Mieli kolegos,
Šiuo metu veikiame sudėtingomis sąlygomis. Geresnių naujienų, lengvesnio laikotarpio laukia visų sričių bendrovės ir Lietuvoje, ir kitose šalyse. Nepaisant to, „Vilniaus balduose“ skiriame visas pastangas ne tik sudėtingos situacijos valdymui, bet ir ilgalaikiams įsipareigojimams komandai.
Šiais finansiniais metais ir toliau jaučiame įvairių globalių veiksnių poveikį. Istoriškai sausio – kovo mėnesiai visada būdavo susiję su mažesne paklausa, kuri nulemdavo mažesnes, bet vėliau atsistatančias, gamybos apimtis. 2023 metų pirmaisiais mėnesiais sezoniškumo įtaka buvo stipresnė dėl pasaulinės paklausos neapibrėžtumo. Prisitaikydami prie mažesnių gamybos apimčių, bet siekdami išlaikyti darbo vietas, turėjome efektyvinti pamainų darbą ir dalį darbuotojų išleisti į prastovas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl reguliariai peržiūrimų gamybos apimčių dalis prastovoje esančių darbuotojų kinta, dalis atšaukiama iš prastovos – taip galime suvaldyti poveikį jų asmeninėms pajamoms. Ir toliau atidžiai bei atsakingai planuojame ateinantį laikotarpį, siekdami suvaldyti situaciją, o remdamiesi bendravimu su pagrindiniu klientu, įvairiomis analizėmis, galime atsargiai viltis, kad sumažėjusios gamybos laikotarpis yra laikinas ir gamybos apimčių kreivė pradės kilti.
„Vilniaus baldai“ nuolat deda pastangas ne tik išlaikyti darbo vietas, bet ir užtikrinti darbuotojams palankias darbo sąlygas, kurios svarbios visais laikotarpiais. Puoselėjame bendravimą ir bendradarbiavimą, tad ypatingai džiugu, jog vidinės apklausos rezultatai patvirtina, kad „Vilniaus baldų“ darbuotojai draugišką komandą įvertina kaip svarbų veiksnį čia dirbti ir siekti profesinių tikslų. Apklausą atlikome praėjusių metų pabaigoje ir turime progą su jos rezultatais susipažinti visi. Dėkoju, kad aktyviai dalyvavote apklausoje ne tik atsakydami į suformuluotus klausimus, bet ir pateikdami papildomų pastebėjimų bei pasiūlymų. Siekiame komandoje išlaikyti nuolatinį ryšį ir kiekvienam sudaryti kuo geresnes sąlygas pasidalinti savo idėjomis. Tad noriu priminti apie pastabų ir pasiūlymų dėžutes – jose bet kuriuo metu galite palikti savo atsiliepimą, pastebėjimą, idėją ar nuomonę visais klausimais. Kviečiu reaguoti ir į apklausos rezultatus, su kuriais galite susipažinti šiame žurnalo numeryje.
Taip pat noriu jus informuoti, kad toliau vyksta derybos dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo sąlygų. Tikimės, kad Profesinės sąjungos komitetas parodys interesą prisidėti prie bendrovės veiklos tęstinumo ir pajėgumų stiprinimo, kurie svarbūs ilgalaikei darbuotojų gerovei. Dar iki derybų pradžios „Vilniaus baldai“ realiais veiksmais įrodė, kad augančios komandos narių pajamos visada buvo bendrovės prioritetas. Vadovaujantis šiuo prioritetu, nepaisant sudėtingų ir greitai besikeičiančių aplinkybių, buvo taikomos ir toliau yra taikomos įvairios priemonės, kurios užtikrina pajamų augimą. Nuo 2022 m. vasario mėnesio visiems darbuotojams kas mėnesį skiriama vienkartinė skatinamoji premija, sudaranti 7,5 proc. darbuotojo bazinio darbo užmokesčio. Skatinamoji premija atitinka 2021 metų KAD vidurkį. Ši priemonė buvo pradėta taikyti siekiant užbėgti už akių KAD rodiklio nuokrypiams
darbuotojų apklausos rezultatai
• Darbuotojams bendrovėje labiausiai patinka komanda,transportas, Maisto galerija, atlygis ir vadovas;
• Beveik visi apklausos dalyviai mano, kad bendrovėje darbuotojai siekia bendro tikslo bei tiki, kad „Vilniaus baldai“ sėkmingai veiks ateityje;
• Didelė dalis darbuotojų santykius su tiesioginiu vadovu vertina kaip puikius ir mano, jog vadovas domisi kylančiomis problemomis bei jas sprendžia;
• Daugiau kaip 80 proc. dalyvavusių apklausoje išreiškė nuomonę, kad veiklos organizavimo procesai jiems sudaro sąlygas efektyviai dirbti, o 70 proc. pritaria, kad bendrovėje yra vertinami gerai dirbantys darbuotojai;
• Didžioji dalis apklaustųjų pasigenda informacijos dėl darbo grafiko keitimo ir įvardijo kaip problemą, kad darbo grafikus gauna likus mažai laiko iki ateinančio mėnesio pradžios;
dėl persikėlimo. Kaip patvirtina faktiniai rezultatai, tai buvo komandai palanki priemonė, nes gamybos rezultatai ir efektyvumas persikėlimo laikotarpiu ir iš karto po jo nebuvo geri, o mėnesinė skatinamoji premija skiriama iki šiol. Taip pat 2022 m. vasario ir kovo mėnesį pradėta mokėti 10 proc. priemoka gamybos darbuotojams skiriama ir toliau kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar jų darbo vieta priskiriama prie toleruotinų ar ne. Be to, operatoriams skiriami priedai už pasiektus rezultatus gerai valdant įrenginius. Personalo tarnyba reguliariai įvertina šių priemonių prieinamumą darbuotojams. Analizė rodo, kad nepriklausomai nuo ekonominių aplinkybių, komandai buvo sukurtos galimybės gauti daugiau pajamų, naudotis papildomomis vertėmis ir motyvacinėmis priemonėmis – pajamos augo vidutiniškai 10,7 proc.
Jūsų dėmesio sulaukia papildomos poilsio dienos tėvams, auginantiems vaikų – tai suprantame iš gaunamų klausimų. Tad norime priminti apie 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusius Darbo kodekso pakeitimus. Personalo tarnyba paruošė jums atmintinę. Nepraleiskite progos su ja susipažinti, o kilus klausimams arba norėdami pasitarti dėl individualių aplinkybių visada esate laukiami Personalo tarnyboje, kurioje padėsime rasti aktualios informacijos, atsakymų bei patarsime.
Dėkoju už jūsų indėlį, pastangas, supratingumą sudėtingoje situacijoje ir atvirą dialogą, kurį palaikote su tiesioginiais vadovais ir Personalo tarnyba.
• Didelė dalis apklausos dalyvių teigia, kad jų padalinyje vyrauja pozityvi ir draugiška atmosfera, o 82 proc. gerai jaučiasi dirbdami komandoje;
• Beveik trys ketvirtadaliai apklausos dalyvių teigia gaunantys grįžtamąjį ryšį iš tiesioginių vadovų, tačiau 45 proc. apklaustųjų įvardino, kad grįžtamąjį ryšį norėtų gauti dažniaukartą į savaitę.
Darbo kodekso pakeitimai: papildomos poilsio dienos vaikus auginantiems tėvams
Papildomos poilsio dienos nesikaupia – kviečiame jomis pasinaudoti per numatytą laikotarpį.
PAKEITIMAI PATVIRTINIMAS
Tėvai, auginantys 1 vaiką iki 12 metų, gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per 3 mėnesius. Trijų mėnesių laikotarpis bendrovėje skaičiuojamas kalendorinių metų ketvirčiais.
Tėvai, auginantys vaikus 2 iki 12 metų, gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį.
Tėvai, auginantys 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų, gali pasinaudoti 2 papildomomis poilsio dienomis per mėnesį.
Tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas jų arba abu turi negalią, gali pasinaudoti 2 laisvomis dienomis per mėnesį.
Prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki prašomos suteikti poilsio dienos. Suderinus su tiesioginiu vadovu, prašymas gali būti pateiktas vėliau. Tiesioginis vadovas vizuotus prašymus perduoda Personalo tarnybai.
5
4
„Vilniaus baldų“
Kaizen idėjų nestokojantis J. Karčiauskas: labiausiai motyvuoja kolegų atsiliepimai
Geruosius pokyčius reiškiantis žodis Kaizen „Vilniaus baldų“ darbuotojams jau gerai pažįstamas – naujajame fabrike kabanti Kaizen lenta nuolat primena, kad kiekvienas darbuotojas gali prisidėti prie darbo procesų pagerinimo. Vienas iš tokių darbuotojų – Procesų optimizavimo projektų vadovas Justas Karčiauskas, per metus pasiūlęs net keliolika idėjų. Kaip jam tai pavyko, kuo čia dėtas tingėjimas ir ką jis rekomenduoja kolegoms?
Per naujojo fabriko atidarymo šventę apdovanotas kaip daugiausiai Kaizen idėjų įmonėje pasiūlęs komandos narys J. Karčiauskas prie „Vilniaus baldų“ prisijungė prieš du metus. Jis prisimena daugiau idėjų siūlyti pradėjęs prieš metus, kai įgudo programuoti „Excel“ programos dokumentus ir ataskaitas. „Išmokęs tam tikrą programavimo kalbą pamačiau, kad programavimo kodą įmanoma parašyti taip, kad jis surinktų didelį kiekį informacijos, viską suskaičiuotų ir pateiktų reikiamą informaciją su skaičiais, grafikais ir kita reikiama medžiaga pagal vis kitus parametrus“, – pasakoja jis.
Taip J. Karčiauskas suprato, kad optimizuoti galima kiekvieną besikartojančią ataskaitą. „Jeigu ataskaitą reikia ruošti kas savaitę ar kas mėnesį ir jeigu ji turi tą patį duomenų šaltinį ir skaičiavimo atvaizdavimą, vadinasi, procesą galima automatizuoti, užuot kaskart skaičiavę rankiniu būdu“, – paaiškina pašnekovas.
Pagrindinės idėjos – lengvesniam ataskaitų rengimui
Taigi, dauguma J. Karčiausko Kaizen siūlomų idėjų ir yra susijusios su ataskaitų rengimu ir automatizavimo sprendimais. Jis sako, kad ataskaitų optimizavimas paprastai prisideda prie 2-3 iš Kaizen sistemoje įvardytų 7 pagrindinių nuostolių – atsargų, korekcijų, laukimo, papildomo proceso, perprodukcijos, transportavimo, judėjimo – sumažinimo. „Iš tiesų daugelį iš šių punktų pavyksta padengti savo idėjomis. Pavyzdžiui, finansų ir IT
tarnyba skaičiuoja pelningumą pagal gaminį ir jo elektros sąnaudas. Šiame procese reikia apdoroti daug duomenų, tikrinti, kiek elektros kiekvienai detalei buvo sunaudota. Automatizavimas tokią informaciją sužinoti ir apskaičiuoti leidžia vienu mygtuko paspaudimu – tai leidžia atsisakyti papildomo proceso“, – pateikia pavyzdį jis.
Kitas pavyzdys – laukimo sumažinimas, nes iki automatizavimo dalis informacijos nebūdavo taip detaliai analizuojama. Pavyzdžiui, darbo užmokesčio dedamosios, tenkančios kiekvienam gaminiui ar jo detalei ir priklausančios nuo to, kiek žmonių dirba prie gamybos linijos bei kokiu greičiu ta detalė gaminama, skaičiavimas. „Rankiniu būdu tai būtų labai laikui imlus procesas, o automatizavimas leidžia naujais pjūviais pasižiūrėti į informaciją ir priimti geresnius sprendimus. Be to, automatizavimas dažnai panaikina žmogiškojo faktoriaus – klaidų – tikimybę, gerėja informacijos kokybė“, – teigia pašnekovas.
J. Karčiauskas skaičiuoja, kad Kaizen komisija oficialiai pripažino 8 jo idėjas, tačiau yra bent trys ar keturios, kurios jau įgyvendintos, tik dar nepateiktos komisijai. Geriausiai įvertinta jo idėja – supjovimo sekos generatorius – leis įmonei per metus sutaupyti 8400 Eur. Toks sutaupymas apskaičiuotas remiantis prielaida, kiek darbo laiko šis įrankis padeda sutaupyti bei kiek žmonių ir kaip dažnai juo naudojasi. „Naudodamasis šiuo įrankiu supjovime bare dirbantis darbuotojas įveda gaminį, paspaudžia mygtuką ir jam automatiškai sugeneruojamas pjautinų detalių sąrašas su matmenimis, reikiamų žaliavų kiekiu ir kitais duomenimis, kuriuos priešingu atveju tektų kaskart skaičiuoti pačiam“, – idėją pristato J. Karčiauskas.
Pašnekovas prisimena dar prieš programavimo principu grįstus pagerinimus sugalvodavęs idėjų, kurios kildavo iš… tingėjimo. „Nuo pat darbo pradžios gavęs užduotį parengti ataskaitą stengdavausi ieškoti ilgalaikių sprendimų, kaip padaryti, kad kitą kartą tas pats darbas man pavyktų žymiai greičiau. Todėl, dar nemokėdamas programuoti, jau ieškodavau naujų formulių ir kitų automatizavimo sprendimų. Mėgstu kūrybą, o būtent automatizavime jos daug, nes tenka atsakyti į daugelį klausimų, kaip tą automatizavimą padaryti. Taip pat automatizavimas padeda išvengti pasikartojančių darbų“, – sako J. Karčiauskas.
Pasak pašnekovo, teikti Kaizen idėjas jį motyvuoja ne tik galimybė rinkti taškus ir gauti finansinį paskatinimą, bet kur kas labiau – pozityvus grįžtamasis ryšys iš kolegų. „Net ir šįryt kalbėdamas su kolege iš finansų skyriaus išgirdau padėkojimą, kad kiekvieną pirmadienį, kai reikia daryti žaliavų paskirstymo ataskaitą, ji teužtrunka kelias minutes, o ne pusantros valandos, kaip anksčiau. Toks grįžtamasis ryšys labiausiai motyvuoja“, – teigia jis.
J. Karčiauskas mano, kad jo Kaizen idėjų įgyvendinimas gal nėra pats geriausias pavyzdys kolegoms, nes jo idėjos grįstos gana sudėtinga programavimo kalba ir yra tiesiog pagreitinančios procesus bei mažinančios klaidų kiekį. Visgi jis įsitikinęs, kad nemažai patobulinimų gali būti visai paprasti, o kiekvienas darbuotojas geriausiai išmano savo sritį ir gali pasiūlyti įvairių, kad ir mažų, pagerinimų. Taip pat visada galima paprašyti pagalbos įgyvendinant idėjas.
„Visus kolegas raginčiau pamatyti, kur yra švaistomas laikas ir resursai, nes greitį ir efektyvumą beveik visada galima pagerinti atliekant net minimalius pakeitimus. Manau, kiekvienas darbuotojas turėtų nebijoti su idėjomis kreiptis į komisijos narius, kurie padėtų tas idėjas užregistruoti, o, idėją įgyvendinus, gauti Kaizen taškų“, – drąsina jis.
6
7
Skatina siūlyti net ir nedideles idėjas
140 METŲ ISTORIJA
Šiandien Vilniaus apskrityje stovinti didžiulė gamykla išaugo iš mažos dirbtuvėlės Vilniuje, dabartinio Seimo vietoje. Tuo metu ten įsikūrusioje Lentpjūvių gatvėje 1883 m. buvo atidaryta I. Vainikio lentpjūvė. Įmonė nuosekliai augo ir po beveik šimtmečio – 1963 m. – buvo atidarytas pirmasis fabrikas Savanorių pr. 178, iš kurio dar visai neseniai išsikraustėme. Artėjant amžių sandūrai 1997 m. pradėtas bendradarbiavimas su IKEA, o neužilgo, po septynerių metų, išaugus gamybos apimtims buvo atidarytas ir antrasis fabrikas Šaltupio g. 9B, Vilniuje. Pastarieji keli metai žymėjo dar vieną didelį žingsnį įmonės istorijoje –naujojo fabriko statybas ir persikėlimą.
Šiais metais „Vilniaus baldai“ mini solidų 140 metų jubiliejų, sutinka jį kaip viena stambiausių pramonės įmonių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuri sėkmingai suderina ilgametes baldų gamybos tradicijas bei modernias technologijas. Ši šventė – ne tik įmonės šventė, ji yra visų mūsų, juk „Vilniaus baldai” – tai žmonės, kiekvieną dieną skiriantys savo laiką ir jėgas tam, kad kartu siektų bendrų tikslų.
ISTORIJA
Atidaryta I. Vainikio lentpjūvė Vilniuje, Lentpjūvių gatvėje (dabartinio Seimo vietoje)
Atidarytas pirmasis fabrikas, esantis Savanorių pr 178, Vilniuje
Atidarytas naujasis fabrikas, esantis Guopstų km., Trakų raj.
Pradėtas bendradarbiavimas su IKEA
Atidarytas antras fabrikas, esantis Šaltupio g. 9B, Vilniuje
8
Visi tie, kas tampa dideliais, kažkada buvo maži – ne išimtis ir „Vilniaus baldai“.
9 140
METŲ
Auksinė energijos taupymo taisyklė: išjunk, kai nenaudoji
„Vilniaus baldai“ per vieną mėnesį sunaudoja tiek elektros energijos, kiek visi Trakų rajono namų ūkiai sunaudoja per vienerius metus kartu sudėjus. Be abejo, gamybos įmonėje didelių energijos sąnaudų išvengti nepavyks, tačiau svarbiausia – ją naudoti pagal poreikį ir mažinti naudojimą tada, kai nebūtina.
Pagrindinis
Kaip pasakoja Įrenginių prevencinės priežiūros vadovas Darius Kavaliauskas, skirtinguose įmonės padaliniuose skiriasi tiek energetinių resursų suvartojimas, tiek pagrindiniai jų taupymo principai. Didžiausias energijos vartotojas, be abejonės, yra gamybos padalinys, todėl ir pagrindiniai šiandien vystomi energijos taupymo projektai bendrovėje yra susiję su gamyba ir gamybinėmis linijomis.
Kadangi didžiausi elektros energijos vartotojai yra gamybinė įranga, pneumotransportas ir kompresoriai, gaminantys suspaustą orą, todėl darbuotojai raginami per pertraukėles, gedimus, linijų derinimus ar kitas prastovas laiku išjungti linijas, nenaudojamus mazgus, pneumotransportą ar suspaustą orą – taip būtų sutaupoma nemažai energijos. „Taip pat noriu paminėti patalpų ir darbo vietų apšvietimą, šioje vietoje taip pat dar turime neišnaudotų resursų. Technologiniame procese labai svarbus ir vandens suvartojimas. Nors pats vanduo ir nėra labai brangus, dideles išlaidas įmonė patiria už nuotekų išvežimą ir jų valymą: tai mums kainuoja apie 8500 eurų per mėnesį“, – atskleidžia D. Kavaliauskas.
Tiesa, jis akcentuoja, kad vien techniniais projektais neapsiribojama: didelis dėmesys skiriamas ir darbuotojų edukacijai bei įsitraukimui į energijos taupymo procesą. „Esame paruošę keturias energetinių resursų mokymo programas, adaptuotas gamybos, logistikos, techninių tarnybų ir administracijos darbuotojams, bei pradėję intensyvius darbuotojų mokymus. Juose dalyvaus visi įmonės darbuotojai. Be to, labai skatiname visus darbuotojus įsitraukti į Kaizen idėjų teikimą energijos taupymo srityje“, – primena jis.
Taupymo principai –ir darbe, ir namuose
Pašnekovas sako, jog energijos taupymo principai gali būti taikomi ne tik darbe, bet ir namuose. „Pirmiausia reikia identifikuoti daugiausia energijos suvartojančius prietaisus ir pagalvoti, kaip galėtume suvartoti mažiau energijos. Pavyzdžiui, esant galimybei, naudoti naktinio tarifo elektros energiją, senus elektros prietaisus pakeisti naujais, aukštos efektyvumo klasės, energiją ir pinigus galime taupyti ir savo namams pasirinkę tinkamas elektros lemputes“, – pavyzdžiais dalijasi jis.
Jam pritaria ir bendrovės Aplinkosaugos specialistas
Audrius Kertenis. „Turbūt pagrindinis principas, kurį visi galime taikyti ir namuose – išeidamas iš patalpos, išjunk šviesą. O jei įrenginys, naudojantis elektros energiją, šiuo metu tau nereikalingas – išjunk jį. Juk išeidami į parduotuvę nepaliekame namie veikiančio televizoriaus, todėl ir darbe siekiame to paties, jog darbuotojai eidami pietauti išjungtų veikiančius įrenginius ar atskirus mazgus“, – sako jis. D. Kavaliauskas primena, kad net ir maži įpročiai ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti didelės naudos. „Jeigu matuosime trumpuoju periodu, kiek per valandą ar parą suvartoja iš rozetės neištrauktas laidas ar neišjungtas gyvatukas, sumos gali atrodyti ne tokios ir didelės, tačiau paskaičiavus, kokia išlaidų suma susidaro per metus, ji gali mus gerokai nustebinti“, – atkreipia dėmesį jis.
Poveikį gamtai galima paskaičiuoti
Kertenis akcentuoja, kad energijos taupymo nauda apima ne tik finansinius sutaupymus, bet ir gamtos tausojimą. „Vykdant ūkinę veiklą, naudojant ir išgaunant gamtinius resursus bei gaminant elektros energiją, išsiskiria tam tikras anglies dvideginio (CO2) kiekis. – primena jis. –Nors kai kuriems organizmams, pavyzdžiui, augalams, jis yra gyvybiškai svarbus, tačiau per didelis jo kiekis sąlygoja klimato šiltėjimą, dėl kurio tirpsta ledynai. Kylant temperatūrai ir tirpstant ledynams, prasideda visos gamtinės anomalijos, ką dabar matome už lango – sausros, audros, potvyniai, viesulai ir taip toliau. Taigi įmonė, siekdama taupyti energetinius resursus, ne tik taupo pinigus, tačiau ir mažina taip vadinamą CO2 pėdsaką.“
Aplinkosaugos specialistas informuoja, kad suvartotos elektros bei katilinėje sudeginto biokuro kiekiai gali būti perskaičiuoti į paliekamo CO2 pėdsaką gamykloje. Kadangi energijos taupymo iniciatyva vyksta dar nepilnus metus, šiuos sutaupymus palyginti kol kas sudėtinga, tačiau tai bus galima padaryti praėjus daugiau laiko.
taupymas – gamyboje
10 11
5S – tai darbo vietos tvarkymo metodas, susidedantis iš penkių žingsnių: surūšiuoti, sutvarkyti, išvalyti, standartizuoti, palaikyti tvarką. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas Vygandas Valainis dalinasi patarimais, kaip kiekvienas mūsų gali 5S principus taikyti kasdien darbe.
Sveiki, kolegos
Smagu, kad atnaujintas žurnalo Mums ir apie Mus leidimas. Tai galimybė pasidalinti ir gauti informacijos, pasiskaityti ir išsakyti savo nuomonę apie bendrovės veiklą, aktualias problemas.
Gyvenime būna pakilimai, kai viskas sekasi, būna ir ne tokių sėkmingų momentų, kai rodos viskas slysta iš rankų, nors stengiesi nei kiek ne mažiau.
Darbų saugos ekspertas Vygandas pataria: kaip kiekvienas galime prisidėti prie geresnio 5S rezultato?
• Naudokime asmenines ir kitas privalomas saugos priemones.
• Dėvėkime tvarkingus darbo rūbus.
• Nepažeidinėkime darbo saugos reikalavimų. Pastebėję netvarkingas, atjungtas ar nuimtas įrenginių apsaugas, nedelsiant informuokime savo vadovus bei TT tarnybą.
• Neatidarinėkime elektros spintų ir nebandykime patys pašalinti gedimų, pastebėję atidarytas elektros spintas, informuokite TT tarnybą.
• Darbo metu pasinaudoję įrankiais ar pagalbinėmis darbo priemonėmis visada jas padėkime atgal į vietą.
• Perduokime kitai pamainai tvarkingas ir švarias savo darbo vietas – tokias, kokias norėtumėte rasti patys.
• Pastebėję, kad užrašai/ženklai/žymėjimai yra nešvarūs, apsilupinėję, nusitrynę, informuokime atsakingus asmenis, kad jie būtų atnaujinti.
• Atliekas rūšiuokime į atitinkamus konteinerius, o konteinerių – neperpildykime. Nelaikykime darbo vietose maisto produktų ir pašalinių daiktų.
• Darbo drabužius palikime tik jiems skirtose vietose.
• Laikykimės darbo bei pareigų instrukcijų.
• Būkime pilietiški ir visada informuokime savo vadovus apie pastebėtas tvarkytinas vietas.
Taip ir darbe. Statėme NF‚ą su dideliu užsidegimu, negailėdami jėgų ir neskaičiuodami laiko. Rodėsi viskas neblogai, bet ištiko COVID‘as. Reikėjo įveikti daug iššūkių, bet ir su jais neblogai susitvarkėme.
Susikėlėme į NF‘ą, visi po vienu stogu, tikėjomės bus paprasčiau, viskas kaip ant delno, bet dar viena nelaimė – karas Ukrainoje. Visi šie įvykiai duoda pasekmes. Smarkiai pabrango žaliavos, energija ir, kaip paprastai būna dirbant su IKEA, metų pradžioje sumažėjo pardavimai. Dalis Lietuvos baldų įmonių, kurios gamina baldus IKEA, jau praėjusių metų pabaigoje sumažino darbuotojų skaičių, vieną savaitę per mėnesį stabdė gamybą ir eidavo į prastovas. Mūsų neguodžia tai, kad ir kitiems blogai, bet analogiška situacija neaplenkė ir mūsų. Vasario mėnesį sumažinome pamainų skaičių ir ketvirtadalis gamybos darbuotojų buvo išsiųsti į prastovą. Sprendimas skelbti prastovą yra geresnė išeitis nei darbuotojų skaičiaus mažinimas, nes jau vasario pabaigoje tikėjomės didesnio užsakymų kiekio ir grįžti į ankstesnį darbo rėžimą. Visada norisi tikėti tuo, ką sako vadovai, ir jei tai yra geresnis variantas bendrovės ir darbuotojų atžvilgiu, tai ir viliamės, kad taip ir bus. Deja, svajonės neišsipildė, kovo mėnesį viena pamaina vėl prastovoje. Gamyba dirba tris, o ilsisi keturias dienas per savaitę. Kaip bus toliau, niekas tiksliai nežino, bent jau nepasako. Tikimės, kad tęsis ne ilgai.
Gaila, kad ši našta finansiškai sunkiausiai nugulė gamybos darbuotojų pečius, tiesa, logistikos darbuotojai taip pat išėjo į prastovą. Kaip minėjau, šis sprendimas nėra blogiausias darbuotojų atžvilgiu, tik gamybos darbuotojai atrinkti buvo labai savotiškai ir atrinko juos ne tiesioginiai vadovai, kurie geriausiai gali įvertinti jų sugebėjimus ir kompetenciją. Dar viena keistenybė, kad kovo mėnesį prastovą tęsti paliko didesnę dalį tų pačių darbuotojų, jų tarpe ir 5, 6 kategorijos operatorius. Juk tai ne vienos pamainos, ne grupės darbuotojų, o „Vilniaus baldų“ prastova. Simpatijoms, antipatijoms bei subjektyvumui šiuo atveju tikrai ne laikas. Pasisekė tiems, kas turėjo susikaupusių kasmetinių atostogų ir dalį jų panaudojo prastovos metu.
Daugelis žinote, kad vyksta derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties. Prastova derybų nepalengvina, greičiau priešingai. Įstrigome su valandinių tarifinių atlygių kėlimu gamybos darbuotojams. Neteisinga būtų vienus gamybos darbuotojus išsiųsti į prastovą, o kitiems pakelti tarifinį atlygi, bet kada ji baigsis?
Tiems, kam nebuvo keltas darbo užmokestis du metus t.y. logistikos, kokybės tarnybos ir apie pusei administracijos darbuotojų, nuo vasario mėnesio padidintas atlyginimas vidutiniškai 10%.
Labai tikimės, kad problemos su užsakymais išsispręs dar kovo mėnesį ir galėsime peržiūrėti gamybos darbuotojų tarifinius atlygius. Derėtis dėl kolektyvinės sutarties yra daug paprasčiau, kai bendrovė dirba normaliai ir nusiteikimas palankesnis.
Šiandien nuotaika pagerėja prisiminus, kas gero, smagaus vyko bendrovėje. Dalis darbuotojų gal neužmiršo, kaip paminėjome „Vilniaus baldų“ 130 sukaktį. Bendrovės jubiliejus ir Kalėdų šventė buvo švenčiama vienu metu. „Forum palace“ žiūrėjome muzikinį spektaklį, o vėliau linksminomės, bendravome su anksčiau dirbusiais bendrovės darbuotojais, subrangovais, žaliavų tiekėjais ir kitais svečiais. Buvo pasveikinti ilgamečiai bendrovės darbuotojai, graži buvo šventė.
Švenčių paminėjimas priklauso nuo aplinkybių ir galimybių jas švęsti. Šiais metais 140 metų sukaktį pažymėjome keksiukais, kuriais kelias dienas buvome vaišinami maisto galerijoje. Tokiu būdu dalis darbuotojų sužinojo, kita dalis prisiminė, kad „Vilniaus baldams“ jau 140 metų.
Linkiu sveikatos ir daug laimės!
Pagarbiai
12
13
Prieš kurį laiką „Vilniaus baldų“ komandą papildė mokymų ir komandų formavimo vadovas – įspūdingą patirtį karinėse institucijose sukaupęs Darius Petryla. Savo žinias, įgytas tokiose institucijose kaip NATO ir Jungtinės Tautos, bendrovėje D. Petryla sieks pritaikyti keldamas darbuotojų vadovavimo ir lyderystės įgūdžius, padėdamas formuoti darnias komandas bei rūpindamasis gamybos darbuotojų kompetencijų kėlimu.
Darius Petryla:
Dariau, kokią patirtį atsinešate į
Esu atsargos karininkas, tarnybai Lietuvos kariuomenėje skyręs daugiau kaip 30 metų. Mano tarnybos patirtis apima visus kariuomenės vadovavimo lygmenis – nuo taktinio iki strateginio, o užimamos pareigos tarnybos eigoje buvo tiesiogiai susijusios su operacijų planavimu ir sprendimų priėmimo procesais. Tarnavau instruktoriumi
NATO mokykloje Vokietijoje, Lietuvos karo akademijoje vadovavau Taktikos katedrai bei aukštesnių karininkų kursams, o Lietuvai tapus Jungtinių Tautų Saugumo
Tarybos nare 2014–15 m. buvau karinis patarėjas Lietuvos nuolatinėje diplomatinėje misijoje prie JT Niujorke.
Kaip nusprendėte karininko profesiją iškeisti į darbą gamybos sektoriuje?
Mano profesija tokia, kad, atitarnavęs tam tikrą skaičių metų, turiu išeiti į atsargą, taigi ieškojau, kuo galėčiau užsiimti toliau – kur galėčiau geriausiai pritaikyti savo patirtį.
Gavęs pasiūlymą ateiti į bendrovę, susitikęs su jos atstovais, savo akimis pamatęs naująjį fabriką su jo infrastruktūra ir patogumais, išgirdęs pasakojimus – pamačiau tikrą vakarietiškais principais grįstą vietą ir didžiulį jos potencialą. Tai man paliko didelį įspūdį ir norą būti šios kompanijos sėkmės istorijos dalimi.
Kokie buvo pirmieji darbo mėnesiai?
Įdomūs ir pilni asmeninių naujų potyrių, nes esu visiškai neturėjęs patirties gamyboje: man savotiški iššūkiai mokytis ir suprasti, kaip vyksta gamybos procesas, kokia vyrauja organizacinė kultūra, nes kiekvienoje organizacijoje ji – skirtinga.
Labai maloniai nustebino čia ne vienerius metus dirbantys profesionalai, jų pasišventimas ir požiūris į darbą. Galvodavau, jog kariuomenėje mes esame labai darbštūs ir atsakingi, tačiau čia atėjus labai aiškiai pasimatė, kad nesvarbu, kurioje srityje, profesionalai yra profesionalai.
Kuo daugiausiai užsiėmiau šiuos pirmuosius mėnesius – tai komandų formavimu ir lyderių identifikavimu, nes būtent aplink pastaruosius komanda ir buriama. Organizavau lyderystės užsiėmimus su gamybos komandų lyderiais: visi jie – puikūs savo srities žinovai, tačiau lyderystės ir vadovavimo srityse turi skirtingų patirčių, pavyzdžių ir gebėjimų. Dėl šios priežasties lyderystei matau daug vietos – tikiu, jog lyderystė, nors visada susijusi su valdžia ir kontrole, taip pat smarkiai priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių. Jas geriausiai atskleisti gali padėti skirtingi principai ir metodai – kol kas šią teoriją ir vedu, o po to, žinoma, bus praktika, kuri galbūt peraugs į mentorystę.
Dariau, kaip apibūdintumėte, kas yra geras lyderis?
Geras lyderis pirmiausia yra žmogus, pasitikintis savimi. Turintis teisingas vertybes, tokias, kaip drąsa, sąžiningumas, patikimumas – ant pastarojo kaip ant pagrindo statosi bendravimas su žmonėmis. Lyderiui labui svarbu turėti charakterį. Žinoma, ne ką mažiau svarbu suprasti kontekstą, strategiją, organizacijos politiką. Kalbant prisimenu JAV generolo Normano Švarckofo, vadovavusio karinei kampanijai Irake ir karui Afganistane, citatą, kad lyderis yra geriausia charakterio ir strategijos simbiozė, bet jei kažkurį vieną reiktų pasirinkti – tai jis būtinai turi turėti charakterį. Iš esmės lyderystė yra įtaka žmonėms, gebėjimas vesti žmones paskui save, siekti bendrų rezultatų ir tikslų, galbūt nurodant ir būdus, kaip jų pasiekti. Tiesa, lyderystė organizacijoje svarbi ne tik aukščiausiu lygmeniu, bet visuose lygmenyse: ir vadovybėje, ir administracijoje, ir gamyboje.
Kiek šitame procese svarbu komanda? Kaip ją gerą suburti?
Žmogus iš prigimties dažniausiai yra kažkokios grupės narys – šeimos, darbovietės, kažkokios mėgstamos veiklos, bendruomenės ar net socialinių tinklų. Kuo jos skiriasi nuo komandos – kad tai gali būti bendraminčių grupė, bet komanda dar ir siekia bendro rezultato, kur kiekvienas narys įneša savo dalį. Priklausomai nuo to, kiek stipriausias silpniausias komandos narys, tiek stipri pati komanda ir tai atsispindės jos rezultatuose.
Komandos nariai dažnai yra skirtingi ir, tiesą sakant, kuo jie skirtingesni, tuo komandos geriau veikia. Čia yra viena iš užduočių lyderiui: atrasti kiekvieno stiprybes ir jas panaudoti. Ką tai reiškia? Kad lyderis turi pirmiausiai pažinti savo žmones, megzti ryšį su jais tiek bendrai, tiek su kiekvienu asmeniškai. Pažinti žmogų įvairiapusiškai, ne tik darbiniuose santykiuose, bet ir už darbo ribų.
Kalbant apie komandos formavimo etapus, jų yra keli. Pirmoji – formavimosi stadija, antroji – kvestionavimo stadija, kai komandos nariams kyla abejonės, ar tikrai čia mano vieta, kai atsiranda trintys ir neformalūs lyderiai. Trečioji stadija – veikimo, kurioje pradedama dirbti viena kryptimi, visi žino savo roles, yra nusistovėję tarpusavio santykiai, o paskutinė stadija – gero veikimo, kai viskas atidirbta ir puikiai veikia. Per šias stadijas naujai formuojamos komandos visada pereis.
Kaip matuojama komandos sėkmė – ar tik pasiektais rezultatais, ar svarbūs ir psichologiniai aspektai, atmosfera darbe? Svarbus tik tikslas, ar ir kelionė iki jo?
Turbūt visad reikia ieškoti balanso tarp tikslo ir žmogiškų santykių. Vadovas negali būti vien orientuotas į tikslą ir nekreipti ar mažai kreipti dėmesio į žmonių poreikius, jų pažinimą ir supratimą, empatiją. Apie tai taip pat kalbame su darbuotojais – apie įvairius lyderystės stilius: autokratinį, demokratinį, deleguojantį. Įvairiais atvejais, skirtingose situacijose, net priklausomai nuo laiko, per kurį reikia priimti sprendimą, gali būti naudojami skirtingi lyderystės būdai, tačiau visada svarbu siekti balanso.
15
„Vilniaus baldus“?
14
„Lyderiui svarbiausia – turėti charakterį“
Kokybė lydės visus metus
Rugsėjį prasidėję nauji bendrovės finansiniai metai pažymėti kokybės ženklu: jie skelbiami kokybės metais su šūkiu „Kokybiškai gyventi ir dirbti!“. Apie tai, kas laukia darbuotojų šios iniciatyvos metu, pasakoja „Vilniaus baldų“ Gamybos vadovas Laimis Gudaitis.
Pasak L. Gudaičio, iniciatyvos tikslas – į kokybės didinimo veiklas įtraukti kuo daugiau įmonės darbuotojų iš visų skirtingų grandžių. „Norime, kad apie įmonės kokybės standartus žinotų ne tik administracijos darbuotojai, bet ir kiekvienas, kad žmonės turėtų informaciją apie tai, kas ta kokybė, į ką mes kreipiame dėmesį, kokius rodiklius matuojame, ką sekame kiekvieną dieną“,– pasakoja jis.
L. Gudaitis sako, jog standartinius kokybės rodiklius, tokius, kaip brokas, matuoja Kokybės skyrius, tačiau su šia iniciatyva labiausiai norima plėsti suvokimą apie kokybę: kad ji yra visapusiška ir apima ne tik produktus ar procesus. Tai, pavyzdžiui, ir informacijos kokybė, nes dėl prastos komunikacijos gali nukentėti ir kitos sritys. „Norime pabrėžti, kad visomis prasmėmis reikia laikytis disciplinos bei taisyklių ir kokybę matuoti ne tik per, pavyzdžiui, fizinį broką, bet ir iš bendrinės pusės: kad informacija būtų perduodama laiku ir kokybiškai, kad darbo vieta būtų tvarkinga, – pavyzdžius pateikia Gamybos vadovas. –Norime, jog kokybės standartas taptų tam tikru įpročiu.“
Be to, darbuotojai aktyviai skatinami būti kokybės didinimo dalimi per problemų identifikavimą – pranešti, jei mato, kad kažkur galima padaryti pagerinimą, sutaupyti ar padaryti progresą. „Tiesiogiai su gamyba dirbantys darbuotojai geriausiai žino visus niuansus, kurių nepamatysi tiesiog eidamas pro šalį. Todėl jų indėlis nustatant, kokiose vietose būtų galima padaryti geriau, mums yra labai svarbus“, –sako jis.
Veiks balų sistema
Kadangi iniciatyva truks visus metus, svarbūs ne tik jos pasiekimai, bet ir eiga, todėl darbuotojus įtraukti siekiama motyvuojančiu ir žaismingu būdu: naudojantis balų sistema. „Nenorime, kad iniciatyva būtų biurokratinių rodiklių siekimas, o procesas, į kurį darbuotojai norėtų natūraliai įsitraukti“, – argumentuoja L. Gudaitis.
Tiesa, pašnekovas sako, jog ši iniciatyva – tik vertybinis visų metų pagrindas, bet konkrečios veiklos metų eigoje gali ir kisti. „Be abejo, kad ji gali evoliucionuoti atsižvelgiant į tai, kaip aktyviai darbuotojai įsitrauks. Norime, kad rezultatas būtų abipusė nauda tiek darbuotojui, tiek įmonei“, – teigia jis.
Nors iniciatyvos rėmuose daugiausiai kalbama apie kokybę darbe, visgi šūkis „Kokybiškai gyventi ir dirbti!” sufleruoja apie kokybę, išeinančią už darbo valandų ribų. L. Gudaitis sako, kad darbo ir gyvenimo kokybė – neatsiejami dalykai. „Neretai kokybiškas gyvenimas ir ateina iš kokybiško darbo: gebėjimo dirbti ir užsidirbti bei užsitikrinti sau tam tikrą gyvenimo kokybę. – Apie sąsają kalba pašnekovas. –Todėl darbuotojus kviečiu pagalvoti, ką aš kasdien galiu padaryti geriau, kokybiškiau ir kas, tikėtina, atsispindės ir didesnėmis galimybėmis darbe.“
16
Siekia plėsti kokybės suvokimą
17
Pavasaris su rūpesčiu sau
Nors prasidėjus pavasariui vis dažniau lepina saulė ir bundanti gamta, daugelis skundžiasi energijos stoka, nuovargiu, o kai kuriuos kankina nuolatiniai peršalimai ar kiti negalavimai. Tačiau tinkamas gyvenimo būdas ir savęs priežiūra bei saikingas pasilepinimas gali padėti išvengti bet kokių susirgimų.
Kodėl permainingi orai dažnai tampa sunkiu išbandymu imuninei sistemai?
Permainingi orai, saulės trūkumas – visa tai yra tikras išbandymas mūsų imuninei sistemai. Imunitetas –tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti mūsų organizmui kovoti su jį veikiančiomis aplinkybėmis. Jei imuninė sistema stipri, jokios orų permainos nebaisios, tačiau susilpnėjusi imuninė sistema sukelia nemažai problemų, pradedant bloga savijauta ir baigiant nedarbingumu. Be to, mūsų imunitetą silpnina ir stresas, įtampa bei nuovargis. Stresas mažina limfocitų aktyvumą ir antikūnų gamybą, todėl organizmas tampa imlesnis įvairioms ligoms. Dėl šių priežasčių reikėtų laikytis trijų žingsnių taisyklės. Pirmiausia – siekti apsisaugoti nuo ligų stiprinant organizmą ir laikantis sveikos gyvensenos bei higienos principų. Antra – pajutus ligos simptomus, kuo skubiau imtis pirmosios pagalbos, kad ligai būtų užkirstas kelias progresuoti. Galiausiai, jei liga progresuoja, svarbu pasirinkti tinkamą gydymą, leidžiantį greičiau ir be komplikacijų įveikti ligos sukėlėjus. Tinkamas pirmas žingsnis dažnu atveju padės išvengti kitų dviejų.
Kaip galima save palepinti, kad pavasarį pasitikti geros nuotaikos?
Dažnas pavasarį pasitinka užsilikusiomis tamsiojo sezono nuotaikomis, o maistas, turintis vadinamųjų laimės hormonų, gali padėti išsivaduoti nuo slogios nuotaikos. Laimės hormonų lengviausia gauti iš saldaus maisto, jų taip pat gamina aminorūgštys, esančios žuvyje, paukštienoje, kiaušiniuose. Svarbu ir tai, kad mūsų mityboje neturėtų trūkti B grupės vitaminų (jų gausu riešutuose, mėsoje, grūdinėse ir ankštinėse kultūrose) bei cinko ir geležies. Turbūt ne paslaptis, kad sveikatos ir geros nuotaikos pagrindas yra ne tik sveika ir suderinta mityba, bet ir fizinė veikla. Todėl net ir permainingu laiku reikėtų nepamiršti sportuoti – persistengti nereikia, puikiai tinka valandos pasivaikščiojimas su augintiniu gryname ore ar pasiplaukiojimas baseine. Taigi, mylėkime save, rūpinkimės savo kūnu, lepinkime save geru maistu ir nepamirškime vitaminų.
Geros nuotaikos!
Kaip geriausia stiprinti imunitetą keičiantis orams?
Svarbu gerai maitintis (maiste turi netrūkti vitaminų, reikia vartoti daugiau riebios žuvies, atsisakyti greitojo maisto), sportuoti ir daugiau judėti, kiek įmanoma mažinti nervinę įtampą, stresą sukeliančius veiksnius, nepervargti. Reikėtų nepamiršti ir peršalimo ligų profilaktikos – keičiantis orams ypač verta vartoti imunitetą stiprinančių maisto papildų. Jeigu mityba yra nepakankama, valgoma mažai šviežių daržovių ir vaisių, ją būtina papildyti vitaminais. Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu taip pat išsiskiria česnakas (yra maisto papildų su česnakais, kurie neturi nemalonaus kvapo). Probiotikams (gerosioms bakterijoms) taip pat būdingos vienos labiausiai imunitetą stiprinančių ypatybių: jos gina mus nuo „priešų“ – patogeninių bakterijų, kurios sukelia įvairias ligas. Gerųjų bakterijų visuomet turime turėti gerokai daugiau. Jei jos saugo organizmą, žmogus jaučiasi gerai. Nereiktų pamiršti ir skiepų nuo gripo – jie yra viena iš veiksmingiausių priemonių, padedanti išvengti ne tik pačios ligos, bet ir jos padarinių. Skiepytis patartina iki gripo epidemijos pradžios, kuri dažniausiai yra vasario–kovo mėnesiais, taigi tinkamiausias laikas skiepams yra spalio–gruodžio mėnesiai. Pasiskiepijus tokiu metu, žmogaus organizmui yra pakankamai laiko suformuoti stiprų imunitetą.
19
18
