KVIEČIAME SKAITYTI VB ŽURNALO 10-TĄJĮ NUMERĮ

MUMS IR APIE MUS

Nr. 10

Persikėlimas įvyks greičiau: bus užbaigtas dar iki rudens 6-7 psl.

Operatorė Snieguolė Krajauskienė: bijoti naujovių – normalu, tačiau baimė gali padėti

19-20 psl.

Pagalba Ukrainai – nuo karo bėgančioms šeimoms ir vaikams

TURINYS

3 psl.

Įžanginis žodis

4-5 psl.

Persikėlimas įvyks greičiau: bus užbaigtas dar iki rudens

6-8 psl.

Operatorė Snieguolė Krajauskienė: bijoti naujovių – normalu, tačiau baimė gali padėti

9-11 psl.

Profesinė sąjunga

12-13 psl.

Energijos vartojimo efektyvumo projektas – kelionė, turinti pradžią, bet ne pabaigą

14-15 psl.

Rubrika: Pakalbėk su Personalo tarnyba

16-17 psl.

Kaip sustiprinti savo organizmą?

18-20 psl.

21-22 psl.

23 psl.

Moderniausi Europos fabrikai: nuo daiktų interneto iki vieno mygtuko supergalios

Pagalba Ukrainai – nuo karo bėgančioms šeimoms ir vaikams

Psichologinis karo poveikis. Kaip padėti sau ir vaikams?

Mieli kolegos, Pastarieji keleri metai buvo tikrai įvairialypiai, o įveikti iššūkiai išryškino organizacijų ir kiekvieno žmogaus stiprybes. Su pandemija atėjęs taip vadinamas „naujasis normalumas“ tapo vis labiau suprantamas ir pažįstamas. Visgi ramiai atsikvėpti neleidžia emocijos ir neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje. Kartu su visu pasauliu iš naujo įvertiname tokių svarbių, nors iki šiol tarsi buvusių savaime suprantamais, dalykų kaip taika ir laisvė prasmę.

Reaguodami į įvykius Ukrainoje, kiekvienas pagal savo galimybes, skirtingais būdais įnešame savo indėlį, kad pasaulis ir Ukraina galėtų švęsti taiką. Įpusėjus finansiniams metams „Vilniaus baldai“ toliau tvirtai laikosi įgyvendindami ilgalaikius tikslus ir planus. Kaip visi žinome, pasauliniai iššūkiai neaplenkia ir Lietuvos, tačiau galime džiaugtis, kad komandos pastangos padeda atlaikyti besikeičiančias aplinkybes bei veikti kartais didesnio nei įprasta neapibrėžtumo sąlygomis. Artimiausia ateitis, deja, nežada, kad globalių ar vietos iššūkių sumažės, tačiau jau sukaupta patirtis leidžia tikėti, kad esame susitelkę, profesionalūs ir ryžtingai nusiteikę veikti. Galime didžiuotis vieni kitais, nes pastaraisiais metais sugebėjome išlaikyti balansą, nepriklausomai nuo aplinkybių ne tik dirbome kasdienius darbus, tačiau dėjome papildomų pastangų – mokėmės, tobulėjome, investavome, vykdėme pokyčius ir visada ieškojome geriausių sprendimų.

Drąsiai galime sakyti, kad šie metai „Vilniaus baldams“ yra ypatingi – atversime naują veiklos istorijos skyrių, pradėję dirbti kartu naujoje gamykloje. Taip iškeliame ne tik naują kartelę Lietuvoje gamybos procesams, darbo sąlygoms, tačiau atsiveriame ir patys naujoms patirtims, įgūdžiams ir pasiekimams.

Esu tikras, kad persikėlimą į naują gamyklą galime palyginti su įsikūrimu naujuose namuose. Būtent naujus profesinius namus visa komanda kūrė ne vienerius metus – nuo idėjų ir brėžinių ant lapų iki pirmųjų paleistų gamybos linijų naujoje vietoje.

Persikraustymas vis labiau įsibėgėja, nes jau beveik visa mūsų komanda dirba naujame fabrike. Naujas etapas bendrovės istorijoje, žinoma, yra daugiau nei modernus pastatas, gamybos linijos ar poilsio patalpos. Tai nauja galimybė mums visiems kurti naujas tradicijas, formuoti įpročius bei ritualus, naujai pažvelgti į įprastus dalykus ir rasti papildomų galimybių įsitraukti bei bendradarbiauti.

Artėjant svarbiausiam šių metų įvykiui bendrovėje – įkurtuvėms – nepamirškime jau dabar padėkoti vieni kitiems, kad kartu kuriame profesinius namus, ir įkvėpkime aplink esančius niekada nesustoti siekiant tikslo.

Generalinis direktorius Jonas Krutinis

Persikėlimas įvyks greičiau: bus užbaigtas dar iki rudens Nors persikėlimo į naujajį fabriką procesas buvo planuotas iki šių kalendorinių metų pabaigos, tačiau panašu, kad jo užbaigimas įvyks dar iki rugsėjo. Apie tai, kokios priežastys lėmė greitesnį persikėlimą ir kokios šio proceso aktualijos šiandien, pasakoja „Vilniaus baldų“ Projektų ir inovacijų vadovas Nerijus Sykas.

Tiesa, nors karo Ukrainoje aplinkybės iš vienos pusės pakeitė persikėlimo planus, tačiau iš kitos pusės – sudarė palankias sąlygas pagreitintam kėlimuisi. „Kadangi dėl logistikos iššūkių strigo mūsų gaminių pasiėmimas, kurių produkcijos sandėlyje esame sukaupę saugų likutį – turimus resursus galime išnaudoti kėlimuisi“, – sako jis.

N. Sykas vertina, kad šiai dienai į naująjį fabriką jau perkelta ir paleista 80 proc. visos gamyklos įrangos veiklos.

Didžiausias pokytis – šalto preso perkėlimas Šiuo metu į Naująjį fabriką jau perkeltas ir paleistas šaltas presas, kalibravimo linija Homag K03, Homag 18, Paul, apdailos linija Burkle ir pakavimo linija iš BG1. Visi CNC centrai perkelti į mūsų seserinę įmonę “UAB Bordena”. Pastarasis pagal planą turėjo būti perkeltas pats paskutinis, tačiau planus teko keisti dėl visą pasaulį paveikusių aplinkybių. „Pirminė idėja buvo pirmiausia gauti naują automatizuotą šaltą presą iš švedų gamintojo ir pradėti su juo gaminti visą reikiamą produkcijos kiekį, kad galėtume ramiai išjungti ir perkelti senąjį.

Tačiau šį planą pakoregavo pandemija ir šiek tiek – karas Ukrainoje, nes pradėjo strigti naujojo preso komponentų gamyba. Dėl to jo pristatymas gerokai vėluos ir šiuo metu numatomas paleidimo laikas - spalio pabaiga. Žinodami apie ilgą vėlavimą, nusprendėme senąjį šaltą presą kelti nedelsiant į Naująjį fabriką iš BG1“, – pasakoja N. Sykas.

Anot jo, visas perkėlimo procesas buvo planuojamas panašiu principu: pirmiausia užsitikrinama, kad reikiamą kiekį produkcijos būtų galima gaminti naujajame fabrike ar senojoje BG1 gamykloje, atlaisvinant po liniją ir nepatiriant nuostolių pardavime. Tuomet atlaisvinta linija palaipsniui yra perkeliama.

4

Kas laukia po persikėlimo?

Per šiuos finansinius metus drauge su įrangos perkėlimu taip pat aktyviai planuojami ir automatizavimo darbai: siekiama kiek galima labiau sumažinti rankinį darbą, kad fizinio krūvio darbuotojams liktų kuo mažiau. „Pavyzdžiui, sieksime, kad gaminius užkrautų ir nukrautų robotai, diegsime automatines kokybės atpažinimo sistemas, kur dirbtinis intelektas atrinks, kur – geros, o kur – blogos detalės. Atitinkamai planuojame esamų darbuotojų perkvalifikavimą, kad jie galėtų dirbti aukštesnių kompetencijų reikalaujančiose darbo vietose“, – sako N. Sykas.

Pašnekovas atskleidžia, kad fiziškai perkelti visas gamybines linijas ir jas automatizuoti – tai tik vienas naujojo fabriko gyvavimo etapas, mat po jo laukia kitas laiptelis – vystymas iki aukšto efektyvumo lygmens. „Planuojame tai įvykdyti per artimiausius 3–5 metus, per kuriuos sieksime išvysti efektyvią ir geriausius IKEA pasaulinių fabrikų pavyzdžius atitinkančią gamyklą. O tada galvosime ir apie tolimesnę plėtrą“, – ambicingus planus atskleidžia N. Sykas.

5

Operatorė Snieguolė Krajauskienė: bijoti naujovių – normalu, tačiau baimė gali padėti Šiandien preso operatore dirbanti Snieguolė Krajauskienė prie „Vilniaus baldų“ komandos prisijungė prieš metus kaip įrenginių darbininkė. Per trumpą laiką šoktelėjusi karjeros laipteliais aukštyn Snieguolė sako, jog nesijautė drąsiai ir užtikrintai, tačiau tikina, jog pokyčių baimė yra natūrali, ji praeina, o neretai ir suteikia reikiamos energijos išmokti naujų dalykų.

Visgi pasiūlymas jai buvo netikėtas: pašnekovė teigia nėjusi į naująją poziciją labai drąsiai. „Suabejojau, klausiau, ką man reikės daryti, nes visgi bijojau. Presas – labai didelis įrenginys, be to, tada dar nebuvo moterų operatorių ir turėjau abejonę, kaip man, kaip moteriai, seksis tokioje pozicijoje.

Net tikslinausi su operatoriumi, ar yra dar padėjėjų moterų – jis mane nuramino, kad yra senajame fabrike, tai tuomet ir aš pagalvojau, kad gal… Ir nors nedaviau operatoriui aiškaus atsakymo, jis mano abejonę priėmė kaip sutikimą ir pradėjo mane po truputį mokyti“,– prisimena ji.

Savo karjerą „Vilniaus balduose“ Snieguolė pradėjo paraginta draugės, kuri čia jau dirbo. „Draugė jau buvo dirbusi keletą mėnesių, jai patiko ir pasiūlė man pabandyti, nes tuomet „Vilniaus baldai“ kaip tik aktyviai ieškojo darbuotojų. Atsidūriau pirmame skyriuje - presavime, o padirbusi porą mėnesių nusprendžiau, kad liksiu” – savo pradžią įmonėje prisimena Snieguolė, iki tol neturėjusi panašaus darbo patirties.

Taigi Snieguolė ir toliau formuodavo dalis, tačiau operatorius ją kartais pakeisdavo ir po truputį pradėjo mokyti elgtis su įrenginiu. „Tiesą sakant, aš net nesupratau, kodėl jis man tiek daug visko rodo, jei moko būti tik padėjėja, o jis man iškart pradėjo sakyti – tu nebūsi padėjėja, būsi operatorė. Tai galima sakyti mane tiesiog įstūmė į šitas pareigas“, – apie kelią į naują darbo poziciją pasakoja ji.

Pasak operatorės, pasilikti įmonėje ją motyvavo patikusi darbo specifika. „Pradėjau kaip formuotoja ir mačiau, kad man labai gerai sekasi. Žinote, kaip būna, kai pradedi darbą ir jis einasi lengvai, tai man taip buvo nuo pat pradžių: pavykdavo padaryti gerai ir kokybiškai”, – sako pašnekovė.

Operatoriaus darbas – nuspėti kelis žingsnius į priekį Jau pusmetį operatorės pareigose dirbanti Snieguolė sako, jog šis darbas – visiškai nenuspėjamas, niekada nežinai, kokia laukia diena, ar tavo presas veiks, ar neveiks, kokie nutiks gedimai. Nepaisant to, šiandien darbe ji jaučiasi ramiai ir užtikrintai, nors iki to teko nueiti nemažą kelią. „Dabar man žmonės iš šono sako – tu atrodai tokia atsipalaidavusi, bet kiek aš perėjau, kad tokia būčiau, kad galėčiau taip ramiai dirbti! Pradžioje iš tiesų buvau strese – keldavausi ryte ir eidavau miegoti vakare su mintimis apie darbą, ir sapnuodavau jį, vis galvodavau, ar viską teisingai padariau“, – nelengvą mokymosi etapą atskleidžia Snieguolė.

Visgi paprašyta duoti patarimą kitiems darbuotojams, kaip nebijoti tokių iššūkių ir naujų pozicijų, ji užtvirtintai teigia, kad bijoti netgi reikia. „Turbūt nėra žmogaus, kuris nebijo naujovių, visi mes jų bijome ir tai yra normalu. Tačiau ta baimė praeina ir reikia tiesiog su ja susigyventi. Praėjus kuriam laikui nusiramini, atsipalaiduoji, supranti, kad nuėjus minutei pailsėti darbas nesustos. O bijoti eiti į naujas pareigas, kur nesi dirbęs, netgi reikia – ta baimė gal net pastūmėja, suteikia energijos mokytis ir tobulėti“, – teigia moteris.

Raktas į komandos darną – kalbėjimasis Anot Snieguolės, operatoriaus pozicijoje dirbančiam žmogui reikia turėti fizinės jėgos bei nusimanyti mechanikos srityje, be to – nuspėti kelis žingsnius į priekį, jau iš įrenginio garso suprasti, kas jam gali būti, ką reikėtų pakoreguoti.

Pastūmėjo tuometinis operatorius Nors Snieguolei jos pirmoji darbo vieta patiko, tačiau jau po pirmųjų darbo mėnesių tuometinis operatorius pasiūlė jai mokytis operatoriaus padėjėjos pozicijos. „Jis, dirbdamas drauge su manimi, pamatė, kad gebu ne tik formuoti: jei kažkas sugesdavo preso įrenginyje, aš eidavau pati pasižiūrėti. Būdamas šalia įrenginio vis viena matai, ką operatorius daro – galvodavau, kodėl aš negaliu kažko padaryti, kad jam mažiau darbo būtų“, – savo požiūrį dėsto Snieguolė.

6

Neatsiejama operatoriaus darbo dalis yra darbas su komanda, kurią Snieguolės atveju sudaro trys formuotojos, du klijuotojai ir nukrovimo darbuotojas. Pasak operatorės, griežtumo ji neturi, o visas situacijas sprendžia žmogišku pasikalbėjimu. „Mano būdas dirbti su komanda yra juoko forma išsiaiškinti, kas kolegai nutiko: gal pavargo, gal kažkas netinka, gal kažkaip galiu padėti. Be abejo, darbe visko nutinka, juk visi mes žmonės, būna ir apsipykimų, bet tuomet eini ir kalbiesi, kad kam gi pyktis, jei mes komanda ir galime rasti bendrų sprendimų, jei reikia, vieni kitus pakeisti. Tai kol kas bendrą kalbą rasti pavyksta“, – sako pusę metų komandai vadovaujanti moteris.

Būtent kolegos ir visi fabrike dirbantys žmonės Snieguolei yra didžiausia motyvacija ir paskata eiti į darbą – per laisvas dienas ji sako pasiilgstanti savo komandos ir galvojanti, kaip jai sekasi. „Darbas man nėra tik darbas, kur atėjai-padarei-išėjai, jame yra daug bendravimo, juoko, ir ne tik komandoje, bet ir visame kolektyve, visi esame kaip viena didelė šeima“, – apie gerą santykį su kolegomis pasakoja ji. Be to, į darbą skatina eiti ir maloni aplinka – naujame fabrike dirbanti Snieguolė sako besidžiaugianti jo jaukiais poilsio kambariais, pro stoglangius patenkančia saulės šviesa ir bendra gražia erdve.

7

Darbas, tai kaip antri namai, nes didžiausią laiko dalį, nevertinant miego, praleidžiame jame. Todėl daug kas svarbu, kur dirbi, kokia aplinka tave supa, kokie žmonės šalia dirba, kas tau vadovauja.

Dažnas mūsų yra patyręs persikėlimą, važiavo studijuoti, dirbti į kitą miestą ar keitė būstą. Visais atvejais žmonės patiria didesnį ar mažesnį stresą.

Viskas turi savo pliusų ir minusų, todėl persikėlimas į Naują Fabriką visiems didelis iššūkis. Nelengva priimti sprendimą dėl persikėlimo, gaila, bet dalis gerų darbuotojų nesutiko dirbti NF. Dauguma, prieš pradėdami dirbti buvo Naujame Fabrike. Į akis krinta lygios grindys, dalis naujų įrengimų, naujos tvarkingos rūbinės, kasdien karštas maistas su nemaža nuolaida, poilsio zonos su kavos bei užkandžių aparatais, tai yra puiku.

Nepaneigsime, kad svarbiausia darbe yra darbo vieta, įrengimai prie kurių dirbame.

Tiems, kurie atėjo dirbti į NF tikrai nelengva. Nauja darbo vieta, nauji įrengimai, kurie rodos tas pačias operacijas atlieka kaip ir BG1 įrengimai, bet jų nustatymas visiškai kitas ir reikia laiko išmokti juos valdyti.

Važiuoti tenka toliau, kas sumažina poilsio laiko dalį, nes ryte anksčiau reikia keltis, o iš darbo vėliau sugrįžti namo. Dalis darbuotojų važiuoja savo automobiliais ir brangiai moka už kurą, kitą dalį veža bendrovės samdomas transportas. Laikui bėgant susitvarkysim iškylančius nesklandumus dėl transporto. Vienas iš variantų tiems, kas susikooperuoja ir važiuoja keturiese nuosavu transportu, padengti dalį kuro išlaidų. Manau, įmanomi įvairūs variantai, svarbu patogiai ir laiku atvykti į darbą. Visiems aišku, kokia puiki bebūtų nauja įmonė, kokie geri nauji įrengimai, bet be darbuotojų jie nedirba, o įmonė tik pastatas. Labai svarbu sutelkti kolektyvą, sukurti draugišką aplinką,

kompetentingus, motyvuotus darbuotojus ir pasiekti aukščiausius rezultatus. Sukurta operatorių akademija, suburta instruktorių grupė moko naujokus, perduoda savo teorines ir praktines žinias. Įgavus daugiau kompetencijų, įtvirtinus jas praktikoje, kvalifikacinė komisija suteikia aukštesnę kategoriją, gerėja darbo našumas, didėja darbo užmokestis. Gaila, kad išmokę dirbti ir įgavę patirties, dalis operatorių, palieka NF. Jie randa darbo vietas kur mokamas didesnis atlyginimas, nėra naktinės pamainos, yra arčiau namų. Nesiekiame tapti kadrų kalve kitoms įmonėms. Teoriškai mes vertiname darbuotojus, norime, kad jie įsitrauktų į bendrovės veiklą. Organizuojame Kaizen grupes, skatiname būti kūrybingais, dalintis žiniomis ir teikti pasiūlymus našumui, kokybei gerinti. Sakome, kad mums reikia aktyvių, žingeidžių darbuotojų.

Aktyvūs drąsūs žmonės kalbėdami sako ne tik tai, ką norime girdėti, bet ką galvoja ir dėl to jie nesitiki ir negali tapti nepageidaujamais. Suprantame, kad našumas ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų kaitos.

Sutelkti tokį didelį kolektyvą ir padaryti iš jo komandą yra labai didelis iššūkis, tam reikia laiko.

Juk mes norime kvalifikuotų, darbščių, protingų darbuotojų komandos. Todėl, kol išmoksime dirbti kartu, kantrybė, tolerancija, ištvermė dar ilgai išliks svarbiausiomis savybėmis.

Organizuoti darbą pamainų vadovams, pamainų koordinatoriams dažnai yra iššūkis. Dalis naujų darbuotojų, nežinomos ruošinių ir detalių sandėliavimo vietos bei daug kitų naujovių. Darbas persikėlimo metu sudėtingas, bet įveikiamas, tik reikia laiko ir kantrybės.

Daug nežinomųjų įtakojo ir sprendimą kintamą atlygimo dalį, persikėlimo laikotarpiu, pakeisti į fiksuotą 7,5 procentų priemoką nuo bazinio atlyginimo. Nedidelė, bet motyvacija, tai praėjusių metų kintamos atlyginimo dalies vidurkis, nes nusistatyti kriterijus bei jų dydžius KAD gauti persikėlimo laikotarpiu yra sudėtinga. Sutarta mokėti iki birželio 30 d. Matysime kaip seksis ir jei viskas gerai, tarsimės dėl didesnės priemokos.

Praėjusiais metais NF buvo atliktas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas, o metų gale jau turėjome darbo vietų rizikos korteles ir sužinojome kur yra priimtinos, o kur toleruotinos darbo vietos. Vadovaujantis Kolektyvine Sutartimi BG1 darbuotojams, dirbantiems toleruotinoje darbo vietoje, buvo mokama 10 procentų priemoka prie bazinio darbo užmokesčio. NF darbuotojams šiuo metu, generalinio direktoriaus įsakymu, mokama 10 procentų priemoka. Papildę šakinę kolektyvinę sutartį su Medienos asociacija, galėsime padaryti pakeitimus Bendrovės kolektyvinėje sutartyje ir įforminsime priemoką bei papildomas 5 dienų apmokamas atostogas darbuotojams, dirbantiems toleruotinoje darbo vietoje.

Tikiu, kad viską susitvarkysime.

Dar truputis informacijos apie profesinės sąjungos komiteto veiklą.

Gegužės 2 d. įvyko ataskaitinė rinkiminė konferencija, kurioje bendrovės vadovai pristatė įmonės veiklos perspektyvas, finansinius rodiklius, gamybos struktūros pokyčius bei kitus darbuotojams aktualius klausimus. Buvo pristatyta komiteto veikla bei finansinė ataskaita. Profesinės sąjungos komitetui vadovauti išrinkta pirmininkė Nijolė Latauskienė. Ateinančius keturis metus dirbsime drauge.

Gegužės 6 d. įvyko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos suvažiavimas, kurio delegatės buvo bendrovės darbuotojos N. Latauskienė ir H. Stankevičiūtė.

LPSK pirmininke išrinkta Inga Ruginienė, kuri vadovaus ateinančius 4 metus.

Noriu pasidžiaugti, kad mūsų profesinės sąjungos komiteto veikla apdovanota aukščiausiu LPSK įvertinimu, auksiniu ženkleliu. Smagu gauti apdovanojimus, bet tai ir įpareigojimas gerai dirbti. Tik dirbant visiems drauge mums pasiseks, tikrai tuo tikiu ir mums linkiu.

Pagarbiai,

8

9

Energijos vartojimo efektyvumo projektas – kelionė, turinti pradžią, bet ne pabaigą Kaip ir dauguma gamybos įmonių visame pasaulyje, taip ir „Vilniaus baldai“ sunaudoja išties nemažai energijos, kurios sąnaudas taupyti aktualu ne tik dėl ekonominių, tačiau ir aplinkosauginių priežasčių. Todėl įmonė, dalyvaudama specialiame IKEA partnerių projekte, siekia įvairias būdais elektros vartojimą sumažinti.

Energijos vartojimo efektyvumo projektas – tai bendrai su IKEA vykdomas projektas, kurio tikslas – taupyti elektros energiją tiek visoje bendrovei priklausančioje teritorijoje, tiek visose bendrovės vykdomose veiklose. „Vilniaus baldų“ Įrenginių prevencinės priežiūros vadovas Darius Kavaliauskas pasakoja, kad dalyvavimas šiame projekte įmonei – unikali galimybė, mat IKEA šiam projektui pasirinko tik keletą savo gamintojų. „Mes, galima sakyti, patekome tarp tų laimingųjų, kuriems IKEA perduoda savo turimas žinias, padeda standartizuoti procesus ir nukreipia reikiama kryptimi diegiant įvairius energijos vartojimo efektyvumo sprendimus“, – atskleidžia pašnekovas.

D. Kavaliauskas sako, jog įmonei taupyti resursus aktualu dėl keleto priežasčių. „Turbūt daugelis mūsų pastebėjome padidėjusias sąskaitas tiek už šildymą, tiek už elektrą, o brangstantys resursai mums daro ypač didelę įtaką, nes siekiame mažinti gamybos išlaidas ir piginti savo produktus“, – aiškina jis. Be abejo, prisideda ir aplinkosauginis argumentas – išteklių taupymas leidžia prisidėti prie mažesnės taršos ir kiekvieno žemės gyventojo gyvenimo kokybės.

10

Pradžia – registruoti suvartojimą Projekto rėmuose jau pradėtos vykdyti įvairios veiklos, viena jų – sunaudojamos elektros energijos auditas. Visose gamybinėse linijose sumontuoti skaitikliai leidžia fiksuoti elektros energijos suvartojimą, o iš viso penkios suformuotos komandos kas mėnesį atlieka apžiūrą ir vertinimą. „Komandos eina per skirtingus padalinius, aplanko gamybinius plotus ir sandėlius bei pagal tam tikrą kriterijų sąrašą vertina, ar efektyviai naudojama energija, ar pastebimi kažkokie švaistymai. Būtent iš tokios informacijos, aptarus rezultatus, kyla tolimesni veiksmai situacijos pagerinimui“, – pasakoja D. Kavaliauskas.

Dar viena kryptis – nustatomi pagrindiniai energijos suvartotojai ir dėmesys telkiamas į siekį juos sumažinti. Tokie didieji energijos vartotojai įmonėje – tai apdailos linijos, suspausto oro suvartojimas ir pneumotransportas. „Kadangi šiandienai gamybinėse linijose turime didelius suspausto oro suvartojimus, tai artimiausias tikslas yra nustatyti tas vietas, kur suspausto oro būtų galima suvartoti mažiau jį pakeičiant į kitas technines priemones, o rezultatas nenukentėtų“, – pasakoja pašnekovas.

Jis akcentuoja, kad energijos vartojimo efektyvumo veiksmai apima visą įmonės veiklą, ne tik gamybos padalinį, pavyzdžiui, siekiama sumažinti pervežimų skaičių. Dėmesys skiriamas ir elektros vartojimui buitinėse patalpose: kad tose vietose, kur nedirba žmonės, būtų išjungtas apšvietimas, taip pat, kad apšviesta būtų ne visa linija, o tik zona, kurioje vyksta darbas.

11

Dėl šių priežasčių generalinio direktoriaus įsakymu nuo vasario visiems darbuotojams kas mėnesį skiriama vienkartinė skatinamoji premija, sudaranti 7,5 proc. darbuotojo bazinio darbo užmokesčio.

Skatinamoji premija atitinka praėjusių metų KAD vidurkį. Atsižvelgiant į papildomus aptarimus, tai buvo užfiksuota kaip kovo – birželio mėnesių KAD. Toks atlygio pakeitimas, kai skiriama premija fiksuotu KAD, palankesnis darbuotojų pajamoms, nes persikėlimo metu KAD rodiklis išsikreipia – jis gali būti gerokai mažesnis arba jo gali iš viso nebūti.

Mieli kolegos,

vis labiau artėja laikas, kai jau visi galėsime dirbti vienoje vietoje – naujoje gamykloje. Tikiu, kad džiugiai ir nekantriai laukiame šios akimirkos, kuri vainikuos ilgą ir sėkmingą kartu įgyvendintą projektą. Daugelis iš mūsų galėjome iš arti stebėti ir dalyvauti sudėtingame naujo fabriko planavimo, kūrimo ir persikraustymo į jį procese.

Tai – unikali patirtis, kuri mus praturtina, tobulina ir suteikia reikalingų įgūdžių.

Prisidėti gali kiekvienas Pašnekovas teigia, kad elektros energijos sunaudojimo efektyvinimo planas nėra baigtinis ir protokolinis – jis nuolat atnaujinamas, nes atsiranda vis naujų idėjų. „Turime susikūrę registrą, kur fiksuojame visas mintis ir pasiūlymus apie tai, kaip ir kur galėtume sutaupyti energijos. Tuos pasiūlymus vertiname pagal atsiperkamumą, investicijų poreikį, grįžtamąją naudą“, – sako jis.

D. Kavaliauskas akcentuoja, kad siūlyti idėjas gali kiekvienas, o darbuotojų įsitraukimas – didelė projekto sėkmės dalis. „Į visus projekto procesus stengiamės įtraukti kuo daugiau darbuotojų, kad ta žinia išplistų kuo didesniam ratui. Pavyzdžiui, audituodami drauge pasikviečiame ir pamainos ar komandos lyderį, drauge aptariame rezultatus, pasakojame, kuriose vietose galima sutaupyti: galbūt nenaudojamą įrengimą išjungti, ar sumažinti jo galingumą, kad nedirbtų pilnu pajėgumu“, – pavyzdžiais dalijasi jis.

Pašnekovas primena, kad darbuotojai savo siūlymus gali teigti KAIZEN lentoje, o būtent šie energetinio naudingumo klausimai yra vertinami papildomais balais, už kuriuos vėliau galima gauti didesnės vertės prizus. „Taip skatiname darbuotojus įsitraukti į šią veiklą ir matome, kad tikrai yra žmonių, kurie domisi šiais procesais ir įsitraukia, kas džiugina“, – sako jis.

Darius Kavaliauskas Įrenginių prevencinės priežiūros vadovas

Pasak D. Kavaliausko, šis projektas nėra tik laikina stotelė įmonės veikloje, o veikiau – procesas, neturinti pabaigos. „Kaip ir LEAN sistema, kurią galima vis tobulinti, taip ir čia – niekada nebus tokios situacijos, kai galėsime sakyti, kad viską padarėme tobulai, nes visada galima vis efektyvinti gamybą ir mažinti sąnaudas“, – ilagalaikę projekto perspektyvą mato jis.

Be to, bendrovė taip pat apsisprendė skirti 10 proc. priemoką naujame fabrike toleruotinose darbo vietose dirbusiems darbuotojams. Viliuosi, kad šie sprendimai iliustruoja „Vilniaus baldų“ veikimo principą – net ir sudėtingomis sąlygomis ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi kiekvienam komandos nariui ir dabar, ir išlaikant bendrovės stabilumą ateityje.

Naujų dalykų aktyviai galėsime mokytis ir toliau, nes vis daugiau kolegų kiekvieną dieną pradeda darbą naujoje gamykloje, kurioje naudojasi moderniais įrenginiais ir veikia pagal pažangius principus. Prie geresnės darbo ir poilsio kokybės prisideda šiuolaikiškos patalpos, bendrovės užtikrinamas transportas, jauki valgykla ir kiti dalykai, kuriuos įgyvendinome bendraudami, tardamiesi ir ieškodami sprendimų kartu.

Persikėlimas ir įsikūrimas naujoje gamykloje išliks be galo svarbiu bendru klausimu, kuris reikalaus mūsų dėmesio ir pastangų. Noriu pabrėžti, kad bet kuriuo metu Personalo tarnyba ir toliau yra pasiruošusi suteikti visą reikalingą informaciją ir atsakyti į jums kylančius klausimus.

Galbūt ne visada galime rasti sprendimą tą pačią akimirką, tačiau esu tikra, kad rezultatai parodo, jog komandos poreikiai visada yra aukščiausias prioritetas. Džiaugiamės visais, kurie išdrįsta pasidalinti savo idėjomis ir pasiūlymais. Raginu kiekvieną tai padaryti, nes tik taip kartu galime kurti geriausią darbo aplinką visiems.

Sėkmingai veikianti nauja gamykla – vienas didžiausių ir svarbiausių bendrovės projektų, kuris ne tik pareikalavo daug pastangų, tačiau ir įtraukė kiekvieną darbuotoją. Tokiame ilgame kelyje kilo ir įvairių klausimų, ir įvairių emocijų.

Natūralu, kad ir sprendimai bei informacija kartais būdavo keičiami ir atnaujinami tam, kad viskas būtų įgyvendinta atsižvelgiant į visos komandos interesus. Be to, kai kurios situacijos ar iššūkiai yra laikini tiesiog dėl persikėlimo proceso ypatybių. Pavyzdžiui, sudėtingi darbo grafikai po truputį keičiasi, nes randame ir pritaikome patogesnių grafikų sudarymo variantų. Toliau sprendžiame aktualų transporto klausimą – buvo padidinti limitai darbuotojams, gaunantiems kompensaciją už degalus, paleisti nauji autobusų maršrutai bei kita. Ir tai tikrai ne pabaiga, nes nuolatos dirbame su šitais klausimais, ieškodami modernesnių priemonių ir reaguodami į besikeičiančią situaciją.

Tinkamų sprendimų paieška, ypač kai tai susiję su sudėtingais gamybos ir darbo organizavimo procesais, kartais reikalauja laiko, tad esame dėkingi visiems už kantrybę. Svarbiausia, kad visi kartu siekiame bendro tikslo – stiprios, tinkamus įgūdžius turinčios ir tobulėti nusiteikusios komandos. Esame teisingame kelyje, o tai įrodo tokios patirtys, kai kitur dirbti nusprendę kolegos praėjus šiek tiek laiko teiraujasi apie galimybę vėl prisijungti prie „Vilniaus baldų“ komandos.

Visada visapusiškai vertiname darbo sąlygas ir komandos motyvaciją. Atsižvelgiame į ekonominę situaciją ir rinkos tendencijas. Dėl to bendrovė, net ir veikdama sudėtingomis sąlygomis, deda pastangas, kad būtų užtikrintas darbuotojų pajamų augimas.

12

13

Kaip sustiprinti savo organizmą?

Nors sirgti niekada nėra malonu, tačiau vasarą ypač norime būti sveiki ir džiaugtis gerais orais bei atostogomis. Todėl žemiau dalinamės patarimais, kurie padeda organizmui išlikti sveikam tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Vitaminai Prasidėjus šiltajam sezonui dažnam organizmui trūksta vitaminų, o jų ieškoti nebūtinai skubėkite į vaistinę – verčiau racioną papildykite sezoniniais mūsų šalyje augančiais maisto produktais: žalumynais, daržovėmis, vaisiais ir uogomis. Be to, nepamirškite ir tokių visus metus naudingų produktų kaip medus, imbieras, citrina, česnakas.

Grynas oras Esant šiltiems orams, išnaudokite juos paprasčiausiam pasivaikščiojimui. Ėjimas yra viena natūraliausių žmogaus būsenų – nuo pat senovės žmogus nuolat buvo judesyje ieškodamas maisto, medžiodamas, net vykdydamas ritualines apeigas.

Todėl ir vaikščiojimas laikomas viena iš veiklų, labiausiai harmonizuojančių bei balansuojančių tiek fizinę, tiek psichologinę žmogaus būseną.

Tam, kad iš pasivaikščiojimo gautumėte didžiausią naudą, išėję pasivaikščioti neimkite su savimi mobiliojo telefono – tą laiką skirkite tiesiog buvimui, pokalbiui su šeimos nariais, gamtos stebėjimui.

Tokiu būdu ne tik fiziškai pajudėsite, bet ir labiau pailsėsite, atsitrauksite nuo informacijos srauto, kurio šiais laikais gauname išties didžiulį kiekį.

Gerkite pakankamai vandens Apie vandens būtinybę žmogaus organizmui daug pasakoti nereikia – pakanka žinoti, jog be vandens išgyventume vos keletą parų. Vanduo reikalingas virškinimui, širdžiai ir kraujotakai, kūno temperatūros kontrolei bei smegenų veiklai.

Taigi, vienas svarbiausių kasdienės rutinos dalykų turėtų būti pakankamas vandens suvartojimas: dauguma ekspertų sutinka, kad jo kiekis per dieną turėtų būti 6–8 stiklinės. Prisiminkite, jog skaičiuojamas tik grynas vanduo – į šį kiekį nesiskaičiuoja kiti skysčiai, tokie kaip kava, arbata, sultys, sriubos ir pan.

Svarbu žinoti ir tai, jog tam, kad atsigertumėte vandens, nereikėtų laukti, kol jausitės ištroškę, nes troškulys atsiranda tik tada, kai organizmui trūksta 0,5–1 litro vandens, o jei skysčių trūksta daugiau – troškulio nejaučiame. Todėl vandens gurkšnojimas turėtų tapti tiesiog įpročiu tam, kad organizmas gautų jo pakankamai ir nedehidratuotų.

1114

15

Saugokite odą nuo saulės spindulių Nors Lietuvoje saulė lepina toli gražu ne visada, tačiau džiaugtis ja vis viena reikia atsakingai, nes saulės spinduliai – viena pagrindinių fotosenėjimo ir net odos vėžio priežasčių. Saugoti odą reikėtų ne tik einant į paplūdimį, bet ir kasdien, net ir esant apniukusiam orui, naudojant kremą su SPF. Atkreipkite dėmesį, kad kremas turėtų saugoti ne tik nuo UVB, bet ir UVA spindulių: ant pakuotės turi būti užrašyta „plataus spektro“ (angl. broad spectrum). Kuo aukštesnis SPF – tuo ilgiau kremas apsaugo nuo saulės, tačiau tikrai nesuklysite naudodami ne mažesnį nei SPF 30 turintį kremą.

Kokybiškus SPF kremus verčiau įsigyti vaistinėje, o ne prekybos centre.

Moderniausi Europos fabrikai: nuo daiktų interneto iki vieno mygtuko supergalios Naujoji „Vilniaus baldų“ gamykla – viena moderniausių visoje Europoje, tačiau įdomu, kokie kiti fabrikai Senajame žemyne išsiskiria savo inovatyvumu? Pateikiame penkių savo sprendimais unikalių Europos fabrikų sąrašą.

Bayer Biopharmaceutical (Italija). Farmacijos milžinės fabrikas Italijoje ypatingas savo kaupiamų duomenų panaudojimu. Skaičiuojama, jog dauguma įmonių visame pasaulyje tenaudoja mažiau nei 1 proc. jose sugeneruojamų duomenų, tačiau didžiulė „Bayer“ duomenų bazė išnaudojama taip, kad jos veiklos efektyvumas padidinamas 30–40 proc.

Johnson & Johnson DePpuy Synthes (Airija).

Ortopedijos gaminius kuriantis fabrikas pasižymi tuo, jog naudoja daiktų internetą – technologiją, kai prie komunikacijos tinklų prijungtas įrenginių tinklas. Tokiu būdu prietaisai tarsi „kalbasi“ tarpusavyje, o rezultatas – 10 proc. sumažėjusios mašinų operavimo sąnaudos ir 5 proc. sumažėję įrenginių gedimai.

Pakankamai miegokite Moksliniai tyrimai rodo, kad pakankamas miegas yra būtinas bet kuriame amžiuje. Miegas stiprina protą, atkuria kūną ir stiprina beveik visas kūno sistemas. Daugumai suaugusiųjų reikia 7–9 valandų miego per parą, todėl labai svarbu tokį kiekį jo ir užtikrinti. Jei turite problemų su miegu ir jo kokybe, mokslininkai pataria laikytis kelių esminių taisyklių, tokių kaip: Palaikyti pastovų miego režimą, net ir savaitgaliais; Bent pusvalandį prieš miegą nenaudoti jokių elektronikos prietaisų – mobiliojo telefono, kompiuterio ir pan.; Kelias valandas prieš miegą negerti kavos ir kitų tonizuojančių gėrimų, taip pat – neprisivalgyti; Prieš miegą išvėdinti kambarį.

16

Phoenix Contact (Vokietija). Įmonės, gaminančios pramoninės automatikos gaminius, fabrikas išskirtinis tuo, jog sukuria skaitmeninę kiekvieno kliento produkto specifikacijos versiją, o tai leidžia net 30 proc. greičiau sutaisyti ar pakeisti gaminius.

17

Procter & Gamble (Čekija). Kosmetikos pramonės gigantės fabrike pakanka vieno mygtuko paspaudimo tam, kad būtų pakeista visa gamybinė linija ir pradedamas gaminti kitas gamyklos produktas.

Dėl tokios technologijos 20 proc. sumažinamos sąnaudos, o pagaminamos produkcijos kiekis išauga net 160 proc.

Pagalba Ukrainai – nuo karo bėgančioms šeimoms ir vaikams Balandžio mėnesio pabaigos Jungtinių Tautų duomenimis, bėgančių nuo karo žmonių iš Ukrainos skaičius viršijo 5 mln. Lietuvoje Migracijos departamentas jau užregistravo daugiau kaip 47 tūkst. karo pabėgėlių. Tęsiantis karui ir bendras pasitraukusių, ir užsiregistravusių žmonių Lietuvoje skaičius nuolat auga. „Vilniaus baldai“ kartu su didele dalimi organizacijų ir bendrovių visame pasaulyje reaguoja į situaciją ir teikia reikalingą pagalbą. Bendrovė, siekdama efektyviai ir greitai prisidėti, susitelkė į lokalią pagalbą Lietuvoje esantiems ukrainiečiams.

Schneider Electric (Prancūzija). Fabrikai gali būti inovatyvūs toli gražu ne vien technologijomis ir Prancūzijoje veikiantis energetikos įrangą gaminantis fabrikas – puikus to įrodymas. Jo inovacija – tai gebėjimas fabriko viduje tarp darbuotojų keistis žiniomis ir gerosiomis praktikomis. Dėl tokio proceso fabrikas pasižymi itin aukštu energijos ir operaciniu efektyvumu: energijos ištekliai sumažinami 10 proc., o įrengimų priežiūros sąnaudos sumažėja 30 proc.

Teikdama paramą Ukrainos žmonėms Lietuvoje bendrovė dirba su ilgalaikiais partneriais – Trakų rajono savivaldybe. Čia atvyksta vaikai ir šeimos iš Ukrainos, kuriems teikiama ne tik būtinoji pirmoji pagalba, bet ir aprūpinimas nuolatine gyvenamąja vieta. „Vilniaus baldai“ padėjo pasitikti, užtikrinti maisto tiekimą ir emocinę pagalbą jau pirmomis karo dienomis atvykusiems žmonėms.

Vaikams ir šeimoms įsikuriant buvo svarbu kokybiškai pasirūpinti miegui skirtomis vietomis. Atsižvelgiant į šį poreikį, bendrovės komanda pasirūpino reikalingomis lovomis, pritraukė partnerių pagalbą čiužiniais, patalyne. „Vilniaus baldų“ savanorių komanda ypatingai prisidėjo, kad vietos kuo greičiau būtų tinkamai paruoštos poilsiui – rinko baldus, rūpinosi čiužinių ir patalynės apvilkimu. Įrengiant nuolatiniam apgyvendinimui tinkamas patalpas bendrovė ir toliau užtikrina reikalingą pagalbą.

18

19

Kiekvieną dieną augantis nuo karo bėgančių žmonių skaičius patvirtina, kad pagalba bus reikalinga ilgesnį laiką. Tad „Vilniaus baldai“ ir toliau šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauja su Trakų rajono savivaldybe. Bendrovės atstovai prisideda prie darbo grupės veiklų, koordinuodami apgyvendinimo ir kitų poreikių klausimus.

Psichologinis karo poveikis. Kaip padėti sau ir vaikams?

„Vilniaus baldų“ komandos nariai gali kreiptis į tiesioginius vadovus arba Personalo tarnybą, jeigu nori prisijungti prie jau įgyvendinamų veiklų arba turi informacijos apie pagalbos poreikį kitur.

Karas – neabejotinai vienas iš labiausiai sukrečiančių gyvenimo įvykių. Sugriovimai, mirtys ir patirti fiziniai sužalojimai – tai labiausiai matoma karo pasekmė, tačiau ne mažiau karas paveikia ir mūsų psichiką. Psichologinį karo poveikį patiria ne tik tiesiogiai jį išgyvenę ir nukentėję žmonės, bet ir tūkstančiai toli nuo karo zonų esančių žmonių: karių bei civilių artimieji ir draugai, žiniasklaidoje karo eigą stebintys viso pasaulio žiūrovai.

Bene dažniausiai patiriama emocija yra stresas, kuris pasireiškia įvairiomis neigiamomis psichologinėmis reakcijomis. Pavyzdžiui, juntama baimė dėl savo ir artimųjų saugumo, pyktis dėl to, kas vyksta, nerimas dėl nežinomybės bei ateities neapibrėžtumo, kaltės jausmas dėl negalėjimo pakeisti situacijos arba net gėda dėl priimamų ar nepriimamų sprendimų.

Patiriamas stresas gali sukelti ir fiziologines reakcijas – padidėjusį kraujo spaudimą, padažnėjusį širdies plakimą, sutrikusius virškinimą, koordinaciją ir miegą – bei elgesio reakcijas: agresyvumą ar atsiribojimą, savo poreikių nepaisymą.

Labai panašų psichologinį poveikį daro ir karo laukimas: jo metu galima patirti tokias pat stresines reakcijas, kaip ir tikro karo atveju. Todėl naudinga stebėti savo minčių srautą, o pastebėjus, kad nerimastingos mintys užvaldo ar net pradeda trukdyti gyventi įprastą gyvenimą, daryti viską, kad nukreipti mintis kur nors kitur.

20

21

Patarimai, kaip padėti sau: Nebijokite savo jausmų – visus juos jausti yra normalu. Liūdesys, sielvartas, pyktis, baimė, nerimas – nėra blogos emocijos, o būtinas emocinis procesas einant per bet kokią sudėtingą gyvenimišką situaciją.

Patarimai, kaip padėti vaikams Nors visi tėvai nori apsaugoti savo vaikus nuo gyvenimo sunkumų ir blogų naujienų, tačiau kalbėtis su vaikais apie karą yra būtina. Priešingu atveju, vaikai remsis iš nuogirdų, draugų ar pažįstamų gauta informacija, kuri vargu, ar bus patikima ir tiksli, ir gali sukelti daug nerimo ir baimės. O mes, kaip tėvai ir suaugę, galime juos nuraminti, atsakyti į kylančius klausimus, pasirūpinti jų emociniu saugumu.

Iš karto po sujaudinusio įvykio leiskite sau greitai „nuleisti garą“: pasidalinkite emocijomis ar pergyvenimais su aplinkiniais, išeikite pabėgioti ar užsiimkite kita aktyvia fizine veikla. Jokiu būdu neužsidarykite savyje. Įsivaizduokite, kad apie tai, kas įvyko, pasakosite po savaitės, mėnesio, metų – toks žvilgsnis iš laiko perspektyvos leis įvertinti realią įvykio svarbą.

Vaikus svarbu užtikrinti, kad karas Lietuvoje nevyksta, o glaustai papasakojus apie situaciją Ukrainoje, būti pasirengus atsakyti į klausimus.

Darželinukai ir pradinukai gali daug kartų klausti tų pačių dalykų – kantriai, kuo tiksliau, jiems suprantamai ir visada atsakykite. Taip pat patys klauskite vaikų, kaip jie jaučiasi, kas juos gąsdina ar neramina. Patikinkite, kad normalu jausti nerimą, baimę, pyktį. Pasikalbėkite apie tai, kas padeda nusiraminti jums: kvėpavimas, pasivaikščiojimas, pokalbis su artimuoju ar pan.

Užsiimkite fizine arba protine veikla: ji leis nukreipti mintis nuo sukrėtusios situacijos ir nuolat apie ją negalvoti.

Kalbėkite su kitais apie tai, ką patyrėte ir jaučiate.

Pasakykite kitiems savo poreikius – norą pabūti vienam, ar, priešingai, norą būti kompanijoje, konkrečios pagalbos poreikį.

Neatstumkite norinčių jums padėti ir neatsisakykite suteikti pagalbos kitiems.

Kalbant apie karą, svarbu ir riboti vaikus pasiekiančią informaciją: pasistenkite, kad ypač mažesni vaikai nematytų tiesioginių transliacijų iš karo zonos ar žiaurių vaizdų. Tai juos gali stipriai išgąsdinti, kelti didelį nerimą dėl savo saugumo.

Kurkite planus ateičiai – jie labai padeda atgauti psichologinę pusiausvyrą.

Persiorientuokite į sėkmę, įsivaizduokite geriausią įmanomą situaciją ir nusiteikite geriausiam galutiniam rezultatui.

Svarbu ir nedramatizuoti situacijos bei nekelti panikos – net ir tuomet, kai kalbate netiesiogiai su vaikais, tačiau jie yra šalia. Girdint vaikams nereikėtų aptarinėti, kokias pasekmes pasauliui turės Rusijos karinė agresija, kaip gali keistis Lietuvos situacija ir mūsų kasdienis gyvenimas.

Labai padeda gilaus ir lygaus kvėpavimo pratimai: juos galite daryti tiek jausdami nerimą, tiek norėdami nusiraminti prieš miegą.

22

23

KONKURSAS

Laimėk prizą!

Perskaičiusius visą žurnalo numerį kviečiame sudalyvauti konkurse. Teisingai atsakę į visus klausimus, iš raudonai paryškintuose laukeliuose esančių raidžių sudėliokite žodį. Atsiųskite jį iki rugpjūčio 31 d. ir tapkite vienu iš trijų laimingųjų, kuriems atiteks JBL ausinės! Laimėtojai iš visų teisingai atsakiusiųjų bus išrinkti burtų keliu.

1. Koks įrenginys turėjo būti perkeltas paskutinis, tačiau yra perkeliamas dabar?

2. Kosmetikos gamybos įmonės „Procter & Gamble“ fabrike pakanka vieno …. paspaudimo, kad būtų pakeista visa gamybinė linija.

3. Kur reikėtų įsigyti kokybišką saulės kremą?

4. Kokia dažniausiai patiriama emocija karo metu?

5. Kieno įsitraukimas svarbus energijos vartojimo efektyvumo projekto sėkmei?

6. Energijos sąnaudas taupyti aktualu ne tik dėl ekonominių, tačiau ir ….. priežasčių.

7. Kokia veikla laikoma viena iš labiausiai harmonizuojančių bei balansuojančių tiek fizinę, tiek psichologinę žmogaus būseną? . Iki kada bus užbaigtas persikėlimas?

Atsakymus kviečiame atsiųsti el. paštu zurnalas@vilniausbaldai.lt arba įmesti į Pasiūlymų ir pastabų dėžutę iki rugpjūčio 31d.

SVEIKINAME LAIMĖTOJUS! Keturiems praėjusiame numeryje skelbtame konkurse dalyvavusiems kolegoms – Jūratei Jankovskienei, Pavel Orlovskij, Mantui Balandžiui ir Edgarui Vaičiui– atiteko „Vilniaus baldų“ prizai. Sveikiname!