įžvalgos
Diplomas – kam jis?
Aukštasis mokslas iš esmės yra tik siūloma prekė. J uditos Gri g elytės nuotr .
„Jis neturi diplomo“ – mėgstamas pasišaipymas iš laisvųjų profesijų atstovų, tokių kaip aš, interneto komentaruose. Kodėl daugelis sako, kad „vis tiek diplomas reikalingas“, suprasti galima, tik apie priežastis jie, nors ir žinodami, nenori kalbėti.
A
ANDRIUS UŽKALNIS
M ildos R ūkaitės nuotr .
ukštasis moks- lauga. Be to, dar daugiau už pačią paslaugą las daugelyje sričių yra – jei sąžiningai kainavo jauno žmogaus poreikis kelerius
pagalvosime – tik siūloma prekė. Dėstytojai kuria paslaugas, kurios parduodamos pirkėjui, jei jis įtikinamas, kad jam tų paslaugų reikia. Aukštasis mokslas ir diplomai žmonių sąmonėje labai skiriasi nuo kitų paslaugų. Palygink mokymą su santechniko darbu arba karvių sėklinimu ir tavęs tikrai nesupras: „Tai visai skirtingi dalykai.“
Mistifikuoti diplomai Žmonių civilizacijos istorijoje aukštieji mokslai visada turėjo itin pakylėtą statusą, palyginti su kita veikla. Pirmiausia, jie buvo prieinami nedaugeliui, nes buvo (ir yra ligi šiol, tik šiandien tai ne taip lengvai matyti) brangūs patys savaime, kaip pas
34
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2014
metus (medicinos mokslų atveju – keliolika) būti išlaikomam kitų: tėvų arba valstybės. Todėl aukštasis mokslas reikalavo didelių aukų, o jei kam nors taip aukojama, be jokios abejonės, tas dalykas negali būti bevertis arba beprasmis. Tai užaugino universitetams – kaip raumenis – didelę mistinę aureolę. Miestai, kuriuose veikė šių švietimo įstaigų, buvo geresni, svarbesni, turintys misiją ir praeitį. Be to, tokie miestai galėjo didžiuotis, kad didelę jų ekonomikos dalį sudaro intelektinės paslaugos, o tai anais laikais buvo retas dalykas. Paskui, jau XX a., miestus (dažniausiai tuos, kurių anksčiau nebuvo glamūrizavę universitetai) panašiai morališkai pakylėdavo ir
Protingesni daro išvadas ir galvoja, kaip įgyti tos patirties, kuri padės gauti geidžiamą darbą.