiamus dalykus tam tikru atveju turėtume slopinti, gesinti, iškentėti, išlaukti, išspręsti ir kuo pilnatviškiau g y v e n t i toliau. Iš visos širdies linkiu mums visiems kuo daugiau konstruktyvių sprendimų. Esame istorines patirtis jungiančios unikalios VLB Tarybos nariai, šios organizacijos veidas, kurios tęstiniai ir nauji darbai bus saugomi, matomi ir perduodami ateities kartoms.

IEŠKOMI KANDIDATAI Į VALDYBĄ, KONTROLĖS KOMISIJĄ IR Į GARBĖS TEISMĄ VLB Tarybos prezidiumas

Pranešame, kad kandidatavimo į Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) pozicijas laikotarpis yra prailgintas iki birželio 18 d. Šiais metais VLB Taryba turi rinkti valdybos, kontrolės komisijos ir garbės teismo narius. Nors dažniausiai šių funkcijų nariai yra renkami iš tarybos narių, į šias pozicijas gali būti renkami ir ne Taryboje esantys VLB nariai. Šiuo šaukimu VLB tarybos prezidiumas nori bendruomenės narius paskatinti aktyviai prisidėti prie bendruomenės veiklos ir kandidatuoti į valdybos, kontrolės komisijos ar garbės teismo pozicijas. Apie minėtų funkcijų pareigas ir teises galima pasiskaityti paskyrose VI, VII, VIII VLB statute, kurį rasite www.vlbe.org puslapyje. Valdybos ir garbės teismo kadencija yra vieni metai, kontrolės komisijos yra trys metai. Norinčius kandidatuoti į viena iš šių pozicijų prašome atsiųsti Tarybos prezidiumui (tarybos_prezidiumas@vlbe.org) trumpą prisistatymą ir motyvacinį laišką. Kitais klausimais mielai prašome kreiptis į VLB Tarybos prezidiumo narius adresu: tarybos_prezidiumas@vlbe.org. VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 9


KREIPIMASIS Į VOKIETIJOS FEDERACIJOS KANCLERĘ, PREZIDENTĄ IR FRAKCIJAS Vertimas iš vokiečių kalbos: dr. Sandra PETRAŠKAITĖ-PABST Š. m. gegužės 9 d. Vokietijos ukrainiečių, sakartvelo bendruomenės ir lietuvių bendruomenės taryba kreipėsi į Vokietijos federacijos kanclerę Angelą Merkel, prezidentą Frank-Walter Steinmeier bei parlemanto frakcijų pirmininkus su prašymu nepalaikyti Maskvos ekspansinės politikos ir nedalyvauti Pergalės dienos minėjime.

Vokietijos federacijos Kanclerei, Prezidentui bei Frakcijų pirmininkams Kreipimasis: Dalyvavimas Antrojo pasaulinio karo Pergalės dienos minėjimo šventėje Maskvoje – tai Rusijos agresyvios okupacinės ir ekspansinės politikos Europoje ir visame pasaulyje palaikymas Šiais metais sukanka 75 metinės nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Sąjungininkų pergalė Vakarų Europoje reiškė džiaugsmingą akimirką ir išsilaisvinimo pradžią. Tačiau Vidurio ir Rytų Europos šalys atsidūrė tautų kalėjime, TSRS, kuriame milijonai nekaltų žmonių buvo ištremti į koncentracijos stovyklas, bet koks politinis pasipriešinimas buvo slopinamas, o nacionalinės kultūros buvo pasmerktos sistemingam naikinimui. Tokiu būdu viena totalitarinė santvarka buvo pakeista kita. Nacistų padarytus nusikaltimus nagrinėjo teismai ir paskyrė bausmes. Tai sudarė sąlygas Vakarų Europos šalyse laisvos demokratinės visuomenės vystymuisi. Tačiau Rytų Europos, Baltijos ir Kaukazo šalių išsilaisvinimas prasidėjo tik po Tarybų Sąjungos žlugimo paskutiniame šimtmetyje. Lemiamą reikšmę tam turėjo oficialus Tarybų Sąjungos komunistinės santvarkos ir nacionalinio socializmo pasmerkimas. Šio sėkmingo vadavimosi iš komunizmo iniciatorės buvo Baltijos šalys Lietuva, Latvija, Estija ir Sakartvelas Kaukaze. Rusija, perimdama teisinį TSRS statusą, tęsė tą pačią agresijos politiką prieš kaimynines šalis, siekdama teroristiniais išpuoliais ir propagandinėmis priemonėmis pakeisti nusistovėjusią pasaulio tvarką. Vakarų demokratinėse visuomenėse Rusijos ambasados kasmet rengia akcijas „Nemirtingasis pulkas“ su šūkiu „ Tai mes galime pakartoti“. Vokietijos Lietuvių Bendruomenė, Vokietijos Ukrainiečių Bendruomenės centro valdyba, Vokietijos Sakartvelo Ben10 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ

druomenė primygtinai primena, kad 50 tarybinės okupacijos metų ir masiniai trėmimai Baltijos šalyse, Ukrainoje ir Sarkatvele ne tik kardinaliai pakeitė gyventojų sudėties struktūrą, bet ir paliko fizines bei dvasines traumas kelioms kartoms. 2019 metų rugsėjo 19 d. Europos Parlamentas nutarime „Europos atminimo svarba Europos ateičiai“ smerkia „visu griežtumu bet kurį agresijos ir nusikaltimų prieš žmoniją aktą ir masinius žmogaus teisių pažeidimų atvejus, kuriuos įvykdė nacionaliniai socialistai, komunistai ir kitos totalitarinės santvarkos bei išreiškia savo susirūpinimą dėl „dabartinės Rusijos vadovybės pastangų klastoti istorinius faktus ir pagražintai pateikti Tarybų Sąjungos totalitarinės santvarkos įvykdytus nusikaltimus“. Šiuo kreipimusi norime priminti, kad tiek Tarybų Sąjungos ir Rusijos įvykdyti nusikaltimai paskutiniame šimtmetyje, tiek iki šios dienos kritiško požiūrio į savo istoriją nebuvimas, o taip pat Vakarų šalių abejingumas šiuo klausimu, veikia kaip paskata politinei Kremliaus vadovybei toliau destabilizuoti demokratijas ir įgyvendinti planus, siekiant susigrąžinti „prarastas“ teritorijas: Uždnieprė (Moldova), Pietų Osetija (Činvali regionas), Abchazija (Sakartvelas), o taip pat Donbasas ir Krymo pusiasalis (Ukraina). Todėl kreipiamės į Jus su prašymu nepalaikyti Maskvos ekspansinės politikos ir nedalyvauti Pergalės dienos minėjime, nes Jūsų dalyvavimas reikštų agresoriaus pagerbimą.

Vokietijos Ukrainiečių Bendruomenė Rostyslav Sukennyk Valdybos pirmininkas

Vokietijos Lietuvių Bendruomenės Taryba Martin Lipschis Prezidiumo pirmininkas

Vokietijos Sarkatvelo Bendruomenė Dr. Leri Datashvili Valdybos pirmininkas


Dalia HENKE Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, dalyvavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime, dėkoja pasaulio lietuvių bendruomenėms, veikiančioms 47 šalyse, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ypač Užsienio reikalų ministerijai, ambasadoriams, konsulatų vadovams, LR garbės konsulams už nepaprastą susitelkimą kovoje su Covid-19 virusu ir savailaikę pagalbą viso pasaulio lietuviams. Dėkojame visiems, kad telkiatės teikdami savalaikę, kokybišką tarpusavio pagalbą. Ačiū JAV, Norvegijos, Airijos, Islandijos, Australijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir kitoms lietuvių bendruomenėms už tai, kad savo iniciatyvomis bei darbais kuriate bendrystės stebuklus. Taip pat dėkojame LR Vyriausybei ir ypač Užsienio reikalų ministerijai už operatyvią pagalbą ir profesionalų rūpestį vaduojant tautiečius iš pandemijos sukaustytų tolimų ir artimų pasaulio vietų. Kartu mes stiprūs, vienybė ir solidarumas yra mūsų jėga. Ko diaspora pasigenda šiuo metu? Šiuo metu ir toliau turime likti neabejingi pasaulio lietuvių diasporai, išlaikyti glaudų ryšį ir vienytis įgyvendindami globalias iniciatyvas. Šiuo metu Lietuvos piliečiai užsienyje pasigenda suskaitmenintų konsulinių paslaugų teikimo (nuotoliniu būdu), nemokamos nuotolinės psichologinės pagalbos, konsultacijų darbo teisės, socialinės rūpybos klausimais nuotolinio ryšio priemonėmis, galimybės darbo reikalais kirsti sienas, repatriacijos skrydžių pagal poreikį (iš Islandijos, Ispanijos ir kt.), centralizuoto nuotolinio ugdymo programos diasporos vaikams lietuvių kalba. Pasiruošimas artėjantiems rinkimams – jau dabar Pasaulio Lietuvių Bendruomenė siūlo pradėti ruoštis 2020 m. rudenį vyksiantiems LR Seimo rinkimams ir svarstyti elektroninio balsavimo klausimą patvirtintoje naujoje užsienyje balsuojančių Lietuvos piliečių vienmandatėje apy-

PASAULIO LIETUVIŲ SUSITELKIMAS: PADĖKOS, PABRĖŽTI TRŪKUMAI IR RAGINIMAI

Pasaulio lietuvių bendruomenės posėdis su Lietuvos vyriausybės atstovais

gardoje ir jau per ateinančius rinkimus testuoti elektroninio balsavimo sistemą šioje apygardoje. Raginimas visokeriopai stiprinti ir remti šalies ekonomiką, kad būtų išvengta „ketvirtosios“ emigracijos bangos Pasaulio Lietuvių Bendruomenė pažymi, kad būtina dėti visas įmanomas pastangas siekiant išvengti dėl ekonominių pandemijos pasekmių gresiančios „ketvirtosios“ emigracijos bangos. Tam svarbu pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir dėl pasaulinės pandemijos į Lietuvą nuolat gyventi grįžusių žmonių potencialu, suteikiant reikalingą ekonominę pagalbą verslams ir taip užtikrinant darbo vietas ir jų kūrimąsi. Kvietimas tikėti solidarumo ir vienybės galia Šiuo sudėtingu laikotarpiu mums kaip niekad reikalingas tikėjimas vienybės ir solidarumo galia, suteikiant pagalbą vienas kitam – „lietuvis lietuviui“ – visais įmanomais būdais: tiek skiriant finansine paramą, tiek palaikant morališkai, žiniomis ar savo turima patirtimi. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė remia, skatina ir sveikina vykdomas iniciatyvas, remiančias Lietuvos medikus, šalies medicinos sistemą, tikėdama, kad kiekvienas mūsų, prisidėdamas prie kovos su virusu finansais ar užsienyje įgyta praktika, žiniomis, padės įveikti šį nematomą priešą. PLB nuotr. VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 11


PREZIDENTAS DĖKOJO UŽSIENIO LIETUVIAMS UŽ JŲ AKTYVUMĄ Redakcijos informacija

būtų suskirstyti į tris etapus. Pirmojo etapo metu buvo teikiama pagalba grįžtantiems į Lietuvą arba iš Lietuvos į nuolatinę gyvenamą vietą užsienyje. Antrojo – teikiama pagalba ir informacija užsienio lietuviams netekus darbo arba einant priverstinių atostogų ir trečiojo – psichinės ir psichologinės būklės palaikymas užsitęsus karantinui.

Į URM kreipėsi beveik 200 įvairiose valstybėse gyvenančių lietuvių ar lielio lietuvių bendruomenės (PLB) valdyba bei Jaunimo tuvių kilmės žmonių, kurie išreiškė sąjunga nuotoliniu būdu susirinko diskusijai su Lienorą padėti užsienyje užstrigusiems tuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda. Dėl Lietuvos piliečiams. Užsienio reikalų ekstremalios situacijos pasaulyje vykusios nuotolinės ministerija kartu su Susisiekimo mikonferencijos metu tarp PLB, PLJS atstovų bei Pre- nisterija suorganizavo 22 repatrijavimo komercinių zidento buvo aptartos užsienio skrydžius, kulietuvių aktualijos, pandemijos „Lietuva t. y. LR Prezidentas G. Nauriais iš viso parsukeltos krizės padariniai. Posėda šiuo metu turi visas galimyskrido apie 2700 kalbyje dalyvavo lietuvių užsiebes sutelkti pasaulio lietuvių kilmės asmenys. Šalies nio bendruomenių atstovai iš Euekspertus, investuotojus, verslininvadovas su PLB ropos, Amerikos bei Australijos. kus, mokslininkus ir visuomenininatstovais aptakus. Taip pat yra būtina grąžinti rė grįžtančių į Kaip rašoma Prezidento komunitikėjimą valstybe ir pasitikėjimą poLietuvą piliečių kacijos grupės, Prezidentas padėstatistiką bei jų litika“. (PLB pirmininkė D. Henke) kojo užsienio lietuviams už jų akintegracijos Lietyvumą, prisidedant prie kovos su koronavirusu įvairiose pasaulio valstybėse, paramą Lietu- tuvoje klausimus. Daug dėmesio skirvai bei įsitraukimą, organizuojant Lietuvos piliečių grįži- ta sugrįžusių migrantų šeimų vaikų mą į Tėvynę. „Daugiau nei keturiasdešimtyje šalių visame ugdymo klausimui ir suaugusiųjų gapasaulyje lietuviai padėjo vieni kitiems grįžti į Tėvynę, limybėms įsidarbinti Lietuvoje krizės prasidėjus koronaviruso krizei, – vieni ėmėsi organizuo- metu. Šiuo metu kuriamas mokyklų tinklas, turinčių patirties tinkamai inti keliones, kiti prisidėjo pagalba vertėjaujant, treti svetegruojant grįžtančius vaikus į Lietučiose šalyse strigusiems lietuviams pasiūlė apsistoti savo vą, kurį sudaro 21 mokykla, apimanti namuose. Tai – unikalus pasaulio lietuvių vienybės pavyz10 skirtingų Lietuvos savivaldybių. dys. Susidūrę su negandomis, mes nepamirštame esantys Dalis mokyklų skirtingose savivaldyvienos Lietuvos vaikais, pabirusiais po visą pasaulį, tačiau bėse jau organizuoja ar turi galimybę nepalaužiamais savo dvasia ir ryžtu“, – teigė Prezidentas. organizuoti išlyginamąsias klases ir/ Pandemija mobilizavo tautiečius pasaulyje, suvienijo su ar išlyginamąsias mobiliąsias grupes. Gegužės 14 d. žymima istorine data, kuomet Pasau-

diplomatinėmis atstovybėmis, organizacijų nariais ir ne12 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ

Prezidentas pabrėžė lituanistinio švie-


timo užsienyje svarbą ir Lietuvos paramą sklandžiam jo organizavimui sudėtingu laikotarpiu. Šalies vadovas domėjosi užsienyje esančių lietuviškų mokyklų veikla per karantiną ir teigiamai įvertino užsienio lietuvių mokyklinio amžiaus vaikams sudarytas sąlygas mokytis Lietuvos mokyklose nuotoliniu būdu ir karantino metu naudotis atviromis nuotolinio mokymosi platformomis lietuvių kalba. Šiuo sunkiu metu į pagalbą stojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri krizės metu aktyvavo ir suteikė užsienio lietuviams prieigą prie skaitmeninių mokymo priemonių archyvo, kuris tapo

liojo švietimo mokyklų mokytojams.

pirmąja pagalba lituanistinių neforma-

Prezidento kanceliarijos nuotr.

Pokalbyje aptartas siekis užtikrinti sklandų šių metų spalio mėnesį vyksiančių LR Seimo rinkimų organizavimą ir užsienio lietuvių dalyvavimą juose. Prezidentas priminė, kad 2019 m. LR Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą, kurios pagrindu rinkimai bus organizuojami pirmą kartą istorijoje. Šalies vadovas akcentavo, jog būtinas aktyvus išeivijos dalyvavimas rinkimuose, parodant šios išskirtinės apygardos svarbą ir reikalingumą. Šalies vadovas paragino PLB narius aktyviai dalyvauti Lietuvos visuomeniniame gyvenime, prisidedant prie Lietuvos gerovės kūrimo. Išeivijos indėlis yra ypač reikšmingas šiuo metu, siekiant sklandaus šalies atsigavimo po pandemijos sukeltos krizės.

LR Prezidentas virtualaus pokalbio su užsienio lietuviais metu VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 13


TEISĖ LAISVAI REIKŠTI NUOMONĘ POLITINĖMIS TEMOMIS Ar Vokietijos lietuvių bendruomenė, kaip nevyriausybinė, visuomeninė organizacija gali ir turi teisę viešai reikšti bendrai priimtą nuomonę politiniais klausimais? Šį klausimą uždavėme VLB Garbės Teismo pirmininkui, advokatui Mindaugui Jacinevičiui. „Tam, kad suprastume, kaip dažnai ir kokiuose rėmuose VLB taryba arba valdyba, kaip visuomeninė organizacija, gali išsakyti savo poziciją politiniais klausimais, reikėtu susipažinti su Vokietijos finansų ministerijos paaiškinimais šia tema: Anwendungserlass zur AO; Nr. 16 zu § 52 AO*. Šis įstatymas nedraudžia VLB periodiškai pareikšti savo nuomonę vienu ar kitu politiniu klausimu, turinčiu tiesioginę įtaką ir Vokietijoje gyvenančių lietuvių atžvilgiu. Kritiškai galima būtų vertinti tik tokius pareiškimus, kurie palaikytų kažkurį konkretų vieną politinį judėjimą ar partiją. Gerb. Irmos Petraitytės-Lukšienės inicijuotas VLB tarybos pareiškimas, kuris buvo kartu derinamas ir su Vokietijos ukrainiečių bendruomenės centro valdyba bei sarkatvelų bendruomene yra puikus pavyzdys, kokiomis temomis VLB derėtų ir ateityje išreikšti savo pozicijas. Jeigu visuomet tylėsime ir nuogąstausime dėl pasekmių, nereikėtų tikėtis atitinkamos paramos iš Ukrainos ir Sakartvelo. Privalome būti drąsus ir rodyti solidarumą mūsų likimo draugams. Periodiškai palaikydami Lietuvos užsienio politikos pozicijas ir pasisakydami tokiomis temomis, kaip Rusijos valdžios dezinformacijos skleidimas, istorijos manipuliavimas, represi-

jos, karinė agresija neprieštarauja nei taip vadinamam VLB „Gemeinnützigkeit“ statusui nei mūsų dabartiniam statutui. Na, o pareiškimai susiję su diskriminacija, antisemitizmu, rasizmu, homofobija, tautinių mažumų engimu; laisvos, liberalios ir demokratiškos visuomenės elementarių principų propagavimu; europietišku solidarumu ir pan. yra nepolitiniai ir atspindi tai, kas yra ir taip kodifikuota Vokietijos ir Lietuvos konstitucijose. Šiomis temomis pasisakyti galime kasdien. *Anwendungserlass zurAO; Nr. 16 zu § 52AO Politische Zwecke (Beeinflussung der politischen Meinungsbildung, Förderung politischer Parteien u. dgl.) zählen grundsätzlich nicht zu den gemeinnützigen Zwecken i. S. d. § 52 AO. Eine gewisse Beeinflussung der politischen Meinungsbildung schließt jedoch die Gemeinnützigkeit nicht aus (BFH-Urteil vom 29.8.1984, I R 203/81, BStBl II S. 844). Eine politische Tätigkeit ist danach unschädlich für die Gemeinnützigkeit, wenn eine gemeinnützige Tätigkeit nach den Verhältnissen im Einzelfall zwangsläufig mit einer politischen Zielsetzung verbunden ist und die unmittelbare Einwirkung auf die politischen Parteien und die staatliche Willensbildung gegenüber der Förderung des gemeinnützigen Zwecks weit in den Hintergrund tritt. Eine Körperschaft fördert deshalb auch dann ausschließlich ihren steuerbegünstigten Zweck, wenn sie gelegentlich zu tagespolitischen Themen im Rahmen ihres Satzungszwecks Stellung nimmt. Entscheidend ist, dass die Tagespolitik nicht Mittelpunkt der Tätigkeit der Körperschaft ist oder wird, sondern der Vermittlung der steuerbegünstigten Ziele der Körperschaft dient (BFH-Urteil vom 23.11.1988, I R 11/88, BStBl 1989 II S. 391). Dagegen ist die Gemeinnützigkeit zu versagen, wenn ein politischer Zweck als alleiniger oder überwiegender Zweck in der Satzung einer Körperschaft festgelegt ist oder die Körperschaft tatsächlich ausschließlich oder überwiegend einen politischen Zweck verfolgt. „Konkretes Engagement in politischen Einzelfragen lässt sich praktisch für keinen Verband ausschließen, der aus seinem Selbstverständnis heraus für das gemeine Wohl aktiv ist.“ (cit. Dr. Dirk-Ulrich Otto)

14 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ


Laima NARBUTAITĖ DE FLOREZ Esu užsienio lietuvė, psichologė. Rašau pirmą kartą norėdama pasidalyti gražaus projekto – iniciatyvos – idėja, kuri jau sulaukė palaikymo iš Niurnbergo lietuvių bendruomenės pirmininkės Kristinos Braun ir pamažu yra įgyvendinama. Man pačiai susidūrus su įvairiais integracijos užsienyje iššūkiais, kilo idėja, noras dalytis savo gyvenimiška ir profesine patirtimi bei žiniomis su tautiečiais, kurie, kaip ir aš, gyvena užsienyje ir kuriems integracija ir adaptacija užsienio valstybėje ne visada siejasi vien tik su pozityvia patirtimi. Šios iniciatyvos tikslas kviesti, skatinti tautiečius, ieškoti konstruktyvių būdų išeiti iš tokių gyvenimo užsienyje padėčių, kai rankos svyra ir, regis, gyvenime susikaupia vien tamsūs debesys. Įprasta yra dalytis savo gerąja patirtimi, o apie tamsiąją patirtį dažnai nutylime. Tačiau tai taip pat svarbu.

EMOCINĖ IR PSICHIKOS SVEIKATA EMIGRACIJOJE

Trumpai, kodėl svarbu apie tai kalbėti? Pirmiausia, emocinė ir fizinė žmogaus sveikata neabejotinai susijusios ir jei kas nors atsitinka vienai sričiai – paveikiama ir kita. Jei sutrikus fizinei sveikatai, kreipiamės į gydytojus, tai lygiai taip pat svarbu, susidūrus su emocinės sveikatos sunkumais, į tai atkreipti dėmesį, apie tai kalbėtis, ieškoti pagalbos. Kartais išklausymas, pasidalijimas informacija, kur ir kokios pagalbos galima gauti, yra būtent tai, kas padeda pajudėti iš sąstingio būsenos. Antra, emigracijoje psichinis atsparumas yra labai svarbus gebėjimas. Psichinis atsparumas – tai gebėjimas augti ir žiūrėti į ateitį optimistiškai, kad ir kokias nesėkmes tektų patirti. Tai reiškia, kad net nepalankiausiomis sąlygomis (o emigracijoje to tikrai netrūksta) gyvenantys atsparūs individai geba išlikti sveikomis,

Psichologė L. Narbutaitė de Florez

kompetentingomis asmenybėmis. Trečia, pasauliniu mastu paskelbta pandemija sukėlė ne tik ekonominę krizę, įvairūs apribojimai, nedarbingumas ir pan. yra faktoriai, kurie tiesiogiai gali paveikti psichinę, emocinę sveikatą. Reikėtų nepamiršti, jog su emociniais sunkumais, kaip ir psichikos sveikatos sutrikimais, gali susidurti visi žmonės, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, pajamų, amžiaus, gyvenamosios vietos ar socialinės padėties visuomenėje. Ir tai gali turėti neigiamą poveikį visuomenės gerovei. Trumpai tariant, pasirūpinti savo emocine sveikata ne tik sveika, bet ir profilaktiškai būtina, jei norime būti laimingi ir sveiki emigracijoje. VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 15


Trumpai apie mane. Esu lietuvė, kilusi iš Aukštaitijos, nuostabaus ežerų krašto. Lietuvoje esu baigusi psichologijos studijas. Vokietija yra mano trečioji užsienio šalis, kurioje išgyvenu adaptacijos pakilimus ir nusileidimus. Kaip tarptautinė savanorė (jaunimo programos projekto dalyvė) po magistrantūros studijų Lietuvoje pirmą kartą paragavau gyvenimo užsienyje ir tai vadinu „emigracija šiltnamio sąlygomis“ (gyvenamąja vieta, maitinimu, užimtumu, finansais buvo pasirūpinta). Po tarptautinės savanorystės grįžusi atgal į Lietuvą, perėjau reintegracijos procesą Lietuvoje, dirbau pagal specialybę, kol vidinis noras bei smalsumas išbandyti savo jėgas tikroje emigracijoje nugalėjo baimes. Taip Didžioji Britanija tapo antrąja šalimi, kurioje apsigyvenau. Ši šalis dovanojo man naują patirtį, meilę, išbandė mano kantrybę, pasitikėjimą savimi, tačiau tai nebuvo šalis, kurioje įsivaizdavau savo ateitį. Vokietijoje mačiau daugiau galimybių. Po pusantrų metų, praleistų Didžiojoje Britanijoje (Anglijoje), persikrausčiau į Vokietiją. Kelias, kurį nuėjau iki šios dienos, buvo vingiuotas, su įvairiomis duobėmis, konfrontacija su savo kalbiniais barjerais tapo ir iki šiol tebėra kasdienybe, abejonės savimi, savo gebėjimais buvo aplankiusios daugybę kartų, įtampos, o kartais ir beviltiškumo akimirkos, kai tenka susidurti su administraciniais sveikatos, teisės, darbo, švietimo ir pan. klausimais užsienio šalyje, nebestebina, gyvenimo skonį, kai pradedi viską nuo nulio, pažįstu iki skausmo, ilgesį Lietuvos, jos gamtos, artimųjų nešiojuosi su savimi kasdien, kaip ir norą turėti šviesesnį rytojų, geresnes perspektyvas, galimybes bei suvokimą, kokią kainą už tas galimybes moku. Galė-

16 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ

čiau vardyti ir vardyti gyvenimo užsienio šalyje situacijas, kurios pareikalauja jėgų, stiprybės. Kaip specialistė žinau, kad kai išgyvenami jausmai yra išjaučiami, įsisąmoninami, visada atsiranda reikiamas sprendimas ar atsakymas. Kaip sakoma, papulti į duobę gali būti atsitiktinumas, bet joje pasilikti jau yra pasirinkimas. Taigi, kviečiu tuos, kurie nori sveikai ir laimingai gyventi, kalbėtis, dalytis savo jausmais, ieškoti atsakymų. Nuo ko pradėti? 1) Klausimus ir siūlomas aktualias emocinės, psichikos sveikatos temas siųskite man el. paštu: psichologinepagalba@vlbe.org. Pagal klausimus, poreikius rengsiu pranešimus ir (arba) dalysiuosi informacija, kur galėtumėte rasti atsakymus į jums aktualius klausimus. 2) Esant individualaus pokalbio poreikiui, Vokietijos lietuvių bendruomenės puslapyje galite rasti parengtą psichologinės pagalbos specialistų sąrašą. Specialistai pasiruošę suteikti pagalbą nuotoliniu būdu arba gyvai, jei gyvenate netoli. Džiaugiuosi mūsų būsimu bendravimu ir bendradarbiavimu. Asm. archyvo nuotr.


ŠVIETIMAS

RASA WEISS: PANDEMIJA PADIKTAVO KITOKĮ UGDYMO SCENARIJŲ Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviai sugrįžta į klases, tačiau nuotolinio mokymo neatsisakoma. Virtualaus mokymosi metu organizuojamas ne tik privalomas ugdymas, bet ir tęsiamos tradicijos – vyksta viktorinos, įgyvendinami kiti projektai, nebijoma išbandyti ir naujų vaikų ugdymo formų. Nukentėjo tik jubiliejiniai gimnazijos renginiai, kurių buvo numatyta pakankamai daug.

aplankė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Heseno federacinės žemės švietimo ministras prof. dr. Alexander Lorz bei daugelis kitų garbingų svečių. Vėliau, per pasaulį keliaujant COVID-19 virusui, gyvenimas padiktavo kitokį, nebe šventinį scenarijų: nuo kovo 16 d. visose Heseno federacinės žemės mokyklų patalpose buvo nutrauktas ugdymo procesas. Pirmasis didelis iššūkis buvo Vasario 16-osios gimnazijoje skubiai sukurti techninę nuotolinio mokymo bazę. Per pirmąją savaitę mūsų informatikos mokytojas Robertas Lendraitis atliko milžinišką darbą: pritaikė nuotolinio mokymo(si) platformą „Moodle“, vedė bendrus ir individualius mokymus mokytojams. Tikiu, kad daugeliui mokytojų tai buvo tarsi savotiškas sugrįžimas į mokyklinius laikus: pamokos, naujos temos, žinių įtvirtinimas namuose. Kol vyko nuotolinės platformos paruošiamieji darbai ir intensyvus pedagogų mokymas, visi mokiniai gaudavo užduotis elektroniniu paštu. Prie šio proceso aktyviai prisidėjo ir mokyklos tėvų komitetas. Klasių vadovai susistemindavo užduotis, kurias gaudavo iš dalyko mokytojų, ir jas išsiųsdavo klasių tėvų komiteto pirmininkams. Šie užduočių rinkinius išsiųsdavo visų klasių mokinių tėvams.

Šis karantino laikotarpis sukėlė nerimą visoms be išimties valstybės sritims, tačiau nenuginčijamai daugiausiai streso patyrė tėvai, kurių rūpesčiu tapo ne tik darbo vietų išsaugojimas, bet ir sklandus vaikų ugdymo organizavimas, nes šie turėjo likti namuose. Kalbiname Vasario 16-osios gimnazijos direktorę Rasą Weiss ir teiraujamės apie iššūkių kupiną laikotarpį, nuotolinio darbo pranašumus ir vėl varstomas klasių duris. Rasa, direktoriaujate visai neseniai, tačiau jau susidūrėte su pirmą kartą istorijoje taip plačiai taikomo ir daugeliui mažai pažįstamo nuotolinio mokymo proceso organizavimu. Papasakokite apie didžiausius iššūkius. 2020-ieji yra Vasario 16-osios gimnazijos jubiliejiniai metai – švenčiame Gimnazijos įkūrimo 70-metį. Buvo planuota daug renginių, skirtų šiam gražiam jubiliejui paminėti. Vienas jų – Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo šventė, kuri įvyko vasario 15 d. Jos metu mus

Gimnazijos direktorė R. Weiss VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 17


Užtikrintas virtualus mokymasis namuose

Pandemija nenutraukė tradicinių konkursų ir iniciatyvų

Gimnazistų kasdienybė pandemijos metu

18 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ

Džiugu, kad, pritaikius nuotolinio mokymo platformą, mūsų mokytojai ne tik geranoriškai ir su didele atsakomybe dirbo per atstumą su mokiniais, bet tuo pačiu metu ir toliau tobulinosi, įvaldė pamokų vedimą nuotoliniu būdu, pasitelkusvaizdo konferencijas. Taigi, ugdymo procesas Vasario 16-osios gimnazijoje nenutrūko, o persikėlė į skaitmeninę erdvę. Kaip gimnazijos kolektyvas ir moksleiviai prisitaikė prie naujo, tačiau jiems nesvetimo gyvenimo per nuotolį? Kokių kliūčių moksleiviams ir mokytojams nepavyko išvengti? Žinoma, nuotolinio mokymo procese mums teko susidurti ir su nenumatytais iššūkiais: ne visose vietovėse yra užtikrintas geras interneto ryšys, žemesniųjų klasių mokiniams trūko darbo su kompiuteriu įgūdžių, ne visi mokiniai namuose turi reikalingus prietaisus. Be to, šeimoje esant ne vienam, o keliems mokyklinio amžiaus vaikams, ar kartu namuose dirbti nuotoliniu būdu liekant ir tėveliams, ne viena šeima susidūrė su dilema, kaip visiems pasidalyti turimus elektroninius prietaisus. Įvairiose situacijose mokytojai išradingai rasdavo ir pasiūlydavo išeitį mokiniams. Kokį grįžtamąjį ryšį jaučiate iš gimnazistų, ar jiems pavyko susidoroti su užduotimis? Nors per atstumą sudėtinga spręsti, tačiau grįžtamasis ryšys tikrai yra. Tai parodė Gimnazijos vadovybės surengtos anoniminės apklausos. Atskiros apklausos buvo surengtos mokiniams, tėveliams ir mokytojams. Tik labai maža dalis mokinių (5,9 %) mokymąsi namuose įvertino kaip netinkamą, didžioji dalis (64,7 %) – kaip labai tinkamą, ir mažiau nei trečioji dalis (29,4 %) mokymąsi namuose įvertino vidutiniškai. Remdamiesi šiais duomenimis, galime teigti, kad mokymasis namuose mokinių vertinamas teigiamai. Atsakydami į klausimus mokiniai pozityviai minėjo vaizdo konferencijas, kurios leido tiesiogiai bendrauti su mokytojais, taip pat akcentavo nuotolinės platformos skatinimą mokytis savarankiškai ir lanksčiau planuoti savo laiką. Moksleiviai po truputį grįžta į klases, bet neatsisako nuotolinio mokymosi. Ar išmoktos pamokos ir „per prievartą“ prisijaukinta sistema galėtų virsti


nuotoliniam ugdymui pritaikytomis programomis? Atsižvelgiant į visus Heseno žemės švietimo ministerijos nustatytus higienos reikalavimus, pamokos nuo pirmadienio (gegužės 18 d.) mokykloje vyksta mažose grupėse, pertvarkytuose kabinetuose, kad būtų išlaikytas 1,5 m atstumas tarp mokinių. Pamokos vyksta atskiroms klasėms tam tikromis dienomis. Kompensuojant nevykstančias pamokas mokykloje, mokiniai ir toliau gauna užduotis nuotolinio mokymo erdvėje. Be abejonės, jau dabar mokytojų kolektyvas turi idėjų, kaip ateityje mokymą(si) virtualioje aplinkoje galima būtų integruoti į ugdymo procesą. Kaip į šią situaciją reagavo abiturientai? Kaip toliau vyksta jų pasiruošimas egzaminams? Kasmet valstybiniai brandos egzaminai Heseno žemėje vyksta dviem etapais: kovą vyksta egzaminų sesija raštu, birželio pradžioje – egzaminai žodžiu. Heseno federacinės žemės švietimo ministerija, paskelbusi karantiną ir uždariusi mokyklas, brandos egzaminų neatšaukė. Tai buvo be galo psichologiškai slegiantis momentas jaunoms asmenybėms, kurios turėjo nugalėti ne tik jaudulį dėl egzaminų, bet ir paskelbtos pandemijos situacijos neapibrėžtumą ir nežinomybę. Visus egzaminus raštu pagal Heseno švietimo ministerijos parengtą programą abiturientai jau laikė kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje. Egzaminai vyko laikantis griežtų Vokietijos Federacinės Respublikos sveikatos ministerijos nurodymų: egzaminai vyko klasėse, kuriose sėdėjo po 3 ar 4 abiturientus, buvo laikomasi nurodyto atstumo, Gimnazijos patalpos dezinfekuojamos kruopščiai ir kasdien. Šiuo metu abiturientai virtualiai ruošiasi antrajam etapui – abitūros egzaminams žodžiu.

Nicht gut

Sehr gut

2,0%

17,6%

17,6 % Überhaupt nicht gut

3,9% Gut

47,1%

47,1 %

29,4 % Mittel

29,4%

Moksleiviai nuotolinį mokymąsi vertina gerai bėję tekančioje rutinoje ar dėl didelio krūvio, kasdienių darbų ir iššūkių. Žmogiškąja prasme karantino laikotarpis dar labiau išryškino, koks svarbus žmonėms yra bendravimo džiaugsmas ir tiesioginis, nuoširdus ryšys. Nepaisant visų techninių galimybių, vaizdo konferencijų, susitikimų įvairiose virtualiose platformose, nieko nėra mieliau už gyvą susitikimą, rankos paspaudimą, draugų ar artimųjų apkabinimą. Tvirtai tikiu, kad tos šiltos bendravimo, buvimo kartu minutės ir valandos jau nebe už kalnų. Norėčiau padėkoti mokytojams – šis sunkmetis įrodė, kad gimnazijos kolektyvas – nepakartojamas ir labai vieningas. Taip pat – tėvams – dėkojame Jums už sklandų bendradarbiavimą ir vieningą darbą. Mokiniams – už motyvaciją, savarankiškumą ir norą mokytis! Asmeninio, Vasario 16-osios gimnazijos archyvo, Irenos Sattler nuotr.

Ką Jums asmeniškai atnešė pandemijos ir karantino laikotarpis? Ko pavyko išmokti, galbūt privertė kažką daryti, mąstyti kitaip? Kiekviena sunki situacija, ypač kriziniai laikotarpiai, kad ir kokie sudėtingi jie bebūtų, suteikia ir šansą. Šansus veikti ir keistis, kurių nebūtume paste-

Heseno švietimo ministras A. Lorz sveikina R. Weiss VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 19


LITUANISTINĖ MOKYKLA – TAI BENDRUOMENĖS VARIKLIS. KVIETIMAS

Dr. Sandra PETRAŠKAITĖ-PABST Mokyklų bendruomenių metų proga š. m. spalio 24-25 d. kviečiame į Vokietijos lituanistinių mokyklų darbuotojų susibūrimą ir patyriminį forumą „Lituanistinė mokykla – tai bendruomenės variklis“, kuris vyks Vasario 16-osios gimnazijoje ir Rennhofo pilyje. „Lituanistinė mokykla – tai bendruomenės variklis“ šia tema bus rengiamas patyriminis lituanistinių mokyklų mokytojų forumas, kuriame bus siekiama išsiaiškinti emigracijoje gyvenančių vaikų ir tėvų poreikius ir jų psichosocialinio gy-

venimo ypatumus, įtakojančius lituanistinės mokyklos bendruomenės emocinį klimatą. Vokietijos lietuvių bendruomenėje veikia dešimt lituanistinių mokyklų, aplink kurias kuriasi ir buriasi apylinkės. Užtikrinti palankią emocinę aplinką tiek mokykloje tarp mokytojų, tiek tarp vaikų ir tėvų ir visų bendruomenės narių yra didelis iššūkis, reikalaujantis tam tikrų mokytojų kompetencijų. Pavyzdžiui, toliaregiško mokyklos kaip bendruomenės veiklos planavimo, sugebėjimo įtraukti tėvelius ir senelius į tradicinių švenčių organizavimą, į aktyvų kartų bendradarbiavimą. Šiam tikslui pasiekti reikia išmanyti grupinio darbo dinamiškumo savitumus, kad būtų galima iš anksto atpažinti užprogramuotas grupinio gyvenimo konfliktiškas situacijas bei žinoti jų sprendimo būdus, taip pat išmanyti emigracijoje gyvenančių vaikų išgyvenimus, dažnai neigiamas emocijas, pasireiškiančias liūdesiu ir pykčiu. Lektorės iš Vilniaus universiteto remiantis Tavistoko tyrinėjimų tradicija surengs patyriminį forumą ir dirbtuves apie emocijų ir veikimo sistemoje kompetencijas (experiential group learning), Vokietijos lituanistinių mokyklų bei Vasario 16-osios gimnazijos mokytojos pateikdamos sektinus pavyzdžius bei formuluodamos tipiškas darbo su vaikais ir tėveliais sunkumų keliančias situacijas dalinsis savo darbo su lietuviais mokiniais patirtimi. Lektorės iš Vokietijos analizuos Vokietijos švietimo sistemos specifiką ir lietuviško bei vokiško mentalitetų susidūrimo ir susilietimo taškus, kaip balansavimą tarp individualumo ir bendruomeniškumo stiprinimo. Šis metinis seminaras yra puiki proga susipažinti mokyklėlių mokytojams, pasidalinti praktine patirtimi, kelti jums rūpimus klausimus, pasisemti naujų idėjų. Maitinimo ir nakvynės išlaidos lituanistinių mokyklų mokytojams bus apmokėtos LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kelionės išlaidų dalį padengs Vokietijos lietuvių bendruomenė. Seminaro dalyviams bus įteikiami Lietuvos valstybės akredituoti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai. Prašome registruotis į seminarą iki rugsėjo 15 d. adresu: sandra.petraskaite-pabst@vlbe.org Jolitos Zykutės nuotr.

20 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ


-

KULTURA IR MENAS Dalytė KAZLAUSKAITĖ Paaiškėjus, kad „Eurovizijos“ konkursas dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje atšauktas, šeštadienį, gegužės 16-osios vakarą, Vokietijos transliuotojas ARD surengė alternatyvų konkursą, skirtą „Eurovizijos“ dalyviams pagerbti. Jo metu grupė „The Roop“ savo hitą „On fire“ gyvai atliko žymiojoje Elbės filharmonijoje ir pelnė pirmąją vietą. Prie filharmonijos koncerto išvakarėse „The Roop“ su gėlėmis ir atminimo dovanomis pasitiko Hamburge bei jo apylinkėse gyvenantys lietuviai, kurie drauge su atlikėjais surengė nepamirštamą flashmob’ą. Kaip lrt.lt teigė Hamburge gyvenanti Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, stebint praeiviams, lietuviai garsųjį šokį repetavo jau belaukdami „Eurovizijos“ favoritų: „Taip seniai neturėjome galimybės gyvai susitik-

EUROVIZIJOS NUGALĖTOJAI: HAMBURGO LIETUVIŲ SUTIKIMAS – JAUDINANTIS ti dėl pandemijos draudimų ir esamų suvaržymų visame pasaulyje, nekalbant tik apie keliones, – komentuoja D. Henke, – toks visame pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių tarpusavio palaikymas yra stiprybė”. „Informacijų“ redakcija kalbina „The Roop“ atlikėjus apie jų apsilankymą Hamburge karantino metu, tautiečių palaikymą ir pelnytą laimėjimą. Išvykote iš Lietuvos į Hamburgą karantino metu. Ar po ilgą laiką vyravusių draudimų jausmas skristi buvo kitoks? Galbūt pavyko pastebėti, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena Vokietija?

Vokietijos eurovizijos nugalėtojai – lietuviai „The Roop“ Hamburge VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 21


liautojai po griežto karantino. Oro uostas praktiškai buvo tuščias. Tačiau Frankfurto oro uostas pasirodė jau gyvesnis. Nors karantino nuotaikas buvo galima justi visos kelionės metu – mūsų nuotaika buvo „On fire!“ Stebint vaizdo įrašą, kuriame kolektyviškai jau išgarsėjusį Jūsų šokį atlieka Hamburgo, pasaulio lietuviai, atrodytų, kad jie be galo džiaugėsi Jūsų apsilankymu dar prieš sužinant konkurso rezultatus. Ar tikėjotės būti Vokietijos lietuvių sutikti būtent taip?

Atminimo dovanos iš Hamburgo lietuviams atlikėjams

The Roop: Iš tiesų buvo labai smagi kelionė. Mes ir patys buvome pasiilgę vieni kitų, todėl per visą kelionę automobiliu nuo Vilniaus iki Talino oro uosto pliurpėm nesustodami. O visą kelią per Latviją Mantas latvių kalbos mokino Robertą ir Vaidotą. Buvo labai linksma. Tiesa, Talino oro uoste jau supratome, kad esame pirmieji ke-

Atlikėjai drauge Hamburgo lietuviais

22 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ

The Roop: Mums taip gera matyti, kad per muziką, šokį ir tiesiog gerą nuotaiką žmonės visame pasaulyje suranda tą bendrumo jausmą, kuris mus vienija ir tuo pačiu parodo, kokie mes esame panašūs ir artimi. Hamburgo lietuvių sutikimas buvo labai mielas ir jaudinantis. Mus tikrai nustebino, kad jie pasiruošė ir muziką, ir lauktuves, ir šokį, ir dainas. Tikrai buvo nuostabus momentas. Ar šis lietuvių palaikymas, kuris pa-


Stopkadras iš f ilharmonijos. Lietuvių grupė tapo konkurso nugalėtojais

sak PLB pirmininkės D. Henke yra stiprybė, sustiprino Jūsų pasitikėjimą atliekant hitą „On fire“ garsiojoje Elbės filharmonijoje? The Roop: Tikrai, kad sustiprina pasitikėjimą savimi. Kiekviena šypsena, geras žodis, gražus palinkėjimas yra labai mums vertingas ir įkvepiantis. Tuo pačiu tikimės, kad ir mes sugebėjome įkvėpti žmones visame pasaulyje, kur jie bebūtų – visada į gyvenimą žvelgti pozityviai, nenuleisti rankų sunkiuose gyvenimo tarpsniuose ir kuo daugiau svajoti, bet tuo pačiu ir dirbti. Nes svajonės pildosi, kai jų sieki. Šioje filharmonijoje yra koncertavęs ne vienas Vokietijos lietuvis, tačiau surengti koncertą čia vis dėl to yra labai sunku. Pasidalinkite įspūdžiais iš pasirodymo šioje koncertų salėje.. The Roop: Filharmonijos pastatas yra tarsi meno kūrinys, skirtas menui skambėti jame. Unikali architektūra nepalieka abejingų. Ir mums teko didelė garbė pasirodyti čia. Kaip vertinate šios unikalios salės akustiką? Nors, žinoma, šįkart joje nebuvo tūkstančių klausytojų.

The Roop: Taip, salės akustika puiki. Ir nors salė buvo tuščia, mes, žinodami, kad pasirodymas yra transliuojamas milijonams žmonių realiu laiku ir jie mus stebi per ekranus namuose, darėme viską taip, lyg visi jie būtų prieš mus, salėje. Lietuviai pasaulyje. Ar tikite šia galinga jėga? Kaip manote, ar pakankamai išnaudojame šį potencialą mūsų valstybės kūrime ir augime? The Roop: Be abejo, tikime. Gal net tiksliau būtų pasakyti, kad jėga atsiranda tada, kai yra bendrystė. Todėl yra labai svarbu ir tuo pačiu džiugu, kad Pasaulio lietuviai yra aktyvūs bendrystės skleidėjai. Grįžtant prie Jūsų laimėjimo. Kaip jaučiatės ir, ką ši sėkmė Jūsų grupei atnešė naujo? The Roop: Mus pačius nustebino, kiek daug gražių emocijų patyrėme stebėdami, kaip džiaugiasi kiti žmonės muzika ir šokiu. Džiaugiamės sukūrę ir atlikę tai, kas žmonėms dovanoja puikias akimirkas, leidžia prasiblaškyti dienos rutinoje patiems šokant ir dainuojant „On Fire“. O mes, grupė „THE ROOP“, keliausime į įrašų studiją užbaiginėti mūsų naujo albumo, kuris pasirodys šių metų lapkričio mėnesį. Dėkojame už pokalbį. Dalios Henke, Hamburgo lietuvių bendruomenės, organizatoriaus nuotr. VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 23


VISI PASAULIO LIETUVIAI TURI TURĖTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ Diana KISIELIENĖ Yra sakoma, kad kai ko nors nenori – rasi milijoną priežasčių, bet kai ko nors labai trokšti, tai visada rasi milijoną galimybių. Kai įprastą viso pasaulio gyvenimą sustabdė virusas, o žmonių susitikimai smarkiai ribojami, visuomet galima rasti kitų formų smagiam bendravimui. Tenka pasitelkti naujausias technologijas ir džiautis, kad būdami skirtingose valstybėse galime bendrauti be apribojimų. Gegužės 24 d. Hamburgo lietuviai suorganizavo virtualų susitikimą su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatare, aktore, politine bei visuomenės veikėja, televizijos laidų vedėja Nijole Oželyte. Viešnią kalbino Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė Asta Korinth. N. Oželytė teigė niekada nemėgusi teatro, nes teatre jai viskas yra dirbtina, bet palydėjusi draugę, kuri nešė dokumentus į dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, pati tapo šios mokymo įstaigos studente. Tai gana paradoksalu, nes aktorystė pašnekovei visada atrodė nerimtas užsiėmimas, šį pasirinkimą ji laiko nesąmoningu, nes nesupratusi, kas yra teatras, be to, ji jautusi labai didelį kom-

Signatarė, aktorė, politikė N. Oželytė

24 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ

pleksą dėl savo išvaizdos. Tačiau tapusi aktore, ji davė sau priesaiką, kad vaidins tik teigiamus personažus, teigdama, kad ,,aktorius – kaip vandens čiaupas, bet gali reguliuoti, koks vanduo per tave teka.“ N. Oželytės nuomone, negalima tapatinti aktoriaus su personažu. Ji niekada nevaidino teatre, bet yra nusifilmavusi daugiau kaip dvidešimtyje filmų. Jai pačiai pats reikšmingiausias vaidmuo – Rožytė, S. Vosyliaus filme ,,Čia mūsų namai“. Rožytė, kaip teigė pašnekovė, – siela be kūno. Ji taip jautėsi gyvenime, tai nebuvo suvaidinta, tai buvo išgyventa. Svarbios temos Pokalbio metu buvo diskutuojama apie Lietuvą, vertybes, tėvynės sąvoka. Pašnekovė teigė, kad ,,Tėvynė yra tai, kiek telpa į smegenis. Mes skiriamės suvokimo talpa, bet žmonės visi visai vienodi“. Susitikimo metu Pasaulio lietuvių ben-


druomenės pirmininkė Dalia Henke iškėlė klausimą apie lietuvybę, tautiškumą, lietuviškų šaknų išlaikymą, Lietuvos ateitį. N. Oželytė mano, kad lietuviai neišnyks. Mes būsime kitokie. Mes jau esame kitokie. Visas vystymasis vyks kitaip. Žmonės supras, kad jie yra vieno kūno ląstelės, nes mes esame tokie patys, o mūsų išoriniai skirtumai yra lukštai. Pašnekovė teigė, kad niekada gyvenime Lietuva negyveno taip gerai, kaip gyvena dabar ir niekada ji nebuvo tokia lietuviška, kokia dabar yra. Jos nuomone, kalba padaro mus mąslesnius ir gilesnius, tačiau tyčia nieko neišlaikysi: kiek pavyks natūraliai išlaikyti, kiek tautiškumo gyvenime reikės patiems, tiek jo ir bus. Identiteto ieškojimas – individualus klausimas. Svarbiausia, kad būtume geri žmonės. Svarbu, kad mes susitiktume, bendrautume, jaustume vieni kitus. Nes atskirų lietuviškų vertybių, pašnekovės nuomone, nėra. Yra bendražmogiškos vertybės. Aptardama pilietiškumo suvokimą, N. Oželytė teigė, kad tai labai nepatogus dalykas. Jos nuomone, mes neturime leisti elgtis su savimi taip, kaip mums atrodo, kad yra netinkama. Kuo mes pilietiškesni, tuo daugiau dalykų mums asmeniškai svarbūs. Dvigubos pilietybės klausimą N. Oželytė įvardijo kaip vienintelę problemą, kuri Pasaulio lietuvių bendruomenės iniciatyva turi būti kuo skubiau svarstoma. Tačiau tauta yra vienas kūnas, todėl nereikia vadinti dviguba pilietybe. Pašnekovės nuomone, reikia sakyti, kad visi pasaulio lietuviai turi turėti Lietuvos Respublikos pilietybę. Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė paminėdama Vokietijos Ukrainiečių bendruomenės, Lietuvių bendruomenės tarybos ir Sakarvelo bendruomenės kreipimąsi į Vokietijos valdžią*, teiravosi viešnios, kaip toliau lietuviai, užsienio lietuvių bendruomenės turėtų dirbti ir kovoti, siekdami išsaugoti Lietuvos laisvę ir demokratiją? N. Oželytė liko sujaudinta tokios veiklos, teigdama, kad tai yra aukščiausias lygis. Jos nuomone, yra svarbus kiekvienas garsus ir formalus pasakymas ar parašymas: ,,Tu nieko negali pakeisti,

Akimirka iš virtualaus susitikimo, N. Oželytė

bet tu gali netylėti. Tu gali pasakyti: ,,o aš manau, kad taip negalima...“ ir tada tau niekada nebus gėda pažiūrėti savo vaikam ir anūkam į veidą, net jeigu šitas pasaulis sugrius. Tu apkabinsi savo anūką ir pasakysi: ,,Vaikeli, aš labai stengiausi, bet mano galimybės buvo tokios. Bet tose galimybėse aš padariau viską.“ Todėl pašnekovė skatino netylėti, rašyti, kalbėti, viešinti. Atsakydama į I. PetraitytėsLukšienės klausimą, ar Vokietija yra patikimas Lietuvos sąjungininkas, N. Oželytė teigė, kad ,,kol kas Vokietija, bet kokiu atveju, yra stabilumo garantas Europoje.“ Pabaigti būtų prasminga pokalbio su Nijole Oželyte metu nuskambėjusiu jos palinkėjimu pasauliui išlikti ir harmoningai gyventi. Virusas parodė, kad Pasaulis vieningas, o žmonės verti pagarbos už solidarumą. Pokalbio įrašą galite rasti internete adresu: https://www. youtube.com/watch?v=k2Jbz2RF2Qc * Kreipimosi tekstas – 10 psl D. Umbraso/Lrt.lt nuotr.

Akimirka iš virtualaus susitikimo, A. Korinth VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 25


-

-

PILIETINE VISUOMENE Dr. Sandra PETRAŠKAITĖ-PABST Interviu su Lietuvos Respublikos (LR) garbės konsule Vokietijoje Gabriele Gylyte-Hein ir Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininke Irma Petraityte-Lukšiene. Daugybė gegužės mėnesio įvykių skatino susimąstyti, kas yra pilietiškumas ir kokia yra mūsų, Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB), pozicija šiuo klausimu. Ar mes, VLB taryba, pakankamai deklaruojame savo pilietiškumą? VLB išskirtinumas ir stiprybė glūdi būtent politinio sąmoningumo ir istorinės atminties puoselėjime, Vasario 16-osios gimnazijos kaip lietuvybės ir europietiškumo iškėlime. Tai yra mūsų ne vien kultūrinė, bet ir pasaulėžiūrinė laikysena, tai yra tai, ką būtina perteikti ir naujajai kartai. LR švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičiaus 2019 m. patvirtintoje Lituanistinio švietimo integruotoje programoje, kuria kviečiamos naudotis ir užsienyje esančios lituanistinės mokyklos, šalia lietuvių kalbos mokymosi kaip neatsiejama dalis įvardijamas ir pilietiškumo ugdymas, susipažinimo su valstybės istorija ir kultūra svarba. Švęsdami Lietuvos valstybines šventes – Kovo 11-ąją, Vasario 16-ąją, giedodami Lietuvos himną, parodome ne vien savo pilietinį solidarumą, bet ir atnaujiname istorijos žinias. Mūsų šviesios atminties VLB garbės pirmininkas dr. Vincas Bartusevičius nuolat ragino Vokietijos lietuvius saugoti ir puoselėti netgi asmeninius archyvus kaip lietuvių Vokietijoje pėdsakus, jo pavyzdys įkvepia ir įpareigoja tęsti jo darbus bei prisiimti pilietinę atsakomybę. Gegužės 9 d. Vokietijos lietuvių bendruomenės taryba kartu su Vokietijos ukrainiečių ir Vokietijos Sakartvelo bendruomenėmis kreipėsi viešu laišku į Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerę, į Prezidentą ir frakcijų pirmininkus, ragindama nedalyvauti Pergalės dienos šventiniame minėjime Maskvoje ir nepalaikyti Rusijos agresyvios okupacinės ir ekspansinės politikos Europoje. Tokiu būdu buvo atkreiptas dėmesys ir į neteisingą Rytų Europos istorijos interpretaciją, vadinamąsias „akląsias istorijos dėmes“. Gabrielė Gylytė-Hein, LR garbės konsulė Vokietijoje ir Frankfurto lietuvių 26 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ

TEBĖRA AKTUALU: KAS YRA PILIETIŠKUMAS IR KOKIA MŪSŲ POZICIJA?

Garbės konsulė G. Gilytė-Hein

bendruomenės valdybos narė, profesionali menininkė, jau daug metų gyvenanti Vokietijoje, mielai sutiko pasidalyti savo mintimis apie pilietiškumo sampratą apskritai ir papasakoti apie savo asmeninę poziciją. Kodėl gegužės 14-ąją Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena? Gegužės 14-ąją dieną sukako lygiai 48-eri metai, kai protestuodamas prieš tuometinę Tarybų Sąjungos valdžią susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta. Vieno žmogaus auka sukėlė grandininę reakciją ir šiandien jau niekas neabejoja, kad 1972ųjų gegužės įvykiai Kaune turėjo svarbios įtakos Sąjūdžio susibūrimui ir Lietuvos nepriklausomybės siekiui. Drastiškas vaikino poelgis pagyvino antisovietines nuotaikas, sustiprino tyliąją rezistenciją, šalies gyventojai pajuto viltį, kad įmanoma pasiekti nepriklausomybę. Abejingi neliko ir užsienio lietuviai – už tuometinės Lietuvos ribų jie leido knygas, pašto ženklus, statė paminklus, rengė minėjimus. Romas Kalanta tapo nacionaliniu didvyriu.


Kas Jums padarė didžiausią įtaką pilietiškumo formavimuisi? Aš pati vaikystėje labai sąmoningai išgyvenau Sajūdžio judėjimą. Vyresnysis brolis buvo Sąjūdžio aktyvistas, mano tėvelis tuometinėje kultūros ir švietimo ministerijoje kartu su kolegomis buvo įkūręs Sąjūdžio grupę, kuriai pats vadovavo. 1988 m. jis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas. Taip pat atsidavęs Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Vilniaus tarybos narys. Nedvejodami, nugalėdami baimę 1991 m. sausio 13 d. su visa šeima stovėjome prie Seimo rūmų laužų. Tuomet buvimas mirtinos grėsmės akivaizdoje, ginant Tėvynės laisvę, matyt, visiems laikams įskiepijo manyje patriotiškumo ir pilietiškumo jausmą. Nuo pat ankstyvos vaikystės man buvo diegiamos tikrosios vertybės, kurias aš bandau įskiepyti taip pat ir savo vaikams. Meilę Tėvynei puoselėjo ir mano protėviai. Visa tėvo šeima išgyveno kraupią Sibiro tremtį, Stalino režimą, patirdami kančias, baimę ir nepriteklius. O kiek lietuvių nekaltų sielų tyliai užgeso tremties kančiose, gulagų glūdumose. Tai buvo nepaprastos didvyriškumo ir patriotiškumo pamokos. Atšiauriomis gamtos sąlygomis, smurto aplinkoje žmonės išliko žmonėmis nepamiršdami savo identiteto. Jie nepalūžo – meldėsi, skaitė, mokė savo vaikus lietuvių kalbos. Atrodo, visai beviltiškoje aplinkoje jie skiepijo tautines vertybes ir lietuvybės dvasią. Tai ne istorijos, o tikrojo dvasingumo pamokos. Ką Jums reiškia pilietiškumas? Man pilietiškumas yra ne tiek teisinė, kiek filosofinė sąvoka. Tai daugiau visuomeninis įsipareigojimas prisiimti teises ir pareigas bei rūpintis bendruomenės vienybe ir gerove. Deja, dažnai galime išgirsti nuostatą, kad pilietiškumą turi ugdyti valstybė, tegul rūpesčius sprendžia kiti… Laikui bėgant supratau, kad žmonių pažiūras pakeisti yra labai sunku. Pilietiškumo nėra atskirai be individo, tai nėra kažkas, ką būtų galima priverstinai įdiegti be paties žmogaus pastangų. Labai svarbu, kad pilietiškumas nebūtų traktuojamas kaip parodomasis patriotizmas su gausiais nacionaliniais atributais. Kartais pasitaiko nuogąstavimų, kad išvykę svetur, žmonės pamiršta Lietuvą, tad norėtųsi paprieštarauti tokiam nusistatymui. Jūsų visuomeninių LR garbės konsulo pareigų prisiėmimas mums yra akivaizdus įrodymas, kad esate asmenybė, liudijanti pilietiškumo pavyzdį. Garbės konsulo misija yra svarbi. Ji yra panaši į patį gyvenimą, kurio metu mes nuolat tobulėjam, susiduriam su iššūkiais bei privalomais sprendimų priėmimais. Tai tikroji savanorystė, be finansinio atlygio, aukojant savo ir šeimos laiką, prisiimant politinę atsakomybę ir atstovaujant Valstybės interesams. Dar studijuodama Frankfurte jaučiau pareigą būti kažkuo naudinga Lietuvai. Bandžiau pristatyti lietuvių kompozitorių kūrinius, lietuvių dailę, rengdama įvairius kultūrinius renginius. Dabar veiklos spektras išsiplėtė. Tai – Lietuvos reprezentaciniai renginiai, politikų vizitai, ekonominių mainų ir bendradarbiavimo skatinimas. Kartais tenka bendrauti ir su tautiečiais,

patekusiais į Vokietijos teisėsaugos rankas. Kaip vertinate užsienio lietuvių pilietiškumo galimybes? Galbūt galite pasidalyti savo įžvalgomis ir supratimu, kuris atėjo gyvenant Vokietijoje? Globaliame pasaulyje keičiasi žmonės, keičiasi pasaulis, keičiasi Lietuva, tačiau neturi keistis ir nuvertėti žmonių tarpusavio ryšiai. Po bendrystės vėliava mes siekėme Lietuvos laisvės, pažangos ir gerovės. Per stebėtinai trumpą laiką grįžome į laisvą pasaulį, į nepriklausomą ir demokratiškomis vertybėmis grįstą gyvenimą, sukūrėme pilietišką visuomenę ir stabilią ekonomiką. Gyvendama Vokietijoje kartais pasigendu vienybės tarp mūsų tautiečių. Kaip greitai pamirštame, kad tik vienybėje mes esame stiprūs. Kodėl dažnai nusigręžiame nuo svarbių moralinių orientyrų? Kodėl pasineriame į ribotą individualizmą? Pasaulio lietuviai ir jų organizacijos nepaliaujamai dirba Lietuvos gerovės labui, veikdami šimtuose lituanistinių mokyklų, bendruomenių ir judėjimų, demonstruodami aukštą pilietinę brandą, asmeninę atsakomybę ypač svarbiais Lietuvai reikalais. Irma Petraitytė-Lukšienė jau penktus metus iš eilės yra Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė, nauja VLB tarybos narė, aktyvi visuomenininkė, ypač besidominti kultūrinėmis ir valstybinės reikšmės temomis, visomis progomis drąsiai išsakanti savo pilietinę poziciją. Kaip Jūs suprantate pilietiškumą apskritai ir kodėl asmeniui svarbu būti sąmoningu piliečiu? Pilietiškumas man pirmiausiai asocijuojasi su atsakomybe. Pilietinė atsakomybė yra ne tik rūpestis dėl savo bendruomenės gerovės, bet ir reagavimas į neteisybę, istorijos klastojimą, dezinformaciją, agresiją. Tai atsakomybė už Lietuvos ir Europos demokratijos stabilumą. Tai neabejingumas tam, kas vyksta kaimynystėje. Tai grėsmių atpažinimas ir jų įvardijimas, komunikacija su vietine valdžia, tai savo, kaip bendruomenės, pozicijos išsakymas. Elgtis pilietiškai – tai domėtis, būti informuotam ir budriam, reaguoti. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žurnalas „Pasaulio lietuvis“ turėjo net atskirą politikos skiltį. Vokietijos, Amerikos, kitų valstybių lietuvių benVLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 27


druomenių atstovai varstė vietos institucijų duris, kad jos nepripažintų Lietuvos okupacijos. Lietuvių bendruomenės aktyviai pasisakė politinėmis, geopolitinėmis ir istorinio teisingumo temomis. Šis darbas negali sustoti. Dabar Lietuva yra laisva, tačiau dešinėje pusėje iki šiol turime agresyvų kaimyną. Laisvę ir demokratiją turime saugoti nuolat. Tai yra ne tik valstybės, jos institucijų, bet ir kiekvieno piliečio atsakomybė. Buvote iniciatorė rašyti kreipimąsi į Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerę, Prezidentą ir Bundestago frakcijų pirmininkus, kad jie nedalyvautų Pergalės dienos minėjimo šventėse Maskvoje. Kaip gimė ši idėja? Gegužės 9 d. Rusijos režimas planavo pompastišką, karinę galią demonstruojantį paradą, kuris dėl pandemijos nukeltas. Rusijos režimas agresyvią politiką vykdo tiek Europos Sąjungos (ES) pasienyje (karas Ukrainoje, okupuoti Krymo pusiasalis, Donbasas, Pietų Osetija, Abchazija), tiek ir pačioje ES teritorijoje (Rusijos karinė žvalgybos tarnyba įsibrauna į Vokietijos Bundestago kompiuterių tinklą, Berlyne vidury dienos nušaunamas kartvelas, Rusijos provokacijos Baltijos regione, propagandos kampanijos). Tad VLB taryba, kartu su Vokietijos ukrainiečių bendruomenės centro ir Vokietijos Sakartvelo bendruomenės valdybomis, kreipėsi į Vokietijos valdžios atstovus, kad jie nedalyvautų šiame parade, nes toks dalyvavimas reikštų Rusijos agresyvios okupacinės ir ekspansinės politikos Europoje ir visame pasaulyje palaikymą ir paties agresoriaus pagerbimą. Norėjome atkreipti dėmesį ir į Rusijos režimo vykdomą demokratijų destabilizavimą, dezinformaciją ir Europos istorijos iškraipymą. Kartu solidarizavomės su piliečiais tų valstybių, kurios šiandien patiria Rusijos agresiją. Nepamirškime, kaip 1990 m. Lietuvoje taikios demonstracijos metu ukrainiečiai laikė rankose plakatą su užrašu: „Lietuviai, ukrainiečiai su jumis.“ Iš kur sėmėtės įkvėpimo ir kas palaikė šį drąsų Jūsų pilietiškumo demonstravimą? Pirmiausiai šio žingsnio būtinumą atpažino Miuncheno lietuvių bendruomenės valdybos ir VLB tarybos nariai. Šis kreipimasis į Vokietijos valdžios atstovus 28 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ

MLB pirmininkė I. Petraitytė-Lukšienė

sutampa su oficialia Lietuvos pozicija: Baltijos šalių Prezidentų, Baltijos šalių ambasadorių pranešimai Antrojo pasaulinio karo 75-ųjų metinių proga, taip pat bendras Baltijos šalių, JAV, Bulgarijos, Čekijos, Lenkijos ir kitų šalių užsienio reikalų ministrų pareiškimas. Taip pat LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paragino kolegas iš kitų ES valstybių nevykti į Maskvą pažymėti Rusijos vykdomos karo politikos pergalių. 2019 m. rugsėjo 19 d. patvirtinta Rasos Juknevičienės inicijuota Europos Parlamento rezoliucija. Gintė Damušytė-Damušis, žinoma Lietuvos visuomenės veikėja, Lietuvos ambasadorė Danijoje ir Islandijos Respublikai, pasveikino šį VLB kreipimąsi ir džiaugėsi, kad tautinės bendruomenės kooperuojasi ir imasi iniciatyvos atkreipiant Vokietijos vyriausybės dėmesį į joms rūpimus klausimus. Ambasadorė linkėjo ir toliau demonstruoti pilietiškumą ir drąsiai reikšti savo nuomonę gyvenamosios šalies vadovams. Kaip tos šalies gyventojai, pasak jos, galime šviesti ir veikti šalies atstovus, taip pat atkreipti dėmesį į svarbius istorinės atminties ir kitus klausimus. Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas Semaška taip pat pasveikino šią iniciatyvą. Lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimas išlieka bendruomenės valdybos prioritetu. Tačiau būtina daugiau dirbti pilietinio aktyvumo temomis, šviesti, informuoti, rodyti savo bendruomenės nuovokumą, budrumą, reagavimą, aiškiai išsakyti poziciją, palaikyti tiesioginį ryšį su Lietuva. Dėkoju pašnekovėms už išsakytas mintis ir linkiu daug stiprybės bei palaikymo Jūsų darbuose. Sandra Petraškaitė-Pabst yra knygos „Metapherngebrauch im politischen Diskurs. Zur EU-Osterweiterung im Deutschen und im Litauischen“, 2006, Stauffenburg Verlag, autorė, nuo 2016 m. VLB tarybos ir valdybos narė. Pašnekovių asmeninio archyvo nuotr.


PASIRUOŠIMAS RINKIMAMS Redakcijos informacija

visuomenei pristatė savo iškeltus kandidatus Pasaulio lietuvių apygardoje. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dar balandžio pabaigoje su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Laura Matjošaityte, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir politologais konferenciniu skambučiu aptarė didžiausius iššūkius, tenkančius 2020 m. Seimo politinei kampanijai. Konferencinio pokalbio metu aptartas kitose šalyse naudojamo balsavimo internetu pavyzdys, kelti klausimai dėl galimybių Lietuvoje plačiau taikyti balsavimą paštu, sudaryti geresnes sąlygas užsienyje balsuojantiems lietuviams. Pirmasis rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą turas vyks spalio 11 d.: https://www.rinkejopuslapis.lt/apygardos34

Kasdien vis intensyviau vyksta pasiruošimas rinkimams į Lietuvos Respublikos Seimą. Daugelis politinių partijų

Būkime pilietiški – atsakingai ruoškimės artėjančiam balsavimui!

TAUTIEČIAI IŠ 34 ŠALIŲ APTARĖ PANDEMIJĄ, RINKIMUS IR PILIETYBĖS IŠSAUGOJIMĄ

bendruomenių pirmininkų, jų atstovų ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos susitikimas. Nuotoliniame susitikime dalyvavo užsienio lietuvių bendruomenių atstovai net iš Airijos, Argentinos, Australijos, Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Brazilijos, Estijos, Graikijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, JAV, JK, Kanados, Kipro, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Šri Lankos, Švedijos, Šveicarijos, Taivano, Turkijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vengrijos ir Vokietijos. Susitikime akcentuota pandemijos sukelta krizė ir jos ekonominių pasekmių valdymas, aptarti būsimų LRS rinkimų, pilietybės išsaugojimo klausimai. Šių metų rudenį vyksiantys LR Seimo rinkimai, kai pirmąkart Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienyje galės rinkti savo kandidatą į LR Seimą Pasaulio lietuviams skirtoje vienmandatėje apygardoje. Lietuvių diasporai suteiks unikalią galimybę dar kartą įrodyti savo pilietiškumą. Tačiau aktyviam balsavimui turi būti pasirengta: užtikrintas sklandus ir savalaikis rinkimų organizavimas (didelį dėmesį skiriant registracijai jau birželio mėn.), informacijos sklaida. Autoriaus nuotr.

Ištrauka iš Tomo DINSMONO pranešimo

Gegužės 23 d. įvyko pirmasis nuotolinis pasaulio lietuvių

Dešimtys pasaulio lietuvių pirmąkart susitiko nuotoliniu būdu

VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 29


SIELOVADA

DVASINĖ-SIELOVADINĖ PAGALBA VOKIETIJOJE (lietuvių kalba) (gyvai ir/arba internetu) Konsultacijos dvasiniais klausimais, sakramentų ir sakramentalijų teikimas, namų/ligonių lankymas, pamaldos

30 VLB INFORMACIJOS |05 - 2020 | GEGUŽĖ


LIETUVIAMS BUS TEIKIAMA SIELOVADINĖ IR PSICHOLOGINĖ PAGALBĄ GYVAI, AR NUOTOLINIU BŪDU Virgilijus GRIGUTIS Mieli tautiečiai, mieli broliai ir seserys Kristuje, Važiuojant pro Lampertheimo miestą atsitiktinai atkreipiau dėmesį į greito maisto restorano ž Mc‘Donalds reklamos iškabą, kurioje mielam klientui yra žadamas saugus ir bekontaktis aptarnavimas (be jokios reklamos restoranui). Socialinė distancija, saugus atstumas, be kontakto ir t. t. – tokie ir panašus išsireiškimai šiais pandemijos metais tikriausiai bus įtraukti į labiausiai naudojamų žodžių dešimtuką. Išimtimi netapo ir bažnyčios sielovada („cura animorum“, „sielų vedimas“, Dievo link), kuri taip pat persikėlė į saugią virtualią erdvę, visiems lengvai prieinama (net ir tiems, kurie nebuvo pastovūs bažnyčios lankytojai) patogiai įsitaisius ant „sofkutės“ prie televizijos ekrano, planšetės ar išmaniojo telefono. Džiugu, kad mažinant daugeliui įvestų pandemijos metu socialinių apribojimų, vis daugiau parduotuvių, kavinių ir mūsų bažnyčių durų atsiveria visiems išilgusiems eucharistinės bendrystės. Turbūt ne vienas šiuo sunkiu metu išgyvenome netikrumą, baimę o gal net ir pyktį ir nusivylimą dėl valdžios įvestų apribojimų, grūmėmės su įsisenėjusiais skauduliais jausmuose, darbe, santykiuose šeimoje ir su kitais žmonėmis. Tikriausiai dauguma patys kaip išmanydami bandome grumtis su savo vidiniais „demonais“, ieškodami sau atramos pas mums artimą žmogų, o gal maldoje pas Dievą. Jau prieš gerą pusšimtį Amerikos lietuvių išeivijos psichologijos dr. Antanas Sužiedėlis yra pastebėjęs, kad „lietuvių tarpe nei speciali sielovada, nei psichoterapija bei jos variantai nėra „priimti“ ar plačiau praktikuojami pagalbos šaltiniai gyvenimo suklupimams lyginti. Dvasinėms problemoms atsakymų laukiama klausykloje, nors (....) tai vien dėl praktišku kliūčių nėra visuomet įmanoma. O psichiatro ar psichologo dar labiau vengiama — tai rodos reikštų tam tikrą kapituliaciją; tas, kuris kreipiasi tokios pagalbos, aptariamas: „jam ne visi namie“. Tačiau,

kai „problemos, regis, per sunkios, per didelės, klausimai per aštrūs, paprastų pastangų joms išrišti nepakanka; reikia griebtis nepaprastų, specialių priemonių ir specialisto pagalbos“. Sveikintina yra Vokietijos lietuvių bendruomenės iniciatyva šiuo pandemijos metu, ir ne tik, skleisti informaciją tarp tautiečių apie lietuvių kalba teikiamą sielovadinę ir psichologinę pagalbą gyvai, ar nuotoliniu būdu. Neretai susiduriame su dilema – kada ir kokiais klausimais turėčiau eiti prie klausyklos pas kunigėlį, o kada ieškoti pagalbos pas psichologą ar psichiatrą? Atsako dr. Sužiedėlis: „dvasiniuose dalykuose tokia speciali pagalba yra sielovada“ t. y. išpažintis – pokalbis su kunigu.

Psichinės darnos klausimuose toks specialistas yra psichiatras ar atitinkamai pasirengęs psichologas. Turbūt retas sakytų, kad sielovada gali pagelbėti žmogui, kurį vargina kokia nepagrįsta baimė — fobija — bijo aukštumų, uždarų vietų ar pan., ar, kurį vargina vidinė prievarta — kompulsija – pavyzdžiui, jokiu būdu neužlipti ant šaligatvio plyšių. Kita vertus, niekas nesakytų, kad psichoterapija padėtų kam išspręsti klausimą, ar pragaras yra, ar ne“. Sveikintina, kad ir nors su daugybę suvaržymų, atsivėrė daugelio vyskupijų bažnyčių durys ir mes vėl galėsime susitikti bendrai maldai – saugiai ir sveikai. Pabaigai nuotaikingas internautų pasidalinimas: „Kaimynėle, sakyk koronavirusas – tai epidemija ar politika? Tai religija, Onute! Ja galima tikėti, o galima ir netikėti, bet visas apeigas privalai atlikti..“. Likite sveiki. *Dr. Antanas Sužiedėlis, Sielovada ar psichoterapija?, Laiškai lietuviams, 1964 Vasaris – February, vol. XV. nr. 2. VLB INFORMACIJOS | 05 - 2020 | GEGUŽĖ 31


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną – jau penktą kartą akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“ šimtai tautiečių visame pasaulyje per parą laiko sieks įgarsinti kuo daugiau nuo tremties ir kalinimų nukentėjusių žmonių vardų ir likimų. Šiemet prisijungti prie skaitymų kviečiame virtualiai, todėl norint išsaugoti istoriją net nereiks išeiti iš namų. Ištarkime vardą, išgirskime likimą, išsaugokime istoriją ir ryžtą žydėti kartu! Registruotis į skaitymus: https://birzelio14.lt/#section-forma „Vokietijos LB valdybos Informacijos“ sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB valdybos 32 VLB INFORMACIJOS |05 -pasilieka 2020 | GEGUŽĖ nuomonei. „Vokietijos LB valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

VLB „INFORMACIJOS“, 2020 M. Gegužė NR. 05/591 Created Mai 31th, 2020  

VLB „INFORMACIJOS“, 2020 M. Gegužė NR. 05/591 Created Mai 31th, 2020  

Profile for vlbe
Advertisement

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded