Birte Filmer nuotr. | Vokietijos lietuvė Evelina Giedrytė

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Nr.4/580 2019 04

16-19 DUETE SU PASAULIU 4-5 TARYBOS POSĖDYJE APTARTI

10-11 REFERENDUMAS

14-15 ISTORINIS ĮVYKIS

ESAMI IR BŪSIMI IŠŠŪKIAI

DĖL PILIETYBĖS IŠSAUGOJIMO

MIUNCHENE

VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 1

Šiame numeryje kaip ir visuomet visko daug – skelbimų, kvietimų, trumpų apžvalgų, specialiai Jums LR ambasados Vokietijoje paruoštos išsamios informacijos apie artėjančius rinkimus, straipsniai apie buvusius įvykius, interviu su lietuviais. Kaip visuomet kviečiu skaityti, dalintis ir archyvuoti viską, kas vyksta mūsų, Vokietijos lietuvių tarpe. O vyksta tikrai daug – Hamburge lankėsi prof. Liudas Mažylis, Štutgarte atgimė bendruomenės teatras. Inicijuojami tokie įvykiai kaip įkalinimo įstaigose atsidūrusių lietuvių lankymas, suteikiant jiems galimybę prieiti išpažinties. Vyksta tokie kosminiai, net nerealūs atgimimai ir sprendimai, kai net sunku įsivaizduoti, jog tai daro mūsų, lietuvių protai ir rankos. Svarbu, kad jos visuomet būtų susikibusios, tvirtai laikančios ir palaikančios. Tiesiog kviečiu skaityti. Evelina

2 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

REDAKTORIAUS Ĺ˝ODIS Pirmas mano leidĹžiamas numeris, kuris vÄ—luoja – stumia uĹžsibrÄ—ĹžtÄ… terminÄ…. TaÄ?iau pirmÄ… kartÄ… ÄŻvykiai ir ĹĄirdis diktavo, jog turiu luktelti. Yra dalykĹł, kurie reikalauja brandos arba aiĹĄkumo. Kad nusÄ—stĹł tirĹĄiai, kad tam tikri dalykai iĹĄsifiltruotĹł. PraÄ—jo XXIV-asis Tarybos posÄ—dis, iĹĄrinkta nauja Valdyba – sÄ—kmÄ—s jai! Jos iĹĄties laukia dideli iĹĄbandymai ir darbai. Kaip valdĹžios atstovai, inauguruojami tam tikram kadencijos laikotarpiui, priesaikos pabaigoje sako: Tepadeda man Dievas. Ĺ iuo atveju – jiems. Verta paminÄ—ti, jog visiems ant ĹĄirdies gulÄ—jusi ir ramybÄ—s neduodanti byla dÄ—l neteisÄ—to lÄ—ĹĄĹł pasisavinimo jau gryninasi. Ir net jeigu mes norime greitĹł rezultatĹł, taip nebĹŤna. ViskÄ… valdo laikas ir Ĺžmogaus galimybÄ—s. DÄ—koju visiems dirbantiems ir siekiantiems ĹĄÄŻ klausimÄ… kuo greiÄ?iau iĹĄsprÄ™sti. Taip pat reiĹĄkiu padÄ—kÄ… ir kritikams, o naujajai Valdybai, teisininkams linkiu didĹžiulÄ—s sÄ—kmÄ—s. BalandĹžio 5 d. duomenimis, dÄ—l pilietybÄ—s iĹĄsaugojimo referendumo uĹžsiregistravo iki 30 000 pasaulio lietuviĹł, Lietuvos Respublikos pilieÄ?iĹł. Vokietijos lietuviĹł – vos virĹĄ dviejĹł tĹŤkstanÄ?iĹł. Akivaizdus pavyzdys, kad mums reikia pasitempti ir iĹĄreikĹĄti savo pilietinÄ™ valiÄ…, pareikĹĄti nuomonÄ™. Kaip sakoma, nÄ—ra nÄ— vieno Ĺžmogaus be nuomonÄ—s, taÄ?iau daugelis jÄ… pasilaiko sau. Nelaikykime. Juk pilietiĹĄkumas ir atsakomybÄ— balsuojant turi tapti mĹŤsĹł elementariu ir neiĹĄvengiamu ÄŻproÄ?iu. Ir jei manote, kad esate tik laĹĄas jĹŤroje, patikinu, kad JĹŤs ir esate ta jĹŤra. To, ko mes manome negalintys atskirai, galime kartu. Juk balsuoti, tai nereiĹĄkia vykti ÄŻ ambasadÄ… Berlyne, stovÄ—ti eilÄ—je ir gaiĹĄti savo laikÄ…. Tiesiog pakanka apsilankyti interneto puslapyje https://www.rinkejopuslapis.lt/elektronine-registracija, uĹžsiregistruoti ir laukti balsavimo biulioteniĹł savo namuose. KvieÄ?iu registruotis iki geguŞės 5 d. ir balsuoti tiesiog su ĹĄlepetÄ—mis. Ĺ iame numeryje kaip ir visuomet visko daug – skelbimĹł, kvietimĹł, trumpĹł apĹžvalgĹł, specialiai Jums LR ambasados Vokietijoje paruoĹĄtos iĹĄsamios informacijos apie artÄ—janÄ?ius rinkimus, straipsniai apie

Atgimti

Evelina Kislych-Ĺ ochienÄ—

buvusius ÄŻvykius, interviu su lietuviais. Kaip visuomet kvieÄ?iu skaityti, dalintis ir archyvuoti viskÄ…, kas vyksta mĹŤsĹł, Vokietijos lietuviĹł tarpe. O vyksta tikrai daug – Hamburge lankÄ—si prof. Liudas MaĹžylis, Ĺ tutgarte atgimÄ— bendruomenÄ—s teatras. Inicijuojami tokie ÄŻvykiai kaip ÄŻkalinimo ÄŻstaigose atsidĹŤrusiĹł lietuviĹł lankymas, suteikiant jiems galimybÄ™ prieiti iĹĄpaĹžinties. Vyksta tokie kosminiai, net nerealĹŤs atgimimai ir sprendimai, kai net sunku ÄŻsivaizduoti, jog tai daro mĹŤsĹł, lietuviĹł protai ir rankos. Svarbu, kad jos visuomet bĹŤtĹł susikibusios, tvirtai laikanÄ?ios ir palaikanÄ?ios. Svarbiausia – linkiu ĹĄiltĹł, jaukiĹł ir prasmingĹł Ĺ v. VelykĹł laukimo. Tegu JĹŤsĹł visus sprendimus ir pasirinkimus lydi Dievo palaima. Tiesiog kvieÄ?iu skaityti. Evelina Danos BuinickaitÄ—s nuotr. VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu:

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org  redakcija@vlbe.org

Banko sÄ…sk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN

https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

Dizaineris: Elinas Venckus www.elinas-design.de

Verwendungszweck: auka Informacijoms IĹĄraĹĄome aukĹł paĹžymÄ….

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje

-PSTDIFS
4US

t
D-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

kreipkitÄ—s adresu: redakcija@vlbe.org

VIRŠELYJE: Virťelyje: Vokietijos lietuvė Evelina Giedrytė Nuotr. Birte Filmer PLM2018 logotipas priklauso Š Tapatybe LT Ltd

Projektas „Vokietijos lietuviĹł periodika: istorijos iĹĄsaugojimas“: 4-5, 10-11, 14-15, 16-19, 22-23, 25-27 VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 3

AKTUALIJOS

TARYBOS POSĖDYJE APTARTI ESAMI IR BŪSIMI IŠŠŪKIAI Simonas ČERNIAUSKAS Šių metų kovo 30 d. Renhofo pilies salėje įvyko Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) tarybos XXIV sesijos penktasis posėdis. Kaip ir kiekviename metiniame eiliniame posėdyje skirtingos Vokietijos LB veikiančios apylinkės bei organizacijos pristatė savo 2018/2019 metų veiklą ir ateinančių metų tikslus. Buvo išklausyti VLB valdybos narių ir Kontrolės komisijos ataskaitos bei Fondo Vasario 16-osios gimnazijai remti ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos pranešimai. Vasario 16-osios gimnazijos (toliau – Gimnazijos) kuratorijos atstovai pristatė pagrindinius darbus ir iššūkius švietimo įstaigoje. Šiame Tarybos posėdyje buvo aptarta Romuvos pilies pastato būklė, akcentuota remonto svarba šiam pastatui išsaugoti, pristatyti vidinio tyrimo rezultatai. Be to,

Vokietijos lietuvių bendruomenės Taryba posėdžio dieną Hiutenfelde

4 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

buvo nurodytas pasirengimas kelti teisinį ieškinį, susijusį su įtarimais dėl buvusio VLB pirmininko A. Šiugždinio neteisėto bendruomenės lėšų pasisavinimo. VLB Taryba buvo informuota, jog ši byla reikalauja užbaigti tikrinti per 50 segtuvų trijose teisinėse srityse: mokesčių įstatymų, civilinio ir baudžiamojo kodekso. Siekiant apskaičiuoti patirtą žalą ir mokamus mokesčius reikia paruošti 13-kos ir dalinai 20-ies metų buhalteriją iš naujo, kadangi neteisėtai pasisavinti pinigai turi būti išskiriami iš buhalterijos ir įrašyti į pataisytas ataskaitas. Baigus ruošti dokumentus, artimiausiu metu jie bus pateikti atitinkamoms Vokietijos institucijoms. Taip pat buvo aptarti žingsniai dėl labdaringos organizacijos statuso išsaugojimo, kuris yra prarandamas Vokietijos institucijoms išsiaiškinus neteisėtas pinigų operacijas organizacijoje. Dėl šių priežasčių visa VLB Taryba situaciją vertina labai rimtai ir kviečia visus VLB narius palaikyti VLB valdybos veiklą sprendžiant šiuos sudėtingus klausimus. Posėdžio metu VLB Taryba vienbalsiai pasisakė už surinktos informacijos, susijusios su įtarimais buvusiam ilgamečiam VLB valdybos pirmininkui A. Šiugždiniui dėl neteisėtai pasisavintų VLB lėšų, perdavimą atitinkamoms žinyboms, kai

tik advokatė Christina Rudolf pateiks savo galutines išvadas dėl surinktų apskaitos dokumentų. Posėdžio metu buvo išrinkta naujoji Vokietijos LB Valdyba – Alfredas Hermanas, Justina Vaičė, Sandra Petraškaitė-Pabst, Sergej Šišulin ir Petras Brėmelis. Šia proga VLB Taryba dėkoja buvusiai VLB Valdybai už jų pastangas ir pasiektus tikslus bei linki naujai išrinktai Valdybai sėkmingai tęsti pradėtus darbus. Taip pat Taryba dėkoja praeities iššūkių, susijusių su artėjančiais teisiniais procesais, pilies pastato remonto darbų nepabūgusiems esamiems nariams. Taip pat posėdžio metu buvo aptarta Gimnazijos

situacija. Pasitraukus jos direktorei iš pareigų, VLB Taryba nori pabrėžtinai išreikšti savo paramą Gimnazijos kuratorijai ir VLB Valdybai. Akcentuojama tai, jog bendromis jėgomis bus siekiama išlaikyti ir toliau plėtoti Vasario 16-osios gimnaziją. Ateityje planuojami papildomi neeiliniai posėdžiai, kuriuose bus stengiamasi paruošti ir priimti atitinkamus įstatų pakeitimus, reikalingus reformuoti ir sustiprinti VLB struktūrą bei išvengti sisteminių klaidų, sudariusių sąlygas neteisėtam mūsų bendruomenės lėšų pasisavinimui. VLB Tarybos vardu norėčiau padėkoti visiems aktyviems VLB nariams už jų pastangas ir laiką kuriant šią bendruomenę bei pakviesti aktyviai dalyvauti artėjančiame referendume dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo. Užsiregistruoti balsavimui paštu Vokietijoje galite iki gegužės 5 dienos. Asm. archyvo nuotr.

IŠRINKTA NAUJA MIUNCHENO LB VALDYBA

Naujai išrinkta Miuncheno lietuvių bendruomenės valdybą sudaro:

Miuncheno LB informacija Šių metų balandžio 6 d. vyko Vokietijos lietuvių bendruomenės Miuncheno apylinkės metinis susirinkimas ir valdybos rinkimai.

Irma Petraitytė-Lukšienė (pirmininkė) Kristina Kandratavičiūtė (iždininkė) Daiva Zavistauskaitė (kultūra) Rolandas Purtulis (sekretorius) Viktorija Ramanauskienė (lituanistinės mokyklos kuratorė) Išrinkti revizoriai: Edita Nickuvienė ir Vitalijus Kryževičius. Rolando Purtulio nuotr.

Naujoji Miuncheno LB valdyba

VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 5

GIMNAZIJOS KURATORIJA SKELBIA KONKURSĄ VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS/ĖS PAREIGOMS UŽIMTI Apie mus:

Jūsų užduotys:

Vasario 16-osios gimnazija, įsikūrusi Vokietijoje, Hiutenfelde, gyvuoja kams sudaryti sąlygas puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas. 1999

t

Lietuviškos gimnazijos Vokietijoje tradicijos tęstinumo užtikrinimas ir modernios mokyklos vizijos vystymas ir įgyvendinimas, bendradarbiaujant su Gimnazijos kuratorija;

metais gimnazija įgijo Vokietijos valstybės pripažintos dvikalbės mo-

t

Vadovavimas gimnazijai ir bendrabučiui;

nuo 1951 metų, siekdama užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės vai-

kyklos statusą, suteikiantį teisę išduoti vokišką brandos atestatą. Šiuo metu gimnazijoje dirba 37 darbuotojai, mokosi virš 200 lietuvių, vokiečių ir kitų tautybių mokinių. Prie gimnazijos veikia bendrabutis. Mokykla teikia didelę reikšmę mokinių individuliam vystymui ir jų asmeniniam tobulėjimui, tuo prisdėdama prie optimalaus jų gebėjimo savarankiškai dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime.

Jūsų profilis: t

Aukštasis universitetinis ar jam prilygintas išsilavinimas; t

Vadovavimo patirtis (ne mažiau kaip vieneri metai); t

Pedagoginės žinios ir patirtis švietimo srityje būtų privalumas; t







Esminės žinios apie Vokietijos mokyklų sistemą ir Vokietijos įstatymus (arba atitinkamas noras gilinti turimas žinias);

t

Gimnazijos kolektyvo vadyba, motyvacija, vystymas bei darbinės atmosferos užtikrinimas; t

Atstovavimas Vasario -16 gimnazijai ir ryšių palaikymas su Heseno žemės institucijomis, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Vokietijos lietuvių bendruomene, gimnazijos mokinių tėvais, gimnazijos rėmėjais, vietos bendruomene; t

Atstovavimas Vasario -16 gimnazijai, bendradarbiavimas ir kooperavimasis su kitomis mokyklomis bei partneriais; t

Resursų planavimas ir ekonominė atsakomybė už gimnaziją ir bendrabutį; t

Marketingo priemonės gimnazijai priklausančiam bendrabučiui;

t



Vadovavimo komandai įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus, bendradarbiauti bei spręsti konfliktus;

t

Kokybiškų ir vertingų ugdymo/mokymo paslaugų tiekimo mokiniams/ėms užtikrinimas.

t

Gebėjimas planuoti, organizuoti, įtikinti bei įgyvendinti;

Paraiškos dokumentus (CV, motyvacinį laišką, iš-

t

Atvirumas ir tolerancija tarpkultūrinėje aplinkoje; t

Aiškus strateginis, analitinis, į sprendimus bei į resursus orientuotas požiūris ir mąstymo būdas; t


Labai geros lietuvių ir vokiečių kalbos žinios (raštu ir žodžiu), pageidautina geros anglų kalbos žinios; t



Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Office programos Word, Excel, PowerPoint, interneto naršyklės).

silavinimą liudijančius dokumentus, rekomendacijas) iki gegužės 15 dienos siųskite adresu: bewerbung@litauischesgymnasium.de Daugiau apie Vasario 16-osios gimnaziją internete: www.gimnazija.de

Vasario 16-osios gimnazijos Kuratorija Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld

6 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

AUSSCHREIBUNG FÜR EINE STELLE DES DIREKTORS (M/W) DES PRIVATEN LITAUISCHEN GYMNASIUMS IN HÜTTENFELD Über uns:

Ihre Aufgabengebiete:

Das Private Litauische Gymnasium mit angeschlossenem Internat wurde im Jahr 1951 gegründet mit dem Ziel der Förderung der litauischen Sprache, Kultur und Traditionen für im Ausland lebende Kinder litauischer Herkunft. 1999 erhielt das Gymnasium den Status einer staatlich anerkannten Ersatzschule des Landes Hessen. Aktuell zählt das Gymnasium 37 Mitarbeiter, hier lernen über 200 Schüler litauischer, deutscher und anderer Herkunft.

t
Sicherstellung der Kontinuität der Tradition des Litauischen Gymnasiums in Deutschland und Weiterentwicklung und Umsetzung des Schulkonzeptes der modernen Schule in enger Zusammenarbeit mit dem Kuratorium als Schulträger; t Leitende Arbeit im Gymnasium und Internat; t
Personalführung, -motivation und -entwicklung sowie Sicherung eines guten Arbeitsklimas; t Vertretung des Litauischen Gymnasiums im Innen- und Außenverhältnis sowie Kommunikation und Zusammenarbeit mit den Institutionen des Landes Hessen, mit dem Ministerium für Bildung und Wissenschaft der Republik Litauen, mit der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland, mit den Eltern der Schüler, mit den Sponsoren und der Ortsgemeinde; t
Vertretung des Litauischen Gymnasiums in der Zusammenarbeit und Kooperation mit anderen Schulen, sowie außerschulischen Partnern; t
Ressourcenplanung und betriebswirtschaftliche Verantwortung für die Schule; t
Marketingmaßnahmen für das angeschlossene Internat; t Sicherstellung des qualitativ hochwertigen Bildungsangebotes für Schüler*innen.

Das Gymnasium legt hohen Wert auf die Individualität seiner Schüler*innen und deren persönlicher Entwicklung, die ihnen ein größtmögliches Maß der selbständigen Teilnahme am gesellschaftlichen und wirtschaftlichen Leben verschaffen soll.

Ihr Profil: t Abgeschlossenes Hochschul- oder gleichwertiges Studium; t
Leitungserfahrung (mindestens ein Jahr); t
Pädagogische Kenntnisse und Erfahrung im Bildungsbereich wären von Vorteil; t Grundlegende Kenntnisse des deutschen bzw. hessischen Schulsystems und der deutschen Gesetzgebung bzw. die Fähigkeit sich einzuarbeiten; t Führungsqualität, sehr gute Kommunikations-, Konflikt-, Kooperations- und Entscheidungsfähigkeit; t
Gutes Planungs- und Organisationsgeschick, Durchsetzungs- und Überzeugungsfähigkeit; t
Aufgeschlossenheit, Toleranz und Empathie im interkulturellen Umfeld; t Klare strategische, analytische und lösungs- und ressourcenorientierte Sicht- und Denkweise; t
Sehr gute Litauisch- und Deutschkennnisse in Wort und Schrift, gute Englischkenntnisse wünschenswert; t
Sicherer Umgang in der Anwendung der gängigen Microsoft Office Programme und Internetbrowser.

Bei Interesse senden Sie bitte Ihre Bewerbungsunterlagen (Anschreiben, Lebenslauf, Qualifikationsnachweise, Empfehlungsschreiben) bis zum 15.05.2019 an folgende E-Mail Adresse: bewerbung@litauischesgymnasium.de Mehr über das Private Litauische Gymnasium unter: www.gimnazija.de

Kuratorium des Litauischen Gymnasiums e.V Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld

VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 7

AMBASADORIAUS ŽODIS Mielieji, netrukus, gegužės mėnesį, vėl turėsite progą pareikšti savo nuomonę Lietuvai ir visai Europos Sąjungai svarbiais klausimais. Kaip žinia, rinksime naująjį Lietuvos Respublikos Prezidentą bei Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą. Taip pat bus klausiama Jūsų nuomonės dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išlaikymo, įgyjant kitos šalies pilietybę. Tai klausimas, kėlęs daug audringų politinių diskusijų ir teisininkų ginčų pastaruosius du dešimtmečius. Galiausiai nuspręsta paklausti Jūsų nuomonės. Kviečiu nelikti abejingais ir reikšti savo nuomonę Europos Parlamento bei Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, o taip pat referendume dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo. Pagarbiai, Darius Jonas Semaška Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijos Federacinėje Respublikoje LR užsienio reikalų ministerijos nuotr.

LR ambasadorius Vokietijos Federacinėje Respublikoje Darius Jonas Semaška

BALSAVIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADOJE BERLYNE DIENOS IR LAIKAS 2019 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, referendumas dėl Konstitucijos 12 str. pakeitimo (dėl pilietybės išsaugojimo) ir referendumas dėl Konstitucijos 55 str. pakeitimo: 2019 m. gegužės 9-10 d. 10.00-12.00 val. ir 14.00-16.00 val. 2019 m. gegužės 12 d. 10.00-19.00 val. 2019 m. gegužės 26 d. rinkimai į Europos Parlamentą ir galimas pakartotinis balsavimas 2019 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose: 2019 m. gegužės 23-24 d. 10.00-12.00 val. ir 14.00-16.00 val. 2019 m. gegužės 26 d. 10.00-19.00 val.

8 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

PILIETYBĖ – SVARBU: DU TREČDALIAI GYVENTOJŲ APSISPRENDĘ DALYVAUTI REFERENDUME DĖL PILIETYBĖS IŠSAUGOJIMO

LRVK informacija Apie 2019 m. gegužės 12 d. vyksiantį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo žino 80 proc. šalies gyventojų. Tai parodė atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Neabejojama ir referendumo reikšme – suprasdami jo svarbą, dalyvauti referendume apsisprendę du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų. „Apklausos duomenys rodo, kad pilietybės klausimas yra itin svarbus ir reikšmingas visuomenei. Svarbus ir pats aiškumas atsakant į teikiamą referendumo klausimą – ar mes pritarsime, kad Lietuvos piliečiai, įgiję kitos NATO ir ES šalies pilietybę, galės išsaugoti Lietuvos pilietybę, ar ne. Tai kiekvieno iš mūsų pareiga“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis. Kaip parodė tyrimas, dalyvavimas referendume suvokiamas kaip svarbi pilietinės pozicijos išraiška – 89 proc. su šia formuluote visiškai sutinka arba sutinka. Panašios nuostatos matomos ir vertinant teiginį, kad referendume sprendžiamas klausimas yra svarbus Valstybės ir Tautos gyvenimui (atitinkamai 40 proc. ir 45 proc.). Tyrimo metu taip pat siekta išsiaiškinti, ar gyventojams pakanka informacijos apie referendumą. Kad informacijos visiškai pakanka, nurodė tik 12

proc. apklaustųjų, dar 33 proc. teigė, kad greičiau pakanka. Kad informacijos greičiau nepakanka, nurodė 38 proc. respondentų, o visiškai nepakanka – 11 proc. apklaustųjų. Apklausos duomenimis, patogiausiais žiniasklaidos kanalais referendumo komunikacijai įvardyti TV ir internetas. Svarbu pastebėti gana aiškius vertinimų skirtumus pagal socialines demografines charakteristikas – jaunimas (iki 25 m.) mažiau domisi šiuo klausimu ir turi mažiau žinių. Vyresnio amžiaus bei žemesnio išsimokslinimo respondentų žinios dažniau yra netikslios. Vyriausybės kanceliarija referendumo viešinimo kampaniją, kuri prasidės balandžio pradžioje, vykdo įgyvendindama Seimo pavedimą informuoti visuomenę apie spręsti referendumu pateikto klausimo svarbą. Vyriausybės kanceliarijos užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ apklausa atlikta 2019 m. vasario 18–28 d. Tyrimo metu apklausti 1 006 Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 75 metų.

VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 9

REFERENDUMAS DĖL PILIETYBĖS IŠSAUGOJIMO LRVK informacija

2019 m. gegužės 12 d. organizuojamas referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (toliau – referendumas dėl pilietybės išsaugojimo). Jame turėsime atsakyti į vieną Valstybės ir Tautos gyvenimui itin svarbų klausimą – ar sutinkame, kad Lietuvos piliečiams, kurie įgijo kitos europinius ar euroatlantinius integracijos kriterijus atitinkančios valstybės (ES, NATO) pilietybę, būtų leista išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Kviečiame susipažinti su pagrindine referendumo dėl pilietybės išsaugojimo informacija.

Dažnai užduodami klausimai Kada bus rengiamas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo? Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks 2019 m. gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmuoju turu ir referendumu dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo.

„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti

kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“ Kuo skiriasi pilietybės išsaugojimas nuo dvigubos ar daugybinės pilietybės? Šiam referendumui spręsti pateiktas klausimas yra dėl teisėtai įgytos pilietybės išsaugojimo. Referendume sprendžiamas klausimas dėl galimybės Lietuvos piliečiams, kurie išvyko į Vakarų Europos šalis, JAV ir Kanadą, kurios atitinka europinės ir euroatlantinės integracijos kriterijus, išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Referendumui pateiktas klausimas ne apie pilietybės įgijimą ar atkūrimą, o apie jau teisėtai įgytos išsaugojimą.

Koks tiksliai klausimas teikiamas spręsti referendumui?

Ar referendumu pakeitus Konstituciją, būtų sukurtos papildomos privilegijos gyvenantiems užsienyje?

Tiksli referendumui teikiamo Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė skamba taip:

Pilietybė – tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pa-

10 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

reigomis. Šis ryšys nurodo ne tik teises (politines, ekonomines, socialines, kultūrines ir pan.), kuriomis naudojasi konkrečios valstybės pilietybės turėtojas, bet ir pareigas bei atsakomybę, kurios jam tenka ir kurias jis privalo atlikti (karo prievolė, mokesčiai ir kt.). Kitos valstybės pilietybės turėjimas piliečių neatleidžia nuo pareigų Lietuvos Respublikai vykdymo. Kokia bebūtų referendumo baigtis, visiems Lietuvos piliečiams Lietuvoje ir užsienyje ir toliau galios visos tos pačios Konstitucinės teisės ir prievolės. Jokių papildomų privilegijų (ir prievolių) referendumas jokiai piliečių grupei nesukurs, nepriklausomai nuo jo baigties. Ar pilietybę išsaugoję asmenys turės atlikti karo prievolę? Kitos valstybės pilietybės turėjimas ar vien tik išvykimas į užsienio valstybę (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų Lietuvos Respublikai. Teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja kitų šalių pilietybę turinčių asmenų privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygų. Taigi dvigubą ar vieną pilietybę turintys asmenys traktuojami kaip turintys vienodas pareigas ir turi būti šaukiami atlikti minėtą tarnybą bendrais pagrindais. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę turintis asmuo karo tarnybą būtų atlikęs kitoje NATO ar ES valstybėje, pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą, privalomoji pradinė karo tarnyba jam būtų įskaitoma Lietuvos kariuomenės vado sprendimu. Lietuvos Respublikos pilietis, norintis atlikti karinę tarnybą užsienio valstybėje, turi gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimą (kreipiamasi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją). Jei dvigubą pilietybę turintis karo prievolininkas yra šaukiamas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje, visų pirma, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos interesus ir poreikį šaukti karo prievolininką atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvoje. Kuriose ES ir NATO šalyse karo tarnyba yra privaloma? Be Lietuvos tokių šalių yra 9: Austrija, Danija, Estija, Graikija, Kipras, Norvegija, Suomija, Švedija ir Turkija. Žiniai. Danijoje, Estijoje, Norvegijoje ir Švedijoje kasmet pašaukiama mažiau nei 20 procentų tai amžiaus grupei priklausančių jaunuolių. Ar pilietybės išsaugojimas suteiktų papildomų sveikatos draudimo lengvatų? Teisę dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje turi Lietuvoje nuolat gyvenantys jos

piliečiai ir užsieniečiai bei laikinai Lietuvoje gyvenantys ir teisėtai dirbantys užsieniečiai bei jų nepilnamečiai šeimos nariai. Pilietybę išsaugantys Lietuvos piliečiai, jei negyvens Lietuvoje, nebus laikomi sveikatos draudimo sistemos dalyviais ir neturės prievolės mokėti sveikatos draudimo įmokų. Kitose valstybėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams bus taikomi tų valstybių sveikatos draudimą, teisę į sveikatos paslaugas reguliuojantys teisės aktai. Ar pilietybę išsaugoję asmenys įgytų papildomų socialinių garantijų? Socialinės apsaugos sistemos priemonės nėra susietos su pilietybe – jos susietos su gyvenamąja vieta. Socialinių paslaugų teikimas, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas, asmenų lygių galimybių gynimas, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo teisinių santykių reguliavimas taikytini tik Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Teisę gauti piniginę socialinę paramą, valstybės mokamas išmokas, skirtas vaikams išlaikyti, taip pat teisę naudotis užimtumo rėmimo sistema turi tiek Lietuvos piliečiai, tiek kiti atitinkamuose įstatymuose nurodyti žmonės, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, arba faktiškai gyvena Lietuvoje. Kitos valstybės pilietybės įgijimas neturėtų įtakos pensijų mokėjimui. Kiekvieno pensijos gavėjo pensijos dydis yra individualus, priklausantis nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos, nuo kurių jis mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas. Mokesčiai. Ar pilietybę išsaugojęs Lietuvos pilietis mokės mokesčius Lietuvos valstybei? Mokesčių objektas nėra susijęs su turima pilietybe. Mokesčiai mokami ten, kur uždirbamos apmokestinamosios pajamos. Ar kitos valstybės pilietybę turintis Lietuvos pilietis gali būti renkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu ar Seimo nariu? Asmuo, turintis kitos šalies pilietybę, Lietuvos Respublikos Prezidentu ir Seimo nariu renkamas būti negali.

Prisaikdinta vertėja lietuvių|rusų| vokiečių klb. Maybachstraße 1 48 145 Münster Mobil: +49179.5877720 Fax: +49251.395 56074 mail:ingrida.k@gmail.com

www.dolmetscher-venckus.de

VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 11

Informacija žiniai LRVK informacija

· Europos Sąjungoje 22 valstybėse siauresne ar platesne apimti pripa-

žįstama dviguba pilietybė ar pastebimos dvigubos pilietybės įteisinimo tendencijos. Prancūzijoje beveik 5 mln. gyventojų turi dvigubą pilietybę. Suomija, iki 2003 metų draudusi dvigubą pilietybę, priėmė naują Pilietybės įstatymą, kuriuo įgyvendino esminę pilietybės reformą, leisdama ne tik dvigubą, bet ir daugybinę pilietybę. Vengrijoje įstatymas, leidžiantis dvigubą pilietybę, priimtas 2010 metais.

· ES valstybės, kurios leidžia turėti dvigubą pilietybę: Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija (bet tik su

NAUJAI IŠRINKTA VLJS VALDYBA VLJS informacija 2019/2020 metų kadencijai išrinkta nauja Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos (VLJS) valdyba.

kitomis ES šalimis), Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija. · ES valstybės, kurios neleidžia turėti dvigubos pilietybės: Austrija, Estija, Lietuva, Nyderlandai, Slovakija. · 2018 m. gruodžio 6 d. Norvegijos parlamentas pritarė įstatymui, įteisinančiam dvigubą pilietybę. Įsigaliojęs įstatymas leis atvykusiems į Norvegiją kitų šalių piliečiams išlaikyti šalių, iš kurių jie atvyko, pilietybę, o tiems, kurie prarado Norvegijos pilietybę įgydami kitos, ją išsaugoti arba susigrąžinti. Daugiau informacijos:

www.pilietybesvarbu.lt

Ilona Koženkovaitė – pirmininkė. Berlynietė. Vadybos ir verslo studijas pabaigusi Vilniaus universitete, turizmo srityje dirbanti pasaulio keliautoja, apsilankiusi daugiau nei trisdešimtyje šalių net neplanuoja sustoti. Žmogus, pats sau metantis iššūkius ir nebijantis jų priimti, bei neįsivaizduojantis savo kasdienybės be dviračio, knygų ir Berlyno. Labiausiai už viską gyvenime bijo nuobodulio, todėl nelaukdama, kol jis pavys, bėga naujų patirčių ir iššūkių link. Lukas Medišauskas – pirmininkės pavaduotojas. Fizikas teoretikas, tiksliukas, jau šešis metus gyvenantis Vokietijoje. Per tą laiką sutiko daug puikių lietuvių todėl galiausiai nusprendė aktyviau prisidėti prie lietuvių bendruomenės Vokietijoje ir prie VLJS veiklos, kur tikisi toliau kurti ir plėsti lietuvių tarpusavio ryšius. Sofja Klokatova-Bendoraitienė – finansininkė. Baigė politikos mokslų studijas Kaune bei Rytų Europos studijų magistrą Berlyno Laisvajame universitete. Gyvenu Berlyne, dirba laisvai samdoma mokslo darbuotoja istorijos srityje, mėgsta keliauti. VLJS jai suteikia puikią galimybę bendrauti ir bendradarbiauti, tobulėti, įgyvendinti savo idėjas bei aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Laura Dobilaitytė – raštininkė. Baigusi vadybos studijas Klaipėdos Universitete Socialinių mokslų fakultete ir įgojusi vadybos bakalauro laipsnį. Atkeliavo į Vokietija paskui sekdama meilę. Prie VLJS prisijungė dėka renginio „Idėjų dirbtuvės“, nes organizacijos veikla jai pasirodė įdomi, prasminga ir reikalinga. Jai tai puiki proga išbandyti savo jėgas įgyvendinant skirtingo pobūdžio projektus.

VLJS valdyba 2019-2020 m., iš kairės į dešinę: Laura, Sofja, Lukas, Ilona.

12 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

Asm. archyvo nuotr.

-

KULTURA IR MENAS

Norinčių groti ar dainuoti lietuvių dėmesiui Štutgarto LB informacija Kviečiame įsijungti į Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblio „RIDIGDO“ gretas. Repeticijos vyksta kiekvieną sekmadienio popietę. Daugiau informacijos tel. nr. +491735942356, el. paštu juozas.vasiliauskis@gmail.com Repeticijos atostogų metu nevyksta! Atvykstantiems į repeticijas pirmą kartą, susisiekite aukščiau nurodytu tel. nr. – pasitikslinti repeticijų laiką. Rido Damkevičiaus nuotr. Redakcijos informacija Štutgarto lietuviams šis pavasaris – itin dosnus – Vokietijos lietuvių tarpe pasklido žinia apie Štutgarto lietuvių bendruomenės teatro atgimimą. Tai itin svarbus kultūrinis momentas, papildysiantis ir taip platų čia gyvenančių lietuvių veiklų spektrą – kūryba. Kreipimesi rašoma: „Sveiki visi teatro mylėtojai, aš esu Inga, paskirta teatro administratorė. Visų pirma noriu padėkoti, kad vakar taip gausiai susirinkote į steigiamajį teatro suvažiavimą ir išdėstėte savo pasiūlymus dėl mūsų visų būsimo teatro. Mintyse jau su nekantrumu dėlioju ką veiksime artėjančiose repeticijose ir kaip jos turėtu atrodyti, kad kiekvienas turėtume galimybe atsiskleisti. Mielai laukiu ir jūsų kiekvieno idėjų, tik kartu sukursime mums miela veiklą, į kurią visada norėsis sugrįžti.“

Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis „RIDIGDO“

ATGIMSTA ŠTUTGARTO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TEATRAS Štutgarto lietuvių bendruomenės teatro nuotr.

Šiuo metu derinami teatro repeticijų laikai. Repeticijos turėtų prasidėti nuo šių metų balandžio mėnesio, sekmadieniais, ir vykti St. Joseph koplyčios salėje Štutgarte. Tikslesnė ir išsmesnė informacija bus skelbiama feisbuko grupėje, elektroniniu paštu. VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 13

ISTORINIS ĮVYKIS MIUNCHENE: ŠĮKART BALTIJOS ŠALIS SUJUNGĖ KINAS Irma PETRAITYTĖ-LUKŠIENĖ

Baltijos šalių kino kuratorės (iš kairės į dešinę): K. Ladva-Zoller, K. Kitzinger, I. Petraitytė-Lukšienė, L. Dambekalna ir S. Hahn

Šių metų kovo 15-17 dienomis vykusios Baltijos šalių kino dienos Miunchene surengtos ypatinga – Baltijos kelio trisdešimtmečio minėjimo proga. Pirmą kartą Miunchene inicijuoto ir realizuoto bendro visų trijų Baltijos šalių visuomeninių organizacijų projekto dėmesio centre – Baltijos kelio, ryšio ir bendradarbiavimo tarp Baltijos šalių, laisvės, kūrybinės laisvės, tilto tarp prateities ir dabarties tiesimo temos. Baltijos šalių kino dienas organizavo ir kuravo Vokietijos lietuvių bendruomenės Miuncheno apylinkės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė, Vokietijos estų bendruomenės Miuncheno regiono grupės (Estnischer Gemeinschaft in Deutschland e. V. – Regionalgruppe München) atstovės Karin Ladva-Zoller ir Karin Kitzinger, Latvių kultūros klubo „Namejs“ („Namejs“ Lettischer Kulturverein) atstovė Laila Dambekalna. Projekto bendradarbis ir partneris – Miuncheno miesto bibliotekos (Münchner Stadtbibliothek) atstovė Sabine Hahn. Kino dienų metu buvo pasirinkti ir rodomi 10 geriausių dokumentinių ir vaidybinių filmų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos Miuncheno miesto bibliotekos kino salėje (Carl-Amery-Saal), kuri įsikūrusi didžiausiame Vokietijos kultūros centre „Gasteig“. Festivalį atidarė lietuvių režisierių Audriaus Stonio ir Arūno Matelio trumpametražis 1990-ųjų metų dokumentinis filmas „Baltijos kelias“ bei A. Stonio ir latvių režisierės Kristine Briede naujausias, 2018-aisiais metais dienos šviesą išvydęs dokumentinis filmas „Laiko tiltai“ – tiesiantis laiko tiltą tarp kelių

14 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

Baltijos šalių kino kartų, pasakojantis apie Baltijos poetinės dokumentikos meistrų kūrybą, giliai paliečiantis amžinuosius gyvenimo, mirties, žmogaus laikinumo žemėje klausimus. Šiame filme atsiskleidžia kūrybinės laisvės troškimas – subtili, bet galinga kova su sovietiniu režimu, bandymai išgyventi jo priespaudą. Filmas „Laiko tiltai“ festivalio publiką sužavėjo savo akcentuojamomis vertybėmis ir prasme, giliu žvilgsniu ir dideliu dėmesiu žmogui. Iškart po filmų peržiūros vyko diskusija apie kūrybą tarp laisvės ir cenzūros kartu su Estijos kultūros ataše Vokietijoje Merit Kopli, latvių kino režisieriumi Aigards Grauba, germaniste, VLB valdybos nare dr. Sandra Petraškaite-Pabst, Liuneburgo Šiaurės rytų instituto (Lüneburger Nord-Ost Institut) atstovu dr. Detlef Henning, dr. Lars Stöcker (Imre Kertész Kolleg der Friedrich-Schiller-Universität Jena). Diskusija moderavo Miuncheno Ludviko Maksimilijano universiteto dėstytojas (LMU München) ir Resursų namų (House of Resourse) projektų koordinatorius dr. Peter Hilkes. Sekantys lietuviški filmai buvo rodomi sekmadienį – naujausias režisierės Giedrės Beinoriūtės filmas apie modernios šeimos iššūkius „Kvėpavimas į

marmurą“ (2018) ir Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011), po kurio vyko pokalbis tarp festivalio svečio – legendinės Roko grupės „ANTIS“ lyderio Algirdo Kaušpėdo – ir festivalio publikos. Susirinkusi pilna salė žmonių domėjosi nuo grupės pavadinimo „ANTIS“ kilmės, šios grupės poveikio Lietuvoje, už „Geležinės uždangos“ iki „ANTIES“ esmės suvokimo Vakarų pasaulyje. Tai istoriniai momentai, kurie įsirašo į atmintį. Informacija apie festivalį pasklido ir komunikacija vyko Vokietijos ir Lietuvos mastu. Festivaliu – kaip žinia – apie Baltijos šalių kino dienas pasidalino per 60 institucijų, institutų ir žiniasklaidos priemonių visoje Vokietijoje, kurių tarpe: Estijos ir Lietuvos ambasadas Vokietijoje, Sprachen Nordeuropas und des Baltikums prie Universität Mainz, Filmstadt München, Artechock München, Filmkunstwochen München, FilmFernsehFonds Bayern, Nordische Filmtage Lübeck, Münchner Stadtbibliothek. Didžiausiame Vokietijos dienraštyje „Süddeutsche Zeitung“ šis renginys buvo įrašytas kaip patarimas/rekomendacija savaitgaliui! Sklaida vyko Gasteig mėnesinėje programoje su 45 000 egzempliorių ar informaciniame kultūros laikraštyje „InMünchen“ su 75 000 ezempliorių. Miuncheno mieste išdalinta 5 000 skrajučių (Miuncheno rotušėje, Ludwig-Maximilians-Universität München, Bayerische Staatsbibliothek München, Filmmuseum München, Hochschule für Film und Fernsehen, Miuncheno dailės akademijoje). Miuncheno kultūros skyrius (Kulturreferat der Landeshauptstadt München) pats asmeniškai išsiuntė 450 kvietimų į šį renginį savo kontaktams. Renginį parėmė Miuncheno miesto kultūros skyrius, Estijos ambasada Berlyne, Lietuvos Respublikos am-

Irma Petraitytė-Lukšienė su Algirdu Kaušpėdu (kairėje)

basada Vokietijoje, Estijos bendruomenė Vokietijoje, MORGEN e.V. ir House of Resourse. Didelės sėkmės sulaukusios Baltijos šalių kino dienos bus rengiamos ir kitąmet – kino salė jau rezervuota, o vietoje 3 dienų planuojama festivalį pratęsti ir rengti 4 dienas. Daugiau apie Baltijos šalių kino dienas galima sužinoti šiuo adresu: www.facebook.com/BaltischeFilmtageMuenchen Rolando Purtulio nuotr.

Daiva Zavistauskaitė, Vilija Kaušpėdienė, A. Kaušpėdas, I. Petraitytė-Lukšienė, Kristina Kandratavičiūtė, dr. Sandra Petraškaitė-Pabst (iš kairės į dešinę)

VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 15

PORTRETAI

DUETE SU PASAULIU Kalbino Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Iš Rūdiškių kilusi Evelina Giedrytė – Vokietijos lietuvė, intensyviame ir skubančiame pasaulyje galvojanti ir siekianti gyventi sąmoningą gyvenimą. Itin meniška asmenybė, savo balso stiprumu ir neblėstančia energija džiaugiasi kadaise padarytu sprendimu vykti gyventi į Vokietiją. Ji nuolat akcentuoja tai, kad visi žmonės yra lygiaverčiai, nepriklausomai nuo jų religijos, pažiūrų, tautybės, o ypač svarbu neprarasti tikrumo ir tiesiog būti.

Kalbiname Eveliną apie jos pasirinkimus ir apie tai, kur ji dabar esanti ir kuo gyvenanti. Evelina, 2016 metais išvykai atlikti praktikos į Miuncheną. Papasakok apie savo pasirinkimą. Iškart po bakalauro studijų baigimo išvykau atlikti praktikos, norėdama pasinaudoti visomis ERASMUS, tarptautinių mainų programos galimybėmis. Studijų metu jau buvau išvykusi į mainų semestrą Portugalijoje, o likusius, neišnaudotus programos mėnesius paskyriau praktikai po studijų. Atvirai tariant, pernelyg daug apie patį išvykimą negalvojau, tiesiog žinojau, kad turiu pasinaudoti pasitaikiusiomis galimybėmis. Kryptis – Miunchenas, Vokietija. Hmm... Tai buvo staigmena ir man pačiai! Dar pirmosios ERASMUS programos Portugalijoje metu susipažinau su savo draugu iš Miuncheno, kurio dėka teko lankytis šiame mieste ir anksčiau bei išvysti jo didįjį pasididžiavimą – Oktoberfestą. Šio miesto didybė, kalnų apsuptis bei gilios ir iki šiol stipriai puoselėjamos tradicijos mane tiesiog sužavėjo ir pastūmėjo žvalgytis praktikos būtent čia. Nors vis susimąstau, iš kur turėjau šitiek drąsos keltis į šalį, kurios kalbos niekuomet nesimokiau. Šiandien, tikriausiai viską apsvarstyčiau daug rimčiau, žinodama, kiek pastangų ir laiko reikalauja adaptacija naujoje vietoje. Nors kita vertus, niekuomet nesigailėsiu priėmusi šį sprendimą. Miunchene atlikau praktiką startuolyje, organizuojančiame skaitmeninių inovacijų bei sąmoningumo festivalius Vokietijoje. Vėliau gavusi pastovaus darbo pasiūlymą likau dirbti rinkodaros bei kūrybinių koncepcijų vystymo srityje. Tąkart išvykai į platųjį pasaulį. Koks tau jis? Ar jautiesi pasaulio lietuve?

Vokietijos lietuvė Evelina Giedrytė

16 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

Pasaulio lietuve ir tiesiog pasaulio piliete, kokie esame mes visi. Manau, kad ribų tarp šalių ir kultūrų braižymas tik skaldo mus, todėl tikiuosi, kad vieną dieną vieni kitus matysime pirmiausia kaip lygiaverčius žmones, o ne tam tikros šalies, kultūros ar religijos atstovus. Buvimas Vokietijoje, šalyje, tapusia pabėgėlių krizės Europoje šerdimi, pradėjau daug domėtis skirtingų kultūrų integracija čia. Nors dažniausiai mūsų tautiečius pasiekia tik negatyvios žinios apie įvykius čia, turiu pripažinti, jog jokia kita šalis Europoje neprilygsta Vokietijai, šios šalies politikų sprendimams bei socialinių judėjimų aktyvumui vardan siekiamybės sėkmingai

Savo aistrą dainavimui Evelina vystė tiek Miunchene, tiek šiuo metu Hamburge

integruoti naujakurius čia. Tiksliau tariant, pačio išvykimo į Vokietiją nepavadinčiau išvykimo į platųjį pasaulį, kaip ir visų kitų kelionių savo gyvenime. Tiesiog gavau galimybę gyventi apsuptai galybės skirtingų kultūrų, jas pažinti bei suprasti. Tai man yra platusis pasaulis – mano suvokimo ribų praplėtimas, kuris leido suvokti, kokiame mažame, tačiau tvirtame burbulėlyje esame įsisukę savo šalyje, dėl kurio labai dažnai nemokame įvertinti to, ką turime, o turime labai labai daug. Kurį laiką nesusimąsčiau apie savo pačios ,,savitumą” tiek Miunchene, tiek čia, Hamburge. Vieną vertus, manau, kad tai priklauso nuo pačio žmogaus, tačiau, žinoma, tam tikros kultūros natūraliai yra arčiau mūsų lietuviškosios. Tikriausiai šioji nėra labai nutolusi, nors... Esu labai atviras, nuolat ir aktyviai samprotaujantis bei gilumos ieškantis žmogus, o ir mes vis, lietuviai, dėl savo egzistencijos kovų, nuolatinio ieškojimo ir mėginimo kuo greičiau pasivyti išgalvotą Vakarų pasaulį esame natūraliai labiau viską nuodugniai išgyvenantys, todėl čia to pasigendu... Retai čia man pavyksta patirti tikrą, atvirumo bei tikrų jausmų pilną pokalbį. Pokalbiai yra kitokie – įdomūs, kupini faktų ir patirčių dalijimosi, bet dažnai juose pasigendu ti-

krosios prasmės. Ilgai apie tai galvojau ir supratau, kad tai ir yra kultūros skirtumas. Vokiečiams, šiuo atveju mano kartos žmonėms, retai tenka „kovoti už būvį“ ar ieškoti naujų inovatoriškų būdų, kaip susikurti sielai artimą gyvenimo būdą. Šios šalies žmonės yra užtikrinti, jog tam tikri pasirinkimai, kaip atitinkamos studijos atitinkamuose universitetuose ar atitinkami profesiniai mokslai (vok. ausbildung) ir po jų sekančios padoriai apmokamos praktikos jiems tikrai suteiks tenkinančias gyvenimo galimybes. Jie tai žino, nes jų tėvų karta taipogi turėjo užtvirtintą karjeros siekimo sistemą, gal net stipresnę nei egzistuojančią dabar. Neapmokamas savanoriavimas trečiose šalyse ar metai kelionių po pasaulį iškart po mokyklos baigimo čia nėra didelis tabu. Dažnai tokie sprendimai yra visiškai paremiami tėvų. Šie dalykai yra stiprios tautos, šalies statusas. Taip pat begalė kitų aspektų yra mano ilgokų samprotavimų išvada apie tai, kodėl čia žmonės nėra linkę tiek gilintis į egzistencinius klausimus, tikrąsias vertybes, jausmus, nes man asmeniškai tai yra viso ko prasmė. Jokiu būdu nesakau, kad tai yra blogai, tiesiog čia viskas kitaip. Puikiai žinau, jog visa tai man yra didžiulis iššūkis. Turbūt tai yra viena pagrindinių priežasčių neleidžiančių man pasijausti ,,sava”. Papasakok apie savo laiką Miunchene, atradimus ir pasiekimus. Miunchene, kaip ir minėjau prieš tai, pasilikau dirbti startuolyje, kuris manyje sulaužė visus stereotipus apie vokiečių puikų organizuotumą ir išvystytas sistemas. Šioje srityje tikriausiai visur harmoniškai smagi netvarka, kurioje būti sudėtinga, tačiau labai įdomu. Ten vykdžiau veiklas, susijusias VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 17

su rinkodaros strategija, su festivalio kūrybine koncepcija, taip pat kūriau dizainą reklamai ir prekės ženklo elementams. Didžiausias projektas buvo viso festivalio organizavimas, jo atmosferos, tai yra, scenos ir erdvių koncepcijų kūrimas. Patirtis neįkainojama, nors to nevadinu nei pasiekimu, nei atradimu. Šiuo laikotarpiu supratau, kokia svarbi yra sveikata mano gyvenime, nors tą supratau jau derindama mokslus ir darbą agentūroje Lietuvoje. Nuo tada labiau gilinuosi į sąmoningumo praktikas, subalansuotą mitybą, jogą, nors šiuo metu visa tai labai sunku suderinti su darbu čia, Hamburge, ir kitomis mano veiklomis. Esi meniška asmenybė – vokalo mokslus pradėjai Rūdiškių muzikos mokykloje. Ar tęsi, vystai savo muzikinę veiklą ir gyvendama Vokietijoje? Kadangi nuo seno visur dainuoju, todėl bandau savo pomėgį vystyti ir čia. Miunchene su gitaristu iš Barselonos turėjome sukūrę akustinį duetą. Kartais pasirodydavome kokiame nors renginyje ir galiu sakyti, jog sekėsi visai neprastai. Čia, Hamburge, pradėjus dirbti reklamos agentūroje tam nelabai liko laiko, todėl kurį laiką tobulinau savo vokalinius sugebėjimus ,,Hamburg Music Academy“ mokykloje, kurios dėka teko pasirodyti viename miesto rajono festivalyje. Šiuo metu vis svarstau, kad reikia pradėti burtis į grupę, tačiau vis neatrandu laiko, nors žinau, kad gyvenime tam tikrai dar atsiras galimybių. Tas laikas dar tiesiog neatėjo. Jau kurį laiką gyveni Hamburge. Kur save realizavai ir realizuoji šiuo metu? Į Hamburgą persikrausčiau kartu su draugu. Abu turėjome savo minčių,

Evelinos kurtas turizmo leidinys „Tuk, tuk, Lietuva“

18 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

ką veiksime. Jis ketino studijuoti, o aš vystyti savo kaip ateities kūrybos direktorės karjerą, tačiau mūsų abiejų planai ir suvokimas kiek pasikeitė. Mano draugas, gavęs nuolatinio darbo pasiūlymą, nusprendė magistro studijų idėją nukelti ateičiai, o aš po sunkaus laikotarpio reklamos agentūroje supratau, kad šis kelias nėra tinkamas man ir mano sveikatai. Todėl paskyriau daugiau nei pusmetį intensyviems vokiečių kalbos kursams, sveikatos stiprinimui bei mano naujai gyvenimo krypčiai sąmoningumo mokslams, meditacijos bei jogos praktikai ir viso to pritaikymui savo gyvenime. Ateityje, žinoma, labai norėčiau tuo dalintis su žmonėmis, susiduriančiais su chroniško skausmo problemomis, streso ir nerimo sutrikimais ir kitais negalavimais, kylančiais iš mūsų negebėjimo nurimti ir tiesiog būti, kas paprasčiausiai yra evoliucijos pasekmė. Nuo šio rudens vėlgi dirbu startuolyje, kuriančiame vieną pirmųjų spiritinių nealkoholinių gėrimų, tokių kaip džinas, romas ir kiti, prekės ženklų liniją Vokietijoje ir pasaulyje. Šiuo metu esame gilioje vystymosi fazėje, todėl mano kaip rinkodaros ir

kūrybos koncepcijų koordinatorės pozicija apima labai plačias atsakomybes. Prisipažinsiu, jog suderinti sąmoningumu paremtą gyvenimo būdą bei sparčiai besivystančius procesus darbe yra be galo sunku, nors mano tikslas ir yra išmokti sąmoningai ir ramiai gyventi šiame skubančiame pasaulyje. Save uždaryti ir nuo visko atsiriboti yra labai lengva. Nors kita vertus, labai dažnai pagalvoju, jog tikrai norėčiau gyventi toliau nuo miesto – absoliučioje ramybėje. Taip pat neseniai pradėjau kurti „upcycled & sustainable design“ koncepcijos daiktus, baldus, kurie šiuo metu yra mano svarbiausioji visų vakarų ir savaitgalių veikla. Tikiu, kad šiame pasaulyje mes jau turime viską, todėl manau, kad privalome perdirbti ir suteikti naują gyvybę jau atrodo nenaudotiniems daiktams ar drabužiams. Tai ne tik labai įdomu, tačiau ir gyvybiškai reikšminga mūsų Žemės išsaugojimui. Žinau, kad privalau kurti kažką savo ir vieną dieną dirbti tik ties savo asmeninėmis idėjomis. Aš tiesiog savęs neįsivaizduoju visą gyvenimą dirbančios ofise, kitiems, o ir mano vidiniai išgyvenimai bei sveikata labai dažnai tai, kukliai tariant, pasufleruoja. Kartais įsitrauki ir į Hamburgo lietuvių bendruomenės veiklą. Labai džiaugiuosi, kad tokios kaip Hamburgo lietuvių bendruomenės egzistuoja. Jos palaiko, sujungia ir suteikia stiprybės tautiečiams, kurie nesijaučia ,,savi”, o gal tiesiog savimi, čia. Tiesą sakant, kukliai prisidedu prie šios veiklos, kartais pagelbėju, siūlydama dizaino paslaugas, o kartais padainuoju. Kadangi gyvenu pernelyg aktyvų gyvenimą, tam surasti laiko labai sunku. Nors manau, kad savo darbais ir tiesiog savo buvimu šioje visuomenėje natūraliai kuriu mūsų lietuvių įvaizdį Ar tau yra svarbus lietuvybės puoselėjimas gyvenant toli nuo Lietuvos? Taip, be abejonės. Man lietuvybės puoselėjimas yra pačio įvaizdžio kūrimas ir stereotipų apie mus laužymas. Tai ne vien kalbos puoselėjimas, kas siaurąja prasme kartais suprantama kaip bandymas išsaugoti lietuvybę. Manau, mes, lietuviai, esame labai kuklūs, todėl daug dažniau užsienyje apie save išgirstame neigiamų nei teigiamų atsiliepimų. Natūralu, bloga žinia sklinda greičiau, bet aš manau, jog mes nepadarome visko, kad atskleistu-

mėme tikrąjį Lietuvos įvaizdį. Neseniai perskaičiau labai gražų pasakymą apie mus: ,,Lietuviai manydami, kad vis dar atsilieka nuo Vakarų pasaulio, nuoširdžiai ir daug daugiau dirba, ieškodami pačių inovatoriškiausių sprendimų nei patys vakariečiai, nors jau senų seniausiai yra pasiekę daugiau, tik nemoka apie tai tinkamai pranešti”. Visiškai sutinku! Tai, kad Vilnius ,,Financial Times‘‘ pranešime buvo išrinktas kaip sėkmingiausias metų miestas pagal investicijų grąžą, yra tik vienas iš įrodymų, jog mūsų šalis išties pasiekė nepaprastai daug per šitokį trumpą nepriklausomybės laikotarpį. Lengva tiems, kurie visuomet turėjo nevaržomą tiek asmeninį, tiek prekybos judėjimą, didžiųjų šalių paramą ir kitus privalumus. Labai dažnai kritikuodami savo situaciją, nesusimąstome, kodėl taip yra, kodėl juntamos ilgos atskirties pasekmės, kurias mes tiesiog žaibo greičiu dorojame. Ką atsiveži iš Vokietijos į Lietuvą? Nieko nenustebinsiu sakydama, kad gyvenimas ir galimybė suprasti kitų kultūrų gyvenimą man labiau leidžia įvertinti mūsų šalies grožį ir jos teikiamas galimybes (nors niekuomet tuo nedvejojau, gal tik tas ,,pensijų reikalas” gąsdina…) Labai norėčiau turėti daugiau ryšio su Lietuva, tačiau kol kas tai sudėtinga. Iki šiol mano tiesioginis įnašas Lietuvai buvo leidinių ,,Tuk, tuk, Lietuva” kūrimas. Kartu su Laisve Radzevičiene išvystėme šią koncepciją, o aš sukūriau visų leidinių dizainą bei 7 kalbų vertimų maketus, kurie keliauja po didžiausias turizmo parodas,tokiu būdu reprezentuojant Lietuvą. Tai toks materialus pavyzdys, kuris galbūt nėra labai svarbus, bet kartais reikia ir tuo pasidalinti. Kokie Tavo ateities planai? Minėjau, jog noriu kurti perdirbtų medžiagų dizaino darbus bei padėti žmonėms tapti labiau sąmoningiems, tokiu būdu leidžiant jiems ir sau pajusti pilną gyvenimo grožį. Beje, dar noriu dainuoti, kažkur, kažkaip ir kažkada. Ir svarbiausia... Nors dar prieš metus minėjau, kad kol kas apie grįžimą negalvoju, visai neseniai supratau, kad visas savo tikrąsias, sielai artimas idėjas noriu įgyvendinti tik Lietuvoje ir tik lietuviams. Trokštu būti ten, kur šeima, kur tikėjimas jaunimu yra labai stiprus, kur gyvena žmonės, matantys pasaulį pro tą patį ,,gilumos, tikrosios gyvenimo prasmės” filtrą. Kol kas nepriimu jokių skubotų sprendimų. Manau, kad dar nepasiėmiau ir neišmokau visko, ką man duoda ši šalis ir gyvenimo etapas joje. Tačiau tikiuosi, kad tikrai ateis metas, kai mano draugas išdrįs iškeisti tvirtą pagrindą čia į avantiūrą gyventi Lietuvoje. Tikiu, kad ten viskas įmanoma, o čia kartais man to tikėjimo stinga, kad ir kaip keistai tai beskambėtų. Nežinau, kaip iš tiesų bus ateityje, to juk niekas nežino, bet jau dabar nekantrauju perskaityti šį straipsnį po metų ar kitų... Būtų įdomu pamatyti, ką veikiu ir kur esu dabar. Ką galėtumei/norėtumei palinkėti Vokietijos lietuviams? Linkiu būti savimi. Kartais per adaptaciją kitoje šalyje prarandame savo tikrumą, o tai gali būti labai sudėtinga ar net skausminga. Mūsų kitoniškumas nėra blogai, tai yra įdomu, todėl nereikia stengtis tapti šia kultūra, reikia rasti būdą, kaip mėgautis gyvenimu čia, neprarandant savęs ir lietuvybės. Linkiu išmokti BŪTI. Asm. archyvo ir Birte Filmer nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 19

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS

Gimnazijos mokinys – lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados nugalėtojas Asta D‘Elia

Mokytoja A. D‘Elia (kairėje) ir gimnazistas J. Gečas

Kovo 8–9 dienomis Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje vyko lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams. Į dešimtąją olimpiadą atvyko geriausi 9–12 klasių lietuvių kalbos žinovai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijai šiais metais atstovavo dešimtokas Justinas Gečas. Gimnazistą olimpiadai paruošė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta D`Elia. Užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai rašė samprotavimo rašinį, atliko kalbos vartojimo testą, kalbėjo iš anksto pasirinkta tema ir deklamavo eilėraštį, o mokytojai buvo pakviesti į kvalifikacijos tobulinimo seminarą. Po darbingos dienos olimpiados dalyviai klausėsi Kauno miesto simfoninio orkestro koncerto „Muzika sielai“. J. Gečas užsienio lietuviškų mokyklų mokinių 9–10 klasių grupėje pelnė pirmąją vietą. Be to, dešimtokas buvo apdovanotas ir Padėkos raštu už puikią sakytinės kalbos raišką. Vaikinas gavo I-ojo laipsnio diplomą, medalį, padėkos raštą ir vertingas rėmėjų dovanas. Nuoširdžiai sveikiname nugalėtoją ir dėkojame Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijai bei olimpiados organizatoriams už šiltą priėmimą! Autorės nuotr.

Nacionalinis diktantas – ne tik kalbos žinių patikrinimas Asta D‘Elia

Nacionalinio diktanto dalyviai

20 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

Kovo 10 d. lietuvių kalbos mylėtojai – gimnazijos mokiniai, Kuratorijos atstovai, lietuviai iš Hiutenfeldo, jo apylinkių ir tolimesnių Vokietijos miestų – rašė Nacionalinį diktantą (koordinatorė Asta D`Elia). Taip buvo pratęstas mūsų gimnazijos renginių, skirtų Lietuvių kalbos dienoms, ciklas. Nacionalinis diktantas – tarptautinis suaugusiųjų ir mokinių rašgutingumą skatinantis konkursas. Pagrindinis konkurso organizatorių tikslas – skatinti žmones didžiuotis archajiška lietuvių kalba, kalbėti ir rašyti ja taisyklingai. Giliau pamąsčius, Nacionalinio diktanto rašymas – ne tik rašybos ir skyrybos žinių patikrinimas. Vėliau visi norintieji galėjo su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja A. D`Elia apžiūrėti gimnazijos erdves ir Renhofo pilį. Labai džiaugiamės, kad stipraus vėjo nepabūgo ir atvyko jau seniai Vokietijoje gyvenantys lietuviai, kurie dar niekada nebuvo lankęsi Vasario 16-osios gimnazijoje! Dariaus Šulco nuotr.

Vilniaus Universiteto liaudiškos muzikos ansamblio „Jaunimėlis“ viešnagė

Liaudiškos ansamblio „Jaunimėlis“ Hiutenfelde Minėjimemuzikos dalyvavo ir LR užsienioviešėjo reikalų minist

Edmundas JANKŪNAS Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Vasario 16-osios gimnazija šventė kartu su Vilniaus Universiteto liaudiškos muzikos ansambliu „Jaunimėlis“, vadovaujamu Bronislavo Glovickio ir šokių vadovės Gabrielės Kulienės. Kolektyvas iš Vilniaus ta proga gimnazijos mokiniams, pedagogams, tarnautojams ir vietiniams lietuviams pristatė didelę ir įvairią programą. Dviejų dalių koncertas prasidėjo pasisveikinimo šokiu ,,Kepurinė“. Toliau programoje buvo atliekamos populiarios lietuvių liaudies dainos, skambėjo nuotaikinga liaudiška muzika, scenoje linksmai su-

kosi šokėjų poros. Vilniečiai į savo puikų pasirodymą įtraukė ir šventės dalyvius. Kartu su ansamblio šokėjais ir dainininkais scenoje trypė, dainavo gimnazijos mokiniai, mokytojai ir kiti žiūrovai. „Jaunimėlis“ savo programą vainikavo įdomia ir nuotaikinga šokio kompozija pagal V. Kernagio dainą „Mūsų dienos kaip šventė“. Gimnazijos bendruomenė gausiais aplodismentais padėkojo ansamblio dalyviams už jų sukurtą puikią šventinę atmosferą ir koncertą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Autoriaus nuotr.

Kelionė į Liudvigsburgą Asta D‘Elia

Akimirka iš kelionės į Liudvigsburgą

Europos Sąjungos projekto-konkurso „Mėgaukitės prie stalo pilyse ir soduose“ nugalėtojų ir jų klasių laukė vertinga dovana – kelionė į Liudvigsburgą. Dešimtokai ir vienuoliktokai (Justinas Gečas, Smiltė Lekavičiūtė, Emilis Sadrejevas ir Domas Sirbikė) sukūrė trumpą filmą apie Lietuvos istorinę gastronomiją. Jie pristatė Trakų pilį, lietuviškai pasakojo apie karaimus ir iš svetur atkeliavusius kibinus, tapusius neatsiejama mūsų gimtinės gastronomijos dalimi. Šis filmas iškovojo garbingą trečiąją vietą Europos Sąjungos projekte-konkurse. Gimnazistus konsultavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta D`Elia. Laimėtojai su savo klasėmis lankėsi Liudvigsburgo rezidencijos rūmuose esančiame mados muziejuje. Mokiniai turėjo progą ne tik išgirsti apie prabangią baroko ir jį pakeitusio klasicizmo epochų madą, bet ir patys pasimatuoti atsukančius laiką atgal apdarus. Autorės nuotr. VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 21

-

BENDRUOMENIU ALEJA

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO MINĖJIMAS ŠTUTGARTE Justina LEVANAITĖ Šiltą, saulėtą kovo 10-tosios sekmadienio popietę Štutgarto lietuviai skubėjo į St. Josef koplyčią, kur jų jau laukė mūsų bendruomenės valdybos pirmininkas Karolis Genutis ir kiti nariai. Ir aš ten buvau, arbatėlę ir vandenuką gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau...

Pasisveikinę, apsikabinę ir pasibučiavę, skubėjome į lietuviškas Šventąsias Mišias, kurios buvo skirtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimui. Trumpai priminsiu, kodėl mums, lietuviams, ši diena tokia reikšminga ir svarbi. 1990 metais kovo 11 dieną buvo atkurta mūsų šalies nepriklausomybė. Su šia data mes parodėme, kokie esame ryžtingi, drąsūs, vieningi ir mylintys. Kartu su nepriklausomybe mums atsivėrė galimybė laisvai kalbėti, dainuoti, rašyti, skaityti lietuviškai, atsivėrė keliai įvažiuoti ir išvažiuoti iš šalies. Mes jau galime laisvai reikštis, kurti verslus, realizuoti savo svajones ir idėjas. Turime savo nuostabų himną, vėliavą ir turtingą istoriją. Kartu su politine nepriklausomybe, mes atgavome ir vidinę laisvę. Vidinę laisvę būti tuo, kuo gimėme būti. Esame laisvi gyventi taip kaip norime. Ir svarbiausia, šią nuostabią dovaną mes turime ne tik sau, o galime dalintis ja ir su kitais. Šia proga visa koplyčia buvo papuošta Lietuvos trispalvės atributais, simboliais, degė geltonos, žalios ir raudonos spalvos žvakutės. Mūsų mylimas ansamblis „Ridigdo“, vadovaujamas Juozo Vasiliauskio, visas šv. Mišias puošė savo išskirtinėmis balsų tembrų spalvomis bei giesmių įvairove, kurioms pritarti buvo kviečiamas kiekvienas. Kunigas dr. Virginijus Grigutis labai gražiai visus pasveikino ne tik žodžiais, bet ir mišioms besibaigiant duodamas palaiminimą kiekvienam, kuris to norėjo. Jis taip pat dalinosi pačiais nuoširdžiausiais pasaulio lietuvių sveikinimais ir palinkėjimais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga. Skambėjo svajingoji G. Caccini giesmė „Ave Maria“, kurią atliko bendruomenės valdybos narė Justina Levanaitė. Daina tik dar labiau sujungė mūsų visų širdis į vieną. Skambant šiam kūriniui, manau, ne vienas nubraukėme ašarą. Po kunigo palaiminimo visi kartu atsistoję giedojome Lietuvos himną.

Justina Levanaitė

22 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

Iškilmingai su daina pagerbę Lietuvos nepriklausomybę skubėjome į šalimai esančią salę ir nieko nelaukę pasiėmėme gitarą, smuiką į rankas bei visi kartu dainavome mums visiems labai gerai žinomas lietuviškas dainas: Gyčio Paškevičiaus „Mano kraštas“ , Eurikos Masytės „Laisvė“ ir kitas. Pianinu bei gitara grojo J. Vasiliauskis, o smuiku skambiai pritarė Rolanda Azadeh. Mūsų šiltą popietę tesėme šnekučiuodamiesi, gerdami arbatėlę, susipažindami su naujais mūsų bendruomenę aplankiusiais tautiečiais. Labai apsidžiaugėme tokia jų gausa. Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos narė dr. Sandra Petraskaitė-

Štutgarto lietuviai minėjimo metu

Pabst maloniai mus visus nustebino savo kurtomis eilėmis. Buvo pristatytas visai naujas projektas: „Štutgarto lietuvių bendruomenės teatras“, kviečiantis kiekvieną smalsuolį ar jau profesionalą prisijungti ir kurti teatrą kartu. Šventės metu buvo pristatyta ir unikali knyga – „Mano laiškas Lietuvai/Šimtmečio žiedas“, kurios autorė Aurelija Davydavičienė. Šimtmečio proga visi pasaulio lietuviai rašė sveikinimo laiškus Lietuvai, siuntė nuotraukas ir piešinius. Virš 2000 laiškų yra sutalpinta šioje knygoje, virš 2000 širdžių ne

pagailėjo laiko ir iškart sutiko padėkoti Lietuvai už tai, ką jie dabar turi. Mūsų nuostabų, šiltą renginį užbaigėme visi kartu, susikibę už rankų kaip kadaise „Baltijos kelyje“ ir dainuodami amžiną atilsį maestro Stasio Povilaičio kūrinį „Giminės“. Nepamirškime, kad mes kartu esame vienas kumštis, viena komanda, viena jėga ir stiprybė. Mes esame šeima. Mes visi gimėme toje pačioje žemėje. Tad būkime vieningi, visi už visus ir dėl visų. Mylėkime, dalinkimės ir parodykime pasauliui, kas mes ištikrųjų esame. Juk kartu galime nepalyginamai daugiau, kartu esame žymiai stipresni ir drąsesni. Asm. archyvo nuotr.

PROFESORIUS LIUDAS MAŽYLIS LANKĖSI HAMBURGE Ieva GILYTĖ-ROBERTSON Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkės Astos Korinth kvietimu, 2019 metų kovo 16 dieną viešėjo VDU profesorius Liudas Mažylis, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 m. kovo 29 d. atradęs Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

Susitikime profesorius papasakojo apie savo, kaip filatelisto, aistrą senoviniams atvirukams bei pašto ženklams, apie renkamus signatarų parašus, kuriuos pradėjo rinkti gerokai anksčiau, kol kilo idėja paieškoti Nepriklausomybės akto, kuris, savaime suprantama, buvo vakaro temų centre. Pasak profesoriaus, aktui rasti jis atliko dokumentų analizę, kuri ir parodė, kad Nepriklausomybės akto reikėtų ieškoti vokiškąja kryptimi, todėl ir buvo kreiptąsi į Vokietijos valstybės archyvą. Šiam atsiuntus detalų bylų sąrašą, profesorius VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 23

Profesorius drauge su Vokietijos lietuviais

suprato, kad reikia kreiptis ir į kitą, Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą, kuriame, kaip veliau ir paaiškėjo, ir buvo rastas taip ilgai ieškotis dokumentas, kuris dabar yra eksponuojamas Vilniuje esančiuose Signatarų namuose.

sorius pasidžiaugė ir kitu, svarbiu Lietuvai radiniu, tą pačią rastu dieną, Gruodžio 11-osios deklaracija dėl Lietuvos valstybės atkūrimo, be kurio, jo nuomone, nebūtų ir Vasario 16-osios akto.

Liudas Mažylis džiaugėsi žmonių suinteresuotumu valstybės istorija ir mielai dalinosi savo įžvalgomis. Vakaro eigoje susirinkusieji sužinojo įdomius fakusi apie kai kuriuos Nepriklausomybės akto signatarus ir jų likimus, keletas kitų Lietuvai reikšmingų istorinių faktų. Profeso-

Šiuo metu prof. Liudas Mažylis tęsia darbus, kuriuos nulėmė jo atradimas Vokietijos archyvuose.

Prof. L. Mažylis drauge su pirmininke Asta Korinth Elbės tunelyje, Hamburge

24 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

Asm. archyvo nuotr.

VASARIO 16-OJI HAMBURGO LIETUVIAMS – SENAS TRADICIJAS TURINTI ŠVENTĖ

Ditė ČESĖKAITĖ

Šių metų šventė buvo pirmas žingsnis į naują Nepriklausomybės šimtmetį ir į Pasaulio lietuvių metų minėjimą. Kartu su ilgametėmis tradicijomis kiekviena šventė įneša ir naujovių. Šiemet renginys išsiskyrė ne tik svečių atvežtomis dainomis ir šokiais, bet ir tuo, kad buvo neatsiejamas nuo Lietuvos aktualijų – treji rinkimai, dviejų referendumų paskelbimas, tarp jų ir ypač aktualaus pasaulio lietuviams – dėl pilietybės išsaugojimo. Susirinkusius į šventę bendruomenės narius pasveikino Lietuvos ambasados Berlyne atstovė Edita Razmėnaitė, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė Asta Korinth. Sulaukta ir nemažai svečių, o vakarui baigiantis visus susirinkusius į bendrą didelį ratą sukvietė iš Lietuvos atvykusi grupė „16 Hz”. Sulaukta nemažai svečių „Iš tikrųjų šiais metais atvyko svečių iš Briuselio ir Kelno. Norėčiau pasakyti, kad ši idėja kviesti svečių kilo pernai mūsų šokių ansamblio vadovei Agnetai. Ji susisiekė su Stokholmo šokių kolektyvu ir jie norėjo pas mus atvažiuoti, pernai įvyko tokie mainai, užsimezgė draugystė. Ir kadangi pernai visa tai buvo labai gerai įvertina, visiems buvo smagu, toliau įgyvendinam šią idėją. Šiemet buvo Briuselio šokėjai. Kelno merginas atradome netikėtai. Kelno bendruomenė paskutiniu metu nėra aktyvi ir merginos ten savo iniciatyva susibėgusios repetuoja. Jos labai apsidžiaugė, kad yra kviečiamos ir mes apsidžiaugėme, kad paįvairinome programą“, – kalbėjo Hamburgo bendruomenės pirmininkė Asta Korinth.

Vasario 16-osios minėjimas – ilgus dešimtmečius Hamburgo lietuvius vienijanti šventė Žengiant naujoms tradicijoms, išlaikomos ir senosios. Pasak Astos Korinth Vasario 16-oji – viena seniausių, tradiciškiausių ir viena svarbiausių Hamburgo lietuvių bendruomenės švenčių. Lietuvos okupacijos metais užsienyje gyvenantys lietuviai susiburdavo į šią šventę, ji vienijo visus, siekiančius kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. Dabar politinė situacija pasikeitė, bet Vasario 16-oji ir toliau išlaiko tradicijas susiburti užsienyje gyvenantiems lietuviais, drauge sugiedoti himną, pabendrauti, pasidalinti mintimis, pasilinksminti. „Viena didžiausių mūsų bendruomenės švenčių. Ir tokia šventė tai ir pačios mūsų bendruomenės prezentavimas, parodome, ką vaikai mūsų išmokę, mūsų šokių kolektyvas, tai tiesiog galimybė patiems savim pasidžiaugti ir kitiems parodyti, ką mes turime ir ką mes galime“, – pasakojo A. Korinth. Į bendruomenės gyvenimą vis aktyviau įsilieja ir mažieji Šių metu šventėje savo pasirodymais visus susirinkusius džiugino ir mažieji Hamburgo lietuviai. Jie demonstravo savo muzikinius gebėjimus ir parodė mini spektaklį „Zuikis puikis“. Taip pat būtent jie buvo ir aktyviausi viktorinos apie Lietuvą dalyviai. Neteisingai atsakę į klausimą nenusimindavo, o su dar didesniu entuziazmu mėgindavo sėkmę dar kartą. „Prieš metus Vitalija Fabian yra perėmusi mokyklėlės vadovavimą, yra susibūrę mokytojų, šiais metais pagausėję vaikų, gal apie keturiasdešimt – tai yra tiek, kiek leidžia mūsų patalpos ir mūsų sąlygos užsiimti su vaikais arba juos užimti. Vitalija atsinešė naujų idėjų. Vienas projektas, kai vaikus vežė į Lietuvą, į Šiaulius, daug ką parodė. Rašė projektus, tautinius rūbus, daug knygų vaikams įsigijo. Naujas įkvėpimas atėjo. Kitiems metams, žinau, jinai daug projektų prirašiusi. Tai, aišku, pritraukia ta įvairovė ir naujų vaikų“, - pasakojo Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė. Per metus Hamburgo lietuvių bendruomenė pasipildė ir naujais nariais Sukantis kasdienybėje, pasak Astos Korinth, vis neužtenka laiko naujiems nariams įteikti knygutes. O ir nesinori jų teikti kur nors tarpduryje.Tad Vasario 16-osios minėjimas, o kartu ir Pasaulio lietuvių metai buvo puiki proga pagerbti ir pasveikinti naujus narius. Pasiruošti šventei reikia daug laiko ir daug rankų VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 25

Pasiruošimas šventiniam renginiui užtrunka netrumpai. Didelę padėką renginio organizatoriai reiškia Lietuvos ambasadai Berlyne, bendrovei „Žemaitijos pienas“ ir kiekvienam, kuris prisidėjo, kad šventė įvyktų. Ruošiant tokį renginį kiekvieno darbas ir indėlis yra svarbus, ką jis bedarytų – ar užsiimtų koordinaciniu darbu, kurtų dekoracijas, keptų lietuvišką duoną ar pjaustytų mišrainę. „Tokį renginį mes pradedame rengti turbūt jau po rinkimų. Bet paskui jis ateina lygiai taip pat netikėtai, kaip ir Kalėdos. Pasirodo dar krūva nenuveiktų darbų, o čia jau renginys. Pagalbininkus išskirti būtų sunku, nes net ir tas darbas, kurio atrodo iš pirmo žvilgsnio nesimato, yra labai svarbus. Kas šiais metais man buvo labai gera, kad koordinuoti pagalbininkus subūriau grupę. Ir per pačią šventę, skambina: va jau važiuojam, jau supirkom, ar jūs šito krovinio laukiat. Ne nervai, stresas, bet geros emocijos. Be tokių pagalbininkų tikriausiai šventės sukurt ir negalėtume“, – teigė Asta Korint.

Vasario 16-oji Hamburgo lietuviams – senas tradicijas turinti šventė

26 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

Šventė su polinėmis aktualijomis Nors šiuos metus drąsiai galima pavadinti šventiniais ir jubiliejiniais – šie metai paskelbti Pasaulio lietuvių metais, Lietuvių chartai – 70, tačiau, kaip sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, tenka ne vien tik švęsti lietuvybę, bet, tam tikra prasme, užsiimti ir politika. „Laukiam daug rinkimų, kurie bus Lietuvoje. Švenčiam pasaulio lietuvių metus, kurie įvardija ir tam tikrą pasiruošimą ir atsakomybę, bet tuo pačiu ir galimybę. Kadangi Lietuvoj laukiama keleto rinkimų: savivaldos – kovo mėnesį, kuriuose, labai svarbu pažymėti, užsienio lietuviai negali dalyvaut, po to yra Prezidento rinkimai ir Europos Parlamento. Ir

tie laukiami, taip pavadinkim, vienas antras referendumai. Mums svarbiausias pilietybės išsaugojimo referendumas, kuris yra gan sudėtingas, nes reikalingas 1 300 000 balsų. Ir nuotaikos tokios, kad kas antras prieina ir klausia, kaip čia registruotis, nes užsienyje lietuviai turi tokį vieną sunkumą – jie turi registruotis, kad galėtų balsuoti gyvendami užsienyje. Vadinasi, gauna visus balsavimo dokumentus paštu. Nes, pavyzdžiui, ambasada yra už 300 kilometrų nuo Hamburgo ar nuo Miuncheno už 800 kilometrų, niekas neatvažiuos į ambasadą. Tad ruošiamės rinkimams. Šiandien mes susirinkę apie trys šimtai žmonių pasiūlėme galimybę registruotis, tikrai buvo daug susidomėjusių, atėjo senesnio amžiaus žmonės, kurie šiaip nelabai naudojasi ta technologija, padedame jiems užsiregistruoti į Prezidento ir ES parlamento rinkimus, nes referendumo, kaip žinia, paskelbimas dar sustabdytas“, – sakė Dalia Henke.

įstatymų – kur gyveni ten tarnauji, bet Lietuvoje tu turi eiti karinę tarnybą, jei turi Lietuvos pilietybę, nesvarbu, kur tu gyveni. Na ir penkta, kad lietuviai, gyvenantys užsienyje, išrenka Lietuvoje valdžią irgi mitas, nes tik vienintelėje Vilniaus Naujamiesčio apygardoje užsienio lietuviai gali balsuoti. Tai vienintelis Seimo narys iš 141-o Žygimantas Pavilionis mūsų balsais yra patekęs į Seimą“, – kalbėjo Dalia Henke.

Pagrindinės problemos – informacijos trūkumas ir mitai

VDU irgi atkūrė užsienio lietuviai, ta proga rengiamas toks gražus, simbolinis susitikimas Mokslo ir kūrybos simpoziumas. Mokslininkai iš viso pasaulio kalbės apie Lietuvos ateitį ir spręs problemas žvelgdami iš savo šalių perspektyvos, dalinsis būtent iš savo šalių žiniomis ir moksline patirtimi.

Kalbėdama apie referendumą dėl dvigubos pilietybės Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė akcentavo pagrindinę problemą – informacijos trūkumą. Informacijos trūksta Lietuvoje gyvenantiems piliečiams, kurie gegužės 12 dieną turės spręsti, kur padėti kryžiuką ir ką jie tuo apspręs. Reikia pagalvoti ir apie tai, kad Lietuvai reikalingi jos piliečiai, nesvarbu, kur jie gyventų, nes tai yra globalaus pasaulio pasekmės. Tad būtina kuo skubiau įnešti aiškumo ir išsklaidyti vis dar sklandančius mitus. Dvigubos pilietybės turėjimas nereiškia, kad užsienyje gyvenantys lietuviai turės ir dvigubų privilegijų. „Kuo greičiau paskelbs, tuo bus visiems ramiau ir aiškiau, ką daryti. Raginu visus kuo plačiau informuoti būtent visuomenę. Žmonės spręs gegužės 12 d. Formuluotė tokia, kad tik tie piliečiai, kurie gyvena ES ir NATO šalyse galės išlaikyti pilietybę. Antra žinia, kad pensijų jokių negausi, jei neįmokėjai į pensijinį fondą. Trečia žinia, kad negaus jokių socialinių privilegijų. Tai reiškia, kad jei neįmokėjai į Sodrą, negalėsi naudotis jokiais sveikatos draudimais Lietuvoje. Ketvirta – buvimas Lietuvos kariuomenėje. Viskas sureguliuota

Laukia nemažai įvairių renginių ir Lietuvoje ir Hamburge Vasario 16-osios šventė kaip, organizatorių teigimu, greitai ir netikėtai atėjo, taip visiems jos dalyviams neįtikėtinai greitai prabėgo. Tačiau, atsigręžus į šventinius metus ir nusisukus nuo politinių aktualijų, šiemet Pasaulio lietuvių bendruomenė artėjančioms progoms jau yra numačiusi daugybę įvairių renginių. „Esam numatę pasaulio Lietuvių suvažiavimą. Gegužės pradžioje rašytojai iš 26 šalių yra užsiregistravę atvykti į Lietuvą – tai Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas. Antra – susitinka Pasaulio lietuvių lyderiai ir Jaunimo sąjungos liepos 1-4 d. Nidoje. Tiesiog paminėsime Lietuvių chartos 70-metį, Pasaulio lietuvių metus, aptarsime mūsų aktualijas ir kaip stiprint Pasaulio lietuvių bendruomenę. Ir ypatingas, gilias tradicijas turintis renginys – būtent Mokslo kūrybos simpoziumas rudenį, kurį darysime kartu su VDU, kuris irgi švenčia 30-ties metų jubiliejų.

Tai proga pasisemti pasaulio patirties būtent iš lietuvių kilmės mokslininkų lūpų, išnaudoti mūsų turimą didžiulį turtą, nesvarbu, kad net ne visi tie mokslininkai turi Lietuvos pilietybę. Svarbu, kad jie jaučiasi lietuvišką kilmę, turi senelių, kurie kadaise Lietuvą paliko ir mes turim tai vertint, nes tie žmonės garsina Lietuvos vardą pritraukia investicijas, kuriamos darbo vietos Lietuvoje ir, galų gale, mes kiekvienas pritraukiam ir turizmą. Tai reikia vertinti labai racionaliai – du milijardai eurų, kurie yra atsiunčiami kasmet, būtent yra iš užsienio, tų pačių užsienio lietuvių uždirbti pinigai kitose pasaulio valstybėse, kurie parvežami į Lietuvą. Būtent remti savo šeimas, žmonės įsigyja nekilnojamąjį turtą, praleidžia atostogas, tai yra ir didžiulis finansinis privalumas, to nereikėtų nuvertinti“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Naujais planais gyvena ir Hamburgo lietuvių bendruomenė. Ketinama kviestis svečių iš Lietuvos, bendruomenės nariai siūlo įvairias idėjas, dėliojami planai, kiek ir ką pavyks šiemet įgyvendinti. Šventės, renginiai ar koncertai – puiki proga susiburti drauge užsienyje gyvenantiems lietuviams. Tačiau ne mažiau svarbu, esant galimybei, susitikti ir be progos – tiesiog išgerti puodelį kavos, pasišnekučiuoti, pasidalinti mintimis. O sudėliojus šias mintis ir idėjas gimsta nauji renginiai ir naujos tradicijos, vienijančios visus mus, lietuvius, kad ir kur begyventume. Arūno Sartanavičiaus nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 27

SUSITIKIMAS SU IŠSKIRTINIU KELIAUTOJU, ALPINISTU Marija DAMBRIŪNAITĖ-ŠMITIENĖ

Keliautojas V. Vitkaukas su Vokietijos lietuviais

Balandžio 1 d. Vokietijos lietuvių bendruomenės Romuvos apylinkės valdyba pakvietė visus į susitikimą su Vladu Vitkausku. Žymus Lietuvos keliautojas, alpinistas, fotografas, pirmasis iš Baltijos valstybių vienas įkopęs į aukščiausią pasaulio viršukalnę Everestą, įveikęs ir pirmasis pasaulyje iškėlęs nacionalinę – Lietuvos – vėliavą aukščiausiose

Susitikimo dalyviai Romuvos pilyje

28 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

visų žemynų viršukalnėse. Keliautojas V. Vitkauskas su Vokietijos lietuviais pasidalino savo kelionių metu surinkta neįkainuojama gyvenimiška patirtimi. Frederiko Nader nuotr.

SKELBIMAI

Kvietimas į tautinę stovyklą

Kviečiame į tautinę stovyklą Hiutenfelde

Romuvos LB informacija Vokietijos lietuvių bendruomenės „Romuvos“ apylinkė kviečia lietuvius ir lietuvių kilmės vaikus į šių metų liepos 26 – rugpjučio 4 dienomis Vasario 16-osios gimnazijoje įvyksiančią tautinę vasaros stovyklą. Stovyklos metu įgyta patirtis ir sukaupti įspudžiai yra neįkainojami! Stovykloje laukiami ir vaikai iš Vokietijos, kaimyninių šalių bei Lietuvos. Stovykla vyks Hiutenfelde. Dalyvauti gali 7-14 metų vaikai. Mokestis vienam vaikui – 250 EUR, VLB narių Rugsėjo 21 dieną, Rennhofo pilyje, Hiutenfelde (Lorscherstr. 1) vyks Vokietijos lituanistinių mokyklėlių mokslo metų pradžios šventė „Baltų vienybės diena“.

vaikams – 200 EUR. Į kainą įskaičiuota: nakvynė, maitinimas tris kartus per dieną, priemonės užsiėmimams ir žaidimams, išvykos. Norintys dalyvauti stovykloje prašome registruotis el. pastu: valdyba@romuva.vlbe.org Ilgai nedelskite – vietų skaičius ribotas! Rezervuota vieta laikoma, jei pervedama dalis stovyklos mokesčio (100 EUR). Mokėti į VLB Romuvos apylinkės sąskaitą: DE25 5095 1469 0013 4091 93. Mokėjime nurodyti: Stovykla 2019, vaiko vardą ir pavardę. Remėjai: Vokieitjos lietuvių bendruomenė, Vasario 16-osios gimnazija, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija (LR ŠMM). Orgnizatorius: VLB „Romuvos“ apylinkė valdyba Asmeninio archyvo nuotr.

ŠVIETIMO KOMISIJOS SKELBIMAI

Kviečiame vaikus ir tėvelius susipažinti su Vasario 16-osios gimnazija, VLB biblioteka, su Frankfurto lituanistine mokykle „Ąžuoliukas“, su svečiais iš Lietuvos, o taip praturtinti šventinę programą savo mokyklėlės prisistatymu.

Spalio 18-20 dienomis Vasario 16-osios gimnazijoje ir Rennhofo pilyje Pasaulio lietuvių metams paminėti organizuojamas Vokietijos lituanistinių mokyklų darbuotojų seminaras „Veiksmingiausi lietuviškos tapatybės išlaikymo ir perdavimo būdai“.

Apie savo dalyvavimą prašome pranešti iki rugpjūčio 1 d. VLB valdybos narei dr. Sandra PetraškaiteiPabst: svietimas@vlbe.org

Mokytojams bus apmokėtos matinimo ir nakvynės išlaidos. Apie savo dalyvavimą prašome pranešti iki rugsėjo 15 d.: VLB Valdybos narei dr. Sandrai Petraškaitei-Pabst: svietimas@vlbe.org VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 29

SIELOVADA

KREIPIMASIS Į ŠTUTGARTO KATALIKUS Karolis GENUTIS Gavėnios (intensyvesnio krikščionių pasninko, maldos, atgailos ir gerų darbų laikotarpis prieš Velykas skirtas Kristaus kančioms ir mirčiai už žmonių nuodėmes prisiminti) prasmė slypi neregimuose dalykuose. Pasninkas, susikaupimas, atjauta bei meilė artimajam – tai dvasios paruošimas šv. Velykų prisikėlimo šventei. Todėl kreipiamės į Štutgarto katalikus, prašydami pasidalinti savo gerumu su tais, kuriems šiandieną jo labiausiai reikia – su nuteistaisiais mūsų tautiečiais, kurie kali Štutgarto įkalinimo įstaigose. Žmogus, suklydęs turi teisę į atgailą, savo klaidų apmąstymą. Konkretus ženklas, kad žmogus nori žengti atsinaujinimo keliu, yra praktiški darbai, kuriuos pasiūlo bendruomenė. Dievo žodžio maistas brandina tikėjimą ir skatina parodyti tikrų atsivertimo vaisių. Todėl renkame aukas ,,Magnificat“ katalikiško žurnalo prenumeratai, Naujojo testamento pirkimui bei kitų dvasinių relikvijų įsigijimui. „Magnificat“ – kas mėnesį leidžiamas kišeninio formato maldynėlis, skirtas kasdienei maldai. Jis praktiškas ir patogus skaityti, todėl jį galima visuomet turėti su savimi, kad Dievo žodis įsiskverbtų į mūsų širdis. „Magnificat“ padeda ne tik aktyviau dalyvauti Bažnyčios liturgijoje ir gyventi kasdiene Bažnyčios malda, bet ir kreipti dvasinį gyvenimą pagal savo pašaukimą bei maitintis Dievo žodžiu. Kviečiame nelikti abejingiems kito nelaimei ir suteikti viltį pažinti Dievo žodį, kuris išlaisvintų nuo to, kas trukdė kelyje į Dievą, ir ugdytų nuoširdžią artimo meilę. Nuotraukoje: „Magnificat“ – kas mėnesį leidžiamas kišeninio formato maldynėlis

GAVĖNIOS REKOLEKCIJOS Virginijus GRIGUTIS Šių metų kovo 11–13 dienomis 5–12 klasių katalikų tikybos pamokas lankantys mokiniai buvo pakviesti dalyvauti Gavėnios rekolekcijose. Joms vadovavo visiems gerai pažįstamas tikybos mokytojas Nerijus Rastenis, dirbantis Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje. Šiuometinės rekolekcijos rėmėsi Pradžios knygos Dievo klausimu žmogui: „Kur tu esi?“ (Pr 3,9). Kiekvienas dvasinio susikaupimo susitikimas prasidėdavo 30 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

Aukoti galite: Litauische Gemeinschaft Stuttgart Volksbank Stuttgart eG IBAN: DE88600901000565227009 BIC: VOBADESS Pavedimo laukelyje svarbu įrašyti: ŠALPA KATALIKAMS pamaldomis, kurioms vadovavo gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis. Mokytojas Nerijus dalijosi asmeninėmis įžvalgomis ir kalbėjo apie dvasinę ekologiją, kuri, pasak rekolekcijų vedėjo, apima žmogaus santykį su Dievu, su pačiu savimi, žmonių tarpusavio santykius ir ryšį su gamta. Dievo klausimas žmogui „kur tu esi?“ šiandien kaip niekad yra aktualus ir mums, kviečiantis mus prisiimti atsakomybę būti atsakingais Dievo Kūrėjo bendradarbiais pasaulyje. Nuoširdžiai dėkojame mūsų svečiui Nerijui, prie šio renginio prisidėjusiai mokytojai Dalei Kriščiūnienei, o ypač – Religinės Šalpos Fondui už paramą gimnazijos sielovadai.

VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 31

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių. 32 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS